Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Kolonizim > ZONA 2 > Lindor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 6.10.2009, 20:06   1

Shkrim i cituar Z2: Lindor: Cilėsia mė e ulėt e jetės nė rajon


Sipas njė raporti tė fundit tė OKB-sė IRJM-ja ka cilėsinė mė tė ulėt tė jetės nė rajon. Cilėsinė mė tė mirė tė jetės e ka Greqia qė renditet e 24-ta nė listė. Ndėrsa Serbia e Mali i Zi renditen nė vend tė 65-tė, Shqipėria P. nė vend tė 70-tė dhe IRJM nė vend tė 72-tė.

http://www.focus-fen.net/index.php?id=n196469
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.1.2010, 12:53   2
Citim:
Shqipėria e 65-ta nė listėn e shteteve tė mira pėr tė jetuar

Tiranė, 7 janar - Shqipėria renditet nė vendin e 65-tė, ndėr 194 shtete tė botės, nė listėn e shteteve tė mira pėr tė jetuar.

Lista ėshtė pėrpiluar nga revista amerikane ‘International Living’, nė bazė tė treguesve nė 9 fusha si: kosto e jetesės, ekonomia, shėndeti, liria etj.

Nė vendin tonė problemi mė i madh ėshtė infrastruktura, por edhe shėndeti dhe ekonomia.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,7811

Citim:
Maqedonia, e 76-ta mes vendeve mė tė mira pėr tė jetuar

Maqedonia renditet e 76-ta nė listėn vjetore tė vendeve mė tė mira pėr tė jetuar, tė cilėn e publikon revista ndėrkombėtare e Internetit “Internacional living”.

Lista ėshtė e bazuar nė nėntė kritere:shpenzimet e jetesės, kulturės e kohės sė lirė, ekonomisė, ambientit , lirisė, shėndetit, infrastrukturės, sigurisė dhe kushtet klimatike. Vendi mė i mirė pėr tė jetuar ėshtė Franca dhe pas saj janė Zvicra, Australia, Gjermania, dhe Zelanda e Re. Nė 10 e parė janė edhe SHBA, Belgjika, Italia, Holanda dhe Luksemburgu.

Nga vendet e rajonit me cilėsinė mė tė mirė tė jetesės ėshtė Sllovenia, Greqia, Bullgaria dhe Kroacia. Pėrpara Maqedonisė janė tė gjitha vendet e rajonit, pėrjashtuar Bosnjė dhe Hercegovinėn.

Vendet mė tė kėqija pėr tė jetuar, sipas renditjes sė revistės “Internacional living”, nė tė cilėn janė vlerėsuar 195 vende, janė Afganistani, Jemeni, Sudani, Sierra Leone dhe Somalia. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...e2dcd5fb0&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.3.2011, 12:15   3
Citim:
Shqipėria e 64-ta nė botė pėr kualitetin e jetės

New York, 29 mars – Shqipėria nė konkurrencėn prej 169 shteteve, ka zėnė vendin 64 pėr kualitetin e jetės.

Zyra e programit pėr zhvillim tė OKB-sė ka matur “indeksin e zhvillimit njerėzor”, duke marrė si bazė kriterin e zhvillimit ekonomik, shėndetin e qytetarėve, mundėsinė e arsimimit tė tyre dhe gjatėsinė e jetės.

Nga shtetet e rajonit, Sllovenia ėshtė nė vendin 29, Mali i Zi 49, Kroacia 51, Serbia 60, Bosnja e Hercegovina 68, ndėrsa Maqedonia ėshtė nė vendin 75, transmetojnė agjencitė.

Nė vendin e parė tė kėsaj liste ėshtė Norvegjia, e dyta ėshtė Australia, ndėrsa e treta Zelanda e Re.

