Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 10.10.2009, 00:43   21
Citim:
Nuk ka ide pėr prekjen e kufijve nė Ballkan

Ministri i Punėve tė Jashtme, njėkohėsisht zėvendėskryeministėr, Ilir Meta, ka deklaruar se Shqipėria ėshtė kundėr ndryshmit tė kufijve nė Ballkan dhe se njė gjė e tillė nuk mund tė ndodhė.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=10010&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.10.2009, 20:22   22
Citim:
Kroacia dhe Islanda bashkė nė BE

Kroacia dhe Islanda janė vendet e para qė do tė hyjnė nė BE. Ndoshta nė tė njėjtėn ditė.

Ky ishte komenti i komisionarit evropian pėr Zgjerim, Olli Rehn, gjatė nė njė interviste pėr agjencinė Reuters, pak kohė pas prezantimit tė raportit vjetor tė pėrparimit tė vendeve kandidate pėr anėtarėsim nė BE.

Rehn theksoi se, nėse Kroacia dhe Islanda do tė ishin tė gatshme nė tė njėjtėn kohė, ato do tė anėtarėsohen sė bashku, nė tė njėjtėn ditė. Afati kohor pėr kėto dy vende ėshtė viti 2012. Edhe pse, siē theksoi Rehn, njėri shtet mund tė ecė mė pėrpara se tjetri, kėshtu qė Kroaci dhe Islanda mund tė anėtarėsohen edhe me njė diferencė prej disa muajsh, si anėtarė tė 28 dhe tė 29 tė Unionit.

Islanda ndoshta do tė hyjė nė histori si shteti qė do tė anėtarėsohet mė shpejt se tė gjithė vendet e thera anėtare tė BE. Ajo i filloi bisedimet pėr anėtarėsim nė BE nė korrik tė vitit 2009. Sfida e vetme e Islandės mbetet pėrgjigjja nė 2000 pyetjet e Komisionit Evropian, qė lidhen me tė gjitha aspektet e ekonomisė, shoqėrisė dhe sistemit politik.

“Kjo s’do tė jetė njė rrugė e shpejtė, por s’do tė ketė as humbje kohe. Ne po punojmė sipas praktikės tonė tė zakonshme, edhe pse ėshtė e mundur qė mendimin pėr Islandėn ta prezantojmė para Krishtlindjes”, deklaroi Rehn.

Ndėrkohė diplomatėt qė citohen nga Reuters deklaruan se Turqia dhe tė gjitha vendet e Ballkanit Perėndimor do tė anėtarėsohen nė BE shumė vite mė vonė, ndonėse burimet diplomatike tė Reuters nuk definuan asnjė afat tė pėrafėrt.

http://www.gazetaexpress.com/index.p.../17087/C5/C18/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.10.2009, 16:42   23
Citim:
Bilt: “Aplikimi i Shqipėrisė nuk gėzon mbėshtetjen e tė gjithė BE-sė”

Shefi i Diplomacisė suedeze, vendi i tė cilit mban presidencėn e radhės sė Bashkimit Europian, ka dhėnė sinjale pesimiste pėr Shqipėrinė nė lidhje me kėrkesėn e paraqitur nga qeveria pėr marrjen e statusit tė vendit kandidat.

Gjatė njė interviste dhėnė pas publikimit tė raporteve tė progresit pėr vendet e Ballkanit Perėndimor dhe paketės vjetore tė Komisionit Europian pėr zgjerimin, ai ka bėrė tė ditur se nuk ekzistojnė tė njėjtat kushte pėr vendin tonė, si pėr Maqedoninė dhe Kroacinė.

Ministri i Jashtėm i Suedisė ka konstatuar se vendet europiane nuk po tregojnė tė njėjtėn gatishmėrinė pėr aplikimet e bėra nga Shqipėria dhe Mali i Zi.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=21318
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.10.2009, 19:15   24
Citim:
Berisha: Shqipėria meriton tė jetė nė BE

VJENĖ, Austri - Kryeministri Berisha referon zhvillimet e Shqipėrisė nė Konferencėn “Bota nė vitin 2025” si dhe ėshtė takuar me politikanė tė lartė evropianė ku kėrkoi mbėshtetjen e grupit tė Partive Popullore Evropiane pėr procesin e liberalizimit tė vizave pėr shqiptarėt, si dhe pėr integrimin e Shqipėrisė nė Bashkimin Evropian.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=34800

Citim:
Kryeministri Berisha referon zhvillimet e Shqipėrisė nė Konferencėn “Bota nė vitin 2025”

Nė fjalėn e tij, drejtuar politikanėve tė lartė evropianė, pjesėmarrės nė kėtė konferencė, ai paraqiti njė tablo tė zhvillimeve tė Shqipėrisė gjatė viteve tė fundit, nė pėrpjekje pėr tė realizuar standardet pėr liberalizimin e vizave dhe pėrshpejtimin e procesit tė integrimit nė Bashkimin Evropian.

Kryeministri Berisha u shpreh:

Zonja dhe zotėrinj!

Ėshtė njė nder i madh dhe njė kėnaqėsi pėr mua tė marr pjesė nė kėtė aktivitet dhe t’i drejtohem kėsaj audience prestigjioze si dhe tė ndaj me ju projektin madhor tė Shqipėrisė pėr integrimin evropian.

Integrimi i Shqipėrisė ėshtė pėr vendin tim, brezin tim dhe gjithė jetėn time qėllimi mė i madh. Ėshtė njė koincidencė e bukur qė ky takim ndodh nė 20 vjetorin e rėnies sė murit tė Berlinit. Kjo ishte ngjarja mė e madhe nė historinė e njerėzimit pas Luftės sė Dytė Botėrore. Ėshtė momenti i hapjes sė dyerve pėr zgjerimin e BE-sė dhe shpresat pėr t’u bėrė anėtar i njė organizate mė tė madhe. Procesi i integrimit nė Bashkimin Evropian ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr mua dhe qeverinė time. Ky ėshtė nė tė vėrtetė udhėrrėfyesi i vėrtetė pėr procesin e reformave. Fatmirėsisht mbėshtetja pėr integrimin nė BE nė vendin tim ėshtė 95%. Ky mbetet akoma projekti ėndėrr i Shqipėrisė.

Dhe pėr mua ėshtė njė avantazh i madh, njė mundėsi pėr tė bėrė mė tė mirėn e mundshme. Integrimi nė BE dhe integrimi nė NATO ėshtė pėr tė gjithė rajonin forca drejtuese qė do ta ndryshojė rrymėn nė drejtim tjetėr nga konfliktet apo luftėrat civile dhe drejt bashkėpunimit, miqėsisė dhe njė tė ardhmeje tė pėrbashkėt.

