Kthehu   Kreu > D1 > Punishte
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 16.10.2009, 12:21   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Pyetje «Keltėt»


Ēfarė burimesh historike ka pėr "keltėt"? Ēdo person tė dytė po tė dėgjosh, apo lexosh, flet pėr diēka tjetėr.

Personalisht kam krijuar pėrshtypjen se kemi tė bėjmė me njė term si puna "ata andej" pa thėnė fare se pėr cilėt bėhet fjalė. Dhe pėrdorej aq vagull nė letra saqė s'thotė asgjė. A ėshtė tė paktėn e identifikuar nga ana racore si popullsi apo ėshtė thjesht term i hamendėsuar "kulturor"?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.10.2009, 15:06   2
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Ni libėr:

http://books.google.com/books?id=fdq...age&q=&f=false
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.10.2009, 15:52   3
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Po marr njė kalesė nga libri mė lart sepse shikoj problemet qė shfaqen dhe nė autorė tė tjerė si ky:

Citim:
The word 'Celt' as an ethnic attribute was first used by Greeks to refer to people living to the north of the Greek colony of Massalia (Marseilles) in Southern France. The meaning of the name is obscure. Possible roots are kel 'exalt' or kel 'strike', as in Latin percello. Another suggestion is kel 'turn', Latin incola 'settler'. There are no other suggestions. 'Galli' was the name the Romans gave to the tumult of warriors who wrecked their city in 390 BC; it may be connected with other IE words for 'stranger' or 'enemy' such as Latin hostis, Gothic gasts (Stokes 1894: 108). The Romans habitually used 'Galli' for all peoples of Celtic language and culture, and it is not known whether it was originally the name of an individual tribe, or a description given by wandering tribe or tribes to themselves (Whatmough 1970:15). The invaders of Greece and Asia Minor in the third century BC were known to the Greeks as 'Galatai', which may perhaps have a parallel in Old Irish galdae 'warlike and galgart 'a champion'. Julius Caesar divides his Gaul into three ethnic regions, by no means culturally or linguistically identical: Celtae, Aquitani, and Belgae (BG I.1), and he mentions many tribal names within these sections which have their individual meanings. Classical writers did not describe the inhabitants of Ireland and Britain as Celts. Nor did the Anglo-Normans or English in later centuries. The name was first used as an embracing ethnic and cultural term in the sixteenth century AD by George Buchanan, and taken up in the seventeenth century AD by Edward Lhuyd (T.G.E. Powell 1958:15). We shall use Celt as a general term, but Gaul, Galli, Galatai, Goidelic, Brythonic, Britanni, Picti (Cruithni), Erainn and other specific names will occur from time to time.

Our earliest Greek literary source which mentions Celts is embedded in the text of a late imperial Latin author. Rufus Festus Avienus was proconsul of Africa in 366 AD. He claimed descent from Musonius Rufus, the distinguished and eccentric Stoic philosopher exiled by Nero in 65 AD.

(...)

The poem which interests us is his Ora Maritima, a description of the shores of the known world.

(...)
Nėse i marrim pėrkatėsisht pjesėt e dalluara:

1. Nuk jep burim.
2. Kapėrcim logjik duke anasjellė premisėn me pėrfundimin.
3. Emri 'Galatai' pėrdoret arbitrarisht si i barazvlershėm. Nėse kjo vjen nga burimi, duhet parė se ēfarė fakti pėrdor dhe burimi.
4. Spekulim pėr 3.
5. Del fakti se emri nuk pėrdorej prej askujt pėr popullsitė qė ai do tė pėrfshijė mė poshtė tek dallimi i gjashtė. Ndėrkaq nė tekstin pas dallimit tė pestė del se termi 'kelt' si gjithėpėrfshirės ėshtė caktuar arbitrarisht nė shek 16-17 nga pedantė anglezė.
6. Arbitraritet dhe induksion nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė.

Nė vijim del se pėrmendja nga greqishtja vjen nga njė 'poemė' e shek. 3 e njė 'romaku tė Afrikės'...

