Kthehu   Kreu > D1 > Ligji i Maleve I
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 8.7.2009, 14:27   1
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Punim Nesilėt (hetitėt)


Nesilėt ishin njė fis pellazg qė u larguan nga gadishulli Ilirik dhe u vendosėn nė Anatoli rreth viteve 2.000 p.e.s. Ata invaduan Anatolinė tė armatosur me armė bronzi, dhe u vendosėn si kastė sunduese mbi vendasit, qė quheshin hatė. Njėherit kjo ėshtė njė fakt qė pellazgėt nuk kanė prejardhje nga Azia, por ka ndodhur krejt e kundėrta. Ata morėn shumė elemente kulture nga vendasit hatėt, si dhe nga popujt tjerė pėrreth, por pėr ne janė me rėndėsi ato qė morėn me vete nga gadishulli Ilirik.

Arinna - Hyjnesha e diellit. Emri ka lidhje me fjalėn shqipe 'ar' (flori), si njė epitet i ngjyrės sė verdhė diellore. Nė kėtė kohė ari veē ka qenė i njohur nga populli pellazgjik.

Halki - Perėndia e drithėrave. Paraqitet edhe si patron i pijes. 'Halki' nė gjuhėn nesile do tė thotė 'elb'. Ėshtė bėrė njė kalim nga 'p' nė 'k", ngaqė forma e hershme e elbit nė shqip ėshtė 'elp'.

Rundas - Kėtu emri nuk ka ndonjė rėndėsi. Kjo hyjneshė e gjuetisė dhe e fatit tė mirė, paraqitet si njė shqiponjė me dy krerė, njė simbol i kahershėm pellazgjik deri nė ditėt e sotme. Nė secilėn kėmbė mban me kthetrat e saj nga njė lepurė.

Tarhun dhe Illujanka - Kėta janė, i pari Dragoni dhe i dyti Kulshedra. Tarhun patjetėr ka prejardhje nga Dragon, duke ndodhur ndryshimet 't-d, 'ra-ar, g-h, o-u. Tarhun ėshtė gjithashtu perėndi i motit, ai sillte shi nė shkretėtirat e Anadollit, dhe bashkė me shiun i sillte edhe mbretit pushtetin. Illujanka ėshtė njė gjarpėr-kulshedėr, e cila shkatėrrohet pėr vdekje nga Tarhuni. Emri Illujanka lidhet me emrin Ilir, se dhe ilirėt rridhnin nga njė gjarpėr.

http://www.pantheon.org/areas/mythol.../articles.html
http://www.pantheon.org/areas/mythol.../articles.html
http://www.pantheon.org/areas/mythol.../articles.html
http://www.pantheon.org/areas/mythol.../articles.html
http://www.pantheon.org/areas/mythol.../articles.html
http://history-world.org/hittites.htm

Shtrirja e nesilėve
Emri:  mbretėria nesile.jpg
Shikimet: 2663
Madhėsia:  24,7 KB

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 8.7.2009 nė 15:36.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.7.2009, 11:08   2
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Periudha kur nesilėt (hetitėt) u shpėrngulėn nga gadishulli ilirik, nė Anatoli, ka qenė rreth viteve 2.000 sipas shumicės sė shkencėtarve. Nė tė njėjtėn kohė sipas Herodotit, jetoi Kadmi. Edhe Kadmi me vėllezėrit bėnė njė dyndje drejt jugut dhe drejt juglindjes ku arritėn deri nė Feniki.

Pos kėsaj, tregimi mbi Kadmin dhe populli nesil, kanė tė pėrbashkėt edhe legjendėn e vrasjes sė Bollės nga duart e njė Drangoi. Nė rastin e Kadmit, ėshtė vetė Kadmi qė mbyt Bollėn. Tek nesilėt miti bėn fjalė siē u tregua mė lart, pėr Tarhunin (dragoin), dhe gjarpėrin Illujanka. Ėshtė i njėjti mit, qė tregon se Kadmi me vėllezėr dhe nesilėt, vinin nga i njėjti vend, dhe nė tė njėjtėn kohė, dmth i pėrkasin tė njėjtės dyndje.

