Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 20.7.2013, 09:19   21
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Njė gjė s'kam marrė vesh nga kėta parazitėt e shoqėrisė, pse mbajnė tė gjithė mbulesa tavoline nė qafė?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.7.2013, 22:50   22
Citim:
Beogradi i bėhet krah Lubonjės rreth akuzave pėr UĒK-nė

Mediat e Beogradit transmetojnė sot shkrimin e publicistit shqiptar, Fatos Lubonja, sipas tė cilit “Prishtina e Tirana kanė mbajtur mbyllur sytė ndaj krimeve tė UĒK-sė” nga frika. Kėto medie pėrmendin fyerjet dhe kėrcėnimet qė i janė bėrė Lubonjės “nga zyrtarė tė Kosovės e tė Shqipėrisė”.

Ato citojnė gazetėn serbe me pikėpamje ekstremiste nacionaliste, “Vjesti”, qė botohet nė Frankfurt, sipas tė cilės Lubonja ia ka konfirmuar asaj se “elita ka mbyllur sytė para krimeve tė UĒK-sė pėr shkak tė retorikės nacionaliste, pėrvetėsimit tė legjitimitetit dhe tė kontekstit tė arsyetimit tė krimeve tė UĒK-sė kundruall krimeve serbe”. Po ashtu Lubonja citohet tė ketė thėnė se kjo ka ndodhur edhe si efekt i glorifikimit tė udhėheqėsve popullariteti dhe pushteti i tė cilėve ėshtė ngritur mbi luftėn. “Nė kombinim me frikėn prej tyre, ēėshtja e krimeve tė UĒK-sė jo vetėm ndaj serbėve e romėve, por edhe ndaj vetė shqiptarėve, ėshtė temė tabu”, citohet Lubonja.

Duke u deklasrtuar rreth kėrcėnimeve qė ka marrė, sidomos ajo “Serb qė flet shqip”, mė shumė e paska fyer “bir bushtre”, njė identifikim me armikun, qė do tė thotė thirrje pėr mėnjanim nga shoqėria e paramenduar si etnike, qė ėshtė edhe mė keq, sipas tij.

http://www.lajmpress.com/lajme/kosove/22957.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.7.2013, 23:16   23
Citim:
Idetė-matrioshka tė Lubonjės
Kastriot Myftaraj

Emri:  Kastriot-Myftaraj2.jpg
Shikimet: 95
Madhėsia:  10,7 KBArtikullin e Fatos Lubonjės, me titull “Nėn qiellin e Europės”, tė them tė drejtėn e kam pritur qė tė shkruhet dhe tė botohet qė nė dhjetor tė vitit tė kaluar, fill pasi Gjeneral Haradinaj pati marrė pafajėsinė nga gjykata ndėrkombėtare dhe ai vizitoi Shqipėrinė, me ē’rast ndodhėn ato gjėra pėr tė cilat flet Lubonja. E them kėtė gjė se, si studiues i hershėm i shkrimeve tė Lubonjės, jam nė gjendje qė duke e parė tėrėsinė e ideve tė tij si njė mozaik nė ndėrtim e sipėr, mund tė marr me mend se si do tė jenė gurėt e munguar tė mozaikut, pra mund tė them me siguri, se pėr ēfarė dhe si do tė reagojė ai nė shtyp apo nė televizion nė lidhje me ngjarjet qė ndodhin. Artikulli i Lubonjės “Nėn qiellin e Europės” ka jo mė tepėr se dhjetė mijė karaktere (germa), pa hapėsira, nė shqip, pra ėshtė nė standardin e shkrimeve tė Lubonjės nė shtyp. Kėshtu qė nuk kuptohet se pėrse ai nuk e bėri kėtė artikull qė nė dhjetor. Nė njė shėnim nė pėrfundim tė artikullit tė tij, tė botuar nė tė pėrditshmen “Panorama”, nė 17 korrik 2013, Lubonja na sqaron se: “Ky shkrim ėshtė botuar nė anglisht nė numrin e majit 2013 tė revistės SUDOSTEUROPA Mittelungen, qė ka vėnė nė fokus (me kontributet e Andreas Ernst, Florian Bieber, Natasha Kandiē, Karl – Peter Schvarz, Adelheid Wolfi, Sonja Biserko, Fatos Lubonja) ēėshtjen e ēlirimit nga Gjykata pėr Krimet nė ish-Jugosllavi tė Gatovinės dhe Haradinajt dhe pasojat e saj”.

