Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Popullsi
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 30.12.2006, 22:34   1
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Vė re! Procesi i sllavizimit tė shqiptarėve (nė zhvillim e sipėr)


Nė hartėn e Hercegovinės mė poshtė shohim se tė gjitha fiset e Hercegovinės ishin fise vllahe. Kėto fise shtriheshin nė tėrė Hercegovinėn si nė pjesėn qė sot ėshtė me Bosnjė edhe nė atė nė Mal tė Zi. Karakteri i emrave tė bėn tė mendosh se pėrveq gjuhės vllahe flitej edhe ndonjė dialekt i ilirishtes i ngjashėm me shqipen.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	untitled.JPG
Shikimet:	1371
Madhėsia:	70,3 KB
NNJ:	998

Emrat e fiseve:
Rixhani
Kojaviēi
Nikshiqi
Banjani
Borjani
Rudinjani
Bobani
Zhuroviēi
Maleshevci
Mirushiqi
Vitkoviēi
Miriloviēi
Predojeviēi
Zotoviēi
Vllahoviēi
Burmazi
Boljuni
Hrabreni
Hardomilliqi
Vojniqi
Pribinoviēi
Vllehėt e Epėrm


Stėrgjyshi i hershėm i fisit Maleshevski ishte Maleshi, njė emėr tipik shqip. Nė njė website serb thuhet se nga Hercegovina shkoi nė Maqedoni ku u gradua si vojvodė, prej ku vendoset nė Drenicė, ndėrsa pas humbjes sė Betejės sė Kosovės, kthehet pėrsėri nė Hercegovinė, nė katundin Malina (mal?).

Vendbanimi i parė i vėllazėrisė Jaramazi tė kėtij fisi ishte katundi Mirushė nė Hercegovinė.

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 29.1.2008 nė 17:59.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.3.2008, 08:16   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Perėndimor: Pėr 10 vjet janė eksportuar 3.800 "maqedonas"


Citim:
19.03.2008 10:27

Maqedonia pėrmes importit tė personave tė pėrcaktuar si maqedonas pėrpiqet qė tė minimizojė numrin e shqiptarėve qė jetojnė nė Maqedoni.

Rreth 100 mijė shqiptarė tė lindur dhe tė rritur nė Maqedoni, nuk arrijnė dot qė tė marrin shtetėsinė. Disa prej tyre pas shumė peripecive ia arrijnė t’ia dalin nė krye, ndėrkaq qė disa tė tjerė edhe kanė vdekur dhe nuk kanė arritur dot tė bėhen shtetas tė Maqedonisė.

Ndėrsa nga ana tjetėr, janė disa mijėra raste tė dhėnies sė shtetėsisė maqedonase “pa njė ferrė nė kėmbė”, sidomos pėr personat nga krahinat e Prespės sė Vogėl tė Shqipėrisė dhe Gora e Kosovės qė kanė deklaruar kombėsinė maqedonase.

Zyrtarisht nė Ministrinė Punėve tė Brendshme (MPB) bėjnė tė ditur se numri i maqedonasve nga Shqipėria qė kanė marrė shtetėsi tė Maqedonisė nė dhjetėvjeēarin e fundit, arrin rreth tre mijė e 800. Tė njėjta shifra kap edhe numri i atyre qė kanė marrė shtetėsi deri nė vitin 1998. “Nė pajtueshmėri me nenin 11 tė Ligjit pėr shtetėsi, nė periudhėn prej vitit 1998 deri nė mars tė vitit 2008, shtetėsi tė Maqedonisė kanė marrė rreth tre mijė e 800 persona, shtetas tė Shqipėrisė qė janė pėrcaktuar si maqedonas”, tha pėr “Lajm”, ndihmėsi i ministrit i MPB-sė, Ivo Kotevski.

Flitet se numri mė i madh i shtetėsive ėshtė ndarė nė vitin 2001-2002, pak para zgjedhjeve tė vitit 2002, kur nė krye tė MPB-sė ishte Lube Boshkovski. Ish ministri Boshkovski, qė tani gjendet nė Hagė, nė njė periudhė tepėr tė shkurtėr (as tre muaj ), ndau mbi dy mijė shtetėsi, me shpresė qė tė fitonte nė zgjedhjet parlamentare.

Nė kohėn kur shtetasit e pėrcaktuar si maqedonas marrin shtetėsi me njė shpejtėsi marramendėse, njė numėr i madh shqiptarėsh, qė kanė lindur e janė rritur nė Maqedoni, edhe sot e kėsaj dite pėrballen me peripecitė e ligjit pėr shtetėsi, ku shumicės prej tyre, neni 7, paragrafi 1, pika 8 e ligjit, ia ndalon kėtė tė drejtė, pasi nė bazė tė kėtij neni marrja e shtetėsisė do tė rrezikojė sigurinė dhe mbrojtjen e Republikės sė Maqedonisė. Me kėtė vendim (se do ta rrezikojnė mbrojtjen e Maqedonisė) janė refuzuar dhjetėra gra e fėmijė qė i kanė prindėrit ose gjyshėrit prej Kosove.

http://www.lajmpress.com/?faqe=shfaqlajm&id=952
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.8.2009, 09:15   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Nga fiset mė sipėr, disa janė pa asnjė dyshim fise shqiptare, mė saktė arbėreshe nė atė kohė.

