Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 24.7.2012, 20:17   41
Citim:
Thaēi: Nėse fillon lufta atėherė do tė mbes vetėm "Pashallėku i Beogradit"

Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi pas takimit qė kishte me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Ban Ki-moon ka thėnė se OKB-ja nuk mund tė marrė pjesė nė dialogun teknik qė ka filluar tash e dy vjet me Serbinė.

Ndėrsa sa i pėrket bisedimeve me Serbinė tė njė niveli politik, kryeministri Thaēi ka deklaruar se paraprakisht duhet tė zbatohen marrėveshjet e qė pastaj tė vazhdohet me dialog teknik. Kryeministri ndėr tė tjera ka thėnė se e ka njoftuar Sekretarin e OKB-sė pėr arritjet qė kanė bėrė institucionet e shtetit tė Kosovės.

Kryeministri u ėshtė pėrgjigjur mesazheve pėr luftė tė presidentit serb Tomisllav Nikoliq.

Ai tha se janė mesazhe tė mentalitetit tė Millosheviēit dhe se do tė dilte prapė nė ballė tė betejės qė Nikoliq tė mbetet dhe humbės nga avantuart e tij ne raport me Kosovėn.

“Unė sot i pėrgjigjem pėrsėri se nė rrethanat ēfarė ai pretendon pėrsėri unė do tė jem nė ballė tė betejės pėr t`u larguar Nikoliq humbės dhe i turpėruar nga ēfarėdo aventurė e re e tij nė raport me Kosovėn”, ka thėnė Thaēi, nė njė konferencė tė mbajtur nė aeroportin “Adem Jashari”.

Ai ka thėnė se nė rast se Serbia hynė edhe njė herė nė luftė, atėherė krejt shteti serb do tė koncentrohet nė Beograd, duke mbetur vetėm si “Pashallėku i Beogradit”.

“Por, ēdo aventurė e tij e re nė raport me Kosovėn nėnkupton se ai do ta harroj Kosovėn por duhet tė mendoj mė tepėr pėr Pashallėkun e Beogradit”, ka deklaruar ai.

Kryeministri Hashim Thaēi me ftesė tė shefes sė diplomacisė evropiane, Catherine Ashton, udhėtoi pėr vizitė nė Bruksel.

Nė takimin me Catherine Ashton do tė diskutohet pėr ecurinė e deritashme tė dialogut Prishtinė – Beograd, zbatimin e marrėveshjeve tė arritura, procesin e liberalizimit tė vizave pėr Kosovėn si dhe ēėshtje tė tjera me rėndėsi.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=95&id=178619
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.9.2012, 21:50   42
Citim:
Berisha: Ballkani ėshtė i kėrcėnuar nga albanofobia

Ėshtė i pajustifikueshėm qėllimi qė nė Kosovė tė krijohet njė superminoritet nga pakica serbe, tha kryeministri Sali Berisha nė Slloveni, ku mori pjesė nė edicionin e 7-tė tė Forumit Strategjik tė Bled-it, nė Slloveni, njė takim i pėrvitshėm, i cili organizohet nga Ministria e Punėve tė Jashtme sllovene dhe Qendra pėr Perspektivė Evropiane.

Kryeministri Berisha po ashtu shprehu pakėnaqėsinė nga synimet e sllavėve tė Maqedonisė qė tė shtypin mė tej shqiptarėt.

Vėrejtje bėra nga Kryeministri Berisha dhe qortimet e Kryeministrit Thaēi ndaj BE-sė, janė bėrė nė momentin duhur nė njė forum tė rėndėsishėm, i cili ishte i fokusuar nė rolin e Evropės nė njė komunitet ndėrkombėtar qė ndryshon, sfidat rajonale nė Evropėn Jugore dhe Azinė Qendrore, si dhe marrėdhėniet mes Bashkimit Evropian dhe Kinės. Temat e diskutimit iu referuan rrugėve dhe mundėsive tė reja drejt nxitjes sė rritjes ekonomike dhe rolit tė njė zhvillimi ekonomik tė qėndrueshėm.

http://www.botasot.info/lajme/184872...a-albanofobia/

Citim:
Berisha: Ballkani kėrcėnohet nga Albanofobia

Njė pjesė tė madhe tė fjalimit tė tij, Berisha ia ka kushtuar pikėrisht marrėdhėnieve nė Ballkan, duke thėnė se nė kėtė rajon ekziston njė rrezik, dhe qė ėshtė ai i Albanofobisė. Si rast, Berisha ka marrė kryeministrin aktual tė Serbisė, Ivica Daēiē.
“Por unė mendoj se, pavarėsisht nga progresi i jashtėzakonshėm qė ka njohur rajoni ynė, sėrish ai pėrballet me probleme e sfida pėr t’u zgjidhur. Kėto probleme ekzistojnė nė pėrpjekjet pėr tė vėshtirėsuar funksionimin e Federatės sė Bosnjė -Hercegovinės, pėrpjekjet pėr tė kontrolluar me struktura paralele tre komuna tė veriut tė Mitrovicės dhe shndėrruar ato nė vatra tė fuqishme tė krimit tė organizuar dhe kontrabandės, kėto janė probleme serioze nė rajon.

Me qėndrimet ndaj Bosnjės dhe veriut tė Mitrovicės, qarqe ultranacionaliste tė Beogradit dėshmojnė se nuk kanė hequr dorė nga ėndrra e tyre e keqe qė zhyti Ballkanin nė njėrin prej konflikteve mė tė egra tė historisė sė tij. Unė mendoj se respektimi i kufijve ekzistues nė rajonin tonė, shndėrrimi i tyre nė kufij evropianė, ėshtė kusht themelor pėr paqen dhe stabilitetin nė Ballkanin Perėndimor. Por duhet tė theksoj se njė tjetėr kėrcėnim nė Ballkanin perėndimor ėshtė Albanofobia.

Ky fenomen ka lėnė gjurmė nė sjelljen e fqinjėve ndaj shqiptarėve pėr dekada dhe shekuj. Kjo doktrinė racizmi, urrejtjeje dhe pėrēmimi ndaj shqiptarėve, fatkeqėsisht, ka edhe sot shpėrthimet e veta tė shėmtuara. Nuk mund tė kenė shpjegim tjetėr sulmet politike ndaj shqiptarėve tė Preshevės ditėn e heshtjes zgjedhore, tė drejtuara nga njeriu qė sot drejton ekzekutivin e Serbisė, me qėllimin e vetėm terrorizimin e shqiptarėve, qė ata tė mos dilnin nė zgjedhje pėr tė pasur deputetin e tyre nė Parlamentin e Serbisė.

Dhe sot, pas gati 70 vjetėve, kėta njerėz nuk kanė pėrfaqėsuesin e tyre nė Parlamentin e Serbisė. Gjithashtu, ėshtė e pa justifikueshme denoncimi i nderimit tė luftėtarėve tė lirisė qė, me sakrificėn e tyre sublime, bėnė tė mundur Marrėveshjen e OHRIT, qė pėrbėn njė bazė solide pėr paqen, stabilitetin e Maqedonisė. Unė u ndala tek kėto dy raste, por ka dhe shfaqje te tjera, tė cilat janė dhe mbeten tė papranueshme pėr shqiptarėt.”
http://www.tiranaobserver.al/2012/09...a-albanofobia/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.11.2012, 19:51   43
Citim:
Berisha: 'Bashkimi i shqiptarėve, e drejtė natyrore'

Kryeministri shqiptar Sali Berisha nė njė konferencė shkencore nė Tiranė mbi rolin e Kosovės nė krijimin e shtetit shqiptar, ka folur mes tė tjerash edhe pėr “tė drejtėn natyrore” pėr bashkimin e shqiptarėve nė njė shtet. Berisha ka thėnė se roli i Kosovės nė themelimin e shtetit shqiptar nė vazhdim ka qenė i madh.

“Nė rast se i referohemi kohės sė Kongresit tė Berlinit do gjejmė se Kosova u shndėrrua nė djepin ku po zhvillohej dhe konsolidohej pėrpjekja kombėtare e shqiptarėve”, ka theksuar Berisha. Ai u shpreh se nė Kosovė ėshtė formėsuar ideja e Shqipėrisė etnike, e shtetit shqiptar ku tė gjithė shqiptarėt ishin shumicė etnike dhe gjeografike.

“Ideja e Shqipėrisė etnike, ėshtė ideja e bashkimit kombėtar tė shqiptarėve qė ėshtė pėrgjigja mė e shkėlqyer, mė e drejtė e zgjidhjes sė ēėshtjes kombėtar e krijuar nga fqinjėt grabitqarė ”, ka deklaruar kryeministri Berisha.

