Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Territor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 19.9.2008, 21:52   1
Citim:
Ndotja akustike, policia rrugore, asnjė gjobė pėr boritė e makinave

Zhurmat e zonave urbane shkaktojnė njė sėrė problemesh psikologjike tek qytetarėt. Nga dasmat, ku boritė e makinave kumbojnė vazhdimisht, e deri te trafiku i rėnduar qė “acaron” shoferėt e makinave, duke i bėrė qė tė rrokasin boritė e tyre pafund, ndotja akustike shtohet gjithnjė e mė shumė. Pėr kėtė, Kuvendi vendosi gjashtė muaj mė parė qė tė gjobiten tė gjithė ata qė shkelin ligjin mbi ndotjen akustike, i cili specifikon nė mėnyrė tė veēantė boritė e makinave, por duket se realiteti ėshtė krejt ndryshe. Burime nga Policia Rrugore e kryeqytetit bėjnė tė ditur se asnjė gjobė nuk ėshtė vendosur pėr kėtė fenomen, ndonėse ėshtė njė ndėr shkeljet ligjore mė tė pėrhapura nė rrugėt e kryeqytetit.

Ahmeti: Nuk vendosim gjoba

Drejtori i Policisė Rrugore tė Tiranės, z. Krenar Ahmeti, tha se deri mė tani pėr kėtė shkelje Policia Rrugore nuk vendos gjoba. Pėrdorimi i borisė vend e pa vend brenda nė zonat e banuara, tani pėr tani nuk ėshtė prioritet i kėtij dikasteri. Pra, shkelja e kėtij neni nga ana e Policisė Rrugore konsiderohet si njė e “keqe e vogėl” duke e krahasuar me shkeljet qė sjellin humbjen e jetėve tė njerėzve. Drejtori i Policisė Rrugore, z.Krenar Ahmeti, u shpreh se vetė drejtuesit e automjeteve duhet tė jenė tė kujdesshėm dhe ta pėrdorin borinė vetėm nė raste kur ajo me tė vėrtetė nevojitet.

Ligji dhe kodi rrugor

Sipas nenit 154 tė Kodit Rrugor, nė pikėn 3 thuhet se “nė qendrat e banuara sinjalizimet zanore janė tė ndaluara, pėrveē rasteve tė rreziqeve tė menjėhershme. Nė orėt e natės, nė vend tė sinjalizimit zanor, lejohet pėrdorimi i dritave tė largėsisė me ndėrprerje tė shkurtra”. Ndėrsa nė pikėn 5 tė po kėtij neni thuhet se “cilido qė shkel dispozitat e kėtij neni, ndėshkohet me masė administrative me gjobė nga pesėqind deri nė dy mijė lekė”.

Ndėrkohė, qė njė ligj i veēantė pėr ndotjen akustike ka hyrė nė fuqi jo mė shumė se gjashtė muaj mė parė. Nė tė, jo vetėm qė ndalohej nė mėnyrė absolute pėrdorimi i borive nė qendrat e banuara, kur kjo nuk ishte e nevojshme, por ndalonte edhe makinat qė pėr shkak tė vjetėrsisė sė tyre apo konsumit, ndotnin akustikisht mjedisin.

Por nė Tiranė, dhe kudo nė qytet e Shqipėrisė, vihet re se boritė jo vetėm qė pėrdoren nė qendrat e banuara, por ato pėrdoren rėndom pa qenė tė nevojshme. E ndėrkohė, policia tregon se nuk e ka prioritet gjobitjen e kėsaj ndotjeje akustike, qė sipas Institutit tė Shėndetit Publik, shkakton njė sėrė problemesh tek qytetarėt.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=10801
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.10.2008, 21:49   2
Citim:
Ndotja akustike, gjobiten mbi 50 lokale nė Tiranė

Bashkia e Tiranės ka vendosur 55 gjoba nė baret e natės, pasi ato kanė prishur qetėsinė e kryeqytetit. Kjo nismė u ndėrmor pėr shkak tė shqetėsimeve tė banorėve tė kryeqytetit, tė cilėt ankohen pėr zhurmat e shumta qė kėto lokale shkaktojnė gjatė natės, me muzikėn shumė tė lartė.

Burime nga Bashkia Tiranė bėjnė tė ditur se ”Strukturat e Policisė Bashkiake kanė gjobitur deri tani 55 lokale, pėr shkak tė zhurmave tė forta tė natės, pas paralajmerime tė shpeshta dhe tė pėrsėritura pėr pronarėt e lokaleve, kryesisht nė katet e para tė pallateve tė banimit, tė cilėt, mė shumė se pėr qytetarėt, mendojnė pėr bizneset, sidomos nė kushtet e larta tė konkurrencės".

Sipas burimeve edhe pas inspektimeve tė vazhdueshme tė Policisė Bashkiake dhe kėrkesave tė qytetarėve pėr tė eliminuar zhurmat nga lokalet, kėta sėrish nuk morėn asnjė masė. Kjo e ka detyruar Policinė Bashkiake tė vendosė gjobat, krahas paralajmėrimit tė fundit, se mosderdhja e tyre nė arkėn e Bashkisė, do tė sjellė deri dhe mbylljen e bizneseve tė zhurmshėm".

Kanė qenė banorėt e zonave tė prekura nga zhurmat, qė kanė telefonuar nė numrin e ankesave pranė Bashkisė sė Tiranės, ku thirrjet kanė arritur deri nė 800 telefonata nė ditė.

http://www.ballkan.com/index.php?lan...s&newsID=46802
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.12.2008, 21:22   3
Citim:
Ndotja akustike, fierakėt gati pėr tė braktisur qytetin

09/12/2008  Konsiderohet si vendi mė i ndotur. Vendorėt: Bizneset, taksapagues tė rregullt

FIER- Ndotja akustike ėshtė kthyer nė shqetėsim tė pėrhershėm pėr banorėt e qytetit tė Fierit, veēanėrisht tė atyre qė jetojnė nė lagjet industriale tė tij, ndėrsa vihet re se drejtuesit vendor si dhe drejtuesit e Drejtorisė sė Mjedisit kanė heshtur pėrballė njė problemi tė tillė. Ky shqetėsim ėshtė bėrė prezent edhe gjatė disa mbledhjeve tė herėpashershme, pasi janė sjellė ankesat e qytetarėve pranė pushtetit vendor dhe prefekturės.

Ndotja dhe banorėt

Sipas qytetarėve fierak, ndotja akustike jo vetėm qė nuk mundėson pushimin dhe ēlodhjen e banorėve, por nė tė njėjtėn kohė ėshtė kthyer nė stres pėr ta. Nė tė njėjtėn kohė kjo lloj ndotjeje, e cila po merr pėrmasa alarmante duket se po ndikon fuqishėm edhe nė stopimin e turizmit nė kėtė qytet. Nė shumė lagje fare pranė shtėpive tė banimit numėrohen shumė pika kovaēahanėsh, prerje tė mermerit, prerje tė vetratave, pėrpunim druri, marangozė, servise automjetesh, llamarinistė e shumė zanate tė tjera qė nuk kontrollohen gjatė orėve tė mbrėmjes sidomos kur edhe qytetarėt janė duke u qetėsuar nė familjet e tyre. Nė ēdo cep tė qytetit janė vendosur pika tė tilla “tė nxehta” qė pėr banorėt e qytetit janė vetėm njė shqetėsim i stėrmadh, pasi kanė lėnė punėn e tyre tė pėrditshme. Banorėt tė gjendur nė kėto kushte e kanė tė pamundur tė ēlodhen dhe relaksohen. “Nuk kemi ku tė shkojmė. Do tė braktisim qytetin sepse u bėmė daulle nga zhurmat. Nga Drejtoria e Mjedisit nuk ėshtė marrė asnjė masė dhe ne po vazhdojmė me tė njėjtin shqetėsim prej vitesh vetėm se tani shtohen edhe zhurmat e automjeteve nė qytet qė janė si pikat e shiut. Kemi shkuar disa herė pranė Agjencisė sė Mjedisit dhe na kanė premtuar se ndotja akustike do tė eliminohet pėrfundimisht brenda vitit 2008 dhe kjo nuk ka ndodhur fare. Jemi nė hall tė madh. Kam nipin e vogėl, ende foshnjė dhe nuk e zė gjumi. Sapo ai mbyll sytė do tė vij nė dritare njė zhurmė qė do ta shqetėsojė”, thotė Miranda Bardhi njė grua qė banon pranė rrepave nė lagjen periferike tė qytetit te Fierit. Ndėrkohė shumė banorė tė tjerė shprehen se asnjėherė nuk kanė kuptuar se kush e shton mė tepėr zhurmėn. Ata tregojnė pėr njė pėrzierje tingujsh tė shėmtuar qė u gėrricin pėrditė veshėt.

NDOTJA

Sipas qytetarėve fierakė, ndotja akustike jo vetėm qė nuk mundėson pushimin dhe ēlodhjen e banorėve, por nė tė njėjtėn kohė ėshtė kthyer nė stres pėr ta. Nė tė njėjtėn kohė kjo lloj ndotjeje, e cila po merr pėrmasa alarmante duket se po ndikon fuqishėm edhe nė stopimin e turizmit nė kėtė qytet. Nė shumė lagje fare pranė shtėpive tė banimit numėrohen shumė pika kovaēahanėsh, prerje tė mermerit, prerje tė vetratave, pėrpunim druri, marangozė, servise automjetesh, llamarinistė e shumė zanate tė tjera qė nuk kontrollohen gjatė orėve tė mbrėmjes sidomos kur edhe qytetarėt janė duke u qetėsuar nė familjet e tyre. Nė ēdo cep tė qytetit janė vendosur pika tė tilla “tė nxehta” qė pėr banorėt e qytetit janė vetėm njė shqetėsim i stėrmadh, pasi kanė lėnė punėn e tyre tė pėrditshme. Banorėt tė gjendur nė kėto kushte e kanė tė pamundur tė ēlodhen dhe relaksohen. Ky shqetėsim ėshtė bėrė prezent edhe gjatė disa mbledhjeve tė herėpashershme tė Drejtorisė sė Mjedisit.

EFEKTET

Ndėrkaq specialistė nga shėndeti publik tregojnė se kjo lloj ndotjeje akustike qė krijohet sot nė Fier ėshtė vrasėse dhe me pasoja tė rėnda tek banorėt. Pėr mė shumė, kjo lloj ndotje nuk ėshtė e shtrirė vetėm nė zonat industriale, pasi ato janė po kaq stresante edhe nė pjesė tė tjera tė qytetit, ku banorė tė ndryshėm rėndom ushtrojnė aktivitete tė ndryshme nė kundėrshtim me ligjin. Ndėrkohė zhurmės sė padurueshme, qė ėshtė e pranishme pėrgjatė gjithė kohės i shtohet edhe zhurma e gjeneratorėve gjatė orarit tė kufizimit tė energjisė elektrike. Nė kėtė kuadėr, sipas burimeve nga Drejtoria e Tatimeve, pritet tė realizohet verifikimi i tė gjitha aktiviteteve qė operojnė nė qytet me qėllim qė tė rishihet nėse ka subjekte qė kanė shkelur kushtet e pėrcaktuar nė licencė dhe nė rast se do tė pikaset ndonjė i tillė, do tė ndėshkohet me masa pėrkatėse deri nė mbylljen pėrfundimtare tė biznesit. Kjo mendohet se do ta minimizojė ndotjen akustike nė qytetin e Fierit.

BANORĖT

“Nuk kemi ku tė shkojmė. Do tė braktisim qytetin sepse u bėmė daulle nga zhurmat. Nga Drejtoria e Mjedisit nuk ėshtė marrė asnjė masė dhe ne po vazhdojmė me tė njėjtin shqetėsim prej vitesh vetėm se tani shtohen edhe zhurmat e automjeteve nė qytet qė janė si pikat e shiut. Kemi shkuar disa herė pranė Agjencisė sė Mjedisit dhe na kanė premtuar se ndotja akustike do tė eliminohet pėrfundimisht brenda vitit 2008 dhe kjo nuk ka ndodhur fare. Jemi nė hall tė madh. Kam nipin e vogėl, ende foshnjė dhe nuk e zė gjumi. Sapo ai mbyll sytė do tė vij nė dritare njė zhurmė qė do ta shqetėsojė”, thotė Miranda Bardhi njė grua qė banon pranė rrepave nė lagjen periferike tė qytetit te Fierit. Ndėrkohė shumė banorė tė tjerė shprehen se asnjėherė nuk kanė kuptuar se kush e shton mė tepėr zhurmėn. Ata tregojnė pėr njė pėrzierje tingujsh tė shėmtuar qė u gėrricin pėrditė veshėt. Shumica prej tyre po mendojnė transferimin pėr nė fshatra apo larg zhurmės vrasėse.

