Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 30.3.2011, 23:49   21
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Edhe ktej poshtė kush kupton njė fije politikė, zgjedhjen e Pacollit e shikon si zhvillim nė dobi tė Veriorit. Mu mė shqetėso i gjo, a ka pas zgjedhje mė tė mirė se Pacolli? A mund tė ishte njė tjetėr qė tė ndiqte njė politikė tė hapjes "nė katėr anėt e globit", por pa lidhje tė deklaruara me sllavėt?!
Absolutisht jo. Elita politike, ėshtė nė nivel zero nė kėtė periudhė.

As Pacolli nuk ėshtė farė intelektuali, por vetėm se ka lidhje me njerėz. Edhe e ka pasurinė, gjė qė nuk e shtyn nė korrupsion, vjedhje etj.

Mua mė shumė mė ka bėrė pėrshtypje presioni nga ana e perėndimorėve, gjė qė tregon, se ata e kanė parė Pacollin si njė njeri qė e nxjerr Veriorin nga ndikimi perėndimor. Prandaj edhe kanė bėrė presion. Ndryshe nuk shpjegohet.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.3.2011, 00:18   22
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Kjo lidhja kaq e pėrfolur me rusėt nuk ka pse shihet doemos si gjė e keqe, sepse nė varėsi tė rrethanave qė krijon mund tė sjellė dhe ēarjen e qėndrimit rus ndaj ēėshtjeve kėtu, ku do tė ketė fraksion nė Moskė qė nė njė mėnyrė apo njė tjetėr do tė mbėshtesė interesin tonė (tė vet sipas rrethanės) dhe kjo s'ka si tė jetė gjė e keqe, se pėrkthehet minimalisht nė ulje presioni nga ana e Rusisė. Edhe Serbia nuk ėshtė se i ka bėrė shumė lėshime Rusisė, ka pakėnaqėsi nė Moskė dhe presion edhe ndaj serbėve, punėt s'janė tė ngurta, pėrkundrazi.

Po nejse, ēėshtja ėshtė qė bashkimi ėshtė kthyer nė karamele pasi vullneti politik vihet ēdo herė nė dyshim ose rrėzohet menjėherė pas shpalljes sė synimit. Ky ėshtė njė problem i vazhduar te ne dhe pėr anė tė tjera politike, ku ēdo gjė, sidomos kėto tė interesit kombėtar, ka prirjen tė kthehet nė karikaturė tė vetvetes.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.3.2011, 09:03   23
Citim:
Behgjet Pacolli rikandidon pėr president tė Kosovės

Pacolli, pėrmes kėshilltarit tė tij Ibrahim Gashi u zotua se ka pranuar nė plotėni dhe se do tė respektojė vendimin e Gjykatės Kushtetuese, duke mos pranuar tė komentojė kėtė aktgjykim.

“Presidenti i republikės sė Kosovės, Behgjet Pacolli sikur ka paralajmėruar ėshtė i gatshėm tė respektoj nė plotni aktgjykimin dhe me qėllim tė respektimit tė institucionit tė Gjykatės Kushtetuese tė Republikės sė Kosovės nuk ka asnjė koment lidhur me vendimin”, tha Gashi. Ndėrsa hapat e mėtutjeshėm Gashi tha se i mbeten Kuvendi tė Kosovės qė ti ndėrmarrė. “Konsiderojmė se Kuvendi i Republikės sė Kosovės ėshtė organi kompetent pėr tė ndėrmarrė sa mė parė hapat e ardhshėm”, u shpreh Gashi.

Ai gjithashtu ka bėrė tė ditur se Pacolli sėrish do tė jetė kandidat pėr president tė Republikės sė Kosovės.

“Duke konsideruar se do tė ketė pėrsėritje tė procedurės sė zgjedhjes sė presidentit tė Republikės sė Kosovės, ju njoftojmė se z. Behgjet Pacolli do tė jetė kandidat nga radhėt e koalicionit, meqenėse sipas vendimit qė pranuam sot nga Gjykata Kushtetuese, z. Pacolli nuk ka bėrė asnjė shkelje kushtetuese”, tha Ibrahim Gashi.

Pritet qė zgjedhja e presidentit tė procedohet nė Kuvend qysh javėn tjetėr.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=3&id=111925

Citim:
Kushtetuesja shpall aktvendimin e plotė

Gjykata Kushtetuese e Kosovės bėri publik aktvendimin e plotė mbi zgjedhjen e Behgjet Pacollit si president. Nė aktvendim thuhet se zgjedhja e tij si president pa asnjė kundėrkandidat ka paraqitur shkelje tė nenit 86 tė Kushtetutės sė Kosovės. Po ashtu edhe mungesa e kuorumit ėshtė vlerėsuar si antikushtetuese.

“Gjykata vėren se Korniza Kushtetuese qėndron e heshtur lidhur me numrin e kandidatėve pėr zgjedhjen e Presidentit tė Kosovės. Megjithatė, ndryshe nga Korniza Kushtetuese, neni 86 i Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės pėrmend nė mėnyrė tė qartė (jo-ambiguoze) se duhet tė ketė mė shumė se njė kandidat nė raundin e pare dhe tė dytė, si dhe nė raundin e tretė".

“Ėshtė e qartė se hartuesit e Kushtetutės kanė zgjedhur formulimin e fjalėve tė nenit 86 tė Kushtetutės me qėllim qė tė devijojnė nga sistemi i paraparė nė Kornizėn Kushtetuese, duke pėrqafuar kėshtu njė sistem mė demokratik ku mė shume se njė kandidat nevojitet para se tė vihet nė lėvizje procedura pėr zgjedhjen e Presidentit tė Republikės sė Kosovės”, thuhet nė argumentet e Kushtetutės.

“Procedura e zgjedhjes ėshtė krijuar me qėllim qė tė sigurojė, qė mė shumė se njė kandidat i nominuar pėr t’u zgjedhur si President, ai, qe mori shumicėn e votave do tė zgjidhej si pėrfaqėsues i popullit tė Kosovės. Nėse qėllimi i hartuesve tė Kushtetutės do tė kishte qenė qė tė paraqisnin njė procedurė alternative pėr zgjedhje, vetėm me njė kandidat te nominuar, Kushtetuta, shprehimisht do e kishte parashikuar njė procedurė tė tillė”, thuhet ndėr tė tjera nė aktvendimin e plotė tė Gjykatės Kushtetuese tė bėrė publik para disa ēastesh.

“Nė kėto rrethana, Gjykata konkludon se procedura pėr zgjedhjen e z. Behgjet Pacolli si President i Republikės sė Kosovės, mbajtur ne seancėn e jashtėzakonshme tė Kuvendit, me 22 shkurt 2011, pėrbėn shkelje te nenit 86 tė Kushtetutės dhe prandaj, ėshtė kundėrkushtetuese”, thuhet nė aktvendim, njofton Radio Evropa e Lirė.

Gjykata ka vlerėsuar si antikushtetuese edhe faktin se nė seancėn e 22 marsit, nuk kishte kuorum prej dy tė tretave tė deputetėve tė Kuvendit, nė kohėn kur u mbajt raundi i parė dhe i dytė i zgjedhjes sė presidentit.

“Si pėrfundim, Gjykata Kushtetuese nė seancėn e mbajtur mė 28 mars 2011, shpall, njėzėri, se Kėrkesa ėshtė e pranueshme dhe me shtatė vota pėr dhe dy kundėr shpall se vendimi i Kuvendit tė Republikės se Kosovės, Nr. 04-V-04, lidhur me zgjedhjen e Presidentit te Republikės se Kosovės, me 22 shkurt 2011, ėshtė jo-kushtetues dhe nuk do tė jetė nė fuqi nga data e publikimit te tij nė pėrputhshmėri me nenin 116.3 te Kushtetutės -meqenėse ėshtė nė kundėrshtim me kėrkesat e nenit 86 tė Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės dhe parimet demokratike te mishėruara aty.

Ky Aktgjykim do tė ketė efekt te menjėhershėm. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=13741
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.4.2011, 18:36   24
Citim:
Atifete Jahjaga mbrėmė u zgjodh Presidente e Republikės

Prishtinė, 8 prill 2011 - Kuvendi i Kosovės zgjodhi mbrėmė nė raundin e parė me 80 vota pro Presidente tė Republikės sė Kosovės, Atifete Jahjagėn. Kundėrkandidate e saj ishte deputetja e AKR sė, Suzana Novobėrdali, e cila mori vetėm 10 vota, ndėrsa 10 vota tė tjera ishin tė pavlefshme.

