Kthehu   Kreu > D1 > 1757-2012: Shtetet Shqiptare > 1944-1992: Republika III
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 15.7.2009, 16:30   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar 1944-48: Nėnshtrimi ndaj sllavėve - Agresioni komunist


Citim:
Flagranca e marrėdhėnieve shqiptaro ‑jugosllave nė vitet 1944 ‑ 1948
Kastriot Dervishi


Nė marrėdhėniet shqiptaro ‑ jugosllave, njė periudhė e veēantė me karakteristikat pėrkatėse, ėshtė edhe ajo nė vitet 1941 ‑ 1948, periudhė qė ndahet nė dy etapa kohore, nė atė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore dhe atė tė katėr viteve tė para tė regjimit komunist. E gjithė kjo kohė paqyron zhvillimin e marrėdhėnieve shqiptaro ‑ jugosllave nėn ngjyrėn komuniste, me flagrancėn mė tė madhe tė tyre. Themi kėshtu pasi nė kėtė periudhė ajo ē'ka quhej pėr vite me radhė si tradhėti kombėtare, u shit si diēka e zakonshme apo si vlerė e papėrsėritshme.

Nė kėtė hark kohor, lindi, u rrit dhe u konsolidua, klasa politike komuniste e Shqipėrisė si vegėl qorre e jugosllavėve. Nė tė gjitha treguesit e saj, flagranca shqiptaro ‑ jugosllave e viteve tė sipėrpėrmendura, tregoi se pas lufte nė Shqipėri ishte vendosur nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės njė regjim amator kolaboracionist.

Asnjėherė mė parė nė historinė e Shqipėrisė nuk shihet me transparencė kaq tė plotė njė pushtet kolaboracionist kaq lolo nė shėrbim tė jugosllavėve dhe me dėshirė tė plotė kundėr vendit tė vet, sa nė periudhėn 1944 ‑ 1948.


Edhe pas prishjes sė flagrancės sė madhe, tė imponuar nga kushtet jashtė Shqipėrisė, nuk pati ndonjė ndryshim kryesor, pasi filloi periudha e flagrancės sė madhe ia la vendit kamuflazhit tė madh.



Shtrati i sigurt i agjenturės jugosllave: nga Stanoje Simiē tek Miladin Popoviē

Nė vitet 30‑tė tė shekullit tė kaluar, konsull i Jugosllavisė nė Korēė ka qenė Stanoje Simiē, njeri i cili nė vitet e para tė pasluftės, do tė ishte ministėr i Punėve tė Jashtme tė Jugosllavisė. Nė kėtė kohė Simiē, ka njohur nga afėr edhe udhėheqėsin e ardhshėm komunist tė Shqipėrisė, Enver Hoxha. Pėr agjenturėn jugosllave, emri i Enver Hoxhės nuk do tė ishte person i panjohur nė momentin kur duhej ta pėrcaktonin pėrfundimisht si udhėheqės tė Shqipėrisė komuniste.

Qė nė fillimet e saj, lėvizja komuniste nė Shqipėri, u vu nėn ndikimin dhe nėn kontrollin e plotė tė agjenturės jugosllave. Elementėt e pabindur apo tė papėrshtatshėm, u eliminuan nė mėnyra tė ndryshme. Pas sulmit tė 22 qershorit 1941 tė Gjermanisė kundėr Bashkimit Sovjetik, mori fund edhe pakti i ashtuquajtur Ribentrop ‑ Molotov. Pas kėsaj kohe, nė shtator 1941, njėri nga komunistėt e parė nė Shqipėri, Koēo Tashko, kishte propozuar nė Pejė pranė Komitetit Qarkor pėr Kosovė dhe Metohi tė PKJ‑sė, ndihmėn e tyre pėr bashkimin e grupeve komuniste nė Shqipėri.

Partia Komuniste Jugosllave, i rekomandoi Tashkos se njeriu i saj nė Shqipėri ishte Miladin Popoviē, i cili ndodhej i internuar nė njė shkollė tė vjetėr nė qytetin e Peqinit, pasi ishte zėnė rob nga forcat italiane nė prill 1941 kur kapitulloi Jugosllavia.

Nė fundin e tetorit 1941, Vasil Shanto dhe Mustafa Gjinishi morėn kontrakt me Miladin Popoviēin nė Peqin, ku ai qėndronte i internuar bashkė me disa jugosllavė tė tjerė.

Pa ndonjė vėshtirėsi, ata arritėn ta veshin atė si fshatar dhe e nisėn drejt Pezės. Pas disa ditėsh me Miladin Popoviēin u bashkua edhe me Dushan Mugoshėn, i cili kishte ardhur nė Shqipėri disa ditė mė parė dhe kishte marrė takime me dy grupe kryesore komuniste. Mugosha kishte ardhur me kėrkesė tė Miladinit pasi ai "dinte shqip".

Mė 8 nėntor 1941, tė dy jugosllavėt mbodhėn nė Tiranė nga Grupi Puna e Korēės, Koēo Tashkon, Enver Hoxhėn, Pilo Peristerin, Koēi Xoxen, dhe Sotir Vullkanin; nga Grupi i "Tė Rinjve", Ramadan Ēitakun, Anastas Lulėn, Sadik Premten dhe "njė shok kosovar"; nga Grupi i Shkodrės, Qemal Stafėn, Vasil Shanton, Kristo Themelkon dhe Tuk Jakovėn. Ndėr detyrat mė kryesore qė i parashtroi vetes PKSH‑ja, ishte edhe kjo: "Tė zhvillojmė dashurinė dhe bashkėpunimin luftarak me tė gjithė popujt e Ballkanit, sidomos me popujt serb, grek, malazez e maqedonas, qė luftojnė heroikisht pėr ēlirimin e vet nacional" (shih "Rezolucionin" e grupeve komuniste nė nėntor 1941, botuar nė "PPSH dokumenta kryesore", faqe 27).

Ndėr direktivat mė tė rėndėsishme tė Enver Hoxhės, veēojmė edhe atė tė datės 3 nėntor 1943, dėrguar nė emėr tė KQ tė PKSH‑sė, komiteteve qarkore, ku ndėr tė tjera thuhet:
"Duhet tė popullarizojmė luftėn nacional‑ēlirimtare dhe veēanėrisht tė jugosllavėve dhe grekėve. Duhet tė shtrojmė haptazi dhe pa ndrojtje problemin e vėllazėrimit tonė me popujt jugosllavė dhe grek. Tė demaskojmė pa mėshirė reaksionin dhe shovinizmin qė mundohet tė na vėrė nė luftė me fqinjėt, ta bindim popullin se interesi i lartė i atdheut kėrkon qė tė jemi tė vėllazėruar me popujt grek e jugosllavė, t`ia heqim maskėn shovinizmit qė mundohet tė dalė si mbrojtės i Shqipėrisė nga tė huajt dhe t`i tregojmė botės se ne dhe vetėm ne e mbrojmė Shqipėrinė nga okupatorėt dhe nga imperializmat e huaja. Duhet ta bindim popullin se lėvizja nacional‑ēlirimtare greke dhe jugosllave jo vetėm qė nuk cėnon indipendencėn tonė, por ndihmon pėr ta fituar".( shih "PPSH dokumenta kryesore", vėllimi I, faqe221, Tiranė 1971).
Miladin Popoviē dhe Dushan Mugosha do tė bėheshin themeluesit e PKSH‑sė mė 8 nėntor 1941. Ata do ta bėnin kėtė parti njė bishtuk terrorist serb tė gatshėm pėr ēfarėdo lloj krimi qė do tė kishin nevojė. Qėllimi i tyre kryesor mbeti lufta civile dhe sjellja nė pushtet e njė klase qė do t'i shėrbente verbėrisht interesave tė Jugosllavisė. Pėr kėtė qėllim ata panė tek Enver Hoxha personin e duhur qė mund tė realizonte planet e tyre.

Pas dėshtimit tė Organizatės sė Fshehtė tė Vlorės nė vitin 1932, agjentura jugosllave do tė arrinte suksesin mė tė madh tė saj me krijimin e Partisė Komuniste tė Shqipėrisė nė 8 nėntor 1941, duke gjetur formėn mė tė pėrshtatshme pėr tė realizuar qėllimet e veta.

Nė mėnyrė tė pėrmbledhur do tė thonin qė personat mė influentė qė u morėn me pėrgatitjen e lidershipit komunist nė Shqipėri kanė qenė:
‑Konsulli jugosllav nė Vlorė nė vitin 1932.

‑Stanoje Simiē ‑ konsull i Jugosllavisė nė Korēė nė vitet 30‑tė tė shekullit tė kaluar.

‑Miladin Popoviē

‑Dushan Mugosha

‑Bllazho Jovanoviē ‑ i dėrguar i PKJ‑sė nė Konferencėn e Labinotit

‑Zvetovar Vukmanoviē (Tempo)

‑Velimir Stojniē

‑Savo Zllatiē


Kongresi i Pėrmetit si imitim i trashė i AVNOJ‑iu jugosllav

Ngritja e njė pushteti paralel pėrkrah atij legjitim, ishte njė nga mjetet e pėrdoruara nga komunistėt jugosllavė me nė krye Titon gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Nuk ėshtė ndonjė zbulim i madh tė themi qė i njejti mekanizėm u zbatua edhe nė Shqipėri nga komunistėt qė ishin vegla tė bindura tė jugosllavėve.

Si model pėr njė gjė tė tillė, shėrbeu Mbledhja e Dytė e AVNOJ‑tė qė u mbajt nė Jajce tė Bosnjės nė "datėn historike" tė 29 nėntorit 1943. Nė kėtė mbledhje u pėrcaktua forma federative popullore e Jugosllavisė sė ardhshme, u zgjodh Kėshilli Nacional Ēlirimtar Jugosllav (nė rolin e njė trupi legjislativ), Kryesia e kėtij Kėshilli nė rolin e njė presidence dhe Komiteti nė rolin e njė qeverie.

Ndėr pikat e tjera tė rėndėsishme mund tė rendisim vėnien e gradave, ndalimin e kthimit nė atdhe tė famijles mbretėrore jugosllave tė Karagjergjoviēėve etj.

Tė gjitha kėto qė pėrmenda mė lart, janė zbatuar pikė pėr pikė nė Kongresin komunist tė Pėrmetit, i cili u zhvillua mė 24 ‑ 28 maj 1944. Edhe data e mbajtjes sė kėtij kongresi ka njė origjinė jugosllave, pasi mė 25 maj (1892) ishte ditėlindja e mareshallit Tito dhe pėr kėtė duhej patjetėr qė kongresi tė kalonte nė kėtė datė.

Nė zbatim dhe nė kopjim tė Mbledhjes sė Dytė tė AVNOJ‑it, nė Pėrmet u zgjodh Kėshilli Nacional Ēlirimtar (trupi legjislativ), Kryesia e kėtij Kėshilli (nė rolin e njė presidence), kryetar i sė cilės ishte Omer Nishani e sekretar Koēo Tashko, dhe Komiteti i KANĒ‑it (nė rolin e njė qeverie tė pashpallur) nė krye tė sė cilės u vu Enver Hoxha.

Gjithashtu kongresi vuri gradat pėr "ushtarakėt" e vet si dhe ndaloi hyrjen e familjes mbretėrore nė Shqipėri. Kongresi u shpreh gjithashtu se ishte nė favor tė njė modeli konfederativ ballkanik, vendosur kjo sipas kėrkesės jugosllave.

Gjithkush qė i lexon kėtė rreshta le ta bėjė vetė krahasimin se sa i trashė ėshtė imitimi i AVNOJ‑it 2 nė kongresin e Pėrmetit. Kush nuk bindet pėr kėtė le tė shikojė edhe stemėn e Republikės Federative Popullore (mė vonė Socialiste) tė Jugosllavisė, stemė e cila ėshtė kopjuar me tė gjithė parametrat e saj edhe nė stemėn e Republikės Popullore (mė vonė edhe Socialiste) tė Shqipėrisė.

Nė vendin ku shkruhej "29 nėntor 1943", komunistėt e Shqipėrisė vendosėn datėn imituese "24 maj 1944" qė konsiderohet prej tyre si "lindja e pushtetit popullor".




Pse u quajt Haki Taha "shovinist shqiptar" nga Enver Hoxha

Tashmė dihet nga ndokush se njeriun qė themeloi PKSH‑sė, Miladin Popoviēin, e vrau arsimtari kosovar Haki Taha nė Prishtinė nė mars tė vitit 1945. Nė historiografinė komuniste dhe veēmas nė atė PPSH‑sė, ėshtė thėnė vazhdimisht se kjo vrasje u krye nga UDB‑ja jugosllave, pa dhėnė asnjėherė shpjegime tė mėtejshme. Mirėpo nė vitet e para tė regjimit komunist nė Shqipėri, ka qenė vetė Enver Hoxha qė thotė tė kundėrtėn.

Nė librin voluminoz "PPSH dokumente kryesore" vėllimi i I‑rė, botuar nė nė Tiranė nė vitin 1971, nė faqen 507, botohet edhe njė deklaratė e Komitetit Central tė PKSH‑sė si pėrgjigje ndaj deklaratės sė 12 korrikut 1948 Komitetit Central tė Partisė Komuniste tė Maqedonisė, ku sulmohej PK e Bullgarisė dhe PK e Shqipėrisė. Nga kjo deklaratė ‑ pėrgjigje, ndėr tė tjera veēojmė:
"Nė Kongresin e 5‑tė, Tito pėrmendi nė mes tė tjerash emrin e komunistit jugosllav Miladin Popoviē si njė aktivist qė ka ndihmuar Partinė tonė Komuniste. Miladin Popoviēi, anėtar i PKJ‑sė, i kapur nga forcat fashiste italiane nė Kosovė e Metohi, u ēlirua nga kampet e pėrqėndrimit nė Shqipėri prej guerriljeve shqiptare. Miladini vuri tė gjitha forcat pėr tė ndihmuar Partinė dhe popullin tonė dhe ky u rrit me luftėn e Partisė sonė dhe popullit tonė......Miladin Popoviēi u vra tradhėtisht dhe nė mėnyrė misterioze nė Kosovė e Metohi nga dora e njė SHOVINISTI SHQIPTAR KOSOVAR (nėnvizimi ėshtė yni). Partia jonė nuk u vu nė korrent mbi kėtė ēėshtje nga Komiteti Central i Jugosllavisė, megjithėse ajo e konsideron Miladin Popoviēin si njė pjestar heroik tė saj dhe e nderon kujtimin e djalit tė popullit tė Malit tė Zi dhe tė Partisė Komuniste Jugosllave, si njė komunist internacionalist qė shėrbeu nė radhėt e luftėtarėve mė tė shquar tė popullit shqiptar".
Po nė kėtė deklaratė, midis tė tjerash, nxirret roli i madh qė ka luajtur Miladin Popoviēi nė "shtypjen pa mėshirė" tė "fraksionit tė Vlorės".

