Kthehu   Kreu > D1 > 1757-2012: Shtetet Shqiptare
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 28.10.2009, 18:33   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar 1942-44: Arkivat britanike pėr L2B nė Shqipėri


Material nga kujtimet e majorėve britanikė gjatė L2B nė Shqipėri vt. 1942-1944 qė tregojnė anė tė luftės civile dhe qėndrimin proaleat tė komunistėve dhe legalistėve.

Do duroni pak terminologjinė e kuqe, po vlen tė lexohet sepse ka tė dhėna qė mund t'i hasni pėr herė tė parė dhe qė mund tė kėrkojnė zhvillim nė tema tė tjera.


Citim:
Arkiva britanike
Dėshtimi anglez me nacionalistėt e Abaz Kupit nė Luftėn e Dytė Botėrore

Ofensiva e Forcave Nacional Ēlirimtare (FNĒ) kundėr Abaz Kupit nisi mė 5 korrik dhe qysh nga ai moment ai qėndroi nė Lurė deri nė mėngjesin e 7 korrikut, pėr t’u takuar me Smithin. Aty, nga mbrėmja e 7 korrikut, ai u ribashkua me trungun kryesor tė forcave tė tij pranė Burrelit. Nė atė kohė, Forcat Nacional Ēlirimtare kishin pushtuar tashmė tė gjithė luginėn e Shupalit, pėrfshirė Shtabin Qendror tė Kupit dhe gjysmėn e Matit, duke e privuar nė kėtė mėnyrė atė nga pjesa mė e madhe e territorit qė kishte nė zotėrim dhe burimin e potencės sė forcave tė tij.

Kjo situatė ishte e rėndė dhe pasi dha udhėzime pėr mbrojtjen e pjesės perėndimore tė Matit, ai nxitoi tė ēante pėrmes kalimit tė Qafėshtamės pėr tė shkuar te baza e tij nė Lurė, me qėllim qė tė mobilizonte forcat e tij tė mbetura atje pėr mbrojtjen e rajonit tė Krujės, qė tashmė kėrcėnohej nga Forcat Nacional Ēlirimtare pranė Bastarit.

Ofensiva e Forcave Nacional Ēlirimtare kundėr Dibrės dhe Matit, e cila kėrcėnonte gjithashtu edhe Mirditėn, solli nė fund themelimin e njė aleance mes Kupit, Gjon Markagjonit, Fiqiri Dines dhe regjencės kundėr forcave partizane. Ishte pikėrisht kjo aleancė pėr tė cilėn kishin punuar mė kot Mustafa Kruja, Mehdi Frashėri dhe bashkėpunėtorė tė tjerė tė gjermanėve, fill pas kapitullimit tė Italisė dhe tani qė pozicionimi ushtarak i Kupit ishte kritik, erdhi koha e duhur pėr njė iniciativė politike nga kolaboracionistėt e Tiranės.

Si rezultat, bisedimet ka tė ngjarė tė jenė zhvilluar nė Lurė (11 korrik) mes Kupit, Mustafa Krujės, Mark Gjonmarkajt, djalit tė Gjon Markagjonit dhe pėrfaqėsuesve tė Fiqiri Dinos dhe Mehdi Frashėrit.

Asnjė akuzė pėr bashkėpunim me armikun nuk u ngrit ndaj Kupit gjatė periudhės pėrpara takimit tė Lurės dhe nuk ka dyshim qė pas 6 shtatorit ai ishte nė konflikt tė hapur me gjermanėt. Si rrjedhojė, ėshtė pikėrisht periudha ndėrmjet 11 korrikut dhe 6 shtatorit pėr t’iu referuar tė gjitha kėtyre ndryshimeve.

Ėshtė e vėrtetė se rreziku i revolucionit social qė kanosej nga Forcat Nacional Ēlirimtare krijoi njė komunitet interesash mes Kupit dhe elementeve kolaboracioniste dhe ėshtė e mundur qė kontaktet qė kishin ekzistuar pėrherė mes tyre, siē kishin ekzistuar nė tė vėrtetė mes kolaboracionistėve dhe FNĒ-sė, patėn njė karakter mė pak informativ.