Ndėrkohė, kryetari i partisė socialiste Edi Rama, i pranishėm po ashtu nė konferencėn kushtuar Kosovės tha se bashkimi kombėtar duhet tė realizohet hap pas hapi. Vendet sipas tij kanė pėrpara njė platformė, atė tė integrimit nė BE, ku do tė realizohen objektivat mė madhore tė procesit tė bashkimit kombėtar.

http://alsat-m.tv/lajme/rajoni/169341.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.11.2012, 21:10   44
Citim:
Berisha: Shqiptarė kudo jetojmė, tė bėjmė realitet ėndrrėn e bashkimit kombėtar

TIRANĖ-50-vjetori i krijimit tė gjimnazit nė Tiranė “Ismail Qemali” mblodhi nė njė ceremoni shumė figura tė nderuara mėsuesish, akademikėsh, si dhe kryeministrin Sali Berisha.

Duke uruar nxėnėsit pėr sukseset dhe mbajtjen lart e mė lart tė emrit tė gjimnazit ku studiojnė, Berisha tha se mbeti i impresionuar nga hartat e vizituara nė korridoret e shkollės.

“Mbeta i impresionuar nga muret e korridorit ku ishin hartat ku nuk kishit harruar asnjė nga trojet shqiptare, ky 100 vjetor i pavarėsisė ėshtė njė kujtesė pėr gjithė shqiptarėt se trojet e tyre etnike duhet tė jenė etnike nė ndėrgjegjen e cdo shqiptari, liria e tyre e shqiptarėve nė Maqedoni, Mal i zi, Serbi ėshtė sakrificė e cdo shqiptari”.

Sipas Berishės, ėndrrra e bashkimit kombėtar tė shqiptarėve duhet tė realizohet nė Europė.

“Kudo qė jetojnė ne do bėjmė gjithēka tė bashkohemi njėri me tjetrin dhe tė realizojmė nė Europė ėndrrėn mė tė bukur, ėndrrėn bashkimit kombėtar”.

Berisha tha se nė kėtė 50-vjetor tė shkollės “Ismail Qemali”, gjeti gjimnazin mė modern pėr laboratorėt, standardet e mėsimdhėnies, etj duke shtuar se qeveria nuk do tė ndalė investimet.

“Jam i bindur se burri qė 100 vjet mė parė rendte nė Europė me guxim e vizion pėr pamvarėsimin e Shqipėrisė, jam i sigurt se po tė ishte midis nesh kėtu do tė ndjehej krenar me secilin nga ismailsat kėtu”.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.11.2012, 21:45   45
Citim:
100-vjetori i Pavarėsisė, Berisha dhe Thaēi nė Shkup

Bulevardet e Shkupit janė stolisur sot kuq e zi pėr tė kremtuar 100-vjetorin e shpalljes sė Pavarėsisė. Festimet nisėn me njė koncert madhėshtor nė Shkup, mė pas do tė shpėrngulen nė Prishtinė dhe do tė kulmohen nė Shqipėri, ku Vlora e Tirana janė pėrgatitur pėr tė festuar nė mėnyrė madhėshtore njė shekull pavarėsi. Aktivitetet e sotme kanė bashkuar dy kryeministrat, Sali Berisha dhe Hashim Thaēi, tė cilėt shoqėroheshin edhe nga kryetari i BDI-sė Ali Ahmeti dhe ai i LSI-sė Ilir Meta.

Manifestimi qendror i shqiptarėve tė Maqedonisė nisi qė paradite ku mijėra nxėnės dhe qytetarė marshuan sot rrugėve tė Shkupit, me moton “Marshi i shqiponjės”, pėr tė shėnuar 100 vjetorin e pavarėsisė sė Shqipėrisė. Pėr t’i uruar mirėseardhjen dy kryeministrave Berisha e Thaēi, ėshtė vendosur njė billbord i madh ndėrsa dy flamuj tė pėrmasave tė mėdha, atij kombėtar dhe flamuri me logon e 100-Vjetorit tė Pavarėsisė janė vendosur edhe nė qendrėn tregtare “Mavrovasja”.

Rreth orės 18:30 ėshtė ēelur koncerti i madh festiv nga zėvendėskryeministri i Maqedonisė, Musa Xhaferri, i cili solli nė kujtesė rrugėn e vėshtirė pėr shqiptarėt deri nė pavarėsinė e kombit. “Tirana, Shkupi e Prishtina jemi njė, si nė ēdo kohė qė na ka kėrkuar nevoja. Do tė vazhdojmė tė punojmė pa ndėrprerje pėr tė pėrafruar dhe bashkuar vendet tonė nė aleancėn evropiane. Sė bashku do tė kalojmė tė gjitha sfidat. Gėzuar 100 vjetorin e Pavarėsisė”, u shpreh Xhaferri. Pas tij fjalėn e ka marrė fjalėn kryeministri kosovar, Hashim Thaēi, i cili e ka cilėsuar Shkupin kryeqytetin e vilajetit tė Kosovės.

“Para 13 vitesh Shqipėria ishte nė trazicion. Kosova e pushtuar, shqiptarėt nė Maqedoni tė diskriminuar rėndė, nė Presheve edhe mė rėndė, shqiptarėt nė Mal tė Zi nė pėrpjekje pėr tė drejtat e tyre. Por mrekullia ndodhi nga shpresa, besimi ynė, lindi UĒK qė largoi njėherė e pėrgjithmonė Serbinė nga Kosova, sot e kemi tė lirė, tė pavarur dhe sovrane. Mrekullia e UĒK erdhi jo vetėm me vullnetin e shqiptarėve tė Kosovės, pati mbėshtetje nga gjithė shqiptarėt kudo qė jetonin. Shqipėria pėrparoi edhe mė shumė, sot e kemi nė NATO. Shqiptarėt si asnjė komb nė rajon i kanė dy shtete Shqipėrinė dhe Kosovėn, por e ardhmja na tregon se ne duhet tė jetojmė nė njė hapėsirė unike si njė komb i vetėm”, u shpreh Thaēi.

Ndėrsa kryeministri Berisha, gjatė fjalės sė tij u shpreh i lumtur qė sot tė gjithė shqiptarėt kudo qė janė kanė mundėsi tė festojnė bashkė. “Shekulli qė lamė mbrapa ishte shekulli i njė kaluari, ata tė cilėt shpallėn nė Vlorė pavarėsinė, shpallėn pavarėsinė e Shqipėrisė jetike, 2/3 e trojeve tona na u ndanė me padrejtėsi. Sot lavdi Zotit dhe armėve tona, ndjehuni tė lirė, festojmė tė bashkuar, tė sigurt drejt sė ardhmes sonė. Sot pavarėsisht ēfarė pėrjetuam, kemi motive pėr tė qenė krenarė me njėri-tjetrin, me trojet tona me flamurin tonė, pėr tė pasur besim tek e ardhmja”, tha Berisha. Pėr kryeministrin e Shqipėrisė ky 100-vjetor na fton tė realizojmė ėndrrėn e bashkimit kombėtar.

“Ne shqiptarėt nuk u pajtuam kurrė me padrejtėsitė, nuk pranojmė shtypjen e tė tjerėve, ndaj dhe bėmė njė rezistencė legjendare, UĒK dhe UĒM do zhvillonte luftėn e fundit ēlirimtare nė Evropė. Lavdi pėrjetė luftėtarėve dhe udhėheqėsve politikė. Ky 100-vjetor na fton, na frymėzon tė vazhdojmė tė bėjmė realitet ėndrrėn e atyre qė u flijuan pėr liri dhe dinjitet kombėtar. Ajo ėndėrr 1000 herė po ta lexosh ėshtė ėndrra e bashkimit kombėtar tė shqiptarėve. Kėtu nga Shkupi i bėj thirrje shqiptarėve, tė punojnė ēdo minutė, orė, muaj, vit pėr bashkimin e tyre. Iu bėj thirrje fėmijėve tanė, fqinjėve tanė, pėrpiquni tė kuptoni drejt bashkimin e shqiptarėve, ta bėni mė tė lirė, mė tė drejtė, se shqiptarėt janė tė gatshėm pėr bashkėpunim, shqiptarėt e lirė janė forcė zhvillimi pėr veten dhe rajonin. Askush tė mos druhet dhe askush tė mos hidhėrohet nga pėrpjekjet e shqiptarėve pėr bashkimin. Nėn moton tė bashkohemi me Europėn, tė bashkohemi me njėri-tjetrin, ti pėrqendrojmė forcat tona”, tha Berisha.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2012/1...haci-ne-shkup/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.12.2012, 21:02   46
Citim:
Berisha: Shqipėria Etnike, nė mendjen e ēdo shqiptari, fqinjėt qė na bėjnė trysni do dėshtojnė

Tiranė, NOA.al - Shqipėria Etnike qė nė trojet shqiptare pėrmbledh jo mė pak se 67 mijė kilometra katrorė, ėshtė shndėrruar nė temė dite nga mazhoranca aktuale qė e drejton kryeministri Sali Berisha.

Me njė mesazh tė fortė jo vetėm pėr ne shqiptarėt, por edhe me njė paralajmėrim nė kufijtė “kėrcėnues” ndaj fqinjėve, z.Berisha ka bėrė tė qartė kėshtu kėtė prag fundjave se Shqipėria Etnike do tė jetė karta e re e lėvizjeve tė tij politike.