Kėtu ēdo gjė bėhet e qartė. Ėshtė rrjeti ndėrkombėtar nė tė cilin ėshtė kyēur prej vitesh Lubonja, ai qė i kėrkoi atij tė bėnte njė artikull pėr ēėshtjen e Haradinajt, duke i dhėnė dhe linjėn e ideve. Pra Lubonja, nė kėtė rast ka shėrbyer thjesht si presta nome (emėr i huazuar), siē thuhet nė Itali, nė vendin ku ai jeton falė parave tė fituara nė operacione tė tilla mediale, qė vetėm me median nuk kanė tė bėjnė, por mė tepėr kanė tė bėjnė me atė qė njihet si propagandė e zezė nė atė kategori ushtarake qė ėshtė lufta psikologjike. Dy vjet mė parė, ambasadori amerikan nė Shqipėri, Arvizu, nuk nguroi qė tė denoncojė publikisht nė njė intervistė televizive disa artikuj kundėr tij nė shtypin shqiptar, duke i etiketuar me titullin e njė artikulli tė njė analisti shqiptar, qė ishte “Antiamerikanizėm i porositur”. Nė rastin e Lubonjės nuk mund tė flitet thjesht pėr Antishqiptarizėm tė porositur, por pėr “Albanophagy tė porositur”. Termi albanophagy (prirje kanibaleske ndaj shqiptarėve) shkon mė mirė se termi Albanophoby nė rastin e porositėsve tė artikujve tė Lubonjės.

Thelbi i artikullit tė Lubonjės “Nėn qiellin e Europės” ėshtė se, vendimi i gjykatės ndėrkombėtare pėr krime lufte, pėr shpalljen tė pafajshėm tė Ramush Haradinajt ėshtė i padrejtė, se Haradinaj i ka kryer tė gjitha krimet pėr tė cilat akuzohej, por ai u shpall i pafajshėm vetėm nė sajė tė krimeve tė tjera, duke vrarė dhe kėrcėnuar dėshmitarėt. Kur Prokuroria ndėrkombėtare pėr krime lufte nisin procedimin ndaj Haradinajt dhe tė tjerėve, dhe kishte spekulime mbi atė nėse Haradinaj, i cili nė atė kohė ishte kryeministėr, do tė shkonte vullnetarisht nė Hagė, apo do tė vepronte ndryshe, Lubonja dhe tė tjerė si ai, duke iu kundėrvėnė atyre qė e quanin inkriminimin e Gjeneral Haradinajt si inkriminim tė UĒK, thoshte se Haradinaj duhet tė shkonte vetė para gjykatės ndėrkombėtare, dhe atje do tė merrte pafajėsinė nėse ishte i pafajshėm. Lubonja natyrisht shpresonte qė Gjeneral Haradinaj do tė shpallej fajtor nga gjykata ndėrkombėtare, dhe mbi tė gjitha Lubonja shpresonte qė Gjeneral Haradinaj do tė merrte pėrsėri malet, pėr t’i ikur gjykatės ndėrkombėtare. Gjeneral Haradinaj e zhgėnjeu shumė Fatos Lubonjėn duke shkuar vullnetarisht nė Hagė. Kėtė gjė Lubonja nuk ia fal Gjeneral Haradinajt. Pėrse Lubonja, i cili dikur kėrkonte qė Gjeneral Haradinaj dhe krerėt e tjerė tė luftės t’i nėnshtroheshin gjykatės ndėrkombėtare, tashmė nuk e njeh vendimin e gjykatės? Merret vesh, Lubonja kishte bindjen se gjykata ndėrkombėtare do tė vepronte sipas agjendės sė ēmontimit tė “miteve nacionale” shqiptare, qė ndjek Lubonja dhe njė prej tė cilėve “mite” qė duhen ēmontuar supozohet tė jetė dhe UĒK.