Ėshtė gjithashtu e vėrtetė se pas takimit tė Lurės, ka tė ngjarė, si rezultat i tij, Kupi siguroi 30 000 municione dhe nė njė rast 20 kamionė pėr transportimin e civilėve, gjatė tė cilit ai nxitoi me forcat e tij pėrmes Qafėshtamės pėr t’u lehtėsuar disi nė rajonin e Matit. Nė gjashtė javėt e ardhshme, ai ndau racione buke pėr trupat e tij, duke i siguruar nga bukėpjekėsit e Tiranės pėr tė cilat ka tė ngjarė qė organizata e tij tė ketė paguar.

Natyrisht, qeveria ishte pėrgatitur tė inkurajonte fushatėn e Kupit kundėr Frontit Nacional Ēlirimtar, ndėrsa gjermanėve, mendohet, se u mjaftonte fakti qė tė vinin re se pėrpjekjet e Frontit Nacional Ēlirimtar drejtoheshin mė shumė kundėr zogistėve, sesa kundėr objektivave gjermane.

Gjithashtu, ka tė ngjarė qė Kupi tė ishte nė dijeni tė vendimit tė Fiqiri Dines pėr krijimin e njė qeverie me simpatizantė tė Zogut apo tė Ballit, me synimin qė ta pėrdornin makinerinė shtetėrore kundėr FNĒ-sė, ndėrsa Fiqiri Dine pranoi mė vonė letrėn pėr tė siguruar para kesh dhe armė nga gjermanėt.

Dokumente tė tilla, qė ranė nė dorė tė gjermanėve, tė lėnė pėrshtypjen se letra e konsideronte Kupin si agjent britanik dhe, nė pėrgjithėsi, qoftė nė sferėn ushtarake, ashtu edhe nė sferėn politike, ne nuk qemė kurrė nė gjendje tė kuptonim se ndonjė bashkėpunim me pushtuesit nga ana e Kupit do tė kishte qenė i palogjikshėm.

Ai e dinte mjaft mirė se pozicioni i tij politik, pėrveē faktit se bazohej nė njė influencė territoriale lokale rridhte plotėsisht nga zotėrimi i tij i mirė i anglishtes dhe fakti se ai pėrfaqėsonte mbretin Zog, i cili ndodhej nė Angli. Duke bashkėpunuar me gjermanėt, disfata e tė cilėve ishte, nė ēdo rast, e sigurt nė atė periudhė, ai do ta kishte humbur menjėherė reputacionin e tij dhe do tė kishte qenė asgjė mė shumė sesa njė prej bashkėpunėtorėve tė shumtė tė pushtuesit dhe njė analfabet nė kėtė aspekt.

Pozicioni i nacionalistėve u pėrkeqėsua gradualisht aty nga muaji gusht. Kupi nuk kishte siguruar furnizime nga britanikėt dhe influenca e tij kufizohej tashmė nė Krujė dhe nė Shijak, ndėrsa Fiqiri Dine nuk arriti tė siguronte as para kesh dhe as furnizime nga gjermanėt, tė cilėt, duke qenė mosbesues ndaj shqiptarėve, iu kundėrvunė edhe ballistėve, duke ekzekutuar Skėnder Muēon me dyshimin se kontaktonte me anglezėt dhe dėbuan disa ballistė nga Vlora drejt kampit tė pėrqendrimit nė Zemun.

Sidoqoftė, natyra e propozimeve tė Smithit, pavarėsisht nga dėshtimi nė pamje tė parė, fakti se njė mision britanik vazhdonte tė kishte besim te Kupi dhe shembujt e revolucioneve rumune e bullgare, ku figura tė tilla borgjeze dhe pjesėmarrėse aktive si Maniu dhe Giorgiefi ishin pjesė e qeverive tė reja, i nxitėn ata tė besonin se britanikėt nuk kishin pėr qėllim tė lejonin qė Fronti Nacional Ēlirimtar tė siguronte monopolin e pushtetit tė pasluftės.

Mė 18 gusht, Fiqiri Dine dhe gjenerali Prenk Previsi, shef i Shtabit tė Ushtrisė shqiptare, u takua me Kupin nė Lurė pėr tė kėrkuar kėshillėn e tij lidhur me politikėn qė duhet tė ndiqnin. Kupi propozoi qė, sė bashku me Gjon Markagjonin dhe ballistėt, duhet tė largoheshin nga Tirana me tė gjitha forcat qė kishin nė dispozicion dhe tė bashkoheshin me tė nė male kundėr gjermanėve.

