Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 21.9.2009, 03:39   1

Zėvendėsimi i lekut me euron


Citim:
Do tė zėvendėsoshet leku me Euro?!

Kryeministri i Republikės, Sali Berisha ka deklaruar se Shqipėria duhet tė pėrgatitet pėr tė zėvendėsuar lekun me euron. Deklarata ėshtė bėrė gjatė konferencės sė 8-tė ndėrkombėtare tė Bankės sė Shqipėrisė.

“Euro, duhet tė jemi realist, po bėhet njė problem madhor pėr ekonomitė tona, nė mėnyrė tė pėrsėritur mendoj, jo pėr shkak tė kursit, se ky kurs ėshtė plotėsisht i pranueshėm, por fakti qė kjo monedhė e mbėshtetur nė ekonominė mė tė madhe tė botės, siē ėshtė ekonomia e Bashkimit Europian, bėn presion mbi monedhat tona, unė mendoj se e shpejtė do tė jetė dita, kur ne duhet tė dorėzohemi, nuk do tė vazhdojmė betejėn me euron, por duhet tė pėrfshihemi nė euro, nuk na mbetet rrugė tjetėr. Vendet tona, qė jemi jashtė anėtarėsisė tė Bashkimit Europian, kemi gjithsej 1 pėr qind e Prodhimit tė Brendshėm tė Bashkimit Europian. Atėherė ėshtė e domosdoshme qė disa marrėdhėnie financiare, me Bankėn Qėndrore Europiane, duhet tė negociohen. Ekonomitė tona po eurizohen, normal. Kjo nuk mund tė them qė ėshtė njė gjė e keqpritur, se ky ėshtė destinacioni ynė, por kur shoh qė edhe skeptikėt britanikė kanė filluar tė mendojnė ndryshe pėr euron, imagjinoni ju se ē’mund tė mendojmė ne pėr presionet qė na bėn ajo”- ėshtė shprehur Berisha.

Kryeministri u ka bėrė thirrje bankave qė tė mbėshtesin me kredi ekonominė, si mėnyra mė e mirė pėr tė kapėrcyer pėrfundimisht efektet e krizės.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=9641&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.9.2009, 10:21   2
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Shpoje kovėn qė tė nxjerrėsh mė shumė ujė, i thonė kėsaj pune.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.8.2010, 22:20   3
Citim:
Shkalla e lartė e eurorizimit

Nė njė studim tė sajin, Banka e Shqipėrisė analizon shkaqet e pėrdorimit tė euros nė vend dhe sjelljet e shqiptarėve nė situata tė ndryshme.

Sipas BSH-sė, shkalla relativisht e lartė e eurorizimit tė ekonomisė reflektohet edhe nė bilancet e agjentėve ekonomikė: njė pjesė e konsiderueshme e aktiveve dhe detyrimeve financiare, si dhe e transaksioneve qė ata kryejnė, realizohen nė monedhė tė huaj.

Vėrehet njė normė veēanėrisht e lartė eurorizimi nė kahun e aktivit, mė e spikatur kjo pėr individėt. Ndėr shkaqet kryesore, iniciatore tė eurorizimit, nė literaturė pėrmenden motivet paraprirėse mbrojtėse ndaj normave tė larta tė inflacionit apo luhatjeve nė kursin e kėmbimit.

Stabilizimi i kėtyre faktorėve pėrgjithėsisht nuk shoqėrohet me proces tė kundėrt de-eurorizues. Kėshtu, pėr rastin e Shqipėrisė, pėrveē faktorėve psikologjikė qė veprojnė nė vazhdimėsi, nė krahun e aktivit tė bilancit, eurorizimi favorizohet kryesisht nga hyrjet valutore nė formėn e remitancave, investimet e huaja direkte apo linjat e kredisė bankare.

Megjithatė, pėr shkak tė normave tė larta tė interesit nė lekė, njė pjesė e konsiderueshme e depozitave tė individėve mbahen nė monedhė vendase.

