Kthehu   Kreu > D1 > Punishte
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 27.7.2009, 15:41   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Pyetje «Grabitja e arit nga Zogu»


Mė poshtė jepet sqarimi se si qėndron ēėshtja e "arit tė grabitur" nga Zogu, qė nė fakt nuk ėshtė tjetėr veēse propagandė kalibri tė ulėt nga ato qė pėrhapen nė "masat popullore":

Citim:
E vėrteta nė lidhje me thesarin e "grabitur" nga mbreti Zog
Kastriot Dervishi

Regjimi komunist u shqua pėr shumė gjėra tė mbrapshta nė Shqipėri. Njė ndėr punėt mė tė mbrapshta tė tij ishte edhe grabitja masive e arit qytetarėve shqiptarė, burgosja apo pushkatimi i tyre. Nga ana tjetėr pėr tė dhėnė njė imazh krejt tjetėr tė hajdutit, pėr 50 vjet me radhė u pėrhap gėnjeshtra e madhe e "vjedhjes sė thesarit tė shtetit" nga Mbreti Zog nė kohėn kur ky i fundit, i diktuar nga rrethanat ndėrkombėtare, dhe me vendim tė parlamentit shqiptar, kishte lėnė Shqipėrinė tė nesėrmen e 7 prillit 1939.

Dhe njė gėnjeshtėr tė tillė e fabrikonin dhe e mbronin pikėrisht ata qė kishin vjedhur njė sasi ari qė llogaritet nė 320 tonė. Nė fakt askush nga propaganduesit e kėsaj teze nuk e ka ditur qė thesari i shtetit shqiptar nė kohėn kur bėjmė fjalė ndodhej nė Romė dhe jo nė Tiranė.

Sipas dokumentave zyrtare, ministri i Financave Kolė Thaēi (1886 - 1941) ka tėrhequr sipas tė gjitha rregullave shtetėrore, me autorizimet 2031/65 dhe 2031/79 (tė datave 31 mars dhe 3 prill 1939), shumėn e 448.535 frangave ari, tė cilat ishin nė llogari tė Mbretit Zog.

Nė lidhje me kėtė drejtori i thesarit Kel Naraēi nė relacionin 73/1 tė datės 6 qershor 1939, thotė:
"I nėnshkruemi Kel Naraēi dhe arkėtari i pėrgjithshėm Ramadan Berberolli pritshin nė zyrė sipas telefonatės tė ish kryeministrit (Kostaq Kotta). Pas pak arriti nė bankė njė automobil i pallatit i shoqnuem nga dy ushtarė e njė toger i gardės i quajtur Selim Gjoci, i cili... ...ftoi tė nėnshkruemin (K.N) dhe arkėtarin e pėrgjithshėm qė ta shoqėronin tek Mbreti Zog me tė gjithė gjendjen e monedhave tė arit qė u nxorrėn nga arka nėn vrojtimin e togerit Selim Gjoci, i cili fut nė strajca sasinė e tregueme mė sipėr (448.535 franga ari), e cila sipas thėnieve tė ish ministrit Kolė Thaēi do tė merrej nė dorėzim me proces - verbal tė nėnshkruem prej pjestarėve tė Kėshillit Ministror qė ishte mbledhur nė shtėpinė e z.Kostaq Kotta, ku gjetėm Mbretin Zog, midis ministrave Musa Juka, Ekrem Libohova, Faik Shatku dhe Abdurrahman Matit, Xhaferr Ypit, Sotir Martinit, Allaman Ēupit, Ndoc Kurti, Jani Dallamanga, Milto Noēka etj.

(...)

Nė prani tė tyne i lėshuem pėr anė ku kishte ndenjė Mbreti Zog tė 13 strajcat qė mbajshin monedhat e arit nė llojet e sasitė e tregueme nė konfirmacionet bashkangjintur.

(...)

Nė shtėpi ndėgjoheshin telefonime, urdhna, nervozitet e qėndrime luftarake nė njė rrėmujė e tension tė papėrshkuem.

(...)

Ndėrkohė meqė aeroplanėt po fluturonin pėrsipėr, Mbreti Zog me pjestarėt e Kėshillit qė kish pėr anė, shkoi te shtėpia e vėllait tė vet Xhelalit, ngutėsisht tue marrė me vete dhe arin qė ish nė saketa nė anė tė tij.

Nė kėtė rast arkėtarit Ramadan Berberolli iu tha tė shkonte pėrsėri nė zyrė i shoqnuem prej togerit Selim Gjoci pėr t`i dhėnė edhe ē`ndodhje tjetėr nė arkė si monedha, banknota, ar, etj, nė dorėzim te Mbreti Zog dhe pėr t`i ēuar nė shtėpinė e Xhelalit.

