Kthehu   Kreu > D1 > 1757-2012: Shtetet Shqiptare
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 6.8.2009, 20:33   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar 1942: Konferenca e Pezės


Citim:
E vėrteta e pacensuruar e Konferencės sė Pezės
Kastriot Dervishi

-Kryetar i konferencės u ishte Ndoc Ēoba, sekretar-Mustafa Gjinishi.
-Kryetar i Kėshillit tė Pėrgjithshėm ishte Kamber Qafmolla.



Emrat e munguar tė Konferencės sė Pezės

Nė njė cep tė varrezės sė Sharrės nė Tiranė ndodhet edhe njė varr disi i vetmuar, pa fotografi, me njė pllakė informuese: Kamber Qafmolla (1898 - 1952).

Ky emėr dikur i njohur si qark-komandant xhandarmėrie nė disa qarqe tė vendit ėshtė, nė fakt, kryetari i Kėshillit tė Pėrgjithshėm Nacional-Ēlirimtar, i dalė nga Konferenca e Pezės, por qė nė aktivitete qeveritare, kurrė nuk pėrmendet, pasi kjo konferencė pėrkujtohet sot me manifestime tipike komuniste, me emrat e Myslim Pezės dhe Enver Hoxhės dhe me kėrcime moderne.

Kėto festime tė mbėshtetura mbi falsifikime synojnė, nė fakt, tė mbajnė gjallė nostalgjinė komuniste dhe ta trashin atė, po nė linjėn e vjetėr tė saj.


Falsiteti i figurės sė Myslim Pezės

Nė Shqipėri ėshtė bėrė e udhės qė persona tė ndryshėm, tė veshur me merita tė kota, janė himnizuar nė atė mėnyrė, sikur tė jenė heronj tė mėdhenj e tė jashtėzakonshėm.

Njėri prej tyre ėshtė edhe analfabeti Myslim Peza, i cili, pėr ironi ishte dy vjet zv/kryeministėr dhe 36 vjet zv/president i Shqipėrisė, ndonėse nuk dinte as tė shkruante dhe as tė lexonte. Duke qenė model i antikulturės ai ishte, nė njė farė mase, edhe model i antishtetarit apo i uzurpatorit.

Tė dielėn e 5 shtatorit 1926, Myslim Peza dhe Lam Leka do tė vrisnin nė Tiranė Osman Balin dhe mė pas do tė ndiqeshin nga organet kompetente. Pėr 4 vjet, Myslim Peza, pėr akuzėn e vrasjes, do tė bridhte maleve tė Shqipėrisė sė Mesme, duke kryer madje edhe njė vrasje tjetėr.

Siē edhe kuptohet, nuk kishte asnjė motiv politik ndaj Myslim Pezės, pėrveēse qėllimit pėr tė kapur njė vrasės.

Raportet zyrtare tė kohės kanė mjaft tė tilla qė bėjnė fjalė pėr "tė arratisurit kriminelė Myslim Peza e Lam Leka". Kėshtu, komandanti i detashmentit lokal, kap.Zef Prendushi, nė Ndroq, mė 15 nėntor 1930, njoftonte Komandėn e Pėrgjithshme tė Gjindarmėrisė nė lidhje me faktin se pėr vrasjen e tyre premtohej "njė shpėrblim 3000 fr.ari, prandaj, lutemi nėse shihet e arsyeshme propozimi i sipėrm tė na autorizohet telegrafisht pėr veprim".

Veprimtaria e Myslim Pezės dhe e shokėve tė tij nėpėr male, ishte njė veprimtari thjesht grabitqare, qė s'kishte lidhje me asgjė qė do tė mund tė pėrbėjė vepėr njerėzore apo atdhetare.

Sipas raporteve tė kohės, Myslim Peza, sė bashku me shokėt e tij, grabiste bagėti nėpėr fshatrat e Tiranės dhe ia dėrgonte tė motrės sė tij. Vetėm nė njė rast, Myslim Peza ka grabitur 50 kokė dele qė mė pas, iu dorėzuan nga xhandarmėria pronarit tė tyre.

Po nė kėtė kohė, janė internuar nė Gjirokastėr shumė nga strehuesit e tij, disa prej tė cilėve deklaronin se e kishin strehuar atė vetėm nga frika.


Myslim Peza, pension nga qeveria jugosllave

Raportet zyrtare bėjnė tė ditur se, Myslim Peza ėshtė arratisur nga Shqipėria nė fundin e vitit 1930, i veshur si xhandar. Tė njejtat burime bėjnė tė ditur se, atij iu lidh njė rrogė mujore nga qeveria jugosllave. Nė njė raport tė kohės, thuhet:
"Konfidenti i lartpėrmendur, mė njoftoj kėtė ditė se Myslim Peza, Sul A.... dhe Ramadan B...., masi u lidhi qeveria jugosllave 600 dinarė, duelėn nga shtėpia e Irfan Ohrit dhe banojnė nė shtėpinė e vet qė e kanė zanė me qera, ku nė fillim mbretėronte njė harmoni e plotė midis tyre, e cila tani ėshtė e prishur, aqsa nuk i kanė besim as njeri - tjetrit.