Nė kahun e pasivit, faktorėt favorizues tė kėrkesės sė lartė tė bizneseve pėr kredi nė valutė janė normat mė tė ulėta tė referencės pėr interesat nė valutė kundrejt monedhės vendase dhe burimi i tė ardhurave nė valutė.

http://216.75.13.41/index/ekonomi/38...89592ad0a.html
Citim:
Shqiptarėt “zėvendėsojnė” lekun me euron

Shqiptarėt po e pėrdorin gjithnjė e mė shumė monedhėn europiane, euro, edhe pse zyrtarisht kanė paranė e tyre, lekun. Mjafton tė vėzhgosh njėsitė tregtare ku ofrohen shėrbime dhe mallra tė ndryshme nė euro dhe kupton se eurorizimi nė Shqipėri ėshtė pėrhapur me shpejtėsi nė vitet e fundit.

Duke nisur nga shkollat dhe kurset private, apartamentet, pajisjet elektronike dhe shtėpiake, ofertat pėr pushime jashtė, veshjet, e deri nė bar-restorante, qė tė gjitha ofrohen me euro, duke zėvendėsuar monedhėn vendase, lek. Mallrat dhe shėrbimet qė shiten me euro po pėrhapen me shpejtėsi, saqė nisur nga kėto kushte, leku do tė zėvendėsohet shumė shpejt i tėri nga euroja.

Sipas Bankės sė Shqipėrisė, faktorėt kryesorė qė kanė pėrcaktuar kėrkesėn e individėve pėr kredi nė valutė janė burimi i tė ardhurave nė valutė, ēmimet e mallrave tė blera tė shprehura nė monedhė tė huaj dhe diferenca nė normat e interesit.

Ekspertėt e lidhin me faktin se produktet qė ofrohen me euro janė tė importuara dhe pėr tė shmangur rrezikun e kursit tė kėmbimit, tregtarėt preferojnė t’i shesin me valutėn qė i kanė blerė nė vendin e origjinės. Por i pakuptimtė konsiderohet ofrimi i tarifave nė euro pėr shkollat private qė japin gjuhė tė huaja apo pėr universitete me pronarė shqiptarė.

Me euro ofrohen tashmė prej kohėsh edhe hapėsirat e apartamenteve pėr shitje apo me qira, pas gati 8 vjet dominim tė monedhės amerikane, dollar. Edhe pse ndėrtuesit i blejnė lėndėt e para nė lek, produktin final, apartamentin ose objektin e shesin me euro.

E njėjta gjė ndodh me dyqanet e veshjeve, tė cilat nė artikujt qė shesin kanė tė stampuar etiketa me ēmime nė euro dhe ku duhet tė bėsh konvertime me kurs fiks qė tė ofron butiku. Kėto dhe tė tjera shėrbime, si kreditė, qė konsiderohet njė tjetėr problem jo pak serioz, i kanė vendosur shqiptarėt nė pozita tė vėshtira, por qė deri mė sot asnjė ent shtetėror nuk ka dhėnė shpjegime rreth pėrhapjes sė fenomenit “Euro”.

Ekspertėt e gjykojnė tė gabuar sjelljen e firmave dhe shoqėrive private, duke e lidhur me faktin se tė ardhurat e shqiptarėve janė me lek, kurse tė mirat materiale dhe shėrbimet po i blejnė gjithnjė e mė shumė nė valutėn europiane. Megjithatė, sipas tyre, kjo vjen edhe pėr faktin se Shqipėria ėshtė njė vend i rrethuar nga shtete qė pėrdorin euron dhe ku tregtia, deri nė masėn 65 pėr qind, kryhet me valutėn e Bashkimit Europian.

