Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Territor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 2.8.2010, 22:51   21
Citim:
Shtetėsia e bashkimit

Ideja e disa intelektualėve shqiptarė nga Shqipėria pėr dhėnien e shtetėsisė pėr shqiptarėt tė cilėt jetojnė jashtė kufijve administrative tė Shqipėrisė ka hapur debate tė shumta lidhur me qėllimin e idesė.

Derisa njė pjesė e ekspertėve dhe politikanėve shqiptarė e vlerėsojnė si njė fillim i idesė pėr bashkim kombėtar, tė tjerėt thonė se nuk duhet tė bėhet politikė me ēėshtje teknike, siē ėshtė marrja e shtetėsisė apo pasaportės tė njė vendi fqinj.

Duke komentuar kėtė ide kryetari i Bashkimit Demokratik Kombėtar (BDK), Hisni Shaqiri, tha se kjo iniciativė e intelektualėve ėshtė vetėm njė fillim pėr bashkim kombėtar.

“E pėrshėndesim kėtė iniciativė. Duhet tė mendojnė mirė dhe ta pranojnė si institucionet nė Shqipėri ashtu edhe presidenti Bamir Topi. Si rezultat i mungesės sė kėsaj shtetėsie nė 100 vitet e kaluara ne si shqiptarė jashtė kufijve tė Shqipėrisė kemi qenė tė persekutuar. Ėndėrr e tė gjithė shqiptarėve ėshtė qė tė jenė sa mė afėr Shqipėrisė nė shumė aspekte jetėsore. Kjo duhet tė jetė temė debati e institucioneve nė Shqipėri dhe kjo mund tė jetė njė fillim i bashkimit kombėtar”, deklaroi Shaqiri.

Kryetari i parė i PPD-sė, Nevzat Halili, tha se e mirėpret kėtė letėr tė intelektualėve shqiptarė duke theksuar se ai me strukturėn e “Republikės sė Iliridės” ka kėrkuar edhe dhėnien e pasaportave nga Shqipėria pėr shqiptarėt jashtė kufijve.

“Kjo letėr ka hasur nė mirėkuptim edhe tek institucionet nė Shqipėri ku pritet procedurat tė fillojnė nė vitin 2011. Me strukturat e Republikės sė Iliridės nėpėr kuvende e kemi biseduar disa herė kėtė ide por kemi kėrkuar edhe qė gjithė shqiptarėt tė kenė edhe pasaporta nga Shqipėria qė tė identifikohemi si popull. Tė gjithė nėpėr shtetet e tyre amė kanė pasaporta si pakicat maqedonase qė janė nė Shqipėri kanė pasaportė maqedonase, nė Bullgari, Kroaci, Slloveni dhe Serbi, kurse ne shqiptarėt nuk kemi pasur dhe pėr kėtė fajtor kanė qenė zyrtarėt e Shqipėrisė”, deklaroi Nevzat Halili.

Kjo nismė ėshtė e intelektualėve tė Shqipėrisė ėshtė mirėpritur edhe nga SHVL-UĒK-ja e drejtuar nga Fazli Veliu i BDI-sė, organizatė e cila nėpėrmjet njė letre thotė se 5 milionė shqiptarė tė hapėsirės natyrale do tė pasurohen me pasaporta shqiptare.

“Pėrshėndesim dhe mirėpresim vendimin e presidentit Bamir Topi pėr dhėnien e pasaportave pėr 5 milion shqiptarė tė mbarė hapėsirės Natyrale Kombėtare Shqiptare. Me mirėnjohje tė thellė i drejtohemi presidencės sė Shqipėrisė pėr kėtė akt madhor kombėtarė”, thuhet nė letrėn e SHVL-UCK-sė.

Intelektualėt nga Shqipėria kanė drejtuar kėrkesė tė qartė deri tek presidenti i Shqipėrisė Bamir Topi pėr dhėnien e shtetėsisė nga shteti amė pėr tė gjithė shqiptarėt qė jetojnė jashtė sajė.

“Po ju drejtohemi juve pėr t’ju kėrkuar qė tė gjithė shqiptarėve nga Shqipėria Etnike dhe diasporės t’u jepni shtetėsi shqiptare. Nuk ju kėrkojmė mė shumė, veē atė qė ju obligon Kushtetuta dhe Preambula e saj. Me aspiratėn e popullit shqiptar pėr identitet dhe bashkim kombėtar, shkruan me shkronja tė arta nė Preambulėn e Kushtetutės sė Republikės sė Shqipėrisė, kurse njė gjė tė tillė e garanton neni 8 i kushtetutės”, thuhet nė letrėn drejtuar presidentit Topi.

Mė tej nė letėr thuhet se “ka ardhur momenti qė tė tregoni dhe tė veproni shqiptarisht se shqiptaret me marrjen e shtetėsisė tregojnė se janė komb 15 milionėsh”.

“Dhėnia e shtetėsisė shqiptarėve tė tė gjithė trojeve etnike dhe diasporės do tė jetė njė pėrforcues tė madh tė identitetit shqiptar dhe do tė tregojė se shqiptarėt janė tė bashkuar nė njė llogore tė vetme nė kėrkim edhe tė njė shteti tė vetėm kombėtar, Shqipėria e Bashkuar”, shkruajnė intelektualėt.


Neni tetė i Kushtetutės sė Shqipėrisė

-Republika e Shqipėrisė mbron tė drejtat kombėtare tė popullit shqiptar qė jeton jashtė kufijve tė saj.
-Republika e Shqipėrisė mbron tė drejtat e shtetasve shqiptarė me banim tė pėrkohshėm ose tė pėrhershėm jashtė kufijve tė vet.
-Republika e Shqipėrisė u siguron ndihmė shtetasve shqiptarė qė jetojnė e punojnė jashtė shtetit pėr tė ruajtur e pėr tė zhvilluar lidhjet me trashėgiminė kulturore kombėtare.

http://kohaere.eu/index.php/lajme/maqedoni/6575.html

Citim:
Shqiptarėt nė Maqedoni mirėpresin idenė pėr shtetėsi shqiptare

Shkup, 2 gusht - Partitė politike shqiptare shprehet pozitivisht lidhur me kėrkesėn e intelektualėve shqiptare drejtuar presidentit Bamir Topi pėr pajisjen e gjithė shqiptarėve me shtetėsi. Deputeti Safet Neziri tha pėr Alsat-M se BDI-ja do tė mbėshtesė ēdo vendim qė do tė sjellė presidenti Topi, ndėrsa nga DR-ja nismėn e intelektualėve e shohin edhe si rezultat i ngecjeve nė procesin e integrimit tė Maqedonisė nė strukturat euro-atlantike.

Edhe qytetarėt shqiptarė tė Maqedonisė tė pyetur nga Alsati thanė se mirėpresin iniciativėn e intelektualėve shqiptarė. Disa thonė se do tė jenė ndėr tė parėt qė do tė aplikojnė pėr tu pajisur me shtetėsi po qe se kjo nismė merr dritėn jeshile nga kreu i shteti shqiptar.

“Unė e pėrshėndes atė iniciativė, unė i pari kisha aplikua pėr ta marrė shtetėsinė shqiptare, pėr mua ėshtė njė lajmė i mirė, se jemi shqiptarė”, tha njė qytetar.

“Unė kisha dashtė me pas nėnshtetėsi patjetėr. Kisha pas dėshirė ta kem nėnshtetėsinė edhe tė Shqipėrisė edhe tė Kosovės. Unė kamė dėshirė qė secili shqiptar i Maqedonisė tė ketė nėnshtetėsi edhe tė Kosovės edhe tė Shqipėrisė”, u shpreh njė qytetar tjetėr.

Edhe nė organizatėn joqeveritare “Realiteti” mirėpresin nismėn dhe urojnė qė kjo edhe tė realizohet. “Nė aspektin politik ėshtė shumė e pranueshme tek ne, duke pasur parasysh se Shqipėria tani ėshtė anėtare e plotėfuqishme e NATO-s, si dhe ndikimi i saj nė lobimin qoftė pėr Kosovėn qoftė pėr diskriminimet e skajshme qė i bėhen popullit shqiptar kėtu nė Maqedoni. Uroj qė presidenti Bamir Topi ta pranojė kėtė dhe ta realizojė”, tha Valon Bela, kryetar i OJQ “Realiteti”.

Ndryshe, OJQ-tė dhe intelektualėt thonė se kjo nismė nuk duhet tė shihet si diēka negative, pasi edhe Maqedonia praktikon dhėnien e shtetėsisė pėr maqedonasit qė jetojnė nė Shqipėri dhe nė shtetet tjera, apo i i Bullgarisė, e cila i pajisė me shtetėsi tė gjithė tė interesuarit nė Maqedoni qė deklarohen se kanė prejardhje bullgare.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,17,29988
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.8.2010, 22:35   22
Citim:
“Shtetėsi shqiptare pėr gjithė shqiptarėt”, nuk paraqet problem juridik

Iniciativa e grupit tė intelektualėve shqiptarė, “Shtetėsi shqiptare pėr gjithė shqiptarėt”, nga aspekti formal sipas Ixhet Memetit, ekspert i ēėshtjeve juridike, nuk paraqet ndonjė problem, megjithatė ai thekson se nė shumė vende tė botės, kohėve tė fundit janė ashpėrsuar kriteret pėr dhėnien e shtetėsisė sė dyfishtė.

“Nė rast se e analizojmė historikun e zhvillimit tė institutit tė shtetėsisė nė aspekt formal kjo nuk paraqet problem. Por dua tė potencoj se trend botėrorė ėshtė ashpėrsimi i kritereve pėr fitimin e shtetėsisė pėrmes natyralizimit apo dokumenteve ndėrkombėtare”, deklaroi Ixhet Memeti, ekspert.

