Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 19.8.2009, 22:17   1
alk
 
Po Zogu ēbėri vallė pėr ti bashkuar trojet tona ,ē'program kishte, e kishte nė programin e tij luften pėr ēlirimin e trojeve tė pushtuara, apo ēfarė hapash ndermori drejt kėtij qellimi.?

Ndryshuar sė fundmi nga aLK : 19.8.2009 nė 22:24.

 
I vjetėr 21.8.2009, 00:10   2
Geg
 
ty t`vje era peshk i qelbt
 
I vjetėr 21.8.2009, 00:45   3
allianz
 
Leje se ka orėn e propagandės marksiste-leniniste tani. Kėt shkrimin duket se e kanė bo tamom pėr bolshevikė qė nuk marrin mundimin tė lexojnė as forumin ku marrin pjesė, po vetėm pėrsėrisin si kinezė mėsimet e Partisė dhe tė Xhaxhit:

Citim:
Pėr afro gjysmė shekulli me radhė, nga viti 1945 e deri nė fillimin e viteve ‘90-tė, propaganda zyrtare dhe historiografia e regjimit komunist tė Enver Hoxhės, nė tė gjitha tekstet dhe botimet e saj, ndėrmjet shumė e shumė akuzave nga mė absurdet tė hedhura nė adresė tė Mbretit Zog dhe regjimit tė tij, ishte edhe ajo ku ndėrmjet tė tjerash thuhej se:

"Gjatė gjithė periudhės sė qeverisjes sė Zogut dhe asaj tė Monarkisė, nga viti 1925 deri nė vitin 1939, Mbreti Zog dhe tė gjitha qeveritė e tij nuk e ngritėn asnjėherė zėrin nė mbrojtje tė popullsisė shqiptare autoktone tė Kosovės dhe Ēamėrisė, pėr arsye se qeveritė e Beogradit dhe Athinės, e ndihmuan atė pėr riardhjen e tij nė pushtet nė dhjetorin e vitit 1924. Dhe si rezultat i kėsaj, nė shenjė mirėnjohje, Zogu nuk u ndie dhe nuk protestoi kurrė pėr fatin e bashkatdhetarėve tanė qė jetonin prej shekujsh nė trojet e tyre etnike nė Greqi dhe Jugosllavi. Madje jo vetėm kaq, por Mbreti Zog kishte bėrė edhe marrėveshje tė fshehta me kėto dy vende fqinje, pėr tė mos kėrkuar tė drejtat e shqiptarėve qė jetonin nė ato dy shtete".

Po a qėndrojnė nė tė vėrtetė kėto akuza qė i atribuoheshin Mbretit Zog dhe regjimit tė tij?

https://vargmal.org/dan1936#post6690
Si t'ia shpjegosh vallė kontekstin historik tė viteve 1912-38, kur nuk ka as minimumin e idesė sė gjendjes nė atė kohė? Shqipėria mezi pėrpiqej tė konsolidonte shtet pėr herė tė parė nga struktura jo zero, po minus se i duhej tė largonte dhe turqizmin e trurit tė disave, e veē serbėve e grekėve kishte dhe anarkistė e tė frymėzuar tė tjerė qė me buxhet drejt e nga Moska i vendosnin shkopinj nė rrota me "revolucione" dhe atentate...
 
I vjetėr 21.8.2009, 01:15   4
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
https://vargmal.org/fotoarkiv/index.php?n=1060
 