Kosova nuk ėshtė nė kėtė listė.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,16,53799
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.11.2011, 15:43   4
Citim:
Cilėsia e jetės: Shqipėria ndėr 52 vendet ku jetohet mė mirė

NOA/Beqir Sina – Shqipėria renditet e 52-ta, ndėr vendet ku preferohet tė jetohet mė mirė nė botė, sipas Indeksit Living Life 2011. Krahasuar me dekadėn e fundit vendi ynė, ka ecur shumė pėrpara me “Cliėsinė e jetės”.

Nga viti 2005 kur Shqipėria ishte e 100–ta, nė njė grup me vende tė tilla Zimbabve, Haiti, Central Afrikan Republik, Afghanistan, Sierra Leone, Equatorial Guinea, Guinea, Angola, Sudani, Jemen, Chadi, Somalia. Vetėm me njė vit mė parė Shqipėria renditej nė vendin e 66-tė.

Ndėrkohė, nė krye tė listės renditen Shtetet e Bashkuara, me kėto rezultate: Kostoja e jetesės 76 pikė, Kultura 87, Ekonomia 100, Mjedisin 51, Liria 100, Shėndeti 90, Infrastruktura 100, Rrezik dhe Siguria 100, Klima 85 Rezultati final 86 nė Renditjen e Cilėsisė sė Jetės mes 190 vendeve nga e gjithė bota, Shqipėria ka shėnuar kėtė rezultat : Kostoja e jetesės 75, Argėtimi & Kultura 76, Ekonomia 57, Mjedisi 64, Liria 67, Shėndeti 68, Infrastruktura 36, Rrezik dhe Siguria 71, Klima 90 pikė.

Nė renditje merren parasysh vendet, ku mund tė jetohet mė mirė, jeta mė e lirė, tė paguhen mė pak taksa, tė ketė mot mė tė mirė, tė merren avantazhe nga mundėsitė nė tregjet e reja, vende ku mund tė fillohet njė jetė e re, njė biznes apo tė kalohet pensioni, ku ambjenti ėshtė i ruajtur nga ndotja, klima ėshtė e mirė , infrastruktura ėshtė e mirė, argėtohesh dhe ka kulture e art. Pėr tė arritur nė vlerėsimet pėr secilin vend merren parasysh nėntė kategorit e sipėrpėrmendura, ku secila ka maksimumin e pikėve 100.

Tė dhėnat, qė tė nxirret klasifikimi , sipas revistės International Living me bazė nė Chicago – Illinois, merren nga shumė faqe tė zyrtarizuara tė internetit, si adresat qeveritare, tė dhėnat e Organizatės Botėrore tė Shėndetit, Ekonmoisė, Bankės Botėrore, Fondit Monetar Ndėrkombėtar, Bashkimit Europian, OKB-ės, e shumė institucioneve Amerikane, dhe tė tjerė ane mbanė botės.

Ky ėshtė si njė studim vjetor nė tė cilin sapo merren tė dhėnat analizohen nė terren nga korrespondentėt e agjencisė Amerikane International Living me bazė nė Chicago – Illinois , pėr ēdo vend, nė mėnyrė qė tė kuptohet se sa reale janė ato, dhe nga ku bazohen rezultatet e tyre.

Shqipėria, ka mė shumė se pesė vjet, qė nuk shikohet mė nė hartė si njė ‘njollė e zezė’ pėr tė jetuar. Shqipėria, vitet e fundit ka krijuar njė imazh tė shkėlqyer, nė botė.

Ēka shihet qartė sipas tė dhėnave mė tė fundit, krahasuar jo mė larg se me njė vit mė parė, ku vendi ynė ka bėrė pėrpara pėr sa i pėrket cilėsisė sė jetės duke zbritur nė 14 vende mė poshtė. Kosto e jetės ka fituar 75 pikė, ndėrkohė qė njė vit mė parė ishte 64 pikė. Nė tė njėjtin nivel ka qenė edhe treguesi i lirisė me 67 pikė.