Memeti, megjithatė vlerėson se hapin pėrfundimtarė rreth kėsaj ēėshtje duhet ta marrin institucionet e Shqipėrisė.

“Iniciativa si e tillė ka nxitur njė kureshtje tek popullata shqiptare nė Republikėn e Maqedonisė. Unė vlerėsoj se nuk ka nevojė pėr komentim, pasi qė edhe mendoj se nė radhė tė parė janė institucionet e republikės sė Shqipėrisė ata tė cilat mund ta vlerėsojnė dhe tė japin gjykimin e tyre pėr njė iniciativė tė tillė”, theksoi Memeti.

Ndryshe, mbi 60 intelektualė shqiptarė i kanė dorėzuar njė kėrkesė presidentit shqiptarė Bamir Topi qė tė firmos dekretin pėr dhėnien e shtetėsisė, gjithė shqiptarėve kudo qė jetojnė. Kėrkesėn e kėtillė intelektualėt e bazojnė nė disa nene tė Kushtetutės tė republikės sė Shqipėrisė e cila ofron mundėsinė pėr dhėnien e shtetėsisė pėr shqiptarėt qė jetojnė jashtė kufijve administrativ tė sajė. Iniciativa deri tani ka marrė mbėshtetjen e subjekteve politike dhe sektorit joqeveritar.

Lėvizja qytetare “Zgjohu” konsideron qė pėrkujdesja institucionale e Tiranės zyrtare pėr shqiptarėt jashtė kufijve administrativ tė Shqipėrisė duhet tė formalizohet dhe ky hap mundėson lehtėsimin e komunikimit ndėr shqiptar nė Ballkanin veri-perendimor dhe diasporė.

http://alsat-m.tv/lajme/vendi/42173.html
Citim:
Shqiptarėt jashtė kufijve tė pajisen me shtetėsi shqiptare

Lėvizja Qytetare ZGJOHU! ka bėrė thirrje qė tė gjithė shqiptarėt jashtė Republikės sė Shqipėrisė tė pajisen me shtetėsi shqiptare.

ZGJOHU! konsideron qė pėrkujdesja institucionale e Tiranės zyrtare pėr shqiptarėt jashtė kufijve administrativ tė Shqipėrisė duhet tė formalizohet dhe ky hap pėr pėrfitimin e shtetėsisė mundėson lehtėsimin e komunikimit ndėrshqiptar nė Ballkanin veriperendimor dhe diasporė.

Lėvizja ZGJOHU! nėnvizon se ka pranuar kėrkesa tė panumėrta nga shqiptarėt e Maqedonisė qė tė ngre zėrin rreth vėshtirėsive tė tyre pėr t'u pajisur me shtetėsi tė Maqedonisė. Sipas raporteve jozyrtare, rreziku pėr ta dėmtuar baraspeshėn etnike nė vend ka lėnė me dhjetėra mijėra shqiptarė tė Maqedonisė pa nėnshtetėsi krahas plotėsimit tė kushteve. Pengesat zakonisht shkaktohen nga pika 8 e nenit tė shtatė tė Ligjit pėr Nėnshtetėsi i cili thotė qė i huaji mund tė pajiset me nėnshtetėsi nėse kjo nuk cenon sigurinė dhe mbrojtjen e shtetit duke i dhėnė mundėsi subjektive dhe selektive Ministrisė sė Punėve tė Brendshme pėr tė vepruar.

“Kur bėhet fjalė pėr maqedonasit, Maqedonia ėshtė njė shembull i mirė pėr t'a ilustruar pėrkujdesjen e mirėfilltė institucionale tė shtetit amė pėr qytetarėt maqedonas jashtė kufijve tė vet, por jo edhe pėr shqiptarėt. Nė vitet e fundit, Maqedonia, me tė drejtė, ka ndėrmarrė njė sėrė aktivitetesh nė pėrkrahje tė bashkėkombėsve tė vet nė Bulgari, Greqi, Kosovė dhe Shqipėri. Vite me radhė Qeveria e Maqedonisė angazhohet nė mėnyrė tė veēantė pėr tė pėrmirėsuar jetėn e qytetarėve tė komunės Liqenas (Pustec) nė Shqipėri”, thekson “ZGJOHU!”.

Njė rast tjetėr qė involvon qytetarėt e Maqedonisė nė kėtė tematikė ėshtė pajisja e tyre me shtetėsi Bullgare. Pėr tė lehtėsuar procedurat, Bullgaria ka krijuar mundėsi ligjore qė tė gjithė qytetarėt qė dėshmojnė origjinė bullgare tė pajisen me shtetėsi Bullgare duke mos kėrkuar as qėndrim tė pėrhershėm dhe as njohuri tė gjuhės bullgare.

“Duke ndjekur politikėn e vendeve tė lartėpėrmendura, vėshtirėsitė pėr t'u pajisur me shtetėsi tė Maqedonisė dhe dėshirėn e madhe pėr t'u pajisur me shtetėsi shqiptare, Kuvendi, Qeveria dhe Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė duhet tė nisin ndryshimet dhe plotėsimet e Ligjit pėr Shtetėsi ditė mė parė. Pa asnjė hezitim, deputet shqiptar duhet tė mundėsojnė pajisjen me shtetėsi shqiptare tė tė gjithė shqiptarėve jashtė kufijve tė Shqipėrisė duke i kombinuar zgjidhjet e pėrfshira nė legjislacionin e Maqedonisė dhe Bulgarisė”, thekson Lėvizja ZGJOHU!.

Sipas saj, ngjashėm si nė rastin e Maqedonisė, pas ndryshimit tė Ligjit pėr Shtetėsi, Kuvendi shqiptar duhet tė ndryshojė edhe kodin zgjedhor duke mundėsuar votimin e shqiptarėve jashtė Shqipėrisė (tė cilėt do tė pajisėn me shtetėsi shqiptare) nė zgjedhjet e pėrgjithshme tė Shqipėrisė duke mundėsuar zgjedhjen proporcionale tė deputetėve shqiptar nga Maqedonia, Kosova, Mali i Zi, lugina e Preshevės, Ēamėria dhe Diaspora tė cilėt do t'i pėrfaqėsonin interesat e pjesės sė popullit shqiptar qė jeton nė kėto shtete. Pasi qė kėto qytetarė dhe deputet nuk janė taksapagues dhe kontribuues nė buxhetin e Shqipėrisė, mandati i tyre duhet tė definohet pėrputhshmėrisht.

“Pėr tė lehtėsuar komunikimin ndėrshqiptar dhe pėr pėrkujdesjen mė aktive institucionale pėr shqiptarėt jashtė saj, Qeveria e Shqipėrisė duhet tė themelojė Ministrinė e Diasporės siē ėshtė rasti i Bulgarisė dhe shumė vendeve tjera nė rajon”, apelon ZGJOHU!. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...471fc4775&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.8.2010, 22:53   23
Citim:
ZGJOHU!: Shtetėsi pėr shqiptarėt jashtė kufijve

Lėvizja Qytetare ZGJOHU! ka bėrė thirrje qė tė gjithė shqiptarėt jashtė Republikės sė Shqipėrisė tė pajisen me shtetėsi shqiptare.

ZGJOHU! konsideron qė pėrkujdesja institucionale e Tiranės zyrtare pėr shqiptarėt jashtė kufijve administrativ tė Shqipėrisė duhet tė formalizohet dhe ky hap pėr pėrfitimin e shtetėsisė mundėson lehtėsimin e komunikimit ndėrshqiptar nė Ballkanin veriperendimor dhe diasporė.

Lėvizja ZGJOHU! nėnvizon se ka pranuar kėrkesa tė panumėrta nga shqiptarėt e Maqedonisė qė tė ngre zėrin rreth vėshtirėsive tė tyre pėr t'u pajisur me shtetėsi tė Maqedonisė. Sipas raporteve jozyrtare, rreziku pėr ta dėmtuar baraspeshėn etnike nė vend ka lėnė me dhjetėra mijėra shqiptarė tė Maqedonisė pa nėnshtetėsi krahas plotėsimit tė kushteve. Pengesat zakonisht shkaktohen nga pika 8 e nenit tė shtatė tė Ligjit pėr Nėnshtetėsi i cili thotė qė i huaji mund tė pajiset me nėnshtetėsi nėse kjo nuk cenon sigurinė dhe mbrojtjen e shtetit duke i dhėnė mundėsi subjektive dhe selektive Ministrisė sė Punėve tė Brendshme pėr tė vepruar.

“Kur bėhet fjalė pėr maqedonasit, Maqedonia ėshtė njė shembull i mirė pėr t'a ilustruar pėrkujdesjen e mirėfilltė institucionale tė shtetit amė pėr qytetarėt maqedonas jashtė kufijve tė vet, por jo edhe pėr shqiptarėt. Nė vitet e fundit, Maqedonia, me tė drejtė, ka ndėrmarrė njė sėrė aktivitetesh nė pėrkrahje tė bashkėkombėsve tė vet nė Bulgari, Greqi, Kosovė dhe Shqipėri. Vite me radhė Qeveria e Maqedonisė angazhohet nė mėnyrė tė veēantė pėr tė pėrmirėsuar jetėn e qytetarėve tė komunės Liqenas (Pustec) nė Shqipėri”, thekson “ZGJOHU!”.

Njė rast tjetėr qė involvon qytetarėt e Maqedonisė nė kėtė tematikė ėshtė pajisja e tyre me shtetėsi Bullgare. Pėr tė lehtėsuar procedurat, Bullgaria ka krijuar mundėsi ligjore qė tė gjithė qytetarėt qė dėshmojnė origjinė bullgare tė pajisen me shtetėsi Bullgare duke mos kėrkuar as qėndrim tė pėrhershėm dhe as njohuri tė gjuhės bullgare.