“Ēdo pėllėmbė e territoreve etnike shqiptare ėshtė territor nė ndėrgjegjen kombėtare tė ēdo shqiptari”, - deklaroi tė premten nė mbrėmje z.Berisha, teksa pėrshėndeti takimin e organizuar nga grup seksioni i PD i minibashkisė nr.5 nė kryeqytet, nė tė cilin u bė anėtarėsimi i rreth 400 tė rinjve e tė rejave tė kėsaj njėsie.

“Ne u ofrojmė fqinjėve mirėkuptim, bashkėpunim, mirėbesim..., por ata qė mendojnė se mund tė trysnojnė liritė dhe tė drejtat tona kudo qė jemi, gabojnė shumė rėndė. Do dėshtojnė siē kanė dėshtuar deri mė sot”, - ishte paralajmėrimi i bėrė nga z.Berisha.


Albanofobia

Kryeministri Berisha, njėherėsh dhe Kryetar i PD, risolli nė vėmendje luftėn pėr ēlirimin e Kosovės mė 1999 kur tha se shqiptarėt nė kėtė betejė qėndruan si njė Komb i vetėm. Dhe ai siguroi se “nė ēdo rast nė ēdo moment, nė ēdo rrethanė, shqiptarėt do tė qėndrojnė njė komb, njė qėndrim”.

Menjėherė mė pas, z.Berisha tha: “Pėrsėri sot shqiptarėt janė tė lirė, por prapė Albanofobia ėshtė njė re qė qarkullon nė Rajon, sepse ata tė cilėt janė mėsuar ti shihnin shqiptarėt si qytetarė tė dorės sė dytė apo tė tretė, nuk mund t’i pranojnė ata si qytetarė tė lirė. Ndaj dhe jeni ju, ndaj dhe janė shqiptarėt kudo. Shqiptarėt s’janė kurrė mė tė prirur tė pranojnė pozicion tjetėr pėrveēse tė qytetarėve tė lirė kudo qė jetojnė nė trojet e tyre. Shqiptarėt sot janė mė tė bashkuar se kurrė. Ēdo pėllėmbė e territoreve etnike shqiptare ėshtė territor nė ndėrgjegjen kombėtare tė ēdo shqiptari. Ne u ofrojmė fqinjėve mirėkuptim, ofrojmė bashkėpunim, u ofrojmė mirėbesim. Ne kemi tė gjithė energjinė tonė pėr tė punuar nė projektin tonė Europian, por ata qė gabojnė, ata qė mendojnė se mund tė trysnojnė liritė dhe tė drejtat tona kudo qė jemi, gabojnė shumė rendė. Do dėshtojnė siē kanė dėshtuar deri mė sot”. a.b/noa.al

http://noa.al/news/artikull.php?id=256720
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.12.2012, 12:26   47
Citim:
Mbledhje qeverie nė Vlorė, Berisha: Nėnshtetėsi shqiptarėve kudo ku jetojnė

Mbledhje qeverie nė Vlorė, Berisha: Nėnshtetėsi shqiptarėve kudo ku jetojnėVLORĖ- "Kombi ėshtė njė, dhe ēdo shqiptar kudo qė jeton meriton tė ketė shtetėsinė shqiptare". Kėshtu deklaroi Kryeministri Sali Berisha i ulur nė karriken ku 100 vite mė parė plaku i urtė i Vlorės mbajti mbledhjen e parė tė shtetit shqiptar pas Pavarėsisė.

Nga qyteti i Vlorės, ku Kyeministri Berisha 100 vite pasi patriotėt shqiptarė hodhėn tė parėn ide tė bashkimit kombėtar, hodhi sėrish kėtė tezė, teksa kėrkoi hartimin e njė ligji pėr shtetėsinė shqiptare si dhe mirėkuptimin e fqinjėve dhe ndėrkombėtarėve. Sipas kryeministrit, kjo nismė nuk ėshtė pėr pėrfitime elektorale por njė qėllim pėr tė bashkuar tė gjithė shqiptarėt kudo qė janė.

Nė nder tė 100 viteve tė Pavarėsisė, Kėshilli i Ministrave zhvilloi mbledhjen e sotme nė katin e dytė tė Muzeut tė Vlorės, ku 100 vite mė parė u mblodh qeveria e parė shqiptare me nė krye Ismail Qemalin.

Ministrat zunė vend pak para orės 10:00 nė tė njėjten zyrė ku u mblodh kabineti i parė qeveritar shqiptar, ndėrkohė qė mbledhja u drejtua nga Kryeministri Berisha, i cili zuri vend nė krye tė tryezės. Tė parėt qė kanė mbėrritur nė Vlorė ka qenė grupi i sigurisė sė Kryeministrisė, tė cilėt sė bashku me Policinė e Vlorės krijuan planin e masave tė sigurisė. Muzeu sot do qėndrojė i mbyllur pėr publikun, ndėrsa masat e sigurisė nė ndėrtesė janė tė larta.


BERISHA THIRRJE PS: TĖ PUNOJMĖ PĖR INTEGRIMIN NĖ BE

Kreu i ekzekutivit ka shfrytėzuar rėndėsinė historike qė kishte mbledhja e mbajtur nė vendin ku 100 vjet mė parė u mbajt mbledhja e parė e kabinetit shqiptar, pėr t'i bėrė thirrje opozitės pėr bashkėpunim me qėllim bashkimin e shqiptarėve me njėri-tjetrin si dhe bashkimin e Shqipėrisė me familjen e madhe Evropiane.

“Ftoj opozitėn t'i votojmė kėto tre ligje, si dėshmi e jona tė bashkohemi me njėri-tjetrin dhe tė bashkohemi me Evropėn. Tė mos bėhemi pengesė. Veēanėrisht pėr ligjin pėr shtetėsinė duhet tė punojmė bashkė me opozitėn. Ai do hyjė nė fuqi pas zgjedhjeve tė qershorit”, theksoi Berisha.


BERISHA: KĖRKOJMĖ MIRĖKUPTIMIN E FQINJĖVE DHE FAKTORIT NDĖRKOMBĖTAR

Duke theksuar se ligji sigurisht do tė sjellė dhe keqkuptime, Kryeministri Sali Berisha theksoi se” nė emėr tė qeverisė shqiptare kėrkon mirėkuptimin e fqinjėve dhe faktorit ndėrkombėtar”.

"Jemi komb i vendosur pėr paqe dhe stabilitet, ne kaluam 100 vite me diktatura dhe pushtime. Tani duam paqe tė qėndrueshme, por qė bazohet nė parimet mė tė larta njerėzore", shtoi Berisha.


LIGJI PĖR SHTETĖSINĖ, BERISHA: TĖ MOS NDIKOJĖ NĖ ZGJEDHJET PARLAMENTARE

Kryeministri Sali Berisha theksoi se ky ligj pėr shtetėsinė nuk duhet tė shėrbejė dhe ndikojė nė zgjedhjet elektorale qė priten tė zhvillohen nė vitin 2013-tė. Sipas kryeministrit, kjo nismė nuk ėshtė pėr pėrfitime elektorale, por njė qėllim pėr tė bashkuar tė gjithė shqiptarėt kudo qė janė.

“Kombi ėshtė njė, ēdo shqiptar e meriton shtetėsinė shqiptare. Kėto zgjedhje do tė jenė zgjedhje tė lira dhe tė ndershme, por ky vendim tė mos bėhet ēėshtje e kėtyre zgjedhjeve. Kush e merr si vendim elektoral bėn gabim tė madh”, tha Berisha, duke shtuar se ligji do tė hyjė nė fuqi pas zgjedhjeve.


BERISHA: NISMA JONĖ, SHTETĖSI SHQIPTARE PĖR TĖ GJITHĖ

Kreu i ekzekutivit kėrkoi nga instancat pėrkatėse hartimin e njė ligji pėr shtetėsinė shqiptare, pėr ēdo shqiptar kudo ku ndodhet.

“Do ndėrmarrim ligjin e shtetėsisė shqiptarė. Nuk pengojmė tė mbajė shtetėsinė shqiptare pėr kėdo qė dėshiron ta marrė shtetėsinė, kjo do jetė nisma e kėsaj qeverie. Ministria e Brendshme duhet tė marrė masat nėpėrmjet konsullatave pėr aplikimet”,-tha Berisha.

“Kombi ėshtė njė, dhe ēdo shqiptar kudo qė jeton meriton tė ketė shtetėsinė shqiptare”, theksoi Berisha.


PLATFORMA E BERISHĖS: BASHKIMI I SHQIPTARĖVE

Kryeministri Berisha 100 vite pasi patriotėt shqiptarė hodhėn tė parėn ide tė bashkimit kombėtar, hodhi sėrish kėtė tezė, duke e cilėruar si platformė tė kabinetit tė tij.