Flet drejtoresha pėr Mjedisin Angjelina Mėrtiri

Tė ndėrgjegjėsohemi pėr minimizimin e zhurmave

Ndėrkohė, sipas drejtoreshės sė Mjedisit, Angjelina Mėrtiri, mbėshtetet zėri i qytetarėve, por ajo sqaron se do tė duhej dhe pak mė shumė ndėrgjegjėsim qytetar qė situata alarmante tė qetėsohet. “Ndotja akustike shton stresin tek njerėzit dhe ul ndjeshėm aftėsinė nė punė. Ne e dimė kėtė, por jemi nė pritje tė ndonjė strategjie efikase, pasi tė gjithė subjektet qė bėhen burim i ndotjes akustike janė tė licencuar dhe taksapagues tė rregullt pranė Drejtorisė sė Tatimeve. Nė rast se ne do t’i kėrkojmė individit tė lėvizė nga njėra pikė shitjeje apo nga njėri dyqan tek tjetri do tė thotė qė duhet t’i sigurojmė edhe njė tregti tė sigurt, por ne nuk kemi kaq mundėsi. Mė tepėr unė do tė kėrkoja vetėndėrgjegjėsimin e kėtyre tregtarėve apo subjekteve si dhe tė qytetarėve me qėllim qė tani pėr tani tė gjendet njė rrugė e mesme”, ka vijuar Mertiri. Ajo thekson se problemi duhet tė shtrohet dhe nė komunitet dhe njerėzit tė mėsohen tė dėgjojnė njėri-tjetrin pėr tė minimizuar efektet negative qė krijohen gjatė proceseve tė kėtilla tė punės.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=55896
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.12.2008, 21:17   4
Citim:
Studimi: Tirana, Durrėsi dhe Fieri, me ndotje akustike mbi nivelet e lejuara

Prej vitesh, ndotja akustike vijon tė jetė nė nivele tė larta. Ministria e Mjedisit publikon tetė qytetet me ndotjen mė tė lartė

Bori makinash, zhurmė nga trafiku i rėnduar, automjete tė vjetra, ose tė konsumuara, e njė mori faktorėsh tė tjerė kanė bėrė qė tetė qytete shqiptare tė kenė ndotje tė lartė akustike, nė nivel, qė specialistėt e quajnė alarmante. Nga viti nė vit niveli i zhurmave pėson rritje drastike. Nė krye tė listės vijon tė jetė Tirana, e cila ka njė nivel mbi normat e lejuara tė ndotjes akustike. Sipas studimit tė Ministrisė sė Mjedisit, rezulton njė rritje e vlerave mesatare tė nivelit tė zhurmave natėn nė stacionet pranė kryqėzimeve me trafik intensiv, nė qytetet Tiranė, Durrės dhe Fier, ndėrkohė qytetet e tjera kanė nivel tė njėjtė ndotjeje me vitin e kaluar. Sakaq, nė qytetet e tjera zhurmat natėn janė brenda niveleve tė lejuara, bėhet e ditur nga Ministria e Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujėrave. Burimet kryesore tė zhurmės sė mjedisit, sipas specialistėve, pėrfshijnė trafikun ajror, trafikun rrugor, trafikun hekurudhor, industritė, ndėrtimin dhe punėt publike, si dhe rrethinat. Burimet kryesore tė zhurmės sė brendshme janė sistemet e ventilimit, aparaturat (makinat e zyrave), aparatet shtėpiake etj.

Ndotja zanore, veēanėrisht e rėndė, nė vendet nė zhvillim, siē ėshtė dhe vendi ynė, i detyrohet kryesisht trafikut rrugor. Por, ndryshe nga shumė probleme tė tjera tė mjedisit, ndotja nga zhurma vazhdon tė evoluojė dhe tė krijojė njė numėr ankesash nė rritje tė asaj pjese tė personave qė janė tė ekspozuar.

Monitorimi

Monitorimi i zhurmave urbane ėshtė kryer nė 45 stacione monitorimi, nė 8 qytete kryesore, me njė popullsi prej 1.093.829 banorėsh, qė pėrbėn mbi 30 pėr qind tė popullsisė tė Shqipėrisė (3.401.198 banorėsh, referuar INSTAT-it). Po kėto qytete, sipas tė njėjtit burim tė dhėnash, kanė mbi 60 pėr qind tė automjeteve nė qarkullim.

Qėllimi i monitorimit ėshtė njohja e nivelit tė ndotjes akustike nė pika tė ndryshme tė 8 qyteteve tė vendit, pėr tė dhėnė mundėsinė qė tė gjykohet mbi masėn e ekspozimit tė popullatės ndaj zhurmave nė ditėt e sotme, mbi ndėrtimin e banesave, nė lidhje me rrugėt me trafik tė madh dhe me qendrat industriale. Duke qenė se trafiku rrugor ėshtė njė dukuri e karakterit tė rastėsishėm ose pseudo tė rastėsishėm, monitorimi i zhurmave tė prodhuara prej tij u krye pėr njė kohė matjeje prej maksimalisht 5 ditė. Monitorimi ėshtė pėrqendruar nė pikat e nxehta tė trafikut tė kėtyre qyteteve, brenda zonave tė banuara dhe ku densiteti i trafikut ėshtė mė i madh. Nė secilin qytet janė pėrcaktuar stacionet e monitorimit tė zhurmave nė zonat mė problematike qė mund tė shkaktojnė ndotje akustike, ndėrsa janė kryer monitorime tė vazhdueshme pėr tė parė nivelin gjatė ditės dhe natės. Qyteti i Tiranės ka numrin mė tė madh tė stacioneve tė monitorimit, pėr shkak tė popullsisė dhe qarkullimit rrugor mė tė madh.

Bazuar nė vlerat e monitorimit, nė shumicėn e rretheve tė tilla, si Tirana, Durrėsi, Vlora dhe Fieri janė vėnė re ndryshime tė vogla nė rritje nė disa pikave, krahasuar me njė vit mė parė dhe ka dhe ulje nė disa tė tjera.

Nė periudha dite, vihen re vlera tė larta tė zhurmave nė tė gjitha qytetet, tė cilat variojnė nė kufijtė e 70 decibel, por pėrjashtuar qytetin e Tiranės, qė vazhdon tė ruajė nivelet e tij tė larta (74 decibel). Ndėrkohė, bazuar nė vlerat e monitorimit, vihet re ngritja e nivelit nė qytete tė tjera me njė rritje nga 2-3 dhe nė raste tė veēanta si Korēa dhe Saranda nė 4 decibel.

Pėr qytetin e Tiranės, vlera mesatare mė e lartė ditėn ėshtė nė pikėn e monitorimit nė kryqėzimin e “21 Dhjetorit”, tek “Vasil Shanto”, si dhe nė kryqėzimin tek Drejtoria e Policisė, me 74 decibel, ndėrsa natėn vlera mesatare mė e lartė ėshtė nė kryqėzimin e “21 Dhjetorit” me 65 decibel. Nė qytetin e Durrėsit, pika me vlera mė tė larta tė zhurmės qoftė ditėn, edhe natėn, ėshtė zona tek ish-Mapoja, pėrkatėsisht 71 decibel ditėn dhe 53 decibel natėn.

Nė qytetin e Fierit, vlera mė e lartė ditėn ėshtė nė zonėn pėrballė bankės (tregu) me 69 decibel dhe mė e larta natėn tek kryqėzimi pėr Vlorė me 48 decibel.

Nė qytetin e Shkodrės, vlerat mė tė larta tė zhurmės ditėn dhe natėn janė pėrkatėsisht 72 decibel tek Tregu i Shumicės dhe 44 decibel natėn tek zona pėrballė xhamisė. Ndėrsa, nė qytetin e Vlorės vlerat e zhurmės janė 71 decibel vlera mesatare ditėn tek zona pėrballė hotel “Bolonjės” dhe 43 vlera mesatare natėn tek kryqėzimi i hyrjes.

Nė qytetin e Sarandės vlera mesatare ditėn ėshtė 72 decibel tek kryqėzimi pėr Lagjen Kodėr dhe vlera mesatare natėn tek Tregu i Valutės me 41 decibel. Nė qytetin e Korēės, kėto vlera paraqiten 70 decibel ditėn dhe 44 decibel natėn, pėrkatėsisht tek kryqėzimi i hyrjes dhe tek Tregu i Shumicės.

Nė Elbasan, vlera mesatare ditėn rezulton tė jetė tek kryqėzimi (Fusha e Loparit) me 72 decibel dhe vlera mesatare natėn tek po ky kryqėzim me 44 decibel.

Bazuar nė vlerat e monitorimit, rezulton se nė shumicėn e rretheve tė tilla, si Tirana, Durrėsi, Vlora dhe Fieri janė vėnė re ndryshime tė vogla nė rritje nė disa pika krahasuar me njė vit mė parė dhe ka dhe ulje nė disa tė tjera.

Krahasuar me vitet 2005-2006, del qartė ndryshimi i nivelit tė zhurmave urbane tė 8 qyteteve nga viti 2005 nė vitin 2006 e mė tej. Vlerat mesatare ditėn nė zonėn metropol Tiranė–Durrės pėr vitin 2005 janė rreth 70 decibel (A), duke e kapėrcyer kėtė vlerė dhe mė pas duke u ndjekur nga qytetet e tjera ku vlerat variojnė nga 62-68 decibel (A).

Por, vihet re njė ndryshim i madh i nivelit tė zhurmave tė qyteteve tė tjera, duke pėrjashtuar Tiranėn dhe njė ulje e vlerave mesatare natėn tė qyteteve.

Si shkaktohet ndotja akustike

Specialistėt pėrcaktojnė si ndotje akustike hyrjen e zhurmės nė mjediset e banuara ose tė jashtme, e tillė qė provokon bezdi apo shqetėsim ndaj pushimit dhe aktiviteteve tė tjera njerėzore, rrezik pėr shėndetin e njeriut, prishje tė ekosistemit, tė tė mirave materiale, tė monumenteve, tė mjedisit tė banuar ose atij tė jashtėm apo i tillė qė tė interferojė me vetė pėrbėrjen normale legjitime tė mjedisit. Impiantet teknike tė ndėrtesave dhe instalimet e tjera tė bashkuara edhe nė rrugė kalimtare, pėrdorimi i tė cilave prodhon zhurmė, infrastruktura rrugore, hekurudhore, aeroportuale, ujore, industriale, artizanale, agrikultura, parkimet, zona tė transportit tė personave e mallrave dhe zonat sportive e rekreative (pushimi) krijojnė njė burim zhurme fikse, i cili ndikon negativisht nė shėndetin njerėzor.

Rritja e ndotjes zanore, e cila ka efekte negative mbi shėndetin (direkt dhe tė grumbulluara), prek gjithashtu brezat e ardhshėm, por ajo ka implikime edhe mbi efektet social-kulturore, fizike dhe ekonomike.

Efektet mbi shėndetin tė ndotjes nga zhurma janė deficiti auditiv, interferencat me transmetimin e fjalės, prishja e gjumit dhe gjendjeve tė pushimit, efektet psikofiziologjike, efektet mbi shėndetin mendor, performancat mbi sjelljen me fqinjėt dhe reagime patologjike, interferenca me aktivitetet e tjera.

Ndėrkohė, qėllimi final i administrimit tė zhurmave ėshtė pėrcaktimi i kritereve, mbi bazėn e tė cilave do tė krijohen limitet e normave tė ekspozimit nė zhurmė dhe tė nxisė vlerėsimin e zhurmave dhe luftėn kundėr zhurmės, si pjesė pėrbėrėse e programeve tė shėndetėsisė pėr mjedisin. Kėta objektiva bazė duhet tė udhėheqin politikat ndėrkombėtare dhe kombėtare tė kontrollit tė zhurmave.

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=14149
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.3.2009, 21:51   5
Citim:
Ndotja akustike,kėrcėnim pėr Tiranėn

Nė kushtet e njė trafiku tė rėnduar, ndėrtimeve tė shumta, mosizolimit tė pub-eve dhe diskove, kryeqytetasit janė gjithnjė e mė tė ekspozuar ndaj asaj qė quhet “Ndotja akustike”.

Hyrja e zhurmės nė ambientet e banuara ose tė jashtme jo vetėm provokon bezdi dhe shqetėsim ndaj pushimit e aktiviteteve tė tjera njerėzore, por ekspozimi i tepėrt ndaj saj pėrbėn rrezik edhe pėr shėndetin e qytetarėve.

“Nga viti nė vit vihet re njė rritje e nivelit tė zhurmave si gjatė orėve tė ditės, ashtu edhe gjatė natės, sidomos nė ato zona qė ndodhen afėr kryqėzimeve tė makinave”, shprehen specialistėt e Institutit tė Shėndetit Publik.

Sipas tyre, kjo gjendje e rėnduar ka ardhur pėr shkak tė amullisė se krijuar nė kryqėzime nga sasia e madhe e automjeteve dhe nga mosfunksionimi i sinjalistikės me shumicėn e rrugėve.

Faktor tjetėr me njė peshė shumė tė konsiderueshme ėshtė lėvizja e mjeteve tė rėnda mbi 10 tonė, prania e tė cilave nė nyje tė tilla problematike vėshtirėson shpejtėsinė e lėvizjes dhe rrit nė rreth 30 % nivelet e zhurmave.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=26324
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.3.2009, 21:26   6
Citim:
Ndotja akustike “ēmend” shkodranėt

27/03/2009  Ankesa tė shumta nė prefekturė. Prefekti Cungu, detyra autoriteteve tė marrin masa

SHKODER- Ankesat e shumta tė qytetarėve shkodranė pėr zhurmat e shkaktuara nga muzika e lartė nė lokale, deri nė orė tė vona tė natės ka nxitur prefektin e qarkut tė Shkodrės, Maxhid Cungu, tė marrė pėr herė tė parė iniciativėn e mbajtjes nėn kontroll tė ndotjes akustike. Pėr tė arritur kėtė qėllim prefekti Cungu ka thirrur nė njė takim organizativ pune tė gjithė institucionet qė mund tė jenė aktorė nė mėnjanimin e shqetėsimit tė banorėve nga zhurmat.