Fiqiri Dine dhe Prenk Previsi duket se i joshi ky propozim, por vendosėn qė mė parė tė kėrkonin mbėshtetje nga anglezėt. Nė pėrputhje me rrethanat, Kupi na informoi lidhur me kėto negociata, tė cilave ne iu referuam si Forca 399, duke qenė tė pasigurt nėse njė plan i tillė do tė pajtohej me politikėn ndaj Shqipėrisė qė ne e dinim se ishte nė diskutim e sipėr.

Mė 24 gusht, njė tjetėr takim u zhvillua nė Tiranė me pjesėmarrjen e Fiqiri Dines, Shefqet Vėrlacit, Qemal Vrionit, Nuredin Vlorės, Mithat Frashėrit dhe Ali Kėlcyrės, ku u vendos tė pranoheshin propozimet e Kupit pėr Fiqiri Dinen nė rast se do tė vinin ndihma nga anglezėt.

Mė 29 gusht, sipas udhėzimeve tė Forcės 399, ne e informuam Kupin qė t'ua transmetonte nacionalistėve tė Tiranės se do tė pėrgatiteshim pėr tė marrė nė konsideratė qėndrimin tonė ndaj tyre nė rast se ata do tė paraqisnin propozimet e tyre.

Po mė 29 gusht Kupi na informoi se kishte vendosur tė rifillonte operacionet kundėr gjermanėve dhe t'i sulmonte nė Durrės. (Njė plan pėr tė cilin ne ia kthyem mendjen pasi majori Smiley (Smajli) e njihte mirė kapacitetin mbrojtės tė kėtij qyteti).

Mė 31 gusht, Fiqiri Dine dhe qeveria e tij dha dorėheqjen. Mė 2 shtator, me kėrkesėn tonė, Kupi u zhvendos nė zonėn e Prezės pėr tė ndihmuar nė shkatėrrimin e trupave tė Turkestanit qė gjendeshin mes Durrės dhe lumit Ishėm (Pėr hollėsira shih shtesėn B).

Mė 5 shtator, u morėn udhėzime nga Forca 399 "pėr tė bėrė ē'ėshtė e mundur qė Kupi tė hidhej nė luftė".

Mė 6 shtator, njė ēetė zogiste nėn drejtimin e djalit tė madh tė Kupit, Petritit, sė bashku me njė skuadėr ushtarake tė Turkestanit, sulmoi dhe mori nė kontroll shtabin e njė baterie gjermane duke vrarė 10 gjermanė dhe duke sekuestruar materiale luftarake. Operacione tė mėtejshme nga ana e forcave zogiste u kryen mė 9, 10, 11, 12, 14, 20, 21 dhe 24 shtator (hollėsirat jepen nė shtesėn A).

Mė 6 shtator, si rezultat i garancive qė na u dhanė, liderėt e Ballit; Mithat Frashėri, Ali Kėlcyra, Hasan Dosti, Koēo Muēo dhe Vasil Andoni u larguan nga Tirana pėr tu bashkuar me Kupin, duke sjellė me vete rreth 600 forca nėn drejtimin e Abaz Ermenjit, tė cilat u vunė nėn komandėn e Kupit. Tė njėjtėn ditė, Fiqire Dine, Prenk Previsi dhe Hysni Dema u larguan gjithashtu nga Tirana pėr t’u bashkuar me Kupin.

Mė 9 shtator (4 ditė pasi ne ishim udhėzuar tė bėnim ē'ėshtė e mundur qė Kupi tė hidhej nė luftė) dhe tri ditė pas fillimit tė operacioneve, u morėn udhėzime nga Forca 399 qė urdhėronin kolonel-lejtėnant McLean, majorin Smiley dhe rreshterėt Jones dhe Jenkins tė ktheheshin nė Itali pėr tė raportuar.

Udhėzimet bėnin tė ditur mė tej se nuk do tė dėrgohej asnjė furnizim pėr nacionalistėt dhe se kapiteni WMERY, i cili ishte shefi i pėrkohshėm i misionit, duhet tė vepronte si vėzhgues i paanshėm dhe tė mos e inkurajonte Kupin pėr tė luftuar.

Kėto udhėzime u konfirmuan dy herė nė telegramet qė pasuan, veēanėrisht nė fillim tė luftės civile dhe mė vonė kur dėshtimi i misionit tė Smithit u bė evident, pikėrisht atėherė kur ne mund t'i kishim braktisur nacionalistėt me njė lloj konsistence nė dukje. Sidoqoftė, pėr ta bėrė kėtė nