Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 18.3.2010, 22:58   101
Citim:
Ahmeti: Meta nė Beograd i shėrben fqinjėsisė sė mirė

Vizita e Ilir Metės nė Beograd i shėrben fqinjėsisė sė mirė, paqes dhe stabilitetit tė vendeve tė Ballkanit Perėndimor. Kėshtu e velėrson Kryetari i Bashkimit Demokratik pėr Integrim, Ali Ahmeti vizitėn e Ministrit tė Jashtėm tė Shqipėrisė, Ilir Meta nė Serbi duekshtuar se vendet e Ballkanit Perėndimor duhet tė integrohen nė Bashkimin Evropian duke lėnė pas armiqėsitė e vjetra.

“Mendoj qė vizita e zotit Meta nė Beograd ėshtė njė kontribut i Shqipėrisė nė forcimin e raporteve me vendet e rajonit, tė Ballkanit perėndimor. Qė synim i tė gjithėve ėshtė qė edhe ky rajon mė nė fund tė marrė rrugėn e integrimit tė plotė si nė NATO ashtu edhe nė Bashkimin Evropian. Mendoj se me hasmėri shekullore nuk mund tė arrihet as paqe, as siguri e s stabilitet”, u shpreh Ali Ahmeti, Kryetar i BDI-sė.

Pas vizitės nė Beograd, shefi I diplomacisė shqiptare ka zhvilluar njė takim me kryetarin e BDI-sė, Ali Ahmeti, me tė cilin ka biseduar rreth procesit tė integrimit tė vendeve tė rajonit nė NATO dhe BE.

“Parimisht pėr nevojėn dhe punėt qė duhet tė realizohen nė drejtim tė avancimeve tė mėtejshme pėr integrimin e rajonit nė NATO dhe Bashkimin Europian. Ka qenė njė takim miqėsor, sigurisht qė kemi biseduar pėr shumė ēėshtje, kemi biseduar edhe pėr vizitėn qė ka realizuar zoti Meta nė Serbi, por edhe pėr njė vizitė tė mundshme tė zotit Meta nė Maqedoni. Gjithashtu dėgjova impresionimet tė zotit Meta pėr pritjen qė i ka bėrė komuniteti shqiptarė nė Luginėn e Preshevės”, vijoi Ahmeti.

Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, Ilir Meta gjatė vizitės sė tij nė Beograd ka zhvilluar takime me krerėt mė tė lartė tė shtetit serb si dhe ka takuar liderėt shqiptarė nė Luginėn e Preshevės..

http://www.alsat.tv/lajme-nga-rajoni...e-se-mire.html

Citim:
Hashim Thaēi: Vizita e Metės nė Beograd lehtėson njohjen e Kosovės

Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, ka vlerėsuar vizitėn e ministrit shqiptar tė Jashtėm, ilir Meta, nė Beograd duke deklaruar se kjo vizitė do tė shėrbejė pėr njohje tė mėtejshme tė shtetit tė Kosovės. Gjatė njė vizite nė Prizren, Thaēi vlerėsoi se kjo vizitė paraqet njė hap pozitiv pėr ndėrtimin e raporteve fqinjėsore dhe stabilitetin nė rajon, qė do tė reflektohet nė raportet Serbi - Kosovė.

“Ne duhet tė gjithė tė angazhohemi pėr ndėrtimin e fqinjėsisė sė mirė ndėrshtetėrore, prandaj ėshtė njė mesazh i mirė pėr paqen, stabilitetin, bashkėpunimin rajonal dhe mendoj se ėshtė njė mesazh qė Beogradi tė ndėrtojė raporte tė mira me shtetet qė e kanė njohur Kosovėn shtet tė pavarur, sovran dhe demokratik. Ėshtė njė ndihmesė pėr Serbinė qė mė pas ta njohė shtetin e pavarur dhe demokratik tė Kosovės...”, - deklaroi Thaēi.

http://www.standard.al/index.php/abi/3817.html

Citim:
Jeremiē falėnderon vendet qė nuk e kanė njohur Kosovėn

Serbia u ka falėnderuar vendeve anėtare tė Lėvizjes sė tė Painkuadruarve qė kanė refuzuar ta njohin pavarėsinė e Kosovės.

Ministri i Jashtėm, Vuk Jeremiē, u tha delegatėve nė takimin nė Manila tė Filipineve se mė shumė se 80 % tė vendeve anėtare tė lėvizjes nuk i kanė njohur “separatistėt nė Kosovė”.

“Ėshtė me rėndėsi qė ju e mbajtėt qėndrimin tuaj parimor, sepse ky rast paraqet precedent tė fuqishėm”, tha Jeremiē.

“Ėshtė e para herė qė Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė ėshtė kėrkuar qė ta shqyrtojė ligjshmėrinė e pėrpjekjes sė njėanshme tė njė pakice etnike pėr ta ndarė njė shtet anėtar tė Kombeve tė Bashkuara”, tha shefi i diplomacisė serbe.

Ai tha se konkluzat nga rasti do tė kenė pasoja tė gjera pėr bashkėsinė ndėrkombėtare, pėrfshirė Lėvizjen e tė Painkuadruarve.

“Imagjinoni se sa vende tė pėrfaqėsuara nė kėtė sallė do tė prekeshin nga legjitimimi i ndarjes”, tha Jeremiē./rel/

http://www.ina-online.net/Default.as...aebc21598&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.3.2010, 22:09   102
Citim:
Samiti BE-Ballkan rrezikon tė dėshtojė nga qėndrimi i Serbisė

Mosmarrėveshja e Serbisė dhe Kosovės pėr titullin qė do tė marrė pėrfaqėsimi i Prishtinės nė samitin ballkanik nė Bėrdo, Slloveni, po rrezikon suksesin e takimit.

Presidenti i Bashkimit Evropian, Herman Van Rompi, ėshtė takuar me Kryeministrin e Sllovenisė, Borut Pahor, pasi ky i fundit zhvilloi njė vizitė surprizė nė Beograd, por pas takimit nuk ėshtė dhėnė ndonjė njoftim pėr mediat.

Pahor tha shkurt se “nesėr ėshtė ditė e re” dhe nuk dha shpjegime se a do tė marrė pjesė zoti Rompi nė samitin BE-Ballkani, nė Bėrdo afėr Kranjit, mė 20 tė kėtij muaji. Burime nga BE dhe ato sllovene nuk u kanė dhėnė gazetarėve informacione se a do tė marrė pjesė Rompi nė kėtė samit apo jo.

Mė herėt ėshtė raportuar se ai ndoshta nuk do tė marrė pjesė pėr shkak tė mospajtimeve ndėrmjet Kosovės e Serbisė. Ndėrkohė tė gjitha vendet e kanė konfirmuar pjesėmarrjen e tyre, pėrfshirė edhe Kosovėn, e cila konfirmoi se do tė prezantohet si shtet dhe jo nėn petkun e UNMIK-ut.

“Kosova do tė pėrfaqėsohet nė konferencėn e Bėrdos si shtet i barabartė me vendet tjera”, ka rikonfirmuar zv.Kryeministri Hajredin Kuēi. Serbia insiston qė Kosova tė pėrfaqėsohet atje nė kuadėr tė UNMIK-ut. Njė kėrkesė e tillė ėshtė hedhur poshtė nga Prishtina zyrtare.

Ndėrsa po vazhdojnė pėrpjekjet diplomatike tė Sllovenisė pėr organizimin dhe pėrfaqėsimin e tė gjithė liderėve tė rajonit nė konferencėn e Bėrdos, Qeveria e Kosovės pėrsėrit qėndrimin se nė kėtė takim, Kosova mund tė pėrfaqėsohet vetėm si shtet i barabartė me vendet tjera.

Zv.Kryeministri Hajredin Kuēi thotė se ftesa pėr pjesėmarrje, Kryeministrit Hashim Thaēi i ėshtė dėrguar nė cilėsinė e kryeministrit tė njė shteti sovran dhe nė kėtė cilėsi do tė shkohet nė Bėrdo.

“Kosova do tė pėrfaqėsohet si e barabartė kudo nė forume ndėrkombėtare. Edhe nė rastin e takimit tė Bėrdos, afėr Kranjit, jam i bindur se Kryeministri i vendit do ta ketė pėrfaqėsimin e shtetit tė Kosovės nė mėnyrė dinjitoze dhe tė barabartė me tė gjitha shtetet tjera pjesėmarrėse nė atė takim”, thotė Kuēi.

Kryeministri i Sllovenisė, Borut Pahor, gjatė vizitės sė tij nė Kosovė deklaroi se nuk janė tejkaluar mosmarrėveshjet nė lidhje me organizimin e konferencės sė liderėve tė Ballkanit Perėndimor, nė Bėrdo afėr Kranjit.


Fule: Tė gjithė nė samit

Komisioneri i BE-sė pėr Zgjerimin, Stephan Fule deklaroi se konferenca, qė do tė zhvillohet nė Slloveni, do tė japė mesazhe pozitive dhe se atje duhet tė jenė tė gjithė liderėt e rajonit.

“Konferenca zhvillohet pėr bashkėpunimin rajonal dhe kjo ėshtė arsyeja qė pėrfaqėsuesit e tė gjitha vendeve tė jenė atje”, deklaroi Fule pėr televizionin serb, “B92”.