Vendimin e gjykatės nuk mund tė komprometojnė dot as ankesat e ish-Prokurores Carla Del Ponte, sė cilės i referohet Lubonja pėr tė mbėshtetur tezėn e tij, se ajo ėshtė penguar pėr shkaqe politike nga qeveritė e fuqive tė mėdha nė hetimet e saj ndaj ish-krerėve tė UĒK. Por pretendimet e tilla tė Carla Del Ponte, si dhe akuzat e saj dhe tė prokurorėve tė tjerė ndėrkombėtarė, kanė njė “Thembėr tė Akilit” njė goditje e saktė juridike te e cila i rrėnon ato. Shkurt, ēėshtja qėndron kėshtu: Kur Prokurorėt ndėrkombėtarė akuzojnė ish-krerėt e UĒK pėr rrėmbime tė njerėzve, vrasje dhe burgime, a supozohet qė krerėve tė UĒK u njihej e drejta qė siē bėjnė komandantėt e ēdo ushtrie nė botė nė kohė lufte, tė kishin tė drejtė tė jepnin urdhra pėr arrestimin, eventualisht gjykimin dhe dėnimin e njerėzve tė dyshuar si bashkėpunėtorė me shėrbimet inteligjente tė armikut, ose si komando tė tij? Pra, ēėshtja ėshtė nėse ish-krerėt e UĒK-sė akuzohen pėr ushtrim tė kompetencave tė komandantėve ushtarakė nė kohė lufte, apo se i kanė tejkaluar kėto kompetenca? Prokuroria ndėrkombėtare nuk ka dhėnė pėrgjigje pėr kėtė ēėshtje nė asnjė nga rastet e procedimit ndaj krerėve tė UĒK-sė, dhe ėshtė pėr tė ardhur keq qė asnjė nga avokatėt mbrojtės nuk e ka shtruar kėtė pyetje qė nė fillim, me tė drejtėn e kėrkesės pėr saktėsim tė akuzės. Kėshtu do tė zbulohej se, derisa prokurorėt ndėrkombėtarė e shikonin UĒK-nė si pėrgjegjėse nga pikėpamja e legjislacionit ndėrkombėtar tė luftės, ata nuk donin qė ta njihnin UĒK-nė si njė ushtri, e cila kishte tė drejtė qė tė ushtronte tė drejtat e saj siē do ushtri nė botė, nė kohė lufte, pėr t’u mbrojtur nga veprimet e armikut. Nėse ēėshtja do tė shtrohej kėshtu, pjesa mė e madhe e akuzave ndaj krerėve tė UĒK do tė binin lehtėsisht, pėr shkak se ata do tė mund tė sillnin dėshmitarė se kanė vepruar nė pajtim me ligjet ndėrkombėtare tė luftės. Asnjė ushtarak serb nuk ėshtė dėnuar, madje as nuk ėshtė proceduar me akuza tė ngjashme me ato me tė cilat u proceduan nga prokuroria ndėrkombėtare ish-krerėt e UĒK-sė. Kėshtu, krerėve tė UĒK-sė iu mohua kjo e drejtė, e cila iu njoh ushtarakėve serbė, tė cilėt u proceduan dhe eventualisht u dėnuan vetėm pėr rastet kur kishin tejkaluar tė drejtat e tyre si komandantė, pėr tė arrestuar dhe gjykuar tė dyshuarit si bashkėpunėtorė tė armikut, jo pėr ēdo rast kur i patėn ushtruar kėto tė drejta.

Por Lubonja tregohet i pasinqertė kur shkruan kundėr Gjeneral Haradinajt me ato argumente qė pėrdor nė artikullin e tij “Nėn qiellin e Europės”. Kėtu duhet thėnė se idetė e Lubonjės janė si ato kukullat e shumėfishta (njihen si matryoshka nga Rusia, por kjo i ka kopjuar nga Japonia ku njihen si daruma), ku ēdo kukull mė e vogėl ėshtė futur nė njė kukull mė tė madhe, e kėshtu nė vazhdimėsi. Lubonja e shikon pafajėsinė e Haradinajt dhe ardhjen e tij nė Tiranė, nė kontekstin e tezės lubonjane, ose mė saktė tė porositėsve tė tij. Fjalėn e kam pėr tezėn e kahershme tė Lubonjės se ekziston njė armiqėsi dhe urrejtje mes shqiptarėve tė Shqipėrisė dhe atyre tė Kosovės, ose kosovarėve, siē i quan Lubonja, i cili nuk pranon t’i quajė shqiptarė, pėrveē rastit kur kjo i shėrben pėr t’i sharė. Lubonja nė vitin 1995 ka botuar artikullin “Ne shqiptarėt dhe kosovarėt, ne kosovarėt dhe shqiptarėt”, ku thuhet: “Retorikat mbi solidaritetin pėr ēėshtjen e madhe tė kombit, dashurinė pėr Kosovėn dhe Shqipėrinė, mbi bashkimin, duket sikur janė bėrė gjithnjė e mė formale, gjithnjė e mė shumė vegla tė politikanėve nė luftėrat politike ndėrkohė qė, thellė- thellė, si popuj ndjehemi larg, jo rrallė dhe plot dyshim dhe mosbesim tė ndėrsjellė. Mua mė duket se ka ardhur koha qė tė dy palėt tė ndeshemi mė ballazi me problemin e kėtij hendeku mjaft tė thellė shpirtėror, kulturor e psikologjik qė na ndan dhe qė nuk premton njė martesė tė lumtur edhe sikur tė realizohet”. (Fatos Lubonja, “Liri e kėrcėnuar”, Botime “Pėrpjekja”, Tiranė 1999, f. 274.)