“Ndaj dalin njė seri detyrash nė mėnyrė qė tė bashkohemi me njėri- tjetrin dhe Evropėn. Unė jam i bindur se kjo platformė i jep pėrgjigjen mė tė shkėlqyer dhe pėrfundimtare ēėshtjes shqiptare nė Ballkan. Askush nuk mund tė mohojė qė shqiptarė nė padrejtėsitė mė tė mėdha tė kohės u copėtuan nė 5 shtete. Ata tė cilėt kishin krijuar shtet dekada para nesh dhe u vėrsulėn mbi kėtė komb me projektet nga mė ogurzeza. Mjaftojmė tė kujtojmė se qeveria e Ismail Qemalit dhe vetė themeluesi i Pavarėsisė, baba i Pavarėsisė u detyrua tė largohej”,- deklaroi Berisha, duke shtuar se nė 100 vite shqiptaret shkruan faqet mė tė ndritura tė historisė sė tyre, madje duke normalizuar marrėdhėniet me fqinjėt.


BERISHA: SHQIPTARĖT VELLEZĖR TĖ NDARĖ

Numri 1 i qeverisė shqiptare, duke iu rikthyer historisė, deklaroi se shqiptarėt pavarėsisht se janė tė lirė, ata jetojnė tė ndarė nė 5 shtete.

“Sot shqiptarėt janė tė lirė, por sėrish jetojnė nė 5 shtete dhe kudo ata ndodhen nė tokat dhe trojet e tyre, kudo ata janė tė pėrkushtuar nė projektin e integrimit Evropian, si e ardhmja e tyre mė e shkėlqyer. Projekt, i cili historikisht ka realizuar pėr Evropėn njė mrekulli tė vėrtetė, sė pari nė rrafshin moral. Ka qenė dhe mbetet projekti mė i shkėlqyer i bashkėpunimit tė kombeve tė kėtij kontinenti”,- theksoi Berisha.

“Mė lejoni tė theksoj se tė ndarė nė disa shtete, shqiptarėt nuk munden tė konsiderohen ndryshe vetem pėrveēse vėllezėr nė gene, kulturė, identitet dhe ky ėshtė realitet i padiskutueshėm",- shtoi Berisha


BERISHA:100 VJETORI, 57 DELEGEACIONE TĖ HUAJA NĖ VEND

Kryeministri Sali Berisha theksoi se gjatė festimeve tė 100- vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė vendin e pėrshėndetėn me vizitat e tyre, plot 57 delegacione tė huaja, si rrallė ka ndodhur nė historinė shqiptare.

“U festua 50-vjetori nė festėn e shqiptarėve mori pjesė vetėm njė ambasador, qė ishte nė tribunė tek Sheshi i Flamurit. 75 vjetori, as edhe njė i huaj i vetėm, 100 vjetori delegacione tė ardhura nga vendet e tyre. 57 delegacione, pėrfaqėsues tė rėndėsishėm, etj. Pra miqtė e nderuan festėn tonė, kryeministra, sekretarė shtetesh, nga vendet evropiane e tė gjirit, kryetari i dhomės sė senatit, mik i madh i shqiptarėve, Xhanfranko Fini.


BERISHA: NGA KJO KARRIGE MIRĖNJOHJE VLONJATĖVE DHE TIRANĖS

Kryeministri Berisha falėnderoi sot tė gjithė ata qė bėnė tė mundur festimet nė qetėsi tė 100-vjetorit. Sipas kreut tė qeverisė Berisha, festa e 100-vjetorit tė Pavarėsisė ishte njė ngjarje e paprecedentė nė historinė e kombit shqiptar.

“Njė mirėnjohje tė thellė shkon pėr qytetarėt e Vlorės dhe tė Tiranės tė cilėt me bujarinė e tyre, me atdhetarinė tyre, me mikpritjen e shndėrruan 28 nėntorin, 100-vjetorin e Pavarėsisė nė festėn mė tė bukur, mė tė madhe e mė gjigande. Kurrė ndonjėherė nė historinė e vendit Tirana dhe Vlora nuk kanė pasur njė prani kaq gjigande qytetarėsh tė ardhur nga tė gjitha trevat shqiptare, sa nė datėn 28 Nėntor. Por mirėnjohja e thellė u shkon tė gjithė miqve nga mbarė bota qė nderuan Shqipėrinė nė 100-vjetorin e pavarėsisė. Nga kjo karrige historike dua tu shpreh atyre njė mirėnjohje tė madhe”, theksoi Berisha.

“U shpreh mirėnjohje tė gjithė atyre qė e bėnė kėtė njė ngjarje tė paprecedentė, bizneseve shqiptare qė nuk kursyen asgjė pėr tė, forcave tė rendit qė kanė qenė nė krye tė detyrės, artistėve shqiptar, superstarit tė hiteve tė sotme, Rita Ora.


NISI MBLEDHJA, BERISHA NE VENDIN E ISMAIL QEMALIT

Ministrat e qeverisė ‘Berisha’ zunė vend pak para orės 10:00 nė tė njėjtėn zyre ku 100 vite me parė Ismail Qemali mblodhi ministrat e tė parės qeveri pas shpalljes se Pavarėsise, nderkohe qė nė krye tė tavolinės sė vogėl, u ul Kryeministri Berisha. Kryeministri ka vleresuar historine e kėsaj dite.

“Kėtu u mblodh ajo qė do tė quhej pleqėsia e do ishte e barabartė me njė kėshill shteti apo senat, si do shpreheshin aty pėrfaqėsues tė kuvendit. Qeveria e parė nė historinė e shqiptarėve, pas vdekjes sė Skėnderbeut dhe rėnies sė Krujės me propozim tė kryetarit tė saj do zgjidhej nga Kuvendi ndonėse nė mbledhjen e parė kuvendi kishte autorizuar kryeministrin Ismail Qemali tė zgjidhte qeverinė, por mė 4 dhjetor nė prani tė 63 anėtarėve tė kuvendit. Pas debatesh, procedohet duke ia lėnė kuvendit”,-tha Berisha, duke iu drejtuar ministrave.

http://www.balkanweb.com/kryesore/1/...ne-111817.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.12.2012, 18:59   48
Citim:
Camet, Berisha: Shqipėria nuk ka pretendime territoriale me Greqinė

TIRANĖ-Kryeministri Sali Berisha zhvilloi sot pasdite njė bashkėbisedim me gazetarėt duke iu pėrgjigjur interesit tė tyre mbi cėshtje aktuale qė kanė ngjallur debate nė arenėn politike shqiptare e mė gjerė.

(...)

NACIONALIZMI, BERISHA: ZHURMĖ MEDIATIKE, NUK KOMENTOJ ARVIZUN, PS FRIKĖ VOTASH

Numri 1 i qeverisė vlerėsoi si zhurmė mediatike komentet e bėra nė lidhje me deklaratat e tij nacionaliste. Duke mos dashur tė komentojė kreun e prezencės sė BE-sė, Aleksandėr Arvizu, Berisha sqaroi se njė kėrkesė tė tillė e ka bėrė qė nė vitin 1992.

“Sė pari ajo qė thoni ju ėshtė e pavėrtetė e madhe. Nuk jam kėtu pėr tė komentuar deklaratt e zotit Arvizu, nuk me keni dėgjuar asnjėherė tė komentoj deklarata ambasadorėsh. Mund tė them se deklarata e mia kanė qenė dhe janė nė tėrėsinė e tyre, njė ripėrsėritje e qendrimeve tė mia, absolutisht. Nė rast se kthehesh nė festimet qė i kemi bėrė lidhjes sė Prizrenit 3 vjet me parė do gjesh tė njėjtėn deklaratė. Nė rast se shkon nė verėn e vitit 1992 do tė gjesh tė shkruar nė dekret, absolutisht qėndrimin e sotėm mbi shtetėsinė. Lexoni dekretin e 17 korrikut tė vitit 1992, i cili thotė qė shtetėsia shqitparė do u njihet tė gjithė shqiptarėve. Ky qėndrim ka qenė ligjor i vetmi standard ligjor pėr 6 vite me radhė. 1992-1998, ky ka qenė standardi i Republikės sė Shqipėrisė. Kėtu nuk ka asgjė tė re pėrvec zhurmės mediatike, pėrkundrazi, disa rrethana tė reja mė tė favorshme, sepse sot shqiptarėt nė Maqedoni, shqiptarėt nė Mal tė Zi, nė Preshevė, tė gjithė kėta kanė lėvizur para shqiptarėve nė Shqipėri, tė lirė nė mbarė Evropėn pa viza. ”, theksoi Berisha.


SHTETĖSIA, BERISHA: MARRĖVESHJE ME QEVERINĖ E KOSOVĖS

Kryeministri teksa rilexoi mesazhin e dėrguar nga njė studente kosovare nė SHBA, Bleranda Neziri, qė vazhdon studimet nė Universitetin e Hustonit nė Teksas tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės e cila sipas tij vlerėson nismėn e qeverisė sė tij pėr dhėnien e shtetėsisė shqiptare pėr tė gjithė bashkėkombasit tanė kudo qė ata ndodhen, nėnvizoi si tė vetmin problem Kosovėn, e cila ndodhet nė njė fazė tė konsolidimit tė kėrkesave tė saj.