Pak kohė mė parė, kur guvernatori i Bankės sė Shqipėrisė, Ardian Fullani u pyet rreth mundėsive qė ka vendi pėr tė pėrdorur euron, pėrgjigjja e tij ishte: “Ende e largėt. Kėrkon kohė dhe procedura qė zgjasin tė paktėn 5 vjet, nėse e nisim zyrtarisht qė tani aplikimin”. Pėr t’u futur nė zonwn e pėrdorimit tw Euro-s, vendet duhet tė plotėsojnė disa kritere qė lidhen me aspektin ekonomik.

Si Shqipėria, ashtu dhe vendet e Malit tė Zi dhe Kosova e pėrdorin euron, por nė njė masė akoma e mė tė gjerė. Mirėpo kjo pėr shkak se nuk kanė njė monedhė tė tyren. Pėrdorimi i euros nga kėto dy shtete konsiderohet i paligjshėm nga autoritetet qendrore tė BE-sė, pėr shkak se nuk kanė marrė autorizim. Euron e pėrdor masivisht edhe fqinji tjetėr, Maqedonia, por nė vendet turistike dhe kur afrohen tė huaj.

http://216.75.13.41/index/ekonomi/09...01aab0b87.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.6.2011, 15:40   4
Citim:
Rajoni i Ballkanit, “nėn varėsinė” e euros

Pėrdorimi i tepėrt i euros nuk ėshtė defekt vetėm i ekonomisė shqiptare, por edhe vendeve tė tjera fqinje. Shtetet ballkanike po pėrdorin gjithmonė e mė shumė kėtė valutė nė ekonomitė e tyre, krahas monedhės sė tyre kombėtare.

Njė “preferencė” qė shoqėrohet me kosto, tė cilat rėndojnė kryesisht mbi qytetarėt. Kėtė dobėsi tė pėrbashkėt e ka vėnė nė dukje edhe guvernatori i Bankės sė Shqipėrisė, Ardian Fullani.

Pėrpara guvernatorėve tė bankave qendrore tė rajonit, ai ka theksuar se pėrdorimi masivisht i monedhės sė pėrbashkėt evropiane u shoqėrua me probleme gjatė periudhės sė krizės financiare globale dhe ky ėshtė njė sinjal pėr kujdesin qė duhet treguar.

Nė Shqipėri mallrat kryesore shiten nė euro, edhe pse qytetarėt i kanė tė ardhurat nė lekė. Kėshtu, ēmimet e shitjes sė apartamenteve janė nė euro, ato tė makinave gjithashtu, kontratat lidhen nė monedhėn euro, gjatė sezonit tė verės dhomat e hoteleve apo shtėpive tė pushimit gjithashtu ofrohen nė euro, nė shumė butikė veshjet shiten nė euro etj.

"Euromania" ka pėrfshirė qytetarėt shqiptarė gjatė viteve tė fundit, duke e shndėrruar monedhėn e pėrbashkėt evropiane nė valutėn e preferuar. Njė prirje qė vjen duke u theksuar dhe qė ėshtė me pasoja jo vetėm pėr monedhėn tonė kombėtare, lekun shqiptar, edhe pėr vetė ne. Kjo pasi duke pėrdorur euron si monedhė kryesore nė shumė produkte, veēanėrisht ato qė janė me kosto mė tė lartė, ne pėrballemi me riskun e kursit tė kėmbimit, qė do tė thotė se pagesės qė duhet tė bėjmė, i shtohet edhe kosto e transaksionit.

Vitet e fundit, euro ka forcuar ndjeshėm pozitat e saj kundrejt lekut shqiptar, i cili ėshtė zhvlerėsuar nė mėnyrė tė vazhdueshme duke filluar nga fundi i vitit 2008, periudhė kur globi u pėrfshi nga kriza financiare globale.

