Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 5.2.2010, 00:32   81
Citim:
Ndėshkimi i Parlamentit Europian, shkrihet Komiteti me Shqipėrinė

STRASBURG - Parlamenti Europian shkel Marrėveshjen e Stabilizim-Asociimit duke mos ngritur njė komitet BE-Shqipėri jashtė strukturės sė vjetėr tė delegacionit pėr Ballkanin. Sipas raportimit tė Top Channel, nėntė muaj pas hyrjes nė fuqi tė kėsaj marrėveshjeje, Parlamenti i Bashkimit Europian vendosi tė mos krijojė strukturėn e posaēme, siē e kėrkon nenet 10 dhe 122 tė MSA-sė.

"Konferenca e kryetarėve tė delegacioneve vendosi se Komiteti i Pėrbashkėt i Stabilizim-Asociimit me Shqipėrinė do tė jetė brenda Delegacionit tė Parlamentit Europian pėr Europėn Juglindore. Kjo do tė thotė se brenda kėtij delegacioni do tė kemi njė komitet special me, nuk e di..., 13 apo 15 anėtarė, qė do tė merren me kolegėt nga Shqipėria", - shprehet kreu i Delegacionit europarlamentar pėr Ballkanin, Eduard Kukan.

Ndėrsa Maqedonia dhe Kroacia, pas hyrjes nė fuqi tė MSA-ve respektive, i kanė marrėdhėniet me komitete tė veēanta jashtė delegacionit pėr Ballkanin, pėr Shqipėrinė ėshtė lėnė nė fuqi e njėjta strukturė qė ekzistonte pėrpara ratifikimit tė MSA-sė, duke shtuar vetėm njė pikė diskutimi nė mbledhjet rutinė; zbatimin e kėsaj marrėveshjeje. Takimi i parė pritet tė mbahet gjatė muajit prill.

"Nuk ishte njė ēėshtje politike, por thjesht fakti qė ne nuk kishim kapacitete tė mjaftueshme pėr tė krijuar delegacione tė reja; pėr kėtė arsye i mbetemi Delegacionit europarlamentar pėr Ballkanin, nė tė cilin Shqipėria ėshtė njėra palė", - shprehet europarlamentarja Doris Pak.

Si gjatė legjislaturės paraardhėse, edhe nė kėtė aktualen, Parlamenti Europian mundi tė gjente kapacitetet e nevojshme pėr tė ringritur komitetet e pėrbashkėta parlamentare me Kroacinė dhe Maqedoninė, ndėrsa ka vendosur tė pėrdorė strukturat e vjetra vetėm pėr rastin e Shqipėrisė.

"Shqipėria nuk duhet tė frikėsohet nga kjo gjė; ėshtė vėrtet njė problem teknik nė Parlamentin Europian; nuk do tė thotė se ne nuk jemi tė interesuar pėr Shqipėrinė. Mė besoni. Ju mund tė ndieni qė kjo nuk ėshtė e ndershme, por ky ishte vendimi politik qė u mor dhe kjo gjė do tė pėrdoret dhe nė tė ardhmen me vendet e tjera", - shton Pak.

Deklarata pėr vendim politik nga kreu aktual i Delegacionit pėr Ballkanin, Eduard Kukan, bie ndesh me atė tė paraardhėses sė tij Doris Pak, sipas sė cilės, bėhet fjalė pėr njė problem teknik tė Parlamentit.

Tashmė pritet vendimi qė Strasburgu do tė marrė pėr ngritjen ose jo tė komiteteve respektive pėr Malin e Zi dhe Serbinė, gjė qė do tė nxjerrė nė pah edhe motivet qė sollėn mosngritjen e njė strukture tė ngjashme me Shqipėrinė, ashtu siē e kanė edhe vendet e tjera kandidate pėr nė BE.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=23933
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.2.2010, 17:08   82
Citim:
Milloshoski takim me Metėn, Berishėn, Topin, Topallin

Zhvillimet aktuale politike nė Maqedoni, marrėdhėniet dypalėshe si dhe procesi i integrimeve euroatlantike do tė jenė temat kyēe tė vizitės sė ministrit tė jashtėm tė Maqedonisė, Antonio Milloshoski nė Tiranė.

Vizita e cila do tė realizohet ditėn e hėnė vjen me njė iniciativė tė ministrit tė jashtėm shqiptar, Ilir Meta, nė kuadėr tė nismave tė tij pėr bashkėpunim tė intensifikuar rajonal.

Shefi i diplomacisė Antonio Milloshoski do tė takohet edhe me presidentin Bamir Topi, kryeministrin Sali Berisha dhe kryeparlamentaren, Jozefina Topalli.

Gjatė qėndrimit nė Tiranė, Milloshoski do tė nėnshkruajė Protokollin pėr bashkėpunim midis ministrive tė jashtme tė tė dy vendeve dhe Protokollin pėr bashkėpunim midis Drejtorive pėr edukim diplomatik pranė MPJ-sė sė Maqedonisė Akademisė Diplomatike Shqiptare tė Shqipėrisė.

Ėshtė planifikuar qė Milloshoski tė mbajė njė ligjėrate pranė pjesėmarrėsve tė Akademisė Diplomatike Shqiptare nė Tiranė. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...292fc5592&ln=3
Citim:
Berisha-Miloshoski: Prioritet Korridori 8 dhe Marrėshja e Ohrit

Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha tė hėnėn realizoi njė takim me Ministrin e Jashtėm tė Maqedonisė, Antonio Miloshoskin. Tė dy personalitetet diskutuan pėr thellimin e bashkėpunimit nė tė gjitha fushat, nė veēanti nė fushėn e infrastrukturave tė rėndėsishme pėr tė dy vendet.

Nė kėtė kontekst, Kryeministri Berisha dhe Ministri i Jashtėm i Maqedonisė rikonfirmuan vullnetin e tė dy qeverive pėr pėrpjekje tė pėrbashkėta, edhe me partnerėt evropianė, pėr tė nxitur ecjen pėrpara tė projektit Korridori 8, pėr tė ndėrtuar linjėn e transmetimit dhe interkonjeksionit elektrik qė do tė lidhė tė dy vendet, pėr krijimin e pikave tė pėrbashkėta tė kontrollit tė kufijve dhe atij doganor, si dhe pėr pėrditėsimin e marrėveshjeve ndėrkombėtare midis tė dy vendeve pėr ujėrat ose basenet, ku , si pasojė e ndryshimeve klimaterike, edhe e ngrohjes globale, ėshtė kthyer nė domosdoshmėri rishikimi i protokolleve tė nėnshkruara mė parė midis tė dy vendeve.

Ministri i Jashtėm maqedonas vlerėsoi si shumė tė rėndėsishme punėn qė po bėn qeveria shqiptare pėr ndėrtimin e rrugės sė Arbrit, e cila shkurton Shkupin me Tiranėn me njė distancė 100 kilometra dhe e siguroi Kryeministrin Berisha se qeveria maqedonase po ndėrmerr masa pėr riparimin e rrugės Shkup- Dibėr e madhe, pėr tė mundėsuar nė tė ardhmen lehtėsimin e shkėmbimeve mes dy vendeve.

Tė dy personalitetet rikonfirmuan qėndrimin e dy qeverive se zbatimi i plotė i Marrėveshjes sė Ohrit mbetet njė element i rėndėsishėm pėr thellimin e harmonisė, tolerancės dhe bashkėpunimit ndėrmjet komuniteteve nė Maqedoni dhe konsolidimin e mėtejshėm tė stabilitetit nė kėtė vend dhe nė rajon.

Nė fund tė takimit, tė dy palėt rikonfirmuan dėshirėn pėr vazhdimin e thellimin e shkėmbimeve dhe kontakteve politike nė nivele mė tė larta, si element shumė i rėndėsishėm nė nxitjen dhe promovimin e zgjerimit dhe thellimit tė bashkėpunimit midis dy vendeve, nė tė gjitha fushat. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...42d4481f0&ln=3

Citim:
Debati pėr gjuhėn maqedonase zhvendoset nė Tiranė. Meta: Tė ishin pyetur shqiptarėt

Vendimi i qeverise maqedonase per te futur me detyrim gjuhen maqedonase per nxenesit shqiptare te shkollave fillore eshte kritikuar edhe nga zevendeskryministri dhe ministri i jashtem, Ilir Meta.

Ky i fundit gjate nje konference per mediat ne tirane sebashku me homologun maqedonas Milloshoski, u shpreh se vendime te tilla duhet te merren me pelqimin edhe te partive politike dhe komunitetit shqiptare ne Maqedoni.


Nderkohe ne arsyetimin e tij, kryediplomati maqedonas, Antonio Milloshoski u shpreh se ky veprim eshte nje mundesi per komunitetin shqiptar ne Maqedoni qe duke mesuar gjuhen zyrtare te kene shanse te barabarta ne perfaqesimin e tyre ne shtetin multietnik te Maqedonise.

“Do tė thoja qė Maqedonia ėshtė njė nga vendet me rregjim shumė liberal tė mėsimit tė gjuhės amtare. Nė kėtė drejtim do thoja qė nė qendrat tona arsimore nxėnėsit janė tė lirė qė tė mėsojnė gjithė kėto gjuhė. Ndėrkohė nė kontaktet tona mė OSBE kemi propozuar gjithashtu qė kėtyre komuniteteve nė qendrat tona arsimore t’u krijohet mundėsia pėr tė mėsuar edhe gjuhėn shtetėrore, gjuhėn zyrtare tė atij shteti. Kjo do tė jetė edhe pėr tė mirėn e vetė kėtyre qytetarėve qė do tė mėsojnė gjyhėn zyrtare tė vendit ku jetojnė. Ne jemi tė ndėrgjegjshėm pėr faktin se nė disa raste edhe projektet nė fushėn arsimore ndikohen nga debatet nė fushėn politike” tha Milloshoski ndėrsa shtoi nė shqip: “Maqedonia dhe Shqipėria janė vende fqinjė dhe mike. Ne kemi tė njėjtat sfida dhe tė njėjtat aspirata”.

"Ėshtė shumė e rėndėsishme qė veprime tė tilla, pėr shkak tė sensibitetet qė ekzistojnė nė vendet tona tė ndėrmerren nė konsultim dhe dialog me komunitetin. Nė rastin konkret nė mirėkuptim dhe dialog edhe me forcat politike shqiptare dhe natyrisht nė njė mirėkuptim edhe me OSBE e cila ka qenė e angazhuar dhe ėshtė angazhuar nė kėtė ēėshtje si dhe nė ēėshtje tė tjėra. Ne nė Ballkan duhet tė mėsojmė mė shumė gjuhėt e njėri- tjetrit sepse edhe zoti Milloshoski mund ta fliste edhe mė mirė shqipen duke qenė se ka lindur nė Tetovė” tha Meta.

Gjate takimit mes ministrave te Jashtem Meta e Milloshoski, te dy palet u shprehen entuziaste per nivelin e marredhenieve ndermjet dy vendeve ku nga njera ane Tirana mbeshten anetaresimin sa me pare te Shkupit ne NATO dhe Maqedonia nxit liberalizimin e vizave per Shqiperine ne BE.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-vendi/...hqiptaret.html

Citim:
Presidenti Topi pret Ministrin e Jashtėm tė Maqedonisė, Antonio Miloshoski

Presidenti i Republikės, Prof. Dr. Bamir Topi priti sot nė Presidencė Ministrin e Jashtėm tė Maqedonisė, Antonio Miloshoski dhe delegacionin qė e shoqėron nė kuadėr tė vizitės zyrtare nė vendin tonė.

Pasi u uroi mirėseradhjen, Presidenti Topi vlerėsoi nivelin shumė tė mirė tė marrėdhėnieve dypalėshe nė tė gjitha fushat si dhe vuri nė dukje rėndėsinė e shkėmbimit tė vizitave nė nivele tė larta pėr intensifikimin dhe zgjerimin e mėtejshėm tė kėtyre marrėdhėnieve mes dy vendeve fqinjė dhe miq.

Nė kėtė kuadėr, Presidenti Topi i pėrcolli nėpėrmjet Ministrit maqedonas Miloshoski, pėrshėndetjet mė tė mira pėr Kreun e shtetit maqedonas, Presidentin Ivanov si dhe dėshirėn pėr t’u takuar sė afėrmi me tė nė vazhdėn e dialogut dhe bashkėpunimit tė mirė politik qė ekziston mes udhėheqėsve tė vendeve tė rajonit.

Presidenti Topi vuri nė dukje nevojėn e zgjerimit tė bashkėpunimit ekonomik dhe shkėmbimeve tregtare nė fusha me interes tė ndėrsjelltė si infrastruktura, turizmi, transporti, ku njė rėndėsi tė veēantė merr Korridori VII.

Kreu i shtetit shprehu mbėshtetjen e plotė institucionale pėr aspiratat integruese tė Maqedonisė nė strukturat euro-atlantike dhe nė familjen e madhe evropiane duke e siguruar Ministrin e Jashtėm maqedonas pėr gatishmėrinė e institucioneve shqiptare pėr tė ofruar e ndarė me vendin fqinj gjithė pėrvojėn tonė integruese.

Nga ana e tij, Ministri i Jashtėm maqedonas, Antonio Miloshovski, pasi falenderoi pėr pritjen e rezervuar, shprehu urimet mė tė mira pėr rrugėn e suksesshme integruese tė pėrshkuar ndėrkaq nga vendi ynė duke ndarė bindjen se sė shpejti, duke shtuar pėrkushtimin e saj, edhe Maqedonia do tė arrijė tė realizojė aspiratat e saj integruese nė NATO dhe nė Bashkimin Evropian.

Nė kuadrin e marrėdhėnieve dypalėshe si edhe ato rajonale, zoti Miloshoski vlerėsoi rolin pozitiv dhe moderator tė luajtur gjatė kėtyre viteve nga Shqipėria nė shėrbim tė qėndrueshmėrisė dhe paqes nė rajonin e Ballkanit.