Z.Ramadan Berberolli dorėzoi nė shtėpinė e zotit Xhelal Zogu 118.195 franga ari dhe qėndroi deri nė orėn 16.00 nė shtėpinė e zotni Xhelalit pėr me mujtė me marrė ndonjė dėftesė nga Mbreti Zog pėr tė gjithė sasinė e arit e tė monedhave qė arrijshin 566.975 franga ari.

Vetėm pas numėrimit e nė ikje e sipėr, pas shumė pėrpjekjesh, iu mor major Allaman Ēupit, adjutant favorit i Mbretit, qė tė nėnshkruante pėr tė, njė dėftesė (dorėmarrje) si kopja bashkėngjitur".
Nė tėrėsi duhet thėnė se Mbreti Zog tėrhoqi nga arka e shtetit shqiptar nė prani dhe me miratim tė Kėshillit tė Ministrave, shumėn e pėrafėrt tė 567 mijė frangave ar qė pėrbėnin 183 kilogram ar.

- Duhet kujtuar se rroga vjetore e Mbretit Zog ishte 500 mijė franga ari.
- Po ashtu duhet tė kemi parasysh se nė favor tė tij shkonte edhe shuma e pėrfituar nga shitja e njė pylli nė Mat.

Siē edhe shikohet Mbreti Zog ka marrė me vete pak mė shumė se rrogėn e njė viti. Kjo sasi monetare ėshtė pėrdorur nė masėn mė tė madhe pėr tė paguar rrogat e personave qė shoqėruan Mbretin dhe diplomatė si Faik Konica etj. Ky i fundit ka qenė edhe ndėr njerėzit mė tė paguar (mė 13 korrik 1942 pėr shėmbull ka marrė njė mijė dollarė).

Si provė pėr kėtė kemi mundur tė gjejmė edhe njė pjesė tė dėftesė pagesave tė pėrdorura atėherė. Nė kėto deftesė pagesa figurojnė ndėr emrat mė njohur edhe Mirash Ivanaj, Mehmet Konica, Abaz Kupi, Hiqmet Delvina, Qemal Butka, Peter Kolonja, Nikola Prifti etj,

Pėr t`u kujtuar ėshtė gjithashtu fakti qė pushteti i ri i vendosur pas 7 prillit 1939, sekuestroi edhe shumėn e 20 mijė frangave ari tė Mbretėreshės Geraldinė, shumė e cila ndodhej nė Bankėn e Shqipėrisė dhe qė nuk ishte tėrhequr nga poseduesja.

Dekreti i ministrit sekretar shteti pėr Drejtėsinė doli mė 16 shtator 1939 dhe u botua nė "Fletorja Zyrtare" mė 5 dhjetor 1939, pasi ėshtė mbajtur si "sekret" pėr disa javė.

Gazeta "Atdheu", maj 2003 - Gazeta "55", shkurt 2003

Nė lidhje me kėtė ēėshtje ėshtė prononcuar publikisht dhe Leka Zogu nė vitin 2002, pėrpara mediave nė Tiranė, nga njė pyetje e gazetarėve:

Citim:
Pyetje: Edmond Harizaj nga "Koha jonė": 1.Familja mbretėrore, a ėshtė ende nė posedim tė floririt qė mori mė 1939, dhe 2. A do tė ndikoni te PLL pėr pėrsėritjen e referendumit?

Leka Zogu: Pėrsa i takon ēėshtjes sė arit, qė ju e dini shumė mirė qė ne s'kemi pasur, kėtu (nė Tiranė - red.) ėshtė gjetur edhe ēeku bankar qė baba (Ahmet Zogu - red.) ka nėnshkruar pėrpara sesa tė dalė (nga Shqipėria - red.) dhe qė ka marrė rrogėn e vet. Por ai ishte floriri qė ai ka pasė tė vetin. Florini qė ka qenė i shtetit, ka mbetur nė Itali. Ai, mbas lufte, ka qenė bllokuar nė Ingliterė.

Nuk e di qysh ka qėlluar mė mbrapa, nuk e di a e kanė kthyer ende, ase jo. Po tė dėshironi me ditė, unė kam njė copė flori, njėqind franga ari qė e kam amanet prej asaj kohe. Kaq. Flori tjetėr s'kam.

Sa pėr pyetjen e dytė, ajo ėshtė puna e partisė dhe nuk ėshtė puna ime. Unė jam mbipartiak. Ju thashė edhe mė parė se unė nuk do tė ndėrhyj nė ēėshtjet e partive. Ndėrsa nė rast se vjen ndonjėra tė mė kėrkoje ndonjė kėshillė, jam gati ta kėshilloj. Por unė nuk do tė ndėrhyj nė ēėshtjet e politikės partiake, sepse do tė ishte njė gabim shumė i madh."

Gazeta "Atdheu", 7 korrik 2002, nr.26
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 11:31.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.