“Problemi me Kosovėn ka tė bėjė me konsolidimin e pavarėsisė. Kosova ėshtė faktor paqeje dhe stabiliteti, pasi ėshtė me negociata pėr vizat, nė negocita me Beogradin pėr njė sėrė problemesh, nė kėtė mėnyrė pėr qytetarėt e Kosovės nuk mund tė realizohet ky projekt pa njė marrėveshje me qeverinė e Kosovės. Ajo ka ėndėrr tė marrė shtetėsinė shqiptare, cfarė ti them mos ta marrė shtetėsinė, jo cdo shqiptar do e marrė shtetėsinė shqiptare si detyrim minimal i joni. Nuk ėshtė Shqipėria vetėm e jona, por edhe e atyre qė kanė derdhur gjak pėr pavarėsinė e saj ndaj ky problem parashikohet edhe nė preambulėn e Kushtetutės sė Shqipėrisė. Kush ėshtė kundėr ėshtė hipokrit me kushtetutėn”, theksoi Berisha.


(...)

REZOLUTA CAME

I pyetur rreth rezolutės Came e cila nuk u mor nė shqyrtim sot nė Parlament, kryeministri Sali Berisha tha se nė Kuvend do tė shqyrtohen cdo lloj dokumentesh qė do tė paraqiten.

“Aleati im ka paraqitur njė rezolutė. Parlamenti ėshtė institucion qė ka komisione, ka njė komision tė jashtėm e etj dhe do shqyrtojė e vlerėsojė rezolutėn mbi bazėn e kėtij qėndrimi tė mazhorancės ndaj kėsaj cėshtje. Ėshtė mazhoranca e PD qė ka kaluar njė ligj nė parlament dhe disa veprime tė tjera. Ndaj dhe pa ndonjė lloj forme presioni nga askėrkush ne nė parlament do shyqrtojmė cdo lloj dokumenti tė paraqitur”.

Berisha gjeti rastin tė kujtojė se ka qenė PD qė ka hedhur hapat e para pėr zgjidhjen e cėshtjes Came.

“Natyrisht dua tė them kėtu se kjo nuk bėhet nga njė mazhorancė, asnjė forcė politike, kundrejt asnjė lloj forme presioni. Absolutisht, duhet tė theksojmė se cėshtjen came, sė bashku me mikun tim tė ndjerė Gramoz Pashko dhe 2 bashkėpunėtorė tanė e kemi ngritur pėr herė tė parė nė janar tė vitit 1991. Kur kryeministri i Greqisė, Micotaqis u bė kryeministri i parė i njė vendi tė lirė qė takoi opozitėn shqiptare, na ftoi nė takim nė hotel Dajti dhe nė atė takim, njė ndėr problemet qė ne shtruam ishte problemi Cam. I thamė se ne kemi cėshtjen kombėtare, ai tha kam cėshtjen gjeologjike. Kjo cėshtje ėshtė ngritur nė tė gjitha takimet pa pėrjashtim, nė qeveri apo opozitė nga kryetari i PD, me autoritetet mė tė larta tė vendit mik me tė cilėt ėshtė takuar. Kjo cėshtje pas njė seri diskutimesh tė saj nė njė seri takimesh ku Shqipėria ka bėrė tė qartė se Shqipėria nuk ak pretendim territorial ndaj Greqisė”.

Mė tej Berisha sqaroi se “Por nė traktatin e miqėsisė sė firmosur mes meje si president nė ‘95 dhe Stefanopolus, ka njė klauzolė, nė tė cilėn thuhet cėshtjet e pronėsisė sė shqiptarėve, dhe tė grekėve nė Shqipėri janė cėshtje juridiko- teknike dhe do zgjidhen mbi bazėn e kėtyre procedurave. Pėr fat tė keq kjo cėshtje mbeti nė vend numėro. Duhet tė krijoheshin komisione dhe ramė dakort qė tė bėheshin komisione. Kėshtu qė ky problem ėshtė shtruar, problemi nuk ka marrė zgjidhje nė njė periudhė tė caktuar, pretendohej se camėt ishin kolaboratonistė, kjo ishte akuzė monstruoze”

Berisha vuri nė dukje se mes Greqisė dhe Shqipėrisė nuk ka asnjė problem tė pazgjidhur territorial.

“Nuk ka problem territorial mes 2 vendeve, ka njė traktat miqėsie ku ata njohin kufijtė. Traktati bėn njė mundėsi tė shkėlqyer pėr tė zgjidhur njė problem, sa mė shumė konsolidohet liria aq mė shumė kėrkohet zgjidhja”.

(...)

http://www.balkanweb.com/shqiperi/26...ne-113548.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.1.2013, 21:33   49
Citim:
Berisha: Akti dėshmon se ka njė rrugė - bashkimi i kombit shqiptar

Kryeministri shqiptar Sali Berisha u shpreh sot se akti i djeshėm i forcave serbe me heqjen e Lapdarit tė heronjve shqiptarė nė Preshevė, dėshmon se ka vetėm njė rrugė, bashkimi i kombit shqiptar, nė mėnyrė qė shqiptarė tė gėzojnė lirinė qė fituan me gjak. Asnjė e drejtė nuk u ėshtė dhėnė shqiptarėve qoftė dhe dhjetė vite mė parė, pa sakrificat e tyre sublime. Ēdo e drejtė e tyre ėshtė e njomur me gjakun e tė rinjve, vajzave dhe djemve, grave dhe burrave tė kombit shqiptarė nė trojet etnike shekullore ku jetojnė".

"Dje nė Luginėn e Preshevės, para qytetarėve dhe kamerave televizive, u shpalos dhe njė herė me njė egėrsi tė vėrtetė, racizmi, urrejtja dhe frika ndaj shqiptarėve nga autoritetet e Beogradit. Me forcėn e mitrolozave, autoblindave, tė njėsive speciale u shkund nga qendra e qytetit tė Preshėvės, pėrmendorja e heronjve tė kombit shqiptar, tė Luginės sė Preshevės, tė cilėt ranė nė njė pėrballje heroike me pushtuesit, me fallngat e Slobodan Milosheviēit nė njė kohė kur sipas tė gjithė dokumentave ndėrkombėtare, tė OKB-sė dhe tė organizatave tė tjera, shqiptarėt e Preshėves ishin mė tė shtypurit nė Europė e ndoshta nė botė", tha Berisha.

Siē transmeton ATSH, sipas Kryeministrit, "lufta e tyre heroike bėri qė Sadami i Ballkanit tė detyrohet tė firmosė marrėveshjet, edhe me ndėrmjetėsim ndėrkombėtar, pėr t'u njohur mė shumė tė drejta dhe autonomi shqiptarėve tė Preshevės. Kjo ėshtė autonomia qė u njeh Beogradi? Ėshtė nė tė drejtėn e autoriteteve lokale qė tė vendosin shtatoret dhe simbolet e tyre.

Kryeministri Berisha garantoi se, "qeveria do tė shqyrtojė tė gjitha marrėdhėniet me Serbinė. I garantoj qytetarėt e Preshevės se Shqipėria ėshtė e vendosur tė bėjė gjithēka, nė bashkėpunim me institucionet ndėrkombėtare. Edhe sot po negociohet. Kishte pėrfaqėsues ndėrkombėtar qė po negocionin". Kreu i qeverisė u shpreh se do tė propozojė qė njė rruge nė Tiranė t'i vihet emri "Heronjtė e Preshevės".

Gjithashtu Kryeministri kėrkoi qė tė zbatohet nė mėnyrė reciproke marrėveshja pėr kartat e autonomisė lokale. "Kartat e autonomies lokale duhet tė miratohen si pėr serbėt e Mitrovicės dhe pėr shqiptarėt e Preshevės", tha Berisha. Kryeminsitri shtoi se, "sot jemi kombe tė lira. Duhet tė bėjmė gjithēka pėr tė ndėrtuar njė kapitull tė ri tė marrėdhėnieve tona". (ATSH)

http://lajmpress.com/lajme/shqiperi/17590.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.2.2013, 21:32   50
Citim:
Berisha: Asnjė komb nuk ėshtė i ndarė si shqiptarėt

Nė fjalėn e tij, kryeministri Berisha theksoi se albanofobia, nė tė gjitha qėndrimet kundrejt shqiptarėve, ėshtė e gjallė dhe nė veprim dhe ajo kėrcėnon seriozisht stabilitetin nė rajon

Kryeministri Berisha nė ditėn e dytė tė punimeve tė Konferencės sė 49 tė Sigurisė nė Mynih, mbajti njė fjalė nė sesionin me temė “Siguria dhe Stabiliteti nė Evropėn Jug – Lindore dhe Kaukaz”.

Nė fjalėn e tij, kryeministri Berisha theksoi se albanofobia, nė tė gjitha qėndrimet kundrejt shqiptarėve, ėshtė e gjallė dhe nė veprim dhe ajo kėrcėnon seriozisht stabilitetin nė rajon.

“Nėse ju shihni hartėn e Europės nuk gjeni vend tjetėr tė rrethuar nga bashkombas dhe deti, siē janė sot shqiptarėt tė ndarė nė 5 shtete. Unė besoj se nėpėrmjet procesit tė Bashkimit Europian kufijtė bėhen tė pa rėndėsishėm, por e rrezikshme ėshtė ideja sipas tė cilės meqėnėse shqiptarėt janė tė coptuar nė 5 shtete duhet tė shndėrrohen nė 5 kombe tė ndryshėm nga njėri tjetri. Kjo ėshtė tėrėsisht e papranueshme. Kjo do tė prodhonte dhe provokonte reagimin e kundėrt. Unė kam mbėshtetur, dhe pėrshėndes dialogun midis Prishtinės dhe Beogradit nė Bruksel. Padyshim ai ka arritur disa suksese kyēe. Por mendoj se qėndrimet e ēliruara nga albanofobia dhe ecja drejt pajtimit janė vendimtare. Nė rajon situata mė delikate ėshtė ajo e shqiptarėve. Duhet ta pranojmė se janė i vetmi komb qė jeton nė 5 shtete. Njė komb i cili padrejtesisht ėshtė i ndarė nė 5 shtete, njė komb qė dėshiron tė shikoj drejt njė tė ardhme tė pėrbashkėt. Por serish albanofobia ėshtė akoma nė veprim” theksoi Berisha.

Kryeministri ka theksuar mė tej se shqiptarėt do ta refuzojnė ēdo ide qė tė kthehen nė 5 kombe.

http://lajmpress.com/lajme/shqiperi/17952.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.2.2013, 21:12   51
Citim:
Nacionalizmi, SHBA: Kini kujdes, mos na bėni t’ju dėnojmė publikisht!

TIRANE - Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, me anė tė njė MEMO-je drejtuar Tiranės zyrtare paralajmėrojnė nevojėn e tė bėrit kujdes me deklaratat nacionaliste, nė tė kundėrt “mos na bėni t’ju dėnojmė publikisht!”, - thuhet nė tė. Njė pjesė e pėrmbajtjes sė tekstit tė saj u bė dje publike nė emisionin “Top-Story”, tė gazetarit, Sokol Balla. Ndėrkohė “Gazeta Shqiptare” publikon sot tė pacensuruar pėrmbajtjen e plotė tė MEMO-s.
"Ne jemi tejet tė zhgėnjyer dhe tė shqetėsuar se liderėt shqiptarė po i largohen rolit tradicional konstruktiv qė Shqipėria ka luajtur nė rajon. Deklaratat e fundit publike tė bėra nga politikanėt shqiptarė pėr ēėshtjen e monumentit tė Preshevės e kanė kapėrcyer vijėn e diskutimeve tė pėrgjegjshme, nė atė tė retorikės kundėrproduktive dhe potencialisht tė rrezikshme. Kėto deklarata jo vetėm nxisin sjellje gjaknxehta dhe tėrheqin vėmendjen nga pėrparėsitė e vėrteta tė rajonit por gjithashtu potencialisht nxisin dhunėn, gėrryejnė paqen dhe stabilitetin, dhe ndikojnė nė marrėdhėniet me Shtetet e Bashkuara duke pėrdorur mesazhe negative etnike pėr qėllime politike, ėshtė destabilizuese dhe kundėrprodhuese. Disa fakte mbi monumentin e Preshevės: Si fillim, ai ėshtė thjesht njė monument. Njė pllakė me disa emra mbi tė. Nuk ėshtė njė ēėshtje territoresh, shkollash, zhvillimi ekonomik apo anėtarėsimi nė BE. Ai ishte njė monument i ndėrtuar ilegalisht dhe qė kishte nė njė farė mėnyre pėr qellim tė provokonte qeverinė e Serbisė. E dyta e punės, qeveria e Serbisė tentoi tė negocionte me politikanėt vendas, por ata refuzuan tė bėheshin pjesė e njė dialogu real mbi kėtė ēėshtje. Ėshtė e vėrtetė qė qeveria e Serbisė mund tė ishte treguar mė e duruar edhe tė vazhdonte tentativat pėr dialog, por pėrgjigja nga disa persona nė Kosovė- (dėmtimi i varrezave) dhe pėrgjigja nga qeveria juaj vetėm sa i hodhėn benzinė zjarrit dhe dėmtuan imazhin tuaj. Misioni i OSBE nė Serbi, ambasada jonė nė Beograd dhe njė sėrė misionesh diplomatike tė tjera janė duke u pėrpjekur tė gjejnė njė zgjidhje dhe do vazhdojnė me tentativat e tyre. Ndėrkohė, deklaratat tuaja vetėm sa e vėshtirėsojnė punėn tonė dhe nuk janė aspak tė mirėpritura. I gjithė synimi i dialogut mes Serbisė dhe Kosovės ėshtė qė tė ndalojnė Serbinė tė ndėrhyjė nė punėt e brendshme tė Kosovės. Nga ana tjetėr, ju ndėrhyni pa pikė mėdyshje nė ēėshtjet e brendshme tė Serbisė. Pėrdorimi i mesazheve etnike negative pėr qėllime politike duhet tė ndalojė tani! Zgjedhjet e ardhshme parlamentare nuk janė justifikim pėr retorikė tė papėrgjegjshme. Ne i bėjmė thirrje politikanėve shqiptarė dhe liderėve politikė tė sillen nė mėnyrė tė pėrgjegjshme dhe tė mos futen nė punėt e brendshme tė Serbisė. Pėrkundrazi, fokusohuni nė pėrparėsitė e popullit shqiptar nė Shqiperi: zgjedhje tė lira dhe tė ndershme, integrimi me Bashkimin Europian, mundėsi tė pėrmirėsuara ekonomike etj. Shqipėria mund dhe duhet tė jetė njė fqinj i pėrgjegjshėm dhe bashkėpunues por politikanėt e saj duhet fillimisht t’i rrinė larg tentacionit pėr tė luajtur kartėn nacionaliste. Nuk po bėni njė pėrshtypje tė mirė, ndėrsa pėrgatitemi pėr ardhjen nė krye tė departamentit tė Sekretarit tė ri tė Shtetit. Mos na bėni t’ju dėnojmė publikisht!
http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.2.2013, 22:29   52
Citim:
Deklaratat nacionaliste nė Shqipėri - “tė rrezikshme”

Shtetet e Bashkuara kanė paralajmėruar liderėt e Shqipėrisė qė tė ndalojnė me deklaratat nacionaliste, sepse rrezikojnė destabilizimin e rajonit.

Agjencia e lajmeve Reuters citon letrėn e Departamentit amerikan tė Shtetit, drejtuar Ministrisė sė Jashtme nė Tiranė, e cila thotė se liderėt shqiptarė janė duke u hedhur nė “territor potencialisht tė rrezikshėm”, marrė parasysh historinė e konflikteve etnike nė Ballkan.

“Deklaratat e tilla, jo vetėm se nxisin sjellje tė zjarrtė dhe shmangie nga prioritetet e kėtij rajoni, por edhe dhunė potenciale, ashtu si edhe shkatėrrim tė paqes dhe stabilitetit dhe ndikim nė marrėdhėniet tona”, thuhet nė letrėn e DASH-it, citon Reuters.

Po sipas kėsaj agjencie ndėrkombėtare, letra u bėn thirrje politikanėve shqiptarė qė tė qėndrojnė “jashtė punėve tė Serbisė”, e cila “ndodhet nė bisedime delikate pėr normalizimin e marrėdhėnieve me Kosovėn”.

Zėdhėnėsi i Ambasadės sė Shteteve tė Bashkuara nė Tiranė nuk ka pranuar tė komentojė letrėn.

Kryeministri shqiptar, Sali Berisha, ka folur disa herė pėr bashkimin e Shqipėrisė dhe tė Kosovės nė njė shtet.

Ai po ashtu ka paralajmėruar shqyrtim tė marrėdhėnieve me Serbinė, pas heqjes nė Preshevė tė lapidarit tė ushtarėve tė rėnė tė UĒPMB-sė, nga ana e xhandarmėrisė serbe.

http://www.botasot.info/shqiperia/21...te-rrezikshme/

Citim:
Berisha i pėrgjigjet SHBA-sė: Nacionalizmi shqiptar nuk ka pretendime territoriale

Kuvendi i Shqipėrisė mbajti njė seancė tė posaēme me rastin e 5 vjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės. Nė kėtė seancė merrnin pjesė krerėt mė tė lartė tė shtetit, anėtarėt e Trupit diplomatik, deputetė, pėrfaqėsues tė familjeve tė shquara tė Kosovės, intelektualė tė fushave tė ndryshme, ndėrkohė qė nuk ishin tė pranishėm deputetėt e opozitės.