Ndotja akustike

Konkretisht nė kėtė takim prefekti Cungu thirri drejtuesit dhe specialistėt e institucioneve tė tilla si Policia Bashkiake, Inspektorati i Punės, policia e qarkut Shkodėr, Drejtoria e Shėndetit Publik, zyra rajonale e mjedisit, zyra e Tatimeve etj. Fillimisht u duk i lehtė organizimi i punės pėr parandalimin e vijueshmėrisė sė akustikės sė lartė qė shqetėson qytetarėt, por drejtues tė institucioneve tė ndryshme shprehen shqetėsim nė lidhje me bazėn ligjore, eksperiencėn pėr tė vepruar nė kėtė drejtim, pa rėnė ndesh me ligjet e tjera, si dhe pėr mungesėn e mjeteve matėse. “Institucionet e Shkodrės janė tė papėrgatitura pėr tė konstatuar apo dhe pėr tė marrė masat ndėshkuese sipas ligjit, nė rastet e ndotjes akustike. Pranė zyrės mjedisore mungojnė aparaturat e matjes sė ndotjes akustike”, ngriti shqetėsimin e tij Liljan Idrizi, drejtor i zyrės rajonale tė mjedisit Shkodėr. Prefekti Cungu u bėri tė qartė tė pranishėmve se ishin tė shumta dhe tė njėpasnjėshme ankesat e qytetarėve pėr akustikėn e lartė qė pėrdoret nė lokalet pranė banesave tė tyre, ndaj tė gjithė sė bashku duhet tė bashkėrendonin punėn pėr tė mėnjanuar kėtė ndotje akustike. Prefekti Cungu udhėzoi se fillimisht mund tė operohet me verifikimet e tė gjitha rasteve pėr tė cilat kishte ankimin nga qytetarėt. Ndėrkohė pėrfaqėsuesi i Drejtorisė sė Shėndetit Publik, Xhelal Kastrati, u shpreh se shqetėsim nuk paraqesin lokalet dhe diskot me muzikėn e lartė, qė sjellin probleme, apo dėmtim tė nervit akustik, por edhe firmat e ndėrtimit gjatė punės sė tyre, si dhe sharrat qė pėrdoren pėr prerjen e trungjeve.

Ndėrhyrja

Mjeku Kastrati sugjeroi ngritjen e grupeve tė punės qė do tė kryenin verifikimet nė terren, njėkohėsisht me konsultimin e anės ligjore qė parashikon dėnimet e subjekteve, apo individėve qė shkaktojnė ndotjen akustike. Pas shumė diskutimesh kryesisht rreth mosnjohjes sė bazės ligjore pėr ndėrhyrje tė tilla qė do tė realizohen pėr herė tė parė tė paktėn nė Shkodėr, u ra dakord pėr ngritjen e grupeve tė punės. Grupet e punės qė do tė pėrbėheshin nga pėrfaqėsues tė tė gjitha institucioneve, do tė verifikojnė licencat e marrė nga dega e Tatimeve pėr tė kontrolluar lejen e ushtrimit tė aktivitetit, oraret e ushtrimit tė aktivitetit, masat mbrojtėse ndaj ndaljes sė zhurmave jashtė lokaleve, pėrdorimi i mjeteve tė punės me pajisje tė mėnjanimit tė zhurmave tė mjeteve qė pėrdoren nga firmat ndėrtuese, apo subjektet e tjera private. Mė pas do tė vendoset sipas bazės ligjore nė fuqi, sa ėshtė masa e shkeljeve, pėr tė pėrcaktuar dėnimet qė duhen dhėnė. Prefekti Cungu udhėzoi qė grupet e punės tė pėrgatisin relacionet pėrkatėse pėr tė gjitha shkeljet dhe masėn e ndotjeve akustike qė shkaktohen nė Shkodėr dhe t’i paraqesin ato nė mbledhjen e dytė qė do tė organizohet posaēėrisht pėr kėtė qėllim.

NDOTĖSIT

Pėrfaqėsuesi i Drejtorisė sė Shėndetit Publik, Xhelal Kastrati, u shpreh se shqetėsim nuk paraqesin lokalet dhe diskot me muzikėn e lartė, qė sjellin probleme, apo dėmtim tė nervit akustik, por edhe firmat e ndėrtimit gjatė punės sė tyre, si dhe sharrat qė pėrdoren pėr prerjen e trungjeve.

SHQETĖSIMI

“Institucionet e Shkodrės janė tė papėrgatitura pėr tė konstatuar apo dhe pėr tė marrė masat ndėshkuese sipas ligjit, nė rastet e ndotjes akustike. Pranė zyrės mjedisore mungojnė aparaturat e matjes sė ndotjes akustike”, tha Liljan Idrizi, drejtor i zyrės rajonale tė mjedisit Shkodėr.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=58163
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.3.2009, 21:56   7
Citim:
Ndotja akustike, asnjė mjet pėr tė ndėshkuar abuzuesit

Institucionet nė Shkodėr janė tė papėrgatitura pėr tė konstatuar apo marrė masa ndėshkuese sipas ligjit, nė rastet e ndotjes akustike. Kėtė shqetėsim e ngriti dje drejtori i Zyrės Rajonale tė Mjedisit nė Shkodėr, Lilian Idrizi nė njė tryezė pune me pėrfaqėsues tė ndryshėm vendorė.

Nė fakt, iniciativa e kėsaj tryeze ishte e prefektit tė Shkodrės Maxhid Cungu, nisur edhe nga shqetėsimet e shumta tė qytetarėve. Nė takim ishin pėrfaqėsues tė Policisė sė Qarkut Shkodėr, tė Policisė Bashkiake, tė Zyrės Rajonale tė Mjedisit, Inspektoratit tė Punės, si dhe tė Drejtorisė sė Shėndetit Publik.

Ankesat e familjeve shkodrane, sidomos nga muzika e lartė e lokaleve, janė mjaft evidente. Por ndėrhyrja pėr tė kontrolluar kėtė situatė ėshtė tepėr e vėshtirė, pasi mungojnė instrumentet e duhur ligjorė pėr tė vepruar. Njė situatė e tillė bėri qė Prefektura tė shohė tė arsyeshme ngritjen e njė grupi tė pėrbashkėt, me qėllim qė tė organizohet puna pėr menaxhimin e kėtij fenomeni mjaft problematik.

Kreu i Zyrės Rajonale tė Mjedisit, Lilian Idrizi u shpreh se ndodhen tė papėrgatitur pėr tė pėrballuar kėtė situatė. "Na mungojnė instrumentet e duhur pėr tė matur shkallėn e ndotjes akustike nė ambiente tė ndryshme nga zhurmat. Kur nuk ke si e mat nivelin e kėsaj ndotjeje, institucionet e shtetit nuk mund tė gjobisin apriori bizneset", u shpreh Idrizi.

Ndėrkohė, pėrfaqėsuesi i Drejtorisė sė Shėndetit Publik e paraqiti situatėn edhe mė alarmante. Sipas tij, nuk janė vetėm lokalet qė me muzikėn e tyre shkaktojnė ndotje akustike. Ai renditi ndėr ndotėsit kryesorė edhe ndėrtimet e ndryshme, prerjen e drurėve me motosharra, etj.

Prefekti Cungu e konsideroi si tė domosdoshme ngritjen e njė grupi pune, nė pėrbėrje tė sė cilit do tė jenė pėrfaqėsues nga Prefektura, Policia e Shtetit, Policia Bashkiake, Zyra e Mjedisit, Drejtoria e Shėndetit Publik, Inspektorati i Punės etj.

Ata do tė kenė tė drejtė, qė t'u kėrkojnė bizneseve dokumentacionin e ushtrimit tė detyrės, si dhe oraret e punės. Njėkohėsisht ėshtė kėrkuar qė tė ndėrtohet njė hartė me bizneset kryesore, tė cilat janė protagonistė tė kėsaj ndotjeje. Mė pas do tė ushtrohen kontrolle tė herėpashershme me qėllim disiplinimin e veprimtarisė sė tyre.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=26486
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.4.2009, 21:38   8
Citim:
Korēė, ndotja akustike po “ēmend” banorėt

21/04/2009  Aparaturat e matjes mungojnė qė prej tre vjetėsh. Vendorėt, “njė sy qorr e njė vesh shurdh”

KORĒE- Ndotja akustike, e cila po vjen gjithnjė e mė shumė nė rritje, tashmė ėshtė kthyer nė njė problem tė mprehtė pėr vetė qytetarėt. Nuk kanė qenė tė rralla rastet kur banorė tė ndryshėm u janė drejtuar mjekėve pėr tė kėrkuar ndihmėn e tyre. E vėrteta ėshtė se neurozat, pagjumėsia dhe ndjenja e ankthit ka zėnė vend tek shumė banorė tė qytetit tė Korēės. Ndėrkohė bashkia e kėtij qyteti nuk ka ndėrmarrė deri mė sot asnjė lloj kontrolli pėr tė evidentuar ndotjen akustike dhe aq mė pak nė marrjen e masave pėr parandalimin e tyre. Shkak pėr kėtė situatė ėshtė bėrė mungesa e aparaturave matėse pėr ndotjen akustike, tė cilat administrohen nga Drejtoria e Shėndetit Publik. Pėr pasojė, banorėt e qytetit tė Korēės tė gjendur nė kėto rrethana pėrveē faktit qė kanė nisur tė ndihen tė shqetėsuar e kanė patur tepėr tė vėshtirė pėr tė kėrkuar ndihmėn e institucioneve shtetėrore nė njė kohė kur vetė Bashkia e Korēės ka bėrė lojėn e tė shurdhit pėr njė kohe tepėr tė gjatė, madje edhe sot e kėsaj dite.

Ndotja akustike

Nisur nga burimet zyrtare mėsohet se ndotja akustike nė qytetin e Korēės ka qenė tepėr e lartė edhe tre vjet mė parė, ndėrsa qė prej tre vjetėsh ende nuk ekziston asnjė e dhėnė se nė ēfarė pėrmasa ka arritur ajo. Nėse kufiri kritik i ndotjes akustike shkon nė 40-50 decibel, ēka mund tė konsiderohet si njė prag i pranueshėm, qė tre vite mė parė kjo lloj ndotje, apo gjithė llojet e zhurmave tė evidentuara nė kėtė qytet shkonin nė 72 decibel. E shprehur ndryshe niveli i zhurmave gati ishte dyfishuar pėrtej normave tė lejuara. Panorama e mėsipėrme flet qartė pėr situatėn e ndotjes akustike nė qytetin e Korēės, por edhe pse kjo situatė po vjen gjithnjė e mė shumė duke u pėrkeqėsuar, nga ana e bashkisė sė qytetit nuk po ndėrmerret asnjė masė. Tashmė mendohet qė ndotja akustike tė ketė kaluar dyfishin e normave tė lejuara. Janė tė shumtė qytetarėt qė ankohen pėr pagjumėsi, neuroza, ndjenja ankthi dhe shqetėsime tė tjera nervore.

Fenomeni nė pėrhapje

Ndotja akustike nė qytetin e Korēės ka qenė tepėr e lartė edhe tre vjet mė parė, ndėrsa qė prej tre vjetėsh ende nuk ekziston asnjė e dhėnė se nė ēfarė pėrmasa ka arritur ajo. Nėse kufiri kritik i ndotjes akustike shkon nė 40-50 decibel, ēka mund tė konsiderohet si njė prag i pranueshėm, qė tre vite mė parė kjo lloj ndotje, apo gjithė llojet e zhurmave tė evidentuara nė kėtė qytet shkonin nė 72 decibel. E shprehur ndryshe niveli i zhurmave gati ishte dyfishuar pėrtej normave tė lejuara. Panorama e mėsipėrme flet qartė pėr situatėn e ndotjes akustike nė qytetin e Korēės, por edhe pse kjo situatė po vjen gjithnjė e mė shumė duke u pėrkeqėsuar, nga ana e bashkisė sė qytetit nuk po ndėrmerret asnjė masė.