Fatos Lubonja, siē shihet, kėrkonte tė krijonte njė paradigmė tė konfliktit historik ndėrshqiptar, sipas sė cilės fault line e kėtij konflikti kalon pėrkitazi me vijėn e kufirit shtetėror qė ndan Republikėn e Shqipėrisė prej Kosovės. Lubonja nuk e shpjegon sesi ka lindur kjo armiqėsi, e cila na paska pėrkuar me vijėn e kufirit tė hequr nė hartė nė Londėr, njė shekull mė parė, pėr arsye gjeopolitike tė fuqive tė mėdha. Merret vesh, ishte Serbia ajo sė cilės i konvenonte qė tė kishte njė armiqėsi tė tillė ndėrshqiptare, pėrkitazi me vijėn kufitare. Synimi i kėsaj teorie ishte qė Kosova, tė konsiderohej nė njė rrethim tė plotė armik. Nuk kaluan veēse tre vite pas kėtij artikulli tė Lubonjės dhe me fillimin e luftės nė Kosovė, realiteti shqiptar i pėrgėnjeshtroi kėto teza tė Lubonjės. Shqipėria e Veriut u bė bazė e luftės sė UĒK dhe krejt Shqipėria i priti dhe akomodoi rreth njė milion shqiptarė tė Kosovės tė dėbuar nga serbėt.

Artikulli i Lubonjės, i vitit 1995, i cituar mė lart, ėshtė njė artikull paradigmatik sa i pėrket mendimit tė Lubonjės. Ose e thėnė ndryshe ky artikull na bėn me dije mbi mozaikun qė kėrkon tė ndėrtojė Lubonja. Haradinaj, si shqiptar i Kosovės, nė kėtė mozaik duhet tė jetė i keqi, njeriu ėshtė i padėshiruar nė Shqipėrinė e kėtej kufirit, njė kriminel i pėrbindshėm. Por matriyoshkat e Lubonjės bartin brenda tyre tė tjera “surpriza”. Urrejtja e Lubonjės nuk i adresohet vetėm shqiptarėve tė Kosovės. Urrejtja e Lubonjės nė fakt i adresohet krejt nacionit (kombit) shqiptar, dhe nė radhė tė parė shqiptarėve tė Republikės sė Shqipėrisė. Se Lubonja para sė gjithash nuk urren shqiptarėt e Kosovės e tė Shqipėrisė, por urren shtetin shqiptar, Shqipėrinė, urren shqiptarėt e Shqipėrisė, se ata janė shkaku qė ekziston shteti shqiptar. Kėtė gjė Lubonja e tregoi me rastin e censusit qė u mbajt nė Shqipėri nė 2011. Lubonja priste qė me rastin e censusit qė do tė mbahej nė Shqipėri nė 2011 tė vėrtetohej mosekzistenca e kombit shqiptar, duke rezultuar se Shqipėria pėrbėhej nga njė mozaik etnik, ku shqiptarėt qenė minorancė. Lubonja, nė artikullin “Pse jam pro regjistrimit tė popullsisė”, tė botuar nė gazetėn “Panorama” nė 21 mars 2011 e etiketonte kėshtu tezėn e kundėrshtarėve tė censusit se ai do tė manipulohej nga vendet fqinje, pėr tė rritur numrin e minorancave etnike dhe pėr tė shpikur tė reja: “Kjo ide, tė ēon bash tek njė reminishencė e kohėve nacionaliste e nacional – komuniste tė aplikuara jo vetėm nė Shqipėri, qė nacionalizmin e shndėrruan nė fe mbizotėruese dhe qė e aplikoi Enver Hoxha nė mėnyrėn mė radikale, duke i eliminuar nė emėr, gjoja, tė unitetit tė popullit, krejtėsisht fetė dhe duke asimiluar thuajse krejtėsisht grupet e ndryshme etnike nė vend. Njė ‘kanibalizėm kulturor’ ky pėr pasojat negative tė tė cilit duket se shoqėria nuk ėshtė ende e vetėdijshme”.