Ndėrsa nė librin kujtimor "Kur lindi Partia", nė lidhje me vrasjen e Miladin Popoviēit, Enver Hoxha thotė:
"..Jo shumė kohė pas ēlirimit tė Kosovės (lexo pushtimit nga serbėt ‑ shėnim), Miladin Popoviēin e vranė prapa krahėve njerėzit e UDB‑sė, sepse ishte shprehur pėr tė drejtėn e popullsisė shqiptare tė Kosovės pėr vetėvendosje (gėnjeshtėr e pastėr ‑ shėnim). Pėr kėtė kemi bindje tė plotė jo vetėm nga bisedat qė bėnim me Miladinin, kur ishte nė Shqipėri por edhe nė Arkivin e Komitetit Qendror tė Partisė sonė kemi dokumente qė flasin qartė pėr kėto pikpamje tė komunistit internacionalist, Miladin Popoviē. Pas kėsaj njerėzit e Titos trumbetuan se vrasjen gjoja e paskėsh bėrė....njė shqiptar kosovar! Dhe ku? Mu nė tavolinėn e tij tė punės, nė shtėpinė qė ruhej nga partizanė jugosllavė...".
Po tė krahasojmė kėto dy materiale, duhet tė shtrojmė disa pyetje. Nė rast se Haki Taha ishte njė "shovinist shqiptar", siē e quan Enver Hoxha nė vitin 1948, pse duhej tė ishte ai " i UDB‑sė".

Njė tjetėr mashtrim i madh i Enver Hoxhės ėshtė edhe cilėsimi "proshqiptar" i Miladin Popoviēit, sikur ai gjoja paska kėrkuar zbatimin e parimit tė vetėvendosjes pėr Kosovėn. Pa dashur tė merremi gjatė me njė falsifimi tė tillė do tė kujtonim dy detaje:

Sė pari Miladin Popoviēi ishte i pari qė u ngrit kundėr marrėveshjes sė Mukjes, pėr shkak se nė kėtė marrėveshje flitej pėr problemin vetėndosjes sė popullit tė Kosovės. Ai urdhėroi Enver Hoxhėn qė tė pushkatoheshin si tradhėtarė, Mustafa Gjinishi dhe Ymer Dishnica. Ky i fundit nuk u ekzekutua pasi nė gazetėn "Bashkimi i Kombit", u botua nga Xhelal Staravecka, proces ‑verbali i mbledhjes sė Vithkuqit, nė tė cilin dėnoheshin me vdekje nga Miladin Popoviēi personat e sipėrpėrmendur. Por ndėrsa Gjinishin e vranė prapa krahėve, njė gjė tė tillė nuk mundėn ta bėjnė me Dishnicėn pasi do tė demaskoheshin keqas.

Sė dyti duhet thėnė se Haki Taha e vrau Miladin Popoviēn nė njė lokal nė Prishtinė nė momentin kur ky i fundit i pat thėnė se Kosova ishte e Jugosllavisė dhe vetėvendosje nuk kishte pėr tė pasur. Pak kohė pas vrasjes sė Miladinit, Haki Taha u vra, ndėrsa shoqėruesi i tij Qazim Vula, pasi vuajti nė burgjet e Jugosllavisė, u arratis nė Shqipėri ku vuajti burgjet e tmerrshme tė komunizmit kėtu.

Nė fakt nė deklarimet e mėsipėrme tė Enver Hoxhės, ka njė diēka tė sinqertė nga ana e komunistėve tė Shqipėrisė. Ata kanė qenė gjithnjė antinacionalistė tė tėrbuar dhe nė kėtė linjė nacionalizmi quhej rėndom si "shovinizėm" pavarėsisht se nuk ka ekzistuar kurrė ndonjėherė njė shovianizėm shqiptar. Por nuk ėshtė rastėsi qė "shovinistė" shpallen Gjergj Fishta, Haki Taha etj.

Nga ana tjetė duam tė kujtojmė se njeriu qė kontriboi mė shumė se kushdo nė ngritjes e Enver Hoxhės nė pushtet, Miladin Popoviē, mban akoma "Urdhėrin e Flamurit" dhe medaljen e "Kujtimit", nė bazė tė vendimit nr 117, datė 5 shtator 1945 tė Kryesisė sė Kėshillit Antifashist Nacional Ēlirimtar (shih "Gazeta Zyrtare" nr 46, 20 shtator 1945, faqe 5).



Ja pse 29 nėntori ėshtė dita e pėrbashkėt e komunistėve tė Shqipėrisė dhe jugosllavėve

Personalisht pėr mua, nuk asnjė lloj rėndėsie se kur ka kaluar kufirin e Shqipėrisė londineze ushtari i fundit gjerman. Kjo pėr disa arsye.
‑Sė pari sepse kurrė Gjermania nuk i shpalli luftė Shqipėrisė dhe as vuri nė diskutim pavarėsinė dhe sovranitetin e saj, pasi ushtria e saj nuk erdhi kėtu si pushtuese.

‑Sė dyti ushtria gjermane u largua vetė pa ndonjė presion nga formacionet luftarake komuniste.

‑Sė treti ēėshtja ėshtė se midis termave "ēlirim" dhe "largim" nuk kurrfarė ngjashmėrie.

‑Sė katėrti nuk ka asnjė arsye qė tė justifikojė dhe ta paraqesė vendosjen e regjimit komunist nėpėrmjet rrebelimit, si "ēlirim tė atdheut" nė njė kohė qė vendi figuronte prej kohėsh si i pavarur.

‑Sė pesti ēėshtja e pushtetit e mpleksur nė njė vorbull tė luftės civile ka qenė elementi kryesor qė vihet re nė fundin e Luftės sė Dytė Botėrore nė Shqipėri.

‑Sė gjashti emisarėt jugosllavė arritėn tre objektiva qė i patėn vėnė vetes: themeluan PKSH‑nė si agjenturė solide tė tyren, futėn vendin nė njė luftė civile dhe larguan nga pushteti elementin nacionalist shqiptar.
Nga ana tjetėr duhet thėnė sė pėr komunistėt e Shqipėrisė nuk kishte ndonjė rėndėsi tė madhe ēėshtja e vendosjes datės sė regjimit tė tyre, datė qė nė fillim tė sundimit tė tyre terrorist ishte 28 nėntori.

Mirėpo duke qenė njė instrument nė duart e jugosllavėve, PKSH‑ja pranoi tė njihte si festė tė pėrbashkėt 29 nėntorin pėr shkak se kjo ishte njė datė historike pėr Jugosllavinė.
Sė pari ishte 29 nėntori i vitit 1943, Mbledhja e Dytė e AVNOJ‑it (Kėshilli Nacional Ēlirimtar Jugosllav), ku u pėrcaktua forma e shteti tė ardhshėm jugosllav dhe ku u vendosėn organet e pushtetit paralel.

Sė dyti ishte 29 nėntori i viti 1945, datė kur Asambleja Popullore kishte shpallur Republikėn Federative Popullore (mė vonė Socialiste) tė Jugosllavisė.
Ishte e natyrshme pra qė regjimi kolaboracionist i Tiranės, tė zbatonte urdhėrat e shefave tė vet tė Beogradit, tė cilėt qė kėrkonin njė festė tė pėrbashkėt pėr shkak se Shqipėria do tė shkonte gradualisht drejt humbjes totale tė pavarėsisė.

Nė njė konferencė akademike tė mbajtur nė Tiranė mė 29 nėntor 1947, pėr nder tė 2 vjetorit tė shpalljes sė RFPJ‑sė, ministri pa portofol, Pandi Kristo, nė fjalėn e tij ndėr tė tjera do tė theksonte :
"Nė kėtė luftė ne gjetėm ndihmėn direkte dhe eksperiencėn e paēmueshme tė popujve tė Jugosllavisė heroike. Popujt tanė u vėllazėruan pėrjetė nė zjarrin e derdhur nė tė njejtat llogore dhe kundėr tė njejtėve armiq. Lufta e popujve tė Jugosllavisė me mareshallin Tito nė krye, i dha dorė popullit tonė tė ēlirohet nga okupatorėt dhe tradhėtarėt e vendit. Rrethanat historike, bėnė qė populli ynė tė festojė sot i lirė dhe sovran dy data tė mėdha dhe shumė tė rėndėsishme pėr ekzistencėn e tij tė lumtur: ditėn e madhe tė ēlirimit dhe shpalljen e RFPJ‑sė, e cila pėr ne ėshtė njė nga garancitė mė tė shėndosha pėr lirinė, indipendencėn dhe sovranitietin kombėtar pėr tė ardhmen e vendit tonė.....Rroftė aleanca dhe vėllazėrimi i popullit tonė me popujt vėllezėr tė Jugosllavisė sė re, dita e 29 nėntorit, dita e RFPJ‑sė dhe e mareshallit Tito".


Intermexo historike. Fjala e Hysni Kapos e mbajtur me rastin e pėrvjetorit tė shpalljes sė RFPJ‑sė

Njėri prej udhėheqėsve komunistė me lidhje edhe tė mėparshme me agjenturėn serbe nėpėrmjet xhaxhait tė tij Murat Tėrbaēi, ishte edhe Hysni Kapo. Nga fillimi i vendosjes sė regjimit komunist e deri mė 27 shkurt 1947, ai do tė ishte ministėr (ambasador) i Shqipėrisė nė Beograd. Pas i tij e deri mė 6 shkurt 1948 ishte Tuk Jakova, e mė pas Ramadan Ēitaku. Ky i fundit u shkarkua pas "prishjes sė madhe" dhe u shkarkua edhe si anėtar i Presidiumit tė Kuvendit Popullor.

Njė rol tė madh nė forcimin e "miqėsisė sė madhe" luajti edhe Hysni Kapo. Gjatė mandatit tė tij nė Beograd u nėnshkruan marrėveshjet skllavėruese me Jugosllavinė dhe u zhvillua vizita e kryeministrit Enver Hoxha nė Jugosllavi.

Mė 27 nėntor 1947, ai mbajti fjalėn kryesore nė mbrėmjen akademike nė sallėn e Teatrit Kombėtar nė Tiranė, kushtuar 4 vjetorit tė Mbledhjes sė Dytė tė AVNOJ‑it dhe 2 vjetorit tė shpalljes sė Republikės Federative Popullore tė Jugosllavisė. Pėr tė qenė sa mė jugosllavofilė, mbrėmja akademike ishte organizuar nė datėn 27 nėntor 1947, me rastin e pėrvjetorit tė parė tė nėnshkrimit tė marrėveshjes qė hoqi barrierat doganore, qė parifikoi monedhat etj (pėr kėtė shih mė gjerėsisht nė vijim tė dossier‑it).

Tė pranishėm nė kėtė mbrėmje akademike ishin Enver Hoxha, Omer Nishani, Koēi Xoxe, Myslim Peza, Pandi Kristo, Gogo Nushi, etj si dhe i ngarkuari me punė i Jugosllavisė Drago Kosmerlj, i ngarkuari me punė i Bashkimit Sovjetik, Gagarinov etj.

Nga fjala e sekretarit tė Sekretariatit tė Frontit Demokratik, Hysni Kapo veēojmė pjesėn e mėposhtme:
"Popujt e Jugosllavisė festojnė pėr tė tretin vit ditėn e shpalljes sė republikės, ditėn e rilindjes kombėtare, 29 nėntorin. Kjo datė shėnon dy evenimente me rėndėsi historike pėr popujt e Jugosllavisė. Mė 29 nėntor 1943, kur lufta e popujve tė Jugosllavisė, nė ballė tė sė cilės qėndroi pa u tundur partia e lavdishme komuniste me nė krye mareshallin Tito, merrte pėrmasa tė gjera dhe okupatorėt fashistė po goditeshin pa mėshirė nga tė gjithė frontet, kur tradhėtarėt e popujve tė Jugosllavisė e hoqėn maskėn dhe dualėn mė fytyrėn e tyre tė vėrtetė, u mblodh pėr tė dytėn herė Kėshilli Nacional Ēlirimtar pėr tė marrė vendime qė kishin tė bėnin me fatin e popullit dhe tė kombit. Nė kėtė datė u hodhėn themelet e vėllazėrimit dhe tė barazimit tė tė drejtave tė popujve, u hodhėn themelet e pushtetit popullor dhe u krijuan bazat e reja tė njė rregulli shoqėror. Aty gjithė pėrfaqėsuesit e popullit shprehėn unanimisht vullnetin pėr kundra mbretit dhe monarkisė sė Karagjergjoviēėve. Dy vjet mė vonė, kur popujt e Jugosllavisė kanė realizuar fitoren mbi fashizmin dhe bashkėpunėtorėt e tij, kur flamuri i tyre i fitores valon i lirė nė Jugosllavinė e re, Asambleja Popullore shpalli Republikėn Federative nėn tė cilėn popujt e Jugosllavisė do tė rrojnė tė lumtur, do tė gėzojnė pėr jetė tė gjitha tė drejtat dhe liritė demokratike.......29 nėntori kujton luftėn, sakrificat dhe heroizmat qė bėnė popujt e Jugosllavisė pėr tė fituar lirinė dhe pavarėsinė. 29 nėntori ėshtė data qė vėrtetohet edhe njė herė zyrtarisht dėshira e popullit pėrkundra regjimit shtypės dhe gjakpirės. Ajo simbolizon rrugėn e drejtė qė udhėhoqi popujt e Jugosllavisė gjatė luftės, rrugėn qė u shėrben dhe sot pėr tė vazhduar gjatė periudhės paqėsore pėr ndėrtimin e vendit. Fitoret e 29 nėntorit, nė sajė tė tė cilit popujt e Jugosllavisė po ndėrtojnė jetėn e tyre tė re, jo vetėm qė siguruan baza tė shėndosha nė tė cilat mbėshtetet pushteti popullor sot, por kėto influencuan pėr ta forcuar edhe mė tepėr bashkimin dhe vėllazėrimin midis popujve tė Jugosllavisė, midis njėri ‑ tjetrit dhe midis fqinjėve tė tyre...... Jugosllavia sot nuk ėshtė vendi ku pėrgatiteshin planet imperialiste pėr intriga kundėr popujve, sikurse ndodhte ndaj vendit tonė.....Popujt e Jugosllavisė, me luftėn e tyre heroike e varrosėn thellė politikėn serbo ‑ malazeze dhe janė bėrė zot tė vendit tė tyre. Ata u treguan fqinjėve se ndjenjat qė ushqenin pėr ta, nuk pajtoheshin kurrė me regjimet shtypės. Lufta e drejtė qė ata bėnin nėn udhėheqjen e shėndoshė tė mareshallit Tito, politika e drejtė qė ata ndoqėn dhe kujdesi i madh qė treguan pėr zhdukjen e mbeturinave tė sė kaluarės, e shtoi dashurinė dhe simpatinė tonė pėr popullin jugosllav........Jugosllavia Federative sot ėshtė transformuar nė njė qendrė tė rėndėsishme pėr gjithė vendet e Evropės Qendrore, aty ku pėrqendrohen problemet kulturale, ekonomike, politike, ushtarake tė pėrbashkėta dhe marrin zgjidhjen mė tė drejtė. Mbas kryeqytetit tė vendit tė madh tė socializmit, Moskės, sytė e popujve demokratikė dhe pėrparimtarė shikojnė me simpati dhe admirim Beogradin, qendrėn ku rri udhėheqėsi i madh ushtarak dhe politik i popujve tė Jugosllavisė, miku mė i shtrenjtė i popullit tonė mareshalli Tito......Fitoret e popujve tė Jugosllavisė janė edhe fitoret tona pse ato janė nė tė mirėn e gjithė popujve pėrparimdashės, nė tė mirė tė demokracisė dhe paqes. Themi qė fitoret e Jugosllavisė janė edhe fitoret tona pse populli jonė nuk ka se si t'i ndajė ato, sepse rruga e tė dy popujve nuk ndryshon. Ai (populli shqiptar ‑ shėnim) e provoi mirė se kush ėshtė Jugosllavia. Populli shqiptar do ta festojė me hare ditėn e 29 nėntorit se ajo ėshtė dita e rilindjes sė miqve tė shtrenjtė, do ta festojė se ajo ėshtė dita e rilindjes sė miqve tė shtrenjtė, do ta festojė ditėn e 29 nėntorit se kujton luftėn, sakrificat dhe vuajtjen e tė dy popujve, se ajo kujton fitoren tonė mbi mbi fashizmin dhe bashkėpunėtorėt e tij" (marrė me shkurtime nga gazeta "Bashkimi" e datės 28 nėntor 1947) .