Bashkia, asnjė masė

Ēfarė e ndot qytetin

Tashmė jo vetėm banorėt e qytetit tė Korēės, por edhe specialistė tė kėsaj fushe mendojnė se shkalla e ndotjes akustike duhet tė jetė rritur ndjeshėm. Argumentimi qė sjellin specialistėt ka tė bėjė me faktin se gjatė tre viteve tė fundit ėshtė rritur mjaft numri i automjeteve qė janė nė qarkullim, kasetofonat e pėrdorur nga drejtuesit e automjeteve, por edhe pėr shkak tė papėrgjegjshmėrisė nė shumė prej tyre, veēanėrisht tė tė rinjve, tė cilėt qarkullojnė me zėrin e kasetofonave nė fund. Ndėrkohė ėshtė rritur ndjeshėm numri i lokaleve, dhe pėrdorimi i magnetofonave nga ana e tyre, jo vetėm gjatė ditės, por edhe nė orėt e vona tė natės. Shkak pėr rritjen e nivelit tė ndotjes janė bėrė edhe shumė aktiviteteve tė tjera si zdrukthėtari, marangozė, kovaēhana, gomisteri etj, ku nga pronarėt e tyre pėrdoren mjete prerėse siē janė sharrat e hekurit dhe tė drurit, tė cilat vihen nė pėrdorim nga energjia elektrike, duke lėnė pas njė zhurmė tejet gėrryese pėr veshėt e qytetarėve, por edhe pėr nervat e tyre. Tė gjendur nė kėto rrethana banorėt e qytetit tė Korēės, pėrmes mediave, i janė drejtuar bashkisė sė tyre, me qėllim qė kjo e fundit tė ndėrmarrė njė sėrė kontrollesh me synimin qė tė evidentojė nivelin e zhurmave, tė bėjė lokalizimin e tyre, por nė tė njėjtėn kohė tė marrė edhe njė sėrė masash siē janė vendosja e orareve pėr mjetet e qarkullimit, vendosja e orareve pėr lokalet, kur kėto tė fundit vendosin nė dispozicion tė klientėve tė tyre muzikė, por edhe nė disiplinimin e orareve pėr aktivitete tė tjera private, tė cilat gjatė funksionit tė tyre prodhojnė zhurma tė ndryshme dhe tė padurueshme pėr jetėn e qytetarėve. Ky ka qenė apeli i parė i banorėve tė Korēės, pas tre vjet heshtjesh, ndėrsa tashmė i mbetet bashkisė tė mos luajė mė rolin e tė shurdhit.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=58793
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.7.2009, 21:58   9
Citim:
Tirana rekord pėr zhurmat, shqetėsimi i specialistėve ēdo vit nė rritje

ISHP/ Ja sėmundjet qė shkaktohen nga ndotja akustike

Zhurmat janė kthyer nė gangrenėn e qytetarėve tė Tiranės. Nė kryeqytet ndotja akustike ėshtė bėrė njė nga problemet kryesore qė i shqetėson ato gjatė gjithė 24 orėve tė njė dite. Trafiku i rėnduar, zhurmat e lokaleve, restoranteve dhe pube-ve janė shndėrruar nė refrenin shoqėrues tė tė gjithė banorėve tė kryeqytetit. Akoma mė shqetėsuese kjo situatė bėhet nė orėt e vona tė natės ku lokalet e natės buēasin nga zhurmat e mėdha duke krijuar stres tė vazhdueshėm tek kėta banorė. Sikur tė mos mjaftonte niveli alarmant i ndotjes sė ajrit dhe i rrugėve nė Tiranė, qė zė vendin e parė nė Evropė si njė nga kryeqytetet mė tė ndotura tani ajo ėshtė radhitur edhe nė njė nga kryeqytetet me ndotje tė madhe akustike jashtė ēdo lloj norme tė lejuar. Nė bazė tė njė vėzhgimi qė ka kryer Instituti i Shėndetit Publik ka rezultuar se bezdisja e qytetarėve tė Tiranės nga zhurmat ėshtė njė kushte skandaloze. Sipas kėtij studimi ėshtė bėrė e ditur se mė shumė se 50% e banorėve tė kryeqytetit kanė probleme serioze nga zhurmat. Kėto lokale qė guxojnė ta ngrenė zėrin e muzikės nė maksimum nuk i kontrollon askush. Janė thjeshtė zėrat e banorėve qė si zakonisht bien nė vesh tė shurdhėt. Prej disa kohėsh Bashkia e Tiranės as nuk do tia dijė fare pėr kėtė shqetėsim megjithėse ėshtė njė pjesė qė e ka jo drejtpėrdrejtė nėn administrim. Vetėm nė momentet qė sheh se arka e parave po i boshatiset nxjerr policėt e saj tė vėnė disa gjoba tek kėto lokale dhe nuk shihet mė aty pėr disa kohė. Harron ti vėrė kushte dhe ti detyrojė kėto lokale dhe pube qė tė mos e ngrenė zėrin aq shumė duke i lėnė pa gjumė qindra qytetarė tė Tiranės pėr net me radhė.

ISHP: 50% e qytetarėve tė Tiranės vuajnė nga ndotja akustike

Instituti i Shėndetit Publik mori nė studim 275 familje nė zonat mė problematike nga zhurmat nė qytetin e Tiranės. Nė fakt, rezultatet dolėn problematike, pasi pjesa mė e madhe e banorėve ankohen nga zhurmat. "Ky studim tregoi se pėrqindja e popullatės sė bezdisur nga zhurmat ishte 44 pėr qind, ndėrsa pėrqindja e popullatės sė bezdisur ishte 28 pėr qind dhe mė alarmantja ėshtė se pėrqindja e popullatės me ērregullime tė gjumit ishte 50 pėr qind",- bėhet e ditur nė raportin e ISHP-sė, duke shtuar se kėto tė dhėna janė shumė problematike dhe ndikojnė negativisht mbi shėndetin e popullatės.

275 familje janė marrė nė studim nė zonat mė problematike nga zhurmat nė qytetin e Tiranės. Sipas specialistėve tė ISHP-sė, zhurmat shkaktojnė nervozizėm, stres dhe deri nė shurdhim, kur janė tė forta.

Niveli i lartė i zhurmave shkakton njė sėrė sėmundjesh

Nervozizėm, deri nė shurdhim pėr zhurma shumė tė forta. Kėto janė pasojat ekstreme qė shkaktojnė zhurmat. Zhurmat, padyshim kanė efekte negative mbi shėndetin- pohojnė specialistėt e ISHP-sė. Sipas tyre, zhurmat e theksuara dhe tė vazhdueshme ndikojnė mbi shėndetin mendor dhe shkaktojnė efekte psikofiziologjike. Ndėrkohė, zhurmat gjatė natės, sipas tij, tashmė tė shtuara, ndikojnė nė prishjen e gjumit, duke shkaktuar probleme pėr njerėzit. "Zhurmat, nė shumė raste shkaktojnė edhe efekte mbi sjelljet me fqinjėt dhe reagime patologjie", - theksojnė me tej ata. Por, ajo qė ėshtė mė e dukshme, sipas tij, ėshtė se pėr shkak tė zhurmave tej normave tė lejuara mund tė shkaktohet edhe shurdhim. Tė ndodhur pėrballė kėtij fakti, ai thekson se duhen marrė masa emergjente pėr t'u ardhur nė ndihmė popullatės. "Kur shfaqet njė risk qė vė nė rrezik shėndetin e popullatės, duhet tė merren masa urgjente pėr mbrojtjen e shėndetit publik", shprehen specialistėt, duke shtuar se masat pėr reduktimin e zhurmės nė burim duhet tė merren sa herė qė ėshtė e qartė se mund tė realizohet. Ndėrkohe, ata theksuan se ėshtė e nevojshme fusha juridike e zhurmave, pasi mungon njė ligj pėr ndotjen akustike. Sipas tij, duhet tė vihet nė zbatim njė program me faza mbi reduktimin e zhurmės, sidomos nė ambiente specifike, si shkolla, banesat, spitalet etj.

Ndotja akustike mbi normat e BE-sė

Sipas monitorimit, ndotja akustike, nė shumė pika tė qyteteve rezulton mbi normat e lejuara nga Bashkimi Evropian. Kėshtu, Tirana, ndotjen akustike nuk e shėnon vetėm nė zonėn e ish-Bllokut, ku zhurmat tė ofrohen ditėn dhe natėn, por edhe nė zona tė tjera. Kulmi i zhurmave arrihet nė zonėn e Laprakės, me 73,8 dB (decibel) gjatė ditės, ndėrkohė qė normat e lejuara, sipas BE-sė, duhet tė jetė 55 dB ditėn. Zona e dytė mė e zhurmshme nė kryeqytet ėshtė "Stacioni i Trenit", me 73,3 dB dhe vendin e tretė, sipas monitorimit, e zė kryqėzimi te "Selvia", me 72 dB. Problematike, ndotja akustike ėshtė paraqitur edhe gjatė orėve tė natės, sidomos nė zonėn e ish-Bllokut, thonė specialistėt, duke shtuar se edhe gjatė kėsaj periudhe kohore, ndotja ėshtė mbi normat e BE-sė.

Tirana, ndotja akustike nė nivele alarmante

Ka pėrfunduar monitorimi i zhurmave urbane nė tė gjitha qytetet kryesore tė vendit. Listėn e kryeson kryeqyteti me nivele ndotje akustike tepėr shqetėsuese. Madje, specialistėt kanė arritur nė pėrfundimin qė nivelet e ndotjes akustike kanė pėsuar rritje tė frikshme, duke sjellė shumė pasoja negative te qytetarėt. Monitorimi i zhurmave urbane ėshtė kryer nė 45 stacione monitorimi, nė 8 qytete kryesore, me njė popullsi prej 1 093 829 banorė, qė pėrbėn mbi 30 % tė popullsisė tė Shqipėrisė (3 401 198 banorėsh, referuar INSTAT). Po kėto qytete, sipas tė njėjtit burim tė dhėnash, kanė mbi 60% tė automjeteve nė qarkullim. Qėllimi i monitorimit ėshtė njohja e nivelit tė ndotjes akustike nė pika tė ndryshme tė 8 qyteteve tė vendit, pėr tė dhėnė mundėsinė qė tė gjykohet mbi masėn e ekspozimit tė popullatės ndaj zhurmave nė ditėt e sotme, mbi ndėrtimin e banesave, nė lidhje me rrugėt me trafik te madh dhe me qendrat industriale. Duke qenė se trafiku rrugor ėshtė njė fenomen i karakterit tė rastėsishėm ose pseudo tė rastėsishėm, monitorimi i zhurmave tė prodhuara prej tij u krye pėr njė kohė matjeje prej maksimalisht 5 ditė. Tirana me ndotjen mė tė lartė akustike, nivelet shkojnė nė 74 dB

Rriten nivelet e ndotjes edhe nė qytetet e tjera

Ndėrkohė, bazuar nė vlerat e monitorimit, vihet re ngritja e nivelit nė qytete tė tjerė me njė rritje nga 2-3 dhe nė raste tė veēanta si Korēa dhe Saranda ne 4 dB(A). Pėr qytetin e Tiranės, vlera mesatare mė e lartė ditėn ėshtė nė pikėn e monitorimit nė Kryqėzimin e 21 Dhjetorit, ai te Vasil Shanto, si dhe Kryqėzimi te Drejtoria e Policisė, me 74 dB, ndėrsa natėn vlera mesatare mė e lartė ėshtė nė Kryqėzimin e 21 Dhjetorit me 65 dB. Nė qytetin e Durrėsit, pika me vlera mė tė larta tė zhurmės qoftė ditėn edhe natėn, ėshtė zona tek ish-Mapoja, pėrkatėsisht 71 dB ditėn dhe 53 dB natėn. Nė qytetin e Fierit, vlera mė e lartė ditėn ėshtė nė zonėn pėrballė Bankės (tregu) me 69 dB dhe mė e larta natėn te Kryqėzimi pėr nė Vlorė me 48 dB. Nė qytetin e Shkodrės, vlerat mė tė larta tė zhurmės ditėn dhe natėn janė pėrkatėsisht 72 dB te Tregu i Shumicės dhe 44 dB natėn nė zonėn pėrballė Xhamisė. Ndėrsa nė qytetin e Vlorės vlerat e zhurmės janė 71 dB, vlera mesatare ditėn nė zonėn pėrballė Hotel Bolonja dhe 43 vlera mesatare natėn te kryqėzimi i Hyrjes. Nė qytetin e Sarandės vlera mesatare ditėn ėshtė 72 dB nė Kryqėzimin pėr nė Lagjen Kodėr dhe vlera mesatare natėn nė Tregun e Valutės me 41 dB. Nė qytetin e Korēės, kėto vlera paraqiten 70 dB ditėn dhe 44 dB natėn, pėrkatėsisht nė Kryqėzimin e Hyrjes dhe nė Tregun e Shumicės. Nė Elbasan, vlera mesatare ditėn rezulton tė jetė nė Kryqėzimin (Fusha e loparit) me 72 dB dhe vlera mesatare natėn nė po kėtė kryqėzim me 44 dB. Bazuar nė vlerat e monitorimit, rezulton se nė shumicėn e rretheve tė tillė si Tirana, Durrėsi, Vlora dhe Fieri, janė vėnė re ndryshime tė vogla nė rritje nė disa pika krahasuar me njė vit mė parė dhe ka dhe ulje nė disa tė tjera. Krahasuar me vitet 2005-2006, del qartė ndryshimi i nivelit tė zhurmave urbane tė 8 qyteteve nga viti 2005 nė vitin 2006, e mė tej. Vlerat mesatare ditėn nė zonėn metropol Tiranė Durrės, pėr vitin 2005 janė rreth 70 dBA, duke e kapėrcyer kėtė vlerė, dhe mė pas duke u ndjekur nga qytetet e tjera, ku vlerat variojnė nga 62- 68 dBA.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=14103
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.7.2009, 21:35   10
Citim:
Studimi, ndotja akustike, nė nė nivele tė larta

Ndotja akustike nė njė pjesė tė madhe tė qyteteve tona ėshtė ende nė nivele tė larta. Sipas njė studimi tė bėrė nga specialistėt e mjedisit rezulton se ndotja akustike ėshtė ende nė nivele tė larta dhe bėhet shkaktare pėr disa probleme shėndetėsore.

Nga monitorimi vėrehet njė tendencė nė rritje e vlerave mesatare tė nivelit tė zhurmave natėn pėr pjesėn mė tė madhe tė qyteteve tė monitoruara, pėrjashtuar qytetet e Fierit dhe Elbasanit, qė paraqesin pėrmirėsim tė ndotjes akustike, krahasuar me vitin 2007.

Sipas raportit tė fundit qė pėrmbajnė vėzhgimet dhe analizat e kryera, monitorimi i zhurmave urbane ėshtė bėrė nė 8 qytetet kryesore tė Shqipėrisė: Tiranė, Durrės, Shkodėr, Korēė, Vlorė, Sarandė, Fier dhe Elbasan. Gjithsej, nė studim janė pėrfshirė rreth 32 stacione ose pika studimi.