Zgjedhja e presidentes u bė nė njė seancė tė jashtėzakonshme nė tė cilėn morėn pjesė 101 deputetė nga gjithsej 120 sa ka parlamenti, ndėrkohė qė seancėn e braktisi Lėvizja Vetėvendosje. Jahjaga ishte kandidatja e pėrbashkėt e PDK sė, LDK sė dhe AKR sė nė bazė tė marrėveshjes sė arritur ndėrmjet liderėve tė kėtyre tri partive politike.

Presidentja e sapozgjedhur, Atifete Jahjaga, pasi dha betimin, tha para deputetėve se do tė mbrojė Kushtetutėn, sovranitetin dhe integritetin e Republikės sė Kosovės. Ajo tha se asnjėherė nuk ka menduar se do tė ketė njė post kaq tė rėndėsishėm politik.

"Nuk kam menduar kurrė pėr tė marrė njė pozitė tė lartė udhėheqėse politike. Por, ashtu si shumė nga ju, bashkėqytetarėt e mi, isha e gatshme tė shėrbejė kur dhe ku tė mė ftojė vendi", tha ajo.

Presidentja theksoi se ia ka pėrkushtuar jetėn e saj qytetarėve tė kėtij vendi nė ndėrtimin e njėrit prej institucioneve mė tė rėndėsishme demokratike.

"Gjatė 11 vjetėve tė kaluara, i kam shėrbyer vendit tim nė Policinė e Kosovės, ku kam hyrė si fillestare dhe e lė sot si zėvendėsdrejtoreshė e pėrgjithshme".

Ajo shtoi se karriera e saj pasqyron ndryshimet nėpėr tė cilat ka kaluar Kosova gjatė dekadės sė shkuar, duke pėrjetuar tė gjitha sfidat qė kanė ēuar nė pavarėsinė e Kosovės.

"Jam krenare qė jam angazhuar nė krijimin e ndėrtimin e njėrit prej institucioneve mė tė respektuara tė Kosovės. Jam e nderuar qė kam zhvilluar dhe udhėhequr Policinė e Kosovės, njė forcė tė fuqishme dhe tė aftė qė mishėron vlerat e Kosovės, njė vendi demokratik dhe multietnik", nėnvizoi zanja Jahjaga.

Ajo theksoi se detyrė mė sfiduese nė karrierėn e saj do tė jetė detyra e Presidentit tė vendit. Por siē u shpreh, "kam vullnet dhe vetėbesim se sė bashku do t'ia dalim, do tė bėjmė ndryshime tė mėdha dhe pėrparim pėr vendin tonė".

"Kam besim nė Kosovėn, kam besim nė kėtė Qeveri dhe kam besim dhe shpresė pėr qytetarėt e vendit tim se do tė pėrmbushim tė gjitha objektivat tona", tha Jahjaga dhe shtoi: "Si Presidente e vendit do tė jem garante e kushtetutshmėrisė dhe e ligjshmėrisė, faktor unifikues, e paanshme politikisht, mbrojtėse dhe pėrfaqėsuese e interesave tė Kosovės, shtet sovran dhe i pavarur, pėrfaqėsuese e tė gjithė qytetarėve, pa dallim kombi, feje, race e gjinie".

Synimi i Kosovės ėshtė integrimi nė Bashkimin Evropian si dhe ruajtja e miqėsisė sė pėrhershme me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, tha presidentja e sapozgjedhur.

http://www.kosova.com/artikulli/70750
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.4.2011, 18:47   25
Citim:
Emri i Jahjagės nė zarfin e Dellit, ēuditi Thaēin e Mustafėn

Prishtinė – Hashim Thaēi dhe Isa Mustafa janė shtangur kur ambasadori amerikan Kristofer Dell ka nxjerrė nga zarfi emrin e Atifete Jahjagės pėr ta propozuara pėr Presidente.

Dell e ka bėrė kėtė nė rezidencėn e tij, ku si mysafirė kishte dy krerėt e partive mė tė mėdha nė vend, si dhe Behgjet Pacollin, i cili negocioi pėr arritjen e kėsaj marrėveshjeje.

Prapaskenat e arritjes sė marrėveshjes pėr ndryshimet kushtetuese, zgjedhore dhe pėr caktimin e afateve pėr zgjedhjet presidenciale dhe parlamentare ndėrmjet kryetarit tė Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi dhe atij tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, Isa Mustafa, i ka shpjeguar tė enjten pėr “Klan Kosovėn” vetė Behgjet Pacolli, i cili udhėhoqi vendin pėr 35 ditė.

Gjatė takimit, Pacolli kishte konfirmuar se tėrhiqet nga gara pėr shkak tė irritimit qė kishte pėrjetuar nga deklarata e Mustafės, i cili kishte thėnė se nuk i garanton vota nga LDK-ja, ndonėse do tė ishte i pranishėm nė seancėn e votimit. Atė moment, ambasadori amerikan Kristofer Dell akishte nxjerrė emrin e Atifete Jahjagės nga njė zarf pėr t’ua propozuar si kandidate pėr Presidente.

“Unė kam thėnė tėrhiqem, dhe nė momentin kur kam thėnė tėrhiqem, mė ka pyetur ambasadori Dell, a je i sigurt? Unė thashė tėrhiqem, s’dua me qenė mė kandidat i koalicionit pėr President. Atėherė ėshtė qitur zarfi, i cili ka qenė i mbyllur nė tavolinė. Dhe ka thėnė (Delli), kjo duhet tė pranohet, pėr arsye se ju do tė humbni njė mik tė madh dhe agjendėn amerikane pėr Kosovėn”, deklaroi me gojėn e tij pėr “Klan Kosovėn”, Behgjet Pacolli.

Ai tregoi gjatė intervistės se ambasadori Dell ka qenė i nervozuar dhe i ashpėr, i cili paralajmėroi Isa Mustafėn dhe Hashim Thaēin: “Mos e pėrbuzni kėtė!”

Pacolli deklaroi se Thaēi dhe Mustafa kanė parė njėri-tjetrin nė sy kur ėshtė pėrmendur emri i Jahjagės. Behgjet Pacolli pranoi se emrin e Atifete Jahjagės nuk e kishte dėgjuar kurrė mė parė.

Pacolli ka shtuar se nė atė moment kishte kėshilluar Thaēin dhe Mustafėn qė tė pranojnė edhe ata, pas sakrificės qė kishte bėrė duke hequr dorė nga kandidatura pėr President, post pėr tė cilin ėshtė shprehur i sigurtė se do ta rifitonte po tė mos tėrhiqej nga gara.

“Tė dy kanė qenė tė habitur kėshtu. Ėshtė dashur tė jetė njė telekamerė ta incizojė atė pėr tė mundu tė shpjegosh reaksionin e tyre”, ka rrėfyer Pacolli.

“Aty ėshtė rikapitulluar ajo qė ėshtė diskutuar, Ligji zgjedhor, ndryshimet kushtetuese. Dell ka qenė shumė i pėrgatitur me juristė, me stafin e tij ėshtė bėrė drafti nė gjuhėn angleze dhe shqipe pėr t’u nėnshkruar”, ka thėnė Pacolli.

Ai ėshtė shprehur i bindur se po tė donte tė enjten do tė ishte ai President, e jo Atifete Jahjaga. Por, u shpreh se kishte dashur qė tė gjente zgjidhje dhe tė mos e rrezikonte vendin qė tė shkonte nė zgjedhje tė parakohshme, ndonėse ishte i sigurte qė do tė merrte tė paktėn 67 apo 68 vota. /Start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Hap...qiptare/34935/

Citim:
Krasniqi: Marrėveshja pėr Presidenten antikushtetuese

Prishtinė - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, e vlerėson antikushtetuese marrėveshjen pėr zgjedhjen e Atifete Jahjagės nė postin e Presidentes sė vendit.

Nė njė intervistė pėr “Kohavision”, theksoi se mandati 5-vjeēar i Presidentit nuk mund tė ndėrpritet.

Ai ka pohuar se Thaēi ka thyer edhe statutin e PDK-sė, duke mos u konsultuar fare pėr marrėveshjen. Krasniqi ka thėnė se lideri i PDK-sė ka anashkaluar krejtėsisht organet e partisė pėr marrėveshjen, dhe nė kėtė mėnyrė e ka shkelur statutin e saj.

Sa i pėrket Presidentes sė re, Krasniqi ka thėnė se ajo mund tė jetė police e mirė, por vendit i duhej njė president nga sfera politike, ose, nė rastin e konsensusit, nga bota akademike. Sipas kreut tė Kuvendit, pushtetin nga radhėt e policisė dhe ushtrisė e marrin individėt vetėm nė kohė puēesh.