Kojaviēi emri origjinal i tė cilit duhet tė jetė Kola ose Koja, qė edhe sot kemi nė Malsinė e Madhe, fisin Koja e Kuēit. Nikshiqi duhet tė ketė qenė Nikēi i Kelmendit nė fakt njė pjesė e tij e sllavizuar. Rudinjani shpjegohet me fjalėn shqipe Rudina. Maleshevci rrjedh nga emri i stėrgjyshit arbėresh Maleshi, dhe ky emėr gjendet vetėm nė shqip, veē tjerash kėndohet edhe nė disa kėngė kreshnike. Mirushiqi poashtu rrjedh nga njė emėr shqip Mirushė, me tė cilin edhe sot quhet njė fshat dhe njė liqen nė krahinėn e Llapushės nė Dardani. Zotoviē nuk mund tė ketė kurrėfarė shpjegimi nė sllavishte pėrveē se me anė tė shqipes, Zot, Zotaj. Burmazi rrjedh nga Burrėmadhi.

Disa nga kėto fise jetonin kėtu shumė herėt, dhe ishin bashkėluftėtarė tė Gjon Vladimirit tė Duklės, kurse tė tjerė sikurse Maleshėt janė arbėreshė tė ikur nga Dardania pas betejės sė Kosovės 1389.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.8.2009, 09:43   4
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Shqiptarė tė serbizuar sipas mbiemrave-fiseve (fotot janė vetėm pėr dokumentimin e ekzistencės sė tyre, e jo pėr klasifikim antropologjik):

Nga fisi Hot (Hotoviē):
Isabella Hotoviē
Emri:  isabella hotovic.bmp
Shikimet: 2250
Madhėsia:  155,9 KB

Senad Hotoviē
Emri:  senad hotovic.bmp
Shikimet: 2217
Madhėsia:  87,9 KB


Nga fisi Gash (Gashiq & Gashoviē)

Tajana Gashiq
Emri:  tajana gashiq.bmp
Shikimet: 2233
Madhėsia:  87,9 KB

Nenad Gashoviē
Emri:  nenad gashoviē.bmp
Shikimet: 2255
Madhėsia:  155,9 KB


Nga fisi Shala (Shaliq & Shaloviē):

Radmilla Shaliq
Emri:  Radmila.Shaliq.jpg
Shikimet: 2218
Madhėsia:  11,4 KB

Tina Shaloviē
Emri:  tina shaloviē.jpg
Shikimet: 1566
Madhėsia:  25,7 KB


Nga fisi Berisha (Berishiq)

Marta Berishiq
Emri:  marta berishiq.bmp
Shikimet: 2246
Madhėsia:  155,9 KB


Nga fisi Kastrati (Kastratoviē)

Sasha Kastratoviē
Emri:  untitled.bmp
Shikimet: 2226
Madhėsia:  134,8 KB

Miodrag Kastratoviē
Emri:  szdf.bmp
Shikimet: 2177
Madhėsia:  155,9 KB

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 15.8.2009 nė 09:52.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.8.2009, 10:15   5
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
"Vendbanimet e Kosovės - Drenica" tė autorit Dr.Jusuf Osmani

Citim:
Sipas thėnieve tė popullit kanė qenė tre vėllezėr, tė cilėt u vendosėn nė tri fshatra dhe nė bazė tė tyre edhe i morėn emrat: Preka nga i cili u krijua fshati Prekaz, Abri - fshati Abrķ, dhe Bėrna - fshati Bėrnjak i Kollashinit tė Ibrit.
Sot fshati Bėrnjak ėshtė fshat serb, pra me kėta shqiptarė tė serbizuar.

Mė tej pėr fshatin Kotorr shkruan:
Citim:
Duhet theksuar se nga viti 1846 e mė vonė nė kėtė vendbanim u vendosėn disa familje tė quajtura serbe, tė fiseve Kelmend, Shalė, Gash, Kuē, etj. tė ardhura nga fshatrat e tjera tė Kosovės dhe tė Malit tė Zi. Mirėpo shihet qartė se ato ishin sllavizuar dhe kishin marrė mbiemra sllavė Petroviē (Kelmend), Gjokoviē (Kuq), Kandiq (Gash), Tusiq (Gash), Rakiqeviē (Kuq), Jokoviē (Shalė). Raste tė tilla ekzistojnė shumė nė Kosovė, ku popullata shqiptare ėshtė sllavizuar, ndėrsa disa historiografė serbė e paraqesin tė kundėrtėn, se popullata serbe ėshtė albanizuar dhe kėtė pa kurrėfarė baze shkencore.
Pėr fshatin Radishevė:
Citim:
Pushteti i Mbretėrisė jugosllave nė kėtė vendbanim, nė vitin 1924 vendosi dy familje kolone serbe. Tė gjithė banorėt e fshatit si ata shqiptarė ashtu edhe ata serbė, janė tė fisit Gash.
Pėr fshatin Runik:
Citim:
Serbėt u vendosėn mė 1845 tė ardhur nga Kerrnina, disa nga Kuēi e Kelmendi i Malit tė Zi, si ēipēinj tė Gjikollėve tė Pejės. Thuhet se serbėt janė me prejardhje shqiptare, si psh Pantoviēėt e fisit Gash.
Pėr fshatin Vojnik:
Citim:
Tė parėt e serbėve kanė ardhur para 150 vjetėve nga fshati Turiēefc dhe ishte 1 shtėpi. Kėta serbė janė tė fisit Hot.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.10.2009, 23:46   6
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Ēėshtja e Sponces


Sponce njė fshat i rrethinės sė Medvegjės, kufi me Dardaninė, sipas regjistrimit tė vitit 2002 ka 179 banorė.

