Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 19.11.2009, 09:43   41
kalimtar/e
 
Mazokizėm shtetėror. Duket se ndjen kėnaqėsi nga poshtėrimi.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.11.2009, 21:12   42
Citim:
Greqia: Shqipėria nė BE, brenda vitit 2014

Ministri plotėsues i Punėve tė Jashtme tė shtetit grek Dimitris Droutsas e ritheksoi nė Tiranėn zyrtare angazhimin e shtetit fqinj pėr integrim nė BE tė vendeve tė Ballkanit perėndimor nė 2014.

Njė afat i zgjedhur jo pa qėllim nga kryeminitri Papandreu hartues i planit qė mban emrin e tij. Ky vit shėnon 100 vjet nga fillimi i luftės sė parė botėrore dhe europa si simbol i paqes duhet tė japė shembullun duke integruar vendet e Ballkanit Perėndimor.

Pas njė takimi qė zgjati tė paktėn 1 orė, ministri shqiptar i Punėve tė Jashtme Ilir Meta tha se angazhimi i Greqisė nė proceset integruese tė Shqipėrisė, por dhe gjithė rajonit daton prej samitit tė Selanikut.

Meta vlerėsoi se Greqia ka treguar tė jetė pėr Shqipėrinė njė partner i shkėlqyer dhe mbėshtetės i fortė politik. Vizitėn e tij nė Tiranė, ministri grek ftoi tė lexohet si mbėshtetje e garantuar e shtetit fqinj, pėr integrimin europian e Shqipėrisė.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=8141
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.11.2009, 14:28   43
Citim:
Integrimi, Spanja mbėshtet axhendėn shqiptare

Kryesuesja e Presidencės sė Bashkimit Evropian nė 6-mujorin e parė tė vitit 2010, Spanja, do tė mbėshtesė axhendėn e integrimit tė Shqipėrisė. “Spanja do tė jetė nė krah tė Shqipėrisė nė rrugėn e saj tė integrimit nė BE”.

Ky ishte mesazhi qė i pėrcolli kryetares sė Kuvendit, Jozefina Topalli, zėvendėspresidenti i parė i Senatit tė Spanjės, Isidre Molas. Ai siguroi kryetaren e Kuvendit pėr orientimin dhe ndihmėn qė shteti i Spanjės do t’i ofrojė Shqipėrisė nė kėtė proces integrimi, pėr tė pėrshpejtuar anėtarėsimin e Shqipėrisė nė BE.

“Integrimi i Shqipėrisė do tė jetė nė axhendėn tonė tė pėrbashkėt gjatė kryesisė sė radhės nė BE, nė janarin e vitit tė ardhshėm”, - tha Molas mė tej.

Topalli informoi mė tej personalitetin spanjoll me reformat e Shqipėrisė. Duke folur pėr situatėn ekonomike e politike nė vend, kryetarja e Kuvendit veēoi stabilitetin makroekonomik, me tregues ambiciozė, nė kohėn kur vendet e tjera janė pėrfshirė nga pasojat e krizės globale.

Senatori spanjoll, duke shprehur kėnaqėsinė e veēantė pėr vizitėn nė Shqipėri, vlerėsoi progresin e arritur dhe tha se periudha e negociatave me BE-nė ėshtė esenciale.

Kryetarja e Kuvendit ftoi biznesin spanjoll pėr tė investuar nė Shqipėri, nė energji, turizėm apo infrastrukturė, duke theksuar se investimet nė kėtė vend janė investime tė rėndėsishme pėr vetė tė ardhmen e rajonit.

Topalli shprehu mirėnjohje edhe pėr ēmimin “Princi i Asturias”, qė Spanja i akordoi shkrimtarit tė mirėnjohur Ismail Kadare.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=23872
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.11.2009, 14:29   44
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Tjetėr shtet me politikė tė jashtme antishqiptare, qė do tė na "integrojė nė BE"...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.11.2009, 11:20   45
Citim:
Spanja miraton praninė e Kosovės nė mbledhjet e BE-sė

Madrid - Spanja shpreh gatishmėrinė pėr tė lejuar Kosovėn tė marrė pjesė nė mbledhjen e Bashkimit Evropian pėr Ballkanin, pavarėsisht se nuk e ka njohur pavarėsinė e saj.

Kėtė fakt e ka bėrė tė ditur vetė ministri i Jashtėm spanjoll, Migel Angel Moratinos, duke shtuar se Madridi kėrkon tė mbajė marrėdhėniet multilaterale me Prishtinėn.

Kosova do tė ketė mundėsinė tė pėrfaqėsohet nė konferencat e nivelit tė lartė qė do tė mbahen pėr rajonin e Ballkanit gjatė presidencės spanjolle tė BE-sė, e cila nis nga muaji janar.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...iptare&nr=8068

Citim:
Kriza, PS nis lobimin ndėrkombėtar

Ultimatumi 10-ditor i vendosur pėr qeverinė do t’i shėrbejė Partisė Socialiste si kohė e mjaftueshme pėr tė zgjeruar mbėshtetjen ndėrkombėtare.

(...)

Njė gur jo pak i rėndėsishėm nė themelet qė duan tė krijojnė socialistėt ėshtė Spanja. Ky shtet pritet tė marrė drejtimin e Presidencės sė Bashkimit Evropian nė janar tė vitit 2010.

Fakti se aty qeverisin forcat e majta krijon premisa qė zėri opozitar tė jetė edhe mė i preferueshėm nga Presidenca e BE-sė sa i takon qėndrimit tė saj pėr zhvillimet nė Shqipėri./TCH/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=4534

Citim:
Integrimi, Meta pėrshėndet iniciativėn e Papandreut

Zėvendėskryeministri dhe ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, Ilir Meta, ka pėrshėndetur iniciativėn e kryeministrit grek, Jorgos Papandreu pėr integrimin e Ballkanit Perėndimor brenda viti 2014.

“Marr shkas tė pėrshėndes edhe iniciativėn mjaft tė bukur tė kryeministrit grek Papandreu pėr integrimin e Ballkanit Perėndimor nė BE brenda 2014, qė u konfirmua edhe gjatė vizitės sė Ministrit Plotėsues tė Jashtėm grek nė Tiranė, z. Droutsas, qė tė inkurajojė dhe tė nxisė optimizėm brenda vendeve tė BE-sė, por edhe mė shumė shpresė pėr vendet tona tė Ballkanit Perėndimor, duke caktuar si target vitin 2014”, theksoi Meta.

