Kthehu   Kreu > D1 > Punishte
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 27.7.2009, 16:00   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Pyetje «Grabitja e arit nga gjermanėt»


Pėr nevoja tė denigrimit tė kundėrshtarėve veē "grabitjes sė arit nga Zogu" propaganda komuniste e kohės ka nxjerrė dhe rastin tjetėr tė "grabitjes sė arit nga gjermanėt", gjatė pėrfundimit tė L2B.

Problemi ėshtė se kėto pėrsėriten ende sot, ndaj ēėshtja sqarohet mė poshtė:

Citim:
E vėrteta e "rrėmbimit" tė arit shqiptar nga gjermanėt nė vitin 1944
Kastriot Dervishi

Ėshtė folur shumė herė pėr "grabitjen" e arit shqiptar nga gjermanėt nė prag tė mbarimit tė Luftės sė Dytė Botėrore. Sasia e arit prej 2454 kilogram e 874,5 gram u konfiskua nga britanikėt nė kriporen Merkers tė Gjermanisė pas mbarimit tė Luftės sė Dytė Botėrore. Mė pas lindi ajo histori qė tashmė njihet midis Shqipėrisė dhe Britanisė sė Madhe pas incidentit tė kanalit tė Korfuzit, mė 22 tetor 1946. Britania e Madhe si njė nga fituesit e Luftės sė Dytė Botėrore kėrkoi nga pala shqiptare, pranimin e fajit dhe pagimin e dėmshpėrblimit, gjė qė u refuzua nga udhėheqja e atėhershme komuniste.

Sasia e lartpėrmendur e arit ishte marrė nė Romė pas kapitullimit tė Italisė nė "Banca d`Italia" dhe nė kushtet e luftės sė pėrbotshme ishte administruar nga gjermanėt pa u keqpėrdorur nga ata. Gjermanėt e kishin marrė sasinė e arit nė mėnyrė qė ai tė mos binte nė dorė tė aleatėve.

Nė lidhje me kėtė ēėshtje, mė 16 shtator 1943, Ambasada Gjermane nė Romė, me anė tė njė telegrami tė shifruar tė nėnshkruar nga Vishter, njoftonte Ministrinė e Punėve tė Jashtme tė Gjermanisė pėr aksionin e marrjes sė arit shqiptar nė Romė.

Ndėr tė tjera nė telegram thuhet:
"Konfiskimi i rezervave tė arit dhe tė devizave, u bė me njė aksion tė befasishėm tė njė komande tė SS-it, e ku ishte i pranishėm njė nėpunės i shėrbimit tė politikės sė jashtme. Ėshtė konfiskuar kjo pasuri:

Kartmonedha shqiptare nė apoena prej 5 dhe 10 lekėsh, si dhe apoena prej 5, 20, 100 frangash shqiptare, me vlerė tė pėrgjithshme 120.513.902 franga shqiptare; monedha tė farkėtuara tė arit tė paketuar nė 23 thasė tė vegjėl, me vlerė 435.070 franga shqiptare.

Ka 49 shufra tė paketuara tė arit dhe 29 shufra tė paketuara nė sėnduqe qė sipas vlerėsimeve italiane kanė vlerė 7.627.765,90 franga shqiptare. Sasia e pakove nė kartmonedha si dhe e thasėve tė vegjėl nė sėnduqe me shufra tė arit, nuk qe e mundur tė numėrohet nė mungesė tė kohės. Ėshtė fjala pėrafėrsisht pėr 3 tonė ar dhe pėr 12 ton kartmonedha.

Nėse ka mundėsi ai do tė transportohet nesėr mė 17 shtator udhės ajrore pėr nė Berlin, me njė apo dy aeroplanė specialė, ku do tė jetė nė pėrcjellje njė oficer, tė cilit i ėshtė dhėnė urdhėr qė arin ta bartė me mbrojtje ushtarake nė Minisrinė e Punėve tė Jashtme dhe t'i drejtohet sekretarit shtetėror ose zėvendėsit tė tij nė lidhje me vendin se ku duhet ta dorėzojė atė.

Njė pjesė e kartmonedhave do tė bartet nė Tiranė me aeroplanin e pėrmendur nė fillim dhe atje do tė deponohet nė konsullatėn e Pėrgjithshmė nė dispozicion tė Nojbaherit.


(...)

Nė bazė tė asaj qė thotė Drejtoria e Bankės Kombėtare tė Shqipėrisė, shteti shqipar nė Romė nuk ka asnjė makinė speciale pėr shtypjen e kartmonedhave, por ka vetėm klishetė me ndihmėn e tė cilave janė shtypur kartmonedhat shqiptare nė makinėn e shtetit italian.

Pėr kėtė shkak, sidomos pas lajmit se Musolini mori qeverinė, ėshtė e vėshtirė tė konfirmohen makinat pėr shtypjen e kartmonedhave. Ėshtė dhėnė premtimi se klishetė do tė dėrgohen. Ato do tė barten nesėr nga Akvila, vend rreth 100 km nė verilindje tė Romės, nė ambasadė.

(...)

Organet italiane kanė deklaruar se kartmonedhat shqiptare do tė mund tė shtypeshin edhe mė tej pa probleme nė shtypshkronjėn shtetėrore italiane. Nesėr do tė fillojnė hulumtimet rreth rezervave devizore tė Bankės Kombėtare tė Shqipėrisė.