Ka shqiptarė ky fshat apo s'ka?

Vikipedia serbe thotė se si mė parė ashtu edhe sot, jetojnė sė bashku shqiptarėt, serbėt dhe malazezėt. Aty thuhet se serbėt pėrbėjnė 14.52% (26 vetė), dhe malazezėt 3.35% (6 vetė), ndėrsa pėr pėrqindjen mė tė madhe tė popullėsisė 82.13% (147 vetė), nuk thotė asgjė, as qė ka rubrikė tė veēantė.

Kjo nėnkupton se shumica mund tė jenė shqiptarė.

Po nė tė njėjtėn faqe pėrmendet se Lagja Gasheviē, ka njė shkollė fillore me vetėm katėr vite.

Nė kėtė hartė etnike, ky fshat figuron si popullėsi qė nuk ėshtė deklaruar pėr kombėsinė e saj:
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	sponce.JPG
Shikimet:	904
Madhėsia:	73,7 KB
NNJ:	2126

Ndėrsa nė kėtė hartė tė punuar nga njė shqiptar, fshati figuron si serb:
https://vargmal.org/dan14759sh-n17

A kemi tė bėjmė me shqiptarė tė asimiluar, ose qė po asimilohen?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.11.2009, 23:40   7
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Nė kėtė hartė ėshtė Kollashini, qė i ka mbetur ky emėr sepse popullėsia shqiptare ortodokse erdhi nga Kollashini dhe vise tjera tė Malit tė Zi, para rreth tre shekujve, ku gjeti tokat shqiptare tė shkretėruara, kisha tė vjetra "Latine", dhe varreza tė lashta shqiptare.

Vetė emri i fshatit Varagė, ka mbetur nga njė fis i lashtė shqiptar me tė njėjtin emėr.

Vetėm tri fshatrat me tė kaltėr, Kovaēi, Rezalla dhe Varaga e Epėrme, janė me shumicė serbe, kolonė tė dhunshėm nga Kragujevci.

Pjesa tjetėr janė malazezė, ku atyre qė iu pėrkasin fiseve janė tė paraqitur me emrin e fisit nė vijė tė kuqe, dhe atyre qė kanė prejardhje nga zonat jashtė-fisnore ose nga Kollashini, nuk kanė vijė tė kuqe.

Tė fisit Kuē janė: Brnjaku, Baja e Ibrit dhe Okllaci.
Tė fisit Palbardhaj: Crepulė dhe Jasenovik i Poshtėm.
Tė fisit Pjeshivci: Jagnjenica
Tė fisit Vasaj: Kalludra e Madhe
Fshati Prevlakė ėshtė Kuē e Piprraj

Fshati Tushiq, janė shqiptarė vendas tė asimiluar, qė tregon emri i tyre qė rrjedh nga Tusha, emėr shqiptar. Nė kėtė fshat ėshtė edhe vendbanimi i lashtė sė bashku me varrezat.

Prandaj njė e ashtuquajtur Kishė Ortodokse Serbe, nuk ka vend nė Dardani, e poashtu njė i ashtuquajtur minoritet serb nuk ka vend nė Dardani. Tė kthehen gjėrat si kanė qenė.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	Kollashini.jpg
Shikimet:	894
Madhėsia:	86,9 KB
NNJ:	2159

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 2.11.2009 nė 14:35.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.11.2009, 15:14   8
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Njė hartė qė tregon mė qartė pėrbėrjen etnike tė Kollashinit, pėrkatėsisht bashkia Zubin Potok, dhe njė tjetėr qė tregon vendndodhjen e kėsaj bashkie nė kuadėr tė Dardanisė.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	Zubin Potok.jpg
Shikimet:	875
Madhėsia:	38,2 KB
NNJ:	2160

Emri:  Zubin Potok 1.PNG
Shikimet: 1970
Madhėsia:  101,3 KB
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.8.2010, 16:57   9
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Djakova, having been founded by Albanians after the fall of the Servian Empire, is naturally an Albanian town. Of its two thousand and odd houses, but one hundred are Serb Orthodox. These are segregated on the opposite side of the town from the Catholics, and have little or no communication with them. A Catholic actually told me he had never been in the Serb quarter. The two Churches distrust one another more than they do the Moslems.

Marko and I bumped together like dried peas in a pod. We drew rein at the door of the Servian school. Two stremas, full of men, women, and children awaited us, well wedged and padded in with cushions, dusheks, and yorgans, and heaps of coloured bundles–their best clothes and provisions.

The rain cleared as we came out on to the plain–the road, as usual in these lands, bad, but considered good–boulders, mudholes, gullies, which were taken at a canter and "switchbacked." Our driver was a Serb of the heavily-built, fair, very broad-headed type, that one finds in Bosnia but never in the mountains of High Albania. He, as indeed did my travelling companions, spoke a mixture of Serb and Albanian, even to each other, and when I questioned him in Serb replied sometimes wholly in Albanian. I noticed that they never inflected their adjectives, but said "dobro, po dobro, mnogo dobro," i.e. good, more good, much good, for "good," "better," "best," as do the Slavs of Macedonia.
Kėtu Edith Durham flet pėr serbėt e Gjakovės nė kohėn e saj.