Enver Hoxha mund tė akuzohet pėr shumė gjėra, por jo se i keqtrajtoi minoritetet etnike nė krahasim me shqiptarėt. Shembulli mė i mirė kundėr tezės sė Lubonjės ėshtė se edhe pasi Greqia i dėboi ēamėt shqiptarė, Shqipėria komuniste nuk iu pėrgjigj me tė njėjtėn mėnyrė duke dėbuar minoritetin grek. Lubonja priste qė censusi t’i shpėtonte “minoritetet” etnike nga “kanibalizmi kulturor” shqiptar, dhe duhet qė tė jetė mėrzitur shumė qė shifrat e censusit nuk dolėn ashtu siē uronin urrejtėsit e kombit shqiptar.

Nė serinė e matryoshkave tė Lubonjės, Haradinaj duhet tė jetė njė figurė brenda sė cilės gjendet… Skėnderbeu. Pra, Haradinaj reflekton imazhin e pėlqyer qė Lubonja ka pėr Skėnderbeun, arketipi i komandantit ushtarak historik shqiptar, si kriminel dhe bandit. Nė shumė artikuj, Lubonja ėshtė treguar njė mbėshtetės entuziast i portretizimit qė i bėri Skėnderbeut historiani sharlatan zviceran, Oliver Jens Schmitt, si njė grabitės dhish qė luftonte pėr njė ēėshtje ordinere kanunore familjare, dhe jo pėr ideale. Nė 25 shtator 2012, Lubonja botoi nė “Panorama” artikullin “Pse ky numėr mbi Skėnderbeun”, ku shpjegon se pėrse nė revistėn e tij “Pėrpjekja” i ka kushtuar njė numėr special reagimeve ndaj librit tė Schmitt pėr Skėnderbeun, por duke pėrzgjedhur vetėm reagimet nė favor tė Schmitt. Nė kėtė numėr tė “Pėrpjekja” qė mban titullin “Skėnderbeu i kėrkimit shkencor” vetėm kėrkim shkencor pėr Skėnderbeun nuk ka. Se askush nga “kėrkuesit shkencorė” tė pėrzgjedhur nga Lubonja nuk thotė qė si ėshtė e mundur qė njė historian profesionist si Schmitt nuk e vuri aspak nė dyshim dokumentin mbi tė cilin ai thotė se e rindėrtoi krejt librin e tij mbi Skėnderbeun dhe qė ėshtė njė raport i dy tė dėrguarve tė Dukatit tė Milanos nė Romė, nė tė cilin ata thonė se motivet e Skėnderbeut qenė kanunore, pėr shkak se Sulltani i pati vrarė tė atin. Askush nga “kėrkuesit shkencorė” tė pėrzgjedhur nga Lubonja, pale vetė Schmitt qė jo e jo, nuk i bėn kritikėn kėtij dokumenti, duke thėnė se diplomatėt e Dukatit tė Milanos kishin arsye pėr ta paraqitur Skėnderbeun nė dritė tė keqe nė kohėn qė u pėrpilua raporti se ai kishte bėrė paqe me Venedikun qė ishte prej 19 vitesh nė luftė me Milanon, nė atė qė njihet nė histori si Lufta Lombarde. Gjithsesi, gjėja mė interesante nė kėtė numėr ėshtė se atje sorosianėt kozmopolitė si Lubonja pajtohen nė shumė gjėra me shkruesit islamikė si Ervin Hatibi, Enis Sulstarova, dhe disa historianė turq, duke pasur tė njėjtėn urrejtje pėr Skėnderbeun e simbolet nacionale shqiptare. Tė dy palėt, ndonėse nga pikėpamje tė ndryshme, kanė tė njėjtin qėllim, shpėrbėrjen e nacionit shqiptar.