Ai shtoi se kjo ėshtė njė sfidė e madhe por jo e pamundur. “Nė rast se do tė kemi njė angazhim mė tė madh tė vendeve tona dhe njė inkurajim mė tė madh edhe nga BE pėr tė pėrcaktuar njė agjendė shumė konkrete pėr tė arritur anėtarėsimin. Ne kemi arritur njė pėrvojė shumė tė mrekullueshme nė procesin e liberalizimit tė vizave, njė ide kjo e hedhur nė Samitin e Selanikut shumė pak kohė mė parė dhe qė tani po bėhet realitet”, tha mė tej shefi i diplomacisė shqiptare.

Meta tha mė tej se pas heqjen sė vizave pėr tre shtete ballkanike, shumė shpejt do tė bėhet e mundur qė ky proces tė mbyllet edhe pėr Shqipėrinė, por edhe pėr Kosovėn. Deklaratat e Metės u bėnė gjatė promovimit tė librit “Ēėshtja shqiptare pas pavarėsisė sė Kosovės” tė diplomatit, Shaban Murati. /start/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=4537
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.11.2009, 12:40   46

Shkrim i cituar Farsa evropiane me “Ballkanin Perėndimor”


Citim:
Farsa europiane me “Ballkanin Perėndimor”
Ing. Ark. Ilir TARAJ

Duke parandjerė prej kohėsh, nga disa vibrime tė lehta nėnujėse fatin e lėvizjes sė lirė pėr bashkombėsit e mi, “brita” fort 3-4 muaj mė parė kudo nė redaksitė shqipfolėse duke menduar se me europianėt nėpėr kėmbė e 007-at e tyre, do isha dėgjuar. Por mė kot se 3 muaj mė vonė, kur botuesit e kuptuan se ishte e vetmja alternativė e botuan, vendimet antishqiptare qenė marrė.

Nė "Euronews Tv", aty ku shqiptarėt ekzistojnė prej fillimit vec kur shahen, u shfaq profili dhunues prej iraniani i Tadiēit nė audiencė te Papa, nė atė zgėrdhirje lėpirėse prej krimineli qė ledhatohet pėr krimet e kryera duke treguar hapur se genocidi dhe krimet e gjakshme nė Ballkan, dekadėn e fundit tė shekullit 20, kishin suport europian e ndofta projekt i vjetėr i tyre, se i tėrhoqėn zvarrė amerikanėt nė ndėrhyrje, tė cilėt i tradhtonin ritmikisht me dėme jo tė vogla pėr ata.

Makabre qe, se nė ato orė, po zbuloheshin varre masive me viktimat e tyre.

Hirėsinė e tij, nuk jemi nė gjendje ta mėsojmė, por ta kujtojmė ėshtė nė tė drejtėn tonė, se ka dhe vendi ynė jo pak tė krishterė madje nga ata qė i kanė dhėnė krishtėrimit, shumė mė tepėr se tėrė hordhia serbe e mbledhur sė bashku, e ka patur dhe tė tjerė si ai, qė bekuan krimin, por mbuluan me turp Selinė e Shenjtė, e cila me sa duket ka harruar se masakruesit e klerikėve tė saj nė Shqipėri, ishin pikėrisht kopetė e ... tadiēėve!

Thua mos i dinė ndonjė kleēkė nga kėto qė pėrfliten dhe e kėrcėnojnė derėbardhin? Janė mjeshtra pėr kėsi gjėrash. Pas ndarjes nė copa tė Gjermanisė, kanė patur kohė dhe resurse plot, zaten i pari i tyre Puthini, nė Gjermani e ka “produktin” e vet, dhe mos harrohet se Vatikani pėrherė ėshtė nga objektivat e tyre primarė.

Por mundet qė pasuesit e ‘karteleve’ janė ngulur nė vendimmarrjen europiane. Tahiēi prej Papės rendi te majtoshi i Spanjės, i cili akoma nuk ka sqaruar masakrėn ndaj tė vetėve nė trena, qė flitet se u krye pėr presion elektorati, para votimit, (njė mjet tipik stalinist ku mund tė kenė dorė fabrikat e tyre tė terrorit qė si lėndė tė parė, kanė pjesėn pajode tė islamikėve), me tė cilin gati sa puthej, nė njė harlisje ogurzezė pėr Kosovėn.

Ezmeri serb i saj Ivanoviēi, deklaroi hapur se Serbia nuk ėshtė mė ajo e para, ėshtė demokratike, pra ujku u bė dele, andaj Kosova duhet tė bashkėjetojė me tė, serbes fare, ndryshe nga mė parė, me atė shqipen prej “shiftari” tė tij, duke harruar se konsumi idiot racor i taktikave tė tyre shekullore i emėrtoi si: - “zogjtė e shkinės”!

Aq shumė nuk e duan Shqipėrinė, sa dhe linjat e gazit e naftės i shmangin qė aty, haptas?!

Qofsha i gabuar, po nėse ndihet sado pak ndonjė aluzion i tillė, duhet tė qėndrojmė fort pa asnjė lėshim qė tė gjithė, nja 20 milionė me ‘arvanitė’ e ‘arnautė’, dhe qė nga ky moment nuk ka vend pėr politikanė qė as ua ndjen fare, por luftojnė me njė tėrbim shtazarak pėr tė mbajtur duart nė xhepat tanė deri duke bėrė me ‘gėzim’ pėr kėtė situatė, dhe emėrtime me ngjyrime fetare pėr njėri tjetrin, veē tė jenė kaluar. Ta dinė mirė se nuk do gjejnė vrimė ku tė futen nga zėmėrata mbarėkombėtare, nėse nuk do ti paraprijnė situatat, dhe pa njė cm ankand nga territori, sepse edhe nga kanė dalė, nuk i nxė mė, qė nga ai ēast! (Padije qė prodhon tėrė tė ligjtė qė nga nisja e Fillimit ).

Posa u botua “Britma”, megjithėse nuk gjendet nė asnjė sit, si me urdhėr filloi lakimi i dy kriminelėve serbė Karaxhiē e Mlladiē nė Tv- tė europiane. Pikė e zezė, po pse me dy kriminelė tė ndėshkuar do lahen krimet e Serbisė kur dhe premieri i saj ėshtė i pėrfshirė nė krime?