Nė kėtė takim ishin tė pranishėm edhe Ambasadorja e Republikės sė Maqedonisė nė Tiranė, znj. Blagorodna Mingova-Krepieva, Zėvendėsministri i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, zoti Selim Belortaja si dhe Ambasadori shqiptar nė Shkup, zoti Arben Ēejku.

http://www.president.al/shqip/info.asp?id=5610
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.2.2010, 17:49   83
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Presidenti Topi pret Ministrin e Jashtėm tė Maqedonisė, Antonio Miloshoski
Nuk njohin ose nuk respektojnė as standardet qė vendosin vetė (https://vargmal.org/dan2898).
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.2.2010, 19:38   84
Citim:
Topalli takim me Miloshovskin, korridori i tetė nė qendėr tė bisedimeve

Kryetarja e Kuvendit Jozefina Topalli, takoi ditėn e djeshme ministrin e Jashtėm tė Maqedonisė Antonio Miloshovski. Kryeparlamentarja duke shprehur kėnaqėsinė pėr konsolidimin e marrėdhėnieve mes dy vendeve fqinjė. Ajo uroi Ministrin e Jashtėm Miloshovski pėr progresin drejt Bashkimit Evropian dhe miratimin e liberalizimit tė vizave nė hapėsirėn shengen.

Ajo shprehu bindjen se dhe Shqipėria do tė arrijė sė shpejti kėtė rezultat, nisur dhe nga plotėsimi i detyrimeve dhe shpėrndarjes sė pasaportave biometrike. Takimi mes Kryetares sė Kuvendit dhe Ministrit tė Jashtėm maqedonas u pėrqendrua mė tej nė projektin madhor tė infrastrukturės, Korridori tetė.

Ata e cilėsuan projektin njė investim tė madh tė infrastrukturės nė rajon, qė do tė forcojė urat e bashkėpunimit mes Shqipėrisė, Maqedonisė, Italisė dhe Bullgarisė, veēanėrisht nė zhvillimin e ekonomisė, rritjes sė biznesit, lėvizjes sė lirė tė mallrave etj.

Kryetarja e Kuvendit u shpreh se ka patur njė lobim serioz tė parlamenteve tė vendeve tė Korridorit tetė, duke sjellė nė kujtesė, mbledhjen e anėtarėve tė Komisioneve parlamentare tė Transportit, vitin e kaluar nė Tiranė.

“Por pėr realizimin e kėtij projekti nevojitet njė politikė mė agresive nga tė gjitha nivelet e pushteteve legjislativ dhe ekzekutiv, tė vendeve tė Korridorit 8”, u shpreh Topalli. Duke kaluar nė analizėn e situatės politike nė vend ajo tha se bojkoti nuk ėshtė mėnyrė e tė menduarit dhe tė vepruarit, me standarde evropiane.

Topalli siguroi Ministrin e Jashtėm tė Maqedonisė, pėr gatishmėrinė e parlamentit shqiptar pėr tė ratifikuar marrėveshjet e bashkėpunimit mes dy vendeve, nė tė gjitha fushat.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=22536
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.2.2010, 11:38   85
Citim:
Kosova, pėrplas ministrin serb e shqiptar nė Itali

Ministri serb i Tregtisė, Slobodan Milosavljeviē, ka braktisur takimin e Forumit Ekonomik tė Veronės nė shenjė proteste, pasi ministri shqiptar, Dritan Prifti, ka cilėsuar Kosovėn si shtet tėrheqės pėr investitorėt e huaj.

Mediat serbe bėjnė tė ditur se ministri serb i Tregtisė, Slobodan Milosavljeviē, ka ndėrprerė fjalimin e Dritan Priftit dhe ka kėrkuar tė lexohej njė deklaratė zyrtare nė tė cilėn kėrkohej tė respektohej rezoluta 1244 e OKB-sė.

“Ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės tė Shqipėrisė, Dritan Prifti, krahasoi disa herė Shqipėrinė dhe shtetin e vetėshpallur Kosovėn si vende tėrheqėse pėr investitorėt e huaj. Unė ndėrpreva konferencėn dhe paraqita njė protestė tė fortė“,- citohet ministri serb i Tregtisė nga mediat serbe. Milosavljeviē ka shpjeguar protestėn e tij, pasi “po flitej pėr tė ashtuquajturin shtet tė Kosovės, i cili nuk ekziston nė asnjė ligj ndėrkombėtar”.

Duke cituar ministrin Milosavljeviē, mediat serbe shkruajnė se ministri italian i Zhvillimit Ekonomik i ka kėrkuar falje zyrtare, duke e cilėsuar “gabim organizativ” dhe nė takimin qė kanė zhvilluar sė bashku kanė konfirmuar se do tė vazhdojnė projektet nė interes tė biznesit italian dhe serb.

http://www.ballkan.com/index.php?pag...ws&newsID=4047
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.2.2010, 17:17   86
Citim:
Muret po rrėzohen

Zėvendėskryeministri i Shqipėrisė, Ilir Meta ka deklaruar se muret qė i ndanin vendet e Ballkanit, po rrėzohen dalėngadalė. Sipas tij, pavarėsia e Kosovės po ndikon nė paqen dhe stabilitetin e rajonit.

Pavarėsia e Kosovės ėshtė njė ngjarje shumė e rėndėsishme, ajo ka luajtur njė rol shumė tė madh nė stabilitetin e gjithė rajonit. Ky qėndrim u dha nga Zėvendėskryeministri dhe Ministri i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, Ilir Meta, nė njė intervistė pėr Radio Kosovėn.

“Besoj se e ardhmja e rajonit tonė qėndron pikėrisht te bashkėpunimi i ngushtė dhe pa paragjykime i tė gjithė vendeve tė rajonit, natyrisht kėtu nuk kam se si tė pėrjashtoj Shqipėrinė dhe Serbinė - dy faktorė shumė tė rėndėsishėm nė rajonin tonė”, tha Meta.

Ai tha se tė dy vendet nuk duhet t’i referohen tė kaluarės, sepse njė gjė e tillė vetėm e ngadalėson integrimin nė Bashkimin Europian.


Ndėrsa, sa i pėrket problemit tė Kosovės qė ka nė Veri, Meta tha se pėr stabilizim tė kėsaj situate kėrkohet bashkėpunim, durim dhe dialog i vazhdueshėm.

“Pėrpjekjet e Qeverisė sė Kosovės dhe tė komunitetit ndėrkombėtar pėr stabilizimin e situatės edhe nė Veri tė vendit dhe pėr integrimin edhe tė zonave problematike, duhet tė vazhdojnė nė pėrpjekje edhe nė bashkėpunim tė ngushtė me komunitetin ndėrkombėtar, por edhe me komunitetet pėrkatėse”, tha ai.

Sa i pėrket vizitės qė do tė bėjė Meta nė Beograd, ai theksoi qė nuk do tė jenė ēėshtje diskutimi akuzat qė i janė drejtuar Shqipėrisė nga Serbia lidhur me “krimet” e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

“Jemi tė bindur se kemi tė bėjmė me akuza krejtėsisht tė pabaza dhe tė pavenda, ashtu sikurse Shqipėria ka qenė gjithmonė e hapur pėr tė bashkėpunuar me komunitetin ndėrkombėtar nė ēdo drejtim, i cili veēse verifikon edhe njė herė faktin qė Shqipėria ka qenė dhe do tė jetė njė burim stabiliteti pėr tė gjithė rajonin dhe jo njė burim problemesh pėr tė tjerėt”, tha Meta.

Ai u shpreh optimist nė pėrmirėsimin e marrėdhėnieve mes Kosovės dhe Shqipėrisė pasi qė, sipas tij, pėrfundimi i punės nė autorrugėn qė lidh kėto dy vende do t’i japė njė ritėm tė ri, njė dimension tė ri dhe do tė sjellė rezultate tė jashtėzakonshme nė marrėdhėniet e kėtyre dy vendeve.

“Unė besoj se nė njė tė ardhme jo fort tė largėt kjo autorrugė do tė mbėrrijė deri nė Serbi dhe do tė jetė njė korridor i rėndėsishėm rajonal, korridor paqeje, stabiliteti, zhvillimi dhe integrimi ekonomik”, tha Meta.

Ndėrkaq, sa i pėrket liberalizimit tė vizave, Meta tha se muret po rrėzohen njė nga njė dhe se nė kėtė mėnyrė i gjithė rajoni merr njė dimension tė ri tė komunikimit, tė integrimit dhe kuptohet edhe tė bashkėjetesės.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind...ujt/lexo/24893
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.2.2010, 05:46   87
Citim:
“Serbia nuk mund tė ketė politika tė dyfishta”

Presidenti i Republikės, Bamir Topi, shprehet mosbesues mbi njohjen sė afėrmi nga Serbia tė pavarėsisė sė Kosovės, por nga ana tjetėr vlerėson qė ajo nuk mund tė bėjė politikė me dy linja.

Kreu i shtetit shqiptar ka dhėnė njė intervistė pėr agjencinė e lajmeve “Kosova Press”, ku flet edhe pėr pėrpjekjet e Shqipėrisė pėr njohjen e mėtejshme tė kėtij shteti tė ri, pas dy vjetėsh qė ai ka fituar pavarėsinė, si dhe vlerėsimet pėr Kosovėn e sotme.

Rajoni ynė sot duhet tė imponojė qė mentalitete tė vjetra tė lidhura me retorika tė betejave, qė u kanė shkaktuar shumė drama popujve tė Ballkanit, patjetėr tė dalin jashtė mode, dhe tė gjithė sė bashku t’i afrohen njė politike tė bashkėpunimit nė interes tė vendeve dhe popujve tanė. Askush nuk mund tė bėjė politikė me ambiguitet, pra me dy linja. Nė rast se ne inkurajojmė qė edhe Serbia tė bėhet pjesė e botės evropiane, ajo duhet tė pranojė edhe vendimet qė ka marrė bashkėsia evropiane, tė njohė Kosovėn si shtet tė lirė, sovran, tė pavarur”, theksoi Topi.

Ai nė kėtė mėnyrė iu pėrgjigj interesit tė gazetarit Shkėlzen Ēoēa mbi reflektimin nė raport me Kosovėn tė pėrafrimit qė kanė paralajmėruar Kryeministri dhe ministri Jashtėm i Shqipėrisė me Beogradin zyrtar.

“Ne inkurajojmė dialogun dhe natyrisht jemi kritikė aty ku ky dialogu cenohet nga deklarata ultranacionaliste dhe kjo ėshtė dėshmuar edhe nė tryezat e zhvilluara kohė mė parė, ku ėshtė parė edhe njė tendencė e shprehur e politikės serbe pėr t’u kthyer nė retorikat ultranacionaliste”, vijoi ai.

Mė 17 shkurt Kosova feston 2-vjetorin e pavarėsisė, dhe pikėrisht pas dy vjetėsh Presidenti Topi vlerėson arritjet e deritanishme.

Institucionet e Kosovės, lidershipi politik, partitė politike nė pėrgjithėsi dhe shoqėria e Kosovės kanė arritur tė projektojnė nė mėnyrė definitive ndėrtimin e njė shteti multietnik, ēka do tė thotė qė pavarėsisht nga traumat e sė kaluarės, ky popull vital, martir, por edhe modern, di tė ngrejė tė ardhmen e njė shteti, qė detyrimisht do tė dijė tė veprojė me standardet e botės euroatlantike. Pjesėmarrja e autoriteteve tė Kosovės dhe e Presidentit Sejdiu nė tryeza e nė takime bilaterale dhe rajonale ėshtė kontribut i drejtpėrdrejtė i angazhimit tė autoriteteve tė Kosovės pėr tė qenė pjesė e politikave tė paqes dhe sigurisė rajonale”, tha kreu i shtetit shqiptar.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=64121
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.3.2010, 02:51   88
Citim:
Jeremiē e cilėsoi Kosovėn “kėndi mė i errėt i Evropės”

Gjenevė, 2 mars – Vetėm njė ditė pasi ka takuar ministrin e Jashtėm francez, Bernard Kouchner, nga i cili ka dėgjuar pėr nevojėn e njė “kompromisi pėr Kosovėn”, shefi i diplomacisė serbe, Vuk Jeremiē, ka vazhduar ofensivėn e tij kundėr Kosovės, duke e quajtur atė “kėndi mė i errėt nė Evropė”.

Dhe, duke mos u mjaftuar me kaq, Jeremiēi nuk ka ngurruar edhe qė Serbinė ta shpallė “lidere nė mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut dhe tė pakicave nė rajonin e Evropės Juglindore”.

Kėto deklarime ministri i Jashtėm serb i ka bėrė nė Pallatin e Kombeve nė Gjenevė, nė sesionin e Komitetit tė OKB-sė pėr tė Drejtat e Njeriut.
Duke shfrytėzuar foltoren e UNHCR-sė, Jeremiēi ka vazhduar t’i referohet Kosovės si territor “nė kuadėr tė kufijve kushtetues tė Serbisė”, duke akuzuar se nė Kosovė standardet e respektimit tė tė drejtave tė njeriut janė “larg nėn ēdo minimum tė pranueshėm”.

Jeremiēi ėshtė mbėshtetur edhe nė Rezolutėn 1244 tė OKB-sė, duke thėnė se ajo e pėrcakton Kosovėn tė jetė “nėn juridiksionin e Qeverisė nė Beograd”.
Sa u pėrket tė drejtave tė njeriut, Jeremiēi madje tha se “Kosova paraqet kontrast me pjesėn tjetėr tė Serbisė, dhe pa dyshim ėshtė kėndi mė i errėt i Evropės”.

“Gjatė dhjetėvjetėshit tė fundit ėshtė pėrgjysmuar popullata serbe, rome dhe boshnjake e Kosovės”, ka akuzuar ai, duke u bazuar nė shifrat e Komisariatit tė Lartė tė UNHCR-sė, qė thonė se nė kėtė periudhė brenda Kosovės janė zhvendosur 210,000 persona.

“Qindra njerėz janė vrarė, mijėra janė zhdukur pa gjurmė, pėrfshirė edhe ata organet e tė cilėve janė hequr nė kampet nė Shqipėrinė verilindore”, tha Jeremiē.

Ai madje u mbėshtet edhe nė shėnimet e organizatės “Transparency International” pėr tė akuzuar Kosovėn se bėn pjesė ndėr tė katėr vendet mė tė korruptuara nė botė, ndėrsa njė akuzė edhe mė tė ashpėr e bėri duke shtuar se “tregtia me drogė pėrbėn njė prej tė hyrave mė tė rėndėsishme nė Kosovė”.