Kemi kėtu, qė serbėt dhe shqiptarėt nuk kontaktonin mes vete, pra qė serbėt nuk kanė pasur kah t'a mėsojnė gjuhėn shqipe.

Pastaj qė vozitėsi i karrocės ishte "serb", por qė me serbėt e tij fliste njė pėrzierje tė shqipes me serbishte por qė herė pas here habitej e ia fuste 100% nė shqip.

Pos kėsaj edhe mbiemri nuk lakohej sikur nė sllavishte ("dobra" "bolja" "najbolja"), por sipas rregullave tė shqipes dobro-mirė, po dobro-mė mirė, mnogo dobro-shumė mirė.


Citim:
The Hagi himself visited me, so soon as he had concluded service in the church.

He was a tall, fair, handsome man, very friendly, and much relieved to find I understood Serb. Marko, who knows but little, asked him if he understood Albanian.

He laughed heartily, and replied, "I am an Albanian." Born of Albanian parents, he explained he had spoken Albanian only as a child. But having joined the Orthodox Church, he was now a Servian, and Servian was more familiar to him than his mother tongue.

So is it in the Debatable Lands. The Serbs have a converted Albanian as head of their monastery, and conversely, one of the most patriotic Albanian priests at Djakova was a Serb by birth–had spoken Serb only as a child, and now had almost forgotten it.
Kėtu flet pėr njė prift "serb", qė nė fakt ishte shqiptar, i lindur nga at e ėmė shqiptarė, qė ka folur shqip nė fėmijėri, por qė mė vonė ka hyrė nė kishėn ortodokse serbe dhe tash mė e lehtė i vje serbishtja qė ta flasė se sa shqipja.

Nė fund Zonja Edith ("e dashuruara" pas shqiptarėve) ja kėput njė broēkull proserbe, duke i barazuar dy palėt, gjė qė ėshtė kryekėput politikė serbe, pra thotė qė nė "tokėn e debatuar" shqiptari bėhet prift serb, kurse serbi bėhet prift shqiptar patriot.

Pėr kėtė tė fundit flet citimi i mė hershėm, ku e pamė se nuk ka serbė nė Gjakovė, kėshtuqė ky farė prifti shqiptar patriot, vetėm se ka shpėtuar nga asimilimi nė atė rast.

Nuk ėshtė e vėshtirė tė vėrehet serbofilia e Edithit, sadoqė ka bėrė punė tė madhe nė mbledhjen e disa traditave tona.


Citim:
Poor Marko would never admit to me that there were any Serbs in Prizren. "What is that man?" I would ask.

"A native."

"What do you mean by a native?"

"He was born here."

"Yes, but is he a Serb or Albanian?"

"Lady, there are no Serbs here. This is an Albanian town."

Further pressed, he would admit: "Perhaps he belongs to that schismatic Church. I know nothing about his religion." And this, though Serb costume and speech were unmistakable.
Po e bėj pėrkthimin:

Marko i shkretė asnjėherė nuk do ta pranonte qė nė Prizren ka serbė. "Ēfarė ėshtė ai njeri" e pyeta unė.

"Ėshtė vendas"

"Ēfarė do tė thotė vendas?"

"Kėtu ka vendlindjen"

"Po, por a ėshtė ai serb apo shqiptar?"

"Zonjė nuk ka kėtu serbė! Jemi nė njė qytet shqiptar"

Nė fund i shtrėnguar, pranoi: "Ndoshta ai i takon asaj kishės sė devijuar (ortodoksė). Unė nuk di asgjė rreth fesė sė tij."

***

Nė fund ia bėn njė studim pikturave serbe mesjetare, ku i nxjerr me racė dinarike shqiptare:
Citim:
In the more recent narthex are frescoes of St. Sava and his father St. Simeon, the first of the Nemanja line of Kings that led Servia to glory; it ended with Tsar Dushan. Servia rose with the Nemanjas–and fell with them.

St. Simeon is pictured not as king, but in a grey cloak as monk of Mount Athos, whither he retired. He is hooded, and wears a moustache and a beard in two points. St. Sava, first Bishop of Servia, is in his bishop's robes. Unlike the present Bishops of the Orthodox Church, his head is tonsured, the whole crown shaven, but the locks below left long and curling to the shoulders. He, too, wears moustache and beard. Both have long faces, and the long aquiline nose with the drooping tip so characteristic of the fair Albanian. This is a curious fact, as the paintings are undoubtedly, very old, and though not contemporary portraits (St. Sava died in 1237), yet Byzantine art is so extraordinarily conservative that it is possible they are traditional likenesses. For the Nemanja stem sprang from the Zeta (Montenegro, the district where the mingling of Serb and Albanian blood seems most marked). Is it too fanciful to suggest that it was to a dash of Albanian blood that the victorious Nemanjas owed their success and the Montenegrins their independence? The now dwindled and poverty-stricken monastery formerly possessed a printing-press, and printed many church books, a few of which it still preserves.