Duket qartė si njė skenar i pėrgatitur qė duke britur fort e mbase dėnuar kėta tė dy do mbulojnė tė tjerėt, njė naivitet vulgar dhe ofendues pėr ēdo lloj auditori. Njė ndėr dhjetė syresh ėshtė kriminel e duhet ndėshkuar pėr krime ndaj njerėzimit.

Farsat mbi krimet e tė tjerėve ndaj tyre janė njė alibi humori tė hidhur dhe turpėrues pėr ata qė sajojnė kėto profka. Medvedevi rendi nė Serbi, duke uruar si pėrherė pėr antieuropianizmin e tyre, e pas ca ditėsh u shfaq nė ekran me z.Obamėn, duke i rrahur kėpucėn pas dyshemesė, qė na kujtoi fabulėn e drejtorit me vartėsen e tij: -e di pse tė kam thirrur?, teksa rrihte gishtin e mesit tė dorės, mbi tryezė.

Paralel rendi dhe ministri turk te ne e nė Bosnjė, duke bėrė mė shumė dėme se sa produkt, me atė sjelljen si nė shtėpi, se sistematikisht me kėto vende nė shekujt 19- 20 -tė, ka bėrė klering me tė tretė. As qė i ndjente tė tijat, e prova mė e fortė ishte masakrimi i Bosnjės, ku ndonjėherė hidhte ndonjė shashkė, kur ai popull qė besonte te ata, pothuaj u zhduk, se vėrtet nuk ishin turq, siē rreken ti quajnė qėllimisht kėta tė tretė pareshtur gjer mė sot, duke e lidhur djallisht, udhėn e europianėve mė tė vjetėr tė kontinentit, me tė njė vendi me trup 90% nė Azi.

Nė se do na mendonin miq tė sinqertė, sic pretendojnė me zhurmė, duhet sė pari nja 6 milion ‘arnautėve’, tu njohin tė drejtėn e mėsimit tė gjuhės amtare, tė paktėn si fillim, sa mirė kur ēirren pėr Ujgurėt?

Veē do thėnė, se sot, janė tė nevojshėm pėr europianėt, nė pakicė, e reformat janė tė kapshme pėr ta.

‘Tahiēėt’ duke ndjerė se u ngritėn petėt e kėsaj tė vėrtete, na nxorėn pėrrallėn se po pakėsohen, m.gj.s. nataliteti i tyre ėshtė .. rritur?! ‘Gospodėt’ e tyre rrahin tė na destabilizojnė, me rreshtimin e gjithė ushtrive qė kanė kėtu, ‘majtas e djathtas’. Kanė dhėnė prova. Do qe stėrvitje pėr ta!

Vete njė zonjė nga TVSH atje, e kur vjen, e shpall gjysmėn e vendit tė ngujuar pėr gjakmarrje, vete njė ‘VIP’ pėr tu kuruar atje, fup i biri na dėften ēdo natė Enverin e bėmat e tij, me ‘draprin e ēekanin’ duke u relaksuar, nė ... ekran?!

U pranua kėrkesa pėr aplikim pėr anėtarėsim nė BE. Turqit mos gaboj kanė nja 20 vjet qė presin pas dere. Nuk do ishte befasi i njėjti qėndrim edhe pėr ne, sepse kemi fqinjė qė nuk i urohen as hasmit, nga qė janė proverbialė pėr dinakėri, pabesi e keqdashje nė gjithė planetin.

Gjysma atje janė shqipfolės, dhe shtypen me njė egėrsi tė pashoqe duke mos i lėnė as tė flasin nė gjuhėn e tyre, gjuhėn e mėmės siē porosit Jezui nė Bibėl, (e tė mendosh se ėshtė gjuha e mėmės sė tij, qė .. ‘rrasozinjtė’ e shkelin tė parėt ?!), duke na imponuar me forcėn e vetos e duke kėrkuar ‘qiqra nė hell’ para syve tė Europės.

Dyfytyra kokėfortė e saj, flet se po kėrkon shfytyrimin tonė si komb, dhe tjetėrsim tė vlerave tona. Do ishte mė mirė qė ne tė shohim ngritjen e standardit tė jetesės duke ‘vrarė’ pėrfundimisht korrupsionin, e jo duke u justifikuar se ka dhe nė perėndim.

Mos harrohet se Europa ishte kolonialiste deri pak kohė mė parė, dhe qė grabiste pa fre resurset e tjetrit. Pėrvetėsohej aq shumė sa pikėrisht qe kjo, qė solli dhe prosperimin aty. 500 vjet ‘turqėri’ u harruan? Nė themi se Turqia eci, e ata rrotull mbetėn, ndodhi se qemė viktima tė grabitjes sė saj.

Ish-kolonitė sot nė planet as po e marrin vehten e as do ta marrin, se raporti nė distancė mund tė afrohet po jo tė barazohet me grabitėsit. Greqia pati dhe ka xhepat europianė qė tė lodhur nga kjo, bėjnė sytė qorr kur shohin sjelljen shtazarake ndaj tėrė shqiptarėve e tjerėve aty se ndjejnė lehtėsimin nga barra e asistencės.

Prapė ėshtė e fundit nė klasė, edhe pas njė shekulli. Vrapi sot nė maratonėn e ‘botės sė tretė’, ėshtė vrapi pėr tė kapur hijen! Kjo vetėdije, po prodhon reagimin e dhunshėm, sot me etiketėn “terrorizėm”, qė kanalizohet si ‘fetar’. Lindja e tij nė vendet e varfra tė rruzullit, ėshtė provė kokėfortė. E ndjen Europa, disi kėtė situatė, autore e sė cilės ėshtė ajo vetė? Nuk ma do mėndja, se tė paktėn ata qė banojnė nė mesin e saj, e rezulton tė jenė mė tė vjetėrit e kontinentit, nuk duhej tė kishin kufij, tė mos pėrmendim numrin modest tė tyre.

Ajo qė afishohet sot nė mediumet e ndryshme, ėshtė e tėra farsė. Europa nuk mund tė pretendohet si vend i lirisė e tė drejtave kur liritė e tė drejtat e qytetarėve tė saj, dhunohen sistematikisht nga ajo vetė, duke na vėnė e kėrkuar kushte qė nuk i kanė as themeluesit e forumeve tė saj sot.