Emisarėt jugosllavė si udhėheqės tė PKSH‑sė

Pas formimit tė PKSH‑sė, roli i emisarėve jugosllavė do tė ishte parėsor nė strukturimin dhe ngritjen e njėsive ushtarake komuniste, ose siē njihen ndryshe me emrin batalione apo brigada. Pėrveē kėsaj nė tė gjitha forumet e mbajtuar tė PKSH‑sė, emisarėt jugosllavė do tė pėrbėnin presidencėn e tyre.

Kėshtu nė Konferencės e Parė tė PKSH‑sė qė u mbajt nė Labinot mė 17 ‑ 22 mars 1943, ku u zgjodh edhe Enver Hoxha sekretar i pėrgjithshėm i Partisė, rolin kryesor nė tė e kishte i dėrguari i KQ tė PKJ‑sė, Bllazho Jovanoviē. Konferenca pohoi edhe njė herė vijėn terroriste dhe prosllave tė Partisė Komuniste tė Shqipėrisė duke e konfirmuar edhe njė herė qėnien e saj si njė shtojcė e PKJ‑sė.

Nė lidhje me njė fakt tė tillė, sekretari i PKSH‑sė Tuk Jakova thotė nė Kongresin e Parė tė kėsaj partie, nė nėntor 1948 kėto fjalė:
"..Konferenca caktoi vijėn politike dhe organizative tė Partisė pėr periudhėn e ardhshme dhe zgjodhi Komitetin Qendror definitiv. Tė gjitha punimet e konferencės u zhvilluan drejt, pėrveē procedurave sė zgjedhjeve tė Komitetit Qendror.....Nė kėtė drejtim, pėr shkeljen e rregullave organizative, pėr zgjedhjen e KQ definitiv, ka influencuar i deleguari i Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste tė Jugosllavisė, Bllazho Jovanoviē. Ne u mbėshtetėm nė kėshillat e Blazho Jovanoviēit, mbase ne vetė na mungonte eksperienca e nevojshme nė ēėshtjet organizative dhe besuam se pikpamjet e Bllazho Jovanoviēit do tė ishin tė drejta. Pas konferencės, Komiteti Qendror i ri nuk u mblodh tė zgjidhte Byronė Politike. Anėtarėt e KQ‑ sė u shpėrndanė seicili nė qarkun e tij tė punės dhe nė qendėr mbeti shoku Enver Hoxha, i zgjedhur sekretar i pėrgjithshėm, me njė numėr anėtarėsh tė KQ, tė cilėt zgjodhėn nė unanimitet Byronė Politike".
Nė gusht 1943, erdhi nė Shqipėri Zvetovar Vukmanoviē (Tempo) me qėllimin e formimit tė njė "shtabi ballkanik" qė do tė udhėhiqej nga jugosllavėt. Gjithashtu Tempo erdhi edhe dy herė tė tjera nė Shqipėri.

Emisarėt komunistė jugosllavė luajtėn njė rol kryesor edhe pas marrėveshjes sė Mukjes.

Konferenca e Dytė Nacional Ēlirimtare (e para qe mbajtur nė Pezė mė 16 shtator 1942) qė u mbajt mė 4 ‑ 9 shtator 1943 nė Labinot tė Elbasanit, si qėllim kryesor tė saj pati denoncimin e marrėveshjes sė Mukjes, e cila dėmtonte seriozisht interesat sllave nė Shqipėri. Kuptohet qė rolin kryesor kėtu e patėn Miladin Popoviē dhe Dushan Mugosha.

Mė 15 maj 1944, nė Helmės tė Skraparit u mbajt Pleniumi i Parė i PKSH‑sė, nė tė cilin u pa plotėsisht roli udhėheqės i emisarėve jugosllavė.

Nė shtator 1944, pas largimit tė Miladin Popoviēit nga Shqipėria, vendin e tij e zyri Velimir Stojniē, pasi emisarėt jugosllavė kishin mė tepėr njė pozicion mėkėmbėsi nė Shqipėri. Stojniē sė bashku me Nijaz Dizdareviēin do tė ishin dirigjuesit kryesorė tė Pleniumit tė Dytė qė njihet "si i Beratit" (23 ‑ 27 nėntor 1944).

Pas lufte, emisari jugosllav mė i rėndėsishėm pas atij zyrtar qė ishte ministri jugosllav nė Tiranė, Josip Gjergjia e mė pas Drago Kosmerlj, u bė Savo Zllatiē. Ky i fundit do tė ndėrhynte sa herė qė t'i tekej nė punėt e Partisė Komuniste tė Shqipėrisė qė konsiderohej nga jugosllavėt si njė celulė e Partisė Komuniste tė Jugosllavisė.



Terrorizmi komunisto ‑ partizan nė Kosovė

Nė prag tė triumfit tė plotė tė rrebelimit komunist nė mbarė Shqipėrinė, forcat rrebele komuniste, pėrkatėsisht Brigada e 5‑tė e mė pas Brigada e 3‑tė, mė 5 tetor 1944, kaluan kufirin e Shqipėrisė londineze (qė nė atė kohė nuk ekzistonte) nė ndihmė tė homologėve tė tyre jugosllavė me kėrkesė tė tyren pėr tė nėnshtruar plotėsisht Kosovėn dhe pėr t'ia dorėzuar atė pa probleme serbėve.

Ashtu si nė mbarė jugun e veriun e Shqipėrisė londineze, ashtu edhe nė kėtė pjesė tė Shqipėrisė lindore, formacionet rrebele komuniste ushtruan nė mjaft raste terror mbi popullsinė shqiptare me justifikimin e goditjes sė "reaksionarėve" . Tė ashtuquajturit reaksionarė ishin elementėt mė tė shquar antiserbė qė nuk pranonin tė viheshin nė shėrbim tė komunistėve dhe qė shikoheshin me dyshim nga ata.

Duke qenė se forcat gjermane po largoheshin gradualisht nga Ballkani, forcat jugosllave e kishin tė vėshtirė tė merrnin nė kontroll Kosovėn pa ndihmėn e komunistėve tė Shqipėrisė, ndihmė qė u pasqyrua me ardhjen e brigadave komuniste nga Shqipėria.

Nė njė udhėzim qė komisari i Korpormatės sė I‑rė, Hysni Kapo u dėrgonte brigadave 3 dhe 5, mė 20 shtator 1944, ndėr tė tjera theksonte:
"Tė popullarizohet miqėsia e popullit shqiptar me popujt e Jugosllavisė, tė theksohet lufta Mihajlloviē, Deva, e Mitrovica qė janė shkaktarė...tė pėrēarjeve midis popujve tė Jugosllavisė dhe atij tė Kosovės,.....tė propagandohet lufta e pėrbashkėt kundėr okupatorit dhe nevoja e bashkėpunimit dhe e miqėsisė midis popujve....Ne duhet tė jemi tė pamėshirshėm ndaj elementėve reaksionarė..".
Formacionet rrebele komuniste mė 23 tetor 1944 u futėn nė Junik dhe mė 26 tetor nė Deēan. Mė 7 nėntor hynė nė Gjakovė dhe mė 16 e 17 nėntor nė Prizren dhe Pejė.

Pas kontrollit tė kėsaj zonė tė Kosovės, divizionet 5 dhe 6‑tė komuniste, mė 30 nėntor 1944 u bashkuan me forcat jugosllave dhe luftuan "kundėr armikut tė pėrbashkėt" nė Tuz, Podgoricė, Novi ‑ Varosh, Priepolje dhe Vishegrad.

Nga personat qė drejtuan forcat rrebele komuniste kundėr popullsisė shqiptare nė Kosovė, mund tė pėrmendim komandantin e Brigadės sė 5‑tė, kriminelin e njohur Shefqet Peēi, komisarin politik tė Divizionit tė V‑tė (ku bėnin pjesė brigadat me numur 3, 5 dhe 25) Ramiz Alia, dhe siē e thamė edhe mė lart komisarin e Korparmatės sė I‑rė, Hysni Kapo. Tė tre kėta individė kanė qenė persona influentė tė agjenturės serbe nė Shqipėri nė vitet e regjimit komunist dhe pėr mė tepėr shumė vite mė pas procesi i caktimit tė Alisė si paardhės i Hoxhės, kaloi nėpėrmjet njė skeme qė pati angazhuar seriozisht shėrbimin sekret jugosllav.

Jashtė vėmendjes nuk duhet lėnė as as fakti i bashkėpunimit luftak midis forcave rebele komuniste tė Shqipėisė (siē ishin brigadat 5 dhe 18) dhe atyre maqedonase siē ishte rasti i marrjes nėn kontroll i qytetit tė Dibrės mė 2 shtator 1944.

Kalimi i formacioneve komuniste tė Shqipėrisė nė Kosovė u bė me kėrkesėn e Shtabit Suprem tė Ushtrisė Nacional Ēlirimtare (rrebele) Jugosllave. Nė verėn e vitin 1944, nė Shqipėri pati ardhur njė mision i ushtarak jugosllav i kryesuar nga Zvetozar Vukmanoviē (Tempo). Sipas jugosllavėve forcat komuniste shqiptare "do tė pengonin konsolidimin e njėsive armike (lexo "shqiptare" ‑ shėnim)". Tė planifikuara pėr t'u dėrguar nė Kosovė kishin qenė formacionet komuniste tė brigadave I dhe III. Mirėpo pėr shkak tė pamundėsisė sė tė parės pėr t'u dėrguar atje, nė Kosovė shkoi Brigada e 5‑tė.

Formacionet komuniste nuk kursyen aspak terrorin ndaj elementėve nacionalistė. Ndėr tė tjera mund tė pėrmendim konfrontimin me forcat e Mehmet Gradicės nė Drenicė, etj.

Nga ana tjetėr duhet theksuar se formacionet komuniste, humbjet mė tė mėdha i patėn jashtė trojeve shqiptare si nė Mal tė Zi apo nė Bosnjė. (Mė 21 qershor 1946 erdhėn nga kėto treva eshtrat 350 partizanėve tė vrarė nė Mal tė Zi dhe Bosnjė). Pėrgjithėsisht popullsia shqiptare e Kosovės, ju shmang njė konfrontimi tė armatosur me forcat komuniste qė vinin nga Shqipėria londineze, gjė qė po tė ndodhte, do tė merrte pėrmasat e njė lufte tė pa parashikueshme civile.

Nė lidhje me kėtė, njėri nga ish pjestarėt e Brigadės sė 5‑tė komuniste, mė vonė edhe ministėr nė qeveritė komuniste, Zenel Hamiti, nė gazetėn "Bashkimi" ka botuar nė disa numra kujtimet e tij nė lidhje me historikun e kėtij formacioni luftarak komunist nė Kosovė. Nė kujtimet e botuara mė 18 mars 1945, ai ndėr tė tjera thotė nė lidhje me luftimet e kėtij formacioni nė Kosovė:
"Mė datėn 14 nėntor 1944, tė gjithė batalionet gjenden nė luftime rreth Prizrenit. Kjo gjendje vazhdon deri nė orėn 6.00 tė mėngjezit kur i gjithė qyteti bie nė duart tona, i paprekur mbase armikut nuk iu dha rasti tė digjte e tė plaēkiste. KUFOMA NACIONALISTĖSH (nėnvizimi ėshtė yni) kishin mbuluar rrugėn Prizren ‑ Kukės, depo materiali kapen si dhe fuqia mė e madhe luftarake vendase qė kish qenė nė shėrbim tė armikut dorėzohet....Brigadės e 5‑tė i duhej tė luftonte edhe mė ngushtė me forcat e mareshallit Tito nė tokat e Jugosllavisė, pse kėshtu e kish kryer misionin e vet".

vijon...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.7.2009, 16:47   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Si e dėshironte Omer Nishani (dhėndri i Enverit), Jugosllavinė

I ashtuquajturi kryetar i Kėshillit Antifashist Nacional Ēlirimtar dhe president i ardhshėm i Presidiumit tė Kuvendit Popullor, Omer Nishani nė njė artikull tė botuar nė gazetėn "Bashkimi" shkruan ndėr tė tjera, me rastin e formimit tė qeverisė sė Titos kėtė fjalė:
"Shteti federativ jugosllav ėshtė i destinuar tė lozė njė rol tė madh nė skenėn politike tė Ballkanit, dhe qė do tė bėhet njė faktor me rėndėsi pėr sigurimin e paqės nė kėtė sektor tė Europės.....Me njė fjalė, Jugosllavia e re ėshtė njė epiqendrė politike, reperkusionet e sė cilės do tė ndihen nė gjithė Ballkanin. Populli shqiptar, qeverinė e re tė kryesuar nga mareshalli Tito, e priti me gėzim tė madh se ai sheh nė kėtė qeveri garancinė mė tė madhe tė miqėsisė dhe vėllazėrimit qė ndjen pėr popujt heroikė tė Jugosllavisė, vėllazėri kjo qė ėshtė mbrujtur me sakrificat e me gjakun e tė dy popujve gjatė luftės...kundėr armiqve tė pėrbashkėt..... Populli shqiptar dhe miqėsia me Jugosllavinė demokatike dhe federale do ta ruajė gjithnjė dhe do ta forcojė mė tepėr tė ardhmen, se kjo aleancė dhe kjo miqėsi ėshtė bazuar mbi interesa politike dhe ekonomike..".