Sipas tė dhėnave tė Bankės sė Shqipėrisė, gjatė vitit 2009, monedha jonė u zhvlerėsuar nė masėn 13 pėr qind kundrejt euros dhe nė vitin 2010, zhvlerėsimi ishte 11 pėr qind. Ky nėnēmim vijon ende. Gjatė kėsaj jave, monedha evropiane ka shėnuar njė tjetėr rekord nė tregun tonė tė kėmbimit, duke kapur nivelin e 142.9 lekėve.

Fenomeni "euromania" mbart jo pak rreziqe. Kryesori ėshtė ai qė vjen nga kursi i kėmbimit. Nė kėtė periudhė tė mbiēmimit tė euros dhe zhvlerėsimit tė lekut blerja e produkteve nė euro apo edhe marrja e kredisė nė kėtė monedhė nuk ėshtė aspak me leverdi pėr qytetarėt, tė cilėt tė ardhurat mujore tė tyre i kanė nė lekė. Kjo pasi pėrveē normės sė interesit (nė rastin e kredisė) ata duhet tė paguajnė edhe koston e transaksionit.

Kjo ėshtė arsyeja qė Banka e Shqipėrisė u ka rekomanduar bankave tė nivelit tė dytė qė tė nxisin kreditimin nė lekė kundrejt atij nė valutė, me qėllim qė tė shmanget rreziku i kursit tė kėmbimit, qė shkakton si pėrfundim, rritjen e kredisė me probleme (kredisė qė nuk kthehet). Ky tregues ka pėsuar rritje tė vazhdueshme gjatė dy viteve tė fundit dhe nė


Bankat: Interesa tė ulėta pėr kreditė nė euro

Preferenca e qytetarėve pėr tė pėrdorur gjithmonė e mė shumė euron ka orientuar edhe politikat e bankave nė produktet dhe shėrbimet qė ato ofrojnė. Madje, kjo zgjedhje drejt euros ka ndikuar edhe nė pėrcaktimin e normave tė interesit tė kredive qė ka ofruar sistemi bankar.

“Pėr sa i pėrket ecurisė sė normave tė interesit nė tregun e kredive ato janė luhatur, nė rritje pėr lekun dhe nė rėnie pėr euron, ndonėse ky zhvillim gjykohet se pėrfaqėson politikat e veēanta tė bankave pėr segmente tė caktuara tė ekonomisė”,- ka deklaruar pak kohė mė parė guvernatori Fullani.

Kjo tendencė po ndodh nė njė kohė kur Banka e Shqipėrisė prej muajsh bėn apel pėr rritje tė kreditimit nė lekė dhe ulje tė huadhėnies nė euro, pėr tė shmangur kėshtu riskun e kursit tė kėmbimit pėr klientėt dhe mbrojtur bankat nga moskthimi i kredive. Njė apel qė mesa duket ka rėnė nė “vesh tė shurdhėt”.

Nga tė dhėnat e Bankės sė Shqipėrisė rezulton se rreth 75 pėr qind e totalit tė kredisė qė kanė dhėnė bankat ėshtė nė valutė tė huaj dhe kryesisht nė euro.
Kjo ka ndodhur pasi gjithēka vėrtitet sipas njė rrethi vicioz. Klientėt kėrkojnė mė shumė kredi nė euro dhe bankat nga ana e tyre, akordojnė mė shumė kėtė lloj kredie, duke ofruar edhe interesat mė tė leverdishme pėr tė qenė konkurruese nė njė treg, ku operojnė gjithsej 16 banka me kapital tė huaj dhe tė pėrbashkėt.

Nga ana tjetėr, normat mė tė ulėta tė interesit nxisin kėrkesėn pėr kreditė nė euro kundrejt atyre nė lekė. Preferenca pėr tė marrė kredi nė euro dhe pėr tė blerė produkte nė euro ėshtė mbizotėruese si te bizneset, ashtu edhe te individėt.

Nė kėto kushte, pėr tė nxitur kreditimin nė lekė, Banka e Shqipėrisė mori pak kohė mė parė vendimin pėr heqjen e remunerimit tė rezervės sė detyruar nė valutė pėr bankat.