Duhet tė mos harrojmė tė drejtat e shqipfolėsve nė vendet anėtare tė saj dhe nė vendet e tjera kandidate ose jo. Njė e drejtė qė shkelet pafundėsisht, prodhon vetėm pasoja. Farsat janė gjithmonė shterpė. Gjithmonė kanė fund tė njėjtė, demaskohen. Kush ka gojė, do tė flasė, e kush ka zė do tė bėrtasė.

Ka ikur koha e gojės kyēur, ngaqė muri i sovjetėve, u ndėrrua me murin e Shengenit. S’ka vend pėr etikė nė kėtė mungesė tė drejtpėrdrejtė tė saj nga kėta “mėsues tė lirisė”! P.E.-an harrojeni, aty nga “kartelet” e prurjet e reja votohet “puthinēe”, mu si nė festat e fundit tė kėngėve europiane.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...tid=55:komente
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.11.2009, 23:29   47
Citim:
Nė Tiranė hapet Qendra e Informimit tė BE-sė

Njė qendėr e posaēme pėr shqiptarėt qė t’i ndihmojė tė kuptojnė projektin ėndėrr tė tyre dhe tė mundėsojė secilin tė kontribuojė nė procesin e anėtarėsimit nė BE. Kryeministri Sali Berisha mori pjesė mbrėmė nė ceremoninė e pėrurimit tė Qendrės sė Informimit tė BE-sė.

Nė kėtė ceremoni e cila u hap nga drejtori pėr Ballkanin Perėndimor nė Drejtorinė e Pėrgjithshme tė Zgjerimit nė Komisionin Evropian, z. Pierre Mirel, merrnin pjesė kryetarja e Kuvendit, Topalli; ministri i Jashtėm Meta; ministrja e Integrimit, Bregu; ambasadori Lohan, pėrfaqėsues tė trupit diplomatik, si dhe pėrfaqėsues tė institucioneve ndėrkombėtare nė Tiranė.

Kryeministri Berisha u shpreh se hapja e kėsaj qendre ėshtė njė ngjarje shumė e veēantė dhe e rėndėsishme pėr njė vend, populli i tė cilit mbėshtet 96% anėtarėsimin e vendit nė BE.

Duke falėnderuar z. Pierre Mirel dhe ambasadorin Lohan pėr vendimin pėr hapjen e kėsaj qendre, Kryeministri tha se kjo qendėr do t’i ndihmojė qytetarėt shqiptarė tė kuptojnė projektin e tyre ėndėrr, anėtarėsimin e vendit nė BE dhe do t’i mundėsojė secilit prej tyre tė kontribuojė nė kėtė proces.

Nė mėnyrė tė veēantė, Kryeministri Berisha shprehu mirėnjohjen pėr mbėshtetjen dhe ndihmesėn ekonomike dhe financiare qė Komisioni Evropian i ka dhėnė Shqipėrisė ndėr vite.

“Pa kėtė ndihmė, pa kėtė solidaritet, - theksoi Kryeministri Berisha, - vendimi pėr miratimin e kėrkesės sė Shqipėrisė si vend anėtar i BE-sė do tė ishte i pamundur”.

Ndėrsa, zoti Pierre Mirel, nė fjalėn e tij u shpreh se me vendimin e datės 16 nėntor pėr pranimin e kėrkesė sė Shqipėrisė si vend anėtar i BE-sė, marrėdhėnia e Shqipėrisė me BE-nė ka hyrė nė njė fazė krejtėsisht tė re.

“Shqipėria, - vijoi zoti Mirel, - nuk ėshtė vendi qė ka thjesht njė marrėdhėnie dypalėshe, por ajo ka hyrė nė njė proces, qėllimi i tė cilit ėshtė anėtarėsimi nė BE”.

“Nė kėtė kontekst, - theksoi zoti Mirel, - kjo qendėr do tė luajė njė rol tė rėndėsishėm”. Qendra e Informimit, e cila nuk do tė kufizohet vetėm nė Tiranė, do tė ofrojė njė sėrė shėrbimesh falas, duke pėrfshirė botime tė ndryshme, akses nė internet, salla leximi etj.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=24005
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.11.2009, 23:43   48
Citim:
Qeveria shqiptare me iniciativa konkrete pėr tė ndihmuar komunitetin serb, tha Meta

Prishtinė, 25 nėntor - Kryeministri Hashim Thaēi pas takimit me zėvendėskryeministrin dhe ministrin e Jashtėm tė Shqipėrisė Ilir Meta, theksoi se "Kosova e pavarur dhe Kosova evropiane, janė nė interes jo vetėm tė qytetarėve tė Kosovės pa asnjė dallim etnik, por janė nė interes edhe tė tė gjithė fqinjėve tė Kosovės".

"Ky realitet ėshtė mirė tė njihet nga tė gjithė, sepse ēdo qėndrim tjetėr nuk i shėrben momentit tė ri pėrshpejtues tė integrimit tė Ballkanit Perėndimor nė Bashkimin Evropian" tha pas takimit kryeministri Thaēi.

Ndėrkaq duke folur pėr marrėdhėniet mrs dy vendeve Thaēi tha se ėshtė inkurajuese perspektiva euroatlantike pėr Kosovėn si pjesė e NATO s dhe e Bashkimit Evropian nė tė ardhmen e afėrt dhe perspektiva e integrimit nė Bashkimin Evropian tė Shqipėrisė.

"Reformat do tė vazhdojnė nė tė dy vendet, reforma demokratike edhe nė legjislacion, edhe nė politikė dhe ekonomi. Kontributi ėshtė pėr paqe, stabilitet, bashkėpunim rajonal dhe perspektivė evropiane e dy vendeve dhe dy qeverive tona", theksoi Thaēi.

Ndėrkaq zėvendėskryeministri Ilir Meta theksoi se "njė shumicė e padiskutueshme e vendeve tė NATO s dhe Bashkimit Evropian e kanė njohur Kosovėn", duke vlerėsuar sidomos anėtarėsimin e Kosovės nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar dhe nė Bankėn Botėrore, si "njė ngjarje tepėr premtuese, nė mėnyrė qė Kosova shumė shpejt tė arrijė edhe progresin e dėshiruar ekonomik dhe social dhe njėkohėsisht edhe zhvillimet e tjera".

Po ashtu Meta vlerėsoi nė mėnyrė tė veēantė, siē tha, kurajėn dhe vizionin e Qeverisė sė Kosovės pėr tė zgjidhur ēėshtjen e kufirit me Maqedoninė, e cila solli edhe njohjen diplomatike. Kjo, shtoi ai, tregon se Kosova ka idenė e qartė pėr fqinjėsi tė mirė, qė nė themelet e veta ka integrimin evropian edhe tė Kosovės dhe gjithė rajonit tonė.

Meta me kėtė rast shprehu vlerėsimin mė tė mirė pėr standardet e zgjedhjeve tė fundit nė Kosovė, duke thėnė se "kėto zgjedhje ishin njė test i shkėlqyer i formimit tė institucioneve nė Kosovė dhe nė mėnyrė tė veēantė vlerėsoj rritjen e dukshme dhe premtuese tė pjesėmarrjes sė komunitetit serb nė kėto zgjedhje".

Po ashtu Meta shprehu angazhimet e Qeverisė shqiptare pėr tė ndihmuar edhe pėr tė kontribuar nė plotėsimin e disa shėrbimeve tė komunitetit serb me iniciativa konkrete.

"Kosova e pavarur dhe Kosova evropiane, janė interes jo vetėm tė qytetarėve tė Kosovės pa asnjė dallim etnik, por janė nė interes edhe tė tė gjithė fqinjėve tė Kosovės", tha Meta.

Gjatė kėsaj vizite, zėvendėskryeministri dhe ministri i Jashtėm shqiptar, Ilir Meta dhe ministri i Jashtėm i Kosovės, Skėnder Hyseni, kanė nėnshkruar njė protokoll bashkėpunimi, si shprehje e thellimit tė partneritetit ndėrmjet dy vendeve dhe nė funksion tė proceseve integruese.

http://www.kosova.com/artikulli/57791
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.11.2009, 13:09   49
Citim:
PE: Votohet pėr strategjinė e zgjerimit tė BE-sė

Deputetėt e Parlamentit Evropian sot nė Strasburg votojnė pėr rezolutėn “Strategjia e zgjerimit tė BE-sė, qė ka tė bėjė me vendet e Ballkanit Perėndimor, Islandėn dhe Turqinė”.

Komisionari pėr zgjerim i BE-sė, Oli Ren dhe ministri i jashtėm i Suedisė, Karl Bildt, vendi i tė cilit e kryeson presidencėn e BE-sė, gjatė diskutimit tė djeshėm nė Parlamentin Evropian, kanė vėrtetuar gatishmėrinė e Bashkimit Evropian, qė vendet e Ballkanit Perėndimor tė pranohen nė BE, por me respektimin rigoroz tė kushteve tė parapara.

Zoti Bildt, gjatė kėtij debati, tha se edhe nė rastin e Kosovės duhet tė lėvizet pėrpara, drejt pėrfshirjes nė Evropė, ndėrsa zoti Ren ka theksuar se stabiliteti nė Kosovė ėshtė i ndjeshėm.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=38459

Citim:
Nė PE pėr Kosovėn flitet pėr herė tė parė si shtet

Nė draftin e rezolutės e cila do tė gjendet sot para Parlamentit Evropian, pėr herė tė parė flitet pėr Kosovėn pa e lidhur statusin e saj me rezolutėn e KB 1244 nga vitit 1999.

Sipas BBC, nė versionin e parė tė draftit tė dorėzuar deputetėve tė PE pėr Kosovėn flitet pėr herė tė parė si shtet tė pavarur pa kurrfarė rezervash. Kėshtu nė kėtė draft-rezolutė thuhet se PE ėshtė e kėnaqur qė Komisioni Evropian ka paralajmėruar marrėveshjen afatmesme tregtare dhe heqjen e vizave pėr Kosovėn, si dhe qė Serbia duhet tė sillet nė mėnyrė konstruktive nė Kosovė dhe i rekomandohet Komisionit Evropian qė sa mė parė tė nisė dialogun pėr heqjen e vizave "me autoritetet e Kosovės".

Nė draftin e rezolutės sė PE gjithashtu thuhet se ky forum pėrshėndet faktin se EULEX-i mund tė ketė "mundėsinė e plotė" qė tė instalojė shtetin e sė drejtės dhe demokracinė nė tėrė territorin e Kosovės dhe nė kėtė mėnyrė "tė hapė dyert pėr integrimin e Kosovės nė BE".

Sipas BBC, pėr trajtimin e Kosovės nė draft rezolutė, ka pasur shumė diskutime, por drafti ėshė votuar nga shumica ashtu siē u ėshtė dorėzuar deputetėve.

Po sipas BBC, ekziston mundėsia qė deputetėt grekė nė PE tė paraqesin amandamente pėr kėtė draft rezolutė pėr zgjerimin e BE dhe integrimin e Ballkanit Perėndimor, para votimit pėrfundimtar tė versionit tė rezolutės nė seancėn plenare tė PE sot e enjte. /qik/

http://alsat-m.tv/index.php/lajme/rajoni/20798.html

Citim:
Parlamenti Europian, optimist pėr Ballkanin

Bashkimi Europian gjatė debatit lidhur me strategjinė e zgjerimit tė unionit, tė zhvilluar nė seancėn plenare tė Parlamentit Europian nė Strasburg, ėshtė shprehur me frymė optimiste. Eurodeputetėt i kanė cilėsuar njė cikėl tė ri tashmė zhvillimet nė union pas ratifikimit tė traktatit tė Lisbonės.

Mbi anėtarėsimin e vendeve tė Ballkanit Perėndimor, Ministri i Jashtėm suedez, Carl Bildt, ka thėnė: “Nėse BE u mbyll derėn vendeve tė Ballkanit, do t’i hapen dyert forcave tė errėta nė rajon dhe kėtė Bashkimi Europian nuk mund ta tolerojė”.

Bildt, Ministri i Jashtėm i Suedisė, vendi i cili kryeson Presidencėn e BE, ka theksuar nė fjalėn e tij se shpresonte qė Brenda 2010 Komisioni Europian tė jepte opinionin pėr Shqipėrinė dhe Malin e Zi, dy vende tė cilat janė nė procesin e pėrgatitjes sė opinionit.