Tė ardhurat dhe kultura pėr kėtė vit janė vlerėsuar me 59 pikė, ndėrsa njė vit mė parė me 65 pikė. Ndėrsa numri total i pikėve pėr kėtė vit ėshtė 64, duke pėsuar njė rritje tė mirė krahasuar me njė vit mė parė, duke lėnė pas vetes gjithė vendet e Ballkanit, Serbinė, Malin e Zi dhe Maqedoninė.

Gjithsesi, ėshtė shumė e rėndėsishme, tė thuhet se Shqipėria, ka shėnuar nė ekonomi 57 pikė, ēka shikohet si njė rezultat mė i lakmueshem pėr tė jetuar. Kur po tė vėreshė se 15 vendet mė tė mira pėr tė jetuar nė botė SHBA, Zealand e Re, Malta, Franca, Monaco, Belgjika, Germania, Austria, Anglia, Japoina, Italia, Zvicera, Suedia, Hollanda, Luksemburgu nuk kanė mė shumė se 65 pikė pėr Ekonominė.

Nė renditje Shqipėria me 57 pikė ka lėnė vende pas nė ekonomi, ēka do tė thotė se nė Shqipėri nuk ėshtė mė e vėshtirė pėr tė nisur njė jetė tė re, dhe pėr tė investuar. Cilėsia Ndėrkombėtare vjetore e e Jetės sipas Indeksit Living Life 2011 , bazohet nė pyetjen “Ku do tė gjeni cilėsi mė tė mirė nė botė e jetės? Duke shikuar nga numrat, nė tabelėn e rezultatve tė Indeksit Living Life 2011 fitues ėshtė i qartė janė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

Statistikat, thuhet sipas Indeksit Living Life 2011 nuk tregojnė historitė e ēdo vendi tė botės. “Por, natyrisht, – thekson Living Life 2011- ne do tė nxjerrim tabelėn e rezultatve vjetore, duke i a lėnė numrave tė e thonė fjalėn e tyre”.

SHBA, ka ekonominė mė tė madhe nė botė dhe-kur krahasohet me 191 vende tė tjera nė studimin tonė, fiton vlerėsimet mė tė larta pėr infrastrukturėn. SHBA, nė tė shumtėn e numrave tė tabelės Indeksi Living Life 2011, ka rezultatet nė tė gjithė pjesėt tė nėntė kategorive, si kostos sė jetesės, kulturės, mjedisit, lirisė, shėndetit, infrasturkurės, klimės dhe sigurisė. Dhe kėshtu, nė baza statistikore, SHBA ėshtė e vėshtirė tė mundėt nga ndonjė vend tjetėr pėr vitin 2011.

“Pas njėmbėdhjetė muajve tė vitit,- thekson Living Life 2011 , – ne e konsiderojmė se Shtetet e Bashkuara janė vendi i parė pėr kėtė vit, ku ju mund tė jetoni mė mirė edhe mė tė lirė, tė paguani mė pak taksa, tė gėzoni shėndet tė mirė, tė keni motin tė mirė dhe tė pėrfitoni nga tregjet nė zhvillim”.

Islanda, Zvicra dhe Kosta Rika nė kategorin e Indexit Living Life 2011 mjedisin janė shumė mė lart se 10 vendet e para. Kėtė vit Living Life 2011 pėr tė renditur vendet sipas mjedisit, ka marrė studimin e Yale University e Performance pėr vitin 2011, ka nxjerr 25 vendet mė tė mira nė botė pėr mjedisn pėrfshirė edhe Shqipėrinė, e cila, ka shėnuar pėr Mjedisin 64 pikė.

Duke u renditur me vendet me treguesit e performancės; cilėsisė sė ujit, iniciativa politike, biodiversitetit, ndotja e ajrit, efektin e faktorėve tė mjedisit nė shėndetin e njeriut, dhe mė shumė se kaq.

http://www.noa.al/2011/11/cilesia-e-...tohet-me-mire/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 06:16.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.