Jeremiēi tha edhe se nė Kosovė prej vitit 1999 “janė shkatėrruar mė shumė se 150 manastire dhe faltore tė Kishės Ortodokse Serbe, pėrfshirė 35 qė janė shkatėrruar nė valėn e dhunės nė mars tė vitit 2004”.

Edhe pse pranoi se njė numėr objektesh janė rindėrtuar, ai e vlerėsoi situatėn e pėrgjithshme tė jetė “larg nga normalja”.

“Janė tė rrallė pjesėmarrėsit e programit tė vitit 2004 qė janė dėnuar, ata madje nuk janė akuzuar pėr krim nga urrejtja, por pėr prishje tė rendit publik dhe pėr gjėra tė ngjashme”, tha Jeremiēi nė Gjenevė.

“Objektet e Kishės Ortodokse Serbe janė baza e identitetit tonė, ato nuk janė vetėm pėrmendore apo muze, por janė pjesė e historisė sonė kombėtare, sikur qė do tė jenė pjesė e sė ardhmes evropiane tė Serbisė”, tha Jeremiē, duke konstatuar se disa prej kėtyre objekteve gjenden nė listėn e trashėgimisė botėrore tė UNESCO-s.

Jeremiēi mė tutje akuzoi autoritetet e Kosovės se disa objekte fetare ortodokse i pėrmendin pa ua pėrmendur “prejardhjen e tyre serbe, dhe pa pėrmendur faktin qė ato janė trashėgimi kulturore serbe”.

“Jemi tė brengosur qė edhe autoritetet shqiptare tė Kosovės vazhdojnė ndalimin e pėrdorimit tė shkrimit cirilik nė vendet publike”, ishte akuza tjetėr e Jeremiēit drejtuar shtetit tė Kosovės, pėr shpalljen e pavarėsisė tė sė cilės ai e vlerėsoi se “ka sjellė nė pikėpyetje bazėn e sistemit ndėrkombėtar dhe e ka ndarė botėn, meqė dy tė tretat e anėtarėve tė OKB-sė nuk e pėrkrahin pavarėsinė e Kosovės, por vazhdojnė ta respektojnė sovranitetin dhe integritetin territorial tė Serbisė”.

http://www.kohaditore.com/index.php?cid=1,24,13425
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.3.2010, 06:49   89
Citim:
BE: Samit i ri pėr perspektivėn evropiane tė Ballkanit

Presidenca spanjole e Bashkimit Evropian propozoi sot njė takim tė nivelit tė lartė tė Bashkimit Evropian dhe zyrtarėve nga Ballkani pėr tė “pėrforcuar perspektivėn evropiane tė rajonit”, transmeton AFP.

“Duhet t’u tregojmė vendeve nė rajon se vazhdojmė tė kujdesemi mė shumė se dhjetė vjet mė parė”, u thanė nė njė komunikatė Spanja dhe Italia partnerėve tė tyre nė BE nė takimin e ministrave tė jashtėm nė Kordoba tė Spanjės.

”Sfidat janė tė ndryshme nga ato qė vendet e rajonit pėrballeshin 10 vjet mė parė”, thuhet nė letrėn, e cila bėn thirrje qė samiti tė mbahet nė Sarajevė nga fillimi i qershorit.

http://alsat-m.tv/bota/29195.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.3.2010, 07:55   90
Citim:
Kryeministri Thaēi ofron integrimin pa forcė tė serbėve nė Kosovė

Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, tha se qeveria e tij nuk do t’i detyrojė me forcė serbėt nė veri tė vendit tė integrohen nė shtetin e Kosovės me shumicė shqiptare.

Por zoti Thaēi tha sot se qeveria e tij do tė pėrpiqet t’i afrojė serbėt, tė bėhen pjesė e vendit pėrmes njė numri investimesh dhe stimujsh tė tjerė. Ai i tha agjencisė Rojters se kėto investime do tė koordinohen me komunitetin ndėrkombėtar, pėrfshi NATO-n dhe institucione tė tjera ekonomike.

Kryeministri Thaēi tha po ashtu, se ka nė plan tė marrė pjesė nė njė konferencė rajonale tė udhėheqėsve politikė, qė do tė mbahet nė Slloveni kėtė muaj dhe se do pranonte me kėnaqėsi t’i jepet dorėn Presidentit serb Boris Tadiē. Serbia deri tani i ka bojkotuar konferencat ku janė tė ftuar udhėheqėsit e tė dy vendeve.

http://www1.voanews.com/albanian/new...-87140422.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.3.2010, 04:36   91
Citim:
“Bashkimi pėr Mesdheun, pjesė e politikės tonė tė integrimit

Ministri i Punėve tė Jashtme, Ilir Meta, dha dje njė drekė pune pėr ambasadorėt rezidentė tė vendeve anėtare tė Bashkimit pėr Mesdheun, nė kuadėr tė sė cilės u zhvilluan biseda lidhur me angazhimin politik tė Shqipėrisė dhe projektet konkrete tė kėtij organizmi.

Nė fjalėn e tij, Meta theksoi rėndėsinė qė Shqipėria i kushton bashkėpunimit nė kuadėr tė BpM, i cili pėrbėn njė dimension relativisht tė ri nė politikėn e jashtme shqiptare, me mundėsi tė reja dhe tė shumta ndėrveprimi, shkėmbimi e bashkėpunimi pėr ēėshtje tė rėndėsishme nė interes tė vendit, tė rajonit tė Mesdheut e mė gjerė.

“Bashkėpunimin nė kuadėr tė Bashkimit pėr Mesdheun, ne e shohim si njė vlerė tė shtuar tė politikės sonė tė jashtme dhe si pjesė komplementare tė procesit tonė tė integrimit”, tha Meta. Ai theksoi mė tej synimin e Qeverisė pėr tė dinamizuar pjesėmarrjen e Shqipėrisė jo vetėm nė forumet e dialogut politik, por kryesisht nė ato tė bashkėpunimit konkret nė fushėn ekonomike, tė kulturės, arsimit etj.

“Pėr kėtė qėllim ne kemi pėrgatitur njė plan konkret pune, ku pėrfshihet edhe mundėsia e organizimit nė Shqipėri tė ndonjė takimi ministerial nė fushėn e energjisė apo tė kulturės” tha Meta.

Nga ana e tij, pėrfaqėsuesi i kryesisė sė radhės sė BE-sė, ambasadori i Mbretėrisė sė Spanjės, Manuel Montobbio theksoi objektivat prioritare tė Bashkimit pėr Mesdheun, qė kanė tė bėjnė me transformimin e ideve nė realitet me qėllim krijimin e njė zone paqeje, dialogu ndėrkulturor dhe prosperiteti nė rajonin e Mesdheut.

Nė fund, bashkėbiseduesit theksuan se kjo drekė pune pėrkon me njė periudhė tė rėndėsishme tė riorganizimit dhe ridimensionimit tė bashkėpunimit nė kuadėr tė Bashkimit pėr Mesdheun, duke u ndalur edhe nė objektivat qė duhen arritur dhe nė sfidat e bashkėpunimit pėr tė ardhmen.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=64519

Citim:
Ilir Meta nesėr nė vizitė "historike" nė Beograd

Tiranė, 10 mars 2010 - Shqipėria e konsideron "historike" vizitėn e nesėrme tė nėnkryetarit tė qeverisė dhe ministrit tė Jashtėm Ilir Meta nė Beograd, tha shefi i kabinetit tė tij, Sokol Dervishaj.

Gjatė vizitės dyditore, zyrtarėt shqiptarė dhe serbė do tė bisedojnė pėr "marrėdhėniet ndėrmjet dy vendeve, stabilitetin nė rajon dhe integrimin e shteteve tė Ballkanit nė Bashkimin Evropian", transmeton AFP.

Njoftohet se Meta do takohet me presidentin Boris Tadiē, ministrin e Jashtėm Vuk Jeremiē dhe nėnkryetarin e qeverisė serbe, Bozhidar Gjeliq. Kjo ėshtė vizita e parė e njė zyrtari tė lartė shqiptar prej vitit 2005, kur nė Beograd qėndroi ish shefi i diplomacisė, Kastriot Islami.

Ndėrkaq sipas mediave tė Beogradit, Ilir Meta do tė marrė pjesė edhe nė mbledhjen pėrkujtimore me ratsin e pėrcjetorit tė vrasjes sė kryeministrit Zoran Gjinxhiē.

http://www.kosova.com/artikulli/60297
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.3.2010, 04:58   92
Citim:
BE nuk guxon tė dėshtojė nė Ballkan, thotė Eshton

“Nė Ballkanin Perėndimor, mė tepėr se kudo, Bashkimi Evropian nuk mund t’i lejojė vetes tė dėshtojė” ,tha shefja e diplomacisė sė Bashkimit Evropian Kathrin Eshton.

Nė adresimin e saj nė Parlamentin Evropian, lady Eshton potencoi sukseset e Bashkimit Evropian nė situatat post-konfliktuale nė Ballkan, si model pėr aksionet e ardhshme tė BE-sė.

http://www.rtklive.com/new/?cid=1&newsId=36560
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.3.2010, 15:43   93
Citim:
Beograd: Ilir Meta u takua me Boris Tadiēin

Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, Ilir Meta ėshtė takuar sot nė Beograd, me presidentin e Serbisė, Boris Tadiē, duke i filluar kėshtu bisedimet me zyrtarėt e lartė serbė.

Zoti Meta, njėherėsh zėvendės kryeministėr i Shqipėrisė, nė orėt e mbrėmjes takon edhe ministrin e brendshėm, Ivica Daēiq dhe ministrin e jashtėm, Vuk Jeremiē, ndėrsa ėshtė paralajmėruar edhe takimi me nėnkryetarin e qeverisė sė Serbisė, Bozhidar Gjeliq.

Mendohet se temė kryesore e bisedimeve ėshtė forcimi i bashkėpunimit dypalėsh, i atij rajonal dhe procesi i integrimeve evropiane.

Ministri i jashtėm i Shqipėrisė, Ilir Meta, nesėr merr pjesė nė manifestimin e shėnimit tė pėrvjetorit tė vrasjes sė ish kryeministrit tė Serbisė, Zoran Gjinxhiē.

Ministri Meta, nesėr do tė vizitojė Luginėn e Preshevės me ē' rast do tė takohet me liderėt e shqiptarėve tė kėsaj ane.

http://rtv21online.com/home/?section...ls&newsid=9596

Citim:
Meta e Tadic: Tė rrisim bashkėpunimin

Numri dy i qeverise shqiptare, Ilir Meta, ėshtė takuar ne Beograd me presidentin serb Boris Tadic, me tė cilin ka diskutuar pėr njė seri ēėshtjesh tė rėndėsishme.

Sipas njė njoftimi tė presidencės serbe, Meta dhe Tadic kanė biseduar pėr nevojėn e bashkėpunimit nė luftėn kundėr krimit tė organizuar dhe terrorizmit.

Gjithashtu, thuhet nė njoftim, nė qendėr tė takimit kanė qenė edhe ēėshtjet e integrimit, si dhe intensifikimi i marrėdhėnieve dypalėshe, qė aktualisht konsiderohet nė nivel tė ulėt.

http://www.ina-online.net/default.as...2862844e7&ln=3

Citim:
Meta: Pėr Kosovėn, pozicione krejtėsisht tė kundėrta

Ministri i jashtėm i Shqipėrisė, Ilir Meta, tha nė Beograd, se pėr ēėshtjen e Kosovės, qeveritė e Shqipėrisė dhe tė Serbisė kanė pozicione krejtėsisht tė kundėrta.

“Pėr ēėshtjen e Kosovės, dy qeveritė tona kanė pozicione krejtėsisht tė kundėrta. Por, nga ana tjetėr, ne u pajtuam qė e ardhmja e gjithė rajonit ėshtė nė Bashkimin Evropian, duke mos e lėnė askend prapa”, tha Ilir Meta, mbrėmė nė Beograd, pas takimit me ministrin e jashtėm tė Serbisė, Vuk Jeremiē.

Jeremiē theksoi se dallimi pėr Kosovėn, “nuk ėshtė zvogėluar me kėto bisedime” por, sipas tij, nga ky takim ka dalė njė gjė shumė pozitive e kjo ėshtė qė tė bėjmė pėrpjekje qė ky dallim tė izolohet nė mėnyrė qė ajo tė mos i ngarkoj raportet tona nė fushat e tjera”.

Gjatė qėndirmit tė tij nė Beogard, Ilir Meta u takua me presidentin e Serbisė, Boris Tadiē, me ministrin e brendshėm, Ivica Daēiq dhe me nėnkryetarin e qeverisė, Bozhidar Gjeliq.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=51288

Citim:
Mbėshtetja pėr integrimin, Berisha falėnderon Greqinė

Kryeministri Sali Berisha priti dje nė njė takim sekretarin e Pėrgjithshėm tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Greqisė, ambasadorin Jannis Alexios Zeppos, i cili ndodhet nė Shqipėri pėr njė vizitė, si pjesė e njė grupi ndėrkombėtar diplomatėsh dhe personalitetesh qė po zhvillojnė njė tur vizitash konsultimi, nė kuadėr tė projektit pėr hartimin e konceptit tė ri strategjik tė NATO-s.

Kryeministri Berisha i uroi mirėseardhjen dhe e falėnderoi pėrzemėrsisht ambasadorin Zeppos pėr mbėshtetjen e jashtėzakonshme qė Greqia, nė vazhdimėsi, i ka treguar Shqipėrisė, si nė procesin e anėtarėsimit nė NATO, ashtu edhe pėr ecjen para me shpejtėsi nė projektin pėr anėtarėsim nė BE dhe nė procesin e liberalizimit tė vizave.

Ambasadori Zeppos e falėnderoi kryeministrin Berisha pėr pritjen e ngrohtė, duke i transmetuar atij pėrshėndetjet mė tė pėrzemėrta tė Kryeministrit tė Greqisė, Jorgos Papandreu. Ai e njohu kryeministrin edhe me misionin e grupit ndėrkombėtar pėr konceptin e ri strategjik tė NATO-s.