Kryetari i Kuvendit ka shprehur keqardhjen qė partitė e tjera opozitare, AAK-ja dhe “Vetėvendosje”, janė anashkaluar nga procesi nė mėnyrė tė padrejtė. Ai ka shprehur dyshimin se kjo marrėveshje do tė mund t’i japė fund krizės politike nė vend.

Mė herėt, para zgjedhjes sė Presidentes Atifete Jahjaga, sekretari i pėrgjithshėm i PDK-sė, Jakup Krasniqi, nuk mori pjesė nė mbledhjen e Grupit Parlamentar tė partisė.

Nė mbledhje nuk mori pjesė as nėnkryetari i parė Fatmir Limaj. Krasniqi dhe Limaj, sė fundi, kanė shprehur hapur pakėnaqėsinė ndaj kreut tė partisė, kryeministrit Hashim Thaēi. /Start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Hap...qiptare/34932/

Citim:
Behgjet Pacolli, zėvendėskryeminsitėr i parė i Qeverisė sė Kosovės

Z.Behgjet Pacolli do tė jetė i ngarkuar i veēantė pėr marrėdhėnie ndėrkombėtare pėr tė siguruar njohje tė reja pėr shtetin e Kosovės

Kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, nė mbėshtetje tė nenit 94 (paragrafi 4), tė Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės, duke marrė parasysh nenin 6 (paragrafi 4,1) dhe nenin 7 (paragrafi 5 dhe paragrafi 6) tė Rregullores nr.02/2011 pėr fushat e pėrgjegjėsisė administrative tė Zyrės sė Kryeministrit dhe Ministrive (22.03.2011), dhe me qėllim tė rritjes sė performancės sė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, nxjerr:

VENDIM

1. Z.Behgjet Pacolli emėrohet Zėvendėskryeministėr i Parė i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės.

2. Z.Behgjet Pacolli do tė jetė i ngarkuar i veēantė pėr marrėdhėnie ndėrkombėtare pėr tė siguruar njohje tė reja pėr shtetin e Kosovės, si dhe pėr tė sjellė investime tė huaja nė Republikėn e Kosovės. Ai do tė ketė detyrat dhe pėrgjegjėsitė e pėrcaktuara pėr Zėvendėskryeministrin e Parė tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, nė pajtim me legjislacionin nė fuqi;

3. Vendimi hyn nė fuqi nė ditėn e nėnshkrimit.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=3&id=113441
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.4.2011, 11:55   26
Citim:
“Pacolli mund tė largohet dhe nga posti i zėvendėskryeministrit”

Prishtinė, 24 prill, NOA – Behgjet Pacolli pas largimit nga detyra e presidentit tė Kosovės mund tė heq dorė edhe nga detyra e zėvendėskryeministėrit tė parė nė Qeverinė aktuale.

Sipas gazetės “Koha Ditore”, me marrėveshjen pėr riformatimin e Qeverisė dhe koalicionimit PDK-AKR, Pacolli ka hequr dorė nga pozita e dytė nė Qeverinė e Hashim Thaēit.

”Nėse e bėnė kėtė, i bie qė brenda pak mė shumė se dy muaj ai tė lėrė tri funksione tė larta shtetėrore, tė deputetit, tė cilin mandat e ka dorėzuar kur ėshtė zgjedhur president, pastaj tė presidentit, dhe ne fund tė kryeministrit. Pacolli po do qė qysh tash tė nisė pėrgatitjet pėr tė kandiduar pėr postin e presidentit tė Kosovės nė zgjedhjet e ardhshme”, ka deklaruar njė zyrtar i AKR-sė pėr tė pėrditshmen kosovare.

http://www.noa.al/2011/04/%e2%80%9cp...trit%e2%80%9d/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.5.2011, 22:32   27
Citim:
Krasniqi: Ideali im - bashkimi kombėtar

Kryeparlamentari Krasniqi dhe ministri i Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė, Ramė Buja mbajtėn ligjėratė para studentėve dhe mėsimdhėnėsve tė Fakultetit tė Edukimit tė Universitetit tė Prishtinės nė lidhje me Konferencėn e Rambujesė tė vitit 1999, ku tė dy ishin pjesėmarrės.

Ata shpalosėn detaje rreth udhėtimit pėr pjesėmarrje nė kėtė konferencė tė parė ndėrkombėtare pėr ēėshtjen e Kosovės, si dhe detaje rreth punės dhe organizimit si dhe rezultateve tė arritura nė kėtė ngjarje tė rėndėsishme tė asaj kohe.

Krasniqi theksoi se ėshtė prej atyre qė pavarėsinė e Kosovės e sheh si njė fitore tė madhe pėr brezin e tij.

“Jam krenar pėr kėtė realizim qė e ka bėrė populli im dhe gjenerata ime, por, gjenerata e re do tė kenė kėrkesa tė reja, siē kėrkesat e mija janė tepėr larg nga kėrkesat qė i ka pasur brezi i prindėrve tė mi”, u shpreh kryetari i Kuvendit, njofton Koha.

"Ideali im", tha kryeparlamentari Krasniqi, "ka qenė ēlirimi dhe bashkimi i trojeve tė pushtuara tė Shqipėrisė, krijimi i njė shteti dhe i njė kombi, siē ka qenė kėrkesė e rilindjes kombėtare pėr njė gjuhė, pėr njė komb pėr njė shtet. Pėr mua, Kosova, shtet i pavarur dhe sovran, ėshtė njė fitore e madhe e brezit tonė qė ka hapur perspektiva pėr njė pjesė tė madhe tė kombit tonė, prandaj ne duhet ta fuqizojmė kėtė qė e kemi pėr tė arritur fitore tė reja”. /Telegrafi/

http://www.tvkoha.tv/6544/krasniqi-i...-kombetar.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.7.2011, 16:41   28
Citim:
Bashkimi i trojeve shqiptare, Berisha: Ideja, nga njerėz spekulantė

Ideja e bashkimit tė trojeve shqiptare, e hedhur nė media nga organizata dhe personalitete tė veēantė, ėshtė komentuar sot dhe nga kryeministri Sali Berisha nė mbledhje e Kėshillit Kombėtar tė Partisė Demokratike.

Me tone tė ashpra, Berisha ka deklaruar se pėrēuesit e kėsaj ideje, duhet tė kenė parasysh se shėrbimi mė i mirė qė mund t’i bėhet kombit ėshtė integrimi nė Bashkimin Evropian.

“Ata qė paraqesin pas 20 vitesh idenė e bashkimi, duhet tė kenė parasysh se interesi mė i mirė i shqiptarėve ėshtė Europa e Bashkuar. Toka ėshtė e pėrjetshme, njerėzit janė udhėtar. Integrimi i tyre nė BE ėshtė, pėrveē tė tjerash, edhe mėnyra e sigurt e ndėrprerjes pėrfundimtare tė vjedhjes, grabitjes sė trojeve shqiptare”, tha Berisha.

Por nė mėnyrė direke, kreu i qeverisė Berisha, ka komentuar dhe personat qė kanė hedhur kėtė ide. Ai ka deklaruar se ata janė spekulantė dhe kanė mungesė identiteti shqiptarė. Sipas tij, koha kėrkon qė politikanėt dhe njerėzit tė mendojnė nė njė mėnyrė mė tė gjerė.

“U ndala nė kėtė moment, sepse spekulant, njerėz tė cilėt janė absolutisht me mungesė totale identiteti shqiptar, duhet tė mendojnė nė njė kontekst mė tė gjerė, interesi kombėtar evolon, interesi kombėtar ka dinamizmin e tij. Ne nuk imponohemi, ecim drejt standardeve. Europa ėshtė transparente”, tha Berisha.

http://www.zeri.info/artikulli/1/4/3...ez-spekulante/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.11.2011, 21:30   29
Citim:
Berisha: Shqipėri - Maqedoni, infrastrukturė e pėrbashkėt

Shqipėria dhe Maqedonia do tė impenjohen pėr ndėrtimin e njė rrjeti infrastrukturor tė pėrbashkėt. Gjatė fjalės sė tij nė mbledhjen e Qeverisė nė orėt e pasdites, Kryeministri Berisha informoi anėtarėt e kabinetit pėr takimin njėditor nė Maqedoni. Sipas Kryeministrit Berisha, tė dy vendet do tė nisin nga viti i ardhshėm ndėrtimin e njė rrjeti rrugor, hekurudhor dhe ajror tė pėrbashkėt.