Kur Presidenti amerikan Bush vizitoi Shqipėrinė nė qershor 2007, me ē’rast u fabrikua lajmi i rremė pėr vjedhjen e orės sė tij, nė Fushė-Krujė, Lubonja botoi artikullin “Nderi i kombit dhe ora e Bushit”, ku thotė: “Personalisht kur e dėgjova lajmin e besova dhe qesha me tė madhe dhe nuk u ndjeva fare keq qė kam lindur nė kėtė vend”. (Gazeta “Korrieri”, 18 qershor 2007, f. 11)

Merret vesh, Lubonja u kėnaq se kėshtu funksionin nė vazhdimėsi idetė-matryoshka tė tij. Nga tradita e Skėnderbeut-grabitės dhish (Skėnderbeu siē dihet e kishte qendrėn nė Krujė), doli nė Fushė-Krujė hajni, i cili i ka vjedhur orėn Presidentit Bush. Ėshtė hipokrizi e madhe nga ana e Lubonjės, kur thotė se nga lajmi i vjedhjes sė orės sė Bushit nuk cenohet nderi i kombit, kur Lubonja ka shkruar se ai do tė donte qė ta shihte kombin shqiptar tė shpėrbėrė, siē e kam cituar mė lart. Nė janar 2012, nė emisionin “Opinion” nė Tv Klan, tema e tė cilit ishte “A janė shqiptarėt sot mė patriotė”, Lubonja tha: “Nuk jam patriot, as nacionalist. Edhe kur e dėgjoj Himnin nuk ngrihem nė kėmbė dhe as qė mė bėn pėrshtypje. Bile tė gjitha himnet e vendeve tė tjera bazohen mbi ideologjitė qė bėnin krime e vrisnin njerėz nėn thirrjet e nacionalizimit. Njėlloj veproi Stalini, Hitleri e Enver Hoxha”.

Lubonja kėtu spekulon nė funksion tė agjendės sė tij tė ideve-matryoshka, se ai e di shumė mirė qė Himnin kombėtar shqiptar nuk e ka bėrė Enver Hoxha, por ai ka ekzistuar qė shumė kohė para se tė vinte Enver Hoxha nė pushtet. Ndryshe nga ē’thotė Lubonja himnet nacionale nuk kanė qenė rezultat i ideologjive, se himne nacionale kanė tė gjitha vendet dhe jo vetėm Bashkimi Sovjetik i Stalinit dhe Gjermania e Hitlerit, qė sjell si shembuj Lubonja. Fatos Lubonja i di kėto por ai vepron kėshtu se ka njė agjendė personale tė pėrpunuar nė zyrat dhe laboratorėt e Sorosit, ku ai ka qenė njė nga njerėzit mė tė afėrt. Kjo agjendė pėrmban goditjen dhe shkatėrrimin e atyre qė nė gjuhėn sorosiane quhen mite, tė nacionit (kombit), duke predikuar shpėrbėrjen e nacionit shqiptar nė minoritete tė sajuara, pėrēmimin e vetėdijes nacionale shqiptare, tė pėrkushtimit nacional, heronjve nacionalė, dhe nė rastin shqiptar posaēėrisht tė Skėnderbeut, tė pėrēmimit tė flamurit nacional, tė historisė nacionale, tė rėndėsisė sė personaliteteve ndėrkombėtare me origjinė shqiptare. Fatos Lubonja, nuk e ka vetėm me Gjeneral Haradinajn, por edhe mė Nėnė Terezėn. Merret vesh, Lubonja nuk e duron dot qė kombi shqiptar tė ketė nxjerrė njė figurė si Nėnė Tereza. Kjo e prish mozaikun e Lubonjės. Dhe meqenėse Nėnė Terezėn nuk e akuzon dot pėr krime, kėrkon ta denigrojė nė ēdo mėnyrė tjetėr, duke thėnė se ajo nuk ka lidhje me shqiptarėt dhe nderimi qė i bėhet asaj ėshtė absurd. Nė 19 shkurt 2009, nė emisionin “Opinion” tė Fevziut, Fatos Lubonja foli shumė keq kundėr Nėnė Terezės dhe raportit tė shqiptarėve me tė. Fatos Lubonja fillimisht e quajti Nėnė Terezėn: “shembull tipik tė mendėsisė nacional-komuniste, kur ndėrtohen imazhe pėr t’ u identifikuar”.

Mė tutje Lubonja tha se: “Ajo pėr tė cilėn ajo vlerėsohet, mori Ēmimin Nobel nuk ka tė bėjė fare me shqiptarėt, se atė shqiptarėt nuk e kanė fare pjesė tė kulturės sė tyre”.