Nė takim, Berisha vlerėsoi si jashtėzakonisht tė rėndėsishėm dhe tė domosdoshėm hartimin e konceptit tė ri strategjik pėr njė aleancė efikase, tė aftė pėr tiu pėrgjigjur me sukses tė plotė sfidave tė shekullit 21. Kryeministri i ripohoi ambasadorit vendosmėrinė e Shqipėrisė, si aleate e re e NATO-s, pėr tė dhėnė kontributin e saj, si nė konceptin e ri strategjik, ashtu edhe pėr tė vazhduar mbėshtetjen pėr tė gjitha misionet e Aleancės, nė shėrbim tė paqes e sigurisė globale.

Nė takim u diskutua edhe pėr marrėdhėniet dypalėshe midis Greqisė dhe Shqipėrisė dhe u shpreh angazhimi dhe vendosmėria e plotė e qeverive tė tė dy vendeve pėr tė vazhduar me nivelin e shkėlqyer tė marrėdhėnieve mes dy vendeve dhe pėr ti zhvilluar ato edhe mė tej nė tė gjitha fushat.

Berisha vlerėsoi bashkėpunimin ekonomik me vendin fqinj si jashtėzakonisht tė rėndėsishėm, nė veēanti investimet tė mėdha e tė suksesshme tė investitorėve grekė nė Shqipėri gjatė viteve tė fundit.

http://www.ballkan.com/index.php?pag...ws&newsID=4601
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.3.2010, 16:01   94
Citim:
Meta takon Jeremiē: Marrėdhėnie tė mira,por i ndan Kosova

Beograd – Gjatė qėndrimit nė Beograd, ministri i Jashtėm shqiptar Ilir Meta ka zhvilluar njė takim me presidentin serb Boris Tadiē, me homologun Vuk Jeremiē si dhe me njė sėrė personaliesh tė tjera tė larta tė shtetit serb.

Si parin e vizitės sė tij, Meta e ka nisur me homazhe pranė varrit tė ish-kryeministri Zoran Xhinxhiē, i vrarė nga nacionalistė serb.

Nė konferencėn pėr shtyp me Jeremiē, Meta u shpreh pėr njė erė tė re nė marrėdhėniet mes Shqipėrisė dhe Serbisė. Gjithashtu ėshtė rėnė dakord pėr zgjerimin e mėtejshėm tė bashkėpunimit.

“Sė bashku kemi nėnshkruar sot Protokollin e Bashkėpunimit mes dy Ministrive tė Punėve tė Jashtme, i cili afirmon bindshėm forcimin e mėtejshėm, thellimin dhe ngritjen e marrėdhėnieve mes dy vendeve tona, tė bazuara nė vlera tė pėrbashkėta, paqe dhe prosperitet, si njė kontribut tė pėrbashkėt pėr tė ardhmen evropiane tė vendeve tona dhe tė rajonit”, theksoi Meta.

Njė temė tjetėr e diskutimeve ishte edhe Kosova, ku Meta theksoi se dy vendet ndajnė pozicione krejtėsisht tė ndryshme.

“Pėr sa i pėrket Kosovės, Qeveritė tona kanė pozicione qartėsisht tė ndryshme. Por, nga ana tjetėr, kemi rėnė dakot se e ardhmja e mbarė rajonit ėshtė nė gjirin e Bashkimit Evropian, duke mos lėnė pas askėnd”, tha Meta.

Pėrveē Kosovės, Jeremiē i ka kujtuar kryediplomatit shqiptar se ekziston edhe njė ēėshtje tjetėr, ajo e njė minoriteti serb nė Shqipėri, gjė pėr Metėn kjo kėrkesė do tė verifikohet, pasi deri mė tani nuk ėshtė regjistruar ndonjė minoritet i tillė nė vendin tonė.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...itike&nr=12467

Citim:
Meta: Pėr Kosovėn, pozicione krejtėsisht tė kundėrta

Ministri i jashtėm i Shqipėrisė, Ilir Meta, tha nė Beograd, se pėr ēėshtjen e Kosovės, qeveritė e Shqipėrisė dhe tė Serbisė kanė pozicione krejtėsisht tė kundėrta, raporton Radio Evropa e Lirė.

“Pėr ēėshtjen e Kosovės, dy qeveritė tona kanė pozicione krejtėsisht tė kundėrta. Por, nga ana tjetėr, ne u pajtuam qė e ardhmja e gjithė rajonit ėshtė nė Bashkimin Evropian, duke mos e lėnė askėnd prapa”, tha Ilir Meta, mbrėmė nė Beograd, pas takimit me ministrin e jashtėm tė Serbisė, Vuk Jeremic.

Zoti Jeremic theksoi se dallimi pėr Kosovėn, “nuk ėshtė zvogėluar me kėto bisedime” por, sipas tij, nga ky takim ka dalė njė gjė shumė pozitive e kjo ėshtė qė tė bėjmė pėrpjekje qė ky dallim tė izolohet nė mėnyrė qė ajo tė mos i ngarkoj raportet tona nė fushat e tjera”.

Gjatė qėndrimit tė tij nė Beograd, Ilir Meta u takua me presidentin e Serbisė, Boris Tadic, me ministrin e brendshėm, Ivica Dacic dhe me nėnkryetarin e qeverisė, Bozidar Djelic.

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=7739

Citim:
Meta-Jeremiē: Mospajtimi rreth Kosovės nuk guxon tė jetė pengesė e bashkėpunimit

Ministrat e Jashtėm tė Serbisė e Shqipėrisė, Vuk Jeremiē e Ilir Meta janė pajtuar mbrėmė nė Beograd se pėrkundėr faktit qė midis dy vendeve ekziston mospajtim i thellė lidhur me ēėshtjen e statusit tė Kosovės, kjo nuk guxon tė jetė pengesė pėr bashkėpunimin e dy vendeve nė fushat tjera.

Pas bisedimeve tė mbrėmshme me shefin e diplomacisė shqiptare, ministri serb Jeremiē u tha gazetarėve se “ekziston dallimi i madh nė qėndrimet rreth ēėshtjes sė statusit tė ardhshėm tė Kosovės qė nuk janė zvogėluar as me bisedimet tona tė sotme, por jemi marrė vesh qė kėtė dallim ta izolojmė qė tė mos i ngarkojmė marrėdhėniet tona nė fushat tjera”.

Ministri Meta tha se Qeveritė e Serbisė dhe Shqipėrisė “kanė qėndrime tė ndryshme rreth ēėshtjes sė Kosovės, por pajtohemi me atė se e ardhmja e gjithė rajonit pa pėrjashtim ėshtė nė Bashkimin Evropian”.

Duke e vlerėsuar vizitėn e Metės nė Serbi si “historike” Jeremiē tha se Beogradi e Tirana kanė vizion tė pėrbashkėt tė sė ardhmes –anėtarėsimin e mbarė rajonit nė Bashkimin Evropian (BE). “Paqja dhe stabiliteti nė rajon do tė varen shumė nga marrėdhėniet e serbėve dhe shqiptarėve dhe ėshtė me rėndėsi kritike qė ato marrėdhėnie nė tė ardhmen tė jenė mė tė mirė se ē’ka qenė rasti nė tė kaluarėn” tha Jeremiē.

Ministri Meta vlerėsoj se me kėtė vizitė po nis “njė epokė” e re nė marrėdhėniet midis dy vendeve tė cilat do tė bėhen “gurthemel i paqes dhe i stabilitetit nė rajon. Ėshtė koha e duhur pėr soliaditet tė ri, partneritet dhe energji tė re tė vendeve tė rajonit pėr hir tė integrimeve evropiane” theksoi Meta.

Ai shtoi se Qeveritė e Serbisė e Shqipėrisė duhet tė luajnė rolin e vet nė pajtimin e serbėve dhe shqiptarėve nė rajon, me ēka u pajtua edhe ministri Jeremiē duke thėnė se kėta dy popuj “nuk kanė shtėpi tjetėr” pos kėsaj nė rajon.

Dy ministrat janė pajtuar se edhe pakicat kombėtare, ajo shqiptare nė Serbi dhe serbe nė Shqipėri duhet ti gėzojnė tė drejtat mė tė mėdha tė mundshme dhe tė paraqesin lidhjen midis dy shteteve.

Serbia ka ndėrmend qė ne Luginėn e Preshevės te bėjė prosperitete dhe pozita e pakicės kombėtare nė Serbi ėshtė me rėndėsi tė madhe pėr Beogradin, tha Jeremiē duke shtuar se pėr Serbinė ėshtė e rėndėsishme edhe pozita e pakicės serbe nė Shqipėri.

“Shpresoj se serbėt nė Shqipėri do tė kenė tė drejta tė njėjta si shqiptarėt nė Serbi”, tha Jeremiē duke shfaqur gatishmėrinė e autoriteteve tė Beogradit qė pakicės kombėtare shqiptare nė Serbi tu sigurojnė shkallė mė tė lartė tė mundshme tė drejtave minoritare.

Ministri Meta i pėrshėndeti “pėrpjekjet e autoriteteve serbe pėr ta pėrmirėsuar jetėn e njerėzve” nė jug tė Serbisė dhe shtoi se Tirana ēėshtjen e pakicave kombėtare do ta zgjidh pas zbatimit tė regjistrimti, qė do tė bėhet nė “mėnyrė transparente, nė harmoni me standardet mė tė larta evropiane”.

Meta, gjatė vizitės sė djeshme nė Beograd ėshtė takuar edhe me presidentin e Serbisė Boris Tadiē, nėnkryeministrin pėr integrime evropiane Bozhidar Gjeliq dhe me ministrin e Policisė, Ivica Daēiq. Me kėtė rast janė nėnshkruar disa marrėveshje, midis tė cilave Marrėveshja mbi bashkėpunimin e dy Ministrive tė Jashtme dhe Marrėveshja mbi luftėn kundėr kriminalitetit tė organizuar dhe terrorizmit ndėrkombėtar.

Nėnkryeministri i Shqipėrisė sot do tė qėndrojė nė Luginėn e Preshevės ku do tė bisedojė me pėrfaqėsuesit politik tė shqiptarėve.Vizita e Ilir Metės nė Serbi ėshtė kontakti i parė dypalėsh ndėrmjet Tiranės e Beogradit gjatė pesė viteve tė fundit. Beogradi i ka ndėrprerė marrėdhėniet diplomatike me Tiranėn nė vitin 1999, gjatė bombardimeve tė NATO-s, dhe ato janė ripėrtėritur nė janar tė vitit 2001./fa./

http://www.rtklive.com/new/?cid=1&newsId=36621
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.3.2010, 17:25   95
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Copa e mishit me dy sy qė ėshtė nė krye tė MPJ, veē tė qenit inferior, legjitimitit tė kėrkesave serbe, legjitimimit tė politikės sė deritashme serbe ndaj shqiptarėve si dhe asgjėsimit tė Veriorit nė nivel politike tė jashtme, sapo shpiku dhe pakicė serbe nė Shqipėri! Vėllai i vogėl biologjik i Jeremiēit, Meta.

Me nder muhabetit, po pėr "tė hyrė nė BE" komunistėt shqipfolės po lėnė bythėn...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.3.2010, 14:56   96
Citim:
Meta nė Beograd, Jeremic: Nė Shqipėri ka minoritet serb

Zevendeskryeministri dhe ministri i jashtem Ilir Meta zhvilloi nje vizite dyditore ne Serbi me ftese te homologut te tij Vuk Jeremic. Ndersa e ka cilėsuar si historike kete vizite kryediplomati serb, Vuk Jeremic gjate deklarates per mediat, deklaroi per here te pare se ne Shqiperi ekziston nje minoritet serb per te cilin Beogradit kėrkon te njejten vėmendje dhe rendesi qe ai i kushton minoritetit shqiptar ne Luginen e Presheves.

“Serbia i kushton shumė vėmėndje Luginės sė Preshevės dhe synon ta bėjė kėtė pjesė mė tė begatė dhe mė tė integruar. Ndėrkohė, gjendja e minoritetit etnik shqiptar ėshtė me rėndėsi jashtėzakonisht tė madhe pėr Qeverinė e Serbisė. Edhe gjendja e minoritetit Serb nė Shqipėri ėshtė me rėndėsi jetike. Prandaj, unė shpresoj qė minoriteti etnik Serb do tė gėzojė tė njėjtin status si dhe minoriteti etnik shqiptar kėtu nė Serbi dhe ne do tė bėjmė gjithēka qė qytetarėt e kėtij vendi dhe pakicat tė jetojnė nė paqe dhe begati”, tha Vuk Jeremic, minister i Jashtem i Serbise.

Nderkohe ky pretendim i ngritur per here te pare nga ministri i jashtem serb Jeremic, mori garancine e Zevendeskryeministri Meta se do te trajtohet sipas standardeve nderkombetare dhe me konkretisht do te marre pėrgjigje nga regjistrimi i ri i popullsise ne Shqiperi ku perfshihet edhe deklarimi i kombesise.

“Pėr sa i pėrket ēėshtjes sė ngritur nga Ministri Jeremiē, pėr ekzistencėn e njė minoriteti serb nė Shqipėri, qėndrimi i Qeverisė time ėshtė shumė i qartė: ēėshtja e ngritur do tė trajtohet dhe verifikohet pas regjistrimit tė ri tė popullėsisė, i cili do tė jetė shumė transparent dhe konform standardeve evropiane. Tė gjitha problemet e lidhura me minoritetet e vendeve, qė mė parė ishin pjesė e Republikės Federative Jugosllave, do tė trajtohen pėrmes regjistrimit tė popullėsisė. Nė mbarė Ballkanin, kombet tona janė diku shumicė dhe diku tjetėr minoritet. E vetmja zgjidhje ėshtė tė aplikojmė tė njėjtat standarte evropiane pėr minoritetet”, tha Ilir Meta, zv.kryeminister, min i Jashtem.

Te dy homologet pranuan se persa i perket ceshtjes se Kosoves, Tirana dhe Beogradi ndajne qėndrime te ndryshme por bien dakord se perspektiva evropiane e rajonit te Ballkanit nuk pėrjashton asnjė prej vendeve.