Sipas specialistėve tė mjedisit, qėllimi i monitorimit ėshtė njohja e nivelit tė ndotjes akustike nė pika tė ndryshme, me qėllim qė tė gjykohet mbi masėn e ekspozimit tė popullatės ndaj zhurmave nė ditėt e sotme, mbi ndėrtimin e banesave nė lidhje me rrugėt me trafik tė madh dhe me qendrat industriale.

Burimet kryesore tė zhurmės sė mjedisit pėrfshijnė trafiqet ajrore, rrugore dhe hekurudhore, industritė, ndėrtimin dhe punėt publike dhe rrethinat. Burimet kryesore tė zhurmės sė brendshme janė sistemet e ventilimit, aparaturat (makinat e zyrave), aparatet shtėpiake etj.

Efektet negative tė zhurmės mbi shėndetin janė deficiti auditiv, interferencat me transmetimin e fjalės, prishja e gjumit dhe gjendjeve tė pushimit, efektet psikofiziologjike, efektet mbi shėndetin mendor, performancat, sjelljen me fqinjėt, reagime patologjike, interferenca me aktivitetet e tjera.

Specialistėt konsiderojnė si ndotje akustike hyrjen e zhurmės nė mjediset e banuara, zhurmat e jashtme, tė cilat provokojė bezdi, shqetėsim ndaj pushimit dhe aktiviteteve tė tjera njerėzore, rrezik pėr shėndetin e njeriut, prishje tė ekosistemit etj.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=18458
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.8.2009, 21:54   11
Citim:
Ndotja akustike, nė pranga ish badigardi i Berishės

Ndalohet nga policia ish badigardi i kryeministrit Berisha, Sali Lusha. Shkak ėshtė bėrė moszbatimi i urdhėrit tė policisė pėr ndotjen akustike nė bregdet. Lusha ėshtė pronar i njė kompeksi nė zonėn e “Shkėmbit tė Kavajės”.

KAVAJE- Vihet nė pranga ish badigardi i Kryeministrit Berisha, Sali Lusha. Shkak duket se ėshtė bėrė moszbatimi i urdhėrit mė tė fundit tė policisė sė shtetit pėr ndotjen akustike nė bregdet.

Arrestimi ka ndodhur nė orėt e vona tė natės, pėr prishje tė qetėsisė publike dhe kundėrshtim tė forcave tė policisė.

Sali Lusha, pronar i kompleksit Rio nė zonėn e “shkėmbit tė Kavajės” nuk i ėshtė bindur efektivave tė policisė tė cilėt i kanė kėrkuar ulje tė volumit tė muzikės nė lokalin e tij.

Nė kėtė debat janė pėrshirė dhe 7 tė rinj, pėr tė cilėt gjithashtu ėshtė prerė fletė arresti. Tė rinjė Visar Kashari, Shkelzen Susa, Mariglen Blliku, Renaldo Gecaj, Rusin Grazhani, Avdyl Gjomakaj dhe Egdar Muca janė arrestuar nė tė njėjtėn akuzė, kundėrshtim tė forcave tė policisė dhe prishje tė qetėsisė publike.

http://lajme.shqiperia.com/lajme/art...rdi-i-Berishes
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.8.2009, 21:57   12

Z1: Masat pėr qetėsinė publike (kundėr ndotjes akustike)


Citim:
Ligji pėr ndotjen akustike, institucionet pėrgjegjėse pranojnė moszbatimin

Emri:  aleksander-garuli7.jpg
Shikimet: 4337
Madhėsia:  7,6 KBTiranė - 'Policia bashkiake duhet te jete me aktive dhe me agresive, sepse eshte agjencia rajonale e mjedisit te Tiranes, ka 14 gjoba te lokaleve qe nuk zbatojne normat e ndotjes akustike, kryesisht ne zonen e ish-bllokut. Gjobat jane nga 300 mije leke deri ne pese milione', thote Aleksander Garuli, zv.minster i Mjedisit.

Garuli thote se nje nga zgjidhjet e ketij problemi, do te ishte ndarja e zonave, ne te cilat te percaktohet dhe kufiri i lejimit te zhurmave, ne vecanti prane spitaleve. 'Detyre tjeter qe i takon bashkive nga ligji per ndotjen akustike, eshte ndarja e territorit qe ka ne juridiksion, ne zona normale, te qeta dhe absolutisht te qeta. Kjo eshte teper e rendesishme sepse sipas zonave eshte edhe norma e lejuar', vijon Garuli.

Vetem disa dite me pare policia e shtetit ka ndermare nje vendim per mbylljen e lokaleve pas ketyre orareve, nga hena ne te enjte, deri ne oren 24:00 dhe nga e premtja ne te shtune deri ne oren 2:00 te mengjesit.

http://news.albanianscreen.tv/pages/...oszbatimin/ALB
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.8.2009, 21:59   13
Citim:
Avokati i Popullit: Tė merren masa kundėr ndotjes akustike

Avokati i Popullit kėrkon marrjen e masave ėpr tė minimizuar ndotjen akustike nė kryeqytet. Fenomeni i cili nuk ėshtė vetėm njė problem pėr sezonin veror, ka tėrhequr vėmendjen e kėtij institucioni. Pa shqetėsimit tė ngritur nga shumė qytetarė, Avokati i Popullit ka ndėrmarrė njė investigim, sipas tė cilit rezulton se zona e ish- Bllokut ka njė ndotje akustike tej normave tė lejuara, kryesisht gjatė orėve tė mbrėmjes dhe natės, kur zhvillojnė aktivitetet puB-et dhe lokalet mė muzikė live.

Problemi i zhurmave, tė shkaktuara kryesisht nga lokalet e natės, ka bėrė qė policia bashkiake nė kryeqytet tė ndėrmarrė njė seri aksionesh pėr mbylljen e aktivitetit tė tyre para mesnatės.

http://www.ora-news.com/mat1.php?idm=29500
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.9.2009, 21:14   14
Citim:
Zhurmat nė Tiranė, ja politikanėt qė 'kontribuojnė' pėr tė lėnė banorėt pa gjumė

Lokali "Living Room" ndodhet nė rrugėn "Xhorxh Bush" nė kryeqytet nė njė ndėrtesė dykatėshe. Ai ka nisur punė nė kėtė zonė nė fund tė vitit 2004 dhe si pronari i lokalit njihet zoti Blendi Bombaj. Fillimisht lokali ka marrė leje pėr bar-restorant por mė pas ėshtė shndėrruar nė pub.

Eshte nje nga lokalet qe perhap zhurme ne nje rreze shume te gjere me banore qe nuk munden te flene naten. Muzika eshte shurdhuese, ne nje nivel, qe nese nuk jeton vete ne ate zone nuk e beson dot.

Vec te tjerash Living Room eshte lokali i nate si preferuar nga politikanet. Te gjithe banoret i shohin makinat dhe truprojat e tyre, por vetem nje prej tyre eshte aq i guximshem sa te na thote duke u identifikuar emrat e politikaneve qe :kotribuojne" ne zhurmat e nates ne lokalet ne zona te populluara.

Sipas Ilir Sopotit, banor i zonės, nė kėtė lokal janė parė shumė shpesh ish-ministri Blendi Klosi dhe ministri aktual Sokol Olldashi. "Unė e kam parė personalisht shumė herė nė orėt e vona tė natės Z. Blendi Klosi duke dale nga "Living Room" dhe kam parė edhe fuoristradėn e tij tė deputetit (Mitsubishi ngjyre blu) tė parkuar nė rrugicėn "Myrteza Kelliēi". Persona tė tjerė mė kanė thėnė se ai ėshtė pėrnatė nė lokal.

Ndėrsa thuhet se duke filluar nga Shtatori 2005 dhe deri me sot ėshtė parė vazhdimisht ta frekuentoje kėtė lokal edhe Z. Sokol Olldashi",- thotė Ilir Sopoti. I kontaktuar nga "Shekulli" pėr kėtyė gjė Blendi Klosi ka pohuar se nuk ėshtė mė klient i atij lokali. "E kam frekuentuar kohė mė parė por tani jo mė. Kam kohė qė nuk shkoj aty dhe nuk kam asnjė lidhje me kėtė lokal",- tha Klosi. Ndėrkohė Sokol Olldashi nuk i ėshtė pėrgjigjur telefonave dhe sms-ve tė gazetarėve tė "Shekullit".

Nė maj 2005 "Living Room" nisi zgjerimin duke kryer punime nė tarracėn e ndėrtesės dykatėshe. Aty u vendosėn konstruksione metalike dhe pedana, karrige, tavolina dhe bokse tė mėdhenj muzike. Sipas banorėve, nė kėtė kohė nisi edhe stresi i lokalit. Pak muaj mė pas banorėt i kanė dėrguar letra edhe kryeministrit Berisha por pa marrė asnjė pėrgjigje. Nė muajt prill dhe maj tė vitit 2006 nė kėtė lokal u kryen punime shtesė por asnjė institucion nuk reagoi. Edhe sot lokali vazhdon qė tė punojė nė dy kate, pjesėn brenda dhe tarracė, pa pasur leje pėr tė qėndruar hapur pas orės 23.00 dhe aq mė tepėr pa pasur leje pėr tė mbajtur muzikėn e lartė.

Rrefimi i banorit qe ka pese vjet qe ankohet ne te gjitha instancat e shtetit por pa marre asnje here pergjigje per zhurmat.

z.Ilir ju ankoheni se prej disa vitesh shqetėsoheni nga zhurmat e shkaktuara nga njė lokal nate qė ndodhet pranė shtėpisė suaj, si qėndorn ky problem?

Unė banoj nė rrugėn Xhorxhi Martini pėrballė parlamentit. Kėtu pranė kemi lokalin "Living Room", prej disa vitesh thuajse ēdo natė, mbajnė muzikė me zė tė lartė.

Bisedat, fillojnė nga ora 22-23 e natės dhe pėrfundojnė nga ora 03.00 deri nė 05.00 tė mėngjesit. Pėrpiqem tė shkoj sa mė vonė nė shtėpi por ėshte e pamundur tė flesh. Ndihen dridhje nė shtėpi nga volumi i lartė i muzikės. Zhurma ėshte shumė shqetėsuese pėr njerėzit nė njė rreze deri 200 metra larg.

Zhurmat nė kėtė lokal kanė filluar qė nė Nėntor - Dhjetor 2004 por pėr arsye se nuk ishin aq shqetėsuese per mua mendova se ata qe e kishin problem do te ankoheshin dhe do ta zgjidhnin. Se banorėt e lagjes ishin ankuar por askush nuk ia kishte marrė parasysh.

Kishin shkuar t'i ankoheshin njėrit nga bashkėpronarėt e "dukshem" por ai dhe nena e tij i kishin pėrzėnė brutalisht. Po kėshtu ka pasur raste kur banorėt u kishin prerė furnizimin me energji elektrike ose u kishin prishur pompen e ujit, etj., por ky lokal kishte vazhduar punė normalisht.

Po pėr sa i pėrket organeve tė rendit, pushtetit qėndror apo lokal, i jeni drejtuar ndonjerit prej tyre?

Unė kam disa vite qė e kam trajtuar kėtė problem duke iu drejtuar jo nga njė herė por disa herė tė gjitha organeve qė t' pėrmende mė sipėr. I jam ankuar edhe zotit Kryeministėr, por ai ia dėrgoi ēėshtjen prefektit dhe prefekti ia dėrgoi policisė sė ndėrtimit, duke mos gjetur zgjidhje asnjėherė. Jam ankuar edhe nė Minisrinė e Mjedisit, Komisariatin nr.2, Bashkinė e Tiranės, Institutit tė Shėndetit Publik, etj. Kėtė e kam bėrė direkt por edhe me postė pasi, njė pjesė e tyre nuk pranonin ta protokollonin. Asnjė nga organet e mėsipėrme nuk ka marrė masa pėr pėrmirėsimin e gjėndjes nė lagjen tonė. Deri nė vitin 2006 kam punuar nė minstrinė e Mjedisit, nė vitin 2005 na ėshtė kėrkuar njė program pėr 100 ditėt e para tė qeverisjes sė Kryeminstrit Berisha, ku unė propozova qė tė hartohej njė ligj pėr zhurmat urbane.

Mirė qė nuk ma moren parasysh po njė funksionar i kėsaj ministrie qė ka lidhje me pronarėt e "Living Roomit", mė ka thėnė, "Unė e di se pėrse e propozon ti kėtė, se do tė mbyllėsh aktivitetin e "Living Roomit".

Po nga Kryeminstri Ēfarė pėrgjigje moret?

Atij i jam drejtuar me njė letėr nė 22 Tetor 2005, ku i parashtroja tė gjitha sa u thanė mė lartė pėr "Living Room-in" duke i pėrmendur edhe korrupsionin dhe bashkangjitur ankesėn, e firmosur nga 22 persona pjesa mė e madhe e tė cilėve ishin kryefamiljarė. Jo qė nuk mora pėrgjigje por, problemin tim ia kishin dėrguar Prefektit, por edhe ky ia kishte dėrguar Policisė Ndėrtimore. Pėr tė gjitha kėto veprime me mbajtėn nė kontakt me letra por pėr sa i pėrket problemit asgjė nuk u zgjidh.

Pak mė lartė mė thatė qė njė pjesė tė ankesave i keni dėrguar me postė dhe jo direkt, pėrse?