Kryeministri Berisha tha se, nė Strugė tė Maqedonisė do tė ngrihet njė terminal i madh pėr pėrpunimin e konteinerėve, nė njė kohė qė tė dy vendet do tė impenjohen pėr ndėrtimin e kilometrave respektivė tė hekurudhės pėrgjatė liqenit tė Ohrit. Kjo, sipas Kryeministrit Berisha, do tė shėrbejė pėr sjelljen e mallrave dhe konteinerėve nga Porti i Durrėsit direkt nė terminalin e Strugės.

Po ashtu, z.Berisha theksoi se, kishte marrė premtimin nga homologu i tij, Gruevski, se pala maqedonase do tė pėrfundonte rrugėn qė lidh qytetin e Dibrės sė Madhe me kufirin shqiptar dhe mandej me rrugėn e Arbrit. Kryeministri premtoi edhe vazhdimin e rrugės Librazhd-Steblevė jashtė kufirit tė Shqipėrisė pėr nė Maqedoni. Sė shpejti mes dy vendeve do tė ketė edhe njė linjė ajrore direkte Tiranė-Shkup. Gjatė mbledhjes sė Kėshillit tė Ministrave, Berisha njoftoi edhe ngritjen e komisionit ndėrministror tė pėrgatitjes sė festimeve dhe aktiviteve pėr 100-vjetorin e Pavarėsisė sė Shqipėrisė.

http://www.scan-tv.com/lajmet/lajmet...erbashket.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.12.2011, 16:32   30
Citim:
Berisha: Ndryshimi i kufijve sjell rrezik

Tiranė – Kryeministri Sali Berisha, ka pritur sot disa studentė nga Kosova, ku ka theksuar se bashkimi i dy shteteve do tė bėhet nė Bruksel dhe se ideja pėr bashkim nė kėto momente ėshtė e rrezikshme.

Njė grup nga Fakulteti i Edukimit tė Prishtinės ndodhen sot nė Tiranė, ku zhvilluan njė vizitė edhe nė kryeministri.

“Interesi mė i mirė i shqiptarėve ėshtė ruajtja e kufijve ekzistues. Ne jemi njė popull i ndarė nė mėnyrė tė padrejtė. Copėtimi i shqiptarėve ėshtė njė nga aktet mė tė padrejta qė u ėshtė bėrė shqiptarėve, por fatmirėsisht u korrigjua me ēlirimin e Kosovės. Shqipėria dhe Kosova do tė bashkohen nė BE, nuk mund tė rrezikojmė humbjen e territoreve”, deklaroi Berisha.

Ai shtoi se “ēdo brez bėn detyrat e tij dhe ky brez i ka bėrė. Nuk ka njė mrekulli mė tė madhe pėr ne se sa pavarėsia e Kosovės. Me pavarėsinė e Kosovės kurorėzon pėrpjekjet e shqiptarėve pėr lirinė dhe dinjitetin”.

"Ne, vijoi ai, jemi njė komb qė nė 130 vitet e fundit na janė grabitur territore shumė tė mėdha dhe ato nuk janė mė shqiptare. Toka u takon tė gjallėve dhe ata tė gjallė qė janė aty sot nuk janė shqiptarė, por janė kombe tė tjera. Ndaj, ne nuk duhet tė tentojmė asgjė, e cila mund tė cenojė territoret shqiptare, ruajtja e tė cilave ėshtė interesi vital mė i madh i yni. Me njė rivizatim tė kufijve ėshtė e sigurt qė shqiptarėt do tė humbasin prapė territore dhe kjo do tė ishte e pafalshme", nėnvizoi kryeministri.

Kreu i qeverisė shqiptare vuri nė dukje se me ēlirimin e Kosovės dhe pavarėsinė e saj u kurorėzua njė nga historitė mė tė suksesshme tė kombeve evropiane. "Pavarėsia e Kosovės finalizoi pavarėsinė e Shqipėrisė, pasi ajo ishte njė gjysėm pavarėsi, vetėm nė njė pjesė tė territorit", u shpreh kryeministri.

I pyetur pėr rrugėn Durrės-Kukės, kryeministri tha edhe njė herė se opozita ishte kundėr ndėrtimit tė saj, duke akuzuar direkt kreun e Partisė Socialiste, Edi Rama. “Ėshtė njė rrugė e kushtueshme, por atyre qė u bien borive se ka njė korrupsion, une iu them se kostoja totale e rrugės ėshtė nėn 10 milionė euro dhe ka mbi 11 km tune. Tė shpallesh shuma marramendėse qė nuk kanė asnjė dokument, asnjė fakt, tregon qė je bėrė pjesė e atyre qė ishin kundėr rrugės. A ka tė drejtė zoti Rama tė rishqyrtojė qėndrimin e tij, ēdo njeri ka tė drejtė tė rishqyrtoje gabimet e veta. Por tė pretendosh se nuk ke qenė kundėr rrugės ėshtė tė akuzosh veten tėnde, ēdo njeri ka njė memorie”, tha ai. /S.Ll/Start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Politike/46621/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.12.2011, 20:29   31
Citim:
Mes kombėtares dhe Evropės

Shkup, 19 dhjetor - Pėr hir tė eurointegrimeve vokabulari i jo tė gjithė politikanėve zhvishet nga oratoria patriotike, duke blatuar ide dhe projekte nga mė tė ndryshmet. Por nėse shumė prej fqinjėve nuk janė tė gatshėm pėr kompromise qė shkojnė nė dėm tė ēėshtjeve kombėtare, shqiptarėt janė mė tė predispozuar pėr tė artikuluar lojalitetin e tyre kundrejt Bashkimit Evropian.

E kundėrta ndodh me fqinjėt e tjerė dhe me vetė Maqedoninė. Kjo e fundit pėr hir tė ēėshtjes sė kontestit tė emrit mė Greqinė, po vazhdon tė rrezikojė procesin e saj tė integrimit euroatlantik. Pozicionet e krerėve mė tė lartė tė shteti, si Kryeministrit ashtu edhe Presidentit, janė tė palėkundura, duke sjellė nė vėmendje tė opinionit se Maqedonia nuk ka ndėrmend tė bėjė asnjė lloj kompromisi nė dėm tė interesave kombėtare.

Sipas analistėve, nuk duhet tepruar me zellin patriotik duke bllokuar proceset e integrimit, apo duke nxitur konflikte ndėretnike, por as me neglizhimin e ēėshtjeve me interes kombėtar, pėr hir tė anėtarėsimit nė familjen evropiane. Nė kohėn kur nė rajon retorika me doza tė theksuara nacionaliste artikulohet nga tė gjitha shtresat, e demonstruar edhe me akte ekstreme, si djegie flamurėsh, parulla shoviniste, jo mė larg se njė ditė , mė parė Kryeministri i Shqipėrisė Sali Berisha, duke u deklaruar kundėr bashkimit tė Shqipėrisė dhe Kosovės, argumentoi se pėrse sipas tij nga ndryshimi i kufijve dy vendet do tė dilnin tė humbura. Ai ka shtuar se projekti i bashkimit tė shqiptarėve ėshtė vetėm njė.

“Projekti i bashkimit tė shqiptarėve ėshtė projekti i integrimit nė BE”, ka deklaruar kryeministri Sali Berisha. Por analistėt janė tė mendimit se vetėm politikanėt shqiptarė po i pėrshtaten momentit, siē ėshtė rasti i deklaratės sė kryeministrit Berisha qė bėhet edhe nė njė moment kur gjendja nė Mitrovicė ėshtė e tensionuar, thotė pėr “Koha” analisti nga Kosova Shkėlzen Maliqi. Nė kėto momente, shton ai, kjo ėshtė formula qė duan ta dėgjojnė edhe veshėt e ndėrkombėtarėve, por edhe politikanėt ndoshta edhe e pėrsėrisin pa nevojė. Nga na tjetėr, deklarata tė tilla, janė tė dėmshme pėr shqiptarėt qė jetojnė jashtė kufirit, siē ėshtė rasti i atyre nė Maqedoni, “tė cilėt pėrballen me situata ekstreme ku shteti synon maqedonizimin e tėrė Maqedonisė”.