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 7.8.2010 nė 17:03.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.8.2010, 19:40   10
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Durhami ka dy faza nė lidhje me kuptimin e saj tė gjendjes nė gadishull. Nė fazėn e parė ashtu si ēdo i huaj me informacionin e asaj kohe, ishte e tėrhequr nga "Ballkani", "sllavėt" nė pėrgjithėsi dhe "kultura" e tyre, meqenėse kėta falė Rusisė dhe botės sllave kishin mė tepėr qasje dhe kishin "shitur" shumė sende tonat pėr tė tyret nė Perėndim. Me t'u njohur vetė me terrenin duke kaluar me kohė nė fazėn e dytė Durhami i mohon sllavėt.

Libri mė lart ėshtė midis dy fazave. Duhet pas parasysh se njė i huaj nuk mund t'i dinte gjėrat menjėherė, por vetėm pas pėrjetimit vetjak tė gjendjes. Durhami ka dhe njė tė mirė se me kalimin e kohės u shpreh nė terma racore, jo thjesht kulturore. Pėr anėt problematike tė pėrfundimeve tė saj, me analizė logjike nxirren pėrfundimet saktė si mė lart edhe sikur ajo t'i ketė nxjerrė gabim. Si gjithmonė rėndėsi ka informacioni i regjistruar dhe jo opinionet e regjistruesit.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.9.2010, 22:08   11
Citim:
Shkollė serbe nė rrethin e Fierit

Fier, 19 shtator - Nė fshatin Rrethlibofshė prej vitit 1924 ėshtė vendosur njė komunitet i gjerė serbėsh, fėmijėt e tė cilėve dje ishin mbledhur pėrpara ndėrtesės ku qė nga e shtuna do tė mėsojnė gjuhėn amtare.

Ata kanė thėnė se ndjekin shkollėn 9-vjeēare dhe tė mesme tė bashkuar nė Libofshė, ndėrsa shumė prej tyre, entuziastė pėr hapjen e shkollės serbe janė shprehur se arsimin e lartė do ta vijojnė nė Serbi. Madje, edhe punėsimin shpresojnė ta realizojnė atje.

Zilja e parė ka rėnė tė shtunėn dhe pas hyrjes sė fėmijėve nė shkollė, ka qenė ambasadori serb nė Tiranė, Mirolub Zariq ai qė ka pėrshėndetur i pari serbėt e vegjėl. Pasi u ka uruar suksese ambasadori Zariq nuk ka ngurruar tė japė edhe leksionin e parė, atė tė mėsimit tė alfabetit.

Nė dėrrasė ai ka shkruar shkronjėn e parė tė alfabetit, A. Duke qeshur Zariq e ka komentuar shkronjėn e parė me shprehjen A, si Albania, ka raportuar gazeta Shekulli.

Bashkė me ambasadorin nė kėtė ditė tė parė tė shkollės serbe ėshtė prezantuar edhe stafi pedagogjik. Zoran Hajkoja ėshtė mėsuesi i gjuhės serbe. Ai ka udhėtuar nga Shkodra pėr tė dhėnė mėsim nė Rrethlibofshė. Hajkoja pohon se e ka vitin e tretė qė jep mėsim pėr gjuhėn serbe.

Mėsuesi ka shpjeguar se do tė pėrdorė njė metodikė, e cila nė Serbi pėrdoret nga tė huajt. Sipas tij kjo metodikė ėshtė zgjedhur pasi "ėshtė metodika mė e lehtė, ndėrkohė qė nė tė ardhmen programi do tė jetė edhe mė i avancuar".

Tek tė gjitha bankat ndodheshin libra nė gjuhėn serbe. Me to janė pajisur pothuaj tė gjithė nxėnėsit. Edhe nė raftet e klasės, si dhe bazėn materiale tė vendosur nė mure dallohen gėrmat sllave.

Ndėrkohė, asnjė nga titullarėt e arsimit nė rreth nuk ka qenė i pranishėm gjatė pėrurimit tė kryer tė shtunėn nė Rrethlibofshė. Vetėm kryetari i komunės, Nikolla Zaka, dhe drejtoresha e shkollės Libofshė kanė pėrshėndetur kėtė nismė tė komunitetit serb nė zonė.

Duke thėnė disa fjalė serbisht, kryekomunari ka pėrqafuar ambasadorin, i cili nga ana e tij tha se "Shqipėria qė pretendon integrimin, duhet tė regjistrojė shembuj tė tillė, tė respektimit tė tė drejtave tė pakicave".

http://www.koha.net/index.php?cid=1,16,34746
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.9.2010, 21:11   12
Citim:
Shkolla serbe nė... Fier

Shkolla serbe e hapur fundjavėn e kaluar nė fshatin Rrethlibofshė duket shumė mė e suksesshme seē ishte parashikuar. Megjithėse ishte deklaruar se shkolla do tė mbetej e hapur vetėm pėr fundjavė, aty po mbahet mėsim ēdo ditė. Kėtė e pohojnė edhe nxėnėsit e shkollės, tė cilėt thonė se nuk po lėnė asnjė ditė shkuar nė tė.

“Shkoj me qejf ēdo pasdite. E kam gjuhė amtare, andaj mė duhet tė mėsoj jo vetėm tė flas por edhe tė shkruaj”, thotė Selma (8-vjeēare), e cila gjatė paradites ndjekė shkollėn 9-vjeēare tė fshatit. Zerma (15) thotė se ka vendosur qė arsimin e lartė ta vazhdojė nė Beograd. Ajo ėshtė nė klasėn e dhjetė nė shkollėn e Libofshės dhe pas dy vitesh do tė shkojė tė studiojė nė Beograd. Thotė se mezi pret.