“Sipas kritereve tė Kopenhagės, bashkėpunimi rajonal dhe marrėdhėniet e mira mes vendeve fqinje janė tė njė rėndėsie tė madhe”, shtoi ai.

“BE kėrkon ta ndihmojė Serbinė nė afrimin drejt Evropės dhe entuziazmi i parė nė fund tė vitit 2009 dhe nė fillim tė kėtij viti duhet ruajtur”, theksoi komisioneri i Bashkimit Evropian pėr Zgjerimin, Stephan Fule nė vizitėn zyrtare nė Serbi.

Nga ana e tij, Kryeministri serb ka deklaruar se Kosova duhet tė jetė pjesėmarrėse nė samit si vend me status neutral.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=39392
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2010, 08:36   103
Citim:
Pse Ilir Meta ia ktheu shpinėn Medvegjės?
Dashnim Hebibi

Kėto ditė thuajse nė tė gjitha mediat e shkruara dhe ato elektronike, njė ndėr temat kryesore tė lajmeve, ishte vizita e zv.kryeministrit dhe ministrit tė jashtėm shqiptarė z.Ilir Meta, qė ia bėri Beogradit, Bujanocit dhe Preshevės, qė nė fund tė vizitės sė tij, shkruhej, se Ilir Meta e vizitoi Luginėn e Preshevės.

Tė flasėsh pėr emėrtimin e Luginės sė Preshevės, sigurisht, se do na duhej qė tė shtjellojmė gjerė e gjatė kėtė temė, se nga erdhi ky emėrtim dhe cili ėshtė emri i vėrtetė i Preshevės, Medvegjės dhe Bujanocit, por kėsaj radhe nuk do tė ndalemi pėr tė komentuar shkurtimisht, por do ia lėmė kohės edhe pse disa herė kemi shkruar nė disa media pėr emėrtimin origjinal tė kėtyre trevave shqiptare, qė tė gjithė e dimė se nė ēfarė situate ėshtė politike, ekonomike dhe sociale ėshtė Albania e vogėl.

Pas shumė dekadave, kėto treva shqiptare, ishin jetime, pėrjashto disa intelektualė, artistė, qė kanė vizituar Preshevėn dhe Bujanocin dhe Medvegjėn, por politikanė, nuk ka ndodhur, ka pasur, por jo haptas, kėto tė dhėna i mbėshtesim nga burimet qė i kemi siguruar nga disa liderė shqiptarė. Para ca ditėsh nė njė koment, ngritėm zėrin e kujtesės pėr liderėt tanė, qė tė mos e harrojnė Preshevėn, Medvegjėn dhe Bujanocin, ishte koment, me rastin e vizitės sė presidentit serb qė ia bėri Kosovės, vizitė nė mes tė serbėve.


Medvegja mbeti duke pritur zv.kryeministrin shqiptar

U shkruajt shumė dhe u komentua pėr kėtė vizitė, por nuk pamė dikund qė iu kujtua Ilir Metės, se edhe Medvegja ėshtė shqiptare. Gjersa nė Preshevė pritet dhe vallėzon e nė Bujanoc cakėrron gotat, medvegjasit humbasin shpresat edhe mė shumė pėr tu kthyer, apo pėr tė mbijetuar nė ato toka stėrgjyshėrore.

Me tu kthyer nga Beogradi, z.Meta, ka pasur pak mundėsi tė ndalej nė Medvegjė dhe tė pijė ujė medvegje dhe tė niset pastaj pėr nė Bujanoc. Medvegja kreshnike, me ata pak banorė qė i ka nė ato treva shqiptare, do ta kishin pritur me zemėr tė hapur. Kjo vizitė do tė ishte shumė historike pėr medvegjasit dhe shumė kuptimplote.


Nėse Medvegja harrohet nga liderėt tanė, atėherė ēka presim...

Mė mirė do ishte tė vizitohet Medvegja dhe ti thuhet qeverisė serbe, se ku janė medvegjasit, pse janė shpėrngulur medvegjasit, pse nuk ka zhvillim ekonomik nė Medvegjė, pse ėshtė pėrplot me ushtarė e kazerma tė ushtrisė ky vend, e pse maltretohen qytetarėt e saj e kėshtu me radhė.

Presheva dhe Bujanoci janė nė njė gjendje tjetėr, edhe pse ėshtė e lidhur me njė nyje gardiane, ajo i pėrballon kėtyre stuhive, pėr arsye tė njohura, por Medvegja, ka mbetur jetime dhe po trajtohet si jetime. Gjersa liderėt serbė, vizitojnė veriun e Kosovės, duke ditur, se ajo tokė ėshtė shqiptare, e vizitojnė fshatra tė banuara me serb, pėr ti dhėnė vullnet jete dhe elan shprese, ne harrojmė vetė Medvegjėn.


Si janė ndjerė medvegjasit atė ditė

Ndjenjat e medvegjasit, sikur tė atyre qė janė nė Medvegjė, Kosovė apo diasporė, kanė qenė dėshpėruese. Kur medvegjasit, solidarizohen me Kosovėn nė situata tė ndryshme, ku edhe janė solidarizuar me qindra herė, gjithashtu edhe me Shqipėrinė, ata po harrohen dhe po trajtohen sikurse tė dorės sė dytė. Takim historik do tė ishte, sikurse tė vizitohet Medvegja dhe jo Presheva e Bujanoci.

Medvegja jetime, medvegja e pėrbuzur dhe e harruar, pret ditė mė tė mira e medvegjasit, nuk humbin shpresat, ata presin ditė mė tė mira dhe takime e kujtesa nga liderėt tanė, sepse mė vonė do tė na gjykoj historia.

U komentua dhe do tė komentohej pozitivisht dhe diku edhe negativisht kjo vizitė e Ilir Metės, por tė shkruhet dhe tė ngritet zėri, qė liderėt tjerė shqiptarė, tė vizitojnė Medvegjėn, kėtė tokė shqiptare, qė dita ditės, do ti mbetet nė duar tė tjerėve, sikurse qė jemi mėsuar tė mėsojmė nga historia jonė kombėtare.

E vitet ecin dhe dekadat e shekujt, por realitetin nuk do mundemi ta shtrembėrojmė edhe pse historinė e shkruajnė njerėzit, sepse Medvegja ėshtė shqiptare dhe duhet tė ngremė zėrin e ta vizitojmė, tė pimė ujė atje e jo t`a lėmė nė mėshirėn e shitjes sė shtėpive dhe truallit.

http://www.telegrafi.com/?id=26&a=2299
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2010, 09:59   104
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Pse Ilir Meta ia ktheu shpinėn Medvegjės?
Se lėvizte me protokoll tė Beogradit. Duhen parė llogaritė e Metės dhe LSI-sė nė Zvicėr, ēfarė luhatje pėsuan pas "vizitės".
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2010, 15:20   105
Citim:
Tadiē nuk do tė marrė pjesė nė samitin e Sllovenisė

Kosova do tė marrė pjesė si e barabartė mes shteteve nė samitin e Sllovenise, ku do tė diskutohet pėr problemet e vendeve tė Ballkanit Perėndimor.

Kryeministri Hashim Thaēi u nis sot pėr nė Slloveni, pėr tė marrė pjesė nė Konferencėn rajonale.

Ndėrkohe Serbia njoftoi vendimin pėr tė mos marrė pjesė nė takim pėr shkak tė pranisė atje tė kryeministrit kosovar.

Kjo konferencė ėshtė shndėrruar kohėt e fundit nė temė debatesh, pas kushtėzimeve tė Serbisė, qė Kosova tė pėrfaqėsohet nėn logon e UNMIK-ut.

Autoritetet e Prishtinės e kanė kundėrshtuar kėtė kushtėzim, duke thėnė se nė takime tė kėtilla, Kosova do tė pėrfaqėsohet vetėm si shtet.

http://www.ora-news.com/mat1.php?idm=50736

Citim:
Liderėt e Ballkanit mblidhen nė Slloveni

Liderėt e vendeve tė Ballkanit Perėndimor janė mbledhur Bėrdo Pri Kranju tė Sllovenisė ku po diskutojnė mbi situatėn nė rajon dhe proceset integruese.

Nė Samit ėshtė i pranishėm edhe kryeministri Sali Berisha, ai i Kosovės, Hashim Thaēi, nė njė kohė qė mungon Presidenti serb, Boris Tadiē, i cili vendosi tė bojkotojė samitin pėr shkak tė pjesėmarrjes sė Prishtinės zyrtare.

Nė samitin e organizuar nga Kroacia dhe Sllovenia me temė “Sė bashku nė Bashkimin Europian: Kontributi i Ballkanit Perėndimor pėr tė ardhmen europiane” merr pjesė edhe komisioneri pėr zgjerim, Stefan Fule.