“Nuk ka as risi dhe as tė mirė nė kėtė deklaratė, kjo ėshtė mantra qė pėr shumė vite e kanė pasur politikanėt nga Shqipėria. Janė tė ndjeshėm sa i takon shqiptarėve qė jetojnė nė Maqedoni, apo Luginėn e Preshevės, por kjo ėshtė deklaratė qė i nėnshtrohet njė situate gjeostrategjike, tė pėrpjekjeve tė faktorit ndėrkombėtar tė stabilizojnė rajonin pas luftėrave tė ’90-ta dhe ku mė nė fund ėshtė arritur njė lloj maksimumi i aspiratave pėr ndryshimet e kufijve, dhe tė gjitha ēėshtjet e tjera mbeten qė tė zgjidhen brenda secilit vend”, thotė Maliqi.

Aspiratat kombėtare duhet tė vendosen para gjithēkaje, dhe pėr rrjedhojė shqiptarėt do tė ishin mė tė sigurt nėse nė BE do tė shkonin sė bashku, thotė Shpėtim Pollozhani. Ai pohon se shqiptarėt duhet tė mos i ndahen idesė sė bashkimit kombėtar, sidomos duke marrė parasysh rritjen e nacionalizimit tek fqinjėt.

“Njė deklaratė e tillė antikombėtare dhe kundėr interesave tė shqiptarėve mund tė dalė nga goja e dikujt tjetėr, por jo nga kryeministri i Shqipėrisė. Bashkimi kombėtar ėshtė njė proces shumė i natyrshėm dhe i kuptueshėm qė tė gjithė llojet e sojet tė jenė nė njė tufė. Teoria e bashkimit tė shqiptarėve tė BE ėshtė e dėshtuar, pasi jemi dėshmitarė tė ngjarjeve qė po zhvillohen brenda BE, e cila ėshtė njė martesė pėr interes dhe si e tillė, ditėn qė nuk do tė ekzistojė ai interes, nuk do tė ekzistojė as BE. Pra pėr ata qė janė kundėr bashkimit kombėtar, do tė shtroja pyetjen se nėse pas 20 apo 30 vjetėsh shpėrbėhet BE, atėherė ku do tė shkojnė shqiptarėt e Maqedonisė, qė nuk do t’i mbetet gjė tjetėr pėrveē se tė asimilohet dhe tė integrohet tek kombi maqedonas”, vėren Pollozhani.

http://www.koha.mk/aktuale/9959.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.3.2012, 18:59   32
Citim:
Nėse preken kufijtė, shqiptarėt jetojnė nė njė shtet

Me ndryshimin e kufijve nė Ballkan, shqiptarėt mė sė miri dhe mė sė lehti do tė jetonin nė njė shtet tė vetėm, ka thėnė sot kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi.

Kėto komente ai i ka bėrė para Kuvendit tė Kosovės ku nė orėt e pasdites pritej tė miratohet njė Rezolutė me anė tė cilės do tė kundėrshtohet mbajtja e zgjedhjeve tė Serbisė nė territorin e Kosovės.

Thaēi i ka cilėsuar si provokuese dhe rrezik pėr konflikt tė ri pretendimet serbe pėr mbajtjen e zgjedhjeve.

Ndėrkaq, ka porositur se nuk ka autonomi pėr veriun e banuar me shumicė serbe dhe as ndryshim tė kufijve tė shtetit tė Kosovės.

Kryeministri Hashim Thaēi tha se pretendimet territoriale tė Serbisė ndaj Kosovės janė tė papranueshme.

Pėrndryshe, nėse vjen deri te hapja e ēėshtjes sė kufijve nė Ballkan, atėherė shqiptarėt, sipas Thaēit, mė sė miri do tė jetonin tė bashkuar nė njė shtet tė vetėm.

“Pretendimet qė paraqiten aty-kėtu pėr ndonjė autonomi apo status special, nuk janė tė vėrteta, janė tė paqėndrueshme dhe nuk do tė ndodhin. Edhe sa i pėrket pretendimit pėr ndryshimin e kufijve, unė ua kam bėrė tė qartė nė emėr tė Qeverisė tė gjithė miqve ndėrkombėtarė mesazhin e tė gjitha institucioneve dhe qytetarėve tė Kosovės se me pretendime tė tilla pėr ndryshimin e kufijve shqiptarėt mė sė miri dhe mė sė lehti mund tė jetojnė nė njė shtet tė vetėm”, tha Thaēi.

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=20956
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.3.2012, 00:00   33
allianz
 
Karamele pėr brenda, gogol pėr jashtė.

Po nga ana tjetėr kėto kohėt e fundit po vėrej mė shumė pėr shkak tė punės njė sulm tė vazhduar dhe tė koordinuar tė lakejve tė Sorosit (OJQ soj e sorollop) kundėr Edita Tahirit, nė gjithė frekuencat. Halli i fundit qė i kishte "indinjuar" kėrmat ishte "pse Edita bėn shpesh vizita nė Shqipėri"...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.3.2012, 21:35   34
Citim:
Kuqi sqaron Thaēin: Kosova shtet, ishte kompromis

Emri:  hajredin-kuci-300x175.jpg
Shikimet: 102
Madhėsia:  18,0 KBPikėpamja e kryeministrit Hashim Thaēi qė zgjidhja mė e mirė pėr shqiptarėt ėshtė tė jetonin nė njė shtet tė vetėm, ėshtė pasuar me sqarime shtesė tė Qeverisė sė Kosovės – kryeministri nuk ka pasur qėllim tė kėrcėnojė Maqedoninė apo Malin e Zi, shtete fqinje qė banohen edhe nga shqiptarė.

Kėrcėnimi ka qenė pėr qendrat e vendosjes.Hajredin Kuēi, zėvendės i Thaēit nė Qeveri dhe nė parti, nuk ka fshehur faktin se projekti i pavarėsisė sė Kosovės nuk ka qenė mė i dėshirueshmi nga shqiptarėt. Ai e ka arsyetuar shefin e tij nė qėndrim. Po kėshtu ka treguar edhe pėr kontekstin nė tė cilin ėshtė deklaruar kryeministri, duke mohuar qė me tė janė kėrcėnuar edhe dy shtetet fqinje qė kanė njohur pavarėsinė.

“Kjo ėshtė qasje ndaj presioneve tė Serbisė dhe sinjal pėr akterėt vendimmarrės si dhe pėrcaktim i shkallės sė tolerancės sonė”, ka thėnė zėvendėskryeministri Kuēi, transmeton Koha.net.

“Pavarėsia ėshtė vullnet yni dhe ne kemi punuar nė ndėrtim tė saj dhe kemi dhėnė garanci ndėrkombėtare pėr kėtė. Po ashtu, tė gjithė e dimė se ėshtė projekt i kompromisit pėr shqiptarėt nė tėrėsi dhe nė veēanti pėr ata qė kanė jetuar nė ish-Jugosllavi”, tha ai.

Pėr herė tė parė prejse ėshtė nė krye tė Qeverisė, kryeministri Thaēi ka dhėnė njė deklaratė “tė nxehtė” edhe pėr ēėshtjen e kufijve shtetėrorė. Ka thėnė se lėvizja e kufijve askujt nuk i konvenon mė shumė se shqiptarėve. Kėtė bindje ka thėnė ta ketė shfaqur edhe para miqve ndėrkombėtarė.

http://rtv21.tv/home/?p=65079&utm_so...shte-kompromis
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.3.2012, 21:23   35
Citim:
Berisha: Kufijtė ekzistues, interes i shqiptarėve

Tiranė, 23 mars - Kryeministri shqiptar Sali Berisha e ka konsideruar si shqetėsuese krizėn nė Maqedoni. Sipas tij tensionimi i marrėdhėnieve ndėretnike nė Maqedoni vjen si rezultat edhe i bllokimit qė i ėshtė bėrė procesit tė integrimit nė NATO dhe BE. Krejt kjo, sipas tij, reflektohet edhe nė raportet ndėretnike.

“Marrėdhėniet ndėretnike nė Maqedoni kanė qenė ndėr mė tė acartat. Nė Maqedoni kėto marrėdhėnie janė karakterizuar nga njė frikė, nga albanofobia, sepse dihet qė, pėr fatin tonė jo tė mirė, fqinjėt tanė kanė pasur njė frikė pothuaj gjenetike nga shqiptarėt, e kanė pasur kėtė sepse u kanė grabitur territore, e kanė pasur kėtė se kanė probleme tė tjera, por ky ėshtė njė realitet”, deklaroi Sali Berisha.

Ndėrkohė sa u pėrket zėrave pėr ndarjen e Maqedonisė, ai u shpreh se nė interes tė shqiptarėve ėshtė qė tė respektohen kufijtė ekzistues.

