Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 16.7.2009, 18:21   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Ponoshec: Tre tuma ilire nga gėrmimet e deritanishme


Citim:
Gjurmėt ilire, qė Serbia donte t’i fshehte

Gėrmimet arkeologjike qė po bėhen nė Ponoshec tė Gjakovės, ku deri mė sot janė gjetur tri tuma ilire, por qė dyshohet tė ketė dhe tė tjera pėrreth, ditėn e djeshme kėto punime i ka pėrcjellė dhe ėshtė njohur me arritjet e deritanishme edhe ministri i kulturės, Valton Beqiri, ministria e tė cilit e mbėshtet kėtė projekt.

Nė Ponoshec, janė duke zhvilluar gėrmime me karakter shpėtimi nė Tumat e Ponoshecit. Gėrmimet e deritashme kanė rezultuar me gjetje jashtėzakonisht interesante tė artefakteve dhe me dokumentim tė Epokės sė Hekurit nė shekujt XII – X para erės sonė dhe tė periudhės sė fundit tė Epokės sė Hekurit nė shekujt VI – IV para erės sonė.

Gėrmimet arkeologjike, tė cilat datojnė nga koha e bronzit dhe qė dėshmojnė qytetėrimin ilir, nė Kosovė, janė dėshmi mė e fortė pėr prejardhjen e kėsaj popullsie.

Sipas arkeologut, Shafi Gashi, kėto tuma i pėrkasin grupit kulturor ilir, qė janė tė ngjashme me tumat pėrreth qė sot janė edhe nė kufijtė gjeografik tė Shqipėrisė, si ato tė Bujanit, Krumės, lagjeve tė Kukėsit e tė tjera.

Magjistėr Shafi Gashi bashkė me kolegun e tij arkeolog Masar Valla kanė bėrė tė ditur se ndėr kėto tuma janė gjetur edhe materiale tė vjetra tė pėrdorura tė kohės ku nuk kanė munguar edhe materiale prej argjendi, qė vlerėsohet tė jetė ndoshta edhe si unikat deri mė tani, si dhe njė simbol tjetėr dekor i luftėtarit pėr tė patur fatin e mirė, (e njohur nė zhargonin popullor si hajmali) qė pėrbėhet prej dy kokave gjarpėrinjsh dhe qė ėshtė dokumentuar se gjarpri ka qenė simbol ilir.

Njėra prej tri tumave tek lumi Labenicė, tek lokacioni i quajtur Arėz nė Ponoshec qė ėshtė nė pronėsi tė Halil Ahmetit, ėshtė dėmtuar nga forcat serbe pasi mbi tė ishte njė ngritur njė istikam. Pėr mbėshtetjen qė ka dhėnė si ministri pėr kėtė ekspeditė arkeologjike, ministri Valton Beqiri ėshtė shprehur se ka qenė i motivuar nga trashėgimia kulturore historike.

“Kėto janė rezultatet e para nė ruajtjen e trashėgimisė kulturore qė janė evidente .Kėto zbulime argumentojnė qytetėrimin e Kosovės nė kohėrat e vjetra, pa u lėnė vend thashethemeve” ėshtė shprehur ministri Beqiri, duke shtuar se asnjėherė gjurmime tė tilla nuk janė kryer nė kohėn e ish Jugosllavisė kur Kosova ishte e aneksuar.

Kėto janė fakte se Kosova ėshtė trevė ilire dhe nė luftėn e fundit tuma mė e rėndėsishme ndėr kėto tri tuma ėshtė dėmtuar nga forcat serbe porse megjithatė kemi materiale tė shumta qė dokumentojnė historinė tonė”.

Nė shoqėrim tė ministrit Beqiri ka qenė edhe kryetari i komunės sė Gjakovės, Pal Lekaj, qė pėr kėto gjetje tė rėndėsishme arkeologjike ka thėnė se “po tregohet etnogjeneza e njė populli qė i pėrkasim dhe se gjithmonė do tė jemi mbėshtetės tė fuqishėm nė hulumtime tė tilla tė thesarit ilir”.

Pėr kėto tri tuma ėshtė vėnė dyshimi shumė vite mė pėrpara por nė vitin 2002 ėshtė vėnė dyshimi i bazuar dhe tani njė muaj po kryhen punime arkeologjike qė pritet tė pėrfundojnė pėrafėrsisht edhe shtatė ditė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=15&id=24099
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 03:42.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.