I vjetėr 21.8.2009, 16:12   5
alk
 
Citim:
anarkistė e tė frymėzuar tė tjerė qė me buxhet drejt e nga Moska i vendosnin shkopinj nė rrota me "revolucione" dhe atentate...
Kėta anarkistėt siē je duke i quajtur ti (Hasan Prishtina, Fan Noli etj), tėrė veprimtarinė dhe jeten e tyre e kanė vėnė nė sherbim tė kombit, dhe bashkimit tė tij, kėtė dhe e kishin ideal.
Je duke menduar gabimisht kur thua se paskan qenė tė paguar nga Moska, ska bazė kjo qė thua, ētė shtyn tė mendosh kėshtu.
Zogu perkundrazi tėrė orientimin e kishte tek forcimi i pozites sė tij si mbret, kėtė e tregon edhe kembėngulja e tij qė tė rivendoset nė pushtet pas largimit, duke mos shikuar se qfarė mėnyre ėshtė duke zgjedhur pėr tė arrirė deri aty.
Zogu kėrkonte ruajtjen e sovranitetit tė Shqipėrisė sė cunguar,kėshtu i bie se ėshtė pajtuar me Shqipėrinė e ndarė, dhe pranimin e sovranitetit tė atyre vendeve qė shtetet e tyre i kishin ngritur duke gllabėruar tokat tona dhe skllavėruar popullin tonė.Perderisa nė anėn tjetėr kėta anarkistėt siq i quan ti, vazhdonin tė luftonin pėr ēlirim dhe bashkimin e Shqipėrisė.

Ndryshuar sė fundmi nga aLK : 21.8.2009 nė 17:31.

 
I vjetėr 21.8.2009, 18:16   6
Aleksandėr
anėtar/e
 
Aleksandėr
 
Anėtarėsuar: 5.2009
Citim:
Zogu kėrkonte ruajtjen e sovranitetit tė Shqipėrisė sė cunguar
I sigurtė? Prandaj u quajt ''Mret i shqiptarve'' dhe jo ''Mbret i Shqipėrisė''. Ishte periudhė e vėshtirė dhe ne ishim tė pafat qė mbretėria nuk zgjati deri sot. Ka ardhur koha qė ta ēajmė mjergullėn 50 vjeēare qė komunistėt kanė mbėshtjellur figurėn e Zogut. Lexo kujtimet e Kontit Ēiano pėr tė pasur njė panoramė sa mė afėr tė vėretės rreth aftėsive politike tė mbretit. Ai ishte njė artist sepse politika vetė nė brėndėsi pėrbėn art. Kur tė dali njė tjetėr burrė shqiptar qė tė udhėheqi 2000 burra tė armatosur nė njė moshė tė mitur atėherė problemet tona si komb do kenė marrė fund.
 
I vjetėr 21.8.2009, 23:33   7
alk
 
Citim:
Prandaj u quajt ''Mret i shqiptarve'' dhe jo ''Mbret i Shqipėrisė''
Po prapė kthehemi tek pyetja ēbėri vallė pėr tė ēliruar pjesen tjeter tė popullit tė tij tė pushtuar.Me manifestime dhe mitingje nuk arrihet asgjė.
Ai ka mundur ta quajė si tė dojė veten por prapė ishim tė ndarė.
Citim:
Ishte periudhė e vėshtirė dhe ne ishim tė pafat qė mbretėria nuk zgjati deri sot.
Pse ēmendon, ēdo kishte ndodhur po tė kishte zgjatur mbreteria deri sot?
Citim:
Kur tė dali njė tjetėr burrė shqiptar qė tė udhėheqi 2000 burra tė armatosur nė njė moshė tė mitur atėherė problemet tona si komb do kenė marrė fund.
Kėtė e tregoi me zbarkimin e ushtrisė italiane nė Shqipėri, kur ja mori vrapit dhe e la popullin nė baltė.
 
I vjetėr 22.8.2009, 00:35   8
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Alk, ti vuan nga injoranca historike dhe nga njė bolshevizėm i dukshėm. Lexo mė parė librat e Eqrem Vlorės, Sejfi Vllamasit, Tajar Zavalanit (tė gjithė kundėrshtarė tė Zogut) dhe merr bazat e para nė historinė 1912-1939 qė tė kuptosh se ēfarė idiotėsish shkruan sa herė qė tė mbushet mendja tė na nderosh me "kontributin" tėnd prej 1-2 fjalish nga librat e Enverit.

Nuk mund tė diskutohet me njė person tė indoktrinuar si puna jote, qė pėr mė tepėr nuk di gjėra elementare tė periudhės pėr tė cilėn supozohet se po flet.

Pasi tė kesh kryer kėtė (leximin e librave), eja regjistrohu pėrsėri, se kėtu jemi.
 
I vjetėr 31.8.2009, 02:59   9
alk
 
Kodmors nuk e ke iden se ēfarė thua ,dhe gjithashtu nė asnjė shkrim nuk ke diskutuar nė mnyrė tė civilizuar ,sė pari sjanė idiotėsira por janė tė vėrteta tė cilat ideologjisė tėndė i pengojnė , sepse ti je duke u munduar tu thuash njerėzve se tė gjithė ata qė kanė luftuar pėr Atdheun tonė disa paskan qenė tė paguar nga Moska e disa tė tjerė nė njėfarė mėnyre nga dikush tjetėr etj gjė e cila sėshtė aspak e vėrtetė ,ndėrsa Zogu paska qenė i duhuri dhe i vetmi qė ka mbrojtur Atdheun, shiko mirė sepse pikėrisht ėshtė e kundėrta.

Ndryshuar sė fundmi nga alk : 31.8.2009 nė 03:08.

 
I vjetėr 31.8.2009, 03:04   10
ZANOR
anėtar/e
 
Anėtarėsuar: 3.2008
Un' Zogut nuk ia fal largimin nga Shqipėria e mos organizmin e Rezistencės popullore. Po tė kishte bėrė kėshtu ndoshta nuk do tė binte Shqipėria pėr 45 vite nė duart e flliqsinave komuniste e me siguri sot grekėt, italianėt e sėrbėt do tė ishin duke na punu tokat e duke na lėpi komėt.
 
I vjetėr 31.8.2009, 03:23   11
alk
 
Citim:
flliqsinave komuniste
Nė ēfarė kuptimi i quan flliqsina komuniste, pikėrisht kėto "flliqsinat" komuniste luftuan pėr ēlirim ndėrsa mbreti yt iku.Se ēndodhi pastaj mė vonė nė vitet nė vijim ėshtė qėshtje tjetėr.

Ndryshuar sė fundmi nga alk : 31.8.2009 nė 04:07.

 
I vjetėr 31.8.2009, 13:50   12
ZANOR
anėtar/e
 
Anėtarėsuar: 3.2008
Citim:
Thėnė nga alk

Nė ēfarė kuptimi i quan flliqsina komuniste, pikėrisht kėto "flliqsinat" komuniste luftuan pėr ēlirim ndėrsa mbreti yt iku.Se ēndodhi pastaj mė vonė nė vitet nė vijim ėshtė qėshtje tjetėr.
Tė themi flliqsina ėshtė pak. Ēlirim? Pse se ke mor vesh ende qė nė 1944 Shqipėria u pushtua nga komunistėt? Dhe ēar pushtimi se, ēnjerėzor fare, i zhveshi njerėzit nga ēdo pasuri materiale e shpirtėrore, i detyroi me spiunu njoni tjetrin, kujtohu pak se si dolėm nė '90, pa brek nė byth e me shpirtin e dėrrmuar.

Luftėn nuk e bon partizonėt, por e boni Kinostudioja, me ato filmat me "para partizan" tė mbushura plot me rrena e me mashtrime historike. Vetėm rreth 20% e atyne qė dolėn partizan, ishin luftėtar me gjithė mend, bėn ca sulme ndaj italianėve dhe gjermanėve, ndėrsa pjesa tjetėr luftoi me njėri tjetrin, me ballistėt e me legalistėt. Ja psh djaloshin e ri Qemal Stafa e spiunoi vet Dulla, kishte hall se mos i merrte Nexhin.

