Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 30.9.2009, 11:11   1

Shkrim i cituar Tiranė: MHK sėrish nė rikonstruksion


Citim:
Pezullohet etnografia
23/09/2009 

Puna pėr ngritjen e pavijonit tė etnokulturės ėshtė ndėrprerė. Prej mė shumė se njė viti e gjysmė 1100 objektet qė u nxorėn nga arkivat e Institutit tė Antropologjisė Kulturore magazinohen nė ambientet e muzeut. Specialistėt qė hartuan platformėn nuk janė

Puna pėr ngritjen e pavijonit tė etnokulturės nė Muzeun Historik Kombėtar ėshtė pezulluar. Nuk dihen arsyet dhe as afatet pėr njė rifillim tė mundshėm. Po ashtu, nuk ka njė afat tė mundshėm se kur ky pavijon, i pėrfshirė nė projektin e rikonstruksionit tė muzeut do tė jetė i hapur pėr t‘u vizituar.

Nė deklarimet e tij tė mėparshme, drejtori Kasėm Biēoku ėshtė shprehur se ky pavijon do tė marrė njė hapėsirė tė konsiderueshme, do tė jetė i plotėsuar nė pėrmbajte, duke shmangur kėshtu edhe informacionin e cunguar qė mund tė shkojė te vizitorėt.

Nė fakt, ka disa vite qė vetėm diskutohet pėr ngritjen e pavijonit etnografik, me projekte qė hartohen e rihartohen duke shtuar apo hequr detaje. Nė fakt, qė prej mė shumė se njė vit e gjysmė mė parė, materiali qė do tė ekspozohej nė kėtė pavijon ėshtė pėrzgjedhur nga fondet e ish-Institutit tė Kulturės (sot, me bashkimin e instituteve nė Qendrėn Albanologjike, Instituti i Antropologjisė Popullore dhe Studimit tė Artit).

Njė mijė e njėqind objekte dolėn pėrfundimisht nga fondet e kėtij instituti qė ruhen nė ndėrtesėn e Institutit tė Arkeologjisė e u transportuan nė Muzeun Historik Kombėtar. Pėrdorimi i tyre si objekte tė ekspozueshme pėr pavijonin e etnografisė qė ėshtė nė ndėrtim e sipėr, u pėrcaktua me njė vendim tė Kėshillit tė Ministrave tė gushtit 2007.

Me kėrkesė tė ministrit tė Kulturės sė asaj kohe, Ylli Pango, objektet u transportuan pėr ruajtje nė MHK, ku gjenden edhe sot. Njė mijė e njė qind objektet, mes tyre veshje popullore tė ndryshme, punime argjendi apo druri, tė shkėputura 33 mijė tė tilla qė ndodhen nė fondin e Institutit tė Antropologjisė Kulturore, u nxorėn nė bazė tė njė liste tė hartuar nga specialistet, Afėrdita Onuzi dhe Yllka Selimi.

Janė po kėto specialiste qė kanė hartuar edhe platformėn e realizimit tė kėtij pavijoni. Por as ato nuk e dinė mė se cili do tė jetė fati i kėtij pavijoni. Onuzi shprehet se ajo nuk ėshtė vėnė nė dijeni pėr shkaqet e pezullimit tė punės. Madje, nuk e di se nė ēfarė faze ndodhet tashmė zbatimi i projektit.

"Unė jam e shqetėsuar se ēfarė do tė ndodhė me objektet, tė cilat prej mė shumė se njė viti e gjysmė qėndrojnė tė magazinuara nė Muzeun Kombėtar", shprehet specialistja. Kėto objekte tashmė kanė kaluar nė pronėsi tė MHK-sė, e pėr pasojė tė Ministrisė sė Kulturės.

"Nuk jam e informuar se ku janė vendosur, por kanė nevojė qė minimalisht tė ajrosen, sepse pjesa mė e madhe e tyre janė veshje", shprehet Onuzi. Ndonėse nė shifrat e ofruara nga muzeu flitet pėr njė numėr turistėsh nė rritje, pavijonet qė u janė ofruar kėtė sezon veror kanė qenė tė cunguara, pikėrisht si pasojė e kėtij rikonstruksioni tė muzeut, projekt, detajet e tė cilit apo edhe fazat e zbatimit i janė mohuar shpesh interesimit tė medias.


Pavijoni

Ideja e ngritjes sė njė pavijoni etnografik ka vite qė mendohet. Mė herėt, diskutimi ėshtė shtruar mes idesė sė njė muzeu tė mėvetėsishėm tė etnografisė (kėsaj teze i ka mėshuar sidomos Afėrdita Onuzi gjatė kohės qė ishte drejtoreshė e Institutit tė Kulturės Popullore) dhe atij tė njė pavijoni brenda Muzeut Kombėtar.

Nė pėrpjekje tė konkretizimit tė kėsaj ideje, u hap fillimisht njė ekspozitė etnografike nė katin e dytė tė muzeut, nė njė hapėsirė qė vinte pas pavijonit tė gjenocidit. Aty u ekspozuan disa manekinė me veshje popullore tė krahinave tė ndryshme dhe disa objekte tė tjera etnografike.

Atėkohė, pėrurimi i kėsaj hapėsire u quajt edhe si njė rikthim i etnografisė nė Muzeun Kombėtar. Mė vonė, nė kohėn kur ish-drejtori Meta, nė bashkėpunim edhe me specialistė italianė po diskutonte njė projekt tė pėrgjithshėm tė rikonstruktimit tė muzeut, u ngritėn grupe pune pėr tė hartuar njė platformė tė vendosjes sė pavijoneve dhe hapėsirės qė do tė zinin.

Ky projekt u ndryshua me ardhjen nė krye tė drejtorit Biēoku, qė pasoi edhe ngritjen e grupeve tė reja tė punės. Edhe sot mbetet ende e pazgjidhur pėrmbajtja dhe hapėsira qė do tė ketė Muzeu Historik Kombėtar, njė destinacion turistik pėr ata qė zbresin nė Tiranė pėr tė njohur historinė dhe kulturėn shqiptare.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=71701
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.2.2011, 23:26   2
Citim:
Pavijoni i etnografisė nė Muzeun Historik Kombėtar

10/02/2011  Do tė ketė funksionin e njė muzeu etnografik dhe do tė mirėpresė vizitorė. Pavijoni i etnografisė nė Muzeun Historik Kombėtar, njė ndėr projektet kryesore tė trashėgimisė kulturore pritet qė tė hapet brenda kėtij viti.

Platforma pėrfundimtare e kėtij pavijoni ėshtė miratuar nga Ministria e Turizmit Kulturės Rinisė dhe Sporteve pas shumė vitesh pėrpjekjesh tė dėshtuara pėr ngritjen nė kėmbė tė tij pėr arsye tė mungesės sė fondeve.

Megjithatė, njė tjetėr “pengesė” ka qenė edhe arkitektura e kėtij pavijoni. Tashmė ėshtė vendosur qė pavijoni i ri qė do tė hapet do tė jetė nė dy kate tė MHK. Pavijoni qė do tė hapet pėrfshin historinė e fshatit dhe tė qytetit nė tė gjithė hapėsirėn shqiptare me specifikat pėrfaqėsuese, bashkėjetesėn fetare e pakicat, qė nga shekulli i 18-tė e deri nė shekullin e 20-tė.

Pjesė e kėtij pavijoni do tė jenė edhe disa objekte qė kanė shtrirje pėrtej kufijve. Jeta nė qytet do tė ketė gjithashtu mjedise, do tė pasqyrohen kontaktet e Shqipėrisė apo orientimet lindje-perėndim. Nė pjesėn mė tė madhe tė veshjeve masat e gjera fshatare i pėrgatisnin brenda ekonomisė familjare, pra tė endura e tė qepura me pėlhura liri, leshi, pambuku e mė pak prej mėndafshi.

Ndėrsa nė qytet, krahas pjesėve tė endura nė avlėmend, shpesh njė pjesė e mirė e veshjeve qepeshin e qėndiseshin nga mjeshtrit rrobaqepės e qėndistare tė specializuara sipas shijeve e kėrkesave tė ndryshme tė popullsisė. Koleksionet muzeale pėr veshjet popullore shqiptare kanė filluar tė krijohen pas Luftės sė Dytė Botėrore.

Para kėsaj periudhe kanė ekzistuar koleksione tė vogla private, tė grumbulluara nga priftėrinjtė franēeskanė (rreth 300 objekte). Nė fondet muzeale tė Institutit tė Kulturės Popullore ruhen mbi 18 mijė pjesė veshjesh tė marra nga krahina tė ndryshme shqiptare brenda dhe jashtė Shqipėrisė. Ajo ēfarė pėrbėn problem nė fushėn e etnografisė e nė fakt nė tė gjithė trashėgiminė kulturore ėshtė ruajtja dhe pasurimi i saj.

Siē vėrehet nga studiuesit, nga viti 1990, shteti shqiptar nuk ka blerė asnjė veshje popullore pėr tė pasuruar pavijonin etnografik. Shteti disponon rreth 40 kostume popullore nga krahina tė ndryshme dhe tė gjitha kėto janė mbledhur nga viti 1947 e deri nė vitin 1990.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=69186
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.4.2011, 17:54   3
Citim:
Genocidi dhe terrori komunist, rrėfim nė 26 seksione
Pavijoni nė Muzeun Historik

Genocidi dhe terrori komunist do tė kenė njė pavijon tė veēantė nė Muzeun Historik Kombėtar.

Realizimi i pavijonit tė pėrfolur prej kohėsh si pjesė e Muzeut duket se ka hyrė nė udhė tė mbarė dhe planifikimi pėr mėnyrėn se si do tė funksionojė ėshtė gati.

Tashmė grupi i punės i pėrzgjedhur pėr ndėrtimin e tij ėshtė gati pėr tė hapur procedurat e tenderimit pėr shpalljen e firmave fituese pėr ndėrtimin e pavijonit, tė stendave, pėr pėrpunimin e fotografive dhe tė materialeve tė tjera qė do tė jenė pjesė e pavijonit.

Sipas projektit tė ndėrtuar nga inxhinieri Latif Lazimi, pavijoni do tė ndėrtohet nė katin e dytė tė MHK-sė dhe do tė quhet “Pavijoni i genocidit dhe terrorit komunist”.

Pėr realizimin e projektit po punon njė grup pune, i pėrbėrė nga historianė e muzeologė, tė mbėshtetur edhe nga specialistė e drejtues arkivash. Grupi i punės pėrbėhet nga Enver Kushi, kryetar Fredi Gusho, Sotirulla Hoxha, Sali Kadria, Ilir Gusho, Fatmir Boshnjaku, Etleva Demollari dhe Entela Kasemi.

Ky pavijon do tė pasqyrojė njė pjesė shumė tė rėndėsishme tė historisė shqiptare, atė tė diktaturės dhe pėr tė dhėnė mė gjerėsisht ēfarė ka ndodhur nė ato vite ėshtė parashikuar tė ekspozohen shumė dokumente, fotografi, objekte, si edhe materiale audiovizuale. Njė pjesė e mirė e materialeve i takojnė fondit tė MHK-sė, por janė zbuluar gjithashtu edhe shumė materiale tė paekspozuara mė parė nė Arkivin e Ministrisė sė Brendshme dhe arkiva tė tjera.

Nė kėtė drejtim ka shėrbyer si bazė edhe ekspozita nė kujtim tė viktimave tė genocidit, e ngritur dy vjet mė parė nė hollin e MHK-sė, ndėrsa tė afėrm tė kėtyre viktimave kanė ofruar objekte e fotografi tė njerėzve tė tyre tė dashur, tė cilėt kanė vuajtur nė burgjet komuniste apo kampet e internimit. Janė 45 vite histori dhe ngjarje nga mė ēnjerėzoret, prej tė cilave ėshtė pėrpjekur tė pėrzgjidhen ato qė kanė lėnė mė shuam gjurmė nė historinė dhe nė jetėn e shqiptarėve.

I gjithė materiali i grumbulluar do tė paraqitet nė 26 seksione, duke filluar nga formimi i organeve tė diktaturės komuniste pėr tė pėrfunduar me rėnien e diktaturės, pra njė paraqitje e gjerė faktesh dhe ngjarjesh qė nis nga viti 1945 deri mė 1991.