Qėllimi i kėsaj konference tė nivelit tė lartė ėshtė angazhimi pėr zgjidhjen e problemeve bilaterale si dhe ndihma e bashkėpunimi mes vendeve tė rajonit nė kuadėr tė proceseve integrues nė bllokun 27-anėtarėsh.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=9955

Citim:
Fjala e Kryeministrit Thaēi nė takimin me liderė tė rajonit nė Bėrdo, Slloveni

Fjala e kryeministrit tė Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, mbajtur nė sesionin plenar tė konferencės “Bashkė nė Unionin Evropian – Kontributi i Ballkanit Perėndimor pėr Perspektivėn Evropiane”

Tė nderuar nikoqirė, znj. Kosor dhe z. Pahor,

Tė nderuar pėrfaqėsues tė lartė tė Bashkimit Evropian,

Tė nderuar liderė tė shteteve tė Ballkanit Perėndimor,

Me lejoni tė filloj duke ju pėrshėndetur nė emėr tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės dhe tė qytetarėve tė saj. Ėshtė njė nder dhe kėnaqėsi e veēantė tė jem kėtu nė kėtė forum shumė tė respektuar, nė mesin e liderėve tė shteteve tė rajonit dhe pėrfaqėsuesėve tė lartė tė Bashkimit Evropian.

Njė falenderim i veēantė u takon organizatorėve tė kėtij takimi, Kryeministres sė Republikės sė Kroacisė, znj. Jadranka Kosor dhe Kryeministrit tė Republikės sė Sllovenisė, z. Borut Pahor. Iniciativa e juaj ėshtė shumė e ēmueshme dhe jemi kėtu me bindjen se ky takim do tė ndikojė nė fillimin e njė kapitulli tė ri tė bashkėpunimit rajonal dhe bilateral ndėrmjet shteteve tė Ballkanit Perėndimor.

Mė lejoni nė fillim tė ju njoftoj se deri sot, Republika e Kosovės ėshtė njohur nga 65 vende tė botės dhe ėshtė pranuar si anėtare nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar, si dhe nė Bankėn Botėrore. Jemi duke punuar qė sė shpejti tė anėtarėsohemi edhe nė Bankėn Evropiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim. Me ndihmėn edhe tė partnerėve tanė ndėrkombėtar nė Kosovė, jemi duke implementuar Kushtetutėn tonė moderne, tė bazuar nė Propozimin Gjithpėrfshirės tė Presidentit Ahtisaari.

Siē e dini, nė fund tė vitit tė kaluar, ne organizuam zgjedhjet e para tė lira nė Kosovėn e pavarur. Ky proces zgjedhor dėshmoi se institucionet dhe qytetarėt e Kosovės mund tė realizojnė zgjedhje tė lira, demokratike, tė drejta dhe tė pranueshme. Shtete tė shumta dhe vėzhguesit ndėrkombėtarė, me tė drejtė kanė vlerėsuar se kėto zgjedhje i kanė pėrmbushur standardet ndėrkombėtare.

Shqiptarėt, serbėt dhe komunitetet e tjera votuan dhe i zgjodhėn pėrfaqėsuesit e tyre legjitim, dhe, si rezultat i kėtyre zgjedhjeve, u krijuan edhe tri komuna tė reja me shumicė serbe – Komuna e Graēanicės, e Kllokotit dhe e Ranillugut. Kėto komuna tanimė kanė filluar funksionimin e tyre efikas me mbėshtetjen e plotė dhe tė gjithėanshme tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės dhe tė partnerėve tanė ndėrkombėtare.

Si ēdo vend demokratik, nė kėto zgjedhje synuam pjesėmarrjen e tė gjithė qytetarėve tanė, dhe ne kėtė e kemi arritur me pjesėmarrjen mė tė madhe ndonjėherė tė komunitetit serb tė Kosovės, tė cilėt pėrmes pjesėmarrjes nė kėtė proces demokratik dėrguan njė mesazh tė qartė: mesazhin e zhvillimit demokratik dhe tė jetės mė tė mirė nė kuadėr tė sistemit juridik dhe politik tė Republikės sė Kosovės.

Pėrkundėr suksesit evident nė pjesėn mė tė madhe tė Kosovės, serbėt nė pjesėn veriore tė vendit ende janė peng tė ndikimit dezintegrues tė Beogradit zyrtar dhe tė individėvė tė caktuar, apo tė tė ashtuquajturave “struktura paralele”.

Pėr tė tejkaluar kėtė situatė, Qeveria qė unė drejtoj, sė bashku me Zyren Civile Ndėrkombėtare ka hartuar njė qasje gjithėpėrfshirėse pėr tė vendosur legjitimitetin institucional edhe nė kėtė pjesė tė vendit, gjithnjė nė funksion tė pėrmirėsimit tė mirėqenies sė qytetarėve tanė nė veri, si nė kuptimin social dhe ekonomik, ashtu edhe nė atė legal dhe politik.

Tė nderuar zonja dhe zotrinj,

Nė dy vitet e pavarėsisė sė saj, Republika e Kosovės ka shėnuar arritje nė shumė fusha, por pa dyshim qė si shtet i ri, ballafaqohet edhe me sfida tė shumta. Kėto sfida, qė paraqesin edhe prioritetet e Qeverisė qė unė drejtoj, janė theksuar edhe nė Raportin e Progresit pėr Kosovėn tė vitit 2009 nga Komisioni Evropian dhe institucionet tona tashmė kanė koncentruar resurset e nevojshme me qėllim tė tejkalimit tė kėtyre sfidave dhe pėrbushjes sė kritereve dhe standardeve demokratike pėr integrim evropian.

Ne e mirėpresim qėndrimin e qartė dhe tė theksuar nė vazhdimėsi nga pėrfaqėsuesit e Bashkimit Evropian se Kosova, njejtė si i gjithė rajoni, ka perspektivė evropiane dhe se e ardhmja e saj ėshtė nė familjen evropiane. Kjo ėshtė bėrė e qartė edhe nė Studimin pėr Kosovėn, tė publikuar vitin e kaluar nga Komisioni Evropian, qė i ka hapur vendit tim perspektivėn e sigurt pėr marrėdhėnie tregtare me Bashkimin Evropian, pėr liberalizimin e vizave, si dhe pėr dialogun nė procesin e Stabilizim – Asocimit.

Ne tashmė kemi pranuar pyetėsorin pėr marrėdhėnie tregtare me Bashkimin Evropian dhe presim qė shumė shpejtė tė marrim edhe udhėrrėfyesin pėr liberalizimin e vizave, deri sa jemi tė pėrqėndruar fuqishėm nė dialogun pėr procesin e Stabilizim-Asocimit. Kosova dhe populli i saj e ka synim tė qartė anėtarėsimin nė Bashkimin Evropian dhe nė NATO, prandaj besojmė qė pėrparimi i Kosovės nė procesin e integrimeve Evropiane dhe Euro-atlantike do ta shpėrblejė kėtė vullnet tė qytetarėve tanė.

Nė kėtė drejtim, duke mirėpritur hyrjen nė fuqi tė Traktatit tė Lisbonės, ne besojmė se Bashkimi Evropian duhet tė vazhdojė tė mbajė derėn e hapur pėr anėtarėsim pėr tė gjitha shtetet e Ballkanit Perėndimor, meqė procesi integrues ėshtė nxitja mė efikase pėr thellimin e reformave tė nevojshme dhe pėr arritjen e kushteve dhe kėrkesave tė Kritereve tė Kopenhagės dhe tė Procesit tė Stabilizim – Asocimit.


Edhe procesi i liberalizimit tė vizave pėr tė gjitha vendet e rajonit tonė duhet tė vazhdojė dhe pėrveē si njė proces teknik i arritjes sė standardeve tė kėrkuara, duhet tė shihet edhe nga perspektiva humane e lirisė sė lėvizjes dhe ofrimit tė mundėsive tė reja pėr qytetarėt e shteteve tona. Por, po ashtu, ne besojmė se ky proces nuk duhet tė jetė politik apo tė politizohet nė ēfarėdo mėnyre.

Tė nderuar pjesėmarrės, zonja dhe zotrinj,

Pjesė e rėndėsishme e integrimit ėshtė edhe synimi pėr marrėdhėnie tė mira fqinjėsore. Kosova ka raporte tė shkėlqyeshme me Shqipėrinė, Maqedoninė dhe Malin e Zi. Ne kemi vendosur marrėdhėnie diplomatike nė nivel ambasadorėsh me Shqipėrinė, Maqedoninė dhe sė shpejti presim tė emėrojmė ambasadorėt e ndėrsjellė edhe me Malin e Zi.

Unė besoj se raportet tona fqinjėsore vazhdojnė tė dėshmojnė pėr rajonin tonė, por edhe mė gjerė, se pavarėsia e Kosovės ėshtė faktor i paqes dhe stabilitetit rajonal, duke sjellė edhe mė shumė bashkėpunim mes shteteve tė Ballkanit Perėndimor. Kosova ėshtė e pėrkushtuar pėr marrėdhėnie tė mira me fqinjėt, me vendet e Bashkimit Evropian dhe me ēdo vend tjetėr, si njė shtet mik i tė gjithėve. Kosova ėshtė e gatshme tė bashkėpunoj edhe me Serbinė pėr tė gjitha ēėshtjet e interesit tė ndėrsjellė.