Ku janė 28 mijė dėshmorėt e famshėm? Edhe "Yjet e Pashuar" deri nė nji mij e ca partizan shkun, pastaj e lan, do vazhdonte gjoja mė vonė seria. Po e harruan fare se u dilnin rrenat nė shesh. Nga ata qė ishin partizanė kur Rajhu ra, pjesa dėrrmuse kishin dalė partizan nga mesi i '44 atėherėt kur gjermanėt i kishte marrė lumi dhe po tėrhiqeshin vetė. Edhe mas 'ēlirimit' hiqeshin si kodosha e si trima.

Ēa boni Dulla me shokėt pėr ēėshtjen kombėtare? ASGJĖ! Ah po ndau kombin nė dy pjesė. Hudhi naj sy librave tė Dullės si i qun shqiptarėt e pėrtej kufinit, nė 90% tė rasteve: populli kosovar, kosovarėt! Deri nė 1978 pėr komunistėt ata ishin miqtė nga Kosova ndėrsa verdhoshėt e Kinės ishin "vėllezėrit".

Komunistėt ishin jo flliqsina po muta, pėrēanė dhe shkatėrruan kėt popull deri nė plac, 45 vite nė diktaturė, nja 20 vite tė tjera qė vazhdojnė edhe sot pėr inerci. Fara u humt.
 
I vjetėr 31.8.2009, 18:19   13
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Alk tė thashė shko hap librat qė kanė dėshmi historike tė kohės, para se tė flasėsh pėr gjėra qė s'njeh. Nė mėnyrė tė civilizuar po tė them qė je injorant (pra qė ke mungesė dijesh nė kėtė fushė) dhe pėr mė keq je dhe i indoktrinuar deri nė palcė me propagandė tė kuqe. Si pasojė e kėsaj je njė kamikaz me "opinione" qė e vetmja gjė qė ke bėrė e po bėn ėshtė "retorika", njėsoj si kamikazė tė tjerė shqipfolės qė i shohim lart e poshtė nėpėr faqet shqiptare nė internet, ku tė gjithė dinė gjithēka dhe flasin pėr gjithēka.

Kėtu pėr aq sa dimė jemi tė profilizuar nė dy tre fusha tė caktuara dhe atyre i kushtohet dhe projekti ndaj dhe kėrkohet tė flasėsh me dokumente, jo me pėrralla qė tė bėjnė tė ndihesh mirė me veten e tė pėrkėdhelin sedrėn me pseudolavdi e ku di unė.

Ne nuk shtyhemi as nga ndjenjat as nga pėrkatėsia ideologjike pėr "tė interpretuar" historinė. Kemi pasur gjyshėrit ballistė e partizanė, por kjo nuk na pengon tė shohim historinė me sy nihilist e jo emocional, siē duket se "gjyshėsia" pengon ata qė kėrkojnė tė pėrfitojnė nga shpifjet e Rusisė nė tėrė bllokun e Lindjes. Mėso histori pėrpara, se nuk ėshtė bota vetėm Shqipėri e Ballkan, qė ke njė shikim aq tė ngushtė tė realitetit dhe tė kuptosh se ēfarė do tė thotė "histori e shkruar pas viteve '45 me direktivat e Kominternit" nė tėrė bllokun e Lindjes.

Perceptimi yt i historisė ėshtė mbrapsht qė nė themel dhe askush kėtu nuk mund tė diskutojė diēka me ty pėrderisa nuk kemi bazė tė pėrbashkėt mbi tė cilėn tė diskutojmė.

Veē kėsaj, ti as forumin ku shkruan s'e ke lexuar ose nuk i pranon parimisht ato qė thotė, pėrderisa ka njė mori temash historike e dokumentuese qė trajtojnė shumė qartė atė "komunizmin" e "ēlirimin" tėnd, dhe ndėrsa ato bien ndesh dhe e zerojnė pozicionin qė ti e mbron me retorikė, ti sėrish vazhdon tė kėmbėngulėsh e tė flasėsh si kamikaz.

Ato tezat fetare pėr "ēlirim" e "luftė heroike" shiti atje ku ka treg, nė vatrat e reaksionit tė kuq, ke plot faqe anakronike komuniste nė internet, s'besoj se ke pėr tė mbetur jetim nė "bindje". Ende nuk arrij tė kuptoj se ēfarė tė shtyn tė vish vazhdimisht kėtu dhe tė rreshtosh gjepura johistorike e akuza pa adresė qė vetėm dėshmojnė injorancė e vrasin kohė qė mund tė pėrdorej pėr punė mė tė dobishme, si p.sh. tė hapėsh aktualisht ndonjė libėr.

Dhe sė fundi, problemi me ty dhe ata si ty qė akuzoni Zogun ėshtė se nuk dini as pėr ēfarė e akuzoni, thjesht pėrsėrisni si papagaj shpifjet 24-karatėshe tė komunistėve, nė vend qė tė provoni njėherė sinqeritetin nė jetėn tuaj dhe t'i shikoni gjėrat me sy tė zhveshur e jo me qelqe ideologjike dhe mirėsetėvini ta akuzojmė e ta vlerėsojmė pėr vlerat e gabimet reale dhe jo fiktive. Sepse afėrmendsh qė Zogu ka pasur tė mirat dhe tė kėqiat e tij, vlerat dhe gabimet e veta, tė vogla e tė mėdha, por nė nivelin tėnd qė nuk di as historinė e asaj kohe, as marrėdhėniet, as gjendjen, asgjė pos disa shablloneve propagandistike qė t'i kanė futur me zor nė kokė, si mund tė pritet qė tė diskutohet apo tė zbardhet diēka nė aspekt historik?!

Ti je gjithnjė jashtė konteksi, i zhytur nė doktrinė, pyetjet dhe perceptimin i ke tendencioze qė dėshmojnė pikėrisht atė qė tė kam thėnė qė ditėn e parė qė i jemi drejtuar njėri-tjetrit, kur tė kėrkova tė flasim pėr gjėrat mbi dokumentacion dhe jo mbi retorikė. Por ty askund nuk tė pėlqen tė flasėsh nė bazė dokumentacioni. Ti kėrkon afirmim tė doktrinės, por kėtu nuk ka afirmim.

Prej kėtu rrjedh refuzimi jocivil qė i bėhet temave e shkrimeve qė tregojnė se shkruesi i tyre s'ka hapur libra e dokumenta elementare pėr tė pasur njė diskutim real dhe jo hedhje parrullash pas llogoresh.
 
I vjetėr 31.8.2009, 19:28   14
alk
 
Kodmors ne po diskutojmė nė mėnyrė tė lirė, si njerėz tė lirė qė jemi gjithashtu kemi tė drejtė ta shprehim edhe mendimin e lirė, por gjithsesi pa pasur tendenca imponimi dhe duke u bazuar nė realitet sado qė tė jetė i shtrembėruar apo devijuar nga arsye tė ndryshme.

Une e di se ēdo tė thotė histori me direktiva kominterne, mirėpo nuk mund tė jetė e tėrė historia jonė e direktuar deri nė atė nivel sa gjithqka tė jetė e mjegulluar dhe e stopuar nė atė direktivė , nuk ėshtė ēdo e vertetė e kundėrshtueshme potencial pėr tmos qenė e vėrtetė.

Kjo baza e pėrbashkėt pėr diskutim mos ėshtė vallė pranim dhe pajtim me ideologjinė tėnde dhe shikim i historisė nga kėnveshtrimi ideologjik i yti, thua se nuk nisesh nga pershkrimi ideologjik i historisė, ndėrsa meqė unė paskam ideologji tjetėr mė thua se skam ēfarė kerkoj nė kėtė forum.