Mbas nji grindje tė shkaktuar pėr shkaqe personale, pardje dėbuan nga shtėpia Ramadan Bathoren, i cili tash banon veē nė njė odė pranė shtėpisė sė Irfan Ohrit. Konfidenti asht ngarkue, qė duke pėrfitur nga kjo grindje tė mundohet pėr tė shtėnė nė dorė Ramadan Bathoren, kundrejt premtimesh. Megjithėkėtė, Irfan Ohri ka ndėrhyrė pėr t'i pajtuar, po nji gja tash pėr tash asht zor. Krimineli Myslim Peza, nė njė vend ka deklaruar nė Resnje se (kinse) do tė paraqitet pėr tė hyrė edhe njėherė nė Tiranė pėr tė kryer dėshirėn e egėr tė gjakpirėsit tė tij, kundėr deputetit z.Abdurrahman Mati, qė e konsideroka si armikun personal. Vėzhgimet vazhdojnė rregullisht. Pranoni ju lutem, zoti ministėr, sigurimin e nderimeve t'eme tė larta
"

(AQSH, F.152/14, V.1931, D.38, fleta 123).
Pėr tė gjithė ata qė i shkruanin Myslim Pezės, adresa e tij ishte: "Irfan Ohri, pėr Myslim Pezėn, Resnjė" (AQSH, F.152/14, V.1931, D.38, fleta 143).

Resnja njihet edhe si qendra e shėrbimit sekret jugosllav, nė lidhje me brezin kufitar qė pėrkon me krahinat shqiptare tė Pogradecit e Dibrės.

Myslimi qėndroi jashtė Shqipėrisė, deri nė korrik 1939, kohė kur u kthye nė Shqipėri, pasi mėkėmbėsi Jakomoni kishte nėnshkruar dekretin, sipas tė cilit faleshin tė gjithė kriminelėt e arratisur.


Pse u mbajt nė Pezė, konferenca?

Nė fakt, mė i njohur i familjes Peza ishte i vėllai i Myslimit, Shyqyriu, i cili, sė bashku me disa tė tjerė si anėtarė tė organizatės "Komiteti i Veprimit" qė drejtohej nga Giovanni Giro, u arrestuan nga autoritetet, nė prag tė pushtimit fashist (shih deklarata e Qemal Vrionit nė gjyqin special, "Bashkimi" 6 mars 1945).

Shyqyriu, nė shkurt 1942, pranoi kompromisin fashist, sipas sė cilit, nė Pezė fuqia e vetme qė do tė vepronte pėr ruajtjen e rendit, do tė ishte njė grup i armatosur nėn urdhrat e Shyqyriut.

Myslimi nuk e pranoi kėtė kompromis, por, nė fakt, ai pėrfitoi mjaft prej tij. Kjo shpjegohet nė letrėn qė Koēo Tashko i drejton Kominternit, nė vjeshtė 1942 (Politikė antikombėtare e Enver Hoxhės, Pleniumi i dytė i Beratit", Tiranė 1995, faqe 191 - 192).

Nė kėtė mjedis tė sigurt, u mbajt Konferenca e Pezės.

Pjesėmarrės nė tė, ishin:
Abaz Kupi
Myslim Peza
Haxhi Lleshi
Mustafa Xhani
Ndoc Ēoba
Ramazan Jarani
Halim Begeja
Ismail Petrela
Skėnder Muēo
Azis Ēami
Skėnder Jegeni
Kėta pėrfaqėsonin rryma tė ndryshme politike. Nga PKSH morėn pjesė: Ymer Dishnica, Mustafa Gjinishi, Koēo Tashko, Enver Hoxha, Nako Spiru dhe Nexhmije Xhuglini (mė vonė Hoxha).

Kryetar i konferencės u zgjodh Ndoc Ēoba dhe sekretar, Mustafa Gjinishi.

Nė konferencė u diskutua organizimi i forcave nė njė luftė tė pėrbashkėt kundėr okupatorit, organizim ky qė mori emrin mė vonė, Fronti Nacional-Ēlirimtar.

Tė pranishmit hynė nė debate nė lidhje me simbolet komuniste, si ylli i kuq, i cili nuk pranohej nga jokomunistėt.

U miratua njė rezolucion, nė tė cilin thuhej se pėrfaqėsuesit e tė gjitha tendencave nacionaliste, PKSH-sė, Rinisė Komuniste, Rinisė Nacionaliste dhe Rinisė Femėrore Popullore, miratonin deklaratėn pėrkatėse ku pėrkrahej koalicioni kundėr boshtit, akuzohej rėndė Mustafa Kruja dhe pėrkrahej lufta e atyre ēetave qė kishin luftuar deri ato momente, duke i dhėnė rėndėsi, nga ana tjetėr, ēėshtjes sė kėshillave nacionalēlirimtare.

