Kthehu   Kreu > D1 > Ligji i Maleve I
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 30.7.2009, 11:03   1
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Punim Kafsha qė prin popullzimin


Njė numėr i madh i miteve, legjendave, gjenealogjive tė lashta, madje dhe shkrime qė mund t'i konsiderojmė burime tė mirėfillta historike, bėjnė fjalė pėr njė zakon tė lashtė qė ndiqnin pellazgėt kur popullonin toka tė reja. Orakulli caktonte njė kafshė qė duhej ndjekur njeriu, famila ose fisi qė do tė shpėrngulej dhe nė vendin ku ndalet kafsha aty krijohet kolonia, ndėrsa kafsha flijohet pėr hyjnitė. Me emrin e kafshės mė pas, quhet ose vendi ose fisi. Ky zakon ishte i pėrhapur nėpėr tė gjithė fiset e lashta pellazgjike. Kadmi kur u nis tė kėrkonte tė motrėn Europėn e pyeti orakullin e Delfit, qė e udhėzoi qė tė mos e kėrkonte motrėn por tė ndiqte lopėn e parė qė do t'a haste pasi tė largohej nga orakulli dhe aty ku tė ndalej lopa pėr tė pushuar, tė themelonte njė qytet tė ri. Njė gjė e ngjashme ndodh edhe me Karanin mbretin e parė maqedon, tė cilin poashtu orakulli i Delfit e udhėzon qė tė ndėrtojė njė qytet aty ku t'a gjejė duke pushuar njė kope dhish. Karani gjen dhitė nė njė vend nė malėsitė Ilirisė sė jugut, ku themelon qytetin e ri qė e emėrton sipas dhive.

Ky zakon ishte shumė i pėrhapur edhe tek fiset pellazgjike nė Itali. Po sjell njė pėrmbledhje nga libri "Mitologjitė romake dhe evropiane" tė autorėve Ives Bonfoj dhe Vendi Doniger (Yves Bonnefoy, Wendy Doniger).

Citim:
Ver Sacrum - Vera e shenjtė

Me fjalėn latine 'ver sacrum' autorėt romakė tregonin njė ritual tė disa fiseve italike qė sot njihen si sabellian-umbrian. Qė nga koha kur sabinėt e parė u vendosėn nė Itali dhe gjatė ekspanzionit tė tyre drejt Latiumit, ishte njė zakon qė t'i truhej hyjnisė njė gjeneratė e tėrė njerėzish qė lindnin brenda njė viti, zakonisht nė vitin qė pasonte ndonjė luftė, uri ose tejpopullim tė vendit. Djem tė rinj, tė aftė pėr bartur armė, caktoheshin tė linin vendin e tyre dhe tė themelonin koloni nė toka tė reja. Kėshtu sabinėt qė arritėn nė Romėn u quajtėn "sakrani" sipas fjalės "sacrum" (i shenjtė), sepse kishin lindur nė kohėn e 'verės sė shenjtė'. Sabinė tė tjerė ndoqėn njė mėzat i cili dėrgoi nė tokat e oskanėve dhe aty ku mėzati filloi tė shkrryhej pėr tokė, u vendosėn, kėshtu u krijua fisi Samnit. Sabinėt e prirė nga njė qukapik qė i thoshin 'pik' nė gjuhėn e atėhershme, u quajtėn 'pikenė', dhe u vendosėn nė detin Adriatik.
Fise tė tjera qė ndoqėn mėnyra tė ngjashme popullimi, ishin: frentanėt qė u quajtėn sipas drerit (nė thrakisht brendon, nė oskanishte frentan), hirpinėt sipas 'hirp' (ujku, nga Ulk > Ulp > Irp), lykanėt sipas 'lyk' (ujku), Ursentinėt sipas 'ursa' (arusha), ndėrsa nga emėr-vendet Brindizi nga 'brendon', ndėrsa Italia nga "viteliu" vend i viēave (vjetave).

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 13.1.2010 nė 10:03.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.7.2009, 13:00   2
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Tregohet se Seleuku shumė kohė pas vdekjes sė Lekės sė Madh, shkoi nė malin e Kasit (Kasius), njė majė e shenjtė kushtuar Zeusit, ku flijoi njė kafshė dhe pyeti se ku duhet tė themelohet kryeqyteti i mbretėrisė sė tij. Atėherė njė shqiponjė, shpend i shenjtė i Zeusit, rrėmbeu flinė dhe shkoi me tė deri nė vendin e Seleukisė ku u ndal dhe Seleuku nė atė vend themeloi qytetin qė u quajt Seleukia Pieria.

Kėshtu nėn prijėn e shqiponjės u ndėrtuan edhe tri qytete tjera pranė, qė tė katra sė bashku u njohėn nė histori si tetrapolis.

Faqe 64 http://books.google.com/books?id=L5g... e&q=&f=false
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 11:19.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.