Gjatė fjalės sė tij, kryeministri Berisha theksoi se liria e Kosovės ėshtė kryevepra mė e madhe e shqiptarėve qė nga luftėrat e Skėnderbeut deri nė ditėt e sotme.

“Pavarėsia e Kosovės pėrbėn, pas Luftės sė Dyte Botėrore ngjarjen mė tė madhe jo vetėm nė lirinė e shqiptarėve, por nė Lirinė e Ballkanit dhe kontinentit. Sot ne nderojmė jo vetėm njė 5-vjetor, por nderojmė 125 vite dhe mė shumė luftėra, pėrpjekje mbinjerėzore tė shqiptarėve tė Kosovės kundėr padrejtėsive qė u projektuan ndaj tyre, luftėn dhe pėrpjekjen e tyre pėr liri dhe dinjitet kombėtar”, tha Berisha.

Duke u ndalur tek nacionalizmi, kryeministri tha se nacionalizmi shqiptar nuk ka pretendime territoriale, por bazohet nė vlerat e bashkėpunimit e bashkėjetesės me fqinjėt.

“Nacionalizmi shqiptar ėshtė forca udhėheqėse e ēdo shqiptari pėr tė realizuar qėllimet mė fisnike tė kombit tonė, pėr tė realizuar projektin e madh tė integrimit nė Evropė, pėr tė realizuar bashkimin e shqiptarėve njėri me tjetrin, pėr tė realizuar aspiratat e shumė gjeneratave qė u sakrifikuan pėr lirinė dhe dinjitetin shqiptar. Ky nacionalizėm nuk ka pretendime territoriale, nuk bazohet nė doktrina shfarosėse, siē bazohen nacionalizmat qė na rrethojnė. Ky nacionalizėm bazohet nė vlerat mė themelore. Ndaj dhe ne qėndrojmė krenar tė nacionalizmit tonė”, deklaroi Berisha, duke iu pėrgjigjur nė kėtė mėnyrė memos sė SHBA-sė.

http://www.tiranaobserver.al/2013/02...-territoriale/
Citim:
Berisha: Nacionalizmi ynė s’ka pretendime territoriale

Qėndrimi i ashpėr i Departamentit Amerikan tė Shtetit ndaj toneve nacionaliste nė Shqipėri nuk ka frenuar aspak retorikėn e kreut tė qeverisė, Sali Berisha, i cili edhe njė herė dje i ka mėshuar fort kėsaj ēėshtjeje, por duke sqaruar se nacionalizma shqiptare nuk ka pretendime territoriale.

Duke folur nė njė seancė tė posaēme tė organizuar nga Kuvendi i Shqipėrisė me rastin e pėrvjetorit tė 5 tė shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės dhe ku mungonte opozita, kreu i qeverisė bėri tė ditur se i qėndronte krenar retorikės sė tij nacionaliste.

“Ne qėndrojmė krenarė nė nacionalizmin tonė, qėndrojmė krenarė me doktrinėn e shqiptarėsisė si doktrinė kryekėput perėndimore e shqiptarėve, si platforma mė e shkėlqyer e tyre pėr integrimin nė Europė dhe bashkimin me njėri-tjetrin”, – tha kreu i qeverisė, Sali Berisha, duke u dhėnė kėshtu nė mėnyrė indirekte njė pėrgjigje edhe shqetėsimeve qė ngrinte DAP nė memon e publikuar ditėt e fundit nė media dhe ku dėnohej si jo pozitive pėr marrėdhėniet nė rajon e gjithė propaganda pėr bashkimin kombėtar tė shqiptarėve.

E megjithatė, ai ėshtė pėrpjekur qė t’i qetėsojė partnerėt amerikanė se nacionalizmi shqiptar nuk ėshtė si ai i fqinjėve tė tyre dhe nuk ka asnjė pretendim territorial. Sipas tij, pėr shqiptarėt ėshtė e qartė se ėndrra e tyre mbetet padyshim bashkimi nė familjen e madhe europiane.

“Nacionalizimi shqiptar ėshtė forca udhėheqėse e ēdo qytetari tė kėtij vendi, e ēdo politikani tė kėtij vendi, pėr tė realizuar qėllimet mė fisnike tė kombit tonė, pėr tė realizuar projektin e madh tė integrimit nė Europė, pėr tė realizuar bashkimin e shqiptarėve njėri me tjetrin, pėr tė realizuar aspiratat e shumė e shumė gjeneratave, tė cilėt u sakrifikuan pėr lirinė e dinjitetin kombėtar. Ky nacionalizėm nuk ka pretendime territoriale. Ky nacionalizėm nuk bazohet nė doktrina shfarosėse, siē bazohen nacionalizmat qė na rrethojnė. Ky nacionalizėm nuk bazohet nė fobi ndaj tė tjerėve. Jo! Ky nacionalizėm bazohet nė vlerat mė qytetare, ėshtė i themeluar jo nga Ēubrilloviēėt qė hartonin platforma eksterminimi tė shqiptarėve, por nga Frashėrllinjtė”, – tha kreu i qeverisė nė fjalėn e vet.

E pėr tė bėrė tė kuptueshme se cili ėshtė kuptimi i nacionalizmit qė ai po promovon sė fundmi, ka sjellė nė vėmendje rastin e ish-presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugova, i cili nė rrethana dhe kushte tė pafavorshme i mbeti besnik idesė se rruga mė e mirė pėr tė ndėrkombėtarizuar ēėshtjen shqiptare ishte ajo paqėsore.

“Ai zgjodhi mė tė vėshtirėn, mė tė guximshėm, mė qytetaren pėr t’iu faktuar shqiptarėve, fqinjėve dhe kombeve tė tjera tė Europės se nacionalizmi shqiptar ėshtė njė nacionalizėm kryekėput qytetar, nacionalizėm qė bazohet nė vlerat e lirisė, nacionalizėm qė bazohet nė shpirtin e lirisė, nacionalizėm qė bazohet nė interesin jetik kombėtar, nacionalizėm qė nuk mund tė mposhtet kurrė”, – tha mė tej kreu i qeverisė.

Ai ka shtuar gjithashtu se qeveria e tij mbetet e vendosur tė bėjė “gjithēka qė shqiptarėt kudo qė jetojnė, nė Shqipėri, Kosovė, Maqedoni, Mal tė Zi, nė diasporė e kudo, tė ndjehen njė e vetėm njė, tė ndjehen krenarė e tė ndjehen shqiptarė”.

http://www.mapo.al/2013/02/16/berish...-territoriale/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.3.2013, 13:47   53
Citim:
Berisha: Jam krenar pėr nacionalizmin, fqinjėt tė heqin dorė nga presioni, s’ka shtetėsi pėr kosovarėt

Pavarėsisht presioneve nga ana e SHBA dhe BE pėr tė ndalur retorikat nacionaliste, kryeministri i vendit Sali Berisha, deklaroi ditėn e djeshme se ndihet krenar pėr nacionalizmin e tij, nga i cili shprehet se nuk do tė heqė dorė. Gjatė takimit tė mbajtur me kryeministrin e Kosovės, Hashim Thaēi, kreu i qeverisė shqiptare deklaroi se nacionalizmi i tij bazohet nė politikėn pėr tė siguruar tė drejtat dhe liritė e shqiptarėve qė jetojnė jashtė shtetit shqiptar. Berisha hodhi akuza nė drejtim tė vendeve tė cilat pėrfshijnė toka shqiptare nė territoret e tyre, ndėrsa u shpreh se askush nuk mundet tė shkelė mbi tė drejtat dhe liritė e bashkatdhetarėve tanė.

“I tėrė qėndrimi i Shqipėrisė ėshtė ky. Tė gjitha pėrpjekjet pėr tė intimiduar shqiptarėt, pėr tė bėrė presion mbi ta, pėr tė frikėsuar e trembur ata, janė tė destinuara tė dėshtojnė. E kam fjalėn nė vende tė tjera. Shqiptarėt duhet tė jetojnė tė lirė dhe tė barabartė para ligjit, aty ku ata janė. Nė qoftė se ky quhet nacionalizėm, unė mbetem shumė krenar dhe i vendosur nė tė. Kjo ėshtė vendosmėria ime”, tha kryeministri Berisha.

Mė tej ai u shpreh se Shqipėria nuk ka asnjė pretendim territorial ndaj vendeve fqinje, ndėrsa siguroi rolin konstruktiv tė vendit tonė nė sigurimin e paqes nė rajon. Duke akuzuar nė mėnyrė tė nėnkuptuar vendet e rajonit pėr gjenocid ndaj shqiptarėve, shefi i qeverisė shprehet se vendi ynė nuk ka asnjė doktrinė tė tillė pėr shfarosjen e popujve fqinj. “Shqipėria nuk ka pasur, nuk ka dhe nuk do tė ketė pretendime territorial. Shqipėria, do tė qėndrojė e palėkundur nė mbrojte tė lirive dhe tė drejtave tė shqiptarėve, aty ku ata ndodhen. E kam theksuar dhe e theksoj se nuk ekziston nė doktrinat kombėtare tė shqiptarėve, tė shkruara mbi 120 vjet mė parė e nė vazhdim, asnjė projekt, asnjė program, asnjė dokument, qė tė parashikojė eksterminimin, gjenocidin, shfarosjen e kombeve tė tjera”, tha mė tej ai.

