Kthehu   Kreu > D1 > Punishte
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 1.10.2009, 11:04   1
allianz
 

Pyetje 40 shenjtorėt - Saranda


A ka ndonjė verifikim nga burime historike pėr kėto qė do lexoni mė poshtė? Dhe kur i ėshtė vendosur emri qytetit tė Sarandės dhe a ėshtė greqisht?


Citim:
40 martirėt e Sebastes

40 ushtarė tė legjionit XII nė garnizonin e Armenisė romake (Turqia e sotme) u arrestuan nė mars 324 dhe urdhėrohen tė mohojnė besimin e tyre tė krishterė. Me urdhėr tė perandorit tė Lindjes Licinius, i cili, nė kundėrshtim me paktin qė kish bėrė me Konstandinin I, perandorin e Perėndimit, pėr t’i lėnė tė krishterėt tė ushtronin besimin e tyre, ata vdesin nė tortura nga mė ēnjerėzoret, por besimin s’e mohojnė. Pėr t’i dhėnė fund persekutimeve, Konstandini do tė rrėmbejė armėt kundėr Linciniusit, do ta mundė dhe do tė bėhet perandori i vetėm romak.

Kujtimi i dyzet emrave tė tyre ėshtė ruajtur nė variante tė shumta, qė ndryshojnė fare pak nga njėri- tjetri: Acace, Aétius, Alexandre, Angias, Athanase, Candide (ou Claude), Cyrille, Dométien, Domnus, Ecdikios, Élie, Eunoļque, Eutychius, Flavius, Gaļus, Gorgonius, edhe Gorgonius tjetėr, Hélien, Héraclius, Hésychius, Jean, Khoudion, (Léonce), Lysimaque, Mélčce, Méliton, Nicolas, Philoktimon, Priscus, Quirion, Sacerdon, Sévérien, Sisinius, Smaragde, Théodule, Théophile, Valens, Valčre, Vivien, Xanthias, dhe roja Aglaļos.

Lindja, dhe Perėndimi, dy botė brenda botės sė atėhershme, edhe tė tashmes, i kujtojnė 40 martirėt nė dy data: nė 9 mars nė Lindje dhe nė 10 mars nė Perėndim.
Citim:
Onhezmi, Anhiazmi, Skela, ose Saranda e dyzet shenjtorėve

Pėrmendet pėr herė tė parė si port me emrin antik Onhezmi, shėrbente si liman pėr kalimin nga Epiri nė gadishullin italik. Era juglindore, e pėrshatshme pėr kėtė lundrim, njihej me emrin Onhezmi. Vendbanimi i vogėl filloi tė marrė tipare qytetare nga mesi i shek. I p.k. Zhvillimin mė tė madh e pati nė shek. II-III p.k. Kėsaj periudhe i pėrkasin edhe disa rrėnoja buzė detit. Nė shek. IV qyteti ritėrhiqet rreth bėrthamės sė parė dhe rrethohet me mure mbrojtėse, 2 m tė trashė, duke mbyllur njė sipėrfaqe prej 5 ha. Brenda kėshtjellės nė trajtė gjysmėrrethi, tė pėrforcuar me kulla, gėrmimet arkeologjike kane zbuluar rrėnoja banesash, sterreash dhe njė bazilike paleokristiane tė shek V-VI, dyshemeja e tė cilės ishte shtruar me njė mozaik tė bukur shumėngjyrėsh. Nė njė serė aktesh kishtare tė viteve 414-516 pėrmendet si seli peshkopėsh dhe si qytet. Nė udhėrrefyesin e Hieroklit tė shek. VI del me emrin Anhiazmi, si njė nga 12 qytetet e provincės sė Epirit tė Vjetėr. Shėrbente si skelė e Foinikes (Finiqi). Gjatė mesjetės nuk pėrmendet mė nė burimet e shkruara.
Citim:
“40 shenjtorėt”, Manastiri qė i dha emrin Sarandės

Muri rrethues i epokės bizantine nė pjesėn perėndimore tė qytetit tė sotėm, rreėnojat e njė manastiri paleokristian me emrin Ajii Saranda (Dyzet Shėnjtorėt), qė ngrihet nė shpatėn e malit mbi Sarandė, janė tė vetmet gjurmė qė pėrligjin prejardhjen e emrit tė qytetit. Specialistėt e arkeologjisė deklarojnė se ky manastir ėshtė unikal pėr nga stili i ndėrtimit me 40 dhomat e tij, dhe se ai i ka dhėnė emrin vetė Sarandės, qė nė greqishten e vjetėr do tė thotė “dyzet”.

Bazilika dhe Manastiri i 40 shenjtorėve ndodhet nė majėn e kodrės qė i rri pėrballė Lėkurėsit. Ajo ndodhet vetėm 3 kilometra larg qytetit bregdetar. Manastiri i 40 shenjtorėve ėshtė monument i kategorisė sė parė, nga tė paktėt tė ruajtur nė Perandorinė Bizantine dhe daton nė vitet 323-324, kur ka ndodhur martirizimi i 40 shenjtorėve. Manastiri duhet tė jetė ndėrtuar si qendėr e rėndėsishme pelegrinazhi, pėr tė tėrhequr besimtarėt kristianė tė brigjeve tė Adriatikut dhe viseve tė thella tė Ballkanit. Mendohet se kisha ka vazhduar tė kryejė ritualet e saj deri nė mesin e shek. XIX, falė kujdesjes sė njė komuniteti tė vogėl murgjish. Mė pas, bazilika u braktis.