A ishte Jugosllavia faktor paqeje nė Ballkan

Vetėm pak ditė pas formimit tė qeverisė sė re tė Enver Hoxhės, gazeta "Bashkimi" boton kryeartikullin me titull "Jugosllavia faktor paqeje nė Ballkan dhe nė botė". Njė pjesė kryesore tė kėtij kryeartikulli, e zė njė citim nga fjala e Enver Hoxhės nė Kuvendin Popullor, ku ai sipas gazetės ka thėnė:
"Miqėsia dhe vėllazėrimi qė na lidh me popujt e Jugosllavisė, do tė jetė e pėrhershme se ėshtė vitale pėr popullin shqiptar dhe indipendencėn e tij. Miqėsia qė na lidh me Jugosllavinė, ėshtė nga ato miqėsi tė rralla e tė sinqerta qė ndihmojnė aq shumė popullin tonė dhe nderojnė dhe respektojnė sovranitetin e Shqipėrisė".
Duke vazhduar nė kėtė linjė, gazeta shkruante se popujt e Ballkanit "janė solidarė me popujt e Jugosllavisė pėr problemin e Triestes dhe Julika Krajna‑n", tė cilat gazeta i quante "krahina tė martirizuara".

Dy ditė mė vonė, po e njejta gazetė citon fjalimin e Koēi Xoxes tė mbajtur nė mbledhjen e Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Frontit Demokratik, pjesėrisht si mė poshtė:
"Pėr popujt vėllezėr tė Jugosllavisė sė re tė mareshallit Tito, populli shqiptar ushqen ndjenjat mė tė pastra dhe tė sinqerta tė njė miqėsie dhe vėllazėrimi tė shėndoshė.....Tė kesh nė kufi njė demokraci pėrparimtare dhe tė fuqishme siē ėshtė ajo e RFPJ‑sė, do tė thotė tė kesh nė kufi njė aleat tė shėndoshė dhe tė sinqertė qė tė do tė mirėn dhe qė tė ndihmon pa kursim. Kėtė miqėsi tė sinqertė, qė lidh popullin tonė me popujt e Jugosllavisė, shumė njerėz e kanė halė nė sy se ata pėrbėjnė radhėt e fashistėve dhe mbeturinat e fashizmit".


"Vėllazėrim gjaku"

Kėshtu e hapte njė artikul tė rėndėsishėm gazeta "Bashkimi" e datės 17 maj 1946 dhe qė ja kushtonte 6 maqedonasve qė u varėn nė Tiranė mė 14 maj 1943. Personat nė fjalė, Dushko Popoviē, Ilia Antevski, Rade Ugrinovski, Kristo Oxhaklisti, Trifon Andovski dhe Drage Todorovski ishin dėnuar 3 vjet mė parė nga Gjykata e Tiranės pėr akte terrorizmi dhe ishin varur nė burgun e Tiranės.

Vepra e tyre penale kishte ndodhur nė Novoselė tė Gostivarit, qė nė atė kohė ndodhej brenda juridiksionit tė shtetit shqiptar. Pikėrisht ngjarja nė fjalė mori qysh gjatė luftės ndjenjat mė tė neveritshmė tė solidaritetit komunist, madje duke kaluar nė "vėllazėrime gjaksore".

E njejta gjė vazhdoi edhe mbas mė shumė se njė viti kur nė 10 shtator 1947, u zhvillua ceremonia e pėrcjelljes sė eshtrave tė tyre nė Jugosllavi. Kur respektoheshin kaq shumė 6 maqedonas qė kishin kryer akte terrorizmi mbi shqiptarėt, nuk ke si tė mos revoltohesh pėr veprimet e sipėrtreguara tė komunistėve tė Shqipėrisė, nė njė kohė qė vetėm pak muaj mė parė, nė 2 prill 1945, mijėra tė rinj shqiptarė nga Kosova ishin masakruar nė qytetin e Tivarit nga bandat serbo ‑ malazeze qė hiqeshin si "vėllezėr" dhe si "miq" tė mėdhenj tė shqiptarėve.



Ja pėrse nuk mund tė mendohej qė Kosova t'i kthehej Shqipėrisė

Jugosllavėt duke vendosur nė Shqipėri njė pushtet politik tė kontrolluar nga ata vetė, nuk e kishin tė vėshtirė tė kontrollonin dhe tė komandonin ēdo veprim tė udhėheqjes shqiptare. Qysh nė kohėn e luftės, ata kishin luajtur fort me parimet internacionaliste, ishin mbėshtetur fort tek shtresat ordinere tė Shqipėrisė, dhe nuk kishin lėnė as tė mendohej pėr ēėshtjen e Kosovės. Ndėrsa ajo qė ishte pjesė idealiste, u ēua nė plumb nė mėnyra tė ndryshme duke mos kyrsyer as tradhėtinė.

Pėr kėtė arsye, shumė nga udhėheqėsit komunistė tė Shqipėrisė, nė qėndrimet e tyre ishin mė proserbė nga ē'mund tė mendohej. Njė provė tė qartė nė kėtė drejtim dha edhe shembulli i Konferencės sė Mukjes si dhe mospranimi nga komunistėt i realitetit tė ri politik tė krijuar nė kohėn e qėndrimit tė pėrkohshėm tė trupave gjermane nė Shqipėri.

Pėrveē konjukturės sė pafavorshme politike qė u krijua pas lufte nė Kosovė, duhet thėnė se njė rol jo tė vogėl luajtėn formacionet luftarake komuniste qė erdhėn nga Shqipėria pėr t'i shėrbyer regjimit tė ri nė Jugosllavi.

Nga ana e saj, udhėheqja e PKSH‑sė asnjėherė nuk e pa tė arsyeshme tė interesohej sadopak pėr fatin e shqiptarėve nė Jugosllavi, por pa si shqetėsim mė tė madh Poan e Istrien si dhe bregdetit slloven. Pas marrjes sė kėtyre tė fundit, Enver Hoxha mė 18 gusht 1947, pėrshėndeti personalisht pėr kėtė fitore tė madhe tė arritur nga Jugosllavia.

Vetė Enver Hoxha gjatė njė mbledhje tė Komitetit Qendror tė datės 18 dhjetor 1946, shprehet:
"Disa anėtarė partie duan tė filozofojnė se mos thotė populli ē'bėtė me Kosovėn. Nė rast se njė anėtar partie e ka tė qartė vijėn, e ka tė qartė edhe ēėshtjen e Kosovės. Jugosllavia ėshtė mė e avancuar se ne, interesi ynė ėshtė qė ajo tė jetė e fortė. A ėshtė nė interesin tonė tė kėrkojmė Kosovėn? ‑ Kjo nuk ėshtė progresive. Pra nė kėtė situatė, pėrkundrazi, duhet tė bėjmė ēėshtė e mundur qė kosovarėt tė vėllazėrohen nė Jugosllavi".


Republika Popullore e Shqipėrisė ishte njė tjetėr imitim jugosllav

S'ka asnjė dyshim qė edhe e ashtuquajtura republikė popullore e 11 janarit 1946, ishte njė imitim i rastit jugosllav. I vetmi dallim ishte vetėm organizimi federativ i Jugosllavisė. Kėtu sa pėr shembull po kujtojmė njė artikull tė ish anėtarit tė Misionit Shqiptar nė Beograd, Nuri Huta. Ai nė njė artikull tė gjatė nė gazetėn "Bashkimi" me nėntitull "Nė Jugosllavi republika ėshtė popullore" (dhe me titull kryesor "Republika Federative Popullore e Jugosllavisė dhe kushtetuta e saj") , tė botuar ditėn kur pritej tė shpallej Republika Popullore e Shqipėrisė, pra mė 11 janar 1946, ndėr tė tjera thotė:
"Republika nė Jugosllavi nuk ėshtė "pluhur syve". Republika ėshtė popullore dhe federative, ku demokracia qėndron nė barazinė popujve. Republika shkatėrron tė kaluarėn dhe i mbyll rrugėn kohės sė vjetėr....Minoritetet kombėtare gėzojnė tė gjitha tė drejtat dhe mbrojtjen e jetės sė tyre kulturore si dhe pėrdorimin e gjuhės sė tyre".
Vetėm pak ditė pas shpalljes sė tė ashtuquajturės republikė popullore, pėrshėndetja e parė erdhi nga Presidiumi i Asamblesė Kushtetuese tė Jugosllavisė.



Vizita e Enver Hoxhės nė Beograd

Nė marrėdhėniet midis dy vendeve vizita e kryeministrit Enver Hoxha nė Jugosllavi mė 23 qershor ‑ 2 korrik 1946, mbetet vizita mė e lartė e kryer nga njė udhėheqės shqiptar atje. Nė kėtė vizitė Hoxha u shoqėrua edhe nga Myslim Peza, Manol Konomi, Nako Spiru, Nesti Kerenxhi, Manush Myftiu, Vasil Konomi, Ferik Hado, Sadik Bekteshi, Sadik Dega si dhe ambasadori Hysni Kapo. Veēojmė nga fjala e Enver Hoxhės nė aeroportin e Beogradit:
"...Ju siguroj se sot gjithė populli shqiptar ėshtė ēuar nė kėmbė dhe brohoret pėr popujt e Jugosllavisė. Sot zemrat e njerėzve tė Shqipėrisė rrahin pėr ju dhe ndjenjat mė tė pastra dhe mė vėllazėrore janė pėr ju.......U ēelnikos miqėsia dhe vėllazėrimi do tė jetė i pėrjetshėm pse prej kėtej varet e ardhmja e lumtur e popullit tonė, pse ky vėllazėrim dhe kjo miqėsi ėshtė e ngushtė ėshtė njė nga faktorėt mė kryesorė tė vėllazėrimit tė Ballkanit dhe ėshtė njė faktor pėr mbrojtjen e paqes dhe demokracisė....(gazeta "Bashkimi" 25 qershor 1946).
Nga e ana tij njohėsi i thellė i ēėshtjeve shqiptare, ministri jugosllav Stanoje Simiē nė drekėn e dhėnė pėr nder tė delegacionit shqiptar ndėr tė tjera ka thėnė:
"..Rėndėsia e kėsaj vizite miqėsore pėr popujt e Ballkanit ėshtė e madhe. Ėshtė karakteristike qė popujt tanė sa herė qė kanė qenė larg nga ndikimet e jashtme dhe kur nuk janė pėrzierė tė tjerėt, kanė ditur tė kuptohen shumė mirė me njėri ‑ tjetrin...Popujt tanė u shkėputėn nga aparatet e kalbura...".
Enver Hoxha nė pėrshėndetjen e tij ndėr tė tjera ka theksuar:
"...Nė tė kaluarėn populli shqiptar ishte ndarė nga Jugosllavia pėr shkak tė veprimtarisė sė kombinuar tė klikave tė vendit dhe tė jashtme, qė kishin qėllim tė pėrēanin dy popujt vėllezėr. Me gjithė kėtė populli shqiptar tregoi gjatė kėsaj lufte dėshirėn e fortė qė t`ia presė rrugėn kėsaj politike antipopullore. Mė nė fund populli shqiptar e gjeti rrugėn e drejtė dhe sot ai sheh tek Jugosllavia jo vetėm popullin vėlla e aleat por edhe mikun e tij, popullin qė i ka dhėnė njė pėrkrahje tė fortė si gjatė luftės ashtu edhe tani nė paqe pėr ndėrtimin e njė tė ardhme mė tė mirė..." (gazeta "Bashkim" 26 qershor 1946).
Gjatė vizitės sė tij nė Jugosllavi Enver Hoxha, shkoi kudo pėrveēse nė Kososė. Ai u takua edhe mė udhėheqėsin komunist Josip Broz ‑ Tito. Kur u kthye nė Tiranė mė 2 korrik 1946 Enver Hoxha do tė deklaronte nė aeroportin e Tiranės:
"..Dita e prekjes sonė tė madhe me Mareshallin Tito, udhėheqėsin e madh tė popujve heroikė tė Jugosllavisė dhe njėkohėsisht miku ynė shumė i madh dhe besnik, do tė mbetet e paharruar dhe njėkohėsisht njė ditė e shėnuar nė historinė e popullit tonė.....Ne popujt vėllezėr tė Jugosllavisė i kemi miq tė mėdhenj dhe nga mė tė sinqertit, dhe kėtė miqėsi do ta ruajmė si sytė e ballit, ta forcojmė dita‑ditės pse ajo ėshtė garancia shumė e madhe e mbrojtjes sė indipendencės dhe sovranitetit tė vendit tonė, ėshtė njė nga faktorėt kryesorė tė pėrparimit tė vendit tonė......Prandaj tė vemė tė gjitha forcat tona qė vėllazėrimi mes popullit me popujt e Jugosllavisė tė forcohet shumė e shumė pėr tė ardhmen e popullit tonė..." (gazeta "Bashkim" 3 korrik 1946).
Nė kėtė vizitė u vendos tė konkludohet gjithashtu edhe njė "pakt miqėsie dhe ndihme reciproke".



Si e demaskoi Enver Hoxha "shovinizmin" shqiptar"

"Demaskimi" i tė ashtuquajturit "shovinizėm shqiptar", ka qenė ndėr detyrat mė kryesorė qė i vuri vetes Enver Hoxha nė vitet e para tė pushtetit nė Shqipėri. Duke qenė njė krijesė politike jugosllave dhe duke mos u motivuar nga asnjė lloj ndjenje kombėtare, me serbofilinė e tij ai habiti edhe vetė Titon, i cili nė ditarin e tij ka shkruar se ėshtė habitur nga zelli i madh proserb i Enver Hoxhės.

Me kėtė zell tė madh, Enver Hoxha i bėri njė shėrbim tė madh serbėve duke goditur elementin nacionalist nė emėr tė "vėllazėrimit me popujt e Jugosllavisė", dhe duke ngritur nė pushtet njė shtresė ordinere nga e cila kurrsesi dhe nė asnjė rrethanė nuk mund tė buronte asnjė lloj ndjenje kombėtare.

Nė tė gjithė veprimet e tij, Enver Hoxha e dėshmoi veten si flamurtar i zjarrtė i pansllavizmit. Ai kudo shpalli se shqiptarėt dhe sllavėt ishin popuj vėllezėr dhe se kishin qenė "agjentėt e imperializmit" ata qė kishin shkruar njė histori plot urrejtje midis serbėve dhe shqiptarėve pasi historia sipas Enver Hoxhės qenka "njė tjetėr realitet". Nė mėnyrėn sa tė pabesueshme aq edhe kriminale njėkohėsisht, udhėheqja komuniste me Enver Hoxhėn nė krye, insistoi nė kultivimin e harresės kombėtare pasi veprimet kriminale tė serbėve ndaj shqiptarėve u paraqitėn si raste "tė veēuara" dhe tė nxitura "nga elementė reaksionarė".

Pėr tė "ilustruar" kėtė gjė, Enver Hoxhės iu desh tė bėnte edhe punėn e historianit, madje edhe tė atij mesjetar, dhe tė shpjegonte me imtėsi ngjarje tė kaluara historike sipas versionit proserb tė tij. Dėshira e Enver Hoxhės pėr tė bėrė njė gjė tė tillė, dhe arsimi i tij i kufizuar (Enver Hoxha ėshtė i vetmi kryeministėr i Shqipėrisė pa arsimin e lartė), kėtij tragjizmi i jepnin edhe tone komizmi ordiner. Janė disa qindra e qindra fjalime tė Enver Hoxhės "demaskuese" nga "shovinzmit shqiptar" tė cilat sigurisht nuk kanė asnjė lidhje me zhvillimin e ndonjė "politike tė madhe" siē mund tė pretendojnė fansat e tij tė niveleve tė ndryshme, qofshin kėta edhe tė niveleve historike.

Shumė prej fjalimeve tė Hoxhės janė botuar edhe nė gazetėn "Bashkimi". Nė vitet e flagrancės sė madhe shqiptaro ‑ jugosllave, transparenca nė njė farė mase ka qenė njė element mė i dukshėm dhe mė i sinqertė qė vėrehet. Pėr tė ilustruar ato qė thamė nė kėtė kapitull, kemi marrė nga gazeta "Bashkimi" e datės 22 gusht 1947, njė pjesė tė fjalės sė Enver Hoxhės para njė grupi tė rinjsh qė morėn pjesė nė Pleniumin e IV tė rinisė popullore. Ja njė pjesė e kėtij falimi:
"...Dashuria e popujve tė Jugosllavisė e mareshallit Tito dhe e gjithė udhėheqėsve tė Jugosllavisė pėr popullin shqiptar ėshtė shumė e madhe. Ne kemi fatin e madh e tė lumtur qė kemi nė kufirin tonė tė veriut njė aleate e nje mike kaq tė fortė, kaq tė sinqertė siē ėshtė Jugoallavia.....Po tė studjojmė historinė e vėrtetė tė popullit tonė dhe jo atė tė shkruajtur prej agjentėve tė imperializmit, do tė shohim se populli ynė, pa qenė njė popull sllav, ka pasur njė lidhje tė ngushtė dhe tė pėrzemėrt me popujt sllavė. Kurdoherė qė krerėt feudalė tė Shqipėrisė si Ballshėt (Balshajt ‑ shėnim) e tė tjerė, kanė qenė nė aleancė tė mirė me sllavėt e jugut qė kanė pasur pėrkrahjen e malėsorėve....Ēdo gjė e lidhte popullin tonė me sllavėt e jugut, jeta zakoni, burrėria, lufta pėr indipendencėn kundėr tė njejtėve armiq.....Miqėsia ka ekzistuar pėrgjatė shekujve e rrebeshesh nė mes tė popujve tanė dhe atyre malazezė. Kėtė miqėsi nuk mund ta errėsonte shėrbėtori i imperializmit dhe i fashizmit italian, shovinisti At Gjergj Fishta me "Lahutėn e Malėsisė", ku ai nga njė vepėr kusare tė thjeshtė, kėrkon t'i bėjė apologjinė shovinizmit mė tė tėrbuar dhe ta ngrerė armiqėsinė qė nuk ka ekzistuar nė mes tė malėsive tė veriut dhe Malit tė Zi, nė njė teori tė ēmendur.....Fishta dhe Vlladan Gjeorgjeviēi janė njerėz tė po njė shkolle dhe shėrbėtorė tė njė ideje skllavėruese. Populli shqiptar dhe sllavėt e jugut me malazezėt e serbėt nė krye, nuk mendojnė dhe nuk ndiejnė si as si Gjergj Fishta dhe as si Vladan Gjeorgjeviēi. Poetėt popullorė malazezė e serbė kanė shkuar me entuziazėm pėr trimėrinė dhe bujarinė e shqiptarėve. Kėngėt autentike tė malėsorėve tė Shqipėrisė sė veriut, kėndojnė anasjelltas trimėrinė dhe besnikėrinė e malazezėve. Si mund tė kėndonte populli kėsisoj kur ekzistonte njė armiqėsi siē kėrkon ta pėrshkruajė At Gjergj Fishta e agjentėt e tjerė tė imperializmit. Populli shqiptar ka luftuar sė bashku me popujt sllavė tė jugut kundėr Turqisė nė Kosovė e gjetkė. Nė kohėn e Gjon Kastriotit dhe Skėnderbeut, ne kemi pasur marrėdhėnie tė ngushta me kėta popuj, ne kemi pasur krushqira dhe aleanca, e nga njė aleancė e tillė ne kemi mundur t'u rezistojmė okupatorėve. Prandaj miqėsia dhe aleanca e popullit tonė me popujt sllavė duhet tė jetė guri themeltar i tė gjitha pėrpjekjeve tona, pse ata janė popujt mė pėrparimtarė nė botė. Prandaj populli ynė duhet ta kuptojė mirė se aleanca me popujt e Jugosllavisė, ėshtė garancia e shėndoshė pėr tė ardhmen e tij...".

vijon...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.7.2009, 16:57   3
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
8 mars 1947, Stalini falėnderon Koēi Xoxen

Gazeta "Bashkimi" e datės 9 mars 1947 shkruan se lideri sovjetik Stalin, i kishte dėrguar njė letėr falenderimi, Koēi Xoxes, nė lidhje me njė letėr qė ky i fundit i kishte dėrguar pak ditė mė parė me rastin e 20 vjetorit tė krijimit tė Ushtrisė sė Kuqe. Ndėrkohė shihet qė nuk ka asnjė letėr pėr ministrin e Mbrojtjes Kombėtare, Enver Hoxha.



"Aleanca me Jugosllavinė ėshtė e pathyeshme"

Nė ditėn ndėrkombėtare tė punėtorėve, mė 1 maj 1947, nė lidhje me raportet shqiptaro ‑ jugosllave, Enver Hoxha do tė theksonte:
"Pėrveē gjithė punimeve tė tjera me rėndėsi qė parashikon pllani i shtetit, ndėrtimi i rrugės sė hekurt Durrės ‑ Elbasan, zė njė vend nga mė tė rėndėsishmit. Ndėrtimi i rrugės sė hekurt Durrės ‑ Elbasan, hekurudha e parė nė Shqipėri, me njė karakter tė dorės sė parė pėr zhvillimin e ekonomik dhe kultural tė vendit tonė, ajo do tė realizojė lidhjen moderne me miqtė dhe aleatėt tonė jugosllavė dhe me gjithė popujt e tjerė tė Ballkanit, ju besua rinisė sonė tė lavdishme. Shokė tė dashur tė rinisė! Qė kur u nėnshkrua marrėveshja me Jugosllavinė e mareshallit Tito pėr ndėrtimin e hekurudhės, ju mė kėrkuat ta merrnit pėrsipėr kėtė ndėrmarrje kaq tė madhe dhe tė lavdishme.

Nė rrugėn tonė ndėrtimtare dhe paqėsore nė kemi ndihmėn e popujve tė Jugosllavisė. Kjo ndihmė e ēmuar ėshtė fruti i aleancės dhe i vėllazėrimit qė na lidh me popujt e mareshallit Tito, aleacė dhe miqėsi qė u mbrujt me gjakun e djemve tanė mė tė mirė dhe qė ka aprovim unanim tė popullit shqiptar. Ta ruajmė dhe ta forcojmė dita‑ditės kėtė aleancė dhe miqėsi.....Njė fushatė shurdhonjėse ėshtė ngritur nga nxitėsit e luftės, tė cilėt kėrcėnojnė popujt e lirė, kėrcėnojnė paqen mė anė tė forcės, mė anė tė dollarit dhe me anė tė bombės atomike....

Rroftė Bashkimi Sovjetik dhe Stalini i madh, miku mė i shtrenjtė i popullit tonė!

Rrofshin popujt aleatė dhe vėllezėr tė Jugosllavisė e miku i dashur i popullit tonė mareshalli Tito! Rroftė aleanca jonė e pathyeshmė me popujt e Jugosllavisė" (gazeta "Bashkimi" 2 maj 1947).
Me rastin e pėrvjetorit tė parė tė nėnshkrimit tė Traktatit tė Miqėsisė dhe Ndihmės Reciproke midis RPSH dhe RPFJ‑sė, Enver Hoxha i dėrgon mė 8 korrik 1947 kėtė telegram Titos:
"Me rastin e pėrvjetorit tė parė tė nėnshkrimit tė Traktatit tė Miqėsisė dhe Ndihmės Reciproke midis RPSH‑sė dhe RFPJ‑sė, mė lejoni zoti mareshall, t'ju shpreh nė emėr tė qeverisė sė RPSH‑sė, nė emėr tė gjithė popullit shqiptar si dhe nė emrin tim, urimet mė tė sinqerta dhe vullnetin tonė tė papėrkulur pėr tė ruajtuar dhe forcuar pėrgjithmonė e mė shumė, aleancėn dhe vėllazėrimin e pathyeshėm qė bashkon popujt tanė. Pėrkundėr tentativave tė forcave tė reaksionit botėror, tė cilat punojnė t'i venė kazmėn paqes, dhe qė nuk duan tė shohin qė tė lulėzojnė regjimet popullore dhe miqėsia qė lidh vendet tona, ky traktat miqėsie dhe ndihme reciproke, ėshtė njė kontribut shumė i madh qė popujt tanė japin formimin e njė paqeje tė shėndoshė dhe tė njė sigurie efektive nė Ballkan dhe nė botė. Populli shqiptar ėshtė i vendosur qė tė ecė drejt nė udhėn qė ka zėnė sė bashku me popujt vėllezėr tė Jugosllavisė, miqėsia e tė cilėve ėshtė njė garanci e shėndoshė pėr indipendencėn e tij kombėtare dhe njė faktor i dorės sė parė pėr pėrparimin dhe lumturinė e tij. Rroftė miqėsia dhe vėllazėrimi midis dy popujve tanė. Rroftė aleanca e pathyeshme qė lidh dy popujt miq dhe vėllezėr".
Nė vijim tė pėrshėndetjeve tė rastit, edhe mareshalli Tito mė 11 korrik 1947, i ktheu telegarmin e rastit Enver Hoxhės, ku thuhej:
"Ju falenderoj pėr pėrshėndetjet dhe dėshirat e zjarrta me rastin e pėrvjetorit tė parė tė lidhjes sė Marrėveshjes mbi Ndihmėn Reciproke dhe Miqėsinė midis dy vendeve tona. Popujt e Jugosllavisė vėrejnė me njė simpati tė madhe punėn e popullit shqiptar nė rindėrtimin e vendit tė vet. Ju siguroj zoti president (i Kėshillit tė Ministrave ‑ shėnim), qė populli shqiptar do tė ketė pėrkrahjen e plotė tė popujve tė RFPJ‑sė".


Shqipėria refuzon planin Marshall nė njė ditė sė bashku me Jugosllavinė

Mė 10 korrik 1947, Shqipėria shpalli botėrisht refuzimin e saj pėr tė marrė pjesė nė konferencėn e 12 korrikut 1947 nė Paris, ku do tė diskutohej ndihma e SHBA‑sė pėr vendet e Europės. Nė kushtet e zhvillimit tė luftės sė ftohtė dhe atė tė ndėrtimit tė dy blloqeve kundėrshtare, refuzimi i qeverisė shqiptare mund tė dukej diēka e pranueshme pėr atė kohė. Por nuk na duket e rastėsishme qė Shqipėria e bėn kėtė refuzim nė tė njejtėn ditė me Jugosllavinė. Nė notėn e saj tė rastit, qeveria shqiptare ndėr tė tjera deklaron:
"....3‑Organizata e projektuar nga Franca dhe Britania e Madhe nuk ka pėr objekt tė lehtėsojė akordimin e njė ndihme amerikane vendeve tė Europės qė luftuan kundėr fashizmit.....Ajo ka nė plan tė hartojė njė plan ekonomik tė pėrgjithshėm pėr Europėn nėn drejtimin e Francės e Britanisė dhe aprovimin difinitiv tė SHBA‑sė. Njė plan i tillė ekonomik do tė shkaktonte nė mėnyrė tė paevitueshme njė kaos tė vėrtetė ekonomik nė Europė dhe do tė pėrfundonte me imponimin e vullnetit tė disa fuqive tė mėdha europiane dhe tė SHBA‑sė me vendet e vogla tė Europės...".
Si pėr ta vazhduar deri nė fund linjėn projugosllave, nota nė fjalė ju dorėzua ambasadorit britanik nė Beograd.



Enver Hoxha nė Kuvendin Popullor

Gjatė fjalės sė tij tė rastit nė Kuvendin Popullor mė 12 korrik 1947, kryeministri Enver Hoxha, pasi rilexoi edhe njė herė telegramin qė i kishte dėrguar Titos, nė lidhje me marrėdhėniet me Jugosllavinė tha:
"Alenaca qė kemi me Jugosllavinė ėshtė guri themeltar i vėllazėrimit tė popujve tė Ballkanit, i paqes nė Ballan, e kontribut i paēmueshėm pėr paqen botėrore".


Vizita e parė e njė delegacioni tė lartė qeveritar dhe partiak shqiptar nė Bashkimin Sovjetik

Nė kulmin e "miqėsisė" sė madhe shqiptaro ‑ jugosllave, mė 14 ‑ 26 korrik 1947, njė delegacion i lartė partiako ‑ qeveritar shqiptar, i drejtuar nga kryeministri, ministri i Punėve tė Jashtme, ministri i Mbrojtjes Kombėtare, kryetar i Frontit Demokratik dhe sekretar i pėrgjithshėm i PKSH‑sė, Enver Hoxha, vizitoi Bashkimin Sovjetik. Nė pėrbėrje tė kėtij delegacioni ishin edhe:
1‑Koēi Xoxe ‑ zv/kryeministėr, ministėr i Punėve tė Brendshme, sekretar organizativ i PKSH‑sė dhe zv/kryetar i Frontit Demokratik.

2‑Manol Konomi ‑ ministėr i Drejtėsisė.

3‑Hysni Kapo ‑ zv/ministėr i Jashtėm dhe ish ambasador nė Jugosllavi.

4‑Kiēo Ngjela ‑ zv/kryetar i Komisionit tė Planit tė Shtetit.

5‑Fadil Paērami ‑ zv/ministėr i Arsimit.

6‑Rahman Perllaku ‑ drejtor i personelit nė Ministrinė e Mbrojtjes Kombėtare.
Nuk mendohet se kjo vizitė tė ketė ngjallur ndonjė xhelozi tė madhe tek pala jugosllave sa pretendohet nė botime tė ndryshme. Shikoni mė poshtė sesi paraqitet Enver Hoxha pas vizitės nė Bashkimin Sovjetik nė disa takime nė Shqipėri, nė lidhje me marrėdhėniet me Jugosllavinė.



Enver Hoxha mė 2 tetor 1947 nė Vlorė: Mareshalli Tito ėshtė miqėsuar pėrjetė me popullin tonė
"Ne jemi tė sigurtė se do ta ndėrtojmė vendin tonė me ndihmėn e Jugosllavisė mike. Unė jam pjekur me mareshallin Tito. Ay ėshtė interesuar pėr jetėn e popullit tonė, mė ka pyetur pėr vendin tuaj, pėr djemtė e krahinave tė kėtushme. Mė thė Titua: Me trego pėr Labėrinė, pse djemtė e atj populli u vranė edhe kėtu. Kjo ėshtė madhėshtia e tyre, tė cilėt nuk menduan vetėm pėr ēlirimin e vendit tė tyre, por edhe pėr vendet e tjera. Do ta ndihmojmė vendin tuaj tė rindėrtohet dha do ta mbrojmė nga armiqtė e huaj. Ne kemi njė aleacė mė Jugosllavinė. Ne nuk jemi vetėm, por jemi 16 ‑ 17 milionė, se ne jemi tė lidhur ngushtė me popujt e Jugosllavisė. Tė rrojė Titua dhe Stalini i madh" (gazeta "Bashkimi" 3 tetor 1947).


Enver Hoxha mė 2 tetor 1947 para popullit tė Gjirokastrės: Mareshalli Tito ėshtė miku mė i madh i populli tonė
"...Aleaca me popujt e Jugosllavisė sė re ėshtė guri themeltar i ndėrtimit tė Shqipėrisė sė re, i forcimit tė demokracisė popullore nė vendin tonė, i sigurimit tė indipendencės dhe sovranitetit tė vendit tonė. Me popujt e Jugollavisė sė re tė mareshallit Tito na lidh gjaku i djemve dhe i shokėve tanė qė u derdh sė bashku, na lidh rruga e njejtė ku neve po shkojmė. Shqipėria e vogėl ėshtė me fat tė madh qė nė kufijtė e saj ka njė shtet tė madh dhe demokratik siē ėshtė Jugosllavia e re dhe ky shtet tė jetė miku i sinqetė dhe i dashur i popullit tonė. Mendoni shokė e shoqe se ē`fat na priste ne, njė popull i vogėl pa njė Jugosllavi demokratike dhe mike. Populli i vogėl shqiptar nuk do tė kishte lirinė qė ka sot, por atė do ta prisnin ditė mė tė zeza dhe e ardhmja e tij do tė ishte e errėt......Mareshalli Tito, miku i shtenjtė i popullit tonė dhe Jugosllavia e re, e kanė me gjithė zemėr miqėsinė pėr popullin tonė......Me pėrkrahjen dhe ndihmėn qė Jugosllavia i jep popullit tonė, vendi ynė po pėrparon si nė bujqėsi, industri, industri apo arsim. Nė Shqipėri do tė kemi mė tepėr se njė rrjet hekurudhor qė do tė lidhi qytetet dhe qendrat industriale tė vendit tonė, qė do tė lidhi Shqipėrinė me Jugosllavinė. Natyrisht tė gjitha kėto ndihma qė po na jep Jugosllavia, do tė sjellin pėr vendin tonė lumturinė dhe mirėqėnien.....Rroftė Jugosllavia aleate dhe mike e shtrenjtė e popullit tonė. Rroftė aleanca dhe vėllazėrimi me popujt e Jugosllavisė sė re! Rroftė mareshalli Tito, miku i dashur i popullit tonė" (gazeta "Bashkimi" 4 tetor 1947).


Pse u la jashtė radhėve tė Byrosė Informative, PKSH‑ja

Nė fund tė shtatorit 1947 u mbajt nė Poloni njė mbledhje e partive komuniste tė Europės, e cila kishte vendosur krijimin e Byrosė Informative. Kjo mbledhje u zhvillua me pjesėmarrjen e partive komuniste tė Jugosllavisė, Bashkimit Sovjetik, Bullgarisė, Rumanisė, Hungarisė, Polonisė, Ēekosllavakisė, Francės dhe Italisė.

E vetmja parti komuniste qė mungoi nė kėtė organizėm ishte Partia Komuniste e Shqipėrisė, pasi ajo konsiderohej atėherė si njė celulė e Partisė Komuniste tė Jugosllavisė. Zyrtarisht qėllimi i Byrosė Informative ishte "shkėmbimi i eksperiencės dhe koordinimi i veprimeve midis partive komuniste". Nė pėrbėrje tė saj ishin nga dy anėtarė tė komiteteve qendrore tė partive komuniste. Selia e kėtij organizmi u caktua Beogradi.

Pikėrisht njė vit mė vonė nė lidhje me kėtė organ do tė lindnin kontraditat Tito‑Stalin.

Nga ana tjetėr si rrallė ndonjėherė shtypi shqiptar nė lidhje me kėtė ngjarje, mbajti njė heshtje qė zgjati rreth dy jave. Njė muaj mė pas, mė 26 tetor 1947, KQ i PPSH‑sė me anė tė njė deklaratė tė botuar nė "Bashkimi" pėrshėndeste krijimin e organit nė fjalė.

Enver Hoxha nė librin e tij "Titistėt" nė lidhje me kėtė ngjarje thotė:
"Mė 1946 u krijua Byroja Informative e partive komuniste tė Evropės ku morėn pjesė 9 parti duke pėrfshirė tė gjitha partitė e vendeve tė atėhershme socialiste si dhe tė partitė komuniste tė Francės dhe tė Italisė. Jashtė mbeti vetėm njė parti e njė vendi socialist tė Evropės: Partia Komuniste e Shqipėrisė! Nuk dua tė shpreh asnjėfarė pakėnaqėsie se pse nuk u pėrfshi nė kėtė forum tė rėndėsishmė edhe partia jonė, por fakti qė mbeti vetėm njė parti komuniste e njė vendi socialist, tė bėn tė dyshosh e tė mendosh se nė kėtė mes diēka nuk shkonte. Vinte kjo nga mosnjohja apo nga keqinformimi i tė tjerėve ‑ kėtė problem do ta vėrtetojė koha. ..." (faqe 466).
Mė 9 tetor 1947 "Bashkimi" njofton vizitėn e ndėrmarrė nga Hoxha nė Elbasan. Edhe kėtu ai ka pėrmendur hekurudhėn, ndihmėn e madhe tė Titos dhe "miqėsinė" e pėrjetshme me Jugosllavinė e quajtur nga ai "aleatja mė tė sinqertė". Po tė njejtėn ditė "Bashkimi" shkruan edhe pėr njė darkė tė shtruar nė Kuēovė pėr nder tė "komandantit legjendar" ku ndėr tė tjera thuhet:
"Komandanti ngriti dollinė edhe pėr burrin e lavdishėm tė popujve tė Jugosllavisė, pėr atė qė na ndihmoi gjatė luftės dhe tani po na ndihmon pėr ndėrtimin e vendit, mareshallin Tito".
Sipas gazetės edhe kėtu si nė rastet e tjera parrullat e hedhura kanė qenė "Tiranė ‑ Beograd", "Enver ‑ Tito" etj.

Sipas gazetės nė fjalė tė datės 11 tetor 1947, merret vesh se Enver Hoxha ka zhvilluar njė vizitė nė Pogradec ku pasi ka pėrmendur sėrish hekurudhėn ka thėnė:
"Nė planin 5 vjeēar ndihma e Jugosllavisė do tė jetė shumė mė e madhe".
Mė 14 tetor 1947 "Bashkimi" njofton vizitėn e Hoxhės nė Maliq ku nė vijim tė propagandės sė tij projugosllave, ai i ka rritur dozat e erotizmit ndaj Jugosllavisė. Ai e quan Jugosllavinė "aleatja besnike dhe motra jonė e dashur", ndėrsa mareshallin Tito "mik shumė i dashur dhe besnik i popullit tonė".



Si u festua 3 vjetori i ēlirimit tė Beogradit

Mė 20 tetor 1947, nė kinema "Nacional", u festua 3 vjetori i ēlirimit tė Beogradit. Nė konferencėn e zhvilluar me kėtė rast morėn pjesė disa udhėheqės tė shtetit komunist ndėr tė cilėt mund tė pėrmendim, Pandi Kriston, Kristo Themelkon, Ramadan Ēitakun, Haxhi Lleshin, Nako Spirun etj. Fjalėn e rastit e mbajti Nuri Huta, i cili midis tė tjerash tha:
"Vitin e kaluar Beogradi u bė kongresi i popujve vėllezėr sllavė, kur ai u zgjodh si selia e Komitetit Pansllav. Qytetarėt e Beogradit dhe tėrė popujt e Jugosllavisė, e bashkė me ta edhe tėrė popujt e Ballkanit, e ndjejnė pėr mburrje qė Beograditė jetė selia e popujve sllavė, tė popujve liridashės, paqedashės dhe trima sllavė. Kėtė muaj qytetarėt e Beogradit morėn lajmin gazmor qė qyteti i tyre u zgjodh selia e Byrosė Informative tė partisė komuniste".
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.7.2009, 17:08   4
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Pleniumi i 8‑tė shkurt ‑ mars 1948

Nė historinė e PPSH‑sė dhe nga vetė lideri komunist Enver Hoxha, pleniumi nė fjalė quhet shpeshherė edhe si plenium i zi. Nė tė vėrtetė kėtu nuk ngjau asgjė e veēantė por vazhdim logjik i politikės sė zhvilluar deri nė ato ēaste. Pėr kėtė arsye nuk mund tė thuhet se kėtu ndodhi ndonjė gjė e jashtėzakonshme nė krahasim me politikėn e saj kohe.

E vetmja gjė e veēantė e kėtij plenumi ishte shpallja "tradhėtar" e Nako Spirut. Nė rezoluacionin e kėtij pleniumi ndėr tė tjera thuhej:
"..Komiteti Central analizoi imtėsisht punėn fraksioniste dhe tradhėtare tė Nako Spirut, i cili zhvilloi njė aktivitet prej armiku me qėllime tė paramenduar, duke u pėrpjekur ta godasė vazhdimisht unitetin e udhėheqjes sė partisė dhe duke luftuar klasėn punėtore, elementin e klasės mė tė shėndoshė tė partisė duke pėrkrahur dhe sjellur nė krye tė partisė dhe nė poste me rėndėsi tė shtetit, njerėz jo tė partisė, duke u pėrpjekur tė pėrdorė rininė, pjesėn mė tė dashur tė partisė, si rezervė tė tij pėrsonale, duke goditur vijėn politike organizative dhe ekonomike tė komitetit Central, duke zhvilluar ndjenjat shoviniste dhe nacional ‑ borgjeze. Ai ka shkelur vendimet dhe vijėn e caktuar nga Komiteti Central i partisė dhe ka zbatuar nė praktikė njė vijė qė shpinte nė pėrēarje dhe shkėputje nė mes tė dy vendeve tona. Me pikpamjet e tij borgjeze, shoviniste dhe antimarksiste, ai vinte marrėdhėniet tona nė planin e marrėdhėnieve imperialiste dhe jo nė planin tonė si marrėdhėnir midis dy vendeve, ku fuqinė e kanė nė dorė popujt, ku janė nė krye partitė tona komuniste, ku qėllimet janė tė njejta e ku prandaj ēdo gjė bėhet e shikohet nėn frymėn e interesave tė popujve, tė forcimit tė ekonomisė popullore, tė forcimit tė pozitave tė demokracisė popullore dhe tė kampit demokratik antiiperialist....Komiteti Central kostaton se nė punėn e tij prej armiku, Nako Spiru ka pasur bashkėpunėtorė qė kanė pranuar dhe punuar me koshiencė nė veprėn e tij antiparti. Nga ana tjetėr ka pasur edhe elementė tė tjerė qė janė influencuar prej tij...Komiteti Central vendosi qė tė mos jenė mė si kandidatė pėr anėtarė tė Komitetit Central, Mehmet Shehu dhe Liri Belishova. Gjithashtu Komiteti Central vendosi pėrjashtimin nga partia tė Sejfulla Malėshovės, Ymer Dishnicės dhe Liri Belishovės. Komiteti Central shėnon se Nako Spiru, i ndėrgjegjshėm pėr tradhėtinė e tij, pėr tė mos i dhėnė llogari partisė, vrau veten".
Kur po i afrohej fundi i flagrancės sė madhe shqiptaro ‑ jugosllave, u pėrurua mė 12 prill 1948 hekurudha Durrės ‑ Tiranė. Nė ceremoninė e zhvilluar me kėtė rast, ku ishte i pranishėm edhe Enver Hoxha, e mbajti fjalėn e rastit Koēi Xoxe. Ai ndėr tė tjera tha:
"..Ai (plani i vitit 1948 ‑shėnim), ėshtė mbėshtetur nė forcat dhe mundėsitė tona dhe nė potencialin ekonomik tė Jugosllavisė motėr tė mareshallit Tito. Vėllazėrimi e bashkimi i popullit tonė me popujt e Jugosllavisė, i lindur dhe i farkėtuar gjatė kohės sė luftės, forcohet dita ‑ ditės nė tė gjitha fushat e jetės sonė.... Armiqtė e popullit dhe vendit tonė, nuk janė pėr kėtė bashkėpunim, se ata s'duan lumturinė e popullit tonė. Por populli do t'i godasė kėta armiq dhe do tė shtojė dhe forcojė bashkėpunimin sa mė tė ngushtė dhe vėllazėrimin sa mė tė shėndoshė me popujt e Jugosllavisė Federative".


15 prill 1948: Nexhmije Hoxha pėrshėndet bashkėpunimin me Jugosllavinė


Nė Pleniumin e 4‑t tė Bashkimit tė Grave tė Shqipėrisė, presidentja e kėtij forumi, bashkėshortja e liderit komunist tė Shqipėri, Nexhmije Hoxha, ndėr tė tjera nė lidhje me "miqėsinė e madhe" tha:
"Gratė e Shqipėrisė tė bashkuara nė gjirin e federatės, nėn shembullin e grave heroike tė Bashkimit Sovjetik, e pėrkrah motrave tona jugosllave, me punėn dhe pėrgjegjėsinė e tyre, japin njė kontribut tė vlefshėm pėr paqen....Gratė gjithashtu duhet tė njohin forcėn e pathyeshme tė Bashkimit Sovjetik dhe demokracive tė reja, e nė radhė tė parė tė Jugosllavisė sė mareshallit Tito".
Sesi duhej ta njihnin gratė "forcėn e madhe" tė mareshallit tito kėtė me siguri duhet ta dinte vetėm Nexhmija.



Parrullat projugosllave me rastin e 1 majt 1948

Duke mos pasur asnjė ndryshim nga vitet e tjera, mė 24 prill 1948, gazeta "Bashkimi" botoi parrullat qė do tė hidhen me rastin e festės sė 1 majit, tė miratuara nga KQ i PKJ‑sė, ku ndėr tjera ishte edhe parrulla "rroftė populli vėlla shqiptar". Theksojmė se me parulla ishte e mbushur plot njė faqe e madhe gazetės.