Ne e ritheksojmė edhe kėtu vullnetin dhe gatishmėrinė tonė pėr tė kontribuar nė rritjen e nivelit tė komunikimit dhe bashkėpunimit rajonal, me tė gjithė dhe pa pėrjashtime, dhe mbesim me shpresė se takime tė kėsaj natyre do tė mund tė organizohen edhe nė tė ardhmen, gjithmonė nė funksion tė stabilitetit rajonal, zhvillimit ekonomik dhe integrimit evropian tė rajonit tonė.

Ju faleminderit pėr vėmendjen tuaj.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=3&id=52601

Citim:
Berisha: Shqiptarėt synojnė tė rikthehen nė familjen evropiane

Sali Berisha

Samiti nė Bėrdo

Ėshtė njė kėnaqėsi e veēantė pėr mua tė marr pjesė sot, nė kėtė konferencė, e cila zhvillohet nė njė ēast shume tė rėndėsishėm tė zhvillimit tė marrėdhėnieve tė vendeve tona me Bashkimin Europian, por edhe tė evoluimit tė kėtij tė fundit pas hyrjes nė fuqi tė Traktatit tė Lisbonės. Ndaj, gjej rastin tė falėnderoj mikpritėsit tanė, kryeministrat Kosor dhe Pahor pėr ftesėn dhe organizimin e shkėlqyer tė kėsaj ngjarjeje.

Shqipėria pėrshėndet hyrjen nė fuqi tė Traktatit tė Lisbonės. Ne jemi thellėsisht tė bindur se ky Traktat do t’i japė njė frymėmarrje tė re ėndrrės pėr njė Europė tė vetme, tė bashkuar e tė lirė, por do tė sjellė, njėkohėsisht, njė bazė tė re ligjore pėr funksionimin e kėtij Unioni dhe njė rritje tė kapaciteteve integruese tė tij pėr Europėn Juglindore.

Gjatė muajve tė fundit, rajoni ynė ka hedhur hapa tė rėndėsishėm pėrpara, nė kuadėr tė procesit tė integrimit nė BE e tė proceseve tė tjera, tė lidhura me tė, tė cilat afrojnė vendet tona nė lidhje gjithnjė e mė tė ngushtė me familjen europiane tė vlerave tė pėrbashkėta. U bė propozimi pėr hapjen e negociatave tė anėtarėsimit tė Maqedonisė nė BE dhe u sinjalizua pėrfundimi i shpejtė i negociatave tė anėtarėsimit tė Kroacisė.

Shqipėria e ka nė fuqi Marrėveshjen e Stabilizim-Asociimit me BE-nė. Shqipėria, Mali i Zi dhe Serbia kanė paraqitur kėrkesėn pėr anėtarėsim dhe ndodhen jo shumė larg njėra - tjetrės nė procesin e plotėsimit tė Pyetėsorit.

Ndėrkohė, janė liberalizuar vizat pėr Maqedoninė, Serbinė dhe Malin e Zi dhe ne presim qė kėsaj liste t’i bashkohet sė shpejti Shqipėria dhe Bosnjė‑Hercegovina, por edhe Kosova tė ketė procesin e saj me njė udhėrrėfyes konkret.

Ndėrkohė, Shqipėria dhe Kroacia u bėnė anėtarė tė plotė tė NATO-s nė Samitin e Strasbourg/Kehl-it, nė prill 2009, njė ngjarje kjo historike pėr kėto dy vende, por edhe mbarė rajonin. Proceset e integrimit nė Bashkimin Europian janė shndėrruar nė udhėrrėfyes real dhe shtysė jashtėzakonisht efikase pėr reforma e pėr modernizimin e mėtejshėm tė vendeve tona.

Ne i konsiderojmė kėto reforma jashtėzakonisht dobiprurėse, nė radhė tė parė, pėr zhvillimin e vendeve tona e pėr pėrmirėsimin e standardeve tė jetesės sė qytetarėve tė tyre, ndaj mbėshtesim pėrqasjen: “progres i bazuar nė performancėn individuale”.

Nga ana tjetėr, proceset e integrimit nė BE dhe nė NATO kanė shėrbyer si katalizatorė tė fuqishėm nė promovimin dhe forcimin e bashkėpunimit rajonal e nė transformimin rrėnjėsor qė rajoni ynė ka pėrjetuar gjatė dekadės sė fundit, duke u shndėrruar gjithnjė e mė shumė, nė mjedis paqeje e sigurie.

Vendet e rajonit tonė janė tė vendosura pėr tė forcuar bashkėpunimin nė tė gjitha fushat, nė kuadrin europian dhe tė nismave tė sigurisė, por edhe nė kuadrin rajonal e atė dypalėsh, nė interes tė paqes e tė prosperitetit tė secilit vend, si dhe tė rajonit, nė tėrėsi.

Nė kėtė kontekst, jemi mbledhur sot, kėtu, pėr tė ripohuar vendosmėrinė dhe angazhimin tonė tė padiskutueshėm, pėr tė vijuar me procesin e reformave pėr demokratizim dhe konsolidim tė mėtejshėm tė standardeve europiane, brenda vendeve tona, por, njėkohėsisht, pėr tė demonstruar vullnetin tonė tė fuqishėm pėr ta shndėrruar realisht Ballkanin Perėndimor nė njė rajon, ku mbizotėron fryma europiane e bashkėpunimit tė gjithanshėm dhe e pėrpjekjeve tė pėrbashkėta pėr integrim e prosperitet.

Gjej rastin tė shpreh mirėnjohjen ndaj Bashkimit Europian, institucioneve tė tij dhe vendeve anėtarė, pėr mbėshtetjen e vazhdueshme qė i kanė dhėnė vendeve tona dhe rajonit, nė pėrgjithėsi, nė pėrpjekjet europianizuese. Nė veēanti, dėshiroj tė shpreh mirėnjohjen ndaj presidencės spanjolle pėr pėrkushtimin dhe rėndėsinė qė i ka kushtuar rajonit tonė dhe perspektivės sė tij europiane.

Nė kėtė kontekst, Ministeriali i ardhshėm BE-Ballkani Perėndimor do tė jetė njė kontribut qartėsisht pozitiv, tė cilin ne e mbėshtesim fuqishėm. Shqiptarėt besojnė fuqishėm nė rikthimin e vendit tė tyre nė familjen e vlerave tė pėrbashkėta europiane, ndaj janė krenarė qė projekti madhor kombėtar i anėtarėsimit nė BE vijon tė mbėshtetet nga mbi 94 pėrqind e opinionit publik dhe nga tė gjitha forcat politike nė vend.

Mbėshtetur nė kėtė pėrkrahje publike, qeveria shqiptare dhe mazhoranca e koalicionit e ndėrtoi programin e saj elektoral dhe atė qeverisės pėr mandatin e dytė, bazuar tėrėsisht nė pėrparėsitė e axhendės sė anėtarėsimit nė BE.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=52576
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.3.2010, 10:49   106
Citim:
Jeremiē: Mbledhja e Bėrdos e pasuksesshme

Beograd, 20 mars – Ministri i Jashtėm serb, Vuk Jeremiē, ka vlerėsuar se konferenca e sotme e liderėve tė vendeve tė Ballkanit Perėndimor, e mbajtur nė Bėrdo tė Sllovenisė, nuk ka qenė mirė e organizuar dhe ka qenė e pasuksesshme, kanė raportuar mediat serbe.

Jeremiē nė RTV-nė e Serbisė ka thėnė se konferenca, nė tė cilėn nuk ka marrė pjesė kryetari i Serbisė, Boris Tadiē, pėr shkak tė pjesėmarrjes sė kryeministrit tė Kosovės, Hashim Thaēit, megjithė pėrpjekjet, nė fund ka pasur efekte nėn ēdo parashikim”.

“Lufta pėr ruajtjen e rendit kushtetues, lufta pėr ruajtjen e tėrėsisė territoriale ka qenė shumė mė e rėndėsishme se sa pjesėmarrja nė konferencėn joformale, dhe pėr fat tė keq, jo tė menduar dhe tė organizuar mirė. Nuk ėshtė ndonjė humbje e madhe qė kjo konferencė ishte e pasuksesshme, do tė ishte mirė tė kishte qenė e suksesshme, por do tė ketė raste pėr kėtė”, ka thėnė ai, raporton gazeta “Blic”.

Jeremiē ka thėnė se ka pasur presione qė Serbia tė marrė pjesė nė konferencėn nė Bėrdo, madje edhe “presione publike dhe tė pasjellshme, por ne kemi qėndrim tė qartė nga i cili nuk mund tė heqim dorė”.

" Ne dėshirojmė marrėdhėnie mė tė mirat tė mundshme me tė gjithė fqinjėt, por Kosova nuk ėshtė dhe nuk do tė jetė fqinji ynė. Kosova ėshtė pjesė pėrbėrėse e Serbisė”, ka thėnė Jeremiē.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,17,15279
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.3.2010, 07:31   107
Citim:
Blic: Mediet sllovene fajėsojnė BE-nė pėr bojkotin e Tadiēit

Lubjanė, 21 mars – “Mediet sllovene kanė vlerėsuar sot se konferenca rajonale nė Bėrdo afėr Kranjit, nė tė cilėn presidenti i Serbisė, Boris Tadiē, nuk erdhi pėr shkak tė mosrespektimit tė vendimit tė OKB-sė, nuk ishte mossukses i organizatorėve, por i BE-sė”, shkruan gazeta serbe Blic.