“Duke ndjekur politikėn e vendeve tė lartėpėrmendura, vėshtirėsitė pėr t'u pajisur me shtetėsi tė Maqedonisė dhe dėshirėn e madhe pėr t'u pajisur me shtetėsi shqiptare, Kuvendi, Qeveria dhe Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė duhet tė nisin ndryshimet dhe plotėsimet e Ligjit pėr Shtetėsi ditė mė parė. Pa asnjė hezitim, deputet shqiptar duhet tė mundėsojnė pajisjen me shtetėsi shqiptare tė tė gjithė shqiptarėve jashtė kufijve tė Shqipėrisė duke i kombinuar zgjidhjet e pėrfshira nė legjislacionin e Maqedonisė dhe Bulgarisė”, thekson Lėvizja ZGJOHU!.

Sipas saj, ngjashėm si nė rastin e Maqedonisė, pas ndryshimit tė Ligjit pėr Shtetėsi, Kuvendi shqiptar duhet tė ndryshojė edhe kodin zgjedhor duke mundėsuar votimin e shqiptarėve jashtė Shqipėrisė (tė cilėt do tė pajisėn me shtetėsi shqiptare) nė zgjedhjet e pėrgjithshme tė Shqipėrisė duke mundėsuar zgjedhjen proporcionale tė deputetėve shqiptar nga Maqedonia, Kosova, Mali i Zi, lugina e Preshevės, Ēamėria dhe Diaspora tė cilėt do t'i pėrfaqėsonin interesat e pjesės sė popullit shqiptar qė jeton nė kėto shtete. Pasi qė kėto qytetarė dhe deputet nuk janė taksapagues dhe kontribuues nė buxhetin e Shqipėrisė, mandati i tyre duhet tė definohet pėrputhshmėrisht.

“Pėr tė lehtėsuar komunikimin ndėrshqiptar dhe pėr pėrkujdesjen mė aktive institucionale pėr shqiptarėt jashtė saj, Qeveria e Shqipėrisė duhet tė themelojė Ministrinė e Diasporės siē ėshtė rasti i Bulgarisė dhe shumė vendeve tjera nė rajon”, apelon ZGJOHU!. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...3fdd5e643&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.9.2010, 04:27   24
Citim:
Mbi 50 mijė shqiptarė pa shtetėsi jashtė regjistrimit tė popullsisė

Mbi 50 mijė shqiptarė nė Maqedoni vazhdojnė tė jenė pa nėnshtetėsi, me ē`rast kjo shifėr do tė ndikojė nė numrin e pėrgjithshėm tė regjistrimit tė popullsisė tė paraparė pėr vitin e ardhshėm.

Ky shqetėsim vjen pas vendimit tė publikuar tė Qeverisė pėr mbajtjen e regjistrimit tė popullsisė nga 1 prilli e deri mė 15 prill tė vitit 2011.

Kjo shifėr e lartė e publikuar edhe nga partitė politike dhe ekspertė pėr ēėshtje tė demografisė mund tė rrezikojė numrin e pėrgjithshėm tė popullsisė shqiptare nė Maqedoni.

Ligji pėr regjistrimin e popullsisė nuk ka tė definuar kėtė kategori tė qytetarėve, tė cilėt nė fjalorin juridik ndėrkombėtar njihen si “apatrid” apo qytetarė pa shtetėsi.

Plotėsimi dhe ndryshimet e Ligjit pėr nėnshtetėsinė tė bėra gjatė vitit 2004 sėrish lanė pa zgjidhur tė drejtėn e shtetėsisė pėr shumė shqiptarė.

Me problemin e shtetėsisė ballafaqohen shqiptarėt tė cilėt janė tė lindur nė Maqedoni dhe jetojnė me dekada tė tėra, tė cilėt edhe pėrkundėr vendqėndrimit tė dėshmuar dhe pronėsisė e pasurisė nė vendin e lindjes, megjithatė refuzohen nga Ministria e Brendshme.

E drejta e shtetėsisė nuk u njihet edhe shumė emigrantėve shqiptarė tė cilėt pas periudhės sė shpėrbėrjes sė ish-Jugosllavisė dhe nė fillimet e pavarėsimit tė Maqedonisė janė gjetur jashtė vendit.

Kjo kategori e qytetarėve pėrbėhet kryesisht nga shqiptarė qė pėr mbi 50 vite e mė tepėr jetojnė nė Maqedoni, por qė kanė origjinė nga zonat e tjera shqiptare nga Kosova, Lugina e Preshevės apo ish-republikat e tjera jugosllave.

Njė shifėr e tillė e pėrafėrt jepet edhe nga ekspertė dhe avokatė qė janė marrė me lėndė tė tilla, tė cilėt theksojnė se kjo problematikė po ndjekė dhe ka vėnė nė hall shumė familje shqiptare, por qė tashmė ato janė lėnė nė harresė totale. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...2033bc122&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.11.2010, 16:57   25
Citim:
Shtetėsia shqiptare

Ndonėse nuk ka qenė e njohur deri mė tani, ēėshtja e marrjes sė nėnshtetėsisė shqiptare nga shtetas tė Kosovės ka kohė qė ėshtė shtruar pėr diskutim nga politikanet e institucioneve tė Kosovės dhe tė Shqipėrisė.

Njė nga momentet ėshtė hapja pėr qarkullim e krahut tė dytė tė tunelit tė Kalimashit.

Sipas medieve tė Shqipėrisė, ish-deputeti i Kuvendit tė Kosovės, Nait Hasani shpjegon se gjatė njė dreke pas pėrurimit tė tunelit, ka kėrkuar nga ministri i Brendshėm Lulzim Basha tė ndryshohet ligji pėr shtetėsinė dhe tė futen amendamente tė cilat garantojnė nėnshtetėsinė shqiptare pa kriteret aktuale pėr tė gjithė shqiptarėve qė jetojnė jashtė kufijve tė Shqipėrisė.

“Ata janė pajtuar qė ta bėjnė kėtė, por janė pajtuar qė kjo tė shkojė si proces dhe jo nė mėnyrė tė menjėhershme. Besoj qė sipas fjalėve dhe deklarimeve edhe tė ministrit tė Shqipėrisė, por edhe tė kuvendit tė Kosovės, ky do tė jetė njė proces qė do tė pėrfundojė nė pranverė”, deklaron Hasani, raportojnė mediet e Shqipėrisė.

Por zėvendėskryeministri i Kosovės nė largim Hajredin Kuēi, ka njė pėrgjigje tjetėr pėr kėtė ēėshtje.

“Unė i ftoj qytetarėt e Kosovės qė tė mos ngarendin pas kėsaj, duke pasur parasysh qė ne do tė jemi shpejt nė kėtė rrugėtim dhe do tė marrim identitetin tonė edhe pėrmes pasaportės. Natyrisht se shteti shqiptar ėshtė i pavarur dhe mund tė vendosė vetė pėr procedura e dhėnies sė nėnshtetėsisė”, shprehet Kuēi.

http://www.zeri.info/artikulli/1/4/1...per-kosovaret/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.4.2011, 17:34   26
Citim:
Partitė shqiptare anashkalojnė 50 mijė shqiptarėt pa nėnshtetėsi

Problemi i mungesės sė shtetėsisė pėr mijėra shqiptarė nė Maqedoni deri tani nuk ėshtė pėrfshirė nė agjendėn dhe programin e asnjė partie nė prag tė zgjedhjeve tė 5 qershorit.

Janė shifra tė ndryshme qė qarkullojnė lidhur me kėtė problem, ndėrsa jozyrtarisht burime partiake bėjnė tė ditur se mbi 50 mijė shqiptarė vazhdojnė ende tė pėrballen me mospasjen e nėnshtetėsisė sė Maqedonisė.

Partitė politike theksojnė se janė nė pėrfundim e sipėr tė programeve zgjedhore, ku nuk saktėsojnė zgjidhjen e kėsaj problematike.

Ligji pėr regjistrimin e popullsisė nuk ka tė definuar kėtė kategori tė qytetarėve, tė cilėt nė fjalorin juridik ndėrkombėtar njihen si “apatrid” apo qytetarė pa shtetėsi, raporton agjencia e lajmeve INA.

Plotėsimi dhe ndryshimet e Ligjit pėr nėnshtetėsinė tė bėra gjatė vitit 2004 sėrish lanė pa zgjidhur tė drejtėn e shtetėsisė pėr shumė shqiptarė.

Me problemin e shtetėsisė ballafaqohen shqiptarėt tė cilėt janė tė lindur nė Maqedoni dhe jetojnė me dekada tė tėra, tė cilėt edhe pėrkundėr vendqėndrimit tė dėshmuar dhe pronėsisė e pasurisė nė vendin e lindjes, megjithatė refuzohen nga Ministria e Brendshme.

E drejta e shtetėsisė nuk u njihet edhe shumė emigrantėve shqiptarė tė cilėt pas periudhės sė shpėrbėrjes sė ish-Jugosllavisė dhe nė fillimet e pavarėsimit tė Maqedonisė janė gjetur jashtė vendit.

Kjo kategori e qytetarėve pėrbėhet kryesisht nga shqiptarė qė pėr mbi 50 vite e mė tepėr jetojnė nė Maqedoni, por qė kanė origjinė nga zonat e tjera shqiptare nga Kosova, Lugina e Preshevės apo ish-republikat e tjera jugosllave.