“Absolutisht, paqja dhe stabiliteti i Maqedonisė ėshtė interesi mė i madh i Shqipėrisė i Kosovės, i Ballkanit...Historia e shqiptarėve ėshtė e dhimbshme sepse ėshtė histori humbjesh tė territoreve dhe nuk ka pėr njė komb asgjė mė tė dhimbshme se humbja e territoreve. Territori ėshtė i pėrjetshėm, qytetarėt, njerėzit janė tė pėrkohshėm, janė udhėtarė. Nė statusin aktual nė kėta kufij territoret shqiptare ruhen mė mirė se nė ēdo variant tjetėr”, u pėrgjigj Berisha.

Berisha ka ēmuar lartė luftėn e Kosovės dhe atė tė 2001- shit nė Maqedoni, duke konsideruar madje guerilasit shqiptarė si mė tė mirėt.

Nė pyetjen se ēfarė bėnė shqiptarėt, Berisha u pėrgjigj: “U bėnė tė lirė, dhe shqiptarėt u bėn tė lirė nė njė luftė ēlirimtare tė fundit nė Evropė. Tė dyja ato kanė qenė tė shkėlqyera, si lufta ēlirimtare e Kosovės ashtu edhe e guerilasve tė Maqedonisė. Mė tė mirėt kanė qenė. Nuk ka pasur Ballkani ndonjėherė guerilas mė precizė se sa ata tė Maqedonisė, shqiptarė tė Maqedonisė, tė cilėt luftuan pėr tė rivendosur disa tė drejta qė u mohoheshin dhe qė u takonin me tė gjithė ligjet ndėrkombėtare”, deklaroi kryeministri shqiptar nė njė emision tė TV Klan.

http://koha.net/?page=1,14,92722

Citim:
Fqinjėt u frikėsohen shqiptarėve, sepse e copėtuan Shqipėrinė

Kryeministri shqiptar Sali Berisha ka theksuar se incidentet e fundit ndėretnike nė Maqedoni paraqesin problem shqetėsues.

“Ėshtė njė problem shqetėsues, pa diskutim ėshtė edhe situatė komplekse. Unė mendoj se bllokimi qė i ėshtė bėrė procesit tė anėtarėsimit nė NATO dhe BE, ka njė efekt negativ pėr shoqėrinė maqedonase. Vendi ėshtė angazhuar dhe ka bėrė njė seri reformash”, theksoi Berisha nė intervistėn pėr emisionin “Opinion” tė Televizionit Klan, raporton INA.

Ai shprehet se ėshtė fatkeqėsi qė tė gjithė fqinjėt e Shqipėrisė kanė frikė nga shqiptarėt, dhe sipas tij, arsyeja e kėsaj frike qėndron nė faktin se ata i kanė marrė tokat Shqipėrisė.

Berisha nuk ngelet pa vlerėsuar edhe rolin u UĒK-sė nė luftėn e 2001-shit nė Maqedoni duke thėnė se “nuk ka pasur guerilė mė tė mirė dhe mė preciz se ata tė Maqedonisė tė cilėt luftuan pėr tė marrė tė drejtat tė cilat u ishin mohuar pa tė drejtė”.

Kryeministri shqiptar ka theksuar se interes kombėtar i shqiptarėve ėshtė edhe respektimi i kufirit ekzistues.

http://www.telegrafi.com/lajme/fqinj...e-78-7248.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.4.2012, 21:35   36
Citim:
Berisha: Zhvillimet nė veri, praktika tė kohės sė Millosheviēit

Tiranė, 18 prill 2012 - Duke folur pėr zhvillimeve nė Veri tė Kosovės, Kryeministri i Shqipėrisė Sali Berisha tha mbrėmė bėhet fjalė pėr "rikthimin e praktikave tipike tė kohės sė Millosheviēit - dy policė tė shtrirė dhe tė lidhur si armiq, njė akt terrorist ndaj njė qytetari dhe familjes sė tij".

Megjithėse Serbia ndodhet nė njė periudhė elektorale, Berisha tha se "absolutisht nuk mund t'i justifikojė kėto qėndrime ataviste". Njėherėsh ai tha se shpreson qė marrėveshja e arritur nė Bruksel, tė zbatohet nė interesin mė tė mirė tė Prishtinės dhe Beogradit. "Vlerėsoj faktin qė Beogradi hoqi dorė nga zgjedhjet lokale nė Veri tė Mitrovicės".

Edhe pėr problemet e shqiptarėve nė Preshevė, Bujanovc dhe Medvegjė Berisha tha se edhe ato janė nė pėrputhje me tė gjithė dokumentet ndėrkombėtare, nė interesin e qeverisė shqiptare. "Mendoj qė kėto komuna meritojnė dhe do tė kenė njė mbėshtetje mė tė madhe nga qeveria shqiptare nė interes tė zhvillimit tė tyre dhe qėndrimi ynė ndaj kufijve ėshtė shumė i qartė. Ne jemi pėr respektimin e plotė tė kufijve aktualė", theksoi Berisha nė njė konferencė me gazetarė.

http://www.kosova.com/artikulli/81536

Citim:
Berisha: Stabiliteti i Maqedonisė, interes jetik i shqiptarėve

Tiranė, 18 prill 2012 - Kryeministri i Shqipėrisė Sali Berisha tha se ndjek me shumė vėmendje zhvillimet nė Maqedon, duke i cilėsuar ato si "zhvillime absolutisht tė dėnueshme, nė dėm tė madh tė pėrpjekjeve tė kėtij vendi dhe tė reformave qė bėn ai". Por, Berisha theksoi se "autoritetet maqedonase nė tė gjitha rastet kanė bėrė pėrpjekje dhe bėjnė pėrpjekje pėr zbatimin e ligjit".

"Ne kemi kontakte me autoritetet maqedonase, me forcat politike. Ėshtė njė krim i shėmtuar vrasja e peshkatarėve, por e shėmtuar dhe e papranueshme ėshtė impostimi ose projeksioni me akuza kolektive", tha Berisha mbrėmė nė njė konferencė me gazetarė. Ai kėrkoi qė autorėt tė gjenden, tė vendosen para drejtėsisė, tė marrin pėrgjigjen mė tė merituar.

"Qėndrimi ynė si qeveri ėshtė qėndrimi i njė qeverie tė qartė, paqja dhe stabiliteti i Maqedonisė ėshtė interes jetik kombėtar i shqiptarėve dhe ne nuk ndryshojmė nga ky pozicion. Qėndrimi ynė ėshtė i qartė, kufijtė aktualė janė interesi mė i mirė kombėtar i shqiptarėve", theksoi Berisha.

http://www.kosova.com/artikulli/81537
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.4.2012, 21:32   37
Citim:
Bashkimi Shqipėri-Kosovė? Tahiri: Tė forcojmė shtetet pastaj tė hedhim ide

TIRANĖ- Kryetarja e delegacionit tė Kosovės nė bisedimet me Serbinė, njėkohėsisht zv/kryeministrja e Kosovės Edita Tahiri e ftuar nė emisionin e gazetarit Denis Minga, "Studio 24", nė televizionin NEWS 24 deklaroi se Shqipėrisė dhe Kosovės i ėshtė bėrė padrejtėsi qė nė origjinė qė sot nuk janė njė komb unik. Sipas Tahirit drejtėsia nuk mund tė vendoset pa pasur konsolidim ekonomik-politik tė dy shteteve.

“Ka dy qėndrime pėr bashkim mes Shqipėrisė dhe Kosovės. Mendoj se problemi duhet parė nga origjina. Origjina ėshtė padrejtėsia qė i ka ndodhur kombit shqiptar dhe mund tė them se eksponetėt diplomatik ndėrkombėtar e dinė qė kombi shqitpar ėshtė i ndarė. Drejtėsia gjithmonė triumfon. Njė ndėr parimet e mia udhėheqėse ėshtė se nuk mund tė ketė paqe pa njė integrim. Babai im nė vitet '57 u burgos nga regjimi jugoslllav se u angazhua pėr bashkim sepse besonte nė drejtėsi. Jemi tė vetėdijshėm, por nė kuadėr tė rrethanave dhe realiteteve, orientimi i Ballkanit drejt zonės Euroatlantike ėshtė njė orientim drejt hapjes sė kufijve. Edhe Camėria ka dale nga harresa, mendoj se qasja vizionare ėshtė se ne duhet tė forcojmė shtetet tona dhe tė zhvillojmė ekonominė, pastaj tė sigurojmė prespektivė pėr tė gjithė qytetarėt, dhe kėto janė baza e pėrforcimit dhe mund tė pritemi nė BE dhe NATO. Dhe kur faktorizohesh nė kuptimin e konsolidimit ekonomik politik ateherė mund tė jesh edhe mė i fuqishėm nė paraqitjen e cfarėdo ideje. ”,- theksoi Tahiri.