Nė kėtė kontekst, Deklarata e Selanikut nė samitin e BE-sė ishte me njė rėndėsi themelore sepse i jepte njė perspektive Evropiane vendeve Ballkanike. Dhe kjo perspektivė pėr vendin tim dhe rajonin po shkon pėrpara. Dy ditė mė parė Komisioni Evropian publikoi Progres-Raportin mbi rajonin dhe vendin tim. Raporti pėrmbante njė lajm shumė tė mirė pėr Kroacinė dhe falė progresit tė bėrė Kroacia merr premtimin tė bėhet njė anėtar i plotė nė 2010-ėn. Dhe ky ėshtė njė lajm i mirė edhe pėr tė gjithė rajonin. Gjithashtu, ėshtė premtuar hapja e bisedimeve pėr njė marrėveshje hyrėse me Maqedoninė. Ndėrkohe, Shqipėria ėshtė nė pritje pasi ka aplikuar pėr statusin e vendit kandidat nė BE. Pra, tė gjitha vendet tona po punojnė drejt njė tė ardhmeje tė pėrbashkėt.

Unė shpresoj qė ky proces do tė jetė i favorshėm pėr ne. Kjo do tė ishte nė interesin mė tė mirė tė qytetarėve tanė. Vendet tona duhet tė ecin pasi qėllimi ėshtė i pėrbashkėt, tė bashkohen me ju, me zonėn e demokracisė sė konsoliduar. Kėtė vit ne kemi shėnuar arritje tė mėdha. Kėtė vit ne zhvilluam zgjedhjet mė tė mira me teknologjinė mė tė lartė si listat elektronike tė votuesve, gjendjen civile tė dixhitalizuar, procesin e numėrimit tė votave qė u filmua nga Komisioni Qendror i Zgjedhjeve. Ne siguruam procesin mė transparent.

Unė mbetem shumė i angazhuar nė luftėn kundėr korrupsionit dhe do tė bėjmė ēdo pėrpjekje kundėr tij. Ne e nxorėm administratėn publike nga konflikti i interesit. Ne gjithashtu morėm masa pėr tė mos lejuar pėrdorimin e parave publike pėr qėllime tė tjera private. Dhe falė kėsaj, qeveria ime ka arritur tė shkurtojė shpenzimet operative me rreth 5% tė PPB-sė. Ne kemi punuar edhe pėr tė shkurtuar procedurat. Kėshtu nė vendin tim funksionon e-customs. Nė Shqipėri nuk pėrdoret mė asnjė lloj prokure pėrveē prokurimeve elektronike. Privatizimi ėshtė njė rrugė e mirė pėr tė luftuar korrupsionin. Gjithashtu administrata ime ėshtė zvogėluar dhe sot mund tė them se Shqipėria ka gjysmėn e administratės sė Maqedonisė. Qeveria e vogėl funksionon, qeveria nė dietė jep rezultat. Lufta kundėr korrupsionit ėshtė vendimtare, por penalizmi i atyre qė bėjnė korrupsionin ėshtė thelbėsor. Pėr kėtė arsye, qindra zyrtarė nė Shqipėri janė dėnuar pėr korrupsion. Dhe ky progres ėshtė pasqyruar edhe nė shkallėn e renditjes sė vendeve me korrupsion.

Krimi i organizuar ishte njė problem pėr vendin tim pasi ne u ndeshėm me njė problem tė madh siē ėshtė trafikimi.

Aktualisht, Shqipėria ėshtė bėrė njė vend shumė i mirė pėr investime dhe shifrat janė inkurajuese. Nė 2008 ne kishim njė rritje ekonomike prej 8%. Nė 2009 kjo shifėr ka njė rėnie, por ėshtė akoma mbi 5%. Kujtoj fjalėt e Sharl Dė Golit mbi Evropėn tė shtrirė nga Vladivostoku deri nė Vankuver, Evropė e cila sot po ecėn drejt zgjerimit tė saj. Evropa nuk do tė ishte e plotė nėse tė gjitha territoret saj, tė cilat po ndėrtojnė dhe forcojnė tė njėjtat vlera evropiane, nuk pėrfshihen nė tė, si nė rastin e Turqisė. Ėshtė e vėrtetė se Turqia ėshtė njė vend me mendje evropiane dhe zemėr aziatike por Kostandinopoja ishte djepi i qytetėrimit tonė.

http://km.gov.al/?fq=brenda&m=news&lid=12075
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.10.2009, 15:23   25
Citim:
Shqipėria ka filluar punėn nė plotėsimin e pyetėsorit gjigand pėr anėtarėsimin nė Bashkimin Evropian

Zyrtarėt shqiptarė kanė filluar punėn nė plotėsimin e pyetėsorit gjigand pėr anėtarėsimin nė Bashkimin Evropian. Zyrtarėt thonė se 4,500 pyetje pėrbėjnė dokumentin masiv qė synon nė pėrcaktimin nėse Shqipėria ėshtė gati pėr tė ndėrmarrė hapin e radhės drejt anėtarėsimit nė Bashkimin Evropian.

Ministrja e Integrimit Evropian, Majlinda Bregu, thotė se njė grup ekspertėsh, pėrshi ata nga Kroacia, do tė ndihmojnė qeverinė nė kompletimin e pyetėsorit.

Zonja Bregu thotė se Kroacia u zgjodh posaēėrisht sepse ėshtė vend i rajonit qė po kalon pėrmes procesit tė integrimit europian. Shqipėria aplikoi zyrtarisht pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian nė muajin prill.

http://www.voanews.com/albanian/2009...rss=topstories
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.10.2009, 15:57   26
Citim:
Statusi i Shqipėrisė pėr vend kandidat, hyn nė agjendėn e ministrave tė Jashtėm tė BE-sė

BRUKSEL - Aplikimi i Shqipėrisė pėr vend kandidat i BE-sė, do tė diskutohet nga ministrat e Jashtėm tė Bashkimit Europian mbledhur sot nė Bruksel pėr njė takim treditor. Pas mė se gjashtė muajsh pritjeje, kjo ēėshtje pritet tė jetė pjesė e diskutimeve nė drekėn e punės sė krerėve tė diplomacisė evropiane.

http://www.shekulli.com.al/2009/10/2...-e-vizave.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.10.2009, 10:29   27
Citim:
Hera e parė, Serbia nė faqe tė parė
Leart Skiro

Dje, nė Forumin e “Sigurisė dhe Politikės sė Jashtme”, ku ndodheshin ambasadorėt e shteteve tė huaja nė Shqipėri si dhe diplomatė e studiues shqiptarė tė politikės sė jashtme, ndodhi qė fjalimi kryesor tė nisė me “Serbinė, si domosdoshmėri stabiliteti”. Fjalėn e mbajti Ilir Meta, Ministėr i Punėve tė Jashtme dhe zėvendėskryeministėr i Republikės.

Ndėrsa Forumi u iniciua nga Instituti i Studimeve Ndėrkombėtare. Instituti, nė njė program tė bashkėpunimit me Ministrinė e Jashtme dhe me organizma tė tjerė tė diplomacisė ndėrkombėtare, organizon sistematikisht tribuna tė nivelit ministror (sidomos ministror), por edhe me keynote- speaker Presidentin a kryeministrin e Republikės; dhe, gjithnjė ėshtė folur pėr iode a tema speciale.