Serbia ka kėrkuar qė pėrfaqėsuesit e institucioneve tė pėrkohshme tė Prishtinės mund tė jenė tė pranishme nė takimin e djeshėm vetėm nė pajtim me Rezolutėn 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, pėrkatėsisht si Kosova-UNMIK, qė organizatorėt, Sllovenia dhe Kroacia, nuk pranuan.

Sipas Blicit, gazeta kryesore sllovene “Delo” ka vėnė nė dukje pėrpjekjet e mėdha tė Pahorit qė nė mėnyrė tė pasuksesshme u pėrpoq qė nė konferencėn rajonale ta sjellė edhe Tadiēin dhe kujtoi se kryeministri slloven pėr pėrbėrjen joformale tė takimit fajėsoi BE-nė, e jo presidentin e Serbisė.

Pahori pėr mosardhjen e Tadiēit tregoi shumė mirėkuptim, duke thėnė se akoma i ka dyert e hapura pėr njė iniciativė tė tillė, por theksoi se konferenca ishte njė mundėsi e humbur pėr Evropėn, thekson “Delo”.

Gazeta gjithashtu transmetoi paralajmėrimin e Pahorit se edhe vetė BE-ja ėshtė e ndarė kur ėshtė fjala pėr Kosovėn, pasi qė disa vende anėtare nuk e kanė njohur pavarėsinė e njėanshme tė Kosovės, siē ekzistojnė gjithashtu ndarje pėr shtrirjen e BE-sė nė Ballkanin Perėndimor.

Kjo ėshtė Evropa qė e njohim nga situatat e ngjashme nė tė kaluarėn, e cila nuk ka arritur tė identifikojė “pikat e kthesės” pėr gjithė regjionin, e as tė vlerėsojė se ēfarė mundėsie i ofron rajoni Evropės, vlerėson “Delo”.

Ndėrsa sipas gazetarit tė televizionit slloven, Edi Zhitnik, pėrfaqėsuesit e lartė tė BE-sė nuk erdhėn nė konferencė pasi qė sė shpejti, madje nė format tjetėr, do tė mbahet njė konferencė tjetėr, tė pėrgatitur nga Spanja, e cila ėshtė kryesuese e BE-sė.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,17,15334
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.3.2010, 07:33   108
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Me pak fjalė konferenca dėshtoi dhe pėr karshillėk BE-ja do tė zhvillojė konferencė tjetėr...

Njė Serbi i sjell rrotull tėrė sahanlėpirėsit e "Ballkanit". Ashtu si njė IRJM ka 20 vjet qė sjell rrotull Greqinė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.3.2010, 19:48   109
Citim:
"Economist": Lubjana mund t'i hakmerret Beogradit

Londėr, 22 mars 2010 - Qeveria e Sllovenisė mund t'i hakmerret Serbisė duke e ngadalėsuar afrimin e saj nė proceset integruese tė BE sė, pasi presidenti Boris Tadiē refuzoi tė vijė nė samitin e liderėve tė Ballkanit nė Bėrdo afėr Kranjit, shkruan e pėrditshmja britanike "Economist".

Gazeta vlerėson se me kėtė hap, Tadiē e fitoi betejėn, por nuk mund ta fitojė luftėn, duke paralajmėruar se nė qoftė se Serbia pėrsėri nuk do tė marrė pjesė, atėherė pasojat do tė jenė tė rėnda.

"Economist" shkruan se ēėshtja e pranisė sė Kosovės nė konferencėn nė Bėrdo afėr Kranjit e ka vėnė Tadiēin para njė zgjedhje tė rėndė.

Ai mė nė fund vendosi se nevojat e brendshme janė mė tė forta se ato shtetėrore, dhe mbeti nė shtėpi, pas sė cilės u tėrhoqėn Rompui dhe Moratinos, duke e "minuar samitin nė mėnyrė fatale", pohon "Economist".

http://www.kosova.com/artikulli/60572
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.3.2010, 19:51   110
Citim:
Serbia godet sistemin arsimor tė Kosovės

Ministria e arsimit e Serbisė ka urdhėruar mėsimdhėnėsit dhe personelin tjetėr shkollor tė komunitetit serb tė Kosovės qė tė mos vazhdojnė tė pranojnė tė ardhura nga institucionet e Kosovės.

Sipas njė raporti tė gazetės beogradase “Politika”, inspektorėt arsimor tė shtetit serbė kanė nisur kėto ditė qė, nė territorin e Kosovės, tė takojnė drejtorėt e shkollave, me urdhėr qė ata dhe personeli tjetėr tė ndėrpresin ēfarėdo kontakti me institucionet e Kosovės, pėrfshirė edhe pagat e tyre.

Nė raport pėrmenden shifra se bėhet fjalė pėr 60 shkolla fillore, 25 tė mesme dhe 10 ente parashkollore.

Nė kėtė aksion, zyrtarėt e shtetit serb po kėrkojnė deklarata me shkrim nga tė gjithė punonjėsit e arsimit tė komunitetit serb, se nuk janė duke marrė paga nga Ministria e Arsimit e Republikės sė Kosovės. Deri tash, ata kane marrė rregullisht paga nga buxheti i Kosovės, por edhe nga Serbia.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,17,15461
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.3.2010, 11:31   111
Citim:
“Dello”: Evropa i dha porosi tė gabuar Serbisė

Presidenti i Kėshillit tė Evropės Herman van Rompuj, me mosardhjen nė konferencėn pėr Ballkanin Perėndimor nė Bėrdo afėr Kranjit, i dha porosi tė gabuar Serbisė, vlerėson gazeta “Dello”.

“Me kėtė akt me pavetėdije mbėshteti Serbinė nė bllokimin e saj tė plotė komunikues tė Kosovės, me atė se ardhjen e tij nė Bėrdo e kushtėzoi me ardhjen e Tadiēit, Serbinė e ngriti nė pozitė tė privilegjuar tė superfuqisė rajonale, e cila ėshtė mė e fuqishme se tė tjerat”, thekson gazeta.


“Dello” konstaton se Van Rompuj “me paditurinė e tij ndoshta ka dėrguar sinjal tė gabuar i cili mund tė ketė pasoja negative pėr normalizimin e marrėdhėnieve nė ballkan” dhe shton se “Beogradi tani ndoshta ka marrė sinjal se nė ballkan mund t’i lejojė vetes mė shumė se tė tjerėt”.

Gazeta po ashtu thekson se Boris Tadiē para disa javėve, nė takimin me kryeministrin e Sllovenisė dhe Kroacisė, Borut Pahor dhe Jadranka Kosor, u pajtua tė ketė takim nė tė cilin do tė jetė edhe Hashim Thaēi, por me kusht tė mos ketė kurrfarė shenja ose simbole shtetėrore.

“Kur pėr shkak tė situatave tė brendshme politike serbe ndėrroi mendimin dhe filloi tė insistojė qė Kosova tė pėrfaqėsohet nė kuadėr tė misionit tė KB-ve (UNMIK) u bė e qartė se Pahor dhe Kosor kanė shpejtuar pėr t’i ulur bashkė Thaēin dhe Tadiēin nė njė tryezė”, vlerėson “Dello”.

Gazeta sllovene, nė komentin e sotėm, konstaton se Evropa sėrish tregoi se sa pak e interesojnė gjendjet nė Ballkanin Perėndimor.

http://www.shqipmedia.com/2010/03/%e...abuar-serbise/
Citim:
Pasojat e obstruksioneve nga Serbia

Zyrtarė kosovarė pėr integrimet evropiane thonė se obstruksioni i Serbisė karshi Kosovės do t’i kushtojė tėrė rajonit nė rrugėn e tij kah integrimet evropiane. Kosovarėt kėrkojnė nga Brukseli qė tė mbajė qėndrim mė rigoroz karshi Serbisė.

Nėse Brukseli nuk merr ndonjė qėndrim zyrtar pėr t’i trajtuar takimet diskutabile rajonale, kosovarėt frikėsohen se samiti i Bėrdos do tė pėrsėritet edhe herėve tė tjera.

Serbia refuzoi pjesėmarrjen nė samit, pėr shkak se Kosova nuk u ftua nėn ombrellėn e UNMIK-ut, duke shkelur kėshtu njė nga kriteret kryesore pėr integrimin nė Bashkimin Evropian - bashkėpunimin rajonal.

Kryetarja e Komisionit Parlamentar pėr Integrime Evropiane, Zylfije Hundozi (AAK), konsideron se Serbia nuk po e trajton seriozisht procesin e integrimit nė BE.

“Serbia vetėm ka treguar edhe njė herė kapriēiot e veta nė raport me Bashkimin Evropian. Ajo, sjelljet i ka pasur tė ngjashme edhe para pavarėsisė sė Kosovės, por tash ka njė presion edhe mė tė madh”.

“Mirėpo, nė kėtė rast ka humbur, se kapriēio ėshtė kapriēio dhe jo njė mėnyrė e vėrtetė e diplomacisė. U tregua se shtetet e BE-sė e pėrkrahėn Kosovėn dhe Slloveninė, duke thėnė se duhet mbajtur mbledhja, pa marrė parasysh a vjen apo jo Serbia“, thotė Hundozi.

Por, nėnkryetari i Komisionit pėr Integrime Evropiane, Bujar Bukoshi (LDK), mendon se pėrveē pesė shteteve tė BE-sė qė nuk e kanė njohur Kosovėn, ka qarqe tė caktuara politike nė Bruksel qė mbėshtesin Serbinė.

“Ne po shohim se Brukseli nuk po lėviz nė kėtė sens, por disa slogane boshe, qė, sipas teorisė sė Brukselit, Serbia qenka demokratizuar brenda 24 orėve, por po harrohet se mendėsia nė politikėn serbe ka mbetur gati e njėjtė”.

“Edhe sjellja e politikės sė jashtme tė Serbisė tregon katėrēipėrisht se po abuzohet edhe me gatishmėrinė e BE-sė, qė ta pėrfshijė edhe Serbinė nė proceset integruese. Janė dy standarde tė dyfishta tė Brukselit; ne po e shohim edhe me liberalizimin e vizave, me trajtimin e Kosovės, Serbisė”, shprehet Bukoshi.

Pengesat e Serbisė nė bashkėpunimin rajonal pėr shkak tė Kosovės, nuk kalojnė pa pasoja. Kosova tashmė po i vuan ato, siē ėshtė, ndėr tė tjera, bllokimi i mallrave tė Kosovės nga Serbia dhe Bosnja, nė kuadėr tė Marrėveshjes CEFTA.

Pėr hir tė, siē thuhet, bashkėpunimit rajonal, Kosova nuk i ėshtė kundėrpėrgjigjur me masa tė njėjta kėtyre dy shteteve. Zylfije Hundozi thotė se ėshtė koha qė Serbia ta ndryshojė sjelljen e vet karshi Kosovės.

“Serbia duhet ta ndryshojė shpejt sjelljen e vet nėse do qė tė anėtarėsohet nė BE dhe kjo i ėshtė thėnė shumė herė edhe prej zyrtarėve tė BE-sė. Nėse nuk do, ajo do tė mbetet njė shtet i izoluar, pa marrė parasysh se ėshtė njė ndėr shtetet mė tė mėdha nė Ballkan”, thotė Hundozi.

Por, nė anėn tjetėr, Bujar Bukoshi alarmon se obstruksioni serb do t’i kushtojė jo vetėm Kosovės, por tėrė rajonit. Ndėrkaq, mė e keqja, sipas Bukoshit, ėshtė se Serbia nuk ka kurrfarė vullneti politik pėr tė ndryshuar sjellje.

“Ne po e shohim se sa vullnerabėl ėshtė shteti i ri i Kosovės, aq mė tepėr qė nuk kemi arritur njohjen mė masive ndėrkombėtare dhe gjithmonė pozicioni obstruktiv i Serbisė, mungesa e ēfarėdo vullneti politik nga Brukseli, qė jo vetėm ta ledhatojė Serbinė, por tė kėrkojė kushte konkrete dhe ta detyrojė atė qė tė heqė dorė nga obstruksionizmi karshi Kosovės”.

“Ne do t’i vuajmė ato, por pasojat do tė jenė multilaterale, jo vetėm pėr Kosovėn dhe Serbinė, por pėr tėrė rajonin, sepse gjithēka do tė ndalet dhe nuk do tė ketė kurrfarė akselerimi kah BE-ja”, thotė Bukoshi.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../27208/C4/C13/

Citim:
Kosova dhe Serbia duhet tė njihen mes vete

Kosova ėshtė e gatshme pėr pjesėmarrje nė tė gjitha takimet, ku prezantohet si shtet i pavarur, ndėrsa Beogradi me bojkotime e dėmton vetveten, pohon kryeministri i Kosovės Hashim Thaēi, nė intervistė pėr Detusche Wellen


DW: Nė takimin nė Bėrdo afėr Kranjit nuk erdhi presidenti i Serbisė Boris Tadiē, pėr shkak se Kosova u ftua si shtet dhe jo sipas Rezolutės 1244 tė KS tė OKB-sė. Si mund tė tejkalohen problemet rreth pjesėmarrjes sė Kosovės dhe Serbisė nė takimet e kėtilla, pasi bashkėpunimi rajonal ėshtė njė prej kushteve kryesore nė rrugėn e integrimeve evropiane?

Thaēi: Probleme nuk ka sa i pėrket Kosovės. Probleme ka Serbia, e cila krejt padrejtėsisht dhe jomenēurisht po bojkoton kėto takime, qė tek e fundit po i kthehet si bumerang. Vizioni ynė ėshtė bashkėpunimi, ndėrtimi i fqnijėsisė sė mirė, respekti i ndėrsjellė dhe perspektiva euroatlantike.

DW: Ju deklaruat para gazetarėve se zgjidhja mė e mirė pėr Prishtinėn dhe Beogradin do tė ishte njohja bilaterale e Kosovės dhe Serbisė si shtete. Mendoni se kjo ėshtė reale?

Thaēi: Mendoj se definitivisht duhet tė mirret ky vendim edhe nga Prishtina edhe nga Beogradi, nė mėnyrė qė tė ndodhė hapi i rėndėsishėm i perspektivės sė bashkėpunimit rajonal, fqinjėsisė sė mirė dhe perspektivės sonė tė pėrbashkėt pėr t'u anėtarėsuar nė familjen evropiane.

DW: Serbia disa herė ka kėrkuar vazhdimin e dialogut me Prishtinėn pėr statusin e Kosovės, ndėrkohė qė ju jeni pėr dialog, por vetėm pėr ēėshtjet konkrete. A ėshtė i mundur dialogu mes Kosovės dhe Serbisė nė kushte tė kėtilla?

Thaēi: Kėtė ēėshtje Serbia gati e ka harruar e nėse jo, do ta harrojė. Ēėshtja e statusit ėshtė e pėrfunduar nė bazė tė dokumentit tė presidentit Ahtisari, me shpalljen e Kosovės shtet i pavarur dhe sovran. Pavarėsia e Kosovės ėshtė njė proces i pakthyeshėm, njė proces i cili tash e tutje ka pėr synim forcimin e shtetit, demokratizimin, multietnicitetin dhe integrimin nė NATO dhe BE.

DW: Jeni ju tė gatshėm pėr pjesėmarrje nė takimet e ngjashme, tė cilat eventualisht do tė organizoheshin edhe nė Beograd?

Thaēi: Ne do tė marrim pjesė nė tė gjitha takimet, ku Kosova pėrfaqėsohet si shtet i pavarur dhe sovran, siē do ta ftonim edhe Beogradin qė tė marrė pjesė nė takimet, qė do tė mbaheshin nė Kosovė. Ne duhet t'ia lehtėsojmė punėn njėri-tjetrit pėr t'u intergruar e jo ta pengojmė njėri - tjetrin. Ėshtė pra njė veprim i njėanshėm, jo i qėlluar dhe jo i drejtė i Beogradit, pėr mosparticipim. Por heret a vonė Beogradi do tė bindet pėr pjesėmarrje.

DW: Qeveria juaj ka hartuar njė strategji pėr veriun e Kosovės. Ēfarė ju bėn optimist se mund ta realizoni kėtė strategji?

Thaēi: Unė jam optimist dhe gjėrat kanė filluar tė lėvizin. Kemi formuar grupet punuese pėr sundimin e ligjit, pėr formimin e komunės sė re, por edhe pėr organizimin e zgjedhjeve tė lira nė tri komuna nė veri tė Mitrovicės si dhe pėr angazhimet socio-ekonomike. Kemi prezencėn atje edhe tė NATO-s dhe EULEX-it.

DW: A keni njoftime pėr gatishmėrinė mė tė madhe tė serbėve tė veriut pėr pjesėmarrje nė proceset, qė organizohen nga qeveria e Kosovės, pasi deri tani ato janė bojkotuar prej tyre?

Thaēi: Pėr mua ishin impresionuese deklarimet e kryeministres sė Kroacisė, Jadranka Kosor, e cila tha se ata i inkurajojnė dhe u sugjerojnė kroatėve nė Bosnjė-Hercegovinė qė kryeqyteti i tyre ėshtė Sarajeva, se shteti i tyre ėshtė Bosnjė-Hercegovina dhe se perspektiva e tyre ėshtė nė kėtė shtet. Mendoj se edhe zoti Tadiē duhet tė marrė guximin qytetar dhe shtetėror qė tė dėrgojė mesazhe tė kėtilla edhe pėr serbėt nė veri, se kryeqyteti i tyre ėshtė Prishtina, shtet i tyre ėshtė Kosova dhe perspektiva e tyre ėshtė nė Kosovė.

DW: Kryeministri i Republikės Serpska, Millorad Dodik kėto ditė mbėshteti idetė pėr ndarjen e Kosovės, me qėllim qė tė ndahen edhe serbėt e Bosnjė-Hercegovinės....

Thaēi: As nuk do tė ketė ndarje tė Kosovės, as nuk do tė ketė dialog pėr statusin dhe as nuk do tė ketė Dejton. Kosova ėshtė shtet i pavarur, sovran dhe i njohur ndėrkombėtarisht.

http://www.dw-world.de/dw/article/0,...-4280-xml-mrss
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.3.2010, 11:33   112
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
BE-ja s'e ka fshehur ndonjėherė qė na ka pėr letėr higjienike, por a janė tė sigurt kėta tė "Dello"-s se BE-ja e mbėshteti Serbinė "me pavetėdije"?...