Edhe Eqerem Duleviē, i cili liroi shtėpinė e tij pėr shkollėn serbe, pohon se nga e shtuna shkolla nuk ėshtė mbyllur asnjė ditė.

“Ka njė frekuentim tė madh. Vendosėm qė mėsimi tė mbahet pėrditė. Pėr shkak tė interesimit tė madh tė fėmijėve dhe tė tė rriturve, vendosėm qė tė mos ketė shkollė vetėm gjatė fundjavės”, tha Duleviē.

Sipas tij, pagat mėsimdhėnėsve u ndahen nga Ministria serbe e Diasporės dhe nga Ambasada e Serbisė nė Tiranė.

“Unė kam dhėnė shtėpinė time falas derisa tė hapet shkolla e re, qė ėshtė nė fazėn e parė tė ndėrtimit. Pritet qė ajo tė pėrfundojė brenda dhjetorit. Tė gjitha shpenzimet i bartė ambasada”, tregon Duleviēi.

Ndėrkaq, mėsuesi qė mban mėsim nė kėtė shkollė konfirmon se njė klasė ka 22 nxėnės. Fillimisht ishte menduar tė ishin tri klasė, por pėr shkak tė interesimit tė madh u hapėn 5 klasa. Nxėnėsit janė ndarė sipas moshės. Edhe femrat edhe meshkujt shfaqėn interesim pėr mėsim nė gjuhėn serbe. (Shqip)

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../38766/C5/C18/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.3.2011, 13:47   13
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Tė parėt e serbėve tė Kosovės ishin shqiptarė

Prof. Dr. Rexhep Doēi

Shkenca shqiptare e Kosovės dhe politikanėt e sotėm (2)

Para vitit 1200 u ndėrtuan shumė kisha e manastire shqiptare nėpėr Kosovė, dhe kursesi nuk mund tė quhen sot vetėm kisha serbe, po kisha tė uzurpuara nga ata pak serbė, qė ishin shqiptarė po nuk u islamizuan, dhe me kohė si shqiptarė ortodoksė pėrreth kishave tė fuqishme mesjetare u bėnė serbė.
Pėr praninė e iliro-shqiptarėve apo dardano-shqiptarėve tė ritit katolik dhe ortodoks nė Sanxhakun e Nishit flet bindshėm edhe e dhėna se prifti dhe shkrimtari i njohur shqiptar Pjetėr Budi, i lindur nė Mat tė Shqipėrisė, merr pjesė nė “Kuvendin e mbajtur mė 1616 nė Prokoplje (Prokupla e sotme-R. D.), dhe qė Budi tė ketė qenė ndėr organizatorėt e kėtij Kuvendi” (Shih “Historia e letėrsisė shqipe”, I-II, Prishtinė, 1968, f. 160). Gjithashtu, nė atė pjesė tė Sanxhakut tė Nishit, ku mori pjesė nė luftėn e aleatėve evropian Skėnderbeu dhe prej andej u kthye nė vendlindjen e tij nė Krujė (qė luftoi kundėr Perandorisė Otomane mė sė njė ēerek tė shek. XV), mė vonė Hasan Zyko Kamberi nga fshati Starje i Kolonjės sė Shqipėrisė Jugore, “mė 1789, nė moshė tė thyer, mori pjesė si mercenar nė luftėn turko-austriake, nė Semender (Smederevė pėrmbi Nish-R. D.) mbi Danub, i cili vuajti shumė nė kėtė luftė…” (Shih gjithashtu nė librin Hist. letėr. shqipe, f. 206).

Tė gjitha kishat ortodokse mesjetare nė Kosovė dhe nė Serbinė e sotmė ishin iliro-shqiptare

Pėr kontinuitetin iliro-shqiptar apo autoktoninė e shqiptarėve nė Serbi flasin edhe shumė vepra tė autorėve serbė, kroat dhe shqiptarė (si Fanulla Papazoglut, dr. Milan Shuflajt, Ilarion Ruvarac, Lj. R. Kozheljac etj.), porse kėtu nuk po flasim mė gjerėsisht. Pra, po del qartė se plot nėntė ose trembėdhjetė shekuj para ardhjes sė sundimtarėve serbė dhe pushtimit tė tokave e uzurpimit tė kishave shqiptare tė Kosovės, kishte lulėzuar krishtėrimi iliro-shqiptar nė Dardani-Kosovė, konkludim qė vėrtetohet edhe me Kartėn e Hilindarės tė vitit 1200, kur edhe Shtjefen Nemanjidi i parė i kurorėzuar i pushton tokat shqiptare tė Kosovės (Shih: A. V. Solovjev, Karta e Hilandarit e zhupanit tė madh, Stefanit, tė kurorėzuarit tė parė, e vitit 1200-1202 , Beograd, 1926, f. 6:”). Kėshtu, si toka shqiptare duhet kuptuar toka me shqiptarė tė konfesionit katolik, kurse si toka greke-toka tė banuara me shqiptarė ortodoksė, e, siē po shihet askund nė kėtė dokument, edhepse sllav-serb nuk pėrmenden serbėt. Prandaj, gjatė kėsaj kohe mesjetare parasllave, para vitit 1200 u ndėrtuan kishat e manastiret e shumta nėpėr fshatra e qytete kosovare si kisha shqiptare, dhe kursesi nuk mund tė quhen sot vetėm kisha serbe, po kisha tė uzurpuara nga ata pak serbė, qė ishin shqiptarė po nuk u islamizuan, dhe me kohė si shqiptarė ortodoksė pėrreth kishave tė fuqishme mesjetare mė vonė u pėrcaktuan etnikisht serbė. Krishtėrimi parasllav i iliro-shqiptarėve nė Dardani-Kosovė dėshmohet bindshėm edhe me tė dhėnėn se, qysh nė fillim tė shekullit II tė erės sonė, gjatė sundimit tė perandorisė romake, ėshtė pėrhapur krishtėrimi permes martirėve krishterė dardanė Florit e Laurit (shih vep. e lartcit. tė G. Gjinit, f. 23).