Pėr herė tė parė, Forumi nisi me fjalimin e Ministrit tė Jashtėm, dhe ministri, pėr herė tė parė e hapi me “Serbinė, pa tė cilėn nuk do tė kishim zgjidhje tė ēėshtjeve tė rėndėsishme nė rajon”.

Vite tė shkuara, nė periudhėn e komunizmit, Serbia dhe fqinjėt e tjerė, por edhe Perėndimi, e kishin vendin vetėm nė faqen e fundit tė shtypit qė botohej nė Shqipėri. Kjo nuk bėhej, ndoshta, vetėm pėr nėnvleftėsim diplomatik; por tė paktėn si njė klishč e pozitės strikte qė i kishte vendosur Partia Komuniste punės me tė huajt. Nė faqen e parė, edhe sikur tėrmeti tė rrafshonte gjysmėn e Beogradit a tė Romės, kurrsesi nuk mund tė vendosej si lajm i ditės.

Kjo ėshtė vetėm simbolika e “faqes sė parė”; por edhe nė periudhėn post- komuniste, marrėdhėniet e Tiranės me Beogradin mbetėn nė njė periferi tė caktuar, ndoshta nė njė situatė tė frikėsuar nga populizmi ose edhe tė paragjykuara nga “nacionalizmit” dhe patriotizmi”.

Dje, pėr herė tė parė, Ilir Meta, si ministėr i Punėve tė Jashtme, tha se “politika e Shqipėrisė pėr mbėshtetjen dhe bashkėpunimin me Serbinė, pėrbėn prioritet. “Shqipėria- tha ai- mbėshtet integrimin e Serbisė nė tė gjitha iniciativat rajonale. Pa rolin e Serbisė nuk do tė kishim zgjidhjen e shumė problemeve nė rajon”, tha ai.

A mund tė quhet “e guximshme” iniciativa e zotit Meta si Ministėr i Jashtėm?...

Ndoshta para kėsaj, duhet pyetur se “a mund tė quhet iniciativė”, ajo qė ndodhi dje nė njė sallė me diplomatė tė huaj dhe tė vendit? Sigurisht ėshtė njė lėvizje nė drejtimin e duhur; aq mė tepėr qė nuk ėshtė njė iniciativė nė “qiell tė pastėr”. Tashmė janė krijuar kushte dhe domosdoshmėri qė vendet e Ballkanit t’iu kthehen vlerave tė bashkėpunimit me tyre pa paragjykime historike, raciale, fetare dhe nė gjerėsinė e ēėshtjeve qė shtron jeta ekonomike, kulturore, politike e integruese.

Por “iniciativa” ėshtė e domosdoshme tė konsiderohet; aq mė tepėr pėr faktin se nė rajon dhe rreth nesh ka akoma mentalitet tė vjetėr, ksenofobi dhe ekstremizėm. Zoti Ilir Meta, ministėr i Punėve tė Jashtėm tha se ‘marrėveshja e fundit pėr ujėrat territoriale me Greqinė u kthye nė stuhi nė njė gotė ujė” pikėrisht pėr shkak tė disa njerėzve me mendje ksenofobe dhe ekstremiste nė Tiranė.

Ēlirimi i politikės sė marrėdhėnieve rajonale nga paragjykimet, nga historizmi dhe nga ndjenja tė vjetra, tha Ilir Meta, ėshtė njė detyrė parėsore. Madje edhe shqiptarėt etnikė kudo ku jetojnė “i ēmojmė pėr punėn e tyre nė drejtim tė integrimit evropian”. Vetėm nė njė shoqėri evropiane tė integruar mund tė zgjidhen tė gjitha ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me tė drejtat e minoriteteve dhe rolin e maxhorancave; tė individėve dhe grupimeve tė ndryshme- tha ministri i Jashtėm.

Me Maqedoninė, Shqipėria mbėshtet gjithė procesin e integrimit tė saj nė drejtim tė Europės, duke shprehur “besimin” se shteti fqinj do tė marrė tė gjitha masat pėr zbatimin e Marrėveshjes sė Ohrit- tha Ministri i Jashtėm.

“Tirana ka pėrshėndetur tėrheqjen e Enciklopedisė nga shteti maqedonas- tha z. Meta- por edhe kėtu kemi dėnuar ekstremizmit”.

Ministri i Jashtėm lėshoi fraza entuziazmi pėr marrėdhėniet me Malin e Zi, qė i quajti “shembullore mes fqinjėsh ballkanikė” dhe pėr marrėveshjen e fundit kufitare mes Prishtinės e Shkupit.

Shtyllat kryesore tė zhvillimit tė marrėdhėnieve nė rajon, ministri i jashtėm tha se janė “komunikimi pėrmes elitave” kombėtare e shtetėrore mes vendeve; “shkėmbimet tregtare”, pėrsosja dhe pėrdorimi i rrjetit infrastrukturor”, “shkėmbimi i energjisė”.

Ballkani i ndėrvarur dhe i ndėrlidhur me pjesėn tjetėr tė Europės- e cilėsoi z. Meta strategjinė e re tė diplomacisė dhe politikave tė integrimit nė rajon. Ai tha se “po presim njė “Forum Ballkanik” pėr tė shkėmbyer mendimet e reja dhe pėr tė ndėrtuar strategji mė tė pėrparuar nė rajon.

Pėr liberalizimin e vizave, Ministri i Punėve tė Jashtme deklaroi se pritet qė nė vitin 2010 tė “kemi njė vendim pozitiv” nga Europa. Por, me kėtė rast ai tha se mes nesh nė rajon, duhet tė lėvizim lirshėm; lėvizja e lirė tha ai ėshtė edhe njė “ēlirim psikologjik” i qytetarėve tė rajonit.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=10393&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.10.2009, 11:09   28
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Pėr cilėn Serbi flet ky mbetja sllave ėshtė e paqartė, mbase i kanė bėrė dhuratė paketėn e re terminologjike ku figurojnė terma tė tilla si "shqiptar etnik", "minoritete dhe maxhoranca", "historizmi dhe ndjenjat e vjetra", "drejtim dhe integrim evropian", "komunikimi pėrmes elitave".

Tė paktėn si dukuri e pėrsėritur do duhet tė bėhet objekt studimi, nė atė se si ėshtė puna qė komunistėt shqipfolės kanė njė dashuri kėmbėngulėse gati gjenetike pėr sllavėt...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.10.2009, 20:52   29
Citim:
BE-ja nuk e shqyrtoi kėrkesėn e Shqipėrisė

Nė takimin e sotėm tė ministrave tė jashtėm tė vendeve anėtare tė Bashkimit Evropian nuk ėshtė shqyrtuar kėrkesa e Shqipėrisė pėr tė marrė statusin e vendit kandidat.

Ministri i Jashtėm suedez, Karl Bild, vendi i tė cilit ka presidencėn e rradhės tė BE-sė, tha se shkaqet e mosshqyrtimit janė vetėm teknike.