Meqenėse Lubonja ėshtė paguar nga hebreu Soros, kėtu ėshtė vendi tė thuhet se sipas logjikės sė Lubonjės del se edhe Holokausti nuk ka lidhje me Izraelin se hebrenjtė qė u vranė nė Europė, nė pjesėn mė tė madhe nuk e dinin fare gjuhėn judaike, dhe u pėrkisnin kulturave tė ndryshme, sipas vendeve ku jetonin. Mė tutje Lubonja tha se: “Nėnė Tereza vetė nuk thotė se jam shqiptare se ajo i pėrket Jezu Krishtit, e nė njėfarė mėnyrė edhe kjo ėshtė njė kulturė, njė kulturė antinacionaliste”.

Por Nėnė Tereza ka thėnė qartė se nga gjaku jam shqiptare, gjė qė Lubonja e di mirė, e megjithatė mashtron se ashtu i konvenon agjendės sė tij shqiptarocide. Nė tė njėjtin emision Lubonja tha pėr Nėnė Terezėn si simbol se: “kjo tė le nė debilllėk, nė manipulim tė le”.

Me cilėn duhet ta zėvendėsojmė Nėnė Terezėn, me gruan e Sorosit, sponsorit tė Lubonjės? Apo ndoshta mos duhet qė meqenėse Lubonja tani po kėrkon qė tė rivlerėsohet periudha e pushtimit osman, atėherė duhet qė Nėnė Terezėn ta zėvendėsojmė me ndonjė hanėme filantrope shqiptaro-osmane? Se qė tė zėrė vend historia e rivlerėsuar duhet qė tė krijohen mite tė reja. Lubonja kėtė gjė e di mirė. Lubonja ka dėshirė qė tė merret shumė edhe me histori, dhe nė shumė shkrime ai shtiret si historian. Ai qė nuk e njeh Lubonjėn, dhe qė e sheh pėr herė tė parė nė disa dalje televizive dhe shkrime, do tė besojė se Lubonja ėshtė fundamentalist islamik. Siē ėshtė rasti nė shkrimet dhe daljet televizive ku Lubonja mohon pushtimin turk tė Shqipėrisė. Lubonja, nga dėshira pėr tė rrėzuar ato qė i quan mite historike shqiptare, siē ėshtė Rilindja Nacionale, shkon nė pozitėn e studiuesve osmanofilė shqiptarė, duke e quajtur periudhėn pesėshekullore osmane, si njė periudhė bashkėjetese harmonike dhe jo pushtimi. Por faktet qė mohojnė Lubonja dhe ata tezat e tė cilave ai i ka kopjuar nė kėtė rast, janė se gjatė kėtyre pesė shekujve ka pasur njė numėr shumė tė shpeshtė kryengritjesh shqiptare antiosmane, tė cilat pavarėsisht nga motivet, tregojnė nė thelb njė gjė, mospajtimin e pushtuesin. Motivet shpesh gabojnė. Lufta pėr pavarėsi nė kolonitė britanike nė Amerikė nga e cila dolėn SHBA si shtet i pavarur, nisi si njė rebelim fiskal.

Problemi nuk ėshtė te Lubonja, por te ata qė tė pėrdorin njerėzit si Lubonja. Njė proverb kinez thotė: “Sa mė lart ngjitet majmuni nė pemė, aq mė shumė e vė nė pah prapanicėn”. Kėshtu ndodh dhe me ato qendra tė huaja, tė cilat qėndrojnė pas Lubonjės. Nuk do t’ia vlente qė Lubonja tė merrej shumė seriozisht nėse ai nuk do tė ishte i sponsorizuar nga qendra tė rėndėsishme ndėrkombėtare, njė prej tė cilave ėshtė Fondacioni “Soros”. Lubonja ėshtė shegerti i njė skuadre historianėsh ndėrkombėtarė, tė cilėn kanė bėrė kauzė tė tyre terrorizmin historiografik kundėr kombit shqiptar, sipas parimit Oruellian se ai qė kontrollon tė shkuarėn kontrollon tė ardhmen. Kėshtu, nėse shkatėrroni tė ashtuquajturat mite tė njė kombi nė tė shkuarėn e tij, do tė thotė historinė e tij, atėherė lehtė mund tė projektoni zhdukjen e kėtij kombi nė tė ardhmen. Kėta historianė janė tė pranishėm shpesh nė faqet e revistės “Pėrpjekja” tė Lubonjės. Madje Lubonja, me artikujt dhe fjalėn e tij televizive, shėrben si njė lloj divulguesi i ideve tė kėtyre historianėve, njė lloj pėrēuesi i tyre te publiku i gjerė shqiptar. Agjendėn e tij Lubonja e ēon para nė shkrimet e tij nė gazeta si dhe nė daljet e tij televizive. Pavarėsisht se cila ėshtė ngjarja pėr tė cilėn shkruan, apo tema e emisionit televiziv ku ėshtė i ftuar, Lubonja flet nė funksion tė agjendės sė tij. Lubonja kėrkon tė krijojė pėr vetveten aureolėn e njė mendimtari tė pavarur, i cili ėshtė kundėr tė dy palėve, kundėr sė majtės dhe sė djathtės, tė cilat i quan dy banda tė mėdha qė kėrkojnė tė vjedhin dhe tė abuzojnė me pushtetin. Por e vėrteta ėshtė se ky qėndrim i Lubonjės nuk ėshtė pasojė e pikėpamjes morale tė tij, por e idesė fikse tė tij, pėr shpėrbėrjen e kombit dhe tė shtetit shqiptar.