Ndėr tė tjera, kėtu thuhej:
Rezolucioni i Konferencės sė Pezės

Delegatėt e ardhur nga tė gjitha anėt e Shqipėrisė, pėrfaqėsuesit e gjithė tendencave tė nacionalizmit shqiptar, tė Partisė Komuniste, tė Rinisė Nacionaliste, tė Rinisė Komuniste dhe Rinisė Femnore Popullore tė Shqipnisė, tė udhėhequr nga qėllimi i shenjtė pėr ēlirimin e Shqipėrisė nga thundra e Italisė fashiste dhe nga tradhtarėt e shitur tek i huaji, mbasi pėrkujtuan dėshmorėt e rėnė nė luftė kundėr fashizmit, mbasi shqyrtuam mirė gjendjen shqiptare dhe veēanėrisht, mbasi theksuan dėshirėn dhe nevojėn pėr organizimin e tė gjithė energjive shqiptare pėr bashkim tė plotė tė tyre me luftėn NĒ, arritėn nė kėto pėrfundime:

Gjendemi nė njė botė tė pėrgjakur anekėnd prej forcave tė errėta prej skllavėronjėsve tė fashizmit. Popuj e kombe u shkelėn pa mėshirė prej barbarisė fashiste.

Nė kėtė luftė gjiganteske qė i ka kushtuar njerėzimit miliona e miliona tė vrarė e tė plagosur, qė ka shkretuar e ka shembur fshatra e qytete tė tėra, dy principe, nė kundėrshtim si dita me natėn, nė njerėn anė tirania barbare dhe me skllavėronjėsja qė ka parė bota deri mė sot, tirania fashiste, nga ana tjetėr, blloku anglo-sovjeto-amerikan, bashkė me popujt e robėruar qė bėjnė luftė tė drejtė pėr zhdukjen nga faqja e dheut tė murtajės fashiste, luftėn pėr lirinė, pėr indipendencėn dhe pėr lumturinė e popujve mbarė.

Traktati i 27 shteteve, i nėnshkruar nė Uashington prej Amerikės, Anglisė, Bashkimit Sovjetik dhe tė Moskės dhe pėrpjekjet vetė tė popujve tė shtypur, na japin garanci pėr pavarėsinė dhe lirinė tonė...

Fronti i dytė ėshtė njė ēėshtje javėsh, luftėrat nacional - ēlirimtare sa vijnė po bėhen mė tė tmerrshme...

Shqipėria jonė qe nga tė parat nė Europė qė pati fatin e zi tė robėrohej prej fashizmit italian me pushkė kresė. Njė tė premte tė zezė, mė 7 prill, djemtė e Shqipėrisė me Bazin e Canes nė krye, i treguan fashizmit italian se populli shqiptar di tė vdesė pėr tokėn e vet. Nė Shėngjin, nė Durrės, nė Vlorė, nė Sarandė, gjaku i djemve tanė skuqi buzėdetin e Adriatikut. Kudo nė Shqipėri u ngrit populli pėr tė rrokur armėt, kudo rinia shqiptare kėrkoi armė, protestoi me demonstrata, greva e tė tjera kundėr zaptuesit dhe tradhtarėve. Qindra patriotė morėn rrugėn e hidhur tė mėrgimit.


("Politikė antikombėtare e Enver Hoxhės...", faqe 174 - 179).

Kėshilli i Pėrgjithshėm Nacional-Ēlirimtar

Konferenca zgjodhi Kėshillin e Pėrgjithshėm Nacional, tė pėrbėrė nga:
Kamber Qafmolla (kryetar)
Mustafa Gjinishi (sekretar)
Ndoc Ēoba
Myslim Peza
Abaz Kupi
Enver Hoxha
Ymer Dishnica (anėtar)
Me pėrjashtim tė Enver Hoxhės dhe Myslim Pezės, tė gjithė tė tjerėt u cilėsuan si tradhtarė nga historiografia komuniste, e cila pėrqiqej t'i jepte rolin e udhėheqėsit, Enver Hoxhės.

Ėshtė pėr t'u theksuar se konferenca u dekonspirua shumė shpejt, gjė qė linte tė mendohej se ky dekonspirim kishte qenė shumė i shpejtė falė informatave tė siguruara brenda pjesėmarrėsve.

Pasi fashistėt kapėn dokumente nė lidhje me kėtė konferencė, ata goditėn Pezėn. Pas pak javėsh u ndėrrua edhe drejtuesi i policisė.

Mė 26 nėntor 1942, Shyqyri Borshi u emėrua drejtor i pėrgjithshėm i policisė, nė vend tė Teodor Stamatit ("Fletorja Zyrtare", 9 dhjetor 1942).


Parulla e bashkimit apo e pėrēarjes?

Parulla e konferencės u bė ajo, sipas sė cilės, do tė kryhej njė bashkim pa dallim feje, krahine e ideje. Veē anėve pozitive qė kishte kjo parullė, ajo solli edhe dėmin tjetėr, sepse pas saj u gėnjyen mjaft elemente, tė cilėt ishin naivė ndaj veprimeve tė Partisė Komuniste. Kjo, sepse kjo parti do ta tregonte edhe mė vonė se qėllim kryesor kishte marrjen e pushtetit dhe se nuk do tė pranonte ta ndante atė, me asnjė forcė tjetėr politike.


"Atdheu", 19 shtator 2004, Nr.37
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 16:46.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.