“Pėrdorimi i valutės sė huaj nė nivele tė larta nė sistemin bankar dhe nė ekonomi mbetet njė ndėr dobėsitė e ekonomisė shqiptare. Duke shprehur interesin e tij pėr tė adresuar kėtė problem, Kėshilli Mbikėqyrės i Bankės sė Shqipėrisė mori vendimin pėr heqjen e remunerimit tė rezervės sė detyruar nė valutė. Kjo masė, efektivisht do t’i nxisė bankat tregtare tė ulin kostot e mbledhjes sė fondeve, duke favorizuar ndėrmjetėsimin nė monedhėn vendase”,- deklaroi guvernatori i BSH-sė, Ardian Fullani.



Debati i hapur: Euro nė vend tė lekut?


Pėrballė preferencės sė shqiptarėve pėr tė pėrdorur gjithmonė e mė shumė euron, pyetja qė lind natyrshėm ėshtė: Sa gati ėshtė ekonomia shqiptare qė tė zėvendėsojė monedhėn e saj me euron?

Debati lidhur me kėtė ēėshtje mbetet i hapur mes ekspertėve. Banka e Shqipėrisė e ka konsideruar tė parakohshme njė proces tė tillė. Sipas guvernatorit Fullani, leku ėshtė njė monedhė e qėndrueshme qė iu ka bėrė ballė “sfidave”, si kriza globale, duke u “zhvlerėsuar shumė mė pak se monedhat e tjera”.

Por nga ana tjetėr, zėvendėsimi i lekut me euron nuk ėshtė vetėm njė ēėshtje dėshire. Kjo pasi Shqipėria duhet tė plotėsojė disa kushte, ku kryesori ėshtė mbajtja nėn kontroll e deficitit buxhetor, njė tregues ende "i pabindur" pėr financat publike.



1 euro=143 lekė: Rekordi i ri nė tregun e kėmbimit

Gjatė kėsaj jave, euro i ėshtė afruar kuotės sė 143 lekėve nė tregun tonė tė kėmbimit, ndėr nivelet mė tė larta tė viteve tė fundit. Monedha e pėrbashkėt evropiane ka fituar ndjeshėm pikė si kundrejt dollarit ashtu edhe lekut shqiptar. Nė agjencitė valutore monedha amerikane ėshtė blerė me 97.4 lekė dhe ėshtė shitur me 98 lekė, ndėrsa euro ėshtė kėmbyer me 142.4 lekė nė blerje dhe me 142.9 lekė nė shitje.

Pėrfaqėsuesit e agjencive tė kėmbimit tregojnė se forcimi i euros ėshtė pasojė e ecurisė sė bursave ndėrkombėtare. Nė tregjet financiare botėrore monedha e eurozonės ka fituar ndjeshėm pikė gjatė kėsaj jave, duke u kėmbyer me 1 dollar e 44 cent.

Pėrveē bursave, njė tjetėr faktor qė ndikon ėshtė mungesa e valutės nė treg. Pėrballė kėrkesės nė rritje dhe ofertės sė paktė, ekuilibrat nė tregun e kėmbimit janė prishur, duke ēuar nė zhvlerėsimin e lekut kundrejt monedhės sė Eurozonės.

Njė euro e fortė ka mė shumė disavanzhe se avantazhe pėr ekonominė tonė. Kjo pasi preken tė gjithė klientėt e bankave qė kanė marrė kredi nė kėtė monedhė, pasi ata do tė paguajnė mė shumė pėr kėstet mujorė, ku normės sė interesit ju shtohet edhe kosto e transaksionit.