Nė ndėrkohė Lubonja, para se tė merret me gjyqin e Haradinajt le tė na shpjegojė pak se ēka ndodhur nė gjyqin ku u dėnuan me vdekje dy “miqtė” e tij, Vangjel Lezho dhe Fadil Kokomani, dhe ku armiku i madh i nacional-komunizmit Fatos Lubonja shpėtoi paq. Lubonja ka 22 vite qė tjerr njė melodramė pėr dy “miqtė” e tij, por nuk shpjegon se si nuk ndodhi e kundėrta, ajo qė duhet tė kishte ndodhur, sipas logjikės sė regjimit tė Enver Hoxhės, pra qė djali i armikut tė regjimit, Todi Lubonjės, Fatosi, tė dėnohej me vdekje, dhe dy tė tjerėt, tė dėnoheshin me burgim tė gjatė. Tani me logjikėn me tė cilėn flet Fatos Lubonja pėr gjyqin e Haradinajt, shumėkush ka tė drejtė tė thotė se pėr ēfarė i shėrbeu ky Fatos Lubonja Enver Hoxhės qė ia kurseu jetėn. Enver Hoxha kishte zakonin sovjetik tė troikės, qė pushkatimet e njerėzve tė nomenklaturės komuniste t’ i bėnte treshe. Kėshtu u pushkatuan tre ushtarakė tė lartė: Beqir Balluku, Petrit Dume, Hito Ēako. U pushkatuan njė trojkė tjetėr pas vdekjes sė Mehmet Shehut: Kadri Hazbiu, Feēor Shehu, Llambi Ziēishti. Atje ku ligji i trojkės ėshtė prishur, ka pasur ndonjė marrėveshje tė dyshimtė. Ėshtė e vėrtetė se edhe Fadil Kokomani dhe Vangjel Lezho u pushkatuan nė trojkė, por me ta bashkuan njė njeri qė i pėrkiste njė shtrese tjetėr, jo asaj tė nomenklaturės komuniste. Ky ishte Xhelal Koprencka qė i pėrkiste shtresės sė djathtė antikomuniste. Qė tė mos i biem nė qafė kot Enver Hoxhės, kjo nuk ishte nė stilin e tij. Nė trojkat makabre ai ruante pastėrtinė ideologjike si ‘coup de grace’ pėr tė dėnuarit. Duket se Koprencka ėshtė zgjedhur nė momentet e fundit pėr tė mos prishur ligjin makabėr tė trojkės, nga e cila duket se u pėrjashtua Fatos Lubonja pėr arsye qė i di ai. Kėtu ekziston miti i fundit nacional-komunist nga i cili duhet tė ēlirohet Fatos Lubonja. Nuk them se Fatosi nuk dėshiron qė ta bėjė kėtė gjė, por ja ku del Gjykata e Hagės e cila me vendimin pėr Haradinajn e pengon Fatosin qė tė merret me kėto gjyqe mė tė hershme nacional-komuniste. Se ndryshe do tė na krijohet pėrshtypja se Fatos Lubonja, i cili e mban veten si kundėrshtar tė madh tė asaj qė e quan si mitologji tė rreme nacional-komuniste, vetė prodhon mite tė tilla kur i duhet tė provojė se pėrse nuk u bė pjesė e trojkės makabėr.

http://gazetatelegraf.com/kastriot-m...a-te-lubonjes/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:01.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.