Ndėrkaq, pra, tė dhėnat e burimeve shkrimore, e sidomos tė terrenit, flasin qartė se serbėt vendės tė Kosovės, apo si pėrdoret nė traditėn shqiptare tė Kosovės shkiet rajė, nuk janė me prejardhje sllave-serbė tė mirėfilltė, por janė popullatė me origjinė mė tepėr thrakase se sa ilire, e mbetur si mbeturinė pėrreth disa kishave tė fuqishme mesjetare. Pushtuesit osmano-turq kishat e ritit katolik nė Kosovė i shkatėrruan (rrėxuan-zhdukėn), kurse disa kisha ortodokse s’i prekėn, duke pasur njė respekt ndaj tempujve fetarė ortodoks me qendėr nė Stamboll, e pėrreth tyre mbeti njė pjesė e populatės trakase-ilire-shqiptare e paislamizuar, e cila duke e ruajtur me pasion krishtėrimin ortodoks iliro-shqiptar, me kohė gjatė shek. XVII-XVIII u pėrcaktuan edhe si serbė tė derisotėm.

Serbėt e Kosovės kanė fise sikur edhe shqiptarėt

Porse, pėrreth kėtyre kishave mbetėn pa u islamizuar edhe disa shqiptarė tė ritit katolik tė mbrojtur tėrthorazi prej kėtyre kishave ortodokse, tė cilėt jetonin dhe jetojnė nė tė njėjtėn lagje apo oborr me serbėt dhe kanė shumė elemente tė pėrbashkėta dhe tė njėjta tė trashėguara brez pas brezi. Kėto tė dhėna dėshmohen bindshėm edhe sot nė terrenin kosovar, si pėr shembull nėpėr fshatrat e Llapushės, pėrreth kishave nė Dollc, Dersnik, Pogragjė, Klinė, si dhe nėpėr qytetet Pejė, Perzeren e Prishtinė, e tė dhėna tė tilla ka pėrplot nė trojet shqiptare, qė presin tė mblidhen dhe tė ndriēohen shkencėrisht. Pra, pėrreth kėtyre kishave tė fuqishme mesjetare, nėpėr kėto vendbanime jetojnė banorė tė riteve katolike (shqiptarė katolikė), ortodokse (serbė ortodoksė) dhe myslimanė (shqiptarė dhe nėpėr qytetet Perzeren e Prishtinė edhe turq?), qė i flasin tė tri gjuhėt).

Mandej, se tė parėt e serbėve rajė tė Kosovės ishin shqiptarė dėshmohet me tė dhėnat etnografike e etnologjike, se pleqtė e tyre e flitnin, e edhe sot e flasin, shqipen si shqiptarėt, qė e ruajtėn si relikt tė gjuhės sė tė parėve tė tyre si gjuhė amtare (kurse pleqtė e shqiptarėve nuk dinin e nuk dine as sot serbisht). Serbėt vendės tė Kosovės kanė fise si shqiptarėt: Gashiē, Shaljiē, Kastratoviē etj. Serbėt edhe sot kanė patronime ilire-shqiptare porsi shqiptarėt: Baciē, Maziē, Baliē, Luliē, Maletiē, Dashiē, Bardiē etj. Kanė dhe pėrodorin elemente tė pėrbashkėta apo tė njėjta krishtere si shqiptarėt e konfesionit katolik, tė cilat burojnė nga periudha romake-shqiptare parasllave etj. Kanė dhe pėrdorin pėrplot fjalė dhe mikrotoponime e patronime tė burimit latin e grek, qė i morėn gjatė periudhės kohore parasllave. Pllakat e gjetura nėpėr disa kisha janė tė shkruara nė gjuhėn latine: si p. sh. nė Kishėn e Graēanicės, qė edhe sot i ka disa shkrime romake nė themelet mbi tokė (shih pėr kėtė: M. Gjurgjeviē, Memoare nga Ballkani, 1858-1878, Sarajevė, 1910, f. 54: “Themelet e asaj kishe janė ndėrtuar mbi pllakat e varrezave romake.....,prandaj , nė to mund tė lexohen emra, vite etj., nė gjuhėn latine”), si dhe nė dy pllaka tė gjetura nė oborrin e Kishės ortodokse, sot serbe tė Dersnikut (municipiumit tė njohur ilir), tė cilat janė tė shkruara nė gjuhėn latine, njėren prej tė cilave shqiptarėt e kanė marrė dhe e kanė dėrguar nė kishėn e sotme shqiptare tė Zallkuqanit (Zllakuqanit). Prandaj, po shihet qartė se themelet e Kishės sė Graēanicės dhe tė pllakave tė Kishės sė Dersnikut (pėr tė cilėn shqiptarėt thoshin se ka qenė e jona, e quajmė Shėn Premtja e serbėt e uzurpuan dhe e bėnė “Sveti Petka”, porsi njė kishė tė Perzerenit), janė tė shkruara nė gjuhėn latine e jo as bizantine-greke e as sllave-serbe, dmth. janė tė zanafillės parasllave romake-shqiptare.