Tirana zyrtare e paraqiti kėrkesėn pėr marrjen e statusit tė vendit kandidat 28 prillin e kaluar nė Pragė, kur Ēekia kishte kryesinė e rradhės sė BE-sė.

http://rtv21online.com/home/?section...ls&newsid=5127

Citim:
Bildt: Vonesa pėr Shqipėrinė “teknike”

Presidenca suedeze e Bashkimit Evropian thotė se vonesa nė shqyrtimin e kėrkesės sė Shqipėrisė pėr tė marrė statusin e vendit kandidat pėr anėtarėsi nė BE, nuk ėshtė pėr shkaqe politike, por vetėm teknike.

Duke folur pas njė takimi tė ministrave tė jashtėm tė BE-sė nė Luksemburg, ministri i Jashtėm suedez, Carl Bildt, tha se procedurat e komplikuara tė shqyrtimit tė kėrkesave tė vendeve tė ndryshme, sipas kushteve tė Traktatit tė Lisbonės, kanė bėrė qė aplikimi i Shqipėrisė tė mos jetė konsideruar ende nga BE-ja.

"E vetmja vonesė kėtu ka qenė pėr faktin se parlamenti gjerman nuk ėshtė mbledhur ende dhe sipas kushteve tė Traktatit tė Lisbonės ne kemi procedura mė tė komplikuar - konsultimin e parlamenteve nė disa vende, pėrfshirė edhe vendin tim (Suedia), megjithėse ne nuk kemi pasur zgjedhje kohėt e fundit, por gjermanėt kanė pasur zgjedhje kohėt e fundit", tha Bildt.

"Pra, ėshtė thjesht ēėshtje teknike dhe nuk ėshtė politike," vuri nė dukje ai.

http://www.ina-online.net/Default.as...bf8804dd2&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.10.2009, 09:45   30
Citim:
BE e pėrēarė pėr aplikimin e Shqipėrisė

Bruksel - Ministrat e Jashtėm tė Bashkimit Evropian nuk kanė arritur nė njė qėndrim pėr sa i pėrket aplikimit tė Shqipėrisė pėr statusin e vendit kandidat.
Duket se ministri i Jashtėm i Italisė, Franco Frattini u pėrpoq qė kėtė ēėshtje ta konsideronte si teknike nė kėtė fazė tė aplikimit, por kjo nuk u mbėshtet nga disa vende tė BE-sė.

Pengesė nė kėtė drejtim mbetet gjithsesi, vetėm Gjermania, pasi ende nuk ka nisur punė Bundestagu gjerman pas zgjedhjeve tė zhvilluara nė kėtė vend. Nga njėra anė, Suedia mendon se shqyrtimi i kėrkesės sė Shqipėrisė ėshtė ēėshtje teknike, ndėrsa Holanda mendon se ėshtė njė ēėshtje politike.

"Ne morėm raportin e ODIHR-it pėr zgjedhjet dhe megjithėse pati parregullesi, shumica e kritereve u permbushėn, pėr kėtė arsye do tė biem dakord qė tė kėrkojmė opinionin e Komisionit mbi kėrkesėn e Shqipėrisė. Por, s'mund tė them se kjo ēėshtje nuk ėshtė politike, nė pozicionin tim si ministėr e politikan ėshtė tė mohosh veten", tha ministri i Jashtėm holandez, Maxime Verhagen.

Me sa duket, nė rastin e Shqipėrisė vendet e bllokut nuk janė ende nė unanimitet pėr tė mbajtur njė qėndrim tė qartė, megjithatė shpresat se do tė arrihet njė qėndrim, sipas ministrit tė Jashtėm slloven, janė pėr muajin nėntor

"Nuk ka ende unanimitet pėr kėtė. Disa vende mendojnė se nuk ėshtė vetėm teknike por dhe politike kjo ēėshtje, duke argumentuar se vetė Shqipėria insiston pėr rėndėsinė e dhėnies sė mandatit ndaj Komisionit. Tetori nuk rezulton muaj i suksesshėm pėr unanimitetin megjithėse pati presione, por presidenca na la tė kuptohet se kjo gjė mund tė arrihej gjatė muajit nėntor", deklaroi shefi i diplomacisė sllovene Samuel Zbogar.

Edhe ministri i Jashtėm i Francės Bernard Kouchner i pyetur pėr aplikimin e Shqipėrisė, tha se kjo ēėshtje nuk ishte e nevojshme tė gjykohet politikisht kur kalimi i njė dosje nė komision ėshtė njė veprim teknik.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...alitet&nr=6945
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.10.2009, 09:53   31
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Emri:  nolove.jpg
Shikimet: 276
Madhėsia:  25,0 KB
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.10.2009, 12:48   32
Citim:
Plani amerikan-grek, Ballkani mė 2014 nė BE

SHBA-ja ka pėrgatitur njė plan, bashkė me Greqinė, qė tė mundėsojė hyrjen nė Bashkimin Evropian (BE) tė Ballkanit Perėndimor, mė 2014, nė 100-vjetorin e Luftės sė Parė Botėrore.

“Pas agjendės sė Selanikut nė vitin 2003, kur u hodhėn themelet e zgjerimit me Ballkanin, nė kėto vitet e fundit rajoni ka humbur orientimin dhe ne duam t'i japim njė dinamikė tė re, pa ulur standardet qė duhen plotėsuar, por duke reduktuar burokracitė, me qėllimin pėrfundimtar pėrfshirjen e Ballkanit nė BE, 100 vjet pas Luftės sė Parė Botėrore", ka deklaruar kryeministri i Greqisė, George Papandreou.

Papandreou, i cili ka folur pėr gazetarėt, pas punimeve tė tryezės sė krerėve tė shteteve dhe qeverive evropiane nė Bruksel, ka deklaruar se qeveria qė ai drejton ėshtė pro zgjerimit tė BE-sė me vendet e Ballkanit.

Nė kėtė samit, Greqia paraqiti si prioritet tė qeverisė helene, zgjerimin e BE-sė me Ballkanin, madje duke synuar vitin 2014 pėr integrimin e vendeve tė kėtij rajoni.

SHBA-ja ka nė plan qė ta mbyllė pėrfundimisht ēėshtjen e Ballkanit dhe po punon fuqimisht nė kėtė drejtim, shkruan sot e pėrditshmja serbe “Danas”, duke thirrur nė burime nga qarqe ndėrkombėtare dhe nga qeveria serbe.

Sipas gazetės, SHBA-ja ka njė plan tė quajtur Hartė Rruge, qė ėshtė paraqitur nga Athina, ku thuhet se gjithė Ballkani perėndimor duhet tė hyjė nė BE nė vitin 2014, edhe pse kjo datė duket shumė e pamundur nga kėndvėshtrimi i liderėve aktualė tė 27 vendeve anėtare tė BE-sė.

Por Danas thekson se SHBA ka gjetur nė Greqinė njė aleat tė fortė pėr ta mbyllur kapitullin e dhunshėm tė Ballkanit dhe pėr ta integruar pėrfundimisht.

Vitin 2014 e kanė pėrmendur mė herėt edhe ministri i Jashtėm serb, Vuk Jeremiē, pas njė takimi me kryeministrin grek, Jorgos Papandreu. Njė datė tė tillė e ka pėrmendur edhe ministri i Jashtėm, Ilir Meta, nė Tiranė pak ditė mė parė.

Arsyeja pse SHBA ėshtė pėrfshirė nė pėrgatitjen e njė plani tė tillė ėshtė se Uashingtoni e sheh hyrjen e Ballkanit nė BE si zgjidhjen mė tė mirė pėr gjithė problemet rajonale.

Sipas ish-ministres sė Jashtme tė Serbisė, Aleksandra Joksimoviē, kjo ide fillimisht ka ardhur nga vetė vendet e vogla tė BE, ndaj shihet mundėsia e njė pėrplasjeje me vendet e mėdha tė BE pėr tė pranuar Ballkanin kaq shpejt.

Ka zėra nė BE se zgjerimi i afėrt do tė vazhdojė me Islandėn dhe Kroacinė nė 2012 dhe mė pas tė ngrijė pėr njė farė kohe. Sidoqoftė, SHBA do tė ushtrojė presionin e vet qė Ballkani Perėndimor tė hyjė si i tėrė nė BE nė vitin 2014, pėrfundon gazeta.

http://www.gazetaexpress.com/index.p.../18179/C4/C13/

Citim:
Nėntor, reporterėt e KE-sė nė Shqipėri

Zhvillimet e fundit politike nė Shqipėri duket se e kanė shqetėsuar Brukselin zyrtar dhe ai po nis sėrish njė grup raportesh nė vendin tonė pėr t’i verifikuar dhe analizuar mė mirė ato.

Kėshtu, gjatė datave 1-2 nėntor ėshtė parashikuar qė tė vijnė nė vendin tonė Jan Micallef, presidenti i Kongresit Lokal dhe Autoriteteve Rajonale tė Kėshillit tė Evropės. Por edhe Lakso dhe David Ėillshire, bashkėraportuesit pėr Shqipėrinė nė Komitetin Monitorues tė Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės.

Bėhet me dijeni se nė datat 3-5 nėntor ata do tė vijnė nė Shqipėri nė njė mision tjetėr faktmbledhės pėr tė vėrejtur arritjet e realizimit e Shqipėrisė sa i takon detyrimeve ndaj Kėshillit tė Evropės.

Nė agjendėn e tyre parashikohet takimi me presidentin Topi, kryeministrin Berisha; kryetaren e Parlamentit Topalli; ministrin e Jashtėm, Meta; atė tė Brendshėm, Basha; me tė Drejtėsisė, Nishani si dhe kryetarin e Gjykatės Kushtetuese, Kristo.

Por dy raporterėt e njohur do tė takohen edhe me krerėt e njėsive vendore tė disa qyteteve si atė tė Tiranės, Edi Rama, atė tė Shkodrės, Luka si dhe me pėrfaqėsues tė minoritetit malazez nė vendin tonė.

Ata kanė qenė nė Shqipėri edhe gjatė periudhės zgjedhore tė 28 qershorit.

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=4271
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.10.2009, 19:02   33
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Jeremiēi, Papandreu dhe Meta e duan Shqipėrinė P. nė BE... S'mė duket se ka nevojė pėr argument tjetėr kundėr "integrimit".
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.11.2009, 18:18   34
Citim:
Strasburgu, mision pėr decentralizimin e qeverisjes nė Shqipėri

Kėto ditė pritet tė vijnė pėrfaqėsues tė Kėshillit tė Europės pėr tė verifikuar procesin e decentralizimit tė qeverisjes qendrore dhe vendore nė Shqipėri. Burimet zyrtare tė kėsaj organizate kanė bėrė tė ditur se Tiranėn zyrtare do ta vizitojė Ian Micallef, president nė detyrė i Kongresit tė Autoriteteve Lokale dhe Rajonale tė Kėshillit tė Evropės, i cili pritet tė vlerėsojė situatėn e demokracisė lokale dhe rajonale nė vend.

Me vizitėn pėrkon edhe njė seminar ndėrkombėtar mbi decentralizimin dhe qeverisjen lokale nė Evropėn Jug-lindore dhe Kaukazin e Jugut i cili do tė mbahet nė datat 2 dhe 3 Nentor nė Hotel Grand Europa nė Shkodėr, shtėpia e agjencisė sė parė pėr demokracinė lokale nė Shqipėri (e cila ėshtė pjesė e njė rrjeti tė krijuar me iniciativėn e Kongresit).

Seminari do tė fokusohet mbi sfidat e decentralizimit dhe rrugėt e forcimit tė rolit tė qeverisjes lokale si njė katalizator pėr ringjalljen lokale. Raporti mė i fundit i Kongresit mbi situatėn e demokracisė lokale dhe rajonale nė Shqipėri doli nė Tetor 2006.

Nė fund tė misionit, zoti Micallef do tė paraqesė njė raport mbi rezultatet e vizitės pranė Byrosė sė Kongresit e cila do tė mblidhet nė Dhjetor 2009.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=21688

Citim:
Papandreu zyrtarizon kėrkesėn “Ballkani nė BE brenda 2014”

Gjatė samitit tė Brukselit kryeministri grek Jorgos Papandreu deklaroi se vendet e Ballkanit duhet tė anėtarėsohen nė Bashkimin Evropian brenda vitit 2014.

Tashmė mėsohet se ai e ka zyrtarizuar kėtė kėrkesė.

"Kishim rastin tė paraqesim njė iniciativė tė re, njė vizion tė ri pėr integrimin europian tė rajonit. Duke marrė njė objektiv simbolik, por edhe tė guximshėm, pėr anėtarėsimin e Ballkanit Perėndimor nė Bashkimin Evropian deri nė vitin 2014, domethėnė 100 vjet pas fillimit tė Luftės sė Parė Botėrore nė Sarajevė", tha Papandreu.

http://www.gazetaexpress.com/index.p.../18297/C5/C18/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.11.2009, 09:00   35
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Strasburgu, mision pėr decentralizimin e qeverisjes nė Shqipėri
Kam pėrshtypjen se ėshtė e njėjta gjė sikurse nė Dardani. Do tė krijohen komuna greke dhe komuna bullgare, me pavarėsi tė theksuar kundrejt Tiranės.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.11.2009, 10:34   36
Citim:
Kosovė, sė shpejti formohet Ministria e Integrimit

Nė kuadėr tė angazhimeve dhe pėrgjegjėsive qė ka Kosova nė procesin e integrimit evropian, pėrfaqėsuesit e ekzekutivit kosovar thonė se sė shpejti pritet tė publikohet vendimi pėr krijimin e Ministrisė pėr Integrime Evropiane.

Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi ka thėnė pėr Radion Evropa e Lirė se nė vitin 2010 ministria e re pritet tė nisė punėn.

“Kryeministri, nė shenjė tė angazhimeve pėr fushėn e integrimeve evropiane, ka vendosur qė tė themelohet njė ministri pėr integrime evropiane. Mendojmė se atė vendim do ta marrė sa mė shpejt qė ėshtė e mundur, nė kohėn e duhur dhe duke dashur qė tė koncentrohen punėt pėr integrime evropiane nė njė vend, por natyrisht edhe tė koordinohen nga njė vend”, ka thėnė Kuēi.

Pėr liberalizimin e vizave dhe pėr integrim nė Bashkimin Evropian, Kuēi theksoi nevojėn e njė pėrkushtimi mė tė madh tė institucioneve tė vendit. Ai shprehu bindjen se me krijimin e Ministrisė pėr Integrime, do tė lehtėsohet edhe rruga drejt BE-sė.

Nė Kosovė pėrflitet se ish- kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi mund tė jetė nė krye tė kėsaj ministrie. Aktualisht, i vetmi institucion kompetent qė merret me procesin e integrimit tė Kosovės nė BE ėshtė Agjencia pėr Koordinimin, Zhvillim dhe Integrim Evropian, e cila vepron nė kuadėr tė Zyrės sė kryeministrit Thaēi.

http://alsat-m.tv/index.php/lajme/rajoni/20433.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.11.2009, 22:30   37
Citim:
Italia shpreh mbėshtetjen pėr hyrjen e Serbisė nė Bashkimin Evropian

Presidenti serb Boris Tadiē u takua me homologun e tij italian, Xhorxho Napolitano dhe zyrtarė tė tjerė tė lartė nė Romė pėr bisedime qė kanė si synim forcimin e lidhjeve dypalėshe, si edhe perspektivėn e Serbisė pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian.

Pas takimit sot me zotin Napoletano, Presidenti Tadiē tha se Serbia ka mbėshtetjen e plotė tė Italisė pėr t'u anėtarėsuar dhe se kjo mund tė realizohet deri nė vitin 2014.

Mė herėt sot, zoti Tadiē u takua me kryeministrin italian Silvio Berluskoni dhe mori pjesė nė nėnshkrimin e deklaratės sė pėrbashkėt tė partneritetit strategjik mes Serbisė dhe Italisė.

Njė delegacion serb i drejtuar nga zoti Tadic mbėrriti nė Itali dje. Presidenti serb pritet tė takohet me Papėn Benedikt para se tė kthehet nė Beograd.

http://www.voanews.com/albanian/2009...rss=topstories

Citim:
Frattini: "Time for Europe to reward Serbia"

BELGRADE -- It is time Europe rewarded Serbia by liberating the visa regime and unblocking the Interim Trade Agreement, says Italian FM Franco Frattini.

In an interview for Belgrade daily Danas ahead of the Serbia-Italy summit in Rome, he said that by “voluntarily implementing the Stabilization and Association Agreement Belgrade had shown its determination to continue an accelerated journey towards the EU” and that “it was now time that EU adequately rewarded Serbia”.

The Italian foreign minister said that Rome would support Serbia’s request to receive an EU member candidate status.

He pointed out that the EU had made a political position that the Western Balkans belonged to the European family by adopting the Thessaloniki Declaration in 2003, and that it had to “stay true to that decision and rebuild its efforts, so the European perspective for the countries of the Western Balkans could become concrete”, and that the EU "has to finish the historical enlargement that had begun in 2004”.

When asked if the EU would make recognition of Kosovo a condition for Serbia’s admission, Frattini said that membership in the EU was still based on the Copenhagen criteria and that he "honestly did not see any reason why a different approach would be used for Serbia”.

http://www.b92.net/eng/news/politics...3&nav_id=63016

Citim:
Vatican shows support for Serbian EU integration

ROME -- President Boris Tadić and Pope Benedict XVI met in the Vatican to discuss Serbia’s European integration and issues related to Kosovo.

Tadić also met with the Vatican secretary of state and foreign minister before meeting with the pope.

After meeting with the Pope, Tadić said that the Vatican supports Serbia’s European integration and the preservation of its sovereignty and territorial integrity. He thanked the Pope on the Vatican’s principal support and his personal support. Tadić said that Benedict XVI “once again stressed the importance of Kosovo as a source of Serbia’s statehood and culture.”

After a private audience between the Pope and Tadić, the rest of the Serbian delegation was presented to Benedict XVI, among them Foreign Minister Vuk Jeremić.

Tadić said that the Pope gave his support to Serbia’s European integration, and its integrity and sovereignty over Serbia in Kosovo.

He thanked the Pope for his support, stating that Kosovo is the source of Serbia’s culture.

“It is the region where the Christian identity of our people was built, and political cooperation between Serbia and the Vatican is of great importance because of the great influence of the Vatican in international politics,” Tadić said.

Tadić and the Pope exchanged gifts at the end of the visit, which also concluded the Serbian President’s three-day visit to Italy.

Ahead of the meeting, Serbian ambassador to the Vatican Vladeta Janković said that Tadić’s visit is very important to relations between the two countries.

“The visit is important in order to continue stable and ascending relations between the two countries. It is a meeting with a senior state official, and I think that it is important for our public to understand that the Pope is both a state leader and the leader of the Catholic Church in the whole world,” Janković said.

He said that it is important to separate church from state, adding that Serbia had invited the Pope to visit Belgrade several years ago.

“The Pope was invited to visit, but the Vatican is avoiding it, and as far as I know, he has not been on such visits if the majority of churches that the country does not support such a visit. Therefore, a confirmation is needed from a majority of churches in order to realize the visit. As far as the state is concerned, there are no problems,” Janković said.

He reminded that the Vatican has not recognized Kosovo’s independence because it “believes in the power of international law.”

Janković added that there will be discussion of the Vatican supporting Serbia’s European integration efforts, along with bilateral talks, focusing on the position of the Catholic Church in Serbia.


http://www.b92.net/eng/news/politics...4&nav_id=63030
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.11.2009, 00:53   38
Citim:
Kėrkohet mendimi i Komisionit Evropian pėr Shqipėrinė

Kėshilli i BE-sė kėrkon mendimin e KE-sė pėr aplikimin e Shqipėrisė
Ministrat e Jashtėm tė Bashkimit Evropian vendosėn qė tė kėrkojnė vlerėsimin e Komisionit Evropian mbi aplikimin e Shqipėrisė pėr anėtarėsim nė BE.

Siē njofton gazetari shqiptar nė Bruksel Augustin Palokaj, ministrat e Jashtėm tė BE-sė, pa diskutim, miratuan vendimin e pėrgatitur qė mė parė nga presidenca suedeze e BE-sė qė mandatin pėr pėrpilimin e vlerėsimit tė aplikacionit tė Shqipėrisė t'ia kalojnė Komisionit Evropian.

Vendim u bė i mundur pasi asnjė shtet nuk pati ndonjė kundėrshtim nė takimin e Ministrave tė Jashtėm tė BE-sė nė Bruksel.

Tani pritet qė Komisioni Evropian tė fillojė punėn, t'i dėrgojė Shqipėrisė njė pyetėsor dhe nė njė periudhė prej pėrafėrsisht njė viti, tė bėhet pėrpilimi i mendimit tė KE-sė.

Nėse mendimi do tė jetė pozitiv, atėherė ēėshtja kthehet pėrsėri tek shtetet anėtare tė BE-sė tė cilat do tė vendosin pėr t'i dhėnė apo jo Shqipėrisė statusin e vendit kandidat dhe pėr tė nisur negociatat e anėtarėsimit.

Sipas BE-sė, ky ėshtė njė hap shumė i rėndėsishėm i Shqipėrisė nė procesin e afrimit me institucionet e Bashkimit Evropian, pėrfundon Auagustin Palokaj.

http://www.bbc.co.uk/albanian/region...bania_eu.shtml

Citim:
BE pranon aplikimin e Shqipėrisė pėr statusin kandidat

Ministrat e Jashtėm tė Bashkimit Evropian pranuan zyrtarisht aplikimin e Shqipėrisė pėr statusin kandidat.

Nė konferencėn kryesore pėr shtyp nė mbrėmje, nė pėrfundim tė mbledhjes, Kėshilli do t'i kėrkojė komisionit tė pėrgatisė opinionin mbi gadishmėrinė e vendit pėr tė fituar statusin kandidat nė BE dhe hapjen e negociatave pėr anėtarėsim.

Shqipėria aplikoi mė 28 prill 2009. Nga momenti qė Komisioni do tė dėrgojė pyetėsorin qindrafaqėsh ndaj autoriteteve shqiptare, pėrllogariten afro 18 muaj deri nė publikimin e opinionit tė Komisionit.

Teknikisht, komisioni vlerėson se i nevojiten 12 muaj, pas marrjes sė pėrgjigjeve nga Tirana zyrtare qė tė vlerėsoje nėse Shqipėria ėshtė ose jo nė gjendje pėr tė kaluar nė fazėn tjetėr tė procesit integrues nė Bashkimin Evropian.

http://www.ina-online.net/Default.as...8729b6336&ln=3

Citim:
Kryeministri pėrshėndet miratimin nga ministrat e Jashtėm tė BE tė kėrkesės sė Shqipėrisė pėr statusin e kandidatit pėr vend anėtar

Ky vendim unanim i ministrave tė Jashtėm tė 27 vendeve anėtare tė BE-sė ėshtė njė vendim historik, sepse ky pėrbėn vendimin politik mė tė rėndėsishėm tė BE-sė kėto 18 vitet e fundit pėr Shqipėrinė.

Reformat e thella dhe tė gjithanshme, lufta kundėr krimit tė organizuar me tolerancė zero dhe korrupsionit, zgjerimi dhe konsolidimi i lirive dhe tė drejtave njerėzore tė minoriteteve, zgjedhjet e lira e tė ndershme tė 28 qershorit, qė pėrmbushėn standardet kryesore tė OSBE/ODIHR-it qėndrojnė nė themele tė kėtij vendimi historik.

Njė apel thellėsisht tė sinqertė dhe miqėsor ndaj opozitės shqiptare: le tė punojmė sė bashku nė kėto momente historike pėr ēdo shqiptar, pėr kombin dhe vendin nė tėrėsi, tė ndėrmarrim sė bashku reformat mė tė thella si interesi mė jetik dhe mė i mirė i qytetarėve tė kėtij vendi pa dallim nga bindjet e tyre politike.

http://km.gov.al/?fq=brenda&m=news&lid=12183
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.11.2009, 23:15   39
Citim:
Hapat qė ndiqen pėr anėtarėsimin nė BE


Brenda prillit Berisha duhet tė dorėzojė nė Bruksel pėrgjigjet e pyetėsorit

Pas miratimit nga vendet e BE-sė tė statusit tė vendit kandidat pėr anėtar tė unionit, tashmė duket se rruga e integrimit do tė hyjė nė tė tjera faza, qė nga politika shqiptare kėrkojnė vėmendje tė veēantė. Nė muajin dhjetor BE-ja do tė dėrgojė nė Tiranė pyetėsorin me rreth 2000 pyetje, qė kanė tė bėjnė me ēėshtje tė ndryshme, qė pėrfshijnė sfera tė ndryshme, si: ekonomia, ecuria e zbatimit tė ligjit, investimet, demokracia, politika e jashtme, rendi, siguria dhe tė tjera si kėto. Qeveria shqiptare ka njė afat prej katėr muajsh pėr t’i dėrguar pėrgjigjet e pyetėsorit pranė Komisionit Evropian.


Dorėzimi

Pas pėrfundimit tė pyetėsorit kryeministri Berisha nė muajin prill, pra rreth njė vit pas aplikimit, do tė dorėzojė nė Bruksel formularin e pėrgjigjeve. Kjo ėshtė procedurė standarde pėr vendet qė janė kandidate pėr t’u pranuar nė BE. Pas kėsaj procesi kalon sėrish nė portėn e ndėrkombėtarėve tė BE-sė, tė cilėt marrin nė shqyrtim dhe japin vlerėsimet e tyre bazuar nė pėrgjigjet e Tiranės zyrtare. Gjithsesi, brenda vitit tė ardhshėm BE-ja duhet tė kthejė njė pėrgjigje nėse Shqipėria i plotėson kushtet pėr tė qenė kandidate nė BE apo jo. Nga praktika e deritanishme ėshtė vėnė re se asnjė vendi qė ka kaluar kėto faza nuk i ėshtė refuzuar statusi i kandidatit.


Negociatat

Mė pas, pra pas marrjes sė statutit tė vendit kandidat, kalohet nė fazėn e negociatave me ndėrkombėtarėt. Duke kaluar nė kėtė fazė, nuk do tė thotė absolutisht se procesi lehtėsohet, pėrkundrazi. Shqipėria do tė jetė nėn njė monitorim tė rreptė, tė kushteve qė rrjedhin nga marrja e statusit dhe nė pėrmbushjen e detyrimeve. Krahas negociatave, tė cilat tregojnė ecurinė e reformave, rritjen ekonomike, sigurinė e kufijve, garancitė pėr luftėn kundėr korrupsionit dhe nivelin e demokracisė nė vend, merren nė konsideratė dhe vėzhgimet e organizatave tė tjera, qė veprojnė nė vendin tonė.

Kjo fazė mendohet tė shkojė nga tre deri nė pesė vjet.


Afatet

Nė fakt, sinjalet nga Brukseli janė tė qarta kur shprehet se brenda vitit 2015 asnjė vend i Ballkanit Perėndimor nuk do tė jetė jashtė zonės sė BE-sė. Gjithsesi, nuk ėshtė e thėnė qė kjo datė tė mos afrohet edhe mė shumė. Nė fakt, Bullgaria dhe Rumania, aplikuan qė nė vitin 1995, por duhej tė vinte viti 2007 qė ato tė pranoheshin nė BE. Por situata politike nė tė gjithė Evropėn ka ndryshuar sė tepėrmi dhe procedurat janė pėrshpejtuar. Pėr analistėt perėndimorė viti 2015 ėshtė kufiri i fundit dhe mendohet se pas fillimit tė negociatave me vendet kandidate kjo distancė kohore tė shkurtohet me njė ose dy vjet tė tjerė. Nga ana tjetėr, praktika ka treguar se pas liberalizimit tė vizave procesi pėrshpejtohet edhe mė shumė, nė rast se vendi kandidat u pėrgjigjet me korrektėsi kushteve tė parashtruara. Me njė fjalė, diēka ėshtė e sigurt, Shqipėria brenda pesė vjetve tė ardhshėm do tė jetė anėtare e BE-sė, sė bashku me vendet e tjera tė Ballkanit Perėndimor, duke hequr kėsisoj njė herė e mirė kufijtė ndarės dhe pėr shqiptarėt, duke realizuar njė ėndėrr shumėvjeēare pėr tė zgjedhur vendin se ku duan tė jetojnė.


5 vjet

Mendohet tė jetė afati qė do t’i duhet Shqipėrisė pėr t’u anėtarėsuar nė BE. Pas miratimit tė Traktatit tė Lisbonės procedurat pėrshpejtohen sė teprimi, por gjithsesi koha mund tė shkurtohet akoma, nė rast se Shqipėri u qėndron me pėrpikėri kushteve tė vendosura nga BE-ja. Rumanisė dhe Bullgarisė iu deshėn 12 vjet qė nga aplikimi pėr t’u anėtarėsuar nė BE.


4 muaj

Ky ėshtė afati qė ka qeveria Shqiptare pėr t’iu pėrgjigjur rreth 2000 pyetjeve qė dėrgohen nga KE-ja pėr tė marrė statusin e vendit kandidat. Pėrgjigjet do tė dėrgohen nė Bruksel nga kryeministri Berisha. Kjo ėshtė procedura standarde qė ndiqet pėr tė gjitha vendet qė aplikojnė pėr tė marrė statusin e vendit kandidat dhe mė pas pėr tė vazhduar procedurat pėr anėtarėsim nė BE.


1 vit

Pas njė viti pritet qė Bashkimi Evopian tė ketė pėrfunduar shqyrtimin e pyetėsorit dhe tė ketė hapur rrugėn qė Shqipėria tė jetė vend kandidat pėr nė BE. Pas kėsaj procesi vazhdon nė rang negociatash mes pėrfaqėsuesve tė qeverisė shqiptare dhe delegacioneve qė do tė dėrgohen nga Brukseli pėr kėtė qėllim. Gjatė kėsaj faze BE-ja forcon monitorimin nė sektorė tė ndryshėm tė shoqėrisė.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=62916
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.11.2009, 23:52   40
Citim:
Interesa tė pėrbashkėta forcojnė lidhjet Beograd-Tiranė
Analizė nga Robert Ostin pėr Southeast European Times -- 18/11/09

Njė takim muajin e kaluar nė periferi tė takimit tė nivelit tė lartė tė Katėrshes sė Vishegradit nė Budapest theksoi njė prirje tė rėndėsishme qė po bėhet e mundshme: lidhje gjithnjė e mė tė ngrohta midis Beogradit dhe Tiranės.

Ministri i Jashtėm shqiptar Ilir Meta dhe homologu i tij serb Vuk Jeremiē, pėrfituan nga rasti qė tė hedhin bazat pėr ngritjen e njė kuadri ligjor pėr marrėdhėnie tė ndėrsjellta. Jeremiē e ftoi gjithashtu Metėn tė vizitojė Beogradin.

Ndonėse tė dy ata kanė patur marrėdhėnie pune nė tė kaluarėn, kjo ėshtė hera e parė qė takohen ndėrsa shėrbejnė nė funksionet e tanishėm. Kjo gjithashtu shėnoi njė fund nė mungesėn e gjatė tė kontakteve zyrtarė tė nivelit tė lartė midis dy ministrive tė jashtme.

"Ne po punojmė nė njė mėnyrė qė nuk kemi punuar mė parė, duke njohur pikėpamjet tona, duke trajtuar ēėshtjet praktike, kėshtu qė ekonomia tė mos vuajė pėr llogari tė dallimeve tona politike," tha Jeremiē.

Meta ishte i tė njėjtit mendim, duke thėnė se vendet janė gati tė punojnė sė bashku edhe ndėrsa pranojnė tė mos bien dakord mbi disa tema.

Sigurisht qė Kosova mbetet njė zonė e madhe kundėrshtimi. Shqipėria i ka dhėnė mbėshtetje tė plotė Prishtinės nė shkėputjen e saj nga Serbia dhe Kryeministri Sali Berisha ngjalli mėri kohėt e fundit me deklarata qė sugjerojnė se Shqipėria dhe Kosova janė pjesė tė njė kombi tė vetėm.

Mėnjanė kėsaj retorike, Beogradi dhe Tirana kanė gjetur gjithnjė e mė shumė bazė tė pėrbashkėta nė njė rang ēėshtjesh.

"Zhvillimi i marrėdhėnieve tona me Serbinė ėshtė njė nga elementėt e rėndėsishėm tė politikės sonė tė jashtme rajonale," tha Meta nė njė deklaratė zyrtare pėr Southeast European Times.

"Unė besoj se bashkėpunimi i dobishėm dhe konkret midis dy vendve tanė do tė ketė njė ndikim tepėr pozitiv pėr tė gjithė rajonin, politikisht dhe ekonomikisht."

Ai shtoi se "Shqipėria dhe Serbia janė vendet kryesorė pėr forcimin e paqes, stabilitetit dhe begatisė nė rajon. Ne jemi pėr njė epokė tė re nė marrėdhėniet tona me Serbinė, njė epokė tė bashkėpunimit tė ndėrsjelltė pėr njė tė ardhme tė pėrbashkėt europiane."

Ngarja e prirjes ėshtė njė njohje nga ana e tė dy vendeve e roleve tė tyre nė rritje nė rajon, brenda kontekstit tė integrimit.

Shqipėria e gjen veten nė rolin e ndėrtuesit tė urave. Si njė anėtar i ri i NATO-s, pėrfshirė gjithashtu nė njė seri tė tėrė organizatash shumė-palėshe dhe duke aspiruar pėr integrimin nė BE, vendi nuk ka zgjedhje tjetėr veēse tė veprojė nė interesat mė tė mira tė bashkėpunimit rajonal.

E njėjta gjė mund tė thuhet pėr Serbinė, ku udhėheqja pro-perėndimore ka investuar energji tė mėdha pėr t'a vėnė vendin nė njė rrugė tė re.

Janė gjithashtu nė lojė faktorė tė rėndėsishėm ekonomikė. Ndėrsa Jugosllavia mund tė ketė dėshtuar si njė shtet, statistikat tregojnė se modelet tregtarė historikė kanė vazhduar. Pėr Tiranėn, qėnia pjesė e lojės tregtare rajonale do tė thotė farkėtim i lidhjeve mė tė ngushta me fqinjėt e saj ish-jugosllavė.

"Ne kemi ēėshtje tė hapura, qė asnjė nga ne nuk pėrpiqet t'i minimizojė apo shpėrfillė. Unė doja tė thosha se po trajtojmė kėto ēėshtjeve me maturi," tha Jeremiē nė tetor.

"Ne ndajmė vizionin e njė Ballkani tė qėndrueshėm, tė integruar nė BE dhe tė padėmtuar nga dallimet tona. Ky udhėtim duhet tė fillojė nė njė pikė dhe po e fillojmė atė sot."

http://www.setimes.com/cocoon/setime.../18/feature-03
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 09:58.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.