Njė shifėr e tillė e pėrafėrt jepet edhe nga ekspertė dhe avokatė qė janė marrė me lėndė tė tilla, tė cilėt theksojnė se kjo problematikė po ndjekė dhe ka vėnė nė hall shumė familje shqiptare, por qė tashmė ato janė lėnė nė harresė totale. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...4f59362da&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.7.2011, 23:31   27
Citim:
Shqiptarėt nė Maqedoni kėrkojnė pasaporta tė Shqipėrisė

Shqiptarėt nė Maqedoni kėrkojnė qė Tirana zyrtare tė mundėsojė pėrfitimin e nėnshtetėsisė shqiptare nga gjithė shqiptarėt qė jetojnė jashtė kufijve tė shtetit shqiptar.

Njė plan i tillė tashmė ėshtė zbatuar nga shtetet fqinje si Maqedonia, Bullgaria, Serbia dhe nga vendet tjera ish-jugosllave.

Mirėpo, partitė politike shqiptare nė Maqedoni ene nuk dėshirojnė tė diskutojnė mbi kėtė ēėshtje, edhe pse theksojnė se vetė shteti shqiptar duhet tė vlerėsojė nėse duhet apo jo tė krijohet kjo mundėsi nėpėrmjet rrugėve kushtetuese, ashtu qė tė gjithė shqiptarėt - kudo qė jetojnė - tė mund tė pajisen me nėnshtetėsi shqiptare, pavarėsisht asaj nėse jetojnė nė dy apo mė shumė shtete. Pajisja me nėnshtetėsi shqiptare nė kėtė rast do tė bėhej sipas modelit tė nėnshtetėsisė sė dyfishtė, e cila lejohet nga shumė shtete.

Juristė dhe avokatė shqiptarė nuk e pėrjashtojnė mundėsinė qė kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, me dekretin e presidentit Topi tė pėrmbush fjalėt e tij tė viteve tė 90’ta, kur kishte pohuar se ēdo shqiptar nė botė ėshtė shtetas i Shqipėrisė.

“Kjo duhet tė realizohet, sepse ne kemi kėtu rastin konkret tė maqedonėve, tė cilėt pavarėsisht asaj se ku jetojnė posedojnė edhe nėnshtetėsinė e Maqedonisė. Njė mundėsi e tillė po shfrytėzohet edhe nga shqiptarėt qė jetojnė nė kufi me Maqedoninė, e tė cilėt deklarohen se kanė origjinė maqedone”, ka theksuar juristi Numan Limani.

Kohė mė parė, burime tė afėrta me Qeverinė nė Tiranė nuk e kanė pėrjashtuar mundėsinė qė Qeveria Shqiptare tė shqyrtojė planin pėr dhėnien e nėnshtetėsisė edhe pėr gjithė shqiptarėt qė jetojnė jashtė kufijve tė shtetit shqiptar.

Ligji pėr dhėnien e nėnshtetėsisė ėshtė njė e drejtė qė dekretohet nga presidenti i Shqipėrisė, dhe tė drejtėn e pėrfitimit tė saj e ka secili shtetas i huaj qė ka mbushur 5 vjet tė qėndrimit tė rregullt brenda territorit tė shtetit shqiptar.

Nė asnjė nen tė ligjit, tė ndryshuar nė vitin 1998, nuk parashihet pėrfitimi pėrmes pėrkatėsisė etnike, gjė qė mundėson qė ēdo shqiptar tė ketė tė drejtėn e posedimit tė nėnshtetėsisė shqiptare. Mirėpo, nė rast tė ndryshimeve tė paralajmėruara, tė drejtėn e pajisjes me nėnshtetėsi shqiptare do ta kenė edhe mbi 5 milionė shqiptarė qė jetojnė nė rajonin e Ballkanit. (INA)

http://ina-online.net/maqedoni/6864.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.8.2011, 21:34   28
Citim:
Topi i jep nėnshtetėsinė shqiptare Eliza Dushkut

Presidenti shqiptar Bamir Topi priti sot nė presidencė aktoren e Hollivudit Eliza Dushku, e cila prej ditėsh ėshtė nė njė vizitė nė Shqipėri. Tė pranishėm nė takim ishin, gjithashtu, fotografi me famė botėrore, Fadil Berisha dhe aktori Blerim Destani.

Nė faqen zyrtare tė presidencės njoftohet se “Presidenti i Republikės i dorėzoi dekretin presidencial aktores sė mirėnjohur shqiptare tė Hollivudit”.

“Ju jeni tashmė imazhi i mirė shqiptarėve qė punoni pėr Shqipėrinė”, mėsohet tė jetė shprehur Topi. “Janė pikėrisht kėto arsye qė me t’u informuar pėr kėrkesėn e zonjės Dushku pėr marrjen e shtetėsisė shqiptare, nė pėrmbushje tė njė detyrimi institucional, por nė radhė tė parė, tė njė frymėzimi personal, nėnshkrova dekretin pėr dhėnien e shtetėsisė shqiptare Eliza Dushkut”.

http://www.zeri.info/artikulli/11/11...eliza-dushkut/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.8.2011, 12:13   29
Citim:
Brahimi e Bunjaku bėhen “shqiptarė”

Dy mesfushorėt e Grasshopperit tė Zvicrės, Mėrgim Brahimi (nė foto) e Imran Bunjaku janė pajisur me pasaporta tė Shqipėrisė.

Presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi tė premten ka lėshuar dekretin pėr dhėnie tė shtetėsisė shqiptare pėr Brahimin e Bunjakun, transmeton Koha Ditore.

Kėta dy futbollistė do tė luajnė pėr kombėtaren shpresa (U-21) tė Shqipėrisė.
Dy kosovarėt janė duke u kėrkuar edhe nga pėrfaqėsuesja U-21 e Zvicrės.

http://rtv21.tv/home/?p=29282
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.10.2011, 21:20   30
Citim:
Regjistrimi i popullatės sa pėr sy e faqe
Kalosh Ēeliku

Regjistrimi i realtė i njė popullate qė ėshtė prezent nė shtet, kėrkon edhe kushte politike e ekonomike. Patjetėr, shteti demokratik popullatės sė tij duhet t’i krijojė kushte pėr regjistrim. Nuk e kam tė qartė se si njė shtet do tė bėjė regjistrimin e banorėve, kur ai shtet nuk i ka kryer obligimet e tia themelore ndaj atyre banorėve: t’ju jap nėnshtetėsi, posedimin e dokumenteve valide tė identifikimit.

Nė IRJ tė Maqedonisė, edhe sot e kėsaj dite askush nuk e di se sa banorė ka ky shtet i ri “demokratik”. Regjistrimi i kėsaj popullate nė kėtė shtet ende vazhdon tė bėhet pėrkarshi botės demokratike sa pėr sy e faqe. Banorėt e kėtij shteti ende brez pas brezi vazhdojnė tė lindin nė kėtė shtet, shkollohen, jetojnė, punojnė dhe vdesin pa nėnshtetėsi, asnjė dokument identifikimi. Lagje tė tėra tė Shkupit, katunde tė tėrė tė rrethinės sė Shkupit qė deri nė vitin 1981 deklaroheshin si turq e nuk dinin asnjė fjalė turke, edhe sot vazhdojnė tė jenė lojal ndaj kėtij shteti pa nėnshtetėsi e dokumnte identifikimi. Dhe, jo rastėsisht ky regjistrim bėhet edhe me kaq probleme tė trashėguara nga e kaluara dhe dorėheqje tė komisionit shteteror dhe emėrim tė tė njėjtit brenda njė dite nė prag tė regjistrimit duke paralajmėruar falsifikim tė regjistrimit tė popullatės.

Faji?! Faji edhe sot ėshtė jetim. Partitė politike shqiptare e kanė politizuar regjistrimin pėr marketing politik, merren me mėrgimtarėt, qė nuk ėshtė problemi kryesor i popullatės shqiptare gjatė kėtij regjistrimi. Shkaku se, ata mėrgimtarė nė kėtė shtet kanė nė emėr tė tyre pasuri, shtėpi dhe familje. Problemi kryesor me tė cilin duhet tė merren partitė politike shqiptare, ėshtė diskriminimi i banorėve qė jetojnė nė kėtė shtet mbi pesėdhjetė vjet pa nėnshtetėsi. Edhe, ky ėshtė kushti i parė qė partitė politke shqiptare duhet t’i vėnė kėtij shteti “demokratik” pėr tė marrė pjesė nė regjistrim. E, a e kanė bėrė kėta burra tė pushtetit kėtė kėrkesė me gjithė kėta parti politike shqiptare e dy universitete, intelektualė e akademikė?! Deri mė sot, them: jo.

Atėherė, si do tė kemi regjistrim tė realtė nė kėtė shtet tė pėrbashkėt, si do tė kemi bashkėjetesė, “vėllazėrim-bashkim”, ku njė numėr i madh i njė popullate shqiptare ende ėshtė pa nėnshtetėsi. Ky ėshtė kushti i parė qė partitė politike shqiptare ėshtė dashur t’i vėnė palės maqedonase pėr pjesmarrje nė regjistrim. Nuk mund tė bėhet regjistrim real nė njė shtet ku njė shumicė e popullatės shqiptare janė pa nėnshtetėsi. Tjetėr ėshtė ajo se, kėtė tė “mirė” e kemi nga politika e gabuar sllave, qė kėtė popull me dhunė ka dashur ta pėrzė nė Turqi (1945 - 1968) dhe nė Shqipėri (1989 - 2001), qė sot i kthehet si bumerang nė politikėn e laboratorisė famėkeqe qubrolloviēe sllave.