Gjithashtu pritet tė shtrenjtohen importet, ēka do tė shoqėrohet me rritje tė ēmimeve nė treg, por edhe me shtim tė tė ardhurave pėr administratėn doganore. Forcimi i euros ka kosto edhe pėr buxhetin e shtetit, pasi do tė shtrenjtohen pagesat pėr borxhin e jashtėm. Tė favorizuar janė eksportuesit, norma e fitimit tė sė cilėve do tė rritet.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=71024
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.9.2011, 20:37   5
Citim:
Berisha: Shqipėria synon hyrjen nė Eurozonė

Kryeministri Sali Berisha, nė intervistėn e dhėnė pėr CNN, gjatė vizitės sė tij nė SHBA, ka deklaruar se pavarėsisht krizės qė ka Evropa, Shqipėria synon pėrfshirjen nė grupin e Euros.

Ai ka theksuar se njė ndėr objektivat e qeverisė qė ai drejton ėshtė vazhdimi i punės dhe pėrmbushja e tė gjitha kushteve, tė cilat do ta bėjnė sė shpejti Shqipėrinė njė vend anėtar tė Eurozonės dhe tė Bashkimit Evropian.

“Unė qėndroj nė pritje dhe Bashkimi Evropian ėshtė dhe do tė mbetet projekti kryesor pėr vendin time. Dhe ne do tė bėjmė mė tė mirėn pėr tė arritur, atė qė na ėshtė kėrkuar pėr standardet dhe normat, pėr t`i pėrmbushur ato, dhe konsideroj atė njė proces tė merituar”, u shpreh kryeministri.

Ndėrsa ka shprehur besimin e thellė se vendet evropiane kanė fuqinė pėr ta tejkaluar krizėn.

Sipas tij, kriza qė ka pėrfshirė Evropėn, do tė kalohet shumė shpejt pasi Evropa e bashkuar tashmė ka njė trashėgimi tė sajėn e cila ėshtė euro.

“Dhe Shqipėria nuk ka arsye, pėr tė ngadalėsuar pėrpjekjet pėr shkak tė kėsaj krize. Unė besoj se euro pavarėsisht krizės sė momentit, do tė rezistojė dhe do tė cilėsohet si njė nga trashėgimitė mė tė mėdha tė Evropės nė tė gjithė kohėrat”, vijoi mė tej Berisha.

http://www.gazetaexpress.com/index.p...cid=1,18,63646
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.2.2012, 17:49   6
Citim:
Kosova jo e gatshme pėr monedhėn e saj

Kriza e borxheve e shteteve tė fuqishme nė botė po shkatėrron aftėsinė e pagesės sė bankave evropiane dhe po rrit normat e huamarrjes dhe si rezultat i krejt kėsaj thuhet se mund tė pritet qė disa shtete ta braktisin monedhėn euro.

Njė situatė e tillė, pra e rėnien sė euros, sjell rrezik pėr Kosovėn, e cila nuk ka monedhėn e saj. Pėrkundėr kėtij rreziku dhe faktit se tashmė sipas Kushtetutės, Kosova ka tė drejtė tė ketė monedhėn e vet, duket se institucionet e vendit as qė kanė menduar pėr kėtė.

Banka Qendrore e Kosovės (BQK) nuk sheh ndonjė rrezik tė afėrt pėr rėnien e euros, e ekspertėt duke e ditur se Kosova nuk ka pėrvojė nė sistemin monetar thonė se nuk do tė mundet tė udhėheqė politikėn monetare, kur sipas tyre, dihet se ajo paraqet njė instrument shumė tė rėndėsishėm tė shtetit nė politikėn e zhvillimit ekonomik.

Eksperti i ekonomisė, Musa Limani shprehet i bindur se Leku duhet tė jetė monedha qė pėrdorė Kosova, por me njė ndryshim apo ndonjė shkronjė qė ta dallonte nga ai i Shqipėrisė, sepse siē thotė ai, njėsia monetare pėrcakton edhe pėrkatėsinė kombėtare.

