Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 13.9.2009, 09:19   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Thaēer-Gorbaēovit: Perėndimi nuk e do ribashkimin e Gjermanisė


Ėshtė interesante tė shikohet retorika "perėndimore" kundėr bashkimit tė Gjermanisė dhe kundėr "ndryshimit tė kufijve", qė e dėgjojmė dhe sot, por pėr rastin tonė kėsaj radhe. Ngjashmėritė janė tė mėdha nė diskutim makiavelian, dallimi ėshtė se Gjermania dhe gjermanėt pėrbėjnė rreth 10 herė mė shumė territor e popullsi se ne:

Citim:
Thaēer-Gorbaēovit: Perėndimi nuk e do ribashkimin e Gjermanisė

Nė njė takim jashtėzakonisht tė sinqertė me Gorbaēovin nė Moskė, nė vitin 1989, pėr tė cilin deri tani ka pasur shumė pak informacion, Thaēer mendohet se i ka thėnė liderit sovjetik qė destabilizimi i Europės Lindore dhe shpėrbėrja e Traktatit tė Varshavės nuk pėrkonin me interesat e Perėndimit.

Kryeministrja tha se tė gjithė po e vini re erėn e ndryshimeve nė rajon dhe ngulmoi qė Perėndimi nuk do tė kėmbėngulte pėr demokratizimin e tij dhe nuk do tė bėnte asnjė veprim qė do tė rrezikonte sigurinė e Bashkimit Sovjetik.

Edhe 20 vjet pas kėtij takimi, thėniet e ish-kryeministres ka tė ngjarė qė tė shkaktojnė shumė debate e diskutime. Por ajo ēka ėshtė me tė vėrtetė jashtėzakonisht e rėndė, ėshtė fakti qė Thaēer pranoi se ky qėndrim ishte krejtėsisht i kundėrt me prononcimet publike dhe zyrtare tė komunikatave pėr shtyp tė NATO-s dhe se vetė Gorbaēovi duhej tė pėrqendrohej te fjalėt e saj dhe jo te komunikatat zyrtare.
"Ne nuk e duam njė Gjermani tė bashkuar. Njė bashkim i Gjermanisė do tė ēonte nė njė ndryshim tė kufi jve tė vendosur pas Luftės II Botėrore dhe ne nuk mund ta lejojmė njė gjė tė tillėn, sepse kjo do tė minonte stabilitetin e gjithė situatės ndėrkombėtare dhe do tė vinte nė rrezik shoqėrinė tonė".
Pikėpamjet e saj tė ashpra nė lidhje me ndryshimet demokratike tė mundshme qė po pėrvijoheshin nė Europėn Lindore, kanė dalė nga regjistrimet zyrtare tė Kremlinit, qė janė shpėrndarė nė Moskė. Pas largimit tė Gorbaēovit nga pushteti, nė vitin 1991, kopje tė arkivave tė shtetit u dėrguan nė fondacionin e tij personal nė Moskė.

Disa vjet mė parė, Pavel Stroilov, njė shkrimtar i ri qė po bėnte kėrkime nė fondacionin e Gorbaēovit, kuptoi rėndėsinė e madhe historike tė materialeve nė tė cilat po gėrmonte. Kėsisoj ai kopjoi rreth 1000 transkriptime tė tė gjitha diskutimeve tė byrosė politike dhe i mori me vete nė Londėr pėr tė vazhduar kėrkimet e tij.

Nė kėtė material tregohet pėr reagimet e rusėve ndaj ngjarjeve tė vrullshme tė vitit 1989, si dhe pėr tentativat e jashtėzakonshme tė bėra nga Franca dhe Britania e Madhe pėr tė ndaluar bashkimin e Gjermanive dhe gjithė strategjinė e tyre pėr tė nxitur Bashkimin Sovjetik qė ta ndalonte njė ndryshim tė tillė.

Nė to dukej qartazi edhe urrejtja qė kishte Gorbaēovi pėr liderėt e vjetėr komunistė tė Europės Lindore, veēanėrisht liderin e Gjermanisė Demokratike, Honeker. Nė njė nga kėto transkriptime, Gorbaēov e ka quajtur atė "trap".

Pėr sa i pėrket ish-kryeministres britanike, ajo e dinte shumė mirė qė nėse thėniet e saj do tė bėheshin publike, gjullurdia qė do tė pasonte do tė ishte e jashtėzakonshme. Ajo madje kishte shkuar mė tej nė bisedėn me Gorbaēovin, duke shkaktuar tek ai habi kur i kishte dalė nė mbrojtje liderit komunist tė Polonisė, Jaruzelski. Pėr tė, ky njeri qė donte tė shtypte lėvizjet demokratike nė vend, ishte "kurajoz dhe patriot".