Kur kishin mbetur vetėm pak ditė nga prishja e flagrancės sė madhe, duke pasur njė mungesė tė madhe intuite politike, Enver Hoxha do tė vazhdonte po me tė njejtin kurs rrugėn e mėparshme. Nė mesazhin e tij me rastin e 1 majit 1948, ai ndėr tė tjera do theksonte:
"Populli shqiptar i sigurtė nė tė ardhmen e tij mė tė mirė, tė cilėn po e ndėrton, ashtu siē dėshiron ai sė bashku me popujt e Jugosllavisė, duke pasur bashkėpunim vėllazėror tė gjithanshėm, duke patur plane ekonomike tė koordinuara me njėri ‑ tjetrin dhe duke ecur krahpėrkrah e tė vėllazėruar dhe tė bashkuar nė tė njetėn rrugė....Populli shqiptar do tė forcojė dita ‑ ditės edhe mė shumė aleancėn dhe vėllazėrimin e madh qė e lidh me popujt e Jugosllavisė tė mareshallit Tito. Miqėsinė e shtrenjtė me popujt e Jugosllavisė, ta ruajmė si sytė e ballit dhe tė godasim pa mėshirė tė gjithė ata qė pėrpiqen tė errėsojnė kėtė miqėsi. Populli shqiptar ėshtė i lidhur ngushtė me popujt e Jugosllavisė sė re tė mareshallit Tito. Ata ecin nė rrugė tė vet dhe s'do tė ketė forcė qė t'i pengojė nė kėtė rrugė".

21 maj 1948: Ramiz Alia lavdėron "miqėsinė e madhe" shqiptaro ‑ jugosllave

Kur po dukej edhe mė tepėr prishja e madhe qė do tė ndodhte midis vendeve tė lindjes komuniste tė udhėhequra nga Stalinit, me Jugosllavinė e Titos, liderėt komunistė tė Shqipėrisė shfaqen edhe mė shumė me njė mungesė tė thesuar tė nuhatjes politike dhe e ruajnė mė tepėr nga ē'duhej servilizmin politik.

Gjatė ceremonisė sė zhvilluar nė Tiranė para shfaqjes sė filmit "Bullgaria", foli nė emėr tė Kėshillit tė Shoqėrisė pėr Lidhje Kulturale midis RPSH‑sė dhe RP tė Bullgarisė, Ramiz Alia, i cili nė fjalėn e tij do tė theksonte:
"Miqėsia, vėllazėrimi dhe bashkėpunimi qė lidh popullin tonė me popujt vėllezėr tė Jugosllavisė, nga njera anė dhe bashkėpunimi i ngushtė midis popujve tė Jugosllavisė dhe Bullgarisė nga ana tjetėr, kanė qenė dhe janė njė fakt tjetėr i rėndėsishėm pėr shtimin e marrėdhėnieve tona....Ne jemi tė bashkuar si kurrė ndonjėherė me Jugosllavinė e mareshallit Tito".


Ngjarja qė imponoi prishjen e flagrancės sė madhe

Nė fillim tė qershorit 1948, kontraditat Tito ‑ Stalin arritėn nė njė pikė tė pakthyeshme acarimi. Pėr shkak tė daljes sė Titos nga orbita e Stalinit dhe sidomos pėr shkak tė kontrollit nga jugosllavėt tė Byrosė Informative (selia e sė cilės ishte nė Beograd), lideri sovjetik formuloi nė emėr tė Byrosė Informative raportin "Mbi gjendjen nė Partinė Komuniste Jugosllave". Pas kėtij raporti tė gjitha partitė komuniste tė lindjes ishin tė detyruara tė zbatonin urdhėrin e Stalinit.

Nė njė situatė tė tillė, nė momente kur autoriteti i Bashkimit Sovjetik (tė paktėn pėr vendet e lindjes) ishte shumė i madh, Enver Hoxha, kundėr vullnetit tė vet, mori anėn e Stalinit pa ndonjė dėshirė tė madhe, por i imponuar nga rrethanat e kohės.

Mė 29 qershor 1948, Komiteti Qendror i PKSH‑sė lėshoi komunikatėn e solidaritetit me rezolutėn e sipėrpėmendur. Nė kėtė rezulute komunistėt e Shqipėrisė nuk harronin sėrish "kauzėn e shenjtė tė popullit heroik dhe vėlla jugosllav". Nė pikėn 4 tė kėsaj rezolute, ndėr tė tjera thuhej:
"Nė kėto momente tė rėnda dhe fatkeqe tė popujve vėllezėr tė Jugosllavisė, populli shqiptar dhe Partia Komuniste e Shqipėrisė, ruajnė tė shenjtė nė zemėr, dashurinė dhe besnikėrinė qė ushqejnė pėr popujt vėllezėr tė Jugosllavisė. Aleanca nė mes popullit shqiptar dhe popujve tė Jugosllavisė, u farkėtua me gjakun e bijve tanė mė tė mirė...Populli shqiptar do tė jetė besnik i kėsaj aleance dhe fjalėn e tij, ai ua ka dhėnė popujve vėllezėr tė Jugosllavisė....".


Pleniumi i 11‑tė, 13 ‑ 24 shtator 1948. Filloi dėnimi i "tradhėtarėve"

Pėrgjithsisht drejtuesit kryesorė tė Partisė Komuniste tė Shqipėrisė ishin pėr fat tė keq tė dashuruar pas politikės serbe dhe i shėrbenin me besnikėri asaj. Duke vazhduar nė kėtė linjė do tė thonim se midis Enver Hoxhės dhe Koēi Xoxes nuk kishte kurrfarė ndryshimi pėrsa i takon pėrkushtimin ndaj Jugosllavisė. Tė dy (ashtu sikundėr shumica e drejtuesve kryesorė tė PKSH‑sė) ishin tė bindur se e ardhmja e Shqipėrisė ishte e lidhur pėrjetėsisht me Jugosllavinė e mareshallit Tito qė cilėsohej si mikja "mė e madhe e popullit shqiptar".

Ashtu si edhe nė mbarė lindjen komuniste, edhe nė Shqipėri duhej tė niste njė proces i goditjes sė atyre qė konsideroheshin si "njerėz tė jugosllavėve". Nė qoftėse nė Shqipėri do tė kishte me tė vėrtetė njė proces tė tillė tė ndershėm, pa dyshim qė pjesa mė e madhe e udhėheqjes sė PKSH‑sė do tė duhej tė shkonte nė burg ose do tė pushkatohej.

Gjithēka filloi me pleniumin e 11‑tė tė KQ tė PKSH‑sė qė u mbajt mė 13 ‑ 24 shtator 1948. Pleniumi nė fjalė vendosi heqjen nga qarkullimi tė Rezolucionit tė Pleniumit tė 8‑tė e materialet e tjera qė kishin tė bėnin me tė, dėnoi kėtė plenium, rehabilitoi Nako Spirun, vendosi thirrjen e kongresit tė parė tė partisė dhe ribotimin e gazetės "Zėri i Popullit".

Pleniumi i 11‑tė ndryshe nga sa pritej nuk doli botėrisht kundėr marrėveshjeve skllavėruese me Jugosllavinė, sepse konstatoi se "vija politike mbetet pėrgjithsisht e drejtė deri aty nga fundi i vitit 1947". Tė pranosh njė gjė tė tillė do tė thotė tė mos jesh pishman pėr asgjė qė ndoshi nė vitin 1946, qė njihet ndryshe si vit i nėnshkrimit tė "marrėveshjeve tė mėdha".

Traktati i Miqėsisė dhe Ndihmės Reciproke u cilėsia si i drejtė pasi sipas tyre ishte "i domosdoshėm". "Komiteti ynė Qendror ‑ thuhet nė rezolutė ‑ , i pranoi me besim tė madh konventėn ekonomike dhe format e kreditit e tė bashkėpunimit", duke shtuar sikur PKSH‑ja paska bėrė zhurmė pėrsa i takon unifikimit tė ēmimeve.

Nė pleniumin e 11‑tė nuk u dėnua Koēi Xoxe, bile ai as u shkarkua nga funksionet e tij shtetėrore dhe partiake si sekretar organizativ.

Mė 2 tetor 1948, Koēi Xoxe do tė shkarkohej nga funksioni i ministrit tė Punėve tė Brendshme dhe do tė emėrohej ministėr i Industrisė duke ruajtur funksionin e zv/kryeministrit. Postin e ministrit tė Punėve tė Brendshme deri nė 29 tetor 1948 e mbajti Nesti Nesti Kerenxhi. Mė 30 tetor 1948 Koēi Xoxe shkarkohet nga tė gjitha funksionet e tij nė qeveri dhe nė postin e ministrit tė Punėve tė Brendshme emėrohet Mehmet Shehu.

Mė 22 nėntor 1948, Enver Hoxha bėri ndryshimet e tjera tė kabinetit tė tij duke emėruar Mehmet Shehun edhe nė funksioni e zv/kryeministrit si dhe duke liruar nga detyra ministrat Kristo Themelko (n/ministr i Mbrojtjes, anėtar i qeverisė), Nesti Kerenxhi (minstėr pa portofol), Naxhije Dume (ministre e Arsimit), ndėrsa pak ditė mė parė mė 30 tetor ishte shkarkuar kryetari i Komisionit tė Kontrollit tė Shtetit, Pandi Kristo).

Pas Pleniumit tė 11‑tė, u mblodh Kongresi i I‑rė i PKSH‑sė mė 8 ‑ 22 nėntor 1948, i cili gjithė falin pėr gjendjen e krijuar nė Shqipėri nga jugosllavėt iu veshi Koēi Xoxes dhe grupit tė tij, duke nxjerrė si shpėtimtarė tė situatės Enver Hoxhėn, Mehmet Shehun dhe Tuk Jakovėn, tė cilėt edhe u dekoruan me titullin e lartė "Hero Kombėtar".

Nė fakt nė kėtė periudhė, probleme me jugosllavėt kanė pasur Mehmet Shehu dhe Tuk Jakova, ndėrsa Enver Hoxha si njeri i zgjedhur nga ata vetė nuk mund tė kishte ndonjė shqetėsim apo cėnim personal apo tė pushtetit.

Fill pas mbarimit tė Kongresit tė I‑rė tė PKSH‑sė, Koēi Xoxes dhe Pandi Kristos do t'i hiqej imuniteti parlamentar nė njė ditė feste si 28 nėntori 1948 dhe po atė ditė do tė arrestoheshin. Ish numuri 2 i PKSH‑sė dhe ish kryetari i gjyqit tė parė special tė zhvilluar nė Shqipėri nė fillim tė vitit 1945, e pa veten shumė shpejt nė pozitėn e tė pandehurit mė tė rrezikshėm qė kishte pasur ndonjėherė Shqipėria, ku prokuror ishte ish kolegu i tij Bedri Spahiu. Pas njė hetuesie disa mujore, tė ushtruar sipas metodave qė kishte drejtuar vetė ish ministri i Punėve tė Brendshme, Koēi Xoxe doli nė gjyq nė maj tė viti 1949.

Nė pėrfundim tė procesit ai u dėnua me vdekje, ndėrsa "bashkėpunėtorėt" e tij, Pandi Kristo, Vaskė Koleci, Nuri Huta dhe Vangjo Mitrojorgji, pėrkatėsisht me 20, 15, 10 dhe 5 vjet heqje lirie.

Mė 11 qershor 1948, Presidiumi i Kuvendit Popullor, me anė tė dekretit nr 249, refuzoi t'i falė jetėn tė dėnuarit Koēi Xoxe, ndėrsa po me tė njetin dekret i fali jetėn Dede Kadri Kolės. Po atė ditė Koēi Xoxe do tė merrej dhe do tė pushkatohej nė njė vend afėr Tiranės, vend qė nuk dihet akoma sot e kėsaj ditė. Me pushkatimin e Xoxes, mbaroi edhe zyrtarisht edhe cikli i flagrancės sė madhe shqiptaro ‑ jugosllave. Tashmė projugosllavizmi do tė ushtrohej i kamufluar pa ndyshuar ndonjė gjė tė madhe nė rezulatatet e tij.



Jugosllavėt e dekoruar dhe tė ē'dekoruar

Nė vitet e "miqėsisė" dhe madhe, shumė politikanė dhe ushtarakė jugosllavė u dekoruan nga Presidiumi i Kuvendit Popullor me propozime tė kryeministrit Enver Hoxha. Mė 14 dhjetor 1949, pas mbarimit tė flagrancės sė madhe nė "Gazeta Zyrtare" u botua dekreti i Presidiumi i Kuvendit Popullor pėr ē'dekorimin e kėtyre personave:
1‑Aleksandėr Jankoviē ‑ zv/kryeministėr, ministėr i Punėve tė Brendshme dhe sekretar i PKJ‑sė pėr kuadrot.

2‑Eduart Kardejl ‑ zv/kryeministėr dhe minstėr i Punėve tė Jashtme.

3‑Milovan Gjilas ‑ gjeneral ‑ kolonel, sekretar i PKJ‑sė pėr agjitacioni dhe propagandėn.

4‑Svetovar Vukmanoviē (Tempo) ‑ gjen ‑ leitnant, ministėr i qeverisė federale.

5‑Ivan Ribar ‑ president i Presidiumit tė Asamblesė Popullore.

6‑Koēa Popoviē ‑ gjeneral ‑ kolonel, kryetar i shtatmadhorisė.

7‑Peēo Dapēeviē ‑ gjeneral ‑ kolonel, inspektor i pėrgjithshėm i ushtrisė.

8‑Mosha Pijade ‑ anėtar i Byrosė Politike.

9‑Ivan Goshnjak ‑ gjeneral ‑ kolonel, zv/ministėr i Mbrojtjes.

10‑Bllazho Jovanoviē ‑ kryeministėr i Malit tė Zi.

11‑Boris Kidriē ‑ anėtar i Byrosė Politike, president i Komisionit tė Planit.

12‑Kosta Nadjl ‑ gjeneral ‑ kolonel.

13‑Milan Kupreshan ‑ gjeneral ‑ leitnant

14‑Josip Gjergjia ‑ ish ministėr nė Tiranė.

15‑Obrad Cicmil

16‑Savo Zllatiē

17‑Velimir Stojniē

18‑Velibod Vlado


Fundi i flagrancės sė madhe dhe fillimi i kamuflazhit proserb

Njė ndėr emrat e njohur tė politikės sė atėhershme jugosllave, Milovan Gjilas, nė librin e tij "Biseda me Stalinin" nė lidhje me udhėtimin e tij nė Bashkimin sovjetik, shkruan:
"Shkaku i udhėtimit tim nė Moskė, ishin divergjencat e politikės sė Jugosllavisė dhe BRSS‑sė ndaj Shqipėrisė. Nė fund tė dhjetorit 1947 nga Moska erdhi njė telegram nė tė cilin Stalini kėrkonte qė unė dhe ndonjė anėtar tjetėr i KQ tė PK tė Jugosllavisė, tė shkonim atje pėr tė bashkėrenduar politikėn e qeverive tona me Shqipėrinė".
Ndėr tė tjera Gjilas‑i shkruan se Stalini i ishte drejtuar atij se Bashkimi Sovjetik ishte "dakort qė Jugosllavia tė gėlltiste Shqipėrinė".

Prishja e marrėdhėnieve tė Titos me Stalinin pėr shkak tė dominimeve respektive, i vuri komunistėt e Shqipėrisė pėrpara njė sikleti tė ri dhe tė pamendaur mė parė. Ata ishin krijesa politike jugosllave dhe nuk mund tė dilnin aq lehtė nga kjo konjukturė. Tė dilnin kundėr Stalinit sidomos nė atė kohė as qė e mendonin dhe as qė kishin fuqi ta bėnin. Nė Boegrad ndodheshin me qindra letra ku ato kishin denoncuar si fėmij tė kėqinj njeri tjetrin me atė naivitetin e tyre tė skajshėm.

