Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 29.8.2009, 00:30   1

Shkrim i cituar Lindor: Pushtuesit sllavė pėrvetėsojnė simbolikėn ilire


Citim:
Tė gjitha kėshtjellat ilire, duke filluar nga gjiri i Ambrakisė e deri nė Istėr tė Sllovenisė kanė shenjėn e Rrotės qė simbolizon Diellin, kultin e diellit.

Njė shenjė tė tillė mban edhe skulptura e bronztė qė u vendos para dy ditėve nė Muzeun e Maqedonisė. Ajo ėshtė njė vepėr monumentale e gjetur para 12 vjetėsh nė njė nekropol nė lokalitetin arkeologjik Isar - Marvinci nė Vallandovė.

Rekonstruimi i gruas qė ka pas jetuar nė shekullin e VII para erės sonė qė mbase mund tė jetė kujdesur pėr ruajtjen e kultit tė diellit ėshtė vepėr artistike bazuar nė artefakte tė vėrteta.

Skulpturėn e gjatė 3 metra e ka punuar Svetko Jovanovski, skulptor akademik qė punon nė muze. Edhe presidenti i ndjerė i Republikės sė Kosovės, Ibrahim Rugova nė stemėn e presidencės e ka rrotėn, pikėrisht kėtė rrotė qė e ka edhe kjo grua qė ka jetuar para 27 shekujve.

"Vėnia e skulpturės, gruas qė e mban simbolin e rrotės, diellit tregon qartė se ėshtė perėndeshė ilire. Fisi Pajon ėshtė ilir, gjė qė e argumentojnė tė gjitha dokumentet e shkruara greke, bullgare e serbe. Pajonėt ishin fisi mė luftarak qė tregoi trimėri nė Luftėn e Trojės, ku dhe i pėrshkruan edhe Homeri nė epet e tij", thotė historiani Skėnder Hasani.

Akademik Milutin Garaēanin, arkeologu me fame botėrore qė gjatė gėrmimeve arkeologjike nė vitet 60-tė, ka thėnė "pėr ēudi, ēka po gjejmė po gjejmė ilire, po gjejmė tumula".

"Tomulat janė karakteristike vetėm tek varrimet e ilirėve", thotė Hasani, duke sqaruar se nė buletinin e muzeut tė Manastirit, Shtipit, dhe qyteteve tė tjera lindore tė Maqedonisė qėndrojnė tė gjitha ata qė ka thėnė Garaēanin, i cili nuk ka qenė emėruar pėr tė bėrė politikė, por pėr tė hulumtuar.

"Politika relative e bėn tė vetėn. Nė kėtė krizė ekonomike jemi kundėr skulpturomanisė nė kryeqendėr, por vėnien e kėsaj skulpture para muzeut e pėrshėndesim, pasi na erdhi njė perėndeshė ilire para Institutit tė trashėgimisė kulturore", thotė historiani Hasani.

I bindur se politika njė ditė do tė ndėrrojė, thotė se, bota e di se kush janė pajonėt e kush janė simbolet e ilirėve.

"Njė ditė do tė pėrfundojė dhe kjo politikė e antikizimit, e pėrvetėsimit, dhe tė gjitha gjėrat do tė vijnė ne vendin e vet, do tė paragjykohet sipas burimeve shkencore. Kjo politikė qė bėhet me shkencėn, me arkeologjinė ėshtė relative dhe shumė shpejt gjėrat do tė vijnė nė binar", thekson Hasani.

Skulptura tė ngjashme me kėtė tė gruas me rrotė janė gjetur edhe nė lokalitetet e tjera arkeologjike.

http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/876.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim


Pėrdorimi i ēėshtjes



Ora nė Shqipėri ėshtė 01:03.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.