Ankesen e kam dėrguar shoqėruar edhe me firmat e banorėve tė lagjes, nė Komisariatin Nr.2, Drejtorisė sė Policisė sė qarkut Tiranė, Ministrisė sė Rendit, Agjencisė Rajonale tė Mjedisit , Inspektoriatit, Ministrisė sė Mjedisit, Bashkisė sė Tiranės, etj.

Me postė ia ka dėrguar Komisariatit nr.2 dhe Drejtorisė sė pėrgjithshme tė Policisė pasi nuk pranuan ta protokollojnė.

Kishin shkuar ata tė Agjencisė Rajonale tė Mjedisit dhe mė vonė vetė Kryeinspektori, siē me tregoi, dhe ju kishte thėnė atyre tė "living Room" se do t'u vendoste gjobė. Mirėpo tė nesėrmen mė tregoi se njė funksionar Ministrisė sė Mjedisit kishte ndėrhyrė pėr mos vėnien e saj.

Po me pronarėt e lokalit a jeni pėrpjekur tė kontaktoni?

Kemi kontaktuar por pa zgjidhje. Mua me ēduti fakti se megjithėse ka shumė ankesa pėr kėtė lokal, kam parė qė ai frekuentohet nga politikanė tė lartė, si deputeti Blendi Klosi, ministri Sokol Olldashi, etj. Madje njė herė ka qenė edhe kryeministri Berisha. Ky i fundit ka qėnė kur ministri Olldashi festoi ditėlindjen nė kėtė lokal, aktiviteti ėshtė pasqyruar nė faqet e RD-sė.

Si mendoni ta zgjidhni kėtė ēėshtje?

Vetėm me gjyq. Duhet hapur njė process gjyqėsor. Me sa di unė ky lokal ka pasur aktivitetin e tij nė zonėn e "Shallvareve", por dikush e hodhi nė gjyq dhe me vendim gjykate u zhvendos nga aty. Kėtė duhet tė bėjmė edhe ne, duhet tė ngrihen tė gjithė banorėt e lagjes.



Lokalet qė kanė bėrė zhurmė natėn e djeshme

"Magic 4", "Baroque", "Folie" dhe "Living Room" kanė mbajtur muzikėn nė nivel shumė tė lartė deri nė mėngjes

TIRANĖ- Mesnata mes sė premtes dhe tė shtunės ka shndėrruar pothuajse tė gjithė Tiranėn nė njė disko gjigante. Lokalet e zonės sė ish-bllokut i janė rikthyer ritmit normal tė muzikės sė lartė dhe ahengut qė i ka karakterizuar pėr muaj me radhė. E njėjta situatė ėshtė ndjerė edhe nė zonėn e pėrballė Parlamentit. Banorė tė ndryshėm tė kryeqytetit kanė telefonuar nė redaksinė e "Shekullit" duke denoncuar raste zhurmash tė forta pothuajse nė tė gjithė Tiranė e re.

Nė zonėn e bllokut zhurmat mė tė mėdha janė shkaktuar nė rrugėn "Ismail Qemali". Lokalet "Magic 4" dhe "Baroque" kanė mbajtur nivelin e lartė tė zhurmave edhe disa orė pas mesnatės. Zhurmat e tyre forcoheshin edhe mė shumė sa herė qė hapeshin dyert e lokalit. Dhe nė zonėn pėrballė kėtyre lokaleve ndodheshin dhjetėra njerėz tė vendosur nė rrugė qė vazhdonin ahengun e nisur brenda.

Vetėm dhjetė metra mė larg qėndronin efektivėt e policisė bashkiake tė kryeqytetit, tė cilėt nuk kanė marrė asnjė masė pėr tė ndaluar zhurmat, qoftė edhe duke u thėnė lokaleve qė tė ulin nivelin. Policėt bashkiakė kanė qėndruar deri rreth orės 01.30 dhe mė pas janė larguar nė njė rrugicė tjetėr tė bllokut, aty ku nuk kishte pothuajse fare zhurmė pasi lokalet e hapura mbanin nivel tė ulėt muzike. Zhurmat e larta kanė vazhduar deri rreth orės 04.00 tė mėngjesit.

E njėjta situatė ėshtė hasur edhe nė zonėn pėrballė parlamentit. Lokalet "Living Room" dhe "Folie" kanė mbajtur njė nivel tepėr tė lartė zhurmash. Tė dy kėto lokale kanė shfrytėzuar tarracat e tyre dhe muzika ėshtė shpėrndarė nė njė zonė me rreze 300 metra. Banorėt e pallateve pėrreth kanė kontaktuar me pronarėt e tyre duke i kėrkuar qė tė ulin muzikėn por kanė marrė pėrgjigje negative. Muzika nė kėto dy lokale ka vazhduar nė nivele shumė tė larta deri nė orėn 04.30 tė mėngjesit. Nė asnjė rast policia bashkiake dhe ajo e rendit nuk kanė ndėrhyrė pėr tė qetėsuar situatėn.

http://www.shekulli.com.al/2009/09/2...i-berisha.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.10.2009, 21:53   15
Citim:
Ndotja akustike, gjobiten 30 lokale gjatė fundjavės nė Tiranė

Tiranė, 5 tetor NOA Inspektorėt e ministrisė sė Mjedisit kanė gjobitur jo pak por 30 lokale tė cilat kanė shkaktuar ndotje akustike.

Nė kuadėr tė ligjit, Pėr vlerėsimin dhe administrimin e zhurmės nė mjedis, i cili ka pėr qėllim mbrojtjen e shėndetit dhe tė mjedisit nga zhurmat, duke pėrcaktuar mėnyrėn e shmangies dhe masat pėr parandalimin, reduktimin dhe zhdukjen e efekteve tė dėmshme tė ekspozimit ndaj tyre, pėrfshirė dhe bezdinė nga zhurma, ministria e Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujėrave ndėrmori njė aksion gjatė kėsaj fundjave nė lokalet e kryeqytetit.

Nga rezultatet e monitorimit tė nivelit tė zhurmave dhe kontrollet e ushtruara nga ana e ARM-sė Tiranė, aktivitete tė ndryshme rezultojnė tė krijojnė probleme tė ndotjes akustike nė mjediset pėrreth.

Nga ARM-Tiranė nė mbėshtetje nga Policia e Shtetit, Tirane gjatė fundjavės, u kryen kontrolle nė lokale qė shkaktojnė ndotje akustike dhe prishin qetėsinė publike mbas orės 23:00.

Nė kėto lokale ėshtė ushtruar kontroll dhe mė parė nga ana e ARM-sė, duke i lėnė detyrat pėrkatėse pėr masat qė duhet tė marrin pėr uljen e nivelit tė zhurmės dhe pajisjen me lejen mjedisore pėrkatėse.

Gjatė kėtij operacioni, u pezulluan dhe gjobitėn njė sėrė lokalesh pėr shkelje tė ligjit.

Mėsohet se janė gjobitur rreth 30 lokale me shume prej 50 mijė lekė tė reja.

http://www.noa.al/index.php/sociale/91-sociale/8483
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.10.2009, 21:25   16
Citim:
Ndotja akustike, qytetarėt varg ankesash nė Ministrinė e Mjedisit

Zhurmat e larta tė shkaktuara nga lokalet, kanė bėrė qė dhjetėra qytetarė tė drejtojnė ankesa pranė Ministrisė sė Mjedisit pėr parandalimin e kėtij fenomeni. Zhurmat e vazhdueshme pas orės 23:00 tė mbrėmjes kanė shkaktuar probleme tė mėdha tek qytetarėt, tė cilėt kanė kėrkuar zbatimin e ligjit.

Kreu i Inspektoratit tė Mjedisit, Ilir Bala, kėrkon ndihmėn e Policisė Bashkiake nė kėto aksione, pasi ndotja akustike mbetet pėr qytetarėt e Tiranės problemi mė i madh pėr njė jetesė normale.

Specialistėt e Institutit tė Shėndetit Publik sqarojnė se sipas ligjit niveli i zhurmave duhet tė jetė nė masėn 45 decibel, por realisht ajo tejkalohet 2 deri nė 3 herė mbi normėn e lejuar nga Komuniteti Europian.

Niveli i lartė i zhurmave i cili vazhdon pėr njė kohė tė gjatė, shkakton nervozizėm, stres, pagjumėsi dhe nė raste tė rralla edhe shurdhim. Ndotja akustike krijon probleme psikologjike dhe sociale tek personat qė jetojnė nė ambiente tė tilla.

Pėr kėtė arsye, gjatė kėsaj fundjave, tė paktėn 41 lokale nate nė Tiranė janė ndėshkuar me masa administrative, me gjobė dhe me pezullim tė aktivitetit, pėr zhurmėn e lartė qė shkaktojnė dhe qė pėrbėn njė problem shqetėsues pėr qytetarėt qė banojnė pranė tyre.

Specialistėt e Agjencisė Rajonale tė Mjedisit, kryen inspektime nė lokalet e kryeqytetit qė shkaktojnė ndotje akustike dhe prishin qetėsinė publike pas orės 23.00. Ata vendosėn masa me gjobė pėr 12 lokale nė kryeqytet, nga 30 mijė deri nė 50 mijė. Ndėrsa, masa pėr pezullimin e kryerjes sė aktivitetit deri nė shlyerjen e gjobės u ndėrmor pėr 29 lokale tė tjerė.

Ky inspektim u mbėshtet edhe nga Policia e Shtetit dhe u shtri fundjavėn e kaluar nė tė gjitha lokalet e kryeqytetit. Nė kėto lokale ėshtė ushtruar kontroll dhe mė parė nga ARM, duke u lėnė dhe detyrat pėrkatėse pėr uljen e nivelit tė zhurmės dhe pajisjen me lejen mjedisore pėrkatėse.

MMPAU bėn tė ditur se gjithashtu, ky operacion do tė shtrihet nė tė gjithė qytetet e vendit. Aksioni u ndėrmor nė zbatim tė ligjit “Pėr vlerėsimin dhe administrimin e zhurmės nė mjedis”, qėllimi i tė cilit ėshtė mbrojtja e shėndetit tė njerėzve dhe tė mjedisit nga zhurmat, duke pėrcaktuar mėnyrėn e shmangies dhe masat pėr parandalimin, reduktimin dhe zhdukjen e efekteve tė dėmshme tė ekspozimit ndaj tyre (pėrfshirė dhe bezdinė nga zhurma).

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=21138
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.10.2009, 21:54   17
Citim:
Ndotja akustike, Policia Bashkiake mbyll klubet e natės edhe nė periferi

Aksioni ndaj lokaleve tė kryeqytetit qė ushtronin aktivitetin pas orės 23.00 tė natės, ka bėrė qė njė pjesė e tyre tė mbyllen dhe penalizohen. Duke marrė shkas nga shqetėsimet dhe ankesat e banorėve dhe qytetarėve pėr nivelin e lartė tė zhurmave qė shkaktojnė lokalet dhe baret qė ushtrojnė aktivitetin e tyre nė orėt e vona tė natės, Policia Bashkiake, nė bashkėpunim me Ministrinė e Mjedisit, Drejtorinė e Tatim-taksave pranė Bashkisė sė Tiranės si dhe me mbėshtetjen e Policisė sė Rendit, ka ndėrmarrė njė aksion pėr gjobitjen dhe mbylljen e disa lokaleve.

Aksioni ėshtė shtrirė nė tė gjithė kryeqytetin (brenda dhe jashtė Unazės), por kryesisht nė zonėn e ish-Bllokut, si njė zonė mjaft e frekuentuar dhe ka zgjatur nga ora 23.00 e mbrėmjes e deri nė orėt e para tė mėngjesit. Kjo ėshtė hera e tretė qė Brenda njė kohe tė shkurtėr janė marrė masa tė rrepta ndaj lokaleve dhe bareve qė shqetėsojnė qytetarėt.

Aksioni

Qėllimi i kėtij aksioni nga Policia Bashkiake e kryeqytetit dhe strukturat qė e mbėshtesin ishte mbyllja e aktivitetit pas orės 23.00 e mbrėmjes e lokaleve. Njė pjesė e kėtyre kanė rezultuar pa dokumentacion tė rregullt dhe pėr mė tepėr shkaktojnė shqetėsim tek qytetarėt. Sipas Bashkisė sė Tiranės, aksioni do tė vijojė edhe nė ditėt nė vijim. Zhurmat e larta tė shkaktuara nga lokalet, kanė bėrė qė dhjetėra qytetarė tė drejtojnė ankesa pranė Ministrisė sė Mjedisit pėr parandalimin e kėtij fenomeni. Zhurmat e vazhdueshme pas orės 23:00 tė mbrėmjes kanė shkaktuar probleme tė mėdha tek qytetarėt, tė cilėt kanė kėrkuar zbatimin e ligjit. Ndotja akustike mbetet pėr qytetarėt e Tiranės problemi mė i madh pėr njė jetesė normale. Specialistėt e Institutit tė Shėndetit Publik sqarojnė se sipas ligjit niveli i zhurmave duhet tė jetė nė masėn 45 decibel, por realisht ajo tejkalohet 2 deri nė 3 herė mbi normėn e lejuar nga Komuniteti Europian.

