Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 19.8.2009, 18:49   1

Shkrim i cituar Perėndimor: Masa kundėr shitblerjes sė pronave nė zonat turistike


Citim:
Berisha: Do tė mbrohet pasuria kombėtare e Shqipėrisė

Kėshilli i Ministrave diskutoi sot mbi projektligjin “ Pėr rregullimin e pronėsisė mbi truallin shtetėror nė zonat me pėrparėsi turistike.”

Kryeministri vuri nė dukje se kėto zona tė quajtura ndryshe fshatra turistike gjatė kėtyre 17 viteve janė zhvilluar nė thyerje tė plotė tė ligjit dhe kontratės, mbi tė cilėn kjo veprimtari ėshtė bazuar. Ai gjithashtu sqaroi se fshatrat turistike nuk kanė qenė dhe nuk janė nė pronėsi tė zhvilluesve tė tyre, por tė shtetit.

"Ndėrtuesit dhe zhvilluesit e kėtyre trojeve kanė krijuar marrėdhėnie kontratuale dhe i kanė shitur ato. I kanė shitur me shuma, qė variojnė nė shifra tė ndryshme dhe sot nė se i pyet ata qė i kanė nė zhvillim e sipėr, nuk i shesin nėn 1 mijė euro."

Duke vėnė nė dukje se e tėra kjo veprimtari shitblerje ėshtė nė kundėrshtim flagrant me kontratėn qė ata kanė me shtetin, kryeministri tha se zgjidhja e kėtij problemi ėshtė qė kjo shtresė tė paguajė me ēmim tregu, truallin, si dhe mjedisin tjetėr tė pėrbashkėt.

"Vetėm nė kėtė mėnyrė, zhvilluesit e tyre nuk do tė mund tė keqshfrytėzonin ēdo pėllėmbė tokė tė tyre".

Kryeministri kėrkoi nga Ministria e Financave vendosjen e tė gjitha tagrave dhe qėndrimin ndaj kėtij problemi tė rėndėsishėm.

“E gjithė kjo veprimtari ėshtė veprimtari e taksueshme qartėsisht. Ndaj dhe kėta zotėrinj do tė shlyejnė qindarkė pėr qindarkė detyrimet qė kanė ndaj shtetit. Kėto para do ti kalojnė fondit tė kompensimit tė pronarėve. Kėtu ėshtė fjala pėr pronarėt e vėrtetė , e jo pėr ata qė u kanė marrė edhe vėllezėrve tė vet me dokumente tė falsifikuara edhe pjesėn e fundit qė u takonte. Ata nuk janė pronarė, ata janė njė grup tė pėrēudnuarish, tė cilėt do tė kundėrshtojnė ēdo nismė qė merret dhe ēdo pėrpjekje tė kėsaj qeverie pėr tu afruar zgjidhjes sė problemit tė madh dhe e bėjnė kėtė vetėm pėr t'i shpėtuar sherrit familjar dhe pėr t'u thėnė se fajin e ka qeveria dhe jo ata qė kanė grabitur tokėn, sepse si ka mundėsi qė ēdo hap qė bėn nė vend qė tė pėrshėndetet, dalin me ekstremistė se tė gjithė tė tjerėt 5 apo 6 persona, tė stisur dhe tė nxitur sikur gjoja pėrfaqėsojnė pronarėt, por ata pėrfaqėsojnė grabitqarėt e trojeve familjare dhe kėta nuk do t'i dėgjojmė ndonjėherė, ndaj dhe i gjithė fondi do tė kalojė tėrėsisht pėr tė kompensuar pronarėt".


Projektligji pėr pasuritė e sindikatave

Kėshilli i Ministrave mori nė shqyrtim dhe projektligjin pėr shfuqizimin e ligjit, “Pėr rregullimin e pasojave, qė kanė rrjedhur nga zbatimi i dekretit “Mbi pasuritė e sindikatave”.

Duke folur mbi kėtė projektligj, kryeministri kėrkoi qė tė gjitha pronat e ish-bashkimeve profesionale, tė cilat janė resurset turistike mė tė mira tė vendit dhe qė aktualisht nuk janė nė pronėsi tė askujt pėrveēse tė shtetit, tė merren dhe tė shndėrrohen nė shoqėri aksionare, ku shteti ėshtė pronar.

Kryeministri sqaroi se kjo bėhet pėr ti shpėtuar abuzimit nė mėnyrė qė ti qėndrohet garant rikonstruksionit tė plotė tė tyre dhe mė pas shteti do ti shesė aksionet e tij.

“Qė nė momentin qė ato do tė ndėrtojnė shteti ėshtė i gatshėm ti shesė aksionet dhe tė vazhdojnė tė tjerėt. Por ndryshe po tė mos jetė shteti i pranishėm do tė vazhdojė bixhozi me kėto pasuri ashtu si ka vazhduar gjatė gjithė kėsaj kohe".

Kryeministri shtoi se ligji i cili vjen nė kohėn e duhur ėshtė vlerėsuar nga eksponentė tė rėndėsishėm tė tė sindikatave, tė cilėt e vlerėsojnė si njė hap tė rėndėsishėm, sepse e kanė kuptuar se aty janė nė zhvilluar procese tėrėsisht tė papranueshme.


Kėrkesė pėr ligjin e tokave tė papunuara

Gjithashtu, gjatė mbledhjes sė qeverisė, kryeministri kėrkoi me kėmbėngulje hartimin e ligjit pėr tokat e braktisura.

Duke e ritheksuar se ėshtė i nevojshėm adaptimi sa mė shpejt i njė qėndrimi tė ri ndaj tokės sė papunuar, kryeministri kėrkoi nga Ministria e Bujqėsisė pėrfundimin e shpejtė tė projektligjit qė vendos dhėnien e tokės sė papunuar me tė dhjetė.

"Toka qė lihet pa punuar", tha kryeministri, "degradohet, ēka ėshtė e palejueshme. Ndaj dhe ligji duhet t’i japė fund situatės sė papranueshme me tokat e papunuara".

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=28041
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:11.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.