Duke iu referuar zhvilimeve nė vend, Tahiri vlerėsoi se dialogu teknik mes Kosovės dhe Serbisė ka hapur rrugėn e vendit drejt BE.

“Dialogu teknik mes dy shteteve ishte i ndėrmjetėsuar nga BE dhe SHBA dhe erdhi si obligim ndėrkombėtar, por edhe Kushtetues, pasi dialogu ka hapur rrugėn drejt pėrparimit Europian. Sa i takon rezultateve ka marrėveshje tė rėndėsishme, sic ėshtė ajo e lėvizjes sė lirė. Ka pasur njė asimetri nė kėto dy fusha, e njėjta ėshtė me tregtinė e lirė, ėshtė hequr embargo 3 vjecare, por edhe ajo e menaxhimit tė integruar ndėrshtetėror me tė cilėn Serbia ka njohur integrititetin territorial. Marrėveshja pėr bashkėpunimet rajonale mundėson se Kosova tė pėrfaqesohet nė mekanizmat rajonal dhe europian si shtet i pavarur. Me ketė marrėveshje ka ndryshuar mėnyra e pėrfaqėsimit tė Kosovės. Pėrmes kėsaj marrėveshje kemi bėrė gati rrugėn qė edhe shtetet qė se kane njohur ta zbusin qėndrimin”,- deklaroi Tahiri.

Kryenegociatorja e Kosovės pėr bisedimet me Serbinė, Tahiri theksoi se pavarėsisht se Serbia mori dhe statusin e vendit kandidat, ky shtet nuk po pėrparon nė lidhje me vendet fqinje, sidomos Kosovėn.

“Pėr fat tė keq, Serbia edhe pse e mori statusin e vendit kandidat nuk merret me politika evropiane por sėrish vazhdon politikat e saj”.

Krahasuar me Serbinė, tha Tahiri, Kosova ėshtė njė vend vizionar dhe i matur qė synon integrimin, jo politika tė mbrapshta. “Nuk kemi harruar cfarė bėri Serbia nė Kosovė. Nga ana tjetėr, ne, si shtet nga ana vizionare i kemi parasysh tė gjitha shtypjen, genocidin e tė gjitha, por jemi shumė tė matur, jemi evropianė dhe duam qė shteti ynė tė zerė vendin nė familjen europiane. Duke zbatuar reformat europiane ne nė tė njėjtėn kohė po bėjmė dy punė, po punojnė pėr bėrjen e njė shteti funksional gati pėr familjen europiane”.

Tahiri theksoi se njohja e Kosovės do tė ishte falja mė e mirė morale qė Serbia do i bėnte Kosovės.

“Serbia ende nuk ėshtė ballafaquar me tė kaluarėn nuk ėshtė treguar e pėrgjegjshme pėr luftrat qė u a bėrė 4 shteteve, Kosovės, Bosnjės Kroacisė dhe Sllovenisė. I takon Serbisė qė tė ballafaqohet me tė kaluarėn dhe tė gjejė forcėn pėr veten dhe demokracinė, sa mė parė ta njohė pavarėsinė e Kosovės si njė falje qė do kishte kuptim. Si njė falje morale kjo do kishte kuptim. Shumė vetė dhanė jetėn pėr liri, dhanė gjakun e tyre”.

Nėse Boris Tadic rizgjidhet president i Serbisė, zv/kryeministrja e Kosovės theksoi se nuk pėrbėn problem nėse ai zgjidhet nga vullnteti demokratik i qytetarėve, pasi ėshtė shfaqje e demokratizimit tė vendit.

“Pėr cdo shtet fqinj qėndrimi im ėshtė se duhet tė shfaqet vullneti demorkatik i qytetarėve dhe rezultati qė vjen nga procesi demokratik e shohim si demokratizim tė cdo vendi fqinj. Thellimi i demokracisė ėshtė funksion i njė ardhmėrie mė tė mirė. Nuk kemi preferencė. Me Serbinė i kemi rrugėt e ndara, prej momentit kur Serbia nė kuadėr tė skemave Jugosllave ka bėrė politika shtypėse. Raportet tona kanė qėnė armiqėsore. Nuk mund t'a harrojmė historinė sepse duam tė sigurohemi qė tė mos ndodhė genocidi”,- theksoi Tahiri.

Kosova nuk do tė ketė kompromise sa i takon strukturave nė veri tė vendit, tė cilat Tahiri i cilėsoi mafioze dhe ilegale.

“Nė veri ekzistojnė struktuara mafioze dhe ilegale tė mbėshtetura nga Beogradi dhe nga ndaj kėtyre strukturave ne nuk do bėjmė kompromise. Tė gjithė ata qė bien ndesh me Kushtetutėn do i japin pėrgjigje me Kushtetutė”,- theksoi Tahiri, duke vlerėsuar njėkohėsisht planin e Ahtisarit si mė tė avancuarin dhe nė mbrojtje tė minoriteteve.

Duke i’u referuar cėshtjes mė tė nxehtė tė ditėve tė fundit, e cila ka ngjallur debate nė Shqipėri, Tahiri nėnvizoi se Kosova ėshtė e interesuar tė ketė interkonjeksion energjitik me Shqipėrinė.

“Jemi tė interesuar tė kemi interkonjoksion energjitik me Shqipėrinė. Axhenda jonė pėr bashkėpunim energjjitik ėshtė axhendė parėsore dhe e njėjta ėshtė edhe enga ana e Shqipėrisė, shumė shpejt do shohim rezultatet tė dyja shtet jemi tė interesuara qė cėshtjet strategjike ti cojmė pėrpara”,- sqaroi Tahiri.

http://www.balkanweb.com/shqiperi/26...ide-87423.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.5.2012, 10:02   38
Citim:
Krasniqi: Me arrestime nė Maqedoni dhe nė Serbi duan tė na frikėsojnė

Prishtinė, 6 maj - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, ka kėrkuar nga tė gjithė shqiptarėt e Ballkanit qė t’ju japin njė pėrgjigje tė pėrbashkėt politike arrestimeve tė fundit tė shqiptarėve nė Serbi dhe Maqedoni.

Kryeparlamentari Krasniqi u ka bėrė thirrje dy shteteve fqinje qė tė kenė kujdes me shqiptarėt, pasi pozita e tyre nuk ėshtė mė sikur kishte qenė nė shekujt e mėparshėm.

Nė njė intervistė pėr Express, Krasniqi shprehet se disa popuj nuk po mund tė pajtohen me pozitėn e avancuar tė shqiptarėve dhe po e mbajnė rajonin tė trazuar.

"Sigurisht se janė konfliktet e vjetra, janė ideologjitė nacionaliste dhe dominuese qė ende janė nė skenat politike nė Ballkan. Kėto ideologji dhe filozofit mitomaniste tė dominimit nuk po mund tė pajtohen me realitetin e ri qė ėshtė krijuar nė Ballkan dhe s’po mund ta pranojnė njė pozicion tė avancuar qė e ka kombi shqiptar nė Ballkan", ka thėnė Krasniqi.

Krasniqi thotė se aksionet e arrestimeve nė Maqedoni dhe nė Serbi kanė pėr qėllim frikėsimin e shqiptarėve. Ndėrsa, pėr ta tejkaluar kėtė situatė thotė se duhet t’u jepet njė pėrgjigje kombėtare dhe ndėrkombėtare vendeve fqinje.

"Konsideroj qė edhe institucionet e Shqipėrisė, edhe tė Kosovės por edhe tė BE-sė duhet tė bėjnė diēka qė ta sigurojnė dhe ta garantojnė jetėn e qytetarėve qė jetojnė nė atė pjesė tė Ballkanit”.

http://koha.net/?page=1,13,98301
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.5.2012, 21:15   39
Citim:
Sali Berisha kėrcėnon publikisht Serbinė nga Prizreni

Prizren, NOA.al/ - Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, ka kėrcėnuar pėr herė tė parė dhe publikisht, Beogradin zyrtar, duke paralajmėruar se shqiptarėt ndonėse dinė tė jenė miq, nuk do tė pranojnė shqiptarofobi me skema si ato tė Preshevės ku para disa ditėsh u krye valė arrestimesh nėn akuza pėr krime lufte.