Fatkeqėsisht, pėr atė politikė tė gabuar serbe, ky popull ende jeton, shkollohet, punon dhe vdes nė kėtė shtet edhe sot e kėsaj dite pa nėnshtetėsi. Prandaj, siē thotė populli: macja mė nuk mund tė fshihet nė thes. Realitet i hidhur ky, pėr njė shtet tė ri me pretendime pėr tė shkuar nė Evropė, qė njė Zot e di si do tė shkojė me gjithė kėto probleme politike e ekonomike. Fatkeqėsisht, qė edhe sot nė kėtė shekull tė mos “di” numrin e saktė tė banorėve, kjo nuk ėshtė arsye pėr njė shtet demokratik. Vallė, thua i trembet numrit tė shqiptarėve si popull shumicė nė kėtė shtet e pa pushtet?! Nuk e di. Koha ėshtė tė gjejmė rrugė tė reja nė kėtė shtet tė pėrbashkėt si tė barabartė, e jo edhe sot tė punojmė e verpojmė me njerėz tė sotshėm e tru tė moēėm. Ligje tė natyrės janė kėto: nėse do - tė duan, nėse urren – tė urrejnė, nėse vret – tė vrasin.. E si do tė kemi ne bashkėjetesė me “vėllezėrit” nėse nuk ecim me lumin...

Megjithatė, edhe gjatė kėtij regjistrimi shqiptarėt duhet t’i pėrgadisin dokumnetet valide qė i posedojnė se jetojnė denbabaden nė kėtė shtet tė pėrbashkėt. Edhe kėsaj radhe, atyre qė u ėshtė dhėnė mundėsia, tė dėshmojnė me dokumente valide se janė banorė tė kėtij shteti. Patjetėr, duhet t’i pėrgjigjen thirrjes sė kėtij shteti pėr regjistrim.

E nesėrmja, tė shohim! Ditė tė reja vijnė pėr shqiptarėt. Dhe, nuk ėshtė ēudi qė njė ditė ky popull heroik, politikės sė gabuar sllave t’i ngritet nga varri lugat…

http://ina-online.net/opinione/9781.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.1.2012, 21:01   31
Citim:
Shqiptarėve nė Maqedoni ende u mohohet shtetėsia

Shkup, 10 janar - Burime pranė MPB-sė theksojnė pėr agjencinė e lajmeve INA se deri me regjistrimin e ardhshėm, vėshtirė ėshtė qė tė merret shtetėsia. Qindra familje shqiptare akoma vazhdojnė tė pėrballen me kėtė padrejtėsi.

Ministria e Punėve tė Brendshme ka aplikuar kontrolle tė rrepta lidhur me lėshimin e shtetėsive, ndėrsa pėrkohėsisht siē bėhet e ditur ėshtė dhėnė urdhėr pėr njė bllokadė tė heshtur pėr tė mos shtuar numrin e shtetėsive, sidomos pėr komunitetet jomaqedonase.

Kjo bėhet e ditur nga burime pranė MPB-sė, tė cilėt theksojnė se deri me regjistrimin e ardhshėm, vėshtirė ėshtė qė tė merret shtetėsia.

Qindra familje shqiptare akoma vazhdojnė tė pėrballen me kėtė padrejtėsi. Nga zyra e Avokatit tė Popullit theksojnė se problemi i shtetėsive ėshtė njė ndėr problemet kryesore dhe me pėrplot ankesa nė Kumanovė, Shkup dhe rajonin e Tetovės.

Ministrja e MBP-sė, Gordana Jankullovska kohė mė parė ka deklaruar se problemi qė kanė shqiptarėt e Maqedonisė me shtetėsitė nuk ėshtė mė nė rend dite, ndėrsa sipas saj me kėtė problem tani ballafaqohen kryesisht komuniteti rom. Ndryshimet e vitit 2004 nė Ligjin pėr shtetėsi, megjithatė ka lėnė pa zgjidhur kėtė problematikė pėr shumė shqiptarė nė Maqedoni.

http://koha.net/?page=1,15,83430
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.4.2012, 21:31   32
Citim:
MPB: Vetėm 300 persona nuk kanė shtetėsi

Sipas shifrave zyrtare tė publikuara nga Ministria e Punėve tė Brendshme (MPB) nė Maqedoni vetėm 300 persona nuk posedojnė shtetėsinė, ndėrsa pjesa mė e madhe e tyre janė pjesėtarė tė komunitetit rom. Kėshtu u tha tė mėrkurėn nė Konferencėn kushtuar problemit tė qytetarėve pa dokumente personale qė u mbajt nė Shkup. Ambasadori i BE-sė, Aivo Orav shprehur shqetėsime lidhur me procesin e zgjidhjes sė problemeve tė qytetarėve pa dokumente. “BE ka vlerėsuar se kemi proces tė ngadalė tė integrimit tė romėve pėr dallim nga vitet tjera. Romėt duhet qė me shoqėritė e tjera qytetare tė shtojnė pėrpjekjet dhe tė angazhohen pėr tejkalimin e kėtyre problemeve”, theksoi euro-ambasadori Orav.

Ndėrsa ministri pa resor dhe koordinator i dekadės rome nė rajon, Nexhdet Mustafa theksoi se Qeveria e Maqedonisė ėshtė e fokusuar nė zgjidhjen e kėtij problemi tė ndjeshėm. Shifra prej 300 personave pa dokumente zyrtare nuk duket reale nėse kemi parasysh faktin se dhjetėra persona, kryesisht shqiptarė shpeshherė trokasin nėpėr dyert e redaksive shqipe ku tregojnė hallet e tyre se nuk mund tė marrin shtetėsi.

http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/13520.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.7.2012, 21:46   33
Citim:
Adem Demaēi merr shtetėsinė e Shqipėrisė

23 vendime ka marrė Presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi pėr dhėnie shtetėsi gjatė shtatė muajve tė kėtij viti. Ai u ka dhėnė shtetėsinė 259 personave. Shtatė dekrete kanė qenė tė veēanta pasi Presidenti i ka marrė pėr persona tė “pėrveēėm Sipas gazetės “Shekulli”, bėhet fjalė pėr dhėnien e shtetėsisė pėr Ilir Shaqirin, Adem Demaēin, Shkėlzen Jetishin, Shota Baraliun, Isak Bilallin, Nora Nishliun dhe Oliver Dieter Fritz Garreis. Presidenti, Bamir Topi, e mbyll mandatin e tij me 24 korrik dhe nuk dihet nėse nė ditėt e fundit do tė firmosė ndonjė vendim tjetėr pėr dhėnie shtetėsie.

http://www.koha.mk/kulture/16194.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.12.2012, 12:16   34
Citim:
Mbledhje qeverie nė Vlorė, Berisha: Nėnshtetėsi shqiptarėve kudo ku jetojnė

Mbledhje qeverie nė Vlorė, Berisha: Nėnshtetėsi shqiptarėve kudo ku jetojnėVLORĖ- "Kombi ėshtė njė, dhe ēdo shqiptar kudo qė jeton meriton tė ketė shtetėsinė shqiptare". Kėshtu deklaroi Kryeministri Sali Berisha i ulur nė karriken ku 100 vite mė parė plaku i urtė i Vlorės mbajti mbledhjen e parė tė shtetit shqiptar pas Pavarėsisė.

Nga qyteti i Vlorės, ku Kyeministri Berisha 100 vite pasi patriotėt shqiptarė hodhėn tė parėn ide tė bashkimit kombėtar, hodhi sėrish kėtė tezė, teksa kėrkoi hartimin e njė ligji pėr shtetėsinė shqiptare si dhe mirėkuptimin e fqinjėve dhe ndėrkombėtarėve. Sipas kryeministrit, kjo nismė nuk ėshtė pėr pėrfitime elektorale por njė qėllim pėr tė bashkuar tė gjithė shqiptarėt kudo qė janė.

Nė nder tė 100 viteve tė Pavarėsisė, Kėshilli i Ministrave zhvilloi mbledhjen e sotme nė katin e dytė tė Muzeut tė Vlorės, ku 100 vite mė parė u mblodh qeveria e parė shqiptare me nė krye Ismail Qemalin.

Ministrat zunė vend pak para orės 10:00 nė tė njėjten zyrė ku u mblodh kabineti i parė qeveritar shqiptar, ndėrkohė qė mbledhja u drejtua nga Kryeministri Berisha, i cili zuri vend nė krye tė tryezės. Tė parėt qė kanė mbėrritur nė Vlorė ka qenė grupi i sigurisė sė Kryeministrisė, tė cilėt sė bashku me Policinė e Vlorės krijuan planin e masave tė sigurisė. Muzeu sot do qėndrojė i mbyllur pėr publikun, ndėrsa masat e sigurisė nė ndėrtesė janė tė larta.

(...)

“Ftoj opozitėn t'i votojmė kėto tre ligje, si dėshmi e jona tė bashkohemi me njėri-tjetrin dhe tė bashkohemi me Evropėn. Tė mos bėhemi pengesė. Veēanėrisht pėr ligjin pėr shtetėsinė duhet tė punojmė bashkė me opozitėn. Ai do hyjė nė fuqi pas zgjedhjeve tė qershorit”, theksoi Berisha.

(...)

Duke theksuar se ligji sigurisht do tė sjellė dhe keqkuptime, Kryeministri Sali Berisha theksoi se” nė emėr tė qeverisė shqiptare kėrkon mirėkuptimin e fqinjėve dhe faktorit ndėrkombėtar”.

"Jemi komb i vendosur pėr paqe dhe stabilitet, ne kaluam 100 vite me diktatura dhe pushtime. Tani duam paqe tė qėndrueshme, por qė bazohet nė parimet mė tė larta njerėzore", shtoi Berisha.

(...)

Kreu i ekzekutivit kėrkoi nga instancat pėrkatėse hartimin e njė ligji pėr shtetėsinė shqiptare, pėr ēdo shqiptar kudo ku ndodhet.

“Do ndėrmarrim ligjin e shtetėsisė shqiptarė. Nuk pengojmė tė mbajė shtetėsinė shqiptare pėr kėdo qė dėshiron ta marrė shtetėsinė, kjo do jetė nisma e kėsaj qeverie. Ministria e Brendshme duhet tė marrė masat nėpėrmjet konsullatave pėr aplikimet”,-tha Berisha.