Mė pas Kadmi me porosinė e Athenės mbjell dhėmbėt e Bollės nė tokė, ku sipas mitit nga kėta dhėmbė mbijnė ushtarė qė quheshin Spartė, dhe qė u vranė mes vete me pėrjashtim tė disave prej tyre tė cilėt i ndihmuan Kadmit nė ndėrtimin e qytetit.

Pra miti bėn fjalė pėr "njerėz qė mbijnė nga toka" dmth autoktonė, pastaj "njerėz qė mbijnė nga dhėmbėt e bollės" dmth ilirė, ngaqė ilirėt e mbanin veten si pasardhės tė gjarpėrit. E tėrė kjo na bėn me dije se Kadmi kur erdhi nė Beoti gjeti aty "ilirė autoktonė" apo "pellazgė".

Prania e kultit tė diellit dhe tė gjarpėrit tregon pėr zanafillėn ballkanike tė nesilėve, sepse kėto dy kulte zanafillėn e kanė nė Ballkan dhe kanė filluar tė zhvillohen mė tepėr nė periudhėn e Neolitit. Simbolet si kryqi gremē dhe gjarpėri i stilizuar gjenden nė objektet nga Kultura Vinēės dhe Tripoljes.

Fise tjera pellazge qė nė kėtė kohė u vendosėn nė Anatoli janė edhe Palajanėt dhe Luvianėt.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.7.2009, 09:50   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Sipas mitit mbi Kadmin, ky pasi u shpėrngul nė jug, u ndihmon Enkelejve nė luftė kundėr Ilirėve (luftėra ndėrfisnore tė asaj kohe), qė do tė thotė se identiteti ilir ka ekzistuar qė nė atė kohė. Si fakt tjetėr pėr kėtė kemi edhe prapashtesat nė emrat e mbretėve ilirė dhe nesilė. Ata i shtonin emrave tė vetė prapshtesėn -ili, qė dmth Hylli, apo Dielli.

Tek nesilėt kemi kėta mbretėr me prapashtesėn -ili:
Hatusili I - 1586 – 1556 
Mursili I - 1556 – 1526 
Hantili I - 1526 – 1496 
Tahurvaili - ?
Hantili II - 1500-1450 

Emrat e mėsipėrm tė mbretėrve nesilė, pėrsėriten tek mbretėrit pasuesė deri nė vitin 1237 p.e.s.

Tek ilirėt:

1. Hylli - kėsaj radhe emėr dhe jo prapashtesė
2. Bardhyli
3. Mytili
4. Skerdilaidi

Kjo prapashtesė ka filluar tė vihet nė emrat e mbretėrve para se nesilėt tė shpėrnguleshin nė Anatoli, para viteve 2.000
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.7.2009, 10:04   4
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Nga Karlton Kuni - koha e bronzit nė Azinė perėndimore
Citim:
Nė periudhėn e dytė dhe tė tretė nė Alishar, mes 2.300 dhe 1.500 p.e.s. qė quhet koha e hershme e bronzit, kafkat brakicefale paraqiten, dhe vazhdojnė tė jenė aty gjatė gjithė kohės sė sundimit nesil, disa shekuj pas viteve 1.500 p.e.s.

Shtati i njėrit mashkull ishte i gjatė 174 cm.

Pak para viteve 2.000, njė tip brakicefal, me shtat tė gjatė, futet nė Anatoli nga krahina qė ende nuk mund t'i pėrcaktojmė.
http://www.friendsofsabbath.org/Furt...hapter-V02.htm

Dinarikėt e mirėfilltė nė Europė paraqiten qysh nė fillim tė Neolitit, dhe nė disa rajone arrijnė shumicėn gjatė Neolitit tė mesėm. Ndėrsa nė Anatoli paraqiten vetėm rreth viteve 2.000, qė dmth se qendra e racės tonė ėshtė kėtu ku jemi ne sot dhe ku ishim dhe atėherė. Kuni nė kėtė artikull e thotė se dinarikėt erdhėn nga Azia, por nga faktet qė vetė ai i jep, dėshmohet e kundėrta.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.7.2009, 16:00   5
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Kėtu janė edhe disa fjalė nga gjuha luviane (e afėrt me nesilėt):