Nė takimin e mbajtur me homologun e tij kosovar, kreu i qeverisė, Berisha, konfirmoi dėshtimin e nismės sė tij pėr t’i dhėnė nėnshtetėsi tė gjithė shqiptarėve kudo qė ndodhen ndėrsa u shpreh se pasaportat shqiptare pėr kosovarėt, duhet tė vijnė pas njė marrėveshjeje midis dy vendeve. Sipas tij, shteti shqiptar i Kosovės ėshtė nė proces pėr liberalizimin e vizave, ndaj nuk mund tė realizohet nė kėto momente nisma e propozuar nga vet kreu i qeverisė shqiptare. Berisha deklaroi se interesi madhor ėshtė konsolidimi i pavarėsisė sė Kosovės, ndaj sipas tij, nuk ėshtė nė interes tė shqiptarėve vėnia nė jetė nė kėtė moment i kėsaj nisme, pasi shqiptarėt e Kosovės do tė mund tė lėvizin lirshėm nėse pėrqendrohen tek procesi i liberalizimit tė vizave. “Pėr qytetarėt e Kosovės qėndrimi im qė nė deklaratėn e parė ka qenė dhe ėshtė, kjo do tė zgjidhet me njė marrėveshje tė negociuar me qeverinė e Kosovės nė njė kohė tė pėrshtatshme. Aktualisht konsolidimi i pavarėsisė sė Kosovės ėshtė interesi kombėtar i shqiptarėve dhe nuk mund tė mendohet qė tė bėhet njė by-pass qė kėtej tė negociohet me Brukselin pėr vizat dhe kėtej tė them ‘Hajde se do t’ua zgjidh unė’. Kjo nuk mund tė ndodhė. Ky ėshtė njė proces, nė tė cilin qeveria e Kosovės ėshtė e angazhuar nė mėnyrėn mė serioze”, tha kreu i mazhorancės Sali Berisha.

Kryeministri Berisha ka hedhur kritika nė drejtim tė 5 vendeve tė BE tė cilat ende nuk kanė njohur pavarėsinė e Kosovės, qėndrim ky qė sipas kreut tė mazhorancės pengon liberalizimin e vizave pėr shtetin shqiptar tė Kosovės. “Vonesa pėr liberalizimin e vizave pėr Kosovė, nuk ėshtė teknike, ėshtė politike, nė Bruksel, nga mos-uniteti politik i vendeve tė BE. Unė i falėnderoj pėr mbėshtetjen unike tė tyre, por natyrisht i ftoj tė tejkalohen ato divergjenca. Kosova ėshtė e pavarur, ėshtė sovrane dhe nuk mund tė kthehet pas. Sa mė shpejt tė njihet Kosova edhe prej kėtyre 5 vendeve, aq mė mirė ėshtė edhe pėr investimet ndėrkombėtare nė Republikėn e Kosovės”, tha Berisha.

http://www.sot.com.al/politike/beris...%ABsi-p%C3%ABr

Citim:
Thaēi: Fqinjėt provokojnė destabilitet, shqiptarėt mbajnė nė kėmbė paqen

Kryeminsitri i Kosovės, Hashim Thaēi, nė konferencėn pėr mediat qė mbajti pas takimit me homologun e tij Berisha, deklaroi se ėshtė pikėrisht vullneti i shqiptarėve qė ka ruajtur stabilitetin nė rajon. Nė kėtė drejtim, kreu i qeverisė sė Kosovės iu referua edhe rolit tė shqiptarėve nė Maqedoni, duke u shprehur se ata po mbajnė nė kėmbė kėtė shtet. “Roli i shqiptarėve nė rajon ėshtė i jashtėzakonshėm pėr paqen dhe stabilitetin e gjithė rajonit. Marrim shembullin e Maqedonisė, sot shqiptarėt e Maqedonisė janė stabilizuesit e ruajtėsit e Maqedonisė, jo tė dy partitė qoftė nė opozitė, qoftė nė pushtet. Asnjėra, nuk interesohen pėr zgjidhjen e emrit dhe perspektivėn pėr t’u integruar nė NATO e BE, janė shqiptarėt ata qė po mbajnė edhe qeverinė nė pushtet, edhe institucionet stabėl, edhe vizionin e tyre pėr integrimin nė NATO e Bashkimin Evropian. Ky ėshtė njė konkludim i ndėrkombėtareve tė cilėt diskutojnė me ne”, u shpreh Thaēi.

Mė tej ai u shpreh se shqiptarėt janė tė orientuar drejt dialogut konstruktiv, pėr tė arritur sigurimin e njė mjedisi tė qetė nė rajon, nė tė cilin do tė mbizotėrojė bashkėjetesa midis kombeve tė ndryshme. Thaēi u shpreh se pėr tė pėrmbushur kėtė mision, ai ėshtė i gatshėm tė ulet pėr dialog edhe me ata qė kanė ushtruar politika shfarosėse ndaj shqiptarėve, vetėm pėr paqen nė rajon. “Nėse unė si Kryeministėr i Kosovės duhet tė ulem me ata qė deri dje na kanė vrarė dhe kanė ushtruar gjenocide nė Kosovė, ndaj familjarėve tanė, ndaj qytetarėve tanė, shokėve, miqve, tė ulem me Kryeministrin Daēiē, qė nuk ėshtė njė takim i vullnetshėm dhe i lezetshėm, siē mund tė mendojė dikush, por ėshtė jashtėzakonisht i rėndė pėr mua personalisht, por edhe pėr popullin tim, atėherė edhe autoritetet e Beogradit duhet tė ulen me pėrfaqėsuesit legjitimė tė zgjedhur nė Preshevė, Medvegjė e Bujanovc, nė mėnyrė qė tė zgjidhen e tejkalohen ato probleme”, u shpreh mė tej kreu i qeverisė sė Kosovės.

Mė tej ai ka folur edhe nė lidhje me kritikat e perėndimorėve pėr retorikat nacionaliste tė kohėve tė fundit tė shprehura nga ana e kryeministrit Berisha si dhe faktorit shqiptar nė pėrgjithėsi. “Kur Kryeministri Berisha filloi autorrugėn e Kombit, disa thanė se ėshtė nacionalist, kur ne e filluam atė nga Prishtina, thanė ėshtė nacionalizėm. Nėse dikush i sheh si nacionalizėm autorrugat tona, gabohen”, tha ai.

http://www.sot.com.al/politike/tha%C...mb%C3%AB-paqen
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.8.2013, 19:59   54
Citim:
Pacolli: Prishtina e Tirana t’i ‘bashkojnė’ qeveritė

PRISHTINE - Zėvendėskryeministri i Qeverisė sė Kosovės, Behgjet Pacolli kėrkon qė Kosova tė realizojė seanca tė pėrbashkėta qeveritare, pėr tė nxitur impuls pozitiv nė zhvillimin e marrėdhėnieve me vendet fqinje, sidomos me Shqipėrinė.

Sipas Pacollit, hartimi i njė strategjie zhvillimore do ta thellojė bashkėpunimin me Shqipėrinė, nė interes tė rritjes ekonomike dhe mirėqenies sė qytetarėve tė dy vendeve.

“A nuk na duhet njė strategji zhvillimore afatgjatė, qė tė miratohet nė mėnyrė konsensuale dhe qė tė jetėsohet nga tė dijshmit ? Kjo strategji duhet tė pėrcaktojė prioritetet tona, aftėsitė konkurruese, dhe mbi tė gjitha tė jetė komplementare me atė tė Shqipėrisė. A po shikoni se ē’po ndodh nė rajon ? Qeveritė e Maqedonisė me atė tė Serbisė dhe Bullgarisė, po takohen dhe po ecin pėrpara nė kėtė drejtim. E pse ne mos tė bėjmė tė njėjtėn gjė ?”- ėshtė shprehur Pacolli.

Zėvendėskryeministri i Kosovės pranon se ka bėrė shumė aktivitete, ka hartuar shumė projekte, ka lėshuar shumė thirrje shoqėrive dhe elitave tona politike, si qytetar, si ndėrmarrės, si zėvendėskryeministėr, si president, “por unė s’mund tė bėj mė shumė, me kėtė pėrfaqėsim politik qė kam nė qeveri. Mė duhet ndihma e qytetarėve, mė duhet konsensusi ndėrpartiak qė tė bėj mė shumė”, - ka shtuar Pacolli.

http://www.balkanweb.com/kosova/2686...te-144463.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:00.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.