“Kombi ėshtė njė, dhe ēdo shqiptar kudo qė jeton meriton tė ketė shtetėsinė shqiptare”, theksoi Berisha.

http://www.balkanweb.com/kryesore/1/...ne-111817.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.2.2013, 20:40   35
Citim:
Tėrhiqet Berisha, s'ka pasaporta pėr kosovarėt

Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, ėshtė tėrhequr nga vendimi pėr tė pajisur me pasaportė edhe shqiptarėt e Kosovės. Ai ka pohuar se nuk mund tė ndėrmerret njė nismė ligjore me Kosovėn, pėr shkak se ky shtet ka aplikuar pėr liberalizimin e vizave me BE-nė dhe se njė marrėveshje e tillė do tė dėmtonte procesin, transmeton Panorama.

“Kjo pėr momentin ka njė problem ligjor me Kosovėn dhe kjo masė nuk mund tė adaptohet pa njė marrėveshjeje tė veēantė me qeverinė e Kosovės. Qeveria e Kosovės po negocion me Bashkimin Europian procesin e liberalizimit tė vizave. Dhe nė kėto kushte, ne nuk duam nė asnjė mėnyrė tė cenohet ky proces shumė i rėndėsishėm pėr Kosovėn e pavarur. Pasi tė finalizohet ky proces, dy qeveritė do tė ulen tė negociojnė njė marrėveshje pėr kėtė ēėshtje. Por, pėr tė gjithė shqiptarėt e tjerė, qeveria shumė shpejt do t’u njohė atyre shtetėsinė shqiptare”, ka deklaruar Berisha.

http://www.kosova-sot.info/politike/...-per-kosovaret
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.3.2013, 22:30   36
Citim:
Berisha takon Thaēin: Marrėveshja pėr shtetėsinė, nė kohėn e pėrshtatshme

Kryeministri Sali Berisha ėshtė takuar sot me kryeministrin e Kosovės, Hashim Thaēi e mė pas mbajtėn njė konferencė tė pėrbashkėt pėr shtyp. Berisha ka garantuar se qeveria do tė bėjė gjithēka pėr njė process zgjedhor dinjitoz dhe tė denjė pėr shqiptarėt, ndėrsa sqaroi se primare pėr gjithė shqiptarėt tashmė ėshtė konsolidimi i pavarėsisė sė Kosovės, ndėrkohė qė marrėveshja pėr shtetėsinė bėhet mes dy qeverive nė kohėn e pėrshtatshme.

“Lidhur me vizat dua tė bėj njė qartėsim, pėr qytetarėt e Kosovės qėndrimi im ėshtė kjo do zgjidhjet me njė marrėveshje tė negociuar me qeverinė e Kosovės nė kohėn e pėrshtatshme. Aktualisht konsolidimi i pavarėsisė sė Kosovės ėshtė interesi kombėtar i shqiptarėve dhe s’mendohet tė bėhet by pass, kėtej negociojmė mė Brukselin pėr vizat, kėtej u them hajt tua zgjidh unė. Ai ėshtė njė proces nė tė cilin paraqitet njė listė me kėrkesa dhe duhet plotėsuar, hapa tė cilat ndėrhyjnė nė njė proces nuk mund tė ndodhin nga Shqipėria”, tha Berisha.

I pyetur nga mediat nėse ėshtė i gatshėm pėr njė debat televiziv me kreun e opozitės Edi Rama, kryeministri Berisha u pėrgjigj: “Nuk e mora vesh, mė ftoi mua apo zėdhėnėsen time mbrėmė, mė sqaroni mua dhe pastaj t’u pėrgjigjem. Mė ftoi mua apo Laura Vorpsin mbrėmė Rama, do e diskutojmė me Laurėn”, u shpreh ai.

Gjithashtu njė tjetėr pikė e takimit me kryeministrin Thaēi, sipas kryeministrit Berisha ka qėnė edhe dialogu qė po zhvillohet mes Kosovės dhe Serbisė tė cilėn ai e cilėsoi si shumė tė rėndėsishėm jo vetėm pėr tė dyja vendet por edhe pėr tė gjtihė rajonin. Ai shtoi se nuk duhet tė ketė dyshime pėr zbatimin e marrėveshjeve tė arritura nė Bruksel mes kryeministrave tė tė dyja vendeve.

“Marrėveshjet qė arrihen nė dialogun mes Kosovės dhe Serbisė kanė fuqinė politike tė Bashkimit Europian. Ato po ndėrmjetėsohen nga baronesha Ashton e cila ėshtė pėrfaqėsuesja mė e lartė nė politikėn e jashtme nė Bashkimin Europian. Nuk ėshtė mirė qė tė lihen dyshime pėr vendosshmėrinė e BE-sė pėr tė parė kėto marrėveshje tė zbatuara. Unė jam optimist dhe besoj qė ajo qė do tė arrihet nė Bruksel mund tė bėhet e prekshme nga qytetarėt e tė dyja vendeve. Ēėshtjet pėr tė cilat ėshtė rėnė dakort janė shumė tė rėndėsishme” shtoi Berisha.

Kryeministri Berisha tha se pavarėsia e Kosovės ėshtė interesi i mirė i paqes nė rajon dhe shprehu mbėshtetjen e plotė pėr pėrpjekjet pėr integrimin e Kosovės nė BE e NATO, si proces tėrėsisht i mbėshtetur nė meritė.

http://www.gazetarepublika.al/?p=44894

Citim:
Qeveria shqiptare: tri kategori pėr marrjen e shtetėsisė

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	largea_tri-kategori011362169941.jpg
Shikimet:	102
Madhėsia:	37,7 KB
NNJ:	4192Ndryshe nga sa ministri i Brendshėm garantoi vetėm pak kohė mė parė nė komisionin parlamentar tė integrimit, se ndryshimet nė ligjin pėr shtetėsinė do tė bėheshin nė dialog tė gjerė me klasėn politike dhe faktorin ndėrkombėtar, dikasteri qė ai drejton ėshtė bėrė hartuesi i ndryshimeve tė procedurave pėr dhėnien e shtetėsisė.

Por, pėr tė shmangur ndryshimet nė ligjin aktual, ndryshimet nė procedurat pėr dhėnien e shtetėsisė janė bėrė pėrmes njė projektvendimi qė Top Channel pretendon se e ka siguruar nga burime pranė Ministrisė sė Brendshme.

Projektvendimi, qė ėshtė hartuar nė fshehtėsi tė plotė, duke u mbajtur larg nga debati politik, publik dhe medial, nuk ngjan si i tillė. Kjo, pasi ai ndryshon nė thelb regjimin e dhėnies sė shtetėsisė shqiptare tė parashikuar nė ligj dhe Kushtetutė.

Ndėrsa ligji parashikon dhėnien e shtetėsisė pėr shtetasit me origjinė shqiptare vetėm pasi tė kenė jetuar nė Shqipėri jo mė pak se 3 vjet dhe pėr ata me origjinė jo shqiptare jo mė pak se 5 vjet, projektvendimi e heq fare kėtė kusht. Ai i ndan nė tri kategori pėrfituesit e liberalizimit tė dhėnies sė shtetėsisė shqiptare.

1-Pėr personat e paslindur nga shtetas shqiptarė. Kjo pėrfshin ata qė kanė ose kanė pasur tė paktėn njėrin nga prindėrit qė ka zotėruar shtetėsi shqiptare dhe kjo, thotė projekt/vendimi, mund tė provohet me ēdo lloj dokumenti zyrtar. Ministria e Brendshme shqyrton kėrkesėn pėr shtetėsi dhe dokumentacionin brenda 30 ditėsh. Por pėr tė pėrfituar shtetėsinė, projekt/vendimi i jep tė drejtėn qė mė parė tė interesuarit tė regjistrohen nė Gjendjen Civile shqiptare edhe kur ata nuk deklarojnė njė vendbanim nė territorin e Republikės sė Shqipėrisė.

2-Dhėnia e shtetėsisė shqiptare pėr interes kombėtar tė huajit me origjinė shqiptare. Kėtu specifikohen njė sėrė kategorish tė shtetasve tė huaj me origjinė shqiptare, qė lėvizin lirshėm nė zonėn Schengen, por ajo qė mbetet njė pikėpyetje e madhe dhe qė nuk sqarohet nė kėtė draft, ėshtė se: “Kush ėshtė interesi kombėtar dhe si pėrcaktohet ai”. Kėtė atribut projekt/vendimi ia njeh ministrit tė Brendshėm, i cili mė pas i dėrgon kėrkesėn presidentit tė Republikės.

3-Mė pak e sqaruar mbetet dhėnia e shtetėsisė pėr personat me shtetėsi kosovare. Projekt/vendimi thotė se kjo rregullohet pėrmes njė marrėveshjeje ndėrkombėtare midis Republikės sė Kosovės dhe Republikės sė Shqipėrisė, lidhur pėr kėtė qėllim. Marrėveshja ende nuk ėshtė firmosur, por ajo u lajmėrua pas takimit mes kryeministrave Berisha dhe Thaēi nė Tiranė. Kryeministri Berisha deklaroi se ajo do tė jetė njė marrėveshje e negociuar, pa dhėnė tė tjera shpjegime.

Pėr nxjerrjen e udhėzimeve projekt/vendimi ngarkon tri ministritė, tė Brendshme, tė Jashtme dhe tė Drejtėsisė pėr afatet e pėrpunimit tė kėrkesave. Regjistrimi i shtetėsisė sipas kėtij projekt/vendimi do tė bėhet pas datės 1 korrik 2013.