Ajo vuri re qėndrimin "e qetė" tė Gorbaēovit ndaj rezultatit tė zgjedhjeve nė Poloni, ku komunistėt ishin mundur pėr herė tė parė nė njė votim tė hapur. Madje Gorbaēov qėndronte shumė i qetė ndaj gjithė situatės sė ndryshimeve edhe nė vende tė tjera tė Europės Lindore. Mė pas, gjatė takimit, Thaēer i tha Gorbaēovit:
"Me sa kuptoj unė, qėndrimi juaj ėshtė mirėpritja e zhvillimeve nė vendet komuniste, me kusht qė Traktati i Varshavės tė mos shpėrbėhet. E kuptoj plotėsisht qėndrimin tuaj".
Pikėrisht nė kėtė moment plas edhe bomba. Para se tė vazhdonte mė tutje, i kėrkoi Gorbaēovit qė ajo qė do tė thoshte, nuk duhej tė regjistrohej. Gorbaēovi pranoi, por duket se Kremlini gjithsesi ia gjeti anėn tė merrte vesh se ēfarė u tha dhe kjo pėrmes dikujt qė i kishte dėgjuar me veshė bashkėbiseduesit.

Nė pjesėn nė vijim thuhet se Thaēer ishte shprehur shumė e shqetėsuar pėr sa po ndodhte nė Europėn Lindore dhe se, sipas saj, ndryshimet e mėdha "duheshin shmangur". Dhe kėto ndryshime e ēonin atė tė besonte se edhe Gjermania mund tė ribashkohej, synim qė nė fakt kishte qenė qėllim zyrtar edhe pėr Perėndimin qė prej 10 vitesh.

Kryeministrja e siguroi Gorbaēovin se Presidenti Bush gjithashtu nuk do tė ndėrmerrte asnjė veprim kundėr sigurisė sė Bashkimit Sovjetik. I njėjti mesazh iu pėrcoll mė pas Gorbaēovit personalisht edhe nė takimin sovjeto-amerikan tė Maltės.

Materialet e Kremlinit janė njė tregues i gjithė kaosit dhe konfuzionit qė shoqėroi rėnien e regjimit komunist nė Europėn Lindore. Rusėt e dinin se Gjermania Lindore ishte shumė e rėndėsishme pėr interesat e tyre, por nuk mund tė bėnin gjė kundėr bashkimit tė saj dhe vetė Gorbaēovi ishte i vendosur qė tė mos dėrgonte trupa nė vendet "rebele".

Ajo ēka ėshtė e ēuditshme, ėshtė fakti se rusėt madje kanė diskutuar me njėri-tjetrin pėr mundėsinė e rrėzimit nga ana e tyre e Murit tė Berlinit, 6 ditė para hapjes sė tij. Kjo del nė shėnimet e njė diskutimi nė Byronė Politike mė 3 nėntor tė vitit 1989. Ja transkriptimi:
Kryuchkov (shefi i KGB-sė): Nesėr, 500 mijė njerėz do tė dalin nė rrugėt e Berlinit dhe qyteteve tė tjera...

Gorbaēov:A shpresoni se Krenz (pasuesi i Honekerit) do tė qėndrojė? Nuk do tė jemi nė gjendje qė t‘ua shpjegojnė njerėzve tanė humbjen e Republikės Demokratike Gjermane. Megjithatė nuk do tė ishim nė gjendje qė ta mbanim pa Republikėn Federale.

Shevernaze (Ministėr i Jashtėm): Mė mirė do tė ishte ta rrėzonim vetė murin.

Kryuchkov: Do tė ishte e vėshtirė pėr ata, nėse do ta bėnim ne njė gjė tė tillė.

Gorbaēov: Perėndimi nuk e do ribashkimin e Gjermanive, por dėshiron qė tė na pėrdorė ne pėr tė parandaluar njė veprim tė tillė, pėrmes ndonjė pėrplasjeje mes nesh.
Ish-kryeministrja britanike nuk ishte i vetmi person i shqetėsuar nė lidhje me ngjarjet nė Gjermani. Njė muaj pas rėnies sė Murit tė Berlinit, Jacques Attali, kėshilltari personal i Presidentit Mitterrand, u takua me Vadim Zagladin, njė ndihmės i afėrt i Gorbaēovit nė Kiev.

Attali tha se refuzimi i Moskės pėr tė ndėrhyrė nė Gjermaninė Lindore e kishte ēuditur shumė lidershipin francez dhe nga ky veprim lindte pyetja: Mos vallė Bashkimi Sovjetik e kishte fjetur mendjen nė lidhje me bashkimin e mundshėm tė Gjermanive? Njė situatė e tillė kishte ngjallur panik.

Mė pas ai kishte ripėrsėritur tė njėjtėn fjali qė kishte thėnė edhe Thaēer nė Moskė, pra qė "Franca nė asnjė mėnyrė nuk e dėshiron ribashkimin e Gjermanisė, edhe pse e kupton se ai ėshtė i pashmangshėm".