Nė pavijon do tė rrėfehet pėr disa nga gjyqet mė famėkeqe ndaj intelektualėve shqiptarė, eliminimet e njėpasnjėshme tė kundėrshtarėve politikė, deputetė, apo drejtues tė kohės, ndėrsa njė vend mė vete zė edhe goditja e klerit dhe shembja e ndėrtesave fetare tė tė gjithė besimeve. Kryengritja e Postribės, kryengritjet nė Shkodėr e Tiranė, ēėshtja ēame dhe ajo e Kosovės, burgjet dhe kampet e pėrqendrimit do tė vijnė po ashtu tė prezantuara nė pavijonin e genocidit.

Njė “minikinema” do tė jetė njė prej pjesėve mė tė veēanta tė pavijonit, e vendosur nė njė kėnd tė tij. Nė kėtė kėnd do tė transmetohen dokumentarė, kronika, intervista tė kohės, seanca gjyqėsore qė dėshmojnė pėr diktaturėn e egėr nė Shqipėri, ndėrkohė qė kėtyre do t’i shtohet edhe njė bibliotekė e vogėl me libra e kujtime tė tė burgosurve.

Pėr ngritjen e pavijonit tė genocidit dhe terrorit komunist, Ministria e Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve ka vėnė nė dispozicion njė fond prej 5 milionė lekėsh dhe mendohet qė i gjithė procesi tė mbyllet gjatė kėtij viti.

Pavijoni i socializmit nė Muzeun Historik Kombėtar u shkatėrrua nė fillim tė viteve ’90 dhe mė tej kjo periudhė e historisė mbeti bosh nė Muze deri mė sot edhe pse nga drejtorė tė ndryshėm janė bėrė disa pėrpjekje pėr tė ngritur pavijonin e genocidit. Vetėm pak kohė mė parė nė MHK pėrfundoi njė tjetėr pavijon po kaq i rėndėsishėm, ai i etnografisė. I ndarė nė dy minipavijone, atė qė tregon jetėn nė fshatin shqiptar dhe tjetrin qė tregon jetėn nė qytetin shqiptar, ky pavijon pėrfshin historinė e fshatit e qytetit nė gjithė hapėsirėn shqiptare, specifikat pėrfaqėsuese, bashkėjetesėn fetare e pakicat, qė nga shekulli i 18-tė e deri nė shekullin e 20-tė.


Struktura

1. Formimi i organeve tė diktaturės komuniste
2. Terrori komunist nė vitet 1945-1948
3. Proceset e para tė mėdha gjyqėsore
4. Gjyqet ndaj kundėrshtarėve tė regjimit komunist
5. Gjyqet ndaj inxhinierėve dhe teknikėve tė shkollės amerikane
6. Gjyqi i deputetėve
7. Shkatėrrimi ekonomiko-financiar
8. Incidenti nė ambasadėn sovjetike
9. Qėndresa antikomuniste
10. Pėrndjekja ndaj shqiptarėve tė Kosovės dhe tė Ēamėrisė
11. Goditja dhe shkatėrrimi i klerit
12. Shkatėrrimi i institucioneve fetare
13. Diktatura ha bijtė e vet
14. Izolimi i thellė i Shqipėrisė
15. Reagimi antikomunist ndaj izolimit
16. Vrasjet nė kufi
17. Burgjet e shtetit burg
18. Kampet me punė tė detyruar
19. Kampet e internimit
20. Torturat dhe mjetet e torturės
21. Intelektualė dhe personalitete tė burgosur e tė ekzekutuar
22. Gra tė ekzekutuara dhe tė burgosura
23. Spitalet burgje dhe spitalet psikiatrike
24. Stalinizmi nė Shqipėri
25. Vendekzekutimet
26. Rėnia e diktaturės komuniste

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=69991
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.2.2012, 21:20   4
Citim:
Tė hėnėn pėrurohet pavijoni “Terrori Komunist nė Shqipėri”

Nė Muzeun Historik Kombėtar tė Shqipėrisė, paraditen e sė hėnės do tė hapet pavijoni “Terrori Komunist nė Shqipėri”. Nė hapjen e kėtij pavijoni do tė marrin pjesė personalitete tė politikės, kulturės dhe mė gjerė.