Citim:
Por, nė anėn tjetėr, Bujar Bukoshi alarmon se obstruksioni serb do t’i kushtojė jo vetėm Kosovės, por tėrė rajonit. Ndėrkaq, mė e keqja, sipas Bukoshit, ėshtė se Serbia nuk ka kurrfarė vullneti politik pėr tė ndryshuar sjellje.
Ironia ėshtė se Serbia po i mėson karakter gjithė langove tė Ballkanit... kurse shqipfolėsit nė Tiranė e Prishtinė e kudo s'kanė lėnė sahan pa lėpirė. Ironia bėhet mė e fortė kur mendon se tė dy palėt nga Nėna Parti e Beogradit kanė dalė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.3.2010, 13:02   113
Citim:
Jeremiē: Serbia kundėr anėtarėsimit nė NATO, shtetit tė Kosovės dhe centralizmit tė BeH

Beograd, 22 mars – Serbia nuk do tė pranojė shtetėzimin e Kosovės, centralizimin e Bosnjės dhe Hercegovinės dhe hyrjen nė NATO, edhe pse njė pjesė e bashkėsisė ndėrkombėtare e dėshiron kėtė, sepse njė zgjidhje e kėtillė nuk ėshtė demokratike dhe nuk siguron paqe dhe stabilitet afatgjatė, ka deklaruar sot ministri i Jashtėm serb, Vuk Jeremiē, raportojnė mediet serbe.

“Janė njė numėr analistėsh, njė numėr zėrash jashtėzakonisht tė fuqishėm nė botė, tė cilėt nė Ballkan shikojnė nėpėrmjet syzave tė krijuara nė vitet e 90-ta. Ata thonė se ekzistojnė tri probleme dhe ofrojnė kėto zgjidhje: Kosova duhet tė shtetėzohet, Bosnja dhe Hercegovina duhet tė centralizohen dhe tė gjitha vendet e rajonit duhet tė futen nė NATO”, ka thėnė Jeremiē duke shtuar se “udhėheqja demokratike e zgjedhur e Serbisė nuk mund tė pajtohet me kėtė”, ka transmetuar agjencia Tanjug.

“Nuk mund tė pajtohemi me shtetėzimin e Kosovės, nuk mund tė pėrkrahim centralizimin e BeH nė kundėrshtim me vullnetin e popujve dhe entiteteve dhe Serbia nė mėnyrė demokratike ka sjellė vendimin qė tė jetė neutrale ushtarakisht”, tha shefi i diplomacisė serbe para studentėve tė Universitetit “Megatrend”.

Jeremiēi tha se prioritet i shtetit tė Serbisė mbetet mbrojtja e integritetit territorial tė vendit nė Kosovė, anėtarėsimi i Serbisė nė BE, marrėdhėniet e mira ndėr fqinjėsore nė rajon dhe zhvillimi i diplomacisė ekonomike.

“Nuk do tė jetė lehtė. Disa nga partnerėt tanė kanė tė rrėnjosur mendime tė tjera dhe ne duhet tė jemi tė matur e tė vendosur, dhe nė asnjė moment nuk guxojmė qė ta heqim nga mendja se cila ėshtė linja e jonė e kuqe e ku duam ta shpijmė kėtė vend”.

Sipas tij, ky vit ėshtė shumė i rėndėsishėm nė histori dhe Serbia duhet tė gjejė vend nė politikėn multilaterale botėrore.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,17,15502
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.3.2010, 11:28   114
Citim:
Serbia nuk njeh Kosovėn, kėrkon zgjidhje tė pranueshme

Serbia nuk do tė njohė pavarėsinė e Kosovės, por kėrkon njė zgjidhje tė pranueshme pėr tė gjithė. Kėshtu ka deklaruar nė njė intervistė pėr Euronjuz, kryeministri serb, Mirko Svetkoviē, i cili tha se Kosova vazhdon tė jetė pjesė e Beogradit. Rrjeti prestigjoz shprehet se pikėrisht ky qendrim i qeverisė serbe, vonon rrugėn e Serbisė drejt Bashkimit Europian.

Nė lidhje me pyetjen se kė do tė zgjidhte Serbia, BE apo Kosovėn, Zvetkoviē tha se BE nuk i ka kėrkuar qeverisė sė Tadiē tė bėjė njė zgjedhje tė tillė, megjithatė ai tha se nėse kjo do tė ndodhė, do tė zgjidhet Kosovėn.

Ndėrkaq, duke folur gjatė njė takimi me studentė nė Beograd, ministri i Jashtėm Serb Vuk Jeremiē, tha se pavarėsia e Kosovės dhe e Bosnjės, janė thjesht zgjidhje tė pėrkohshme.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=9983

Citim:
Serbia pa legjislacionin e BE-sė

Serbia ėshtė vendi i vetėm nė rajon i cili nuk ka marr legjilsacionin e pėrkthyer tė Bashkimit Evropian nga Kroacia.

Kėshtu shkruan e pėrditshmja serbe BLIC duke saktėsuar se nė Bėrdo afėr Kranjit, Kryeministrja e Kroacisė, Jadranka Kosor i ka dorėzuar homologėve tė rajonit 100 mijė faqe tė pėrkthyera dhe 13 mijė akte ligjore nga legjislacioni evropian, pjesė kjo e rėndėsishme e integrimit nė BE dhe njė punė e cila ka marr shumė shumė kohė ndėrsa taksapaguesėve kroat u ka kushtuar 8 milionė euro.

Pėrveē Malit tė Zi dhe Bosnjės qė dokumentin nė gjuhėn kroate mund ta pėrdorin lirshėm nė procesin e tyre tė integrimit, pėrkthimin e ka marr Maqedonia, Kosova e madje edhe Shqipėria, ndėrsa Kryeministri shqiptar Sali Berisha me kėtė rast ėshtė shprehur nė Bėrdo tė Sllovenisė: “Bėn edhe nė gjuhėn kroate?!”

Kėtė zhvillim nė Bėrdo tė Kranjit, analistėt dhe mediat e rajonit e shpjegojnė si pėrgjigje Serbisė pėr bojkotimin qė i bėri kėtij samiti tė rėndėsishėm pėr Ballkanin Perėndimor, ku mungesėn serbe e shoqėroi edhe ajo e Ministrit spanjoll tė Punėve tė Jashtme, Migel Anhel Moratinos shteti i tė cilit ėshtė edhe kryesues i rradhės sė Bashkimit Evropian.

Edhe pse i gjithė procesi i dorėzimit tė kėtij dokumentacioni ka filluar tė pėrfolet qė nga viti 2008, pritet qė Kroacia t’ia dorėzoj zyrtarisht Serbisė kėtė material tė pėrkthyer nė Samitin e Sarajevės qė pritet tė mbahet nė muajin qershor, samit pėr tė cilin vet Moratinos tha se do tė marr pjesė si Serbia ashtu edhe Kosova, edhe pse pėr kėtė tė fundit dihet formula spanjolle, vetėm nė siglėn “Kosovo - Unmik”.

Ndryshe, pėr Samitin e kundėrshtuar tė Bėrdos afėr Kranjit nga Serbia ka shkruar edhe gazeta londineze “The Economist”. “Me vendimin pėr tė mos marr pjesė nė kėtė takim, kur u tėrhoqėn Herman van Rompej dhe Migel Angel Moratinos, Tadiē e fitoi betejen por jo edhe luftėn.

Pėr shkak tė kėtij pėrēmimi, qeveria sllovene mund tė hakmerret duke ngadalėsuar integrimet evropian tė Serbisė”, vlerėson gazeta britanike “The Economist”.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-rajoni...n-e-be-se.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.3.2010, 11:30   115
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Nė ēdo lajm qė ka ardhur ndonjėherė nga BE-ja ne jemi konsideruar si jugosllavė, dhe qė duhet tė dimė jugosllavisht, kėshtu qė s'e kuptoj ēudinė mė lart. Fuere, para pak kohe, a nuk bėri thirrje tė mėsojnė shqiptarėt sllavisht se ndryshe nuk integrohen siē duhet? Mjafton tė shikohet ēdo dokument pa pėrjashtim i BE-sė.

Dhe vazhdoj ta kem tė paqartė se ēfarė presin shqiptarėt nga hyrja nė BE. Ēdo pushtet i centralizuar ka pėr synim asimilimin e pjesėve qė thith, dhe kjo nuk ėshtė as e fshehtė, ėshtė e shprehur kudo. Nė kėtė centralizim tė radhės ne konsiderohemi thjesht njė anomali nė kuadėr tė botės sllave (sepse gjysmėn e kombit e kemi nėpėr regjime sllave) dhe qė duhemi zgjidhur me mjete paqėsore (se demek "nuk jemi nė mesjetė qė t'i zhdukim me dhunė") brenda kėtij kuadri tė sllavėve tė jugut, nė zonėn e tyre tė ndikimit dhe nė arealin e tyre kulturor e administrativ. Kjo shihet dhe nė nivel praktik se nuk ia ka kujt ėnda tė rrijė tė merret me 10 minishtete kur mund t'i tufėzojė nė njė grup me tipare tė pėrbashkėta... sllave. Thjeshtohen procedurat.

Kėto mjetet paqėsore me tė cilat do zgjidhemi ne si anomali e botės sllave, po na parakalojnė pėrditė nė media dhe po na shiten si gjėja mė normale e mundshme kundėr sė cilės nuk ka pse tė dalė kush. Dhe duke parė kėtė lloj trajtimi qė na ruhet, e pas kaq mijė vjetėsh histori e "integrimesh nėpėr struktura", i vetmi shpjegim i kėsaj "ėndrre shekullore" nė gojėn e personave publikė ėshtė se kushedi ēfarė ērregullimi hormonal ka pėsuar njė pjesė e shqiptarėve.

Shkurt e shqip, atė qė s'arriti ta bėnte Jugosllavia do tė provojnė ta bėjnė nėn hyqmin e BE-sė qė nesėr pret tė centralizohet nė njė superstrukturė legjislative dhe ekzekutive mbishtetėrore qė me kalimin e kohės do i zhdukė shtetet. Kėto janė pjesė tė teorive gjoja tė reja tė pushtetit, qė vetėm terminologjia dhe metoda "e sofistikuar" e nėnshtrimit i dallon nga perandoritė e vjetra. Nė thelb ėshtė e njėjtja histori bajate qė pėrsėritet pėr tė satėn herė, ku nė fund tė ēdo centralizimi ne dalim me mė pak njerėz e me mė pak territor se me ē'hymė.

Ndėrkaq e kundėrta duhet tė ndodhė, faktorizimi i shqiptarėve nė rajon dhe bashkimi i plotė kombėtar para ēdo lloj integrimi nė cilėndo strukturė. Nuk duhet hedhur asnjė hap "integrimi" pa u shpjeguar me hollėsi kushtet dhe pasojat afatshkurtra dhe afatgjata tė tij pėr ekzistencėn tonė kombėtare, nė rrethanat tona dhe nė mjedisin tonė. Pėrndryshe "integrimi" s'ndryshon nga pushtimi; dhe nėse hyjmė copa-copa nė BE, ajo do tė jetė dhe perandoria e fundit ku do tė hyjmė...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.3.2010, 16:13   116
Citim:
Imami: Shqipėria nuk ėshtė kundėr Serbisė nė NATO

Shqipėria ėshtė dakord me planin strategjik tė NATO-s, pėr zgjerimin e saj me anėtarė tė rinj.

Ministri i Mbrojtjes Arben Imami, gjatė referimit nė njė konferencė pėr konceptin e ri tė strategjisė qė NATO po harton, u shpreh pėrpara ushtarakėve mė tė lartė nė vend, se Shqipėria nuk do tė jetė kundėr as pėr hyrjen e Serbisė nė NATO apo edhe tė vendeve tė tjera tė rajonit.

Imami gjate kumtesės nė lidhje me planin politik tė kėsaj strategjie, ka theksuar se Shqipėria ėshtė dakord edhe nė lidhje me politikat e reja tė Aleancės sė Atlantikut, nė lidhje me Rusine dhe vendet e Amerikės Latine.

http://www.top-channel.tv/artikull.php?id=178863
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.3.2010, 14:57   117
Citim:
Turk: Nuk ka afate pėr anėtarėsimin e Ballkanit Perėndimor nė BE

Presidenti i Sllovenisė, Danillo Turk, ka deklaruar se vendet e Ballkanit Perėndimor do tė pranohen nė Bashkimin Evropian kur secili tė ketė pėrmbushur kushtet.

"Sllovenia mbėshtet angazhimet e vendeve kandidate dhe ėshtė e gatshme t'i ndihmojė nė afrimin e tyre me Bashkimin Evropian", ka thėnė Danillo Turk.

Gjithashtu residenti slloven Danillo Turk ka pohuar se nuk ka afate tė pėrcaktuara tė pranimit tė vendeve tė Ballkanit perėndimor nė BE.

http://www.ora-news.com/mat1.php?idm=51652
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.3.2010, 15:12   118
Citim:
Presidenti serb Boris Tadiē do tė vizitojė Tiranėn

Presidenti i Republikės sė Serbisė, Boris Tadiē, do tė zhvillojė njė vizitė zyrtare nė vendin tonė. Edhe pse nuk ėshtė bėrė e ditur njė datė konkrete kur do tė bėhet kjo vizitė, mėsohet se njė gjė e tillė ėshtė njė ndėr pikat prioritare tė axhendės sė kreut tė shtetit serb.

Ky lajm, i cili ėshtė bėrė publik nga radio serbe me seli nė Beograd B92, qė nė vlerėsimet e saj ka konsideruar si historike vizitėn nė fjalė, pritet tė ndodhė mė vonė gjatė kėtij viti. Takimet qė Presidenti Tadiē pritet tė ketė me krerėt mė tė lartė tė shtetit shqiptar, do tė jenė nė funksion tė bashkėpunimit rajonal dhe forcimit tė marrėdhėnieve mes Shqipėrisė dhe Serbisė.

Kjo vizitė do tė kontribuonte nė afrimin mė shumė tė dy vendeve, raportet e tė cilave prej shumė vitesh kanė qenė tė ngrira dhe tepėr tė acaruara, pėr shkak tė ēėshtjes sė Kosovės. Ardhja e Presidentit serb nė vendin tonė do tė zhvillohet pas vizitės qė zėvendėskryeministri dhe ministri i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, Ilir Meta, ka bėrė mesin e kėtij muaji nė Beograd.

Gjatė kėsaj vizite, shefi i diplomacisė shqiptare ka zhvilluar njė takim kokė mė kokė me Tadiēin. Mėsohet se njė ndėr temat e diskutuara ka qenė edhe kjo vizitė e pritshme nė Tiranė. Pas kėsaj vizite numri dy i Qeverisė shqiptare ka deklaruar se mes dy vendeve do tė vazhdojnė shkėmbimet e vizitave zyrtare.

“Shkėmbime vizitash do tė ketė nė vazhdimėsi, nė nivelet mė tė larta dhe natyrisht qė Presidenti Tadiē ėshtė i mirėpritur tė vizitojė Shqipėrinė”, ka deklaruar ai.

Por mė e rėndėsishme pėr ministrin e Jashtėm ėshtė se e vetmja rrugė qė dy vendet kanė pėrpara ėshtė rruga e bashkėpunimit. Zyrtarė tė lartė tė tė dy vendeve kanė theksuar se prioritet i politikės sė jashtme tė dy vendeve ėshtė bashkėpunimi, forcimi i marrėdhėnieve dhe integrimi nė Bashkimin Evropian.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=64905
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.3.2010, 19:22   119
Citim:
Kushner: Nė Kosovė dhe Bosnjė nuk duam njė Qipro tė re

Sarajevė – Ministri i Jashtėm francez, Bernard Kushner e sheh me dyshim anėtarėsimin e Bosnjė-Hercegovinės dhe Kosovės nė Bashkimin Evropian.

"Nuk duam tė pėrsėritet Qiproja, respektivisht nė BE tė pranohet njė vend i ndarė", deklaroi kryediplomati francez pėr shtypin boshnjak. Kushner ka shtuar se Bashkimi Evropian duhet tė jetė kėmbėngulės lidhur me Bosnjė-Hercegovinėn.

Ai i ka bėrė kėto komente pas takimit tė ministrave tė Jashtėm tė tetė vendeve mė tė industrializuara nė Kanada.

http://www.gazetastart.com/lajme/Hap...qiptare/13356/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.3.2010, 20:59   120
Citim:
Greqia tė ndryshojė qėndrimin ndaj Kosovės

Greqia duhet ta ndryshojė qėndrimin ndaj shtetit mė tė ri nė botė, Kosovės, tė cilin e kanė njohur 22 nga gjithsej 27 vende anėtare tė Bashkimit Evropian, ka thėnė shefi i diplomacisė maqedonase, Antonio Milloshoski.

Nė njė deklaratė pėr media tė mėrkurėn, kreu i diplomacisė maqedonase ka ftuar Athinėn zyrtare tė ndryshojė qėndrimin e saj ndaj Maqedonisė dhe Kosovės

“Nėse Greqia me tė vėrtetė dėshiron ta promovojė planin Ballkani Perėndimor 2014, ajo duhet ta ndryshojė qėndrimin e saj ndaj ēėshtjes sė integrimeve evropiane tė Maqedonisė dhe qėndrimin e saj ndaj shtetit mė tė ri nė kėtė rajon, pavarėsia e sė cilės ėshtė njohur nga pjesa mė e madhe e vendeve tė Bashkimit Evropian, e kjo ėshtė Kosova”, ka thėnė Milloshoski.

Duke komentuar “incidentin jotolerant militant ekstremist”, sikur i ka quajtur ai thirrjet e ushtarėve grekė anti fqinjėve gjatė njė parade nė Athinė, Milloshovski theksoi se derisa “flitet pėr fqinjėsi tė mirė, promovohen slogane negative dhe emocione”.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../27814/C4/C13/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 19:29.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.