Nė prill tė vitit 1990, 5 muaj pas rėnies sė Murit tė Berlinit, Attali tha se mundėsia e ribashkimit po shkaktonte ankthe tė mėdha te politikanėt francezė. Sipas transkriptimeve, mėsohet se ai i tha Presidentit Mitterrand qė nėse njė gjė e tillė do tė ndodhte, atėherė ai "do tė fluturonte nė Mars e do tė jetonte aty".


Takimet mė tė vėshtira pėr Gorbaēovin ishin ato qė ai zhvilloi me gardėn e vjetėr nė paktin e Varshavės. Ata ishin tė gjithė shumė dyshues ndaj tentativave tė tij pėr tė reformuar komunizmin. Kundėrshtinė mė tė madhe ai e pati nga Berlini Lindor. Honeker, lideri i Gjermanisė Lindore, ishte nė moshė shumė tė madhe dhe jo fort i kthjellėt mendėrisht.

Lidershipi gjermano-lindor po e kuptonte se ai po humbiste kontrollin dhe si pasojė e kishin ndarė mendjen pėr ta zėvendėsuar. Gorbaēov ngulmoi se ata duhet t‘i zgjidhnin me njėri-tjetrin mosmarrėveshjet e brendshme.

Egon Krenz, zėvendėsi i Honekerit, mendonte se atij i duhej aprovimi i Moskės pėr tė marrė pushtetin nė dorė dhe pėr kėtė arsye ai i kishte sugjeruar Gorbaēovit organizimin e njė grushti shteti. Tre javė mė pas, Honeker ishte pėrmbysur. Gorbaēov e pa me sytė e vet kaosin qė sundonte nė Lindje tė Gjermanisė gjatė vizitės qė bėri me rastin e 40-vjetorit tė Gjermanisė Lindore.

Ja ēfarė shkruhet pėr datėn 9 tetor nė ditarin e Anatoli Chernayev, zyrtar i lartė i Kremlinit, pėrgjegjės pėr ēėshtjet e marrėdhėnieve me partitė e tjera komuniste.
"Ndėrsa Gorbaēov dhe Honeker po ecnin sė bashku, njerėzit thėrrisnin emrin e Gorbaēovit. Nė ceremoni ndodheshin rreth 20 liderė tė tjerė, por asnjėrit prej tyre nuk iu thirr emri. Tė gjitha festimet u pėrqendruan te Gorbaēovi".
Politikanėt qė takonin kėshilltarėt e Gorbaēovit nėpėr Europė, kėrkonin qė liderit sovjetik t‘i pėrcillej ideja se Perėndimi nuk ishte pro bashkimit tė Gjermanisė. Nė njėrin nga transkriptimet ndodhet edhe njė shpėrthim qė pati Gorbaēovi ndaj liderit komunist gjermano-lindor, Honeker:
"Honeker ėshtė njė trap. Ai tė paktėn duhet t‘u kishte thėnė bashkėkombėsve tė tij se ka bėrė gjatė kėsaj kohe 4 ndėrhyrje kirurgjikale, se ėshtė 78 vjeē dhe nuk ka fuqi e forcė pėr tė pėrmbushur detyrat e tij. Vetė po ta kishte bėrė njė gjė tė tillė, ndoshta mund tė kishte pasur shansin tė mbetej njė figurė e vlerėsuar nė histori".
Por nė fakt Honeker mallkohej prej vetė gjermanėve. Pas rėnies sė murit, qėndrimi i Gorbaēovit ndaj ribashkimit tė Gjermanive u ashpėrsua. Nė njė takim me Presidentin e atėhershėm tė Shteteve tė Bashkuara, Bush, ai i tha homologut tė tij se bashkimi duhet tė ndodhte nė kuadrin e rikonfigurimit tė Europės. Ai e akuzoi Perėndimin se po pėrpiqej qė "tė impononte" vlerat perėndimore nė Europėn Lindore. Ai madje ndėrmori edhe njė sulm ndaj Helmut Kolit, kancelari i atėhershėm gjerman, qė e kishte marrė shumė me nxitim ēėshtjen e ribashkimit.

Ndėrkohė, Thaēer edhe nė vitin 1990 vazhdonte qė t‘i ngadalėsonte proceset. "Unė jam e bindur se ribashkimi i Gjermanive kėrkon njė periudhė tė gjatė tranzicioni. E gjithė Europa po e ndjek kėtė proces jo pa frikė, duke pasur parasysh se kush i nisi dy luftėrat botėrore", i tha ajo Gorbaēovit.

Pėr sa i pėrket ribashkimit, pėr realizimin e tij u deshėn edhe 2 vjet tė tjera negociata mes dy Gjermanive dhe 4 aleatėve fitimtarė tė luftės sė fundit.


http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=70958
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 21:57.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.