“Ne kemi pranuar aplikimin e Malit tė Zi dhe Shqipėrisė, dhe shpresoj qė ata do tė marrin pėrgjigjen e opinionit tė Komisionit Europian pėr njė vit”,- ėshtė shprehur Bildt

Ēėshtje tjetėr inkurajuese ėshtė se Bildt ka nxjerrė nė pah edhe vullnetin e shteteve anėtare, qė Shqipėria dhe Bosnja t’i bashkėngjiten bllokut tė listės sė bardhė sė vendeve qė pėrfitojnė nga heqja e vizave, sa mė shpejt.

Olli Rehn, Komisioneri pėr Zgjerimin nė Bashkimin Europian, nė fjalėn e tij drejtuar eurodeputetėve, ėshtė shprehur inkurajues nė rrugėn e anėtarėsimit dhe pėr liberalizimin e vizave. Rehn ka nėnvizuar se Shqipėria dhe Bosnja duhet tė pėrfitojnė lėvizje tė lirė pėr qytetarėt Brenda vitit 2010.

“Shqipėria dhe Mali i Zi kanė aplikuar pėr anėtarėsim nė BE, gjė qė vė nė pah fuqinė e vazhdueshme tė tėrheqjes drejtė unionit.

Pėrveē kėsaj, shpresoj qė tė bėjmė tė njėjtėn pėr Shqipėrinė dhe Bosnjė dhe Hercegovinė vitin e ardhshėm, pasi ata t’i pėrmbushin kushtet”,- tha Rehn

Eurodeputetėt janė shprehur nė favor tė perspektivės sė qartė tė anėtarėsimit pėr Ballkanin nė BE, ata janė thellėsisht tė ndarė kur bėhet fjalė pėr anėtarėsimin e Turqisė. Projektrezoluta do tė votohet nesėr nė seancėn plenare. Presidenca e BE pėr 6 mujorin e parė tė 2010-ės do t’i takojė Spanjės.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=11056&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.11.2009, 15:58   50
Citim:
Meta zhvillon takime me pėrfaqėsuesit e komunitetit serb

Prishtinė - Nė vijim tė vizitės sė tij zyrtare dy ditore nė Kosovė, zėvendėskryeministri dhe ministri i Punėve tė Jashtme, Ilir Meta, u takua me pėrfaqėsuesit e komunitetit serb nė Kosovė, Sllobodan Petroviē, Kryetar i Partisė Liberale Serbe dhe Sasha Rasiē, Ministri i Kthimit dhe i Komuniteteve nė Qeverinė e Kosovės.

Z. Meta pėrshėndeti pjesėmarrjen e gjerė tė komunitetit serb nė raundin e parė tė zgjedhjeve lokale tė 15 nėntorit, dhe theksoi se kjo do t’i shėrbejė integrimit tė mėtejshėm tė tyre nė institucionet e qeverisjes lokale e qendrore.

Ai shprehu bindjen se kjo klimė e qetė e paqėsore do tė ndihmojė nė kthimin e personave tė shpėrngulur tė komunitetit serb.

Z. Meta theksoi se bashkėpunimi dhe dialogu konstruktiv i shėrben sė pari interesave tė tė gjithė serbėve tė Kosovės si dhe tė ardhmes evropiane tė shtetit tė ri.

Nė kėtė kuadėr, ai u shpreh se komuniteti serb nė Kosovė pėrbėn njė aset shumė tė rėndėsishėm pėr tė ardhmen e Kosovės evropiane, dhe nėnvizoi se duhet parė nga e ardhmja, integrimi dhe pėrfaqėsimi i tyre nė tė gjithė jetėn dhe institucionet e vendit.

Nė kėtė kontekts, ai premtoi se Qeveria e Shqipėrisė do tė japė kontributin e saj pėr ndėrtimin e shtėpive pėr tė kthyerit ose pėr ndėrtimin e objekteve social-kulturore nė komunat me shumicė serbe.

Z. Petroviē dhe z. Rasiē falėnderuan z. Meta pėr takimin qė u rezervoi pėrfaqėsuesve tė komunitetit serb nė Kosovė, dhe i uruan nė gjuhėn shqipe “Mirėseardhėt nė Prishtinė”.

Me kėtė rast ata vlerėsuan se kontributi i Shqipėrisė nė procesin e kthimit ėshtė njė veprim tepėr i mirėpritur nga ana e tyre.

Nė vijim tė vizitės sė tij nė Kosovė, zėvendėskryeministri dhe ministri i Punėve tė Jashtme, Ilir Meta, u takua dhe me pėrfaqėsuesin e komunitetit turk, nė Kosovė, Mahir Yağcilar, Ministėr i Mjedisit dhe i Planifikimit Hapėsinor.

Z. Meta dhe z. Yağcilar vlerėsuan rėndėsinė e madhe tė zhvillimit tė qetė dhe brenda standardeve tė raundit tė parė tė zgjedhjeve lokale. Gjithashtu, ata ndanė besimin se nė tė ardhmen, priten njohje tė reja pėr shtetin e pavarur tė Kosovės.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...iptare&nr=8201
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.11.2009, 16:14   51
Citim:
Berisha: Mafia ka tmerr nga liberalizmi i vizave

Ata qė bėjnė thirrje se nuk na duhen ndėrkombėtarėt mos mendoni se kanė interesat tuaja, mos mendoni se kanė interesat e familjeve tuaja apo tė familjeve shqiptare, jo tė dashur qytetarė, ata kanė vetėm njė interes, interesin e mafies.

Mafies nuk i intereson Evropa. Mafia ka tmerr nga liberalizmi i vizave, mafia ka tmerr nga integrimi nė BE.

Sepse ndjekja ndaj saj, lufta ndaj saj fuqizohet ēdo ditė e mė shumė, ndaj dhe ne tė shohim interesin, tonė, interesin e lėvizjes sė lirė, interesin e prosperitetit, e progresit drejt BE-sė” deklaroi kryeministri shqiptar. (INA-NOA)

http://www.ina-online.net/Default.as...43ef4a89b&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.11.2009, 14:01   52
Citim:
Studimi i ISN-sė: Shqiptarėt duan integrimin nė BE pėr shkak tė liberalizimit tė vizave

Instituti i Studimeve Ndėrkombėtare organizoi konferencėn kombėtare me titull “Shqipėria dhe BE-ja: roli i aktorėve vendorė”, ku u paraqit studimi me tė njėjtin titull.