Pėr ngritjen e kėtij pavijoni, ka punuar njė grup pune i pėrbėrė nga muzeologė tė MHK si dhe kanė ndihmuar Arkivi i Ministrisė sė Brendshme, Nė krye tė grupit tė punės ka qėnė drejtori i MHK, Prof. Dr. Luan Malltezi.

Pavijoni pėrfshin ngjarje tė ndodhura nė Shqipėri nga fillimi i vitit 1945 deri nė rėnien e regjimit komunist.

Nė stendat e lartpėrmendura jepet njė informacion i gjerė pėr njė nga dramat e mėdha tė shqiptarėve pėr gati 50 vite tė diktaturės komuniste, dokumentacion i gjerė pėr kėtė dramė si dhe pėr mijėra viktima, qindra fotografi, njė pjesė e tė cilave publikohen pėr herė tė parė. Pjesė e pavijonit janė edhe dhjetėra objekte tė dhuruara nga ish tė pėrndjekur dhe familjet e tyre.

Nė pavijon janė vendosur 3 monitorė, ku do tė jepen filma dokumentarė pėr periudhėn 1945 deri nė rrėzimin e komunizmit.

Krahas ngritjes sė pavijonit, ėshtė pėrgatitur nėn kujdesin e drejtorit tė MHK Prof. Dr. Luan Malltezi edhe botimi me foto dhe dokumente tė shumta titulluar: “Terrori Komunist nė Shqipėri”, i cili paraqet interes pėr publikun.

http://www.botasot.info/def.php?category=6&id=155976
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.2.2012, 22:16   5
Citim:
“Terrori Komunist nė Shqipėri”, zbulohen fakte tronditėse nė Muzeun Historik Kombėtar

Emri:  komunizmi-krimet.jpg
Shikimet: 239
Madhėsia:  19,6 KBNė Muzeun Historik Kombėtar dje u pėrurua pavijoni kushtuar terrorit dhe diktaturės komuniste nė vendin tonė. Pavijoni “Terrori Komunist nė Shqipėri” u hap nė pėrvjetorin e rrėzimit tė bustit tė ish-diktatorit Enver Hoxha. Tė pranishėm nė ēeljen e tij ishin politikanė, ish-tė pėrndjekur politikė, si dhe tė afėrm tė viktimave tė regjimit komunist.

Pavijoni pėrfshin ngjarje tė ndodhura nė Shqipėri nga fillimi i vitit 1945 deri nė rėnien e regjimit komunist. Pjesė e procesit tė rikonceptimit, ky pavijon u hap pas mė shumė se dy viteve punė tė njė ekipi me specialistėt e muzeut, tė cilit iu bashkėngjitėn edhe drejtori i Arkivit tė Ministrisė sė Brendshme, Kastriot Dervishi si dhe Agim Musta, si pėrfaqėsues i Institutit tė tė Pėrndjekurve Politikė.

Pavijoni ėshtė vendosur nė katin e dytė tė Muzeut Historik Kombėtar, nė njė sipėrfaqe ekspozuese prej 400 metra katrorė. Duke ndjekur njė linjė historiko-kronologjike, nė rreth 60 stenda trajtohen ngjarjet historike tė viteve 1945-1990.

“Ėshtė njė pavijon i ri. Me kalimin e viteve dhe me plotėsimin e dokumenteve ne menduam ta rindėrtojmė nga e para”, u shpreh Enver Kushi, muzeolog dhe organizator i pavijonit.

Nė stendat e pavijonit tė ri rreth 400 metra katrorė janė paraqitur ngjarje tė tilla si: formimi i organeve tė diktaturės komuniste, proceset e para tė mėdha gjyqėsore (gjyqi special dhe gjyqe tė tjera ndaj kundėrshtarėve tė regjimit, rezistenca antikomuniste (kryengritja e Postribės dhe lėvizje tė tjera antikomuniste veēanėrisht nė veri tė Shqipėrisė).