“Pėr sa i pėrket Kosovės, Qeveritė tona kanė pozicione qartėsisht tė ndryshme. Por, nga ana tjetėr, kemi rėnė dakort se e ardhmja e mbarė rajonit ėshtė nė gjirin e Bashkimit Evropian, duke mos lėnė pas askėnd”, tha Meta.

“Sot, marrėdhėniet ndėrmjet Shqipėrisė dhe Serbisė mbajnė barrėn e rėndė tė mospajtimit politik lidhur me statusin e Kosovės dhe Metohisė pėr tė cilėn ndėrmjet Tiranės dhe Beogradit ka dallime shumė tė mėdha; kėto dallime nuk u ngushtuan as nė bisedimet tona tė sotme. Por, ajo ēka nė fakt ka dalė nga diskutimet tona, si diēka e mirė dhe pozitive ėshtė se ne duhet tė bėjmė tė gjitha pėrpjekjet me qėllim qė ta mbajmė tė izoluar ndėrmjet nesh kėtė pikpamje tė ndryshme”, u shpreh Jeremic.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-vendi/...itet-serb.html

Citim:
Meta: Tirana dhe Beogradi me rol kyē pėr pajtimin e serbėve dhe shqiptarėve

Beograd, 12 mars 2010 - Zv/kryeministri dhe Ministri i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, Ilir Meta ka pranuar se ndėrmjet Beogradit dhe Tiranės ekzistojnė dallime sa i pėrket statusit tė Kosovės, por ka theksuar se kjo nuk guxon tė rrezikojė bashkėpunimin e ndėrsjellė nė fushat e tjera.

"Nė kėtė mėnyrė do tė forcojmė edhe vetė bashkėpunimin ndėretnik dhe kontaktet midis serbėve dhe shqiptarėve edhe nė Kosovė, por edhe gjetkė nė rajon", ka thėnė Meta nė njė konferencė pėr shtyp nė ditėn e dytė tė vizitės sė tij nė Beograd.

Ai ka theksuar se "megjithė mospajtimet sa i pėrket ēėshtjes sė Kosovės, Serbia dhe Shqipėria janė dakord se e ardhmja e rajonit ėshtė nė BE dhe se tė gjitha dallimet dhe mospajtimet duhet zgjidhur nė mėnyrė evropiane".

I pyetur nėse pėr kėtė ka biseduar me pėrfaqėsuesit e pushtetit nė Kosovė pėr vizitėn e tij nė Beograd, Meta ka thėnė se me Prishtinėn ėshtė nė kontakt tė vazhdueshėm dhe se vizita nė Serbi natyrisht se ka qenė temė e bisedimeve.

"Autoritetet e Kosovės e kuptojnė dhe e mbėshtesin kėtė vizitė, sepse ėshtė e qartė e se Shqipėria dhe Serbia kanė njė rol kyē nė procesin e pajtimit tė serbėve dhe shqiptarėve", ka thėnė Meta, duke shtuar se nė tė ardhmen do tė shkojė mė shpesh nė Serbi dhe pret vizita tė shpeshta tė zyrtarėve serbė nė Shqipėri.

"Ajo qė duhet tė bėjmė ėshtė qė tė kuptojmė se e ardhmja ėshtė mė e rėndėsishme nga e kaluara", ka thėnė Meta, duke shprehur bindjen se marrėdhėniet e serbėve dhe shqiptarėve do tė pėrmirėsohen dukshėm.

http://www.kosova.com/artikulli/60374

Citim:
Meta-Tadiē: “Marrėdhėniet mes dy vendeve do tė jenė solide”

Zv.kryeministri, njėkohėsisht ministėr i Punėve tė Jashtme, Ilir Meta, ėshtė takuar dje me Presidentin e Republikės sė Serbisė, Boris Tadiē. Nė takim Tadiē ka theksuar rėndėsinė e marrėveshjes pėr bashkėpunim nė luftėn kundėr krimit tė organizuar, tregtisė ilegale me drogė dhe terrorizmit ndėrkombėtar.

Theksi nė kėtė takim ėshtė vėnė te pėrmirėsimi i marrėdhėnieve mes dy vendeve, veēanėrisht nė fushėn e ekonomisė.

Kjo ėshtė vizita e parė e njė zyrtari shqiptar tė nivelit tė lartė nė Serbi, ēka ėshtė pėrkthyer si njė sinjal pėr pėrmirėsimin e marrėdhėnieve mes dy vendeve. Serbia dhe Shqipėria pritet tė firmosin njė memorandum mirėkuptimi pėr tė bashkėpunuar nė luftėn kundėr krimit tė organizuar, tregtisė sė drogės dhe terrorizmit ndėrkombėtar.

Meta ėshtė takuar edhe me homologun e tij serb, Vuk Jeremiē, tė cilėt kanė rėnė dakord se e ardhmja e rajonit ėshtė integrimi nė Bashkimin Europian, por nuk kanė rėnė dakord pėrsa i pėrket ēėshtjes sė Kosovės.

Ata kanė deklaruar se tė dyja vendet do tė luajnė rol se do tė vendosin komunikim mes kombeve dhe tė gjithė rajonit. Tė dy kanė theksuar se paqja dhe stabiliteti i rajonit varen nga marrėdhėniet serbo-shqiptare. Ndėrkohė, Jeremiē theksoi se Serbia mbėshtet liberalizimin e vizave pėr Shqipėrinė si dhe integrimin e rajonit nė BE.


Vizita

Meta e filloi vizitėn e tij zyrtare nė Serbi me homazhe pranė varrit tė ish-kryeministrit serb, Zoran Xhinxhiē. Kėto homazhe pėrkojnė me 7-vjetorin e vrasjes sė Xhinxhiēit. Gjatė homazheve Meta u shoqėrua nga bashkėshortja e tė ndjerit, Ruzhica Xhinxhiē dhe bashkėshortja e tij, Monika Kryemadhi.

Ministri Meta u takua me presidentin serb, Boris Tadiē nė Presidencėn serbe. Fillimisht dy zyrtarėt kanė shtrėnguar duart, kanė prezantuar delegacionet qė i shoqėronin. Mė pas zyrtarėt janė ulur nė tryezė tė pėrbashkėt nė praninė e mediave. Por bisedimet vazhduan mė pas me dyer tė mbyllura.

Gjatė homazheve pranė varrit tė ish-kryeministrit Xhinxh, Meta dha njė prononcim pėr mediat.

“Ishte njė obligim i imi ta nisja kėtė vizitė zyrtare nė Beograd, duke bėrė homazhe dhe duke nderuar kujtimin e kryeministrit tė ndjerė Zoran Xhinxhiē, pikėrisht kėtu nė banesėn e tij tė fundit. Xhinxhiē, pa asnjė diskutim, qė mbetet njė frymėzim jo vetėm pėr demokratėt dhe forcat progresiste e pro-europiane nė Serbi, por nė tė gjithė rajonin tonė”, - u shpreh Meta, duke nėnvizuar “falė kurajės sė tij tė jashtėzakonshme, Serbia ėshtė nė njė stad tė ri tė integrimit europian dhe tė gjithė procesit tė integrimit nė komunitetin ndėrkombėtar. Falė kėtij vizioni dhe kuraje, edhe marrėdhėniet mes dy vendeve tona kanė pėrparuar, ndoshta jo aq sa do tė dėshironin shumė si unė”.

Ministri Meta ka vlerėsuar zhvillimin e marrėdhėnieve midis Shqipėrisė dhe Serbisė, pasi ato do tė ndikojnė nė procesin e integrimit europian.

“Shpreh besimin se akoma mė shumė kėto marrėdhėnie do tė shėnojnė progres dhe do tė jenė solide, sepse marrėdhėniet midis Shqipėrisė dhe Serbisė janė shumė tė rėndėsishme pėr perspektivėn e rajonit tonė, pėr pėrshpejtimin e integrimit tė tij europian, dhe janė shumė tė rėndėsishme pėr njė pajtim tė sinqertė, solid dhe afatgjatė midis shqiptarėve dhe serbėve, por edhe midis shqiptarėve dhe gjithė sllavėve nė rajon, si njė domosdoshmėri pėr tė garantuar njė tė ardhme tė pėrbashkėt pėr tė gjithė qytetarėt e rajonit tonė, pavarėsisht pėrkatėsive etnike. Ne kemi pėrgjegjėsi tė madhe pėr tė ardhmen tonė, pėr tė ardhmen e fėmijėve tanė”, - u shpreh Meta.

Ai shprehu nderim pėr Ruzhica Xhinxhiē, pavarėsisht angazhimeve shumė tė mėdha, pasi kjo periudhė pėrkon edhe me 7-vjetorin e vrasjes sė kryeministrit tė ndjerė Xhinxhiē, e cila i nderoi duke u bashkuar nė kėtė homazh.

Meta tha se brenda kėtij viti do tė organizojė njė aktivitet tė rėndėsishėm me fondacionin “Xhinxhiē” qė ajo drejton nė Shqipėri, por edhe kėtu nė Serbi.

“Ėshtė e rėndėsishme tė theksoj edhe njėherė se kuraja e kėtij politikani tė jashtėzakonshėm, pėr tė cilėn ai pagoi njė ēmim jashtėzakonisht tė rėndė, do tė mbetet gjithmonė njė frymėzim jo vetėm pėr tė gjithė forcat progresiste kėtu, por edhe pėr tė gjithė rajonin”, - u shpreh Meta.

Nė fund tė homazheve, Meta e falėnderoi znj. Xhinxhiē pėr prezencėn e saj dhe e ftoi atė pėr njė vizitė nė Shqipėri.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=24827

Citim:
E ardhmja nė BE pavarėsisht ndarjes pėr Kosovėn

Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, Ilir Meta, dhe homologu i tij serb Vuk Jeremiē, kanė deklaruar nė Beograd se pėrkundėr mospajtimeve tė thella pėr statusin e Kosovės, ardhmėria e Ballkanit ėshtė nė Bashkimin Evropian.

Shefi i diplomacisė serbe ka thėnė se paqja dhe stabiliteti nė rajon do tė varen shumė nga marrėdhėniet e serbėve dhe shqiptarėve, ndėrkohė qė ministri Meta nė njė intervistė pėr BBC-nė foli pėr rėndėsinė e pajtimit shqiptaro-serb.

Zoti Meta u takua edhe me presidentin serb Boris Tadiē, si dhe vizitoi rajonin me shumicė shqiptar tė Luginės sė Preshevės.

Me shefin e diplomacisė shqiptare Ilir Meta bisedoi gazetari Seladin Xhezairi.


BBC: Ēfarė prisni nga kjo vizitė tė cilėn tė dyja palėt e cilėsuan si historike?

Ilir Meta: Unė besoj se kjo vizitė zyrtare do t'i japė njė impuls tė fuqishėm bashkėpunimit shumė tė rėndėsishėm midis dy vendeve, i cili absolutish qė ėshtė njė element thelbėsor dhe kyē pėr stabilitetin dhe paqėtimin e mėtejshėm tė Ballkanit Perėndimor dhe njėkohėsisht pėr tė pėrshpejtuar integrimin evropian tė Shqipėrisė, Serbisė dhe tė tė gjitha vendeve tė tjera tė rajonit tonė.

Dhe, natyrisht, pavarėsisht nga pikėpamjet thelbėsisht tė ndryshme lidhur me statusin e Kosovės, unė besoj se tė dyja qeveritė dhe tė dy vendet janė tė angazhuara pėr t'i adresuar nė mėnyrė sa mė konstruktive tė gjitha mospajtimet, ashtu sikurse kjo vizitė tregoi edhe vendosmėrinė pėr tė mosi i ngadalėsuar ose frenuar marrėdhėniet dypalėshe midis Shqipėrisė dhe Serbisė dhe marrėdhėniet rajonale dhe integrimin rajonal pėr shkak tė kėtyre dallimeve tė rėndėsishme qė ekzistojnė pėr statusin e Kosovės.


BBC: Agjencitė e lajmeve ju citojnė tė keni deklaruar se qeveria e Shqipėrisė dhe e Serbisė kanė rol tė pazėvendėsueshėm dhe vendimtar pėr pajtimin e shqiptarėve dhe tė serbėve. Gjithnjė duke marrė parasysh, siē thatė edhe ju, qėndrimet e kundrėta pėr sa i pėrket statusit tė Kosovės, a mendoni se pėr kėtė pajtim do tė duhet edhe shumė kohė?

Ilir Meta: Pikėrisht pėr kėtė duhet edhe intensifikimi marrėdhėnieve midis tė dy vendeve, pėrfshirė, jo vetėm ato midis qeverive nė mėnyrė tė veēantė, por edhe tė aktorėve tė tjerė shumė tė rėndėsishėm tė shoqėrisė civile, tė botės akademike, universitare, tė biznesit, pra, tė gjithė atyre qė kėrkojnė njė pėrparim tė shpejtė dhe tė qėndrueshėm tė vendeve tona drejt Bashkimit Evropian. Absolutisht qė do tė fitojmė kohė duke evituar sa mė shumė retorikėn, referencat e ndryshme ndaj historisė. Tani, nė fund tė fundit, ėshtė detyra jonė, e politikanėve, qė me kurajo, me vizion, tė pėrqėndrojmė gjithė energjitė pėr tė ardhmen e qytetarėve tanė, pėr tė ardhmen e fėmijėve tanė dhe tė mos merremi me historinė mė shumė se sa i takon.


BBC: Duke folur pėr BBC-nė, njėri prej udhėheqėsve tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės, deputeti i vetėm shqitapr nė parlamentin e Serbisė, Riza Halimi, tha se shqiptarėt e Luginės sė Preshevės presin shumė nga shteti shqiptar, qeveria shqiptare, pas qendrimit tuaj nė kėtė rajon. Ēfarė mund tė bėjė Shqipėria pėr tė pėrmirėsuar gjendjen e tyre atje?