Qėllim i kėtij studimi tė pėrvitshėm ėshtė matja e pėrfytyrimeve tė publikut mbi Bashkimin Europian dhe procesin e integrimit.

Tė ftuar nė aktivitet ishin edhe pėrfaqėsues tė institucioneve politike shqiptare, organizatave joqeveritare, medias e Trupit Diplomatik dhe tė komunitetit ndėrkombėtar nė vendin tonė.

Nė studimin e Institutit pėr Studime Ndėrkombėtare theksohet se fakti qė mė shumė se 96% e shqiptarėve duan integrimin nė Bashkimin Europian, ėshtė i lidhur me dėshirėn e tyre pėr tė lėvizur pa viza.

“Mbėshtetja e shqiptarėve ndaj integrimit ka qenė gjithnjė rreth 90 pėr qind, nė mos shumė mė e lartė. Arsyeja kryesore e kėsaj dashurie, tė paktėn pėr gjysmėn e popullsisė, ka qenė dhe vazhdon tė jetė premtimi pėr lėvizje tė lirė nė vendet anėtare tė BE-sė. Prandaj ėshtė e qartė se lidhja mes lėvizjes sė lirė dhe anėtarėsimit nė BE ka bėrė tė mundur legjitimimin dhe mbėshtetjen nga opinioni publik pėr reformat qė kanė pėr objektiv tė pėrgatisin vendin pėr integrim. Megjithatė, nėse mbas tetėmbėdhjetė muajsh Shqipėria i bashkohet Serbisė, Malit tė Zi dhe Maqedonisė nė Listėn e Bardhė tė Shengenit, mund tė pritet qė mbėshtetja popullore nė Shqipėri nuk do tė mbetet mė mbarėpopullore dhe unike, por do tė bjerė nė nivele kritike, ndoshta edhe mė poshtė se 50%”, - thuhet nė studimin e ISN-sė.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=22320
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.12.2009, 21:27   53
Citim:
Greqia mbėshtet integrimin europian tė Shqipėrisė

Greqia mbėshtet fuqimisht integrimin europian tė Shqipėrisė dhe ėshtė njė avokate e heqjet tė regjimit tė vizave me Bashkimin Europian njė vendim qė pritet tė merret vitin e ardhshėm.

Mesazhi u pėrcoll nga kryeministri grek Jorgo Papandreu, i cili u takua me Zv/kryeministrin dhe Ministrin e Punėve tė Jashtme Iliri Meta gjatė ministerialit tė OSBE-sė qė po zhvillohet nė Athinė.

Meta shprehu vlerėsimin e Qeverisė shqiptare pėr vizionin e prezantuar nga Kryeministri grek z. Papandreu pėr pėrfshirjen e Ballkanit Perėndimor nė Bashkimin Evropian brenda vitit 2014, si njė vazhdimėsi dhe dinamikė e re e angazhimeve tė Samitit tė Selanikut pėr vendet e Rajonit.

Gjatė kėtij takimit kryediplomati Meta kėrkoi nė emėr tė Qeverisė shqiptare njohjen e patentave shqiptare tė drejtimit tė automjetit, si dhe arritjen e njė marrėveshjeje pėr sigurimet shoqėrore tė emigrantėve.

Papandreu u shpreh I vendosur qė tė bėjė realitet premtimet elektorale pėr integrimin e emigrantėve. Gjatė fushatės pėr zgjedhjet parlamentare tė 4 tetorit 2009, qė i fitoi bindshėm, kryeministri aktual i Greqisė u angazhua pėr dhėnien e nėnshtetėsisė fėmijve tė emigrantėve qė kanė lindur apo kanė studiuar nė Greqi, si dhe dhėnien e tė drejtės sė votės pėr zgjedhjet lokale emigrantėve qė kanė qėndrim tė ligjshėm nė vend.

Zv/kryeministri Meta po merr pjesė nė konferencėn e 17 tė ministrave tė jashtėm tė vendeve anėtare tė OSBE-sė synimi i tė cilėve ėshtė nėnshkrimi i njė deklarate politike pėr njė dialog esencial mbi ēėshtjet e sigurisė evropiane nė tre boshtet bazė tė organizmit, ushtarak, ekonomik dhe humanitar.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=8295
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.12.2009, 18:31   54
Citim:
Meta: Athina zyrtare mbėshtetje tė fuqishme Shqipėrisė

Tiranė – Zėvendėskryeministri, Ilir Meta ka bėrė njė pėrmbledhje tė takimeve tė zhvilluara nė Athinė, me rastin e konferencės sė OSBE-sė tė zhvilluar disa ditė mė parė.

Pėrveē diskutimeve pėr organizatėn, Meta deklaroi se ministrat e vendeve pjesėmarrėse tė OSBE-sė, adoptuan edhe vendime tė tjera po kaq tė rėndėsishme, qė kanė tė bėjnė me forcimin e bashkėpunimit pėr ēėshtje tė sigurisė energjitike, tė rritjes sė pjesėmarrjes sė gruas nė jetėn politike e shoqėrore, etj.

“Vlerėsimet pėr zhvillimet pozitive nė rajon, e veēanėrisht nė Kosovė, konfirmimi i politikes rajonale konstruktive tė vendit tonė, si dhe ecuria e proceseve integruese nė BE tė Shqipėrisė, ishin piketa tė tjera tė rėndėsishme nė ndėrhyrjen time nė kėtė Ministerial”, u shpreh Meta.

Njė takim tė veēantė, shefi i diplomacisė shqiptare ka pasur edhe kryeministrin dhe homologun grek, Jorgos Papandreu. Sipas Metės, Papandreu konfirmoi vullnetin e Qeverisė sė tij pėr tė avancuar dhe konkretizuar nismėn e qeverisė greke pėr pėrfshirjen e Ballkanit Perėndimor nė BE nė vitin 2014.

Gjithashtu, ai shprehu gjithė mbėshtetjen e Qeverisė sė tij pėr procesin e integrimit evropian tė Shqipėrisė dhe procesin e liberalizimit tė vizave.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...litike&nr=8533
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.12.2009, 11:15   55
Citim:
Vendet e Ballkanit tė pranohen nė BE

Kryeministri i Malit tė Zi, Millo Gjukanoviē, ka kėrkuar qė vendet e Ballkanit Perėndimor tė pranohen nė Bashkimin Evropian brenda 5 viteve.