Ndonėse flagranca e madhe mbaroi, mė i rrezikshėm nė vazhdim u bė kamuflazhi proserb. Nė fakt Enveri Hoxha e mbajti pushtetin e duke ruajtur Shqipėrinė si pjesė tė Jugosllavisė. Nė kėtė pikė atė e favorizonte karta e Jaltės, e cila ashtu e parashikonte. Pėr ta zbatuar kėtė gjė, pas vitit 1948 nuk u zgjodh mė njė lidhje e hapur e miqėsisė serbo ‑ shqiptare, sepse kjo nuk mund tė jetonte gjatė dhe nuk favorizohej nga konflikti qė nisi mes Stalinit dhe Titos.

Atėherė si zgjidhje u zgjodh njė linjė diabolike. Shqiptarėt furnizoheshin me patriotizėm folklorik antijugosllav nga njera anė, nga ana tjetėr i pritej rruga njė organizimi nacionalist dhe sabotohej kjo lėvizje edhe nė Kosovė pėrmes orientimit ideologjik marksist ‑ leninist nė vend tė frymės kombėtare.

Edhe nė vitet e mėpasme, dmth pas prishjes simbolike tė 1948‑s (e ndodhur nėn efektin sovjetik pėr shkak tė konfliktit Stalin Tito), Shqipėria nuk doli dot nga kuadrati jugosllav. Nė Jugosllavi eksiztonin dokumeta tė shumta qė vėrtetonin se si udhėheqėsit e Shqipėrisė kishin qenė nė shėrbim tė Jugosllavisė. Nisur nga kjo, jugosllavėt nuk e kishin tė vėshtirė t`i bėnin presion udhėheqjes komuniste tė Shqipėrisė qė tė paktėn kjo e fundit tė mos e hapte kurrė gojėn pėr Kosovėn. Dhe realisht ky presion ka ndodhur dhe si pasojė e tij kuadrati bashkėpunues jugosllavo ‑ shqiptar nuk u deformua kurrė.

Natyrisht qė tė ruhej ky kuadrat bashkėpunues me jugosllavėt nė vazhdimėsi dhe pas vdekjes sė Enver Hoxhės, duhej gjetur ustai qė do tė vazhdonte politikėn e vetėlavdėrimit folklorik dhe tė vasalitetit real.

Vetė Tito me Enver Hoxhėn e gjetėn gjuhėn e pėrbashkėt nė disa pika. Ndėrsa ziheshin pėr konsum politik, ata nuk harronin tė pinin kafet fshehtazi nė fshatin Zhur tė Prizrenit. Enver Hoxha kishte leverdi tė mos ngrinte ēėshtjen e Kosovės, ndėrsa jugosllavėt nga ana tjetėr nuk e dėmtonin mė tej njeriun e tyre me gjera kompromentuse.

Nė fakt shteti komunist shqiptar gjatė gjithė ekzistencės tij, kultivoi fuqishėm antikosovarizmin e tij duke i bėrė shėrbimin mė tė ēmuar Jugosllavisė. Po ashtu janė me qindra e qindra kosovarė qė u burgosėn apo u pėrndoqėn nė vitet e regjimit kriminal tė Enver Hoxhės. Ajo qė dua tė theksoj ėshtė fakti se vasaliteti i Shqipėrisė ndaj Jugosllavisė pėr fat tė keq ka vazhduar edhe pas vitit 1948, pėr vetė faktin se rrėnjėt e tij nuk u shkulėn kuurė dhe lojtarėt politikė patėn pozita tė forta nė politikėn shqiptare.

Hibriditeti qė la flagranca shqiptaro ‑ jugosllave, ėshtė vėrtetė tmerrues dhe tragjik. Ky hibriditet shfaqet nė forma tė ndryshme edhe tek udhėheqja e sotme socialiste, e cila ėshtė trashėgimtarja politike dhe biologjike e atyre qė e patėn pėr krenari qė i shėrbyen agjenturės serbe. Kėta individė herė dalin me parrulla tė tilla si ato tė kėrkimit tė "Kosovės greke nė Shqipėri", tė shpalljes sė Millosheviēit si "e keqja mė e vogėl" apo e shpalljes sė detyrimit se "kryeqytet i Kosovės ėshtė Beogradi". Dhe shqiptarėt gjithmonė e ndjejnė veten tė rrezikuar brenda shtetit tė tyre.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.8.2009, 22:07   5
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Enver Hoxha nė "ZP" pas letrės sė parė tė Titos

Mareshalli Tito, gjeniu, i lavdishmi...

"Nė male na erdhi letra e parė e shokut Tito, ku ai pėrshėndeste nga zemra mbarė popullin shqiptar qė lufton pėr liri. Letrėn e ēmueshme tė shokut Tito, ku ai na tregon luftėn heroike tė popujve tė tij, ku na shfaqte besimin e patundur nė fitoren mbi Fashizmin, na e solli duke kaluar rreziqet mė tė mėdha, shoku i luftės i shokut Tito, shoku Bllazho Jovanoviē. Atėherė i kuptuam si duhej pėrpjekjet e mėdha dhe luftėn titanike tė popujve tė Jugosllavisė kundėr okupatorit.

Eksperienca e luftės partizane nė Jugosllavi ishte njė thesar i paēmuar pėr ne. Letra e udhėheqėsit gjenial J.B. Tito shėnon njė ngjarje historike nė historinė e popullit tonė, sepse eksperiencėn e luftės heroike partizane nė Jugosllavi e shihnim tash mė konkretisht, dhe kjo na shėrbeu pa masė pėr luftėn tonė.

Peripecitė e luftės tonė pėr jetė a vdekje kundėr tradhtarėve dhe okupatorėve, i penguan lidhjet tona me partizanėt trima jugosllavė, por zėri i radios "Jugosllavia e lirė", na sillte nė malet tona tė ēliruara erėn e freskėt tė maleve kreshnike tė Jugosllavisė, ku luftonin me heroizėm tė papėrshkruar partizanėt jugosllavė tė kryeheroit Josif Broz Tito.

Shėrbimet e informacionit tonė partizan, rrėmbyen njė urdhėr tė Gestapos pėr shėrbimin e SIM-it italian, ku tekstualisht thuhej: "Tė ruhen rrugėt, postoblloqet dhe tė bėhen reprezalje nė katėr anėt e Shqiuėrisė, sepse revolucioari i madh jugosllav Josip Broz Tito ndodhet nė Shqipėri. Koka e tij tė vihet nė ēmim. Ngjitur tė vihet fotografia".

Frika e armikut ishte e dukshme. Shoku ynė i lavdishėm J.B. Tito, qė personifikonte dhe udhėhiqte luftėn e partizanėve jugosllavė, tmerronte Gestapon dhe SIM-in. Kėta e shihnin shokun Tito kudo nė Ballkan dhe kokėn e tij e kishin vėnė nė ēmim. Por agjentėt e SIM-it dhe Gestapos mė kot lodheshin pėr tė kėrkuar shokun Tito nė Shqipėri.

Shoku Tito nuk ishte nė malet e Shqipėrisė, por ai ishte nė zemrėn e maleve tė Shqipėrisė, dhe atje ishte zor i madh ta gjente dhe ta ērėnjoste SIM-i dhe Gestapo. Emri i shokut Tito mori dhenė nė katėr anėt e Shqipėrisė. Pėr tė fliste me admirim populli shqiptar.

Pėr ne, emri i tij ishte identik me atė tė popujve tė Jugosllavisė, me atė tė Ushtrisė Heroike Jugosllave. Tek shoku Tito ne shihnim mikun mė tė madh tė popullit shqiptar, nė luftė dhe nė paqe, ashtu siē shihnim te popujt e Jugosllavisė miqtė dhe vėllezėrit mė tė ngushtė tė popullit tonė. Mė kot u pėrpoqėn kuislingėt dhe shovinistėt shqiptarė pėr ta turbulluar kėtė vėllazėrim tė shenjtė me popujt jugosllavė.

I madh e i vogėl e njeh shokun Tito nė Shqipėri, sepse ai pėrfaqėson popujt heroikė tė Jugosllavisė. I madh e i vogėl e do tė madhin Tito nė Shqipėrinė tonė, sepse ai pėrfaqėson luftėn e lavdishme tė popujve vėllezėr jugosllavė, se ai ka qėnė zemra dhe koka e saj. Se ai i mėsoi dhe i edukoi popujt e Jugosllavisė ta duan popullin e vogėl shqiptar si vehten e tyre, dhe ta ndihmojnė e pėrkrahin vėllazėrisht, si nė kohėn e luftės, ashtu dhe nė paqe".

Gazeta "Atdheu", 5 shtator 2004, Nr.35
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.8.2009, 01:49   6
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Artikulli i ribotuar mė poshtė ėshtė nga revista “Shqipėri - Jugosllavi” e vitit 1948:

Citim:
Ja si shkruanin gazetat komuniste tė Tiranės nė kulmin e lulėzimit tė marrėdhėnieve tė Hoxhės me Titon:

Rėndėsia e studimit tė gjuhės serbo-kroate

Nė vėndin t'onė, studimit tė gjuhėve Sllave, jo vetėm qė nuk u ishte dhėnė ndonjė rėndėsi nė tė kaluarėn, por elementi qė praktikonte njė gjė tė tillė, persekutohesh. Shembuj tė tillė kemi mjaftė, qė tregojnė qėndrimin fanatik tė regjimeve antipopullore. Mjaftonte qė tė dėgjoheshe nga agjentat e Zogut, tė flisnje serbisht, pėr t'u ndjekur si armik i regjimit dhe pėr tė pėrfunduar shpejt a vonė nė internim ose burg.

Metodat e pėrdorura nė ēdo formė prej agjentėve tė imperializmit, shkojshin paralelisht me edukimin qė bėnin ata edhe nė fushėn e kulturės, pėr tė na armiqėsuar me popujt Sllavė.

Tė rinjtė t'anė qė ndiqnin shkollat, helmatoseshin pėrmjet gjuhėve tė huaja me ideologjinė e kalbur tė regjimeve antipopullore. Kėtė edukatė e transmetonin misionarėt e ndėrgjegjshėm tė ardhur nė Shqipėri pėr kėtė punė. Kėta apostuj u kuptuan se nuk kishin ardhur nė Shqipėri pėr tė edukuar nxėnėsit e shkollave tona, se nuk u ishte djegur zemra nga filantropija, por pėrmjet kėtij funksioni ata kryenin detyrėn qė u ngarkonin patronėt e tyre.

Kėshtu mundoheshin t'a edukonin popullin regjimet qė nuk kishin asgjė tė pėrbashkėt me popullin; e edukonin atė me frymėn e shovinizmit tė urrjejtes dhe mbillnin antagonizmat nė mes tė vendeve dhe gjuhėve tė tyre. Kjo ishte arma e grindjeve pėr pėrēarje dhe sundim.

Mėsimi i gjuhės Serbo-Kroate, qė ka filluar tė mėsohet ndėr ne, nuk ėshtė i njėjtė me rastet mė sipėrme tė mėsimit tė gjuhėve tė tjera. Nėse sot njerėzit t'anė kanė dėshirė pėr studimin e gjuhės serbo-kroate, dhe bėjnė ēmos qė t'a mėsojnė, kjo ėshtė e lidhur ngushtė me dashurinė e madhe qė ushqen i gjithė populli i jonė pėr t'u bashkuar e vėllazėruar me popujt heroikė tė Jugosllavisė.

Studimi i Serbo-kroatishtes nuk mund tė bėhet si studimi i njė ē'farėdo gjuhe tė huej, nga vetė interesi qė kemi sot pėr njohjen e shpejtė tė kėsaj gjuhe.

Nė punėn t'onė tė pėrditshme, gjuha Serbo-Kroate do tė jetė njė ēels mė tepėr nė zgjidhjen e problemave tė pėrditshme, sepse do tė jetė ndėrmjetės pėr tė marrė eksperiencėn e ēmuarshme tė popujve tė RP tė Jugosllavisė, eksperiencė e nevojėshme pėr ne.

Ka nga ata qė sigurisht nuk u tingėllon mirė gjuha Serbo-Kroate, pėr tė vetmen arsye se ėshtė njė gjuhė Sllave. Ata nuk shikojnė pėrfitimin e math qė vjen prej studimit tė kėsaj gjuhe, dhe kėtė jo sepse nuk e kupėtojnė, por nuk u pėlqen. Ata janė tė edukuar nga propaganda shoviniste qė t'i shikojnė popujt sllavė jo me syun e vėrtetė.

Sigurisht se kėta kampionė tė nacionalizmit falco, janė po ata qė qenė pengesa e parė dje nė luftė pėr ēlirim, qė bėri populli i jonė dhe qė sot i gjejmė konsekuentė nė vijėn e tyre. Atyre nuk u pėlqejnė marrėdhėniet mėse vėllazėrore qė kemi sot me popujt e Jugosllavisė sė Re, se nga kėto marrėdhėnie ata shikojnė t'u rrėshqasė toka nėn kambė.


Pushteti Popullor i ngritur nė vendet t'ona dhe vendosmėrija e popujve t'anė pėr tė shkuar pėrpara drejt njė jete tė re, krahė pėr krahė tė vėėllazėruar dhe tė pandarė me popujt e Jugosllavisė sė Mareshallit TITO, siē thotė Shoku Komandant, u duket vdekje.

Tė mėsuarit e gjuhės serbo-kroate, mbi tė gjitha ėshtė nevojė e domosdoshme pėr njėrėzit tanė. Gjithėsecilit prej nesh, ēdo kuadro nė pushtet ose ēdo punėtor nė qėndrėn e prodhimit, e ka tė nevojshme tė dij Jugosllavisht.

Me studimin e gjuhės Serbo-Kroate do tė kemi mė shumė kuadro tė mesme. Kėtu nukė ėshtė puna qė tė mėsojmė Jugosllavishten pėr tė pasuruar vehten me njė gjuhė tė dytė, kjo ėshtė vetėm njė anė, por mė e rėndėsishmja ėshtė qė duke e mėsuar kėtė gjuhė do tė jemi nė gjendje tė zgjidhim njė tokė problemesh qė na dalin pėrpara. Nuk do tė kishte kuptim mėsimi i njė gjuhe pa pėrdorur dhe pa e shfrytėzuar pėr tė mirėn vetjake dhe kolektive.

Studimi serioz i gjuhės Serbo-kroate na hapė horizonte pėr njohjen sa mė tė thellė tė gjithė veprimtarisė sė jetės ekonomike politike e kulturale tė popujve tė RFP tė Jugosllavisė.

Pėrmjet kėsaj gjuhe njerėzit tanė tė kulturės do tė studjojnė literaturėn e popujve Jugosllavė, do tė njohin shkrimtarėt e mėdhenj dhe veprat e tyre pėrparimtare.

"Atdheu", 29 gusht 2004, Nr.34
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 08:51.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.