Ilir Meta: Vizita ime nė Luginėn e Preshevės ka qenė njė dėshirė dhe ėndėr pėr mua prej shumė vitesh, qė nuk kam arritur ta realizoj shtatė vjet mė parė. Tani ėshtė mundėsia qė tė jem nė kėtė Luginėn pėr herė tė parė, jo thjesht si vizitor, por nė radhė tė parė si pėrfaqėsues i qeverisė shqiptare pėr tė treguar vėmendjen maksimale qė ne i kushtojmė integrimit tė shqiptarėve atje, progresit tė standardeve nė tė cilat ata jetojnė, ruajtjen dhe zhvillimin e identitetit tė tyre kombėtar dhe kulturor dhe natyrisht pėr kėtė ne do tė bashkėpunojmė ngushtė me qeverinė e Serbisė. Dhe natyrisht qė jam shumė i kėnaqur nga garancitė qė kam marrė nga vetė presidenti (Boris) Tadiē pėr tė bėrė gjithēka qė ėshtė e mundur pėr tė pėrmirėsuar kushtet e tyre dhe integrimin e tyre.

Nė kėtė moment qė po flas me ju jam nė automjetin qė po udhėtoj sė bashku me ministrin e Pushetit Lokal tė qeverisė sė Serbisė zotin Milan Markoviē dhe besojmė se absolutisht qė do tė ketė progres nė kėtė drejtim dhe shpresoj edhe nė mirėkuptimin e pėrfaqėsuesve tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės pėr tė punuar tė gjithė sė bashku qė edhe ky rajon, qė ėshtė njė nga mė tė varfėrit tė Serbisė, por jo I vetmi, tė pėrparojė sa mė shpejt.


BBC: Zoti Meta, shqiptarėt e Luginės sė Preshevės do tė dėshironin firmosjen sė shpejti tė njė marrėveshje bashkėpunimi nė fushėn e arsimit. A ėshtė e realizueshme kjo?

Ilir Meta: Unė besoj se kjo do tė realizohet. Shqipėria ka paraqitur kėtė projekt-marrėveshje. Ėshtė njė prioritet kryesor pėr ne dhe besoj se kjo ēėshtje do tė realizohet nė njė tė ardhme tė afėrt, ashtu si edhe ēėshtje tė tjera tė cilat krijojnė mundėsi dhe lehtėsi praktike pėr shqiptarėt e Preshevės, pėr tė rinjtė e Preshevės nė mėnyrė qė ata tė kenė njė perspektivė dhe tė ardhme sa mė tė mirė.


BBC: Zoti Meta ju njiheni si njė mik i ish-kryeministrit serb, Zoran Gjinxhiē. Qėndrimi juaj nė Beograd u pėrputh pikėrisht me shėnimin e pėrvjetorit tė vrasjes sė tij. Si e kujtoni tė ndjerin Gjinxhiē?

Ilir Meta: Do tė thoja se sot ėshtė njė ditė e veēantė pėr Serbinė pasi ėshtė pėrvjetori i shtatė qė ky vend pėrkujton dhe nderon kujtimin e ish-kryeministrit Zoran Gjinxhiē i cili ishte politikani qė ndryshoi perspektivėn e kėtij vendi duke e orientuar drejt demokracisė dhe integrimit evropian. Njėkohėsisht ai ishte dhe politikani i cili e kuptoi i pari rėndėsinė e pėrmirėsimit tė marrėdhėnieve midis Serbisė dhe Shqipėrisė, por edhe rėndėsinė e pajtimit dhe pėrmirėsimit tė marrėdhėnieve midis shqiptarėve dhe serbėve nė tė gjithė rajonin.

http://www.bbc.co.uk/albanian/news/2...belgrade.shtml

Citim:
Meta: Jam nė Beograd, sepse ne duam tė jemi sa mė shpejt nė Bruksel

Ministri i Jashtėm, Ilir Meta deklaroi nė Beograd se marrėdhėniet midis dy vendeve do tė marrin dimensione tė reja. “Shtatė marrėveshje janė gati nga pala shqiptare, e cila mirėpret edhe ēdo marrėveshje tė paraqitur nga Serbia”, vuri nė dukje Meta.

Ai nuk harroi tė pėrmendte se vizita e tij nė Beograd pėrkon me 7 vjetorin e ndarjes nga jeta tė ish-kryeministrit Zoran Gjingjiē. Ashtu si dhe njė ditė mė pare, Meta pohoi para pėrfaqėsuesve tė medias vlerėsimin e tij pėr kėtė politikan, tė cilin, ai e quajti vizionar dhe qė hapi njė erė tė re pėr Serbinė demokratike si dhe kuptoi partneritetin e rėndėsishėm mes Serbisė dhe Shqipėrisė nė rajon.

“Ndaj, dhe vizita ime, filloi me njė homazh kushtuar kėtij politikani tė madh dhe besoj dhe shpresoj se kjo figurė e madhe do tė frymėzojė me vizionin dhe kurajėn qė tregoi tė gjitha forcat progresiste nė Serbi dhe rajon”, shtoi Meta.

Duke iu referuar pikėpamjeve qė kanė pėr Kosovėn dy shtetet, Serbia dhe Shqipėria, Meta cilėsoi se “ne ndajmė pikėpamje tė ndryshme, por, kemi vendosur se, pavarėsisht nga kėto diferenca thelbėsore, tė mos e frenojmė bashkėpunimin bilateral, duke besuar qė nė kėtė mėnyrė do tė pėrmirėsojmė marrėdhėniet ndėretnike nė Kosovė dhe nė tė gjithė rajonin tonė”.

Nė pėrgjigje tė pyetjes sė njė gazetareje serbe pėr qėllimin e vizitės sė tij nė Beograd, Meta pohoi “jam nė Beograd sepse ne duam tė jemi sa mė shpejt nė Bruksel, jo si tė ftuar, por si anėtarė tė barabartė tė Bashkimit Evropian. Edhe Serbia kėrkon tė njėjtėn gjė”.

Pėr sa i pėrket pretendimit pėr trafik organesh gjatė luftės sė Kosovės, Meta u shpreh se Shqipėria ėshtė e hapur tė hetojė dhe tė bashkėpunojė.

”Jemi tė hapur tė bashkėpunojmė me tė gjithė, si me Kėshillin e Evropės, ashtu dhe me gjykatėn e Hagės, pėr t’i dhėnė fund kėtyre pretendimeve, qė pėr mua nuk qėndrojnė”, tha Meta nė konferencėn pėr shtyp nė Ambasadėn Shqiptare nė Beograd. Ish-kryeprokurorja e Gjykatės sė Hagės, Carla del Ponte, nė njė libėr tė saj, pretendon se “nė Shqipėri ėshtė kryer trafik organesh nė periudhėn e luftės nė Kosovė".

I pyetur nėse autoritetet nė Kosovė ishin tė njoftuara pėr vizitėn e tij nė Serbi, Meta u pėrgjigj se Prishtina e kupton dhe e mbėshtetė kėtė vizitė, pasi ėshtė e qartė se Shqipėria dhe Serbia kanė rol vendimtar nė proceset e pajtimit ndėrmjet shqiptarėve dhe serbėve.

“Duhet tė kuptojmė se e ardhmja ėshtė mė e rėndėsishme sesa e kaluara” tha shefi i diplomacisė sė Shqipėrisė, Ilir Meta. Ai u bėri thirrje zyrtarėve tė lartė serbė qė tė vizitojnė mė shpesh Shqipėrinė.

Meta qėndron sot edhe nė Luginėn e Preshevės dhe ēėshtja e statusit tė shqiptarėve atje ishte, po ashtu, nė fokus tė konferencės pėr shtyp. “Pėr ta ėshtė bėrė shumė, por, ata ende jetojnė nė kushte tė rėnda ashtu si edhe serbėt nė disa rajone. Kjo ndodh pasi nė rajonin tonė ekzistojnė vise tė varfra” tha Meta.

Gjatė vizitės nė Beograd, ai ėshtė takuar me presidentin Boris Tadiē, homologun e tij, Vuk Jeremiē dhe ministra tė tjerė, me tė cilėt ka nėnshkruar edhe marrėveshje bashkėpunimi pėr luftimin e krimit tė organizuar.

http://www.rtklive.com/new/?cid=1&newsId=36649
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.3.2010, 04:58   97
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Deklarata tė frikshme kėto pėr Luginėn. Po pėrpiqem tė kuptoj se ku ndryshojnė nga deklaratat e ministrave serbė. Asnjė reagim i asnjė lloji nuk ėshtė kryer nga MPJ pėr gjendjen e shqiptarėve nė Luginė, qė e kanė tė ndaluar me ligj vendosjen e flamurėve shqiptarė dhe qė ambasada shqiptare e vendosi pėr disa ēaste nė ndėrtesėn e komunės pėr t'i shtuar hipokrizisė. Ēfarė iu rrjedh nė vena kėtyre njerėzve qė pėrfaqėsojnė shtetin shqiptar nuk e kam tė qartė.

Vizita ka qenė pėrkufizim i inferioritetit nga pala shqiptare dhe kristalizimi i antishqiptarizmit nga tė dy palėt. Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, si institucion, ėshtė trajtuar si njė jevg i rėndomtė qė fshin halet e Beogradit, flamuri shqiptar mungonte kudo, pėrveē zyrės sė Jeremiēit. Dhomat ku MPJ jepte konferenca pėr shtyp ishin si bodrume, sikur ishte nė kohė lufte. Agjentėt serbė nė Luginė kishin dy ditė qė krihnin zonėn, nė gjithė lėvizjet e tij MPJ ėshtė shoqėruar (kontrolluar) hap pas hapi nga Markoviēi qė nuk e la njė ēast vetėm. I gjithė protokolli ka qenė i kontrolluar deri nė hollėsi nga Beogradi.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	11mars02.jpg
Shikimet:	245
Madhėsia:	53,6 KB
NNJ:	2414

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	12mars10beograd.jpg
Shikimet:	240
Madhėsia:	54,6 KB
NNJ:	2416

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	11mars05.jpg
Shikimet:	262
Madhėsia:	42,3 KB
NNJ:	2415

Nė thelb tėrė vizita ishte njė miratim i politikės sė deritanishme serbe ndaj shqiptarėve nė rajon dhe ishte arritje e madhe diplomatike e Serbisė, ku MPJ i Shqipėrisė bėri ē'deshi Beogradi, tha ē'deshi Beogradi. Dhe fakti qė tėrė kėtė copa e mishit me dy sy e paraqiti si arritje tė vetėn, na sjell vetėm nė njė pėrfundim.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.3.2010, 06:28   98
Citim:
Majko: Meta nė Serbi, vizitė e gabuar nė moment tė gabuar

Me vizitėn e tij nė Serbi, ministri i Jashtėm shqiptar Ilir Meta i shėrbeu interesave serbe nė njė moment tė rėndėsishėm pėr fatet e Kosovės thotė ish kryeministri Pandeli Majko. Vizita e gabuar nė momentin e gabuar e quajti Majko.

“Kjo vizitė e gabuar nė kohėn e gabuar nė thelb i shėrben Beogradit. Aktualisht Shqipėria nga kjo vizitė nuk ka fituar asnjė gjė. Kjo ėshtė vizitė e gabuar, nė kohė tė gabuar. Nė njė mėnyrė a nė njė tjetėr e ka ndihmuar Beogradin, tė paktėn nė perceptim tė shfaqet si njė qendėr e rėndėsishme pėrsėri e vendimmarrjes ballkanike. Kjo vizitė e gabuar, nė kohė tė gabuar realisht krijon telashe, probleme, keqintepretim dhe njė perceptim negativ. Unė jam i bindur jo vetėm brenda Shqipėrisė po dhe jashtė asaj. Serbia pas kėsaj vizite bėhet dhe mė e besueshme nė qėndrimin e ashpėr karshi Kosovės. Merr njė fizionomi dhe mė rajonale duke e pėrdorur kėtė mbikalim qė diplomacia shqiptare i bėn Kosovės”, tha Pandeli Majko.

Pėr vizitėn e Metės nė Serbi, Majko sheh me dyshim trajtimin e Kosovės si njė cėshtje tė thjeshtė, ndėrsa njėkohėsisht tha ai na del nė pah njė minoritet serb i paqenė ndonjėherė nė Shqipėri.

“Pėr fat tė keq, diplomacia shqiptare cėshtjen e Kosovės dhe gjatė kėsaj vizite e ka trajtuar si njė cėshtje ku palėt nuk bien dakord, a thua se cėshtja e Kosovės ėshtė si cėshtja e emrit tė Maqedonisė nė marrėdhėniet me Greqinė. Me njė naivitet politik hapen diskutime qė kanė tė bėjnė me cėshtjen e ekzistencės sė njė minoriteti serb nė Shqipėri. Minoritet serb nuk ka pasur dhe nuk mund tė ketė. Mund tė jetė njė gango qė ka ardhur e po bėn namin kėtu, dhe qė emrin e ka Fazllic”, vijon Majko.

Ish kryeministri vėrejti sjelljen inferiore tė ministrit tė Jashtėm Ilir Metės nė Serbi, i cili fliste pėr tė ardhmen e Ballkanit nė Europėn e Bashkuar, ndėrkohė qė serbėt vazhdojnė t’i qėndrojnė agresive nė interesin e tyre kombėtar.

“Ideja se kjo ėshtė njė diplomaci qė na con drejt Brukselit, se do tė uli tensionet, se do tė shmangi njė pėrplasje nė vazhdim brenda Kosovės...ai qė e njeh politikėn serbe, e kupton politikėn serbe e di shumė mirė se nėse do tė duhet respektuar nė njė gjė politika serbe nuk janė mėnyra se si ajo tė ofron protokollin pėr tė pritur kur ka interes dhe nevojė. ėshtė politikė e Beogradit qė pranon qė Kosova tė mos jetė nė asnjė tavolinė, nė mes tė Tiranės, delegacioni i Serbisė u largua kur ministri i Kosovės morri fjalėn”, pėrfundon Majko.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-vendi/...te-gabuar.html

Citim:
Emocionet e Metės dhe vallja e Luginės?!
Fehmi Ramadani

Gjatė vizitės sė tij tė fundit nė Beograd dhe Luginė tė Preshevės, kryediplomati shqiptar Ilir Meta ishte emocionuar tej mase, sė pari nga mikrpritja serbe, sa qė nga emocionet e mėdha presidentin serb Boris Tadiē e kishte pėrshėndetur me dy duar, sikur ky tė ishte nikoqir.

Ndėrsa, nė Luginė tė Preshevės, pėrkatesisht nė Bujanoc, po nga kėto emocione ishte detyruar tė futet nė valle me bashkėkombasit e vet pėr tė kėrcyer “hajde mori shote, shote mashalla”, dhe kėshtu kishte krijuar njė imazh shumė pozitiv pėr Beogradin para opinionit ndėrkombėtar.

Ky burrėshtetas, nė vend qė tė kishte emocione ndaj politikės diskriminuese dhe shumė dashakeqe serbe, si pėr Kosovėn, Shqipėrinė dhe shqiptarėt e Luginės, qėndrimi i tij ishte i “moderuar, tolerant dhe vizionar pėr raportet e e dyanshme pėr tė ardhmen”.

Sipas Ilir Metės, Beogradi ėshtė faktor kyē nė rajon, por edhe pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt, andaj me Beogradin gjithmonė duhet pasur kujdesė dhe kultivuar marrėdhėnie tė mira.

Ky diplomat, nė vend qė Beogradit t’i shtrojė kėrkesa tė qarta, sidomos pėr arsyet e mospranimit tė pavarėsisė sė Kosovės, gjendjes sė vėshtirė tė shqiptarėve tė Luginės dhe braktisjes sė politkės diskriminuese ndaj tyre dhe plotėsimin e kėrkesacve tė tyre individuale e kolektive, ai kishte shfaqur qėndrime shumė tė buta dhe moderne dhe kėshtu Beogradit, sikur nuk i kishte lėnė kurrfarė mbresa.

Emocient e Ilir Metės duhet tė ishin mė tė theksuara ndaj Beogradit, pėr shkaqe tė eksodit tė fundit tė bashkėkombasve tė tij, tė cilėt vetėm pėr dy muajt e fundit kishin braktisur vendin rreth 10.000 shqiptarė. Qėndrimi i tij inferior, sidomos ndaj shtetit tė Kosovės tregon qartė se politika e tij e jashtme ėshtė e dobėt, jo e konsoliduar, e paaftė dhe defansive nė metodė dhe strategji, sidomos karshi politikės shume ofensive, agresive dhe tė pabesė serbe.

Nga vizita e tij nė Beograd dhe Luginė u pa se diplomacia shqiptare vuan nga shkolla e vjetėr e tipit monist inferior, servilizmit, pėrkuljes dhe zhvlerėsimit, sidomos ndaj tė huajve, veēmas ndaj diplomacisė serbe. Ndėrsa, politika serbe nuk ka ndryshuar ndaj shqiptarėve dhe me besnikėri i pėrmbahen Planit tė “Naēertanjes” sė Garashaninit tė gjitha regjimet serbe.

Njė skenarė tė tillė politika serbe ia kishte pėrgatitur nė Bujanoc duke e pritur Ilir Metėn me valle dhe kėngė shqiptare, kjo tė pėrkujton pritjen dhe vajtjen e diktatorit shokut Tito, i cili sa herė qė kalonte kėtu pari dhe shkonte pėr nė Shkup pėrcillej me valle dhe kėngė popullore. Por, puna kėtu nuk ishte pėr tė vallėzuar e kėnduar, por pėr tė qarė e vajtuar, sepse popullata e Luginės sot ėshtė popullsia mė e diskriminuara nė kėtė shtet tė Evropės.

Ndėrsa, pak ditė mė herėt nga Lugina kishin ikur hiq mė pak se 10.000 shqiptarė pėr nė shtetet e Evropės perėndimore, kurse Beogradi nuk kishte ndėrmarrė asgjė nė pėrmirėsimin e kushteve tė jetės sė tyre. Ilir Meta duhej ta dinte se qė nga viti 1999 nga Lugina janė larguar rreth 30.000 shqiptarė dhe kurrė nuk janė kthyer mė. Ilir Meta duhet ta dinte se, sot Lugina ėshtė shndėrruar nė njė zonė totale militariste dhe pasiguria pėr banorėt e saj ėshtė fenomen i pėrditshėm.

Ky diplomat duhet tė dinte, pse Lugina e Preshevės ėshtė rajoni mė i pazhvilluar nė Serbi? Pse ky popull ėshtė mė i varfur dhe mė i papunė nė kėtė shtet? Cilat janė shkaqet e vėrteta tė eksodit tė tij nėpėr vendet e Evropės perėndimore? Ilir Meta duhej tė derdhte lot dhe t’i vinte keq pėr tragjedinė dhe gjendjen e mjerueshme tė kėtij populli dhe tė kėrkonte nga Beogradi pėrgjigjen pėr njė gjendje tė tillė!

Meqė, politika e jashtme shqiptare kishte prioritet kombėtar interesimin pėr bashkėkombasėve tė vet jashtė kufinjve administrativ, atėherė shtrohet pyetja, pse Ilir Meta nuk shkoi nė Likovė dhe Kumanovė tė Maqedonisė, kėto vendbanime shqiptare, tė cilėt po pėrjetojnė po eksod tė tillė dhe mjerim ekonomik dhe tė njoftohet drejtpėrdrejt me gjendjen e tyre reale?

Duhet pėrkujtuar Ilir Metės se Presheva deri nė Likovė ėshtė jo mė larg se 10 km, ndėrsa Kumanova ka rreth 18 km! Janė njė rajon me shumicė shqiptare, flasin njė gjuhė, kanė njė kulturė, zakone tė pėrbashkėta, janė nė farfisni tė gjerė nga Bujanoci e deri nė Shkup. Por, si duket Ilir Metės mė shumė i kishte pėlqyer rakija “Shlivovica”, se sa tė kalonte njė natė me bashkėkombasit e vet nė Luginė, apo Likovė e Kumanovė.

Pėrfundimisht, politika shqiptare, pėrkatėsisht diplomacia e saj duhet tė ndryshojė rrėnjėsisht, si nė shkollėn e saj, strategji, por edhe tė freskohet me kuadro tė reja, sepse vetėm kuadrot e reja nė politikėn shqiptare janė mė tė pėrgatitur qė tė pėrballen me sfidat kombėtare dhe rrjedhat e saj ndėrkombėtare.

Andaj, zėvendėsimi i diplomacisė miope e servile shqiptare me njė politike autoktone shqiptare, tė fortė, ofensive dhe aktive do tė ishte mė frytdhėnėse dhe me perspektivė pėr tė ardhmen e popullit shqiptarė.

http://bujanoci.net/?p=1266

Citim:
I polli mushka Ilir Metės nė Beograd
Doc.sci. Gani Asllani

Vizita dy ditore e zv/kryeministrit dhe ministrit tė Jashtėm tė Republikės sė Shqipėrisė Ilir Meta nė Beograd, na solli qartazi pėrpara syve tanė bėrthamėn e politikės shqiptare nė raport me fqinjėt.

Kjo vizitė qė ishte edhe strumbullari i aktiviteteve politike tė zotėrisė Meta qysh se ka rimarrė detyrėn e shefit tė diplomacisė shqiptare, na solli parasysh veēoritė specifike tė diplomacisė sė Tiranės nė raport me botėn por edhe me njerėzit e brumit tė vet, pra shqiptarėt e Kosovės dhe Luginės sė Preshevės.

Megjithėse personalisht zotėri Meta, dhe ndonjė nga kėshilltarėt e tij e cilėsuan kėtė vizitė si shumė tė suksesshme, nė mendimin tim personal, profesional dhe akademik, jo vetėm qė ishte e gabuar, por kjo vizitė do ti hapė edhe telashe nė tė ardhmen Republikės sė Shqipėrisė.

Zotėri Meta, shkoi nė Beograd nė cilėsinė e njė ministri fuqiplotė tė njė shteti sovran, por u soll pėrpara pritėsve tė tij, si njė kėshilltarė i njė komune tė harruar nė kohė jashtė kontinentit tonė. Takimi me presidentin Tadic, ishte njė pėrunjėsi e pa cipė e njė shqiptari i cili i shtrėngoi dorėn presidentit tė njė shteti kriminel, fajtor pėr katėr luftėra gjakatare gjatė njė dekadė, i cili as qė ka kėrkuar ndjesė, e as qė e pėrfillė ekzistencėn e popullit shqiptar nė Kosovė dhe Luginėn e Preshevės.

Deklaratat e zotėri Metės pėr integrime euroatlantike tė Shqipėrisė dhe Serbisė tingėllonin si tentim pėr tė vajosur njė ide shumė tė ndryshkur nė Beograd, sepse Serbia vet akoma nuk ėshtė pėrcaktuar qartazi se a do tė ofrohet me BE-nė apo Rusinė, dhe kėshillat e Ilir Metės dukeshin sikur fjalė tė pa kripė.

Zotėri Meta, e para e punės gaboj edhe nė orientimin e tij gjeografik. Aj e quajti disa herė Serbinė shtet fqinjė, kur dihet se qysh pas shkėputjes sė Kosovės nga Serbia, tashmė Shqipėria nuk ndan as edhe njė centimetėr kufi me Serbinė.

Pėrunjėsia e ministrit tė Jashtėm shqiptar u tregua edhe me rastin e pyetjes sė gazetarėve pėr Kosovėn, temė qė ai u mundua ta shmang me ēdo kusht. Zotėri Meta foli pėr Kosovėn nė veten e tretė, pra sikur tė ishte njė ēėshtje qė i pėrket njė konstelacioni tjetėr tė universit politik. Ai nuk mori guximin e diplomatit qė t’i thotė Tadicit se Kosova duhet tė njihet edhe nga Serbia nėse duam qė rajoni njėmend tė pėrparojė, ose nuk e gjeti guximin e homologut tė tij Francez dr.Kushner, i cili vetėm para pak javėsh ia tha jo vetėm presidentit, por edhe gjithė popullit serb, se Kosova ėshtė shtet dhe ky realitet nuk zhbėhet.

Sa i pėrket problemit tė Luginės sė Preshevės, zotėri Meta prapė me lajka nga mė tė ndryshmet, sillej si kameleon, duke mos gjetur guximin qė t’u thotė autoriteteve serbe se vėrshimi i shqiptarėve vendas tė kėtyre trojeve autoktone shqiptare drejt perėndimit javėve tė fundit, ėshtė si pasojė e diskriminimit ekonomik dhe shkombėtarizimit sistematik tė tyre qė Serbia po bėn me dekada me radhė. Pse pėr shembull zotėri Meta, nuk kėrkoi investime tė njėjta nga qeveria e Serbisė pėr komunat e Preshevės, Bujanocit dhe Mjaltėzės (Medvegjės) sikur qė ndodhin me komunat e pėrafėrta me banorė me to?

Sa pėr ilustrim, buxheti i sivjetmė i komunės sė Vlasotincės, ka marrė 1 miliard e 300 milion dinarė investime nga qeveria qendrore e Beogradit mė shumė sesa Mjaltėza, qytete kėto gjeografikisht jo fort larg mes tyre.

Pėrpos kėsaj, zotėri Metės i polli edhe mushka, kur Vuk Jeremic, duke treguar agresivitetin dhe mospėrfilljen historike karakterizuese tė diplomacisė serbe ndaj Shqipėrisė, i nxori edhe minoritet serb nė Shqipėri. Jeremic, ndryshe nga Ilir Meta, qė s’bėzante fare rreth ēėshtjes sė pa zgjidhur shqiptare me fajtor kryesor pikėrisht Serbinė, kėrkoi “tė drejta tė pa kufizuara pėr bashkėkombėsit e vet nė veriun e Shqipėrisė”, dhe as qė lėkundi qerpikun nga frika se mos po trazohej Meta apo dikush tjetėr nga delegacioni shqiptar kur e bėri kėtė deklaratė.

Trajtimi me inferioritet qė i bėri diplomacia serbe zotėri Metės, u dėshmua edhe me rastin e vizitės sė delegacionit shqiptar nė Luginėn e Preshevės, kur nė vend qė Meta tė shoqėrohej nga homologu i tij Jeremic, si njeriu qė edhe zyrtarisht e ka ftuar atė me protokoll nė Beograd, atij i dhanė si shoqėrues ministrin e Pushtetit vendor, duke neglizhuar nivelin e tij dhe tė detyrės qė Meta pėrfaqėson nė qeverinė e Shqipėrisė .

Dhe ēėshtja e fundit, me sjelljen e tij prej njė nxėnėsi tė urtė qė i bindet fėmijėve ngucagjinjė, zotėri Meta e ēoi lart pozitėn e Serbisė nė arenėn ndėrkombėtarė duke e bėrė qendėr tė diplomacisė rajonale, dhe duke quar drejt pėrdorimit tė vizitės sė tij nga diplomacia serbe si faktor i hapjes sė Serbisė ndaj fqinjėve dhe ndaj botės.

Nė studimet e mia tė shumta pėr ēėshtjen shqiptare, vend tė rėndėsishėm zėnė edhe epoka e komunizmit dhe marrėdhėniet mes Shqipėrisė dhe Jugosllavisė. Kėshtu unė para disa muajsh po lexoja njė dokument arkivor ku Tito e pėrēmonte Enver Hoxhėn kur ky po vizitonte Beogradin nė vitin 1946, duke e quajtur “kalama i politikės, fshatar, langua dhe tė pa edukatė”.

Nga sjellja e tyre, gjuha trupore qė tregonin, dhe deklaratat qė i lėshuan zyrtarisht pas takimeve me Ilir Metėn, kam pėrshtypjen se zyrtarėt e Beogradit mes vete kanė pėshpėritur po tė njėjtat fjalė si edhe Tito dikur pėr Enver Hoxhėn, nė mos mė keq bile.

(Autori ėshtė pedagog nė Fakultetin e Shkencave Politike nė Universitetin Glasgow, Britani e Madhe, bashkėpunėtor i Qendrės pėr Studime tė Evropės Lindore nė Glasgow, hulumtues shkencor nė Universitetin e Varshaves, dhe anėtar korrespondent nė Qendrėn pėr Studime Strategjike nė Londėr)

http://www.telegrafi.com/?id=26&a=2296
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.3.2010, 06:43   99
Citim:
Meta: Anėtarėsimi nė BE, utopi pa bashkėpunuar

Tiranė – Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, Ilir Meta deklaroi se pa u ndrequr marrėdhėniet midis fqinjėsh nuk mund tė ketė anėtarėsim nė Bashkimin Evropian.

“Anėtarėsimi nė Bashkimin Evropian do tė jetė utopi pa pėrmirėsimin e marrėdhėnieve ndėrmjet Shqipėrisė dhe Serbisė, si dhe ndėrmjet serbėve e shqiptarėve nė tėrė rajonin e Ballkanit”, ka deklaruar Meta pėr gazetėn e Beogradit, “Blic”.

Sipas kryediplomatit, Beogradin e kishte vizituar pėr njė qėllim tė vetėm: tė dy vendet synojnė tė bėhen anėtare tė BE-sė. "Kusht i parė pėr atė ėshtė bashkėpunimi i afėrt nė rajon", vijoi Meta.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...itike&nr=12561

Citim:
Qeveria shqiptare ka program tė veēantė pėr njohjen e Kosovės

Tiranė, 16 mars 2010 - Kreu i diplomacisė shqiptare Ilir Meta ka deklaruar dje se politika e jashtme dhe deklaratat e tij lidhur me marrėdhėniet e fqinjėsisė nė rajon janė ēėshtje pėr njerėz qė kuptojnė nga diplomacia dhe jo pėr ata qė nuk kanė asnjė ide nė kėtė drejtim.

Duke u replikuar deklaratave tė deputetit tė PS sė, Pandeli Majko, i cili tha pak ditė mė parė se vizita e ministrit tė Jashtėm shqiptar nė Serbi e shndėrroi ēėshtjen e Kosovės nė njė problem bilateral, Meta ka sqaruar se nė konferencėn e pėrbashkėt pėr shtyp me homologun serb u bė e qartė pėr tė gjithė se dy vendet mbajnė qėndrime totalisht tė kundėrta pėr ēėshtjen e Kosovės.

"Natyrisht qė unė mund tė flas pėr njerėz qė e njohin politikėn e jashtme dhe qė i kanė konceptet e saj. Absolutisht qė thelbi i kėsaj vizite ka qenė se pavarėsisht ndarjeve thelbėsore, marrėdhėniet mes dy vendeve duhet tė pėrparojnė nė interes reciprok, nė interes tė integrimit rajonal, nė interes tė integrimit evropian", ka thėnė Meta.

"Absolutisht e kemi thėnė dhe e ritheksojmė se Kosova nuk ėshtė njė ēėshtje bilaterale mes Serbisė dhe Shqipėrisė, sepse asnjėherė nuk ka qenė dhe asnjėherė nuk do tė jetė. Njėkohėsisht, do tė ishte njė hipokrizi e madhe po tė thuhej se pėr kėtė ēėshtje nuk ėshtė diskutuar, sepse pėr kėtė ēėshtje ne diskutojmė me tė gjithė, me ata qė e pranojnė shtetin e Kosovės, me ata qė kanė rezerva dhe me ata qė nuk e pranojnė, kjo ėshtė detyra e diplomacisė. Kosova ka drejtuesit e saj, ka autoritetet e saj tė cilėt punojnė nė kėtė drejtim. Edhe Shqipėria ka angazhimet e saj, tė cilat i ka bėrė publike dhe tė cilat janė nė harmoni tė plotė dhe me ato objektiva qė ka lidershipi i Kosovės".

Ndėrsa i pyetur nėse diplomacia shqiptare ka njė aksion pėr tė vazhduar njohjen e shtetit tė Kosovės nga vendet e tjera. Meta ka thėnė se ky ėshtė njė program i veēantė qė vazhdon dhe nuk ka lidhje me kėtė vizitė.

http://www.kosova.com/artikulli/60406

Citim:
Meta: Shqipėri- Serbi, ēelet njė epokė e re bashkėpunimi

Ministri i Jashtėm, Ilir Meta, e ka vlerėsuar si tė suksesshme vizitėn e tij dy ditore nė Serbi, vizitė e cila, sipas tij, “do tė rrisė mė shumė bashkėpunimin mes dy vendeve”.

Kėto komente numėri njė i diplomacisė shqiptare i bėri gjatė njė konferece shtypi tė zhvilluar nė ambientet e ambasadės shqiptare nė beograd nė tė cilėn merrnin pjesė mjaft gazetarė serbė dhe shqiptarė.

“Unė jam shumė i kėnaqur pėr kėtė vizitė, sepse mendoj qė kemi pasur bisedime konstruktive, nė mėnyrė tė veēantė me presidentin Tadiē, por edhe me kolegė tė tjerė. Pavarėsisht se gjatė kėsaj vizite u nėnshkruan vetėm dy marrėveshje, besoj se ėshtė hapur rruga pėr tė nėnshkruar edhe shumė marrėveshje tė tjera shumė shpejt. Shtatė marrėveshje konkrete janė paraqitur nga pala shqiptare. Ēdo marrėveshje e paraqitur nga pala serbe do tė ishte shumė e mirėpritur nga ne”, ka nėnvizuar Meta.

Sipas tij, Shqipėria e shikon Serbinė si njė partnere shumė tė rėndėsishme, jo vetėm nė planin e bashkėpunimit dypalėsh, por sidomos pėr bashkėpunimin rajonal, nė funksion tė stabilitetit dhe paqes nė rajonin tonė, sepse kjo ėshtė e vetmja mėnyrė qė tė shpejtojmė integrimin evropian tė Shqipėrisė, Serbisė, dhe vendeve tė tjera tė rajonit.

Meta shprehu bindjen se marrėdhėniet bilateriale do tė pėrparojnė dhe se bashkėpunimi mes dy vendeve nė kuadrin rajonal do tė pėrparojė.

“Ne ndajmė nė mėnyrė serioze pikėpamje tė ndryshme pėr ēėshtjen e Kosovės, por njėkohėsisht ne kemi vendosur qė pavarėsisht nga kėto diferenca thelbėsore, tė mos e frenojmė dhe ngadalėsojmė bashkėpunimin dy palėsh, duke besuar qė nė kėtė mėnyrė ndihmojmė dhe pėrmirėsimin e mėtejshėm tė marrėdhėnieve ndėretnike nė Kosovė dhe kudo nė gjithė rajonin tonė. Pavarėsisht nga dallimet thelbėsore qė kemi pėr Statusin e Kosovės biem dakord qė e ardhmja e saj ėshtė nė BE dhe kjo ėshtė ēėshtje qė duhet adresuar nė mėnyrė konstruktive dhe evropiane. Pėr Shipėrinė dhe qeverinė shqiptare ėshtė e nevojshme tė ēlirojmė sa mė shumė energji pozitive dhe tė pėrqėndrohemi drejt se ardhmes”, ka theksuar Meta.

Ministri i Jashtėm ka detajuar me kėtė rast edhe qėllimin e vizitės sė tij nė Serbi. Sipas Metės, Shqipėria dėshiron tė bėhet anėtare nė Bashkimin Evropian, ashtu sikurse tė njėjtėn gjė kėrkon edhe Serbia. Ai ka nėnvizuar se kjo mund tė arrihet vetėm nė sajė tė konsolidimit, fuqizimit tė bashkėpunimit dhe marrėdhėnieve midis dy shteteve tė rajonit.

“Arsyeja e vizitės ėshtė shumė e qartė. Unė jam nė Beograd sepse ne duam tė jemi sa mė shpejt nė Bruksel, jo si tė ftuar, por si anėtar tė barabartė tė BE. Sikurse ju e dini edhe Serbia kėrkon tė njėjtėn gjė. Kjo natyrisht kėrkon nė radhė tė parė njė bashkėpunim tė ngushtė rajonal dhe ky bashkėpunim ėshtė njė utopi pa pėrmirėsimin e vazhdueshėm tė marrėdhnėnieve Shqipėri- Serbi dhe me gjerė, tė shqiptarėve dhe serbėve, dhe akoma mė gjerė tė shqiptarėve dhe sllavėve nė Ballkan. Unė jam i bindur qė pavarėsisht se marrėdhėniet mund tė kishin qenė mė dinamike. Besoj se kjo vizitė dhe vizita tė tjera tė nivelit tė lartė midis dy vendeve do tė sjellin njė progres tė shpejtė dhe tė padiskutueshėm”, ka argumentuar Meta.

I pyetur nga gazetarėt, Meta pranoi se pėrpara se tė vizitonte Serbinė kishte pasur njė bisedė telefonike me kryeministrin e Kosovės, Hashim Thaēi.

“Natyrisht qė unė kam pasur njė bisedė telefonike, thjesht duke bėrė tė njohur qėllimet e kėsaj vizite. Natyrisht qė lidershipi atje i mirėkupton kėto qėllime, sepse absolutisht qė Shqipėria dhe Serbia kanė njė rol tė pazėvendėsueshėm pėr njė pajtim tė sinqertė tė qėndrueshėm dhe tė pėrhershėm midis shqiptarėve dhe serbėve”, nėnvizoi Meta.

Shefi i diplomacisė shqiptare u pyet nga gazetarėt edhe pėr mundėsitė e forcimit tė marrdhėnieve midis Shqipėrisė dhe Serbisė, pėr tė cilat ai tha se: Marrėdhėniet ekonomike tregėtare midis Shqipėrisė dhe Serbisė nuk janė aty ku ne do tė donim, megjithatė janė disa herė mė tė mira se kur unė vizitova Beogradin shtatė vjet mė parė.

Sipas tij, Shqipėria ka marrėdhenie tė shkėlqyera me tė gjithė vendet e tjera tė rajonit dhe bilanci i shkėmbimeve ekonomike apo tregėtare ėshtė shumė mė i ulėt se ai me Serbinė sot.

“Unė besoj se kjo flet pėr mundėsitė ende tė paeksploruara dhe tė pashfrytėzuara midis dy vendeve. Kjo ėshtė arsyeja qė Shqipėria ka paraqitur dhe insiston pėr shumė marrėveshje, tė cilat janė konkrete, siē janė ato pėr transportin apo pėr heqjen e vizave midis dy vendeve, tė cilat do t’i jepnin njė hov tė ri marrėdhėnieve ekonomike dhe tregtare”, sqaroi Meta.

I pyetur nga gazetarėt, se si do i komentonte qėndrimet e skeptikėve pėr kėtė epokė tė re bashkėpunimi midis dy vendeve, Meta u shpreh se: ka ende skeptikė nė Ballkan, por ne nuk kemi ndėrmend tė udhėhiqemi nga skeptikėt, pesimistėt apo nga ata qė kanė mbetur peng tė sė kaluarės, qofshin shqiptarė apo serbė.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=24869
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.3.2010, 22:50   100
Citim:
Fullani takim me Guvernatorin e Bankės sė Serbisė

Guvernatori i Bankės sė Serbisė Radovan Jelashic ka qenė nė njė vizitė dy ditore nė Tiranė me ftesė tė homologut tė tij Ardian Fullani.

Gjatė takimeve qė tė dy krerėt e lartė tė bankave patėn, ėshtė diskutuar pėr stabilitetin financiar nė rajon si dhe bashkėrendimi i politikave tė ndryshme makroekonomike, pėr tė ndimuar integrimin rajonal nė Bashkimin Europian.

Nė fjalėn e tij Fullani ka deklartuuar se ėshtė e domosdoshme thellimi i bashkėpunimit midis tė dyja bankave.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=9899

Citim:
Shqipėri-Serbi, bashkėpunim mes bankave qendrore

Guvernatori i Bankės sė Serbisė, Radovan Jelashic, ka qenė nė Shqipėri pėr njė vizitė dyditore, me ftesė tė homologut tė tij Ardian Fullani. Gjatė takimeve, dy guvernatorėt kanė diskutuar pėr stabilitetin financiar tė rajonit, ku ėshtė theksuar se bashkėrendimi i politikave tė ndryshme makroekonomike do tė ndihmonte mė shumė nė integrimin rajonal dhe atė europian.

Nė kėtė kuadėr, dy krerėt e lartė tė bankave bėnė njė ekspoze tė zhvillimeve mė tė fundit makreokonomike nė vendet pėrkatėse, duke u fokusuar nė sfidat qė kėto banka qendrore kanė nė drejtim tė stabilitetit financiar.

Njė tjetėr pikė e rėndėsishme e diskutimit mes guvernatorėve ishte edhe thellimi i bashkėpunimit, ku aktualisht midis dy bankave ėshtė duke u zbatuar marrėveshja e bashkėpunimit teknik tė nėnshkruar gjatė vitit tė kaluar, me qėllim shkėmbimin e eksperiencave nė fusha tė ndryshme tė bankingut qendror.

Nė kuadėr tė vizitės zyrtare, guvernatori serb Jelashic mbajti njė leksion me temė “E ardhmja do tė jetė ndryshe nga e shkuara! Rasti i Serbisė”.

Leksioni u zhvillua nė hollin e Bankės sė Shqipėrisė, ku merrnin pjesė pėrfaqėsues tė saj, drejtues tė bankave tregtare, staf pedagogjik dhe qendra tė ndryshme kėrkimore, si dhe pėrfaqėsues tė komunitetit tė biznesit serb nė Shqipėri.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=13039&l=a

Citim:
Serbia kėrkon status neutral pėr Kosovėn

Beograd, 17 mars - Komisionari pėr zgjerim i Bashkimit Evropian, Stefan Fule ka shprehur sot mbėshtetjen e Komisionit Evropian pėr procesin e integrimit evropian tė Serbisė.

Pas takimit me kryeministrin e Serbisė, Mirko Cvetkoviē, File u tha reporterėve se ėshtė biseduar pėr nevojėn qė tė mbahet lėvizje pozitive nė integrimet evropiane tė Serbisė.

“Ka shumė sfida dhe detyra nė rrugėn pėr nė BE, por nėse Serbia ėshtė me tė vėrtetė e vendosur pėr anėtarėsim nė BE, Komisioni Evropian ėshtė i vendosur qė tė ndihmojė”, tha Fule nė Beograd
Kryeministri Cvetkoviē tha se ėshtė biseduar edhe pėr gjetjen e zgjidhjes teknike qė Kosova, nė takimet ndėrkombėtare, tė jetė pjesėmarrėse me status neutral.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,17,14980
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:02.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.