E pranoj realitetin historik por shikimi i vetėm njėrės anė tė medaljonit nuk ėshtė pranim i realitetit historik ,pėrkundrazi ėshtė injorancė dhe nuk ėshtė injorancė peshimi i tė drejtė i sė vėrtetės duke i shikuar tė dy anėt, kėto luftėra se kush e ka mė tė drejtė na kanė vėnė nė kėtė pozitė ku jemi sot.
Ideologjitė gjithmonė janė nė luftė njėra me tjetren dhe e shtrembėrojnė tė vėrteten deri nė atė pikė sa tė arrijnė tė hipnotizojnė masat.

Tani qė ti je i profilizuar nė njė fushė tė caktuar sdo thotė se vetem pershkrimi yt ėshtė i drejtė apo jo.
 
I vjetėr 31.8.2009, 20:01   15
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Tani qė ti je i profilizuar nė njė fushė tė caktuar sdo thotė se vetem pershkrimi yt ėshtė i drejtė apo jo.
Jo, do tė thotė qė pėr sa kohė ti nuk ke njohuri elementare tė kohės pėr tė cilėn do tė flasėsh, gjė qė ėshtė katėrcipėrisht e dukshme, pėr sa kohė qė ti ke mungesė dokumentacioni pėr parrullat qė lėshon dhe qė tani i quan dhe si "anė tjetėr e medaljes" duke iu "dhėnė" kėshtu me retorikė dhe "vlerė historike" (!) kur s'janė gjė tjetėr veē parrulla, pra s'pėrbėjnė fare asnjė anė tė medaljes, por tregojnė qė ti abuzon me logjikėn dhe pret tė gjesh leshko pėrballė, pėr sa kohė krijon nė mendjen tėnde armiq e mullinj ere duke i vėnė bashkėbiseduesit fjalė qė nuk i ka thėnė, pėr sa kohė ke paaftėsi tė shikosh se ēfarė konkretisht shkruan ai me tė cilin po flet, e pėr sa kohė qė ti refuzon me vetėdije tė kuptosh shqip, atėherė konsideroje veten tė vetėrefuzuar.

Po tė them haptas fare shko lexo kundėrshtarėt e Zogut, bashkėkohės tė tij, tė shikosh qėndrimin e tyre se mbase dhe ēuditesh dhe sqaron pikė sė pari veten tėnde, ndėrsa ti del e akuzon se dhe unė po i shėrbekam ideologjisė. Jo, unė e njoh veten time pėr aq tė sinqertė sa tė mos ta lejoj ideologjinė time tė ndėrhyjė nė perceptimin e realitetit, sepse ideologjinė unė nuk e pėrdor si mjet pėr deformimin e perceptimit sipas gjendjes time emocionale, por pėr tė vepruar mbi realitetin, tė cilin sa mė mirė ta njoh aq mė mirė mė lejon tė veproj mbi tė. Gjėrat i deformojnė ata qė kanė frikė prej realitetit e ata qė duan tė fshehin diēka.

Gjithkush ėshtė i mirėpritur tė marrė pjesė nė log, prandaj regjistrimi ėshtė i lirė, por ama gjithkush pėr sa kohė qė flet nė bazė dokumentash dhe analize tė shėndoshė, tė paktėn kėtu nė danat e historisė. Ti pėr fat tė keq nuk i ke kėto dhe vazhdon tė mbetesh injorant me dashje, duke vazhduar tė refuzosh leximin e dokumentacionit historik. Spėrdredhja retorike (e zakonshme nė parrullėhedhės dhe zhurmues tė tjerė) nuk po tė ecėn se ke kaluar nė patetizėm, kėshtu qė para se tė filloj tė pėrsėritem pėr tė satėn herė, ndėrkohė qė kam qenė shumė i qartė qė nė fillim, ky diskutim merr fund kėtu.
 
Ēėshtja u mbyll





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:06.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.