Kėrcėnimi qė kryeministri Berisha u bėri fqinjėve, ishte mesazh i qartė qė serbėt tė rrijnė urtė dhe tė kenė kujdes nė taktikat e tyre antishqiptare. Nė kėtė mėnyrė, z.Berisha ka “shpallur” publikisht ftohjen e marrėdhėnieve mes Tiranės zyrtare dhe Beogradit dhe kėtė gjė e bėri nė Kosovė:

“Nga Prizreni, dua t’u themi fqinjėve tanė, ēlirohuni nga shqiptarofobia, ajo ėshtė njė mbeturinė e primitivizmit tė trashėguar tuajin. Shqiptarėt janė njė komb qė dinė tė ruajnė dhe tė mbajnė miqėsira, por gaboheni rėndė nė qoftė se vazhdoni tė shfaqni shqiptarofobinė tuaj me skena si ato tė Preshevės, tė cilat faktojnė se jeni akoma shumė prej jush nė stadet primitive”, - deklaroi z.Berisha.

Kėto deklarata, kryeministri i bėri tė enjten nė njė ceremoni festive nė Prizren, ku ai dhe Kryeministri i Kosovės Hashim Thaēi prezantuan abetaren e pėrbashkėt, qė unifikon tekstin bazė tė mėsimit tė gjuhės shqipe pėr fėmijėt, nė tė gjitha trevat shqiptare. Abetarja ka si bashkėautorė Shezai Rrokaj, Mimoza Gjokutaj dhe dy pėrfaqėsuesit nga Kosova Islam Krasniqi dhe Saranda Kumonova Pozhegu.

Mė herėt z.Berisha zhvilloi para kėtij aktiviteti njė takim me Presidenten e Kosovės, zonjėn Aftifete Jahjaga, kryeministrin e Kosovės, zoti Hashim Thaēi, drejtues tė Ministrisė sė Arsimit tė Kosovės, si dhe personalitete tė tjera tė fushės sė arsimit.

Duke e cilėsuar si njė ngjarje historike pėr kombin promovimin e abetares sė pėrbashkėt, kryeministri u shpreh se kjo ngjarje ka njė dimension tė jashtėzakonshėm pėr kombin shqiptar, i cili ka patur njė rrugėtim te vėshtirė dhe tė mundimshėm drejt pėrmbushjes se aspiratės sė tij te lirisė dhe pavarėsisė.

Kryeministri i Kosovės, zoti Hashim Thaēi shprehu kėnaqėsinė pėr pjesėmarrjen e kryeministrit Berisha nė kėtė ngjarje mbarė kombėtare tė zhvilluar nė Prizren, e cila, kulmon ne vitin jubilar tė 100 vjetorit te pavarėsisė se Shqipėrisė.

Gjatė kėtij takimi personalitetet vlerėsuan kontributin e katėr autorėve tė Shqipėrisė dhe tė Kosovės, tė cilėt kthyen nė realitet ėndrrėn mė tė hershme te shqiptarėve, pėr tė mėsuar me tė njėjtėn Abetare, ku gdhenden germat e gjuhės shqipe, pėr te cilat u sakrifikuan shumė shqiptare dhe intelektuale nė shekuj.

http://noa.al/news/artikull.php?id=187067

Citim:
Berisha, fqinjėve: Mos u betoni mbi ne, tė tjerėve u ka shkuar huq

“Nga Prizreni dua tė ftoj fqinjėt tanė tė ēlirohen nga paragjykimet ndaj shqiptarėve, tė lėnė mėnjane betimet mbi ne, se dhe tė tjerė kanė bėrė mjaft tė tilla dhe iu kanė shkuar huq”.

Ky ishte paralajmėrimi i qartė qė kryeministri Sali Berisha bėri sidomos pėr serbėt, nė aktivitetin e zhvilluar kėtė tė diel nė Prizren me rastin e 134 vjetorit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit.

Menjėherė mė pas, z.Berisha tha: “Tė pėrpiqemi sė bashku tė ndėrtojmė atė tė ardhme tė cilėn kėrkojnė popujt tanė. Tė pėrpiqemi sė bashku tė ndėrtojmė tė ardhmen Europiane, si e ardhmja mė e shkėlqyer e shqiptarėve, maqedonasve, malazezėve, serbėve tė gjithė banorėve tė kėtij Gadishulli”.

Berisha lėshoi dhe njė mesazh pėr shqiptarėt duke shprehur mirėnjohjen pėr luftėrat ēlirimtare: “Faleminderit Kosovė, se nė Kosovė, pas saj u organizua Lidhja e Pejės. Faleminderit Kosovė, se kėtu lindi ushtria e shqiptarėve, e cila u pėrball me superfuqitė, dogji ushtri tė tėra pėr tu dalė zot trojeve tė veta. Faleminderit Kosovė se kėtu u organizuan kryengritjet e mėdha, tė cilat sollėn pavarėsinė e Shqipėrisė. Faleminderit Kosovė, se nuk u pėrkule kurrė edhe pse mbete nė robėri, qėndrove me njė rezistencė, e cila solli nė fund tė fundit ēlirimin e Kosovės, pavarėsinė e saj.

Faleminderit Kosovė, se djemtė dhe vajzat e tua, vaditėn me jetėn, me rininė, me gjakun e tyre lirinė mbi tė cilėn qėndrojmė ne sot tė lirė, bėnė luftėn ēlirimtare tė fundit nė Europė, ēliruan Kosovėn njėherė e pėrgjithmonė. Bėnė tė mundur qė tė mblidhemi sot, si gra dhe burra tė lirė, tė shohim nė sy njeri-tjetrin si njerėz tė lirė, tė kėndojmė kėngėn e lirisė, tė ndėrtojmė tė ardhmen qė meritojmė”, - tha Berisha.

http://noa.al/news/artikull.php?id=195896
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.6.2012, 21:18   40
Citim:
Tirana, akuza Moskės e Beogradit

Ambasadori i Republikės sė Shqipėrisė nė Kosovė, Islam Lauka, lėshoi kritika ndaj politikės nacionaliste serbe si dhe ndaj politikės ruse, pėr shkak se sipas tij po e bllokojnė perspektivėn e Kosovės nė arenėn ndėrkombėtare.

Por nga ana tjetėr, pėrfaqėsuesi diplomatik i Tiranes zyrtare kritikoi ata qė siē tha ai kanė vėnė nė qarkullim tezėn e ekzistences sė kombit kosovar.

“Ju e dini se kohėve tė fundit na kanė dalė disa teza, edhe tė prodhimit vendor, por edhe nga importi, pėr njė histori alternative, njė histori tjetėr nga jo qė njohim deri tani. Me gjykimin nga ato qė di, me kėto teza pseudo-shkencore, bartėsit e tyre kanė vetėm njė qėllim. Cili ėshtė qėllimi i tyre? Qė shqiptarėt t’i lėnė pa histori, t’ua vjedhin historinė, t’i lėnė pa kujtesė historike dhe duke e lėnė pa histori dhe pa kujtesė historike do tė thotė qė t’i lėmė pa tė ardhme, sepse njė popull dhe njė komb pa histori nuk ka tė ardhme”, deklaroi Lauka.

Kėto komente ambasadori shqiptar nė Kosovė i bėri tė hėnėn nė hapjen e konferencės dyditore me temėn “Shekulli i shtetit shqiptar”.

“Sa i takon akuzės pėr Shqipėrinė e madhe, qė ėshtė riaktivizuar kėto kohė, para 2-3 ditėsh, edhe nga Aleksander Konjuzhin, ambasador i Federsatės Ruse nė Beograd. Unė duhet t’iu kujtoj edhe Beogradit dhe Moskės qė Shqipėria, vendi qė pėrfaqėsoj, ėshtė ndėr tė parat qė e ka njohur Kosovėn shtet tė pavarur dhe sovran dhe bėn ē’ėshtė e mundur e ē’varet prej saj qė kėtij shteti tė ri t’i hapen rrugėt, t’i hapen dyert pėr bashkėpunim rajonal, t’i hapen dyert pėr anėtarėsimin nė organizatat rajonale dhe ndėrkombėtare dhe kjo nuk ėshtė politikė shtetmadhe, por ėshtė politikė e fqinjėsisė sė mirė”, vijoi Lauka.

Nė hapjen e kėsaj konference, ministri i Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė, Ramė Buja, duke e pėrshėndetur nisjen e saj, tha se pa themelimin e shtetit shqiptar nuk do tė kishte ardhur as deri te krijimi i shtetit tė Kosovės.

http://www.top-channel.tv/artikull.p...=rss&id=236446
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 09:59.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.