a - ai
aduali - i egėr (i dejun, Dualos perėndia e venės tek peonėt)
aku - pij (akull)
anda - brenda
anan - nėn, pėrfundi
ani - nėnė (nanė)
arkamana - tatim (arkė, mban, mban nė arkė)
arma - hėnė (e artė)
da - marr, jap (dha, dhėnė)
daduvar - vėrja vetes
dakam - tokė
darush - shtatore (dru, e bėrė nga druri)
erhua - kufizoj, (rrethoj)
i - ik
kaluti - kthim, rreth (kaloj)
kui - cili, i cili, qė
lavar - thyej (lavėr, lėvron)
madu - mjaltė (medos nė ilirisht)
mallit - mjaltė
muvatalli - i fortė i fuqishėm (muva=muja, muj, mundem)
nani - vėlla (nėnė)
naua - nuk, jo
ni, nish - nuk
ovasha - vesh
palahsha - mburojė (palė, e paluar, ose pallė)
pati - shputa
pijama - jap
tarhunt - perėndi i rreufesė (dragon)
tarueja - i drunjtė
tati - i ati
tivat - perėndi e diellit (dios, diwo, div)
ualua - luan
vash - vesh
vashtara - lopar, bari lopėsh, (vash vje nga bush, lopė e egėr)
vinijant - venė, vinė, verė

http://indoeuro.bizland.com/project/glossary/luwi.html

dhe gjuha e pėrbashkėt anatoliane e folur nga parardhėsit e pėrbashkėt tė nesilėve, luvianėve dhe palajanėve:

da - jap, dhėnė
daru - dru
dhev - vė, vura
diu - zot i dritės, (ditė)
genu - gu, gjunj
guana - grua
hasta - asht
lohai - laj
melit - mjaltė
suwa - mbush (suvatim, suvė)
thekan - tokė
vaua - mzat (bush)

http://indoeuro.bizland.com/project/glossary/anat.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.7.2009, 17:12   6
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Fjalė nesile tė ngjashme me shqipen:

aku - pij
alpa - re, mjegull
amuk - mua
ana - nėnė (nanė)
anda - nė, midis, me, nėn, (brenda)
andan - brenda
antuhsa - njeri (ander)
anturia - anas, vendės
apa - pas
apezian - pastaj
ar - arrij
arkaman - tatim (arkė)
ata - i ati
atalla - atėror

ekunima - tė ftohtit (akull)

halki - drith (elb)
hallu - thellė
handa - andaj
handai - rendoj, mbledh, gatis
hapina - flakė e hapur
harr - thėrrmoj
hastai - asht

it - ik
kį - kėtu, khį
kangur - shakull
genu - guni, gjuri
kuisa - cili
guls - gėrvisht, shkruj

lahu - laj, pastroj
lahura - pajisje pėr flijim (lė, lashė)
lahurnuzi - altar flijimesh
lak - anon, pjerret, shtrembėron
lakarvan - perime (lakėr)
laman - emėn, emėr
lé - lėre, lé
lilipaj - lėpij

ma - mua
makes - rritet (madhe)
marsa - i prishur, i kalbur
marsesa - bėhet i prishur, rebelohet,
milit - mjaltė
mu - mua

nas - neve

pata - shputa

sakuvaj - shikoj
sehuresk - pshurr

taru - dru
te - thėnė

ves - vesh
vet - vit, vjet
vijana - vena, verė

zeja - ziej

http://www.premiumwanadoo.com/cuneif...ue_hittite.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.7.2009, 19:22   7
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Sipas mitologjisė, Tithonin tė birin e Laomedonit trojan e rrėmbeu Eoja, hyjnesha e agimit, dhe me tė lindi njė djalė, Memnonin, i cili nė moshėn madhore, vje nė ndihmė tė Trojės me njė ushtri "ethiopianėsh".

Nė kėtė rast Eoja pėrfaqėson nė pėrgjithėsi njė mbretėri qė gjendet nė lindje (mbretėrinė e nesilėve), dhe nė veēanti ndonjė princeshė tė kėsaj mbretėrie.

Vetė emri Aithiopia tregon mbretėrinė e nesilėve, e cila quhej mbretėria e Hatit, kėshtuqė emri Hati ka kaluar nė Aithi, dhe i ėshtė shtuar prapashtesa pellazge -op, dhe ende njė prapashtesė tjetėr -ia.

http://www.pantheon.org/areas/mythol.../articles.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 04:59.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.