Mes tyre si pjesė e pavijonit janė dhe formimi i grupeve opozitare dhe gjyqet e ashpra ndaj tyre, gjyqet ndaj teknicienėve dhe inxhinierėve tė shkollės amerikane, gjyqet ndaj deputetėve dhe tė tjerėve, rrėnimi ekonomiko-financiar i vendit, inskenimi i bombės nė ambasadėn sovjetike dhe pushkatimi i personave tė pafajshėm pa gjyq, reagimi ndaj regjimit komunist ndaj jashtė, torturat dhe mjetet e torturave, vend ekzekutimet, vrasjet nė kufi 1990, rėnia e diktaturės komuniste etj.

Pėr pavijonin “Terrori Komunist nė Shqipėri” specialistėt pohojnė se tė gjithė kėtė e kanė sjellė pėrmes dokumentacionit e tė papolitizuar.

“Ėshtė punuar pėr ta trajtuar si njė pavijon tė rėndėsishėm dhe tė qėndrueshėm tė Muzeut Kombėtar. Ka karakter historik-kronologjik, por edhe tematik. Pavijoni bėn njė sintezė tė periudhės sė pėrndjekjes sė kėsaj shtrese dhe njė paraqitje tė njė niveli shkencor, shumė tė lartė krahasuar me atė tė ngritur sė pari nė vitin 1996, sepse ka njė njohje tė plotė tė problemit, dokumentacion pėrkatės dhe teknologji mjaft moderne”, pohojnė ata.

Pjesė e pavijonit qė u ēel dje nė MHK janė edhe objektet e dhuruara nga familjet e viktimave, mjetet e torturės, si dhe njė qeli e improvizuar, tė cilat sjellin mė pranė publikut realitetin e dhimbshėm mbi 50-vjeēar qė pėrjetoi populli ynė.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ure&Itemid=483
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.2.2013, 22:04   6
Citim:
Pavijoni pėr komunizmin, Malltezi: Ėshtė peng i historianėve

Pavijoni pėr periudhėn e komunizmit, njė ndėr mė tė kėrkuarit nga turistėt e huaj, ka pak gjasa tė ngrihet sė shpejti. Drejtori i Muzeut Kombėtar, Luan Malltezi, thotė se nė njė tė ardhme tė afėrt nuk ka asnjė projekt konkret, pėr tė ngritur njė pavijon kushtuar jetės sė shqiptarėve gjatė 45 viteve socializėm. Sipas tij, pengesat kryesore janė mosmarrėveshjet e historianėve pėr kėtė periudhė.

“Gjithė pavijoni i muzeut ėshtė ndėrtuar qė nga viti 1981 me grupe specialistėsh. Pra, janė historianėt vetė qė e ndėrtojnė pavijonin. Periudha e komunizmit ėshtė njė pėrplasje e madhe historianėsh, njė moskuptim i plotė nė trajtimin e saj dhe kjo ka dhėnė efekte tė mėdha nė Muzeun Historik Kombėtar. Sepse ka qenė ndėrtuar, ka qenė i politizuar, kanė filluar pėrplasjet, ėshtė mbyllur. Kėto janė probleme qė kėrkojnė angazhim tė historianėve. Vetė muzeu nuk e pėrballon dot kėtė detyrė pėr tė trajtuar plotėsisht periudhėn komuniste nė Shqipėri”, deklaroi Malltezi.

Periudha ose pavijoni qė do tė pėrfaqėsonte mėnyrėn dhe karakteristikat e jetės nė komunizėm ėshtė njė nga mė tė kėrkuarit nga turistėt e huaj qė vizitojnė muzeun ēdo ditė. Nga vitet e diktaturės nė muze ekzsiton vetėm njė pavijon modest kushtuar krimeve tė komunizmit dhe ish-tė pėrndjekurve politikė. Pavijoni i socializmit nė Muzeun Kombėtar u mbyll nė rėnien e regjimit tė mėparshėm. Tashmė nė dy sallat ku pasqyrohej kjo periudhė po ngrihet pavijoni etnografik.

http://www.gazetametropol.com/pavijo...-historianeve/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 09:51.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.