Ai i ka thėnė agjencisė AP se anėtarėsimi do tė duhej tė bėhej para vitit 2014, kur shėnohet 100-vjetori i Luftės sė Parė Botėrore.

Sipas tij, anėtarėsimi nė BE ėshtė mėnyra e vetme pėr sigurimin e stabilitetit nė rajon.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../20608/C5/C18/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.12.2009, 15:45   56
Citim:
Serbia ready to file application

The final decision over filing of application for the candidate status for the EU membership should be made tomorrow at the session of the Council for European integration, ‘Blic’ learns.

The plan of Serbia leadership is to file the application on Tuesday, December 22. A delegation shall travel to Stockholm to file the application. However, since European partners also have their say on the issue, there is room left for the date to be changed.

Serbia leadership views filing of application for the candidate status primarily as undertaking of obligations and responsibility by Serbia and as confirmation of Serbia’s dedication to European integration. Although there are some of the EU members thinking that this is not the right time, the authorities in Belgrade think that ‘it is to be knocked at the door if the door is to open’.

http://www.blic.rs/news.php?id=5685
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.12.2009, 12:27   57
Citim:
Bildt: Serbia e mirėseardhur...

Karl Bildt, ministėr i Jashtėm i Suedisė dhe kryesues i BE-sė, ka bėrė tė ditur se presidenti i Serbisė, Boris Tadiē, tė martėn ėshtė i mirėseardhur nė Stokholm pėr tė dorėzuar kėrkesėn e Serbisė si kandidate pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian.

Bildt ka pėrshėndetur vendimin e qeverisė sė Serbisė pėr tė paraqitur kėrkesėn pėr anėtarėsim nė BE.

“Ky ėshtė hap me rėndėsi historike pėr Serbinė”, ka pohuar Bildt dhe ka shtuar se “presidenti i Serbisė ėshtė i mirėseardhur nė Stokholm tė martėn qė edhe zyrtarisht tė paraqet kėrkesėn te kryeministri i Suedisė”. /REL/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=4828

Citim:
Policia e Kosovės arreston njė belg pėr pedofili

Prishtinė – Policia e Kosovės ka arrestuar njė shtetas pas kėrkesės sė Interpol Belgjikės, i dyshuar pėr veprėn veprat penale tė pedofilisė.

Zėdhėnėsi i policisė, Arbėr Beka, tha se 30 vjeēari nga Belgjika ishte arrestuar dje nė Prishtinė pėr akte tė “abuzimit seksual tė tė miturve”.

Sipas zėdhėnėsit Beka, autoritetet e Belgjikės kishin lėshuar njė fletarrest ndėrkombėtar pėr kėtė person, i cili dyshohet se ka kryer afro 30 keqtrajtime seksuale. Ende nuk dihet identiteti i tė arrestuarit, por bėhet e ditur se ai ka ka punuar si menaxher nė njė rrjet ndėrkombėtar tė vullnetarėve, qė ka ngritur qendra mėsimi pėr fėmijėt nė Kosovė.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...iptare&nr=9047
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.12.2009, 12:52   58
Citim:
Liht: "Nė BE do tė jemi tė gjithė sė bashku"

Beograd, 21 dhjetor - Kryetarja e Kėshillit pėr Politikė tė Jashtme tė Ministrisė sė Jashtme tė Serbisė Sonja Liht konsideron se ndikimi i statusit tė Kosovės nuk do tė jetė aq i rėndėsishėm nėse Prishtina dhe Beogradi janė "plotėsisht tė pėrgjegjshėm".

"Mendoj se ndikimi i statusit tė Kosovės nuk ėshtė aq thelbėsor nėse tė dyja palėt tregojnė se janė plotėsisht tė pėrgjegjshme nė ēėshtjet themelore. Tekefundit, nė BE do tė jemi tė gjithė sė bashku", i ka deklaruar Liht gazetės Danas", e pyetur se sa ēėshtja e pazgjidhur e statusit tė Kosovės e ngarkon Serbinė nė rrugėn drejt BE-sė.

http://www.kosova.com/artikulli/58401
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.12.2009, 14:54   59
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Do kėrcejmė e kėndojmė dorėpėrdore plot gaz e hare...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.12.2009, 22:28   60
Citim:
Shqipėria, mė shumė vėmendje pėr pakicat jashtė kufijve

Pas pavarėsisė se Kosovės, kauza tjetėr e Tiranės zyrtare duhet tė jetė mbrojtja e interesave tė shqiptarėve tė Malit tė Zi.

Ferhat Dinosha, ministėr i Pakicave Kombėtare nė shtetin fqinj dhe njėkohėsisht kreu i Unionit Demokratik tė, kėrkon qė politikėbėresit e shtetit amė tė drejtojnė sytė nga pakicat jashtė kufirit.

“Shqiptarėt kanė pasur pauzė mė tė rėndėsishme se ēėshtjen e shqiptarėve nė Mal tė Zi, por kur tani qė dhe ēėshtja e Kosovės ka marrė tė mbarėn, mendoj se shteti ynė amė, Shqipėria ka detyrė tė sillet ashti siē sillen shtetet demokratike ndaj pakicave tė veta jashtė kufijve tė veta administrativė”, tha Dinosha.

Shqiptarėt pėrbėjnė 7% tė popullsisė nė Mal tė Zi dhe janė tė pėrfaqėsuar nė Parlament me 5 deputetė, por shumė mė e vogėl ėshtė prania e tyre nė institucione. Rėnia e regjimit komunist risolli nė skenė njė tjetėr problem, atė tė pronėsisė ku shqiptarėt rrezikojnė tė humbin tė drejta e tyre.

“Kjo sipėrfaqe sot ende figuron si e shtetit, por nesėr mund tė privatizohet dhe nuk kemi shqiptar tė cilėt do tė kishin dokumente qė mbulojnė pronėsinė. Kėshtu qė vėshtirė se do t’ia dalim qė kjo pjesė e cila dihet se ka qenė shqiptare do tė vazhdojė tė jetė terren shqiptar, por jo edhe pronė private e shqiptarėve”, nėnvizoi Dinosha.

Por pėrveē neglizhencės, sipas Dinoshės, pėrplasja e fortė politike e momentit nė Tiranė, reflekton negativisht dhe nė situatėn e shqiptarėve tė Malit tė Zi. /alsat/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=4847
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 09:59.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.