Duke parė kritikat pozitive qė ka marrė nė shtyp:

Citim:
Review

"...intriguing, wide-ranging and highly informative...Rankin's strength is his evidently wide, admiring and scholarly acquaintance with more recent Celtic mythology, ethnography and literature." -- Simon Hornblower Times Literary Supplement

"...takes a valuable place beside the major compilations on the Celts published recently." -- The Journal of Indo-European Studies

"Professor Rankin's book does provide a thoroughly researched and clearly presented picture of those Celts who strayed into the classical world and of the fringe Celtic communities at the moment when they were overrun and assimilated by Rome. It will remain a standard work of reference for years to come." -- B. Cunliffe, The Timer Higher Education Supplement

"The book is an absolute delight for those who are interested in ancient Celtic civilization. In fact, it is a long time since I have enjoyed a book in this field so thoroughly." -- Peter B. Ellis, The Irish Democrat

Rankin's work is stimulating, vexing and disturbing.
–J. F. Drinkwater, The Classical Review

http://www.amazon.com/Celts-Classica.../dp/0415150906
I bie qė kjo tė jetė vepėr me "vlera" pėr 'keltėt'... Por ēfarė vlere reale mund tė kenė libra tė tillė "pėrmbledhės" pėr lexuesin nėse nuk paraqiten burimet haptas qė lexuesi t'i shikojė nė dorė tė parė?! Pėrkundrazi, na jepet njė interpretim "gjithėpėrfshirės" i pėrzier me dėshira dhe gabime tė ndryshme tė logjikės formale apo bindje tė caktuara gatipolitike, ku autori del normalisht nė pėrfundimin qė e ka caktuar qė nė fillim dhe aq.

Problemi im me kėtė lloj "historie" ėshtė se e shikoj si metodė pune tek tė gjithė ata qė flasin pėr "keltėt" (sė paku tek anglezėt, qė njihen pėr ēorbat qė kanė gatuar me perceptimin e mbrapshtė tė botės sė lashtė, ku dhe gabimet nė pėrkthim kanė sjellė jo pak gafa qė tani mbahen si realitete historike nė vijėn e tyre zyrtare tė historisė).

Mė e mira ėshtė tė konsultohemi drejtpėrdrejt me burimet e kohės jo me 'opinionet' e kėtyre pas shek. 17. Por dhe vetė burimet e kohės janė nga autorė qė flasin pėr vende tė cilat nuk i kanė vizituar, dmth qė vetė ato nuk shquhen pėr ndonjė shkallė vėrtetėsie e le mandej tė marrim sot si tė vėrteta historike besimet dhe mund-mbase-ndoshtat e anglezėve tė tashėm.

Pra ēfarė konkretisht ishin "keltėt", them nga ana racore kryesisht e mandej dhe tipare tė tjera?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.2.2010, 21:02   4
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Kėtu ėshtė njė mbishkrim "lepontic" qė e konsiderojnė si keltik:

http://www.ancient-celts.com/LanguagesLepontic.html

Latumarui Sapsutai-pe uinom Našom
Emri:  Latumaros2.bmp
Shikimet: 283
Madhėsia:  187,7 KB
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.2.2010, 23:50   5
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Shkrimi ėshtė variacion i brendshėm i alfabetit pellazg. Ka dhe tė njėjtin pikėsim pėr ndarjen e fjalėve dhe shkruhet nga e djathta nė tė majtė. Nė fakt ngjan shumė me mbishkrimin e Lemnos, qė ėshtė shqip, sipas zbėrthimit tė Kordatit (grek) nėse s'gabohem. S'do zgjerohem te kjo tani pėr tani, por mbishkrimet nė alfabet pellazg nuk janė pseudogjuhė tė shpikura me teori substratesh, janė shqip. Problemi qė kemi s'ėshtė tek leksiku, ėshtė tek format gramatikore, sepse kemi tė bėjmė me zona tė veēuara dhe ka luhatje.

Kurse ai interpretimi sipėr ėshtė spekulim i pastėr, ka gabim nė transkriptim dhe se ku ėshtė lidhja me keltėt s'merret vesh. Thotė qė janė etruskė e mandej i bėn keltė. Dhe pikėrisht kjo ndodh ēdo herė me "keltistėt", prandaj mė bėn tė pyes ēfarė janė keltėt.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.10.2012, 23:44   6
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Pajtohem me tė gjitha ato qė janė vėnė nė pah mė sipėr.

Po rendis 3 tė dhėna, qė pėr tani, me sigurinė e saktėsisė qė kemi nė lidhje me "keltėt", ngelen rastėsi:
  1. emri i lashtė i Britanis sė Madhe: Albion
  2. kulti i gjarprit nė Irlandė, ku s'ka gjarprinj
  3. fisi i tė Piktuarve(Kruithni), njė nga tre fiset e vetme nė Europė, bashk me thrakėt dhe ilirėt, qė njihen tė kenė pėrdorur gjėmbngjyrimet(tatuazhet)
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 03:37.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.