“Nė rend tė parė duhet ta vėmė interesin kombėtar, i cili pastaj duke e zhvilluar ekonominė, ne mund tė arrijmė ta forcojmė monedhėn tonė, por jo tė nisemi nga ajo se kjo ėshtė mė e fort dhe ne tė ikim nga elementet kombėtare”, ka thėnė ai.

Ekonomikisht dihet se qėndrueshmėria dhe forca e valutės nuk varet nga emėrtimi i saj por nga qėndrueshmėria e zhvillimit ekonomik tė njė vendi.

Por ka edhe raste kur monedha ka forcėn e saj.

“Vet monedha si e tillė nuk ta mundėson zhvillimin ekonomik, forca e monedhės mund tė ketė efekte pozitive vetėm sa i pėrket politikės monetare nė kuptimin e paraqitjes sė inflacionit, sepse e menaxhon mirė dhe drejtė Banka Qendrore dhe nuk lejon tė vie deri tek inflacioni”, ka deklaruar ai.

Cilėndo monedhė qė do tė pėrdorė nė tė ardhmen Kosova, BQK-sė do i lejohet ajo qė e ka si obligim, pra tė pėrcaktojė sa duhet tė jetė oferta dhe kėrkesa e parasė, sa duhet tė jetė masa e parasė nė qarkullim nė krahasim me fondin e mallrave si dhe mbi supe do tė ketė tė gjithė politikėn monetare dhe kreditore.

Guvernatori i BQK-sė, Gani Gėrguri pohon se Kosova ka pėrfituar shumė prej stabilitet monetar e besa edhe atij fiskal qė e ka sjellė euroja. Por, duke e ditur se forca e monedhės varet nga zhvillimi ekonomik i njė vendi, Gėrguri menjėherė shpreh rezervat e tij qė Kosova mund tė ketė monedhėn e saj.

“Nėse flas si kosovar ēdo kush ka dėshirė me pas monedhėn vendore. Edhe monedha ėshtė si ēdo produkt tjetėr vendor, do tė thotė se nėse monedha ėshtė e besueshme atraktive dhe e fort ēdokush e pėrkrahė, por monedha mė sė shumti pėrkrahet nėse prapa saj qėndron njė ekonomi e fort, e ekonomia e fort nėnkupton njė ekonomi qė ėshtė prodhuese dhe eksportuese, e siē e dini ne ende jemi nė atė fazėn qė po bėjmė hapat e parė drejtė kėsaj ekonomie”, ka thėnė ai.

Guvernatori Gėrguri, beson se edhe po tė ndodh rėnia e euros, duhet tė pėrdorim atė monedhė qė kanė shtetet me tė cilat kemi mė shumė kėmbim tregtar apo nga kemi remitenca mė shumė, qė nė kėtė rast janė Gjermania dhe Zvicra.

BQK-ja duke menduar se shtetet e fuqishme tė eurozonės nuk do tė lejojnė qė tė bie euro, e konsiderojnė vetėm ēėshtje hipotetike rėnien e saj.

Kosova vazhdon tė ketė ekonomi tėrėsisht importuese dhe qė varet nga remitencat, dhe vazhdon tė jetė i vetmi shtet qė pėrdorė euron e qė nuk ka monedhėn e vet.

Kriza e borxheve e shteteve ndėr mė tė fuqishme nė botė po shkatėrron aftėsinė e pagesės sė bankave evropiane dhe po rrit normat e huamarrjes, e nė anėn tjetėr drejtoresha e Fondit Monetar Ndėrkombėtar (FMN), Christine Lagarde deklaron se 2012 nuk do tė jetė fundi i monedhės euro, pavarėsisht krizės aktuale qė ka pėrfshirė vendet e eurozonės. Por si rezultat i krejt kėsaj, pritet qė disa shtete mund ta braktisin kėtė monedhė./Kosovapress/

http://www.kosovapress.com/index.php?cid=1,3,142418
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 22:02.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.