Domosdoshmėria e kėtij aksioni ėshtė arsyetuar nga organet zyrtare italiane me atė se qeveria e Rajhut, pėr interes tė zhvillimit tė mėtejshėm tė luftės, ėshtė e detyruar qė rezervat monetare, qė janė tė ruajtura nė Itali, t'i sigurojė pėr tė mos rėnė eventualisht nė dorė tė armikut".
Sikurse shihet kėtu nuk kishim tė bėnim aspak me grabitje apo rrėmbim, por me njė lėvizje tė nxitur nga zhvillimet e pėrgjithshme botėrore.

Cilėsimi i gjermanėve si "grabitqarė" tė arit ėshtė theksuar mė tė madhe edhe nė librin e Enver Hoxhės "Rreziku anglo-amerikan pėr Shqipėrinė" (Tiranė 1979) dhe nė botime tė tjera tė kohės sė komunizmit, qė ndikoheshin si zakonisht nga ish-udhėheqėsi komunist.

Nė tė vėrtetė ka pasur njė marrėveshje midis qeverisė shqiptare dhe asaj gjermane, marrėveshje e cila gjendet nė librin e dr.Hakif Bajramit "Dokumente tė institucioneve gjermane pėr historinė shqiptare 1941-1944", botuar nė Prishtinė nė vitin 1998 dhe qė pėrmban dokumenta gjemane tė nxjerra nga autori i librit nė arkivat gjermane.

Nė dy dokumentat e nxjerrė nga ky libėr duket qartė se nuk ėshtė ndryshuar aspak pronėsia e shtetit shqiptar mbi arin. Pra ari nuk ėshtė grabitur nga gjermanėt por vetėm ėshtė marrė nė mbrojtje nga rrethanat e vėshtira tė luftės kundrejt njė garancie tė plotė.

Pėr mė tepėr lexoni marrėveshjen e nėnshkruar nė fillim tė prillit 1944 midis zv/ministrit tė Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė Vehbi Frashėri dhe pėrfaqėsuesit gjerman Viehl.

Berlin 6 prill 1944

Shtojca 1

Qeveria e Shqipėrisė dhe qeveria e Gjermanisė u morėn vesh sa vijon:

- 1 -

Ari qė i ėshtė dorėzuar pushtetit gjerman nga Kėshilli Drejtues i Bankės Kombėtare Shqiptare nė Romė, e qė nė aktualisht ndodhet nė njė depozitim tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme nė Rajhsbank-un gjerman nė Berlin, nga ana e qeverisė gjermane do t`i dorėzohet qeverisė shqiptare.

Proces-verbali pėr regjistrimin e gjendjes sė arit , i hartuar sot nga pėrfaqėsuesit e Rajhsbank-ut gjerman dhe tė Bankės Kombėtare Shqiptare ėshtė bashkangjitur si shtojcė.

Me kėrkesė tė qeverisė shqiptare, sasia e inventarizuar e arit sipas kėtij proces-verbali, ėshtė deponuar nė depozitim tė mbyllur nė Rajhsbank-un gjerman nė emėr tė Drejtorisė tė Bankės Kombėtare Shqiptare nė Tiranė.

Marrėveshja teknike pėr ruajtjen e depozitimit do tė hartohet ndėrmjet Rajhbank-ut gjerman dhe drejtorisė Qendrore tė Bankės Kombėtare nė Tiranė.


- 2 -

Kėtė sasi ari do tė mund ta ketė nė dispozicion vetėm Drejtoria Qendrore e Bankės Kombėtare nė Tiranė pėrmes pajtimit me shkrim tė qeverisė kombėtare tė shtetit shqiptar.

Qeveria kombėtare e shtetit shqiptar, para se t'ia japė Drejtorisė Qendrore tė Bankės Kombėtare Shqiptare tė drejtėn pėr njė disponim tė tillė me arin, do tė arrijė njė marrėveshje me Ministrinė e Punėve tė Jashtme nė Berlin.


- 3 -

Pėr aq kohė qė sasia e arit do tė ndodhet nė Rajhsbank, qeveria gjermane merr me vete garantimin e plotė pėr ēdo lloj rreziku, i cili do tė mund tė lindė pėr shkak tė ndonjė veprimi armiqėsor, duke rėnė dakort se nė rast tė asgjesimit tė arit shqiptar, Rajhu gjerman obligohet qė kėtė sasi ari ta kompesojė nė tė njejtėn sasi dhe nė tė njejtėn pėrbėrje.

Kufizimet e pėrgjithshme gjermane nė lėmin e disponimit me arin, e veēanėrisht nė lėmin e eksportit, nuk kanė tė bėjnė me kėtė sasi ari, as tani e as nė tė ardhmen.


Nėnshkruar nė dy tekste origjinalė nga Vehbi Frashėri pėr qeverinė shqiptare dhe nga V.Viehl pėr qeverinė gjermane".

Ari i bllokuar nė Londėr pėr shumė vite, pėrbėhej nga 198 kallėpe ari, 7 copė thupra, 2 copa ari dhe 22 qese monedha ari. Tė gjitha sasitė ishin nė flori aliazh dhe flori safi. E gjithė sasia u bart nė 55 arka tė fashuara me ēelik.

Po ashtu duhet theksuar se nė 10 muajt e parė tė vitit 1944, nga ana e gjermanėve ju shitėn Bankės Kombėtare Shqiptare 272.555 copė napolona qė pėrbėnin 1.758 kg ar. Nga kjo sasi ju shit popullatės 254.463 copė napolona qė pėrbėnin 1.641 kg ar.


Gazeta "Atdheu", maj 2003 - Gazeta "55", shkurt 2003
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 05:03.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.