Nė kishėn e 40 shenjtorėve, faltoret e ndryshme nėntokėsore zgjaten nė njė korridor oval. Gėrmimet arkeologjike kanė nxjerrė nė pah piktura murale, qė mendohet tė jenė prezente nė secilėn prej katakombeve tė nėndheshme. Deri tani specialistė restauratorė dhe piktorė tė Institutit tė Monumenteve tė Kulturės kanė arritur tė nxjerrin nė dritė imazhin i njė tjetėr shenjtori, njė dishepulli, pikturė qė vlerėsohet si njė nga mė tė vjetrat e periudhės bizantine, si dhe njė tjetėr pikturė murale, qė paraqet simbolin e kryqit paleokristian tė shekullit VI, njė varkė dhe disa motive floreale.
Citim:
Legjenda sarandiote

Sipas legjendės, 40 ushtarėt e arrestuar kristianė, qė i pėrkisnin Legjionit XII “Rrufeja”, u vunė para alternativės: O tė ndėrronin fe, o tė pranonin vdekjen. Pranė vendit tė martirizimit ndodhej njė banjė e ngrohtė nė dispozicion tė atij qė do tė ndėrronte mendje. Ata refuzuan dhe u dėnuan me vdekje. Vdekje nga i ftohti. Ata i detyruan tė qėndronin lakuriq nėpėr qeli nė kushtet e temperaturave tė ulėta tė dimrit. Thuhet se njėri prej tyre u pėrjashtua nga tortura pėr t’u kujdesur pėr kufomat dhe nė vend tė tij u fut njeriu qė kujdesej pėr banjėn. Por ai u zhvesh, duke deklaruar me zė tė lartė se ishte kristian dhe numri i martirėve mbeti sėrish 40.

Gojėdhėna e mbetur nė Sarandė thotė se 30 ishin shenjtė dhe 10 demonė, dhe se ata ishin mbyllur secili nė njė nga dhomat-qeli tė nėndheshme.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.10.2009, 12:54   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
40 ushtarė tė legjionit XII nė garnizonin e Armenisė romake (Turqia e sotme) u arrestuan nė mars 324 dhe urdhėrohen tė mohojnė besimin e tyre tė krishterė. Me urdhėr tė perandorit tė Lindjes Licinius, i cili, nė kundėrshtim me paktin qė kish bėrė me Konstandinin I, perandorin e Perėndimit, pėr t’i lėnė tė krishterėt tė ushtronin besimin e tyre, ata vdesin nė tortura nga mė ēnjerėzoret, por besimin s’e mohojnė. Pėr t’i dhėnė fund persekutimeve, Konstandini do tė rrėmbejė armėt kundėr Linciniusit, do ta mundė dhe do tė bėhet perandori i vetėm romak.
S'e di si ėshtė historia me kėta "dėshmorėt" e fesė (jo "shenjtorė") dhe pse i kanė emrat frėngjisht aty, po Licini ishte ilir (ashtu si dhe Konstandini).

Fragmenti nga njė shkrim tjetėr pėr gėrmimet atje thotė:

Citim:
Kulti i 40 Shenjtorėve

Legjioni XII, Rrufeja, njė nga repartet e famshme tė ushtrisė romake nė atė kohė, u arrestua nė Armeni dhe u persekutua nga Perandoi Licin, (viti 317) bashkėsundues me Kostandinin e madh. Perandori Licin i dėnoi 40 ushtarėt, duke i futur nė njė liqen tė ngrirė dhe ata vdiqėn pa hequr dorė nga besimi i tyre te krishtėrimi.

Sipas legjendės, ushtarėve kristianė ju vunė para dy alternativa, teksa i kishin nxjerrė lakuriq nė mes tė dimrit; ose tė ndėrronin fenė dhe tė bėnin njė banjo me ujė tė ngrohtė, ose tė pranonin vdekjen tė zhytur nė ujin e akullt tė liqenit...

Mė vonė, ky kult u pėrhap nė vendet e Azisė tė Largėt, e prej andej nė Kostandinopojė e gjetkė. Nė vendin tonė mendohet se kulti i “40 Shenjtorėve” i pėrket fundit tė shek.V dhe shek.VI.

https://vargmal.org/dan5132
Me njė shikim tė parė duket nga pėrrallat e zakonshme orientale tė kėtyre langove tė perandorisė, qė mė pas u shndėrrua nė kult; dhe kur krishterimi u bė fe zyrtare u zyrtarizua dhe kulti nė fjalė. Nė kėtė vijė "historia" ėshtė e importuar me vonesė nė Sarandė dhe e imponuar nga administrata qendrore/kishtare (bashkė me emrin), nuk ka lidhje me historinė e vendasve.