Rastet

Pak ditė mė parė, tė paktėn 41 lokale nate nė Tiranė janė ndėshkuar me masa administrative, me gjobė dhe me pezullim tė aktivitetit, pėr zhurmėn e lartė qė shkaktojnė dhe qė pėrbėn njė problem shqetėsues pėr qytetarėt qė banojnė pranė tyre. Specialistėt e Agjencisė Rajonale tė Mjedisit, kryen inspektime nė lokalet e kryeqytetit qė shkaktojnė ndotje akustike dhe prishin qetėsinė publike pas orės 23.00. Ata vendosėn masa me gjobė pėr 12 lokale nė kryeqytet, nga 30 mijė deri nė 50 mijė. Ndėrsa, masa pėr pezullimin e kryerjes sė aktivitetit deri nė shlyerjen e gjobės u ndėrmor pėr 29 lokale tė tjerė.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=21235
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.10.2009, 17:19   18

Shkrim i cituar Perėndimor: Masa kundėr ndotjes zanore


Citim:
Garuli: Ndotja akustike, ndėshkohen 78 subjekte

Niveli i lartė i zhurmave tė raportuara nga banorėt nė ēdo orė tė ditės apo natės ka ngritur mė kėmbė strukturat e Ministrisė sė Mjedisit, qė kanė ndėrmarrė njė sėrė inspektimesh nė rrethe tė ndryshme tė vendit, ku kanė ndėshkuar subjekte tė shumta abuzuese.

Objekt i kontrollit nuk kanė qenė vetėm subjektet private, siē janė lokalet, qė shkaktojnė nivel tė lartė tė ndotjes akustike pas orės 23:00, por edhe ndėrmarrjet prodhuese qė ushtrojnė aktivitetin e tyre pranė zonave tė banuara.

Nė njė intervistė pėr gazetėn “Metropol” kėshilltari i ministrit nė Ministrinė e Mjedisit Aleksandėr Garuli tregon ndryshimet dhe lėvizjet qė janė bėrė nė evidentimin e subjekteve qė ndikojnė nė shtimin e ndotjes akustike nė vend.

Sipas tij, ēdo bashki bėn hartėn e saj, ku pėrcakton se si duhet tė jenė zonat pranė shkollave, spitaleve, institucioneve tė tjera publike. Nė bazė tė kėsaj harte bėhet dhe monitorimi i abuzuesve. Garuli tregon se nuk mund tė pranohet qė ndotja akustike tė jetė nė tė njėjtat norma nė zona tė caktuara, p.sh., nuk mund tė ketė tė njėjtin nivel zhurmash si te zona e Zogut tė Zi dhe pranė spitalit tė QSUT-sė.


Si paraqitet ecuria e kontrolleve pėr minimizimin e ndotjes akustike, si dhe ēfarė parashikon kuadri ligjor pėr strukturat pėrgjegjėse pėr parandalimin e rritjes sė kėtyre treguesve?

Problemi i zhurmave deri dje ėshtė konsideruar njė problem dytėsor dhe i harruar, duke mos i vlerėsuar siē duhet shqetėsimet qė sjellin nė popullatė. Megjithatė, pėr tė parandaluar kėto probleme janė ndėrmarrė kontrolle tė shumta kundrejt subjekteve qė shkaktojnė kėtė fenomen.

Problemi i zhurmave tashmė ėshtė kthyer nė njė problem qė kėrkon zgjidhje. Aktualisht vendi ka njė kuadėr tė plotė ligjor, nė tė njėjtin rang me atė qė pėrdoren nė vendet evropiane kundėr rritjes sė nivelit tė ndotjes akustike.

Ligji ngarkon disa struktura qė duhet tė merren me emetimin e subjekteve qė shkaktojnė zhurmė, si dhe masat ndėshkuese qė duhet tė jepen ndaj shkelėsve dhe emetuesve tė zhurmave. Konkretisht bėhet fjalė pėr pushtetin vendor dhe policinė bashkiake, e cila ka detyrė parėsore, siē e shpreh dhe ligji, evidentimin e subjekteve abuzuese dhe pėrcaktimin e zonave sipas nivelit tė rėndėsisė.

Nė luftėn kundėr ndotjes akustike janė edhe struktura tė tjera, si Ministria e Mjedisit me agjencitė e saj rajonale inspektuese, si dhe Policia e Shtetit apo Inspektorati i Shėndetit Publik. Tė gjitha kėto struktura nė bashkėveprim me njėra-tjetrėn duhet tė ndėrhyjnė nė zgjidhjen e problemit tė zhurmave.


Realisht si ndėrveprojnė kėto struktura me njėra-tjetrėn, a e kryejnė si duhet rolin e tyre?

Unė do tė dėshiroja qė ti ndaja pak rolet e kėtyre strukturave. Ministria e Mjedisit, njė nga strukturat mė tė rėndėsishme, ėshtė treguar shumė mė aktive sesa tė tjerat qė u pėrmendėn pak mė lart pėr zbatimin e ligjit kundėr ndotjes akustike. Pėr kėtė ne kemi qenė shpesh mė shumė nxitės dhe mė aktivė e kėrkues ndaj pushtetit vendor deri nė aktivizim e tyre.

Ndėrkohė ligji pėrcakton gjithashtu detyrimet qė ka pushteti vendor nė ndarjen e hartės me ndotjen akustike, ku ēdo bashki brenda territorit tė saj duhet tė pėrcaktojė zonat qė duhet tė jenė absolutisht tė qeta, tė qeta dhe normale. Nė varėsi tė kėsaj harte dhe ndarjeje tė paraqitur nga bashkia e ēdo rrethi, bėhet edhe pėrcaktimi i kufirit minimal tė ndotjes qė duhet tė ketė secila zonė.

Po nė varėsi tė kėsaj ndarjeje nė rast tė tejkalimit tė normave tė lejuara ndėrmerren masa ndėshkuese kundrejt subjekteve abuzuese, qofshin kėto publike apo private. Kėshtu, nė varėsi tė zonės pėrcaktohet dhe norma e lejuar e zhurmės. P.sh., nė zonat absolutisht tė qeta nuk duhet tė ketė njė ndotje mė tė lartė sesa 35 decibel db (njėsia matėse e ndotjes), nė zonat e qeta deri nė 55 db dhe nė zonat normale deri nė 70-75 db.


Cilat janė masat ndėshkuese tė vėna kundrejt subjekteve abuzuese nė inspektimet e bėra gjatė kohėve tė fundit?

Fatkeqėsisht nė vendin tonė nė zonat qė duhet tė jenė tė qeta ndodh qė ndotja tė jetė nė tė njėjtat nivele me zonat e tjera. Nga kontrollet qė kanė bėrė inspektorėt e Ministrisė sė Mjedisit, jo vetėm nė kryeqytet, por edhe nė tė gjitha rrethet e tjera tė vendit nė tė 12 prefekturat, janė vėnė re njė sėrė shkeljesh nga subjekte tė ndryshme.

Ndaj kėtyre subjekteve ne kemi marrė masat ndėshkuese me gjobė dhe pezullim aktiviteti deri nė pėrmirėsim tė kushteve. Megjithatė, mė duhet tė theksoj se kontrolli nuk ka tė bėjė vetėm me subjektet qė kuptohen rėndom, siē janė lokalet, por edhe me subjektet prodhuese apo tė zhvillimit industrial, pėrpunimit tė metaleve e ēdo lloj tjetėr qė shkakton ndotje akustike nė mjedis, kjo pasi ligji i zhurmave nuk lejon qė kėto tė fundit tė ushtrojnė aktivitet ranė qendrave tė banuara.

Nga kontrollet ka rezultuar se rreth 21 subjekte kanė marrė gjobėn maksimale qė pėrcakton ligji, nė vlerėn 500 mijė lekė. Ndėrsa 56 subjekteve tė tjera u ėshtė pezulluar leja e ushtrimit tė aktivitetit deri nė plotėsimin e kushteve pėr eliminimin e ndotjes qė shkaktojnė. Kjo nuk ėshtė thjesht njė fushatė e ndėrmarrė, por ka tė bėjė me detyrimin ligjor qė ne kemi pėr tė imponuar zbatimin e ligjit mbi zhurmat.


Si do tė vijojė ecuria e kontrolleve?

Ndotja akustike nuk mbetet nė tė njėjtat ritme gjatė gjithė vitit, ēka do tė thotė se ecuria e saj ėshtė e ndryshme nė periudha tė caktuara. Nė varėsi tė kėsaj tė fundit do tė varet edhe ecuria e kontrolleve dhe inspektimeve nga strukturat pėrgjegjėse tė Ministrisė sė Mjedisit.

Sigurisht qė nė periudha tė ndryshme tė vitit shtohet niveli i ndotjes akustike. Pėr shembull, nė verė, sidomos nė zona turistike, pranė plazheve, qė kanė dhe numėr tė lartė frekuentuesish, ndotja akustike rezulton tė jetė nė nivele tė larta pėr shkak tė zhurmės qė krijohet nga lokalet e natės. Kėtu bėhet fjalė pėr zona tė caktuara, siē janė plazhet e Vlorės, Durrėsit, Sarandės, Lezhės etj., ku janė gjobitur njė sėrė lokalesh, tė cilat krijonin shumė zhurmė gjatė orėve tė mesnatės.

Nė kėtė periudhė kontrollet do tė shtohen dhe do tė jenė mė tė shpeshta. Detyrimisht qė pėr monitorimin e kėtyre tė fundit do tė kėrkohet bashkėpunimi me strukturat e policisė bashkiake. Kėtė vit ligji ka dhėnė rezultatet e duhura nė krahasim me vitet e shkuara.

Pranė tė gjitha kėtyre plazheve janė ndėrmarrė aksione tė shumta kontrolli pėr mbyllje tė lokaleve qė shkaktonin ndotje akustike pas orės 23:00 tė mbrėmjes, qė ėshtė kufiri i fundit qė lejon ligji. Ndėrkohė monitorimi i situatės do tė jetė permanent dhe i vazhdueshėm gjatė gjithė vitit, por mė intensiv do tė bėhet nė periudhat kur ndotja shtohet, tė cilat tashmė dihet se kur janė.


Konkretisht pėr kryeqytetin cilat janė zonat mė problematike pėr sa i pėrket ndotjes akustike?

Ndotja akustike ishte nė nivele tė larta nė pjesėn dėrrmuese tė zonave nė kryeqytet deri para pak kohėsh. Por me shtimin e inspektimeve dhe ndėrmarrjen e fushatave pėr ndėshkimin e pezullimin e aktivitetit tė subjekte shkaktuese njė tregues i tillė ėshtė pėrmirėsuar sė tepėrmi. Megjithatė, paraqiten mė problematiket zonat ku ka pėrqendrim tė madh lokalesh, por edhe zona tė tjera, nė tė cilat gjatė orėve tė ditės kryhen punime tė ndryshme. Kėshtu, nė kryeqytet renditet si mė problematike zona e ish-Bllokut, zonė e cila do tė jetė prioritet nė inspektime.

Ndėrkohė qė shqetėsuese rezulton tė jetė edhe zona pranė spitalit tė QSUT-sė, e cila duhet tė jetė e veēantė. Kjo zonė nuk duhet tė hyjė te zonat normale, por te zonat absolutisht tė qeta. Fatkeqėsisht kjo gjė nuk ndodh nė vendin tonė. Nėse bashkia do tė kishte ndarė hartėn dhe do tė kishte pėrcaktuar qė kjo zonė duhet tė jetė absolutisht e qetė, atėherė do tė ishin vendosur dhe tabelat pėr tė treguar se ndalohet qoftė edhe rėnia e borisė apo zhurma tė tjera tė nivele tė ndryshme.

Tė gjitha subjektet qė emetojnė zhurma pranė kėsaj qendre spitalore, sipas ligjit, duhet tė largohen. Kėto janė dhe dy pikat mė problematike pėr sa i pėrket ndotjes akustike, por nuk pėrjashtohen dhe zona tė tjera, veēanėrisht ato ku kryhen punime.


Shpeshherė ėshtė thėnė se ndotja akustike nė vendin tonė ėshtė disa herė mė e lartė se nė vendet e tjera fqinje. Sipas tė dhėnave qė disponon dikasteri juaj, sa e vėrtetė ėshtė kjo gjė?

Nuk ėshtė se vlerat e gjetura te ne janė shumė herė mė tė larta sesa ato tė vendeve tė zhvilluara. Megjithatė, nuk pėrjashtohen periudhat kur ndotja akustike nė vendin tonė ka qenė nė ritme alarmante. Kjo sidomos kohė mė parė, kur nė zona tė caktuara kryheshin punime tė shumta, si dhe ne zonat ku lokalet e natės rrinin deri nė orėn 2:00 apo 3:00 hapur, duke emetuar zhurma tė larta.

Kėto janė kufizuar nė masė, por do tė kufizohen edhe mė shumė nė saje tė kontrolleve qė do tė vijojnė. Me kufizimin e tyre mund tė themi se jemi pranė normave tė lejuara nga vendet e Bashkimit Evropian (afėrsisht, pasi ka ende shumė punė pėr tė bėrė).