Por, ky ėshtė njė tjetėr afat qė asnjė autoritet nuk mund ta verifikojė se nuk do tė ketė raste qė e paraprijnė. Relacioni shoqėrues rendit nė krye tė referencave ligjore nenin 8 tė Kushtetutės, duke e cituar atė:

“Republika e Shqipėrisė mbron tė drejtat kombėtare tė popullit shqiptar qė jeton jashtė kufijve tė saj. Republika e Shqipėrisė mbron tė drejtėn e shtetasve shqiptarė me banim tė pėrkohshėm ose tė pėrhershėm jashtė kufijve tė vetė”.

Por ky referim nuk shpjegon se si mbrohen nė kėtė mėnyrė tė drejtat e shqiptarėve qė jetojnė jashtė kufirit, pėrveē se, sipas ekspertėve, kjo mund tė shkaktojė spastrimin etnik tė shqiptarėve qė jetojnė nė shtetet e tjera tė rajonit.

Drafti nuk dihet se kur do tė miratohet, por ajo qė ėshtė me siguri e pritshme, ėshtė kundėrshtimi i fortė, veēanėrisht nga ana e BE-sė, pasi ligji pėr shtetėsinė ėshtė hartuar nė bashkėpunim dhe me monitorimin e rreptė tė unionit gjatė kohės sė negociatave pėr liberalizimin e vizave.

http://www.botasot.info/shqiperia/21...-e-shtetesise/

Citim:
Shqiptarėve ende u mohohet shtetėsia e Maqedonisė

Shkup, 1 mars - Programi Unik Shqiptar-PUSH, paraqet para opinionit rastin e radhės tė mohimit tė shtetėsisė sė Maqedonisė znj.Naxhie Osmani e cila ka lindur nė vitin 1967 nė Ēair tė Shkupit dhe jeton nė fshatin Bukoviē qė i pėrket Komunės sė Shkupit.

Edhe pse ka lindur nė Shkup dhe ėshtė banore e kryeqytetit zonja Naxhie nuk ka shtetėsi tė Maqedonisė, ndėrsa bashkėshorti i saj dhe dy fėmijėt janė shtetas tė Maqedonisė. Siē transmeton ina, ajo pasi ka parashtruar kėrkesė pėr shtetėsi i ėshtė mohuar nė vitin 1997.

Pėr fat tė keq pėr kategorinė e kėtyre shqiptarėve qė u mohohet shtetėsia e Maqedonisė pa tė drejtė nuk janė interesuar asnjėherė partitė, deputet dhe ministrat shqiptar tė cilėt ēirren pėr patriotizmin e madh folklorit.

PUSH sqaron opinionin se ne si organizatė do tė bėjmė ē’ėshtė e mundur qė zėrin e kėtyre njerėzve tė thjeshtė tė dėgjohet deri nė instancat mė tė larta tė Organizatave Ndėrkombėtare tė tė Drejtave tė Njeriut, ku Republika e Maqedonisė ka firmosur Konventat.

Ne shprehim shqetėsimin edhe njėherė se nė heshtje po bėhet ē’regjistrimi i shqiptarėve tė lindur, tė shkolluar dhe qė jetojnė nė Maqedoni, nė vendin e etėrve tė tyre.

Kjo po bėhet pėr tė ulur sa mė shumė numrin e vėrtetė tė shqiptarėve nė kėtė republikė multietnike. Pėr fat tė keq asnjė parti politike nuk po interesohet dhe tė reagojė pėr kėtė fenomen me pėrmasa tragjike pėr qytetarėt tė etnisė shqiptare.

Nė zyrėn tonė vijnė pėrditė 2-3 njerėz qė pyesin, marrin kėshilla rreth problemeve me shtetėsitė, pėr fat tė keq janė njerėz qė i pėrkasin kategorisė sė thjeshtė, punėtorė tė cilėt s’kanė asnjė lidhje me politikėn, numri i kėsaj kategoria ėshtė shumė i madh.

Edhe njėherė PUSH tėrheq vėmendje nė lidhje pėr pėrfitimin e shtetėsisė sė Maqedonisė, tė gjithė atyre njerėzve qė u ėshtė mohuar e drejta e shtetėsisė pa tė drejtė, tė sjellin fotokopjet e vendimeve pėr refuzimin nga ana MPB nė zyrėn e Programit Unik Shqiptar qė ndodhen nė qytetin e Tetovės.

http://www.koha.net/?page=1,15,136954
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.3.2013, 23:40   37
allianz
 
Citim:
Kėtu specifikohen njė sėrė kategorish tė shtetasve tė huaj me origjinė shqiptare, qė lėvizin lirshėm nė zonėn Schengen, por ajo qė mbetet njė pikėpyetje e madhe dhe qė nuk sqarohet nė kėtė draft, ėshtė se: “Kush ėshtė interesi kombėtar dhe si pėrcaktohet ai”.
Ajo qė mbetet njė pikėpyetje e madhe nė kėtė draft ėshtė se si do pėrcaktohet juridikisht nė zyrat e gjendjes civile "origjina kombėtare", duke qenė se shteti shqiptar falė njė personi tė pompuar nga X spekulator ndėrkombėtar pėr shoqėrinė e shqyer (https://vargmal.org/dan6146) e ka hequr kombėsinė si element pėrbėrės tė gjendjes civile.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.7.2013, 21:15   38
Citim:
Berisha: Nga 1 gushti aplikime pėr shtetėsinė shqiptare

Qė nga 1 gushti 2013, qytetarėt me origjinė shqiptare mund tė aplikojnė pėr tė fituar shtetėsinė shqiptare. Kėshilli i Ministrave ka miratuar vendimin, i paralajmėruar disa muaj mė herėt nga kryeministri Berisha, por i lėnė qėllimshėm pas procesit zgjedhor pėr tė mos ndikuar nė rezultat.

Nga rregulli i pėrgjithshėm ka njė pėrjashtim, pėr shtetasit kosovarė. Sipas Berishės, ata janė nė proces me Bashkimin Europian pėr liberalizimin e vizave.

“Dua tė kėrkoj ndjesė pėr vonimin, pasi bashkėkombėsit mė kanė kėrkuar nė mėnyrė tė pėrsėritur. Por e bllokova kėtė qė tė mos ketė asnjė interferencė me zgjedhjet. Doja qė tė ishte njė proces themelor. Pėr zgjedhjet e ardhshme, ata qė frikė nga vota e tyre, ekziston rregulli i proporcionimit. Si tė bien dakord forcat politike. Frika nga vota e shqiptarėve ėshtė forma mė e egėr e albanofobisė. Ai qė ka frikė nga vota e qytetarėve me origjinė shqiptare, ai ėshtė albanofob, ėshtė shqiptar i denatyruar. Silvio Berluskoni humbi zgjedhjet pėr shkak tė votave tė italianėve nė Argjentinė. Ky vendim ka tė bėjė me njohjen e shtetėsisė shqiptare pėr tė gjithė shqiptarėt, me pėrjashtim tė shtetasve tė Kosovės, pasi janė shtetas tė njė shteti tė pavarur. Kjo nuk mund tė bėhet pa marrėveshje mes dy qeverive”.

Duke e kuptuar se vendimi i qeverisė shqiptare do tė linte tė mėrzitur njė numėr kosovarėsh, kryeministri nė detyrė kėrkoi mirėkuptim.

“E di qė qytetarėt e Kosovės do lėndohen nga ky vendim, por u kėrkoj mirėkuptimin e tyre, pasi ėshtė interesi i tyre jetik qė problemin e vizave me BE ta zgjidhin nė respekt tė plotė tė udhėrrėfyesit qė Brukseli u ka dorėzuar autoriteteve tė Kosovės pėr liberalizimin e vizave”.

Nga karrigia e kryeministrit nė largim, zoti Berisha nuk i ka kursyer akuzat pėr qeverinė greke: “10 pėr qind e popullsisė janė shqiptare dhe nuk ka asnjė emision shqip nė media”.

http://vizionplus.al/berisha-nga-1-g...ine-shqiptare/

Citim:
Berisha: Shtetėsi shqiptare bashkėkombėsve, pėrveē kosovarėve

Tiranė, 3 korrik 2013 - Kreu i qeverisė, Sali Berisha ka njoftuar sot vendimin mė tė fundit tė qeverisė pėr dhėnien e shtetėsisė shqiptare pėr tė gjithė bashkėkombėsit qė jetojnė nė hapėsirėn e Shengenit, ose te atyre vendeve me marrėdhėnie tė njejtė vizash me zonėn e Shengenit.

Nė kėtė proces pėrjashtohen shqiptarėt e Kosovės, pėr tė cilėn Berisha deklaroi se janė banorė tė njė shteti tė pavarur e nė proces tė shėndetshėm me BE.

Po ashtu Berisha deklaroi se nuk ėshtė Shqiperia por Brukseli ai qė vendos pėr lėvizjen e lirė tė shqiptarėve tė Kosovės.

“Vendimi qė u bllokua prej mė shumė se katėr muajsh pėr shkak tė zgjedhjeve. Ka tė bėjė me procedurat pėr njohjen e shtetėsisė shqiptare nga persona me origjinė shqiptare me pėrjashtim tė shtetasve tė republikės sė Kosovės, qė janė shtetas nė njė shtet tė pavarur e pėr tė cilėt qeveria jonė nuk ka autoritet pa njė marrėveshje mes dy qeverive dhe pėr faktin se Kosova ėshtė tani nė njė proces shumė tė shėndetshėm, pas firmosjes sė marrėveshjeve me Serbinė. Ky vendim shtrin efektin e tij pėr tė gjithė shqiptarėt qė jetojnė nė hapėsirėn e Shengenit, me marrėdhenie vizash tė njėjta me Shqipėrinė me zonėn e Shengenit. Me kėtė akt Shqipėria ėshtė vendi i fundit qė ofron bashkėkombėsve tė vet atė qė tė tjerėt ua kanė ofruar vite mė parė nė rajon. Ky akt nuk duhet tė konsiderohet si njė akt tjetėr vecse nė interesin mė tė mirė tė shqiptarėve, tė paqes e stabilitetit ku ata janė”- tha ai.