Emri mė duket greqisht i vendosur nga administrata kishtare/bizantine.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.2.2010, 11:48   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Thuhet se Saranda mori emrin nga dyzet shenjtorėt e Sebasteas, ku "saranta" nė greqisht i bie 'dyzetė', por Robert Elsie e hedh poshtė kėtė tezė:

Citim:
Dyzet Martirėt e Sebasteas. Shenjtorė tė krishterė. Kur perandori Licinius (sund. 308-324) u dha urdhėr tė gjithė tė krishterėve nė pjesėn lindore tė perandorisė tė mohonin fenė e tyre, pėrndryshe do tė ndėsh-koheshin me vdekje, dyzet luftėtarė tė legjionit tė dymbėdhjetė, i quajtur Legjioni i Trullosur, lat. legio fulminata, nuk pranuan.

Kėta luftėtarė kombėsish tė ndryshme ishin dislokuar asokohe nė qytetin armen Sebastea, sot Sivasi nė Turqinė lindore, dhe u torturuan e u ekzekutuan nė vitin 320 tė e. r. E kremtja u bie mė 10 mars.

Nė Shqipėri, thuhet se tė Dyzet Martirėt janė adhuruar sidomos nė Laē. Afėr Laēit ka patur edhe njė vendbanim tė quajtur Sebaste, tė dokumentuar me vitin 1641, qė ka qenė pagėzuar kėshtu pėr Dyzet Martirėt.

Edhe pėr qytetin jugor tė Sarandės, emri i tė cilit ka lidhje me gr. 'dyzetė' thuhet se ėshtė pagėzuar kėshtu pėr ta, ndonėse kjo ėshtė pa dyshim njė etimologji popullore, sepse elementi *sar- haset shpesh nė toponimet e kėsaj treve. Sidoqoftė, nė Sarandė ka patur njė bazilikė kushtuar Dyzet Martirėve.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.2.2010, 20:48   4
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
S'mė duket se hedh gjė poshtė, sepse nuk jep fjalėformim tė ngjashėm (p.sh. mund tė pėrdorte Theranda) dhe as pėrmbajtje tė mundshme kuptimore tė *sar-. Teza tjetėr duket mė e plotė, si emėrtim i pėrdorur nga administrata kishtare/bizantine. Megjithatė nuk e vė dorėn nė zjarr, por teza nuk ėshtė e argumentuar.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.10.2012, 17:35   5
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Citim:
Thėnė nga R. Elsie

Edhe pėr qytetin jugor tė Sarandės, emri i tė cilit ka lidhje me gr. 'dyzetė' thuhet se ėshtė pagėzuar kėshtu pėr ta, ndonėse kjo ėshtė pa dyshim njė etimologji popullore, sepse elementi *sar- haset shpesh nė toponimet e kėsaj treve. Sidoqoftė, nė Sarandė ka patur njė bazilikė kushtuar Dyzet Martirėve
Citim:
Thėnė nga mesdimr

S'mė duket se hedh gjė poshtė, sepse nuk jep fjalėformim tė ngjashėm (p.sh. mund tė pėrdorte Theranda) dhe as pėrmbajtje tė mundshme kuptimore tė *sar-. Teza tjetėr duket mė e plotė, si emėrtim i pėrdorur nga administrata kishtare/bizantine. Megjithatė nuk e vė dorėn nė zjarr, por teza nuk ėshtė e argumentuar.

Ajo qė thot Elsi mė duket shum tėrheqėse, ndaj sapo i dėrgova njė email pėr ta pyetur cilėt janė vendemėrtimet ku ai ka mbėshtetur atė arsyetim.

Ka edhe diēka tjetėr qė mė shtyn mos tė jem i vendosur drejt zgjidhjes Saranda=σαράντα=40:
  • emėrtimi i italishtes Sa(nti Qua)ranta qė me njė lloj ngjeshimi mundet tė ketė dhėnė Sa-randa. Gjė aspak e pazakontė pėr shqipen, qė do tregonte edhe mė qartė emėrtimin e administratės, dhe pėrshtatjen vendase ndaj ati emėrtimi.
dhe
  • σαράντα ėsht ri-bizantizim i τεσσαράκοντα.
    Nė 324 tė e.s., cila pėrdorej?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.10.2012, 21:03   6
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Mu pėrgjigj! Pa hedhur kėtu fjalėpėrfjalė, meqėnė se nuk i thashė, pėrmbajtja e pėrgjigjes sė tijė ėsht kjo:

E ka mbėshtetur arsyetimin e rrėnjės vendase (<<Illyrian or pre-Greek>>) *sar, *sara tek prania e vendemėrtimeve si Mal Saraqin(Sarandė)[ka edhe njė fshat tė Tetovės me ktė emėr], tek Saraqinishta e Gjinokastrės, Sarasel i Gramshit, dhe Sarava (Lushnjė).

Ai mendon qė emri origjinal qe diēka qė fillonte me Sara- por qė u keqdėgjua si Saranda nga grekėt, dhe me qėnė se domethėn 40, rrjedhimisht njihet pėr kultin e 40 shėnjtorve.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 08:59.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.