Ky intensitet kontrollesh ka bėrė qė ndotja akustike tė zbresė pranė normave tė lejuara. Ajo qė duhet theksuar ėshtė se kemi njė mobilizim tė strukturave tė Ministrisė, tė cilat, si pasojė e kėsaj lėvizjeje, kanė vėnė nė lėvizje edhe dikasteret e tjera qė e kanė pėr detyrė tė luftojnė ndotjen akustike.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=62530
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.10.2009, 21:23   19
Citim:
Garuli: Ndotja akustike, ndėshkohen 78 subjekte

26/10/2009  Flet kėshilltari nė Ministrinė e Mjedisit Aleksandėr Garuli

Niveli i lartė i zhurmave tė raportuara nga banorėt nė ēdo orė tė ditės apo natės ka ngritur mė kėmbė strukturat e Ministrisė sė Mjedisit, qė kanė ndėrmarrė njė sėrė inspektimesh nė rrethe tė ndryshme tė vendit, ku kanė ndėshkuar subjekte tė shumta abuzuese. Objekt i kontrollit nuk kanė qenė vetėm subjektet private, siē janė lokalet, qė shkaktojnė nivel tė lartė tė ndotjes akustike pas orės 23:00, por edhe ndėrmarrjet prodhuese qė ushtrojnė aktivitetin e tyre pranė zonave tė banuara. Nė njė intervistė pėr gazetėn “Metropol” kėshilltari i ministrit nė Ministrinė e Mjedisit Aleksandėr Garuli tregon ndryshimet dhe lėvizjet qė janė bėrė nė evidentimin e subjekteve qė ndikojnė nė shtimin e ndotjes akustike nė vend. Sipas tij, ēdo bashki bėn hartėn e saj, ku pėrcakton se si duhet tė jenė zonat pranė shkollave, spitaleve, institucioneve tė tjera publike. Nė bazė tė kėsaj harte bėhet dhe monitorimi i abuzuesve. Garuli tregon se nuk mund tė pranohet qė ndotja akustike tė jetė nė tė njėjtat norma nė zona tė caktuara, p.sh., nuk mund tė ketė tė njėjtin nivel zhurmash si te zona e Zogut tė Zi dhe pranė spitalit tė QSUT-sė.

- Si paraqitet ecuria e kontrolleve pėr minimizimin e ndotjes akustike, si dhe ēfarė parashikon kuadri ligjor pėr strukturat pėrgjegjėse pėr parandalimin e rritjes sė kėtyre treguesve?

- Problemi i zhurmave deri dje ėshtė konsideruar njė problem dytėsor dhe i harruar, duke mos i vlerėsuar siē duhet shqetėsimet qė sjellin nė popullatė. Megjithatė, pėr tė parandaluar kėto probleme janė ndėrmarrė kontrolle tė shumta kundrejt subjekteve qė shkaktojnė kėtė fenomen. Problemi i zhurmave tashmė ėshtė kthyer nė njė problem qė kėrkon zgjidhje. Aktualisht vendi ka njė kuadėr tė plotė ligjor, nė tė njėjtin rang me atė qė pėrdoren nė vendet evropiane kundėr rritjes sė nivelit tė ndotjes akustike. Ligji ngarkon disa struktura qė duhet tė merren me emetimin e subjekteve qė shkaktojnė zhurmė, si dhe masat ndėshkuese qė duhet tė jepen ndaj shkelėsve dhe emetuesve tė zhurmave. Konkretisht bėhet fjalė pėr pushtetin vendor dhe policinė bashkiake, e cila ka detyrė parėsore, siē e shpreh dhe ligji, evidentimin e subjekteve abuzuese dhe pėrcaktimin e zonave sipas nivelit tė rėndėsisė. Nė luftėn kundėr ndotjes akustike janė edhe struktura tė tjera, si Ministria e Mjedisit me agjencitė e saj rajonale inspektuese, si dhe Policia e Shtetit apo Inspektorati i Shėndetit Publik. Tė gjitha kėto struktura nė bashkėveprim me njėra-tjetrėn duhet tė ndėrhyjnė nė zgjidhjen e problemit tė zhurmave.

- Realisht si ndėrveprojnė kėto struktura me njėra-tjetrėn, a e kryejnė si duhet rolin e tyre?

- Unė do tė dėshiroja qė ti ndaja pak rolet e kėtyre strukturave. Ministria e Mjedisit, njė nga strukturat mė tė rėndėsishme, ėshtė treguar shumė mė aktive sesa tė tjerat qė u pėrmendėn pak mė lart pėr zbatimin e ligjit kundėr ndotjes akustike. Pėr kėtė ne kemi qenė shpesh mė shumė nxitės dhe mė aktivė e kėrkues ndaj pushtetit vendor deri nė aktivizim e tyre. Ndėrkohė ligji pėrcakton gjithashtu detyrimet qė ka pushteti vendor nė ndarjen e hartės me ndotjen akustike, ku ēdo bashki brenda territorit tė saj duhet tė pėrcaktojė zonat qė duhet tė jenė absolutisht tė qeta, tė qeta dhe normale. Nė varėsi tė kėsaj harte dhe ndarjeje tė paraqitur nga bashkia e ēdo rrethi, bėhet edhe pėrcaktimi i kufirit minimal tė ndotjes qė duhet tė ketė secila zonė. Po nė varėsi tė kėsaj ndarjeje nė rast tė tejkalimit tė normave tė lejuara ndėrmerren masa ndėshkuese kundrejt subjekteve abuzuese, qofshin kėto publike apo private. Kėshtu, nė varėsi tė zonės pėrcaktohet dhe norma e lejuar e zhurmės. P.sh., nė zonat absolutisht tė qeta nuk duhet tė ketė njė ndotje mė tė lartė sesa 35 decibel db (njėsia matėse e ndotjes), nė zonat e qeta deri nė 55 db dhe nė zonat normale deri nė 70-75 db.

- Cilat janė masat ndėshkuese tė vėna kundrejt subjekteve abuzuese nė inspektimet e bėra gjatė kohėve tė fundit?

- Fatkeqėsisht nė vendin tonė nė zonat qė duhet tė jenė tė qeta ndodh qė ndotja tė jetė nė tė njėjtat nivele me zonat e tjera. Nga kontrollet qė kanė bėrė inspektorėt e Ministrisė sė Mjedisit, jo vetėm nė kryeqytet, por edhe nė tė gjitha rrethet e tjera tė vendit nė tė 12 prefekturat, janė vėnė re njė sėrė shkeljesh nga subjekte tė ndryshme. Ndaj kėtyre subjekteve ne kemi marrė masat ndėshkuese me gjobė dhe pezullim aktiviteti deri nė pėrmirėsim tė kushteve. Megjithatė, mė duhet tė theksoj se kontrolli nuk ka tė bėjė vetėm me subjektet qė kuptohen rėndom, siē janė lokalet, por edhe me subjektet prodhuese apo tė zhvillimit industrial, pėrpunimit tė metaleve e ēdo lloj tjetėr qė shkakton ndotje akustike nė mjedis, kjo pasi ligji i zhurmave nuk lejon qė kėto tė fundit tė ushtrojnė aktivitet ranė qendrave tė banuara. Nga kontrollet ka rezultuar se rreth 21 subjekte kanė marrė gjobėn maksimale qė pėrcakton ligji, nė vlerėn 500 mijė lekė. Ndėrsa 56 subjekteve tė tjera u ėshtė pezulluar leja e ushtrimit tė aktivitetit deri nė plotėsimin e kushteve pėr eliminimin e ndotjes qė shkaktojnė. Kjo nuk ėshtė thjesht njė fushatė e ndėrmarrė, por ka tė bėjė me detyrimin ligjor qė ne kemi pėr tė imponuar zbatimin e ligjit mbi zhurmat.

- Si do tė vijojė ecuria e kontrolleve?

- Ndotja akustike nuk mbetet nė tė njėjtat ritme gjatė gjithė vitit, ēka do tė thotė se ecuria e saj ėshtė e ndryshme nė periudha tė caktuara. Nė varėsi tė kėsaj tė fundit do tė varet edhe ecuria e kontrolleve dhe inspektimeve nga strukturat pėrgjegjėse tė Ministrisė sė Mjedisit. Sigurisht qė nė periudha tė ndryshme tė vitit shtohet niveli i ndotjes akustike. Pėr shembull, nė verė, sidomos nė zona turistike, pranė plazheve, qė kanė dhe numėr tė lartė frekuentuesish, ndotja akustike rezulton tė jetė nė nivele tė larta pėr shkak tė zhurmės qė krijohet nga lokalet e natės. Kėtu bėhet fjalė pėr zona tė caktuara, siē janė plazhet e Vlorės, Durrėsit, Sarandės, Lezhės etj., ku janė gjobitur njė sėrė lokalesh, tė cilat krijonin shumė zhurmė gjatė orėve tė mesnatės. Nė kėtė periudhė kontrollet do tė shtohen dhe do tė jenė mė tė shpeshta. Detyrimisht qė pėr monitorimin e kėtyre tė fundit do tė kėrkohet bashkėpunimi me strukturat e policisė bashkiake. Kėtė vit ligji ka dhėnė rezultatet e duhura nė krahasim me vitet e shkuara. Pranė tė gjitha kėtyre plazheve janė ndėrmarrė aksione tė shumta kontrolli pėr mbyllje tė lokaleve qė shkaktonin ndotje akustike pas orės 23:00 tė mbrėmjes, qė ėshtė kufiri i fundit qė lejon ligji. Ndėrkohė monitorimi i situatės do tė jetė permanent dhe i vazhdueshėm gjatė gjithė vitit, por mė intensiv do tė bėhet nė periudhat kur ndotja shtohet, tė cilat tashmė dihet se kur janė.

- Konkretisht pėr kryeqytetin cilat janė zonat mė problematike pėr sa i pėrket ndotjes akustike?

- Ndotja akustike ishte nė nivele tė larta nė pjesėn dėrrmuese tė zonave nė kryeqytet deri para pak kohėsh. Por me shtimin e inspektimeve dhe ndėrmarrjen e fushatave pėr ndėshkimin e pezullimin e aktivitetit tė subjekte shkaktuese njė tregues i tillė ėshtė pėrmirėsuar sė tepėrmi. Megjithatė, paraqiten mė problematiket zonat ku ka pėrqendrim tė madh lokalesh, por edhe zona tė tjera, nė tė cilat gjatė orėve tė ditės kryhen punime tė ndryshme. Kėshtu, nė kryeqytet renditet si mė problematike zona e ish-Bllokut, zonė e cila do tė jetė prioritet nė inspektime. Ndėrkohė qė shqetėsuese rezulton tė jetė edhe zona pranė spitalit tė QSUT-sė, e cila duhet tė jetė e veēantė. Kjo zonė nuk duhet tė hyjė te zonat normale, por te zonat absolutisht tė qeta. Fatkeqėsisht kjo gjė nuk ndodh nė vendin tonė. Nėse bashkia do tė kishte ndarė hartėn dhe do tė kishte pėrcaktuar qė kjo zonė duhet tė jetė absolutisht e qetė, atėherė do tė ishin vendosur dhe tabelat pėr tė treguar se ndalohet qoftė edhe rėnia e borisė apo zhurma tė tjera tė nivele tė ndryshme. Tė gjitha subjektet qė emetojnė zhurma pranė kėsaj qendre spitalore, sipas ligjit, duhet tė largohen. Kėto janė dhe dy pikat mė problematike pėr sa i pėrket ndotjes akustike, por nuk pėrjashtohen dhe zona tė tjera, veēanėrisht ato ku kryhen punime.

- Shpeshherė ėshtė thėnė se ndotja akustike nė vendin tonė ėshtė disa herė mė e lartė se nė vendet e tjera fqinje. Sipas tė dhėnave qė disponon dikasteri juaj, sa e vėrtetė ėshtė kjo gjė?

- Nuk ėshtė se vlerat e gjetura te ne janė shumė herė mė tė larta sesa ato tė vendeve tė zhvilluara. Megjithatė, nuk pėrjashtohen periudhat kur ndotja akustike nė vendin tonė ka qenė nė ritme alarmante. Kjo sidomos kohė mė parė, kur nė zona tė caktuara kryheshin punime tė shumta, si dhe ne zonat ku lokalet e natės rrinin deri nė orėn 2:00 apo 3:00 hapur, duke emetuar zhurma tė larta. Kėto janė kufizuar nė masė, por do tė kufizohen edhe mė shumė nė saje tė kontrolleve qė do tė vijojnė. Me kufizimin e tyre mund tė themi se jemi pranė normave tė lejuara nga vendet e Bashkimit Evropian (afėrsisht, pasi ka ende shumė punė pėr tė bėrė). Ky intensitet kontrollesh ka bėrė qė ndotja akustike tė zbresė pranė normave tė lejuara. Ajo qė duhet theksuar ėshtė se kemi njė mobilizim tė strukturave tė Ministrisė, tė cilat, si pasojė e kėsaj lėvizjeje, kanė vėnė nė lėvizje edhe dikasteret e tjera qė e kanė pėr detyrė tė luftojnė ndotjen akustike.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=62530
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.7.2011, 21:30   20
Citim:
Ndotja akustike, intensifikohen kontrollet

Tiranė - “Vetėm pėr kėtė sezon janė rreth 8 gjoba tė vendosura pėr mosrespektim tė detyrave tė vendosura nga Inspektoriati i Mjedisit dhe pėr shkelje tė orareve sipas vendimit tė Kėshillit tė Ministrave. Ka patur raste kur ka pasur njė penalizim nė vlera maksimale te gjobės sepes ka qenė rast I pėrsėritur dhe kjo ka qenė nė njė zonė tė Tiranės”- thotė Bala.

Ndėrkohė shumė shpejt autoritetet e Ministrisė sė Mjedisit do tė nxjerrin njė udhėzim edhe pėr ndotjen akustike qė shkaktojnė serviset e automjeteve, shumica e tė cilave kryejnė aktivitetin nė brendėsi tė zonave tė banuara. Edhe pėr ato do tė ketė penalizime nė rast se nuk plotėsojnė kriteret.

http://news.albanianscreen.tv/pages/...kontrollet/ALB
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:02.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.