http://www.botasot.info/def.php?gjuh...y=50&id=106773
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.9.2011, 22:22   14
Citim:
Hapet shkollė serbe nė Fier, shfaqen reagime

Nė Libofsh tė Fierit nė Shqipėri tė shtunėn u bė pėrurimi i njė shkolle me mėsim nė gjuhėn serbe, e cila do tė organizojė kurse nė gjuhėn serbe.

Nė ceremoninė e lėshimit tė shkollės ka marrė pjesė ambasadori serb nė Tiranė, Miroljub Zariq, i cili premtoi se shkolla tė tilla do tė hapen nė tė gjitha ato zona ku jeton komuniteti serb nė Shqipėri.

Shkolla tė tilla deri tani janė hapur nė Shkodėr dhe Lezhė, por planifikohet edhe nė zona tjera.

Nė kėtė komunė rurale Libofsh jeton njė pakicė e vetėquajtur serbe, e cila daton si popullsi e ardhur nė vitin 1924 nga zona e Novi Pazarit. Kjo popullsi me emra mysliman supozohet se ėshtė myslimane dhe boshnjake. Por, nisma pėr hapjen e shkollės ėshtė bėrė me aktivitetet e shoqatės famoze serbo-shqiptare “Maracna – Rozafa” me seli nė Shkodėr.

Kjo shoqatė ėshtė e njohur edhe pėr organizimin e njohjeve dhe martesave tė vajzave tė reja shqiptare nė Serbi.

Nė adresė tė agjencisė sė lajmeve INA ka mbėrritur njė reagim i disa qytetarėve shqiptarė, tė cilėt kanė reaguar kundėr kėtyre skenarėve dhe strategjive sllave pėr hapjen e shkollave nė kėtė fshat ku jeton njė komunitet ardhacak nga Novi Pazari, mirėpo siē thuhet i takon komunitetit boshnjak dhe mysliman nga Sanxhaku.

“Ne apelojmė qė tė reagojmė njėzėri kundėr kėtyre skenarėve nė mes tė trojeve tona. Kush dhe ēfarė ėshtė prapavija e kėtyre shkollave duhet urgjentisht reagimi i institucioneve shtetėrore shqiptare”, theksojnė nė reagim tė dėrguar, ku apelohet masivizimi i shoqatave dhe institucioneve tjera pėr tė kundėrshtuar njė skenarė tė tillė serb.

Tė gjitha pajisjet e shkollės janė sjellė nga Serbia, ndėrsa ambasadori serb premtoi ndėrtimin e ndėrtesės sė re tė shkollės.

Ai theksoi se nė ēdo vend nė Serbi lejohet hapja e shkollave tė tilla, edhe pse ai ka harruar se Ministria e Arsimit e Serbisė nuk lejon planprograme dhe libra nė gjuhėn shqipe pėr nxėnėsit e shkollave nė Luginėn e Preshevės.

Nė Libofsh janė 60 fėmijė qė janė regjistruar pėr tė ndjekur mėsimin e gjuhės serbe, nėpėrmjet njė procesi mėsimor tė organizuar pasdite nė ambientet e njė shtėpie private

http://www.tvkoha.tv/7432/hapet-shko...n-reagime.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.9.2011, 23:18   15
Citim:
Serbia, ankesa pėr tekstet e historisė sė Shqipėrisė

Fier – Qė tekstet e historisė shqiptare kanė shumė probleme dihej, por qė tė ketė pakėnaqėsi edhe Serbia, kjo u bė e ditur tė dielėn.

Ambasadori serb nė Tiranė, Ljubomir Zariē, ka kėrkuar qė Shqipėria tė bėjė pastrime nė testet e historisė nė lidhje me prejardhjen e serbėve.

“Disa nga tekstet shkollore shqiptare nuk janė objektivė nė pėrcjelljen e historisė sė vendeve fqinje”, ka thėnė Zariē, i cili dje ndodhej nė fshatin e Libofshės nė Fier, pėr tė festuar njė vjetorin e ēeljes sė kursit tė mėsimit tė gjuhės serbe.

Nė fshatin Libofshė tė Fierit jeton njė komunitet i ardhur nga Novi Pazari i Serbisė, dekada mė parė, por ky komunitet i pėrket pėrkatėsisė myslimane.

Ndėrsa ne lidhje me pakicat shqiptare qe jetojnė ne serbi ambasadori serb deklaroi se nxėnėsit atje do te mėsojnė me programe te miratuara nga te dy vendet. “Lejimi i teksteve duhet tė kryhet atėherė kur tė jepet miratimi i pėrdorimit tė tyre nga ana e ministrisė sė Arsimit, sikundėr edhe nė Shqipėri", ka shtuar ai. /Start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/42188/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:51.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.