Berisha kujtoi se kete e kishte shpallur dekret qe ne vitin 1992, ne te cilin perfshihej edhe Kosova, aso kohe nėn regjimin e Millosheviēit.

“Ministrite e linjes te instalojne ne 1 gusht te gjitha pikat e aplikimit, te parashikuara per kete vendim”- tha Berisha.

http://www.kosova.com/artikulli/95287
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.7.2013, 21:00   39
Citim:
Pėr njė ditė qindra tė interesuar pėr shtetėsi shqiptare

Nė Ambasadėn e Shqipėrisė nė Shkup janė paraqitur dhjetėra qytetarė, tė cilėt kėrkojnė tė dinė mė shumė pėr mėnyrėn e aplikimit pėr shtetėsi.

Ambasadori i Shqipėrisė nė Shkup, Arben Ēejku thotė pėr “Lajm” se ka filluar interesimi. “Ka filluar interesimi, qytetarėt pyesin pėr procedurat dhe pėr mėnyrėn e aplikimit”, thotė ambasadori Ēejku. Qytetarė tė Tetovės, Shkupit, Gostivarit, Kumanovės, etj. kanė kėrkuar informacione plotėsuese nga Ambasada e Shqipėrisė. Pyetjet qė ata i drejtojnė nėpėrmjet e-mailit janė shumė tė ngjashme. Ku mund ta gjejmė formularin pėr aplikim? Ēfarė dokumentesh nevojiten pėr tė marrė shtetėsinė? Cilat janė procedurat qė duhet tė ndjekim? dhe pyetje tė ngjashme si kėto.

Interesimi i shqiptarėve tė Maqedonisė pėr procedurat e aplikimit pėr shtetėsi nisi qė nė dhjetor tė vitit tė kaluar, kur presidenti Sali Berisha paralajmėroi shtetėsi pėr ēdo shqiptar.

Arjani ėshtė njė i ri nga Shkupi, i cili mendon tė aplikojė pėr shtetėsi shqiptare qė nė njė gusht, nė momentin kur nis aplikimi nė bazė tė vendimit qė solli qeveria e Shqipėrisė. “Po do tė aplikojė pėr shtetėsi tė Shqipėrisė, sapo tė hyjė nė fuqi vendimi. Mė pėlqen shqiponja nė pasaportė”, thotė ai.

“Po do tė aplikojė, kam qejf, pse jo, jam shqiptare dhe dua tė kem shtetėsi shqiptare”, thotė Fllanxa G.

“Do tė aplikojmė familjarisht. Pse tė mos e marrim shtetėsinė shqiptare, kur jemi shqiptar”, thotė Farudin Z. nga Tetova.

Nga njė gushti, qytetarėt shqiptarė qė nuk kanė shtetėsinė shqiptare mund ta pėrfitojnė njė gjė tė tillė nė bazė tė vendimit mė tė fundit tė Kėshillit tė Ministrave. Vendimi i qeverisė pėrcakton procedurat pėr njohjen ose fitimin e shtetėsisė nga personat me origjinė shqiptare pėrjashtuar shtetasit e Republikės sė Kosovės. Sa u takon qytetarėve tė Kosovės, shtetėsinė shqiptare mund ta pėrfitojnė ata persona qė mbajnė pasaportė serbe. Vendimi pėrcakton dhe kategoritė qė pėrfitojnė. Nė rast se plotėsohen kushtet, tė interesuarit paraqesin kėrkesė, sė bashku me vetė-deklarim pėr origjinėn shqiptare.

Aplikimi pėr marrjen e shtetėsisė shqiptare bėhet pėrmes njė kėrkese me shkrim drejtuar pėrfaqėsive diplomatike ose konsullore tė Republikės sė Shqipėrisė jashtė shtetit. Forma dhe mėnyra pėr plotėsimin e kėrkesės miratohen me udhėzim tė pėrbashkėt tė ministrit tė Brendshėm dhe tė ministrit tė Punėve tė Jashtme.

http://www.lajmpress.com/lajme/maqedoni/22303.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.7.2013, 21:11   40
Citim:
Shtetėsia, Berisha:Vendimi, kushtetues

TIRANE- Ashtu si disa ditė mė parė, kryeministri Sali Berisha i ėshtė pėrgjigjur njė tjetėr ndjekėsi tė tij nė Facebook, kėsaj rradhe lidhur me vendimin e qeverisė pėr shtetėsinė.

Qė nė fillim Berisha shkruan se vendimi pėr dhenien apo fitimin e shtetėsisė shqiptare dhe tė gjitha vendimet e kėsaj qeverie janė plotėsisht kushtetuese.

Pėrgjigja e plotė e Berishės
I dashur z.Luan, faleminderit per pytejen dhe komentin tuaj ne rrjetin tone social FB. Ne pergjigje te tyre sqaroj sa vijon:

Vendimi i qeverise shqiptare per dhenien apo fitimin e shtesise shqiptare dhe te gjitha vendimet e kesaj qeverie jane plotesisht kushtetuese perveēse per ata te cilet revanshi i ben qesharak, madje i ēon larg e me larg gjeri ne Bangladesh dhe besojne se nuk jane zgjedhur per nje mandat 4 vjeēar, siē sanksionon Kushtetuta e Shqiperise, por 4 vjet dhe tre muaj?! Kjo eshte pune e tyre. Vendimi per dhenien dhe fitimin e shtetesise eshte vleresuar lart nga shqiptaret kudo ne bote por dhe siē dihet ai eshte pritur me terbim te vertete nga albanofobet jo shqiptare dhe shqiptare. Keta te fundit te denatyruar nga ēdo ndienje kombetare kane tmerr ndaj ēdo hapi qe i afron e bashkon shqiptaret njeri me tjetrin. Ata ne ēdo rast jane te gatshem te bejne kauze te perbashket me albanofobet jo shqiptare ne mbeshtetje te ketyre te fundit. Keshtu ne rastin e rruges se Kombit albanofobet jo shqiptare perdoren te gjitha mekanizmat kombetare dhe nderkombetare qe kontrollonin per te mos e lejuar ndertimin e saj, e cila sipas tyre do te demtonte thelle gjeopeshen e porteve te vendeve te rajonit. Ne mbeshtetje te tyre shqiptare apatride benin ēdo gje per ta bllokuar rrugen dhe e shpallen ate si rruga e asgjekundit. Por rruga u ndertua, albanofobia dhe albanofobet nuk kane te ardhme. Vendimi i fundit i qeverise shqiptare per dhenien ose fitimin e shtetesise eshte aq kushtetuese saē eshte shqiptare Kushtetuta e Shqiperise, e cila percakton qarte detyrimet e shtetit shqipetar ndaj shqiptareve kudo ne bote.

Mirepo albanofobet njohin vetem nje Kushtetute, ate te fobise dhe urrejtes ndaj shqiptareve dhe midis tyre si per te me rikujtuar nje proverb latin qe thote se ēobani i bagetive te egra eshte me i eger se vete ato me te egrit, me zelltaret jane shqiptaret apatrid. Vendimi i fundit i qeverise shqiptare per dhenien apo fitimin e shtetesise fatkeqesisht eshte tejet i vonuar. Nje vendim te ketij lloji per pakicat dhe bashkekombasit e tyre e kane marre vite me pare pa perjashtim te gjitha vendet e rajonit dhe me gjere si: Greqia, Hungaria, Maqedonia, Rumania, Bullgaria, Kroacia, Sllovenia, Mali i Zi, etj. Madje Greqia, e ndofta ndonje vend tjeter, paguan pensione te moshuareve me origjine greke ne Shqiperi. Mirepo ne keto vende nuk ka ose ka fare pak njerez me fobira ndaj kombit te tyre si tek ne. Prandaj dhe askush nuk ka protestuar, ne te kundert kane mbeshtetur unanimisht brenda dhe jashte vendit vendime te tilla. Ju rikujtoj ketu se me dekretin e 17 korrikut te vitit 1992 une si President Republike dekretova njohjen e shtetesise shqiptare per te gjithe qytetaret me origjine shqiptare kudo qe jetonin perfshire ketu edhe qytetaret Kosoves, e cila asokohe ishte pushtuar nga serbet. Presidenti i ndjere Ibrahim Rugova ishte plotesisht dakort me ate dekret. Sot ky vendim nuk mund te shtrije efektin ne Kosove jo sepse jugosllavistet albanofob vazhdojne ti bien fyellit te tyre te vjeter te padroneve te tyre te kombit kosovar, pra te dy kombeve shqiptare. Kete teze ne Kosove, por as ne rajon dhe me gjere, nuk e beson njeri. Por vendim i qeverise shqiptare ne kushtet e sotme kur Kosova eshte vend i pavarur me mbi 94% te qytetareve te saj shqiptare nuk mund te shtrije kurresesi veprimin e tij ne Republiken e Kosoves dhe ne qytetaret e saj me banim ne Kosove. Kjo detyrimisht kerkon nje marreveshje te veēante midis qeverise se Shqiperise dhe qeverise se Kosoves per kete ēeshtje.

Si perfundim vendimi per dhenien ose fitimin e shtetesise shqiptare eshte nje vendim i bazuar plotesisht ne Kushtetuten e Shqiperise dhe ne standartet rajonale nderkombetare. Zbatimi i ketij vendimi do te filloje gjate dhjete diteshit te fundit te muajit korrik. Me respekt, sb
http://www.panorama.com.al/2013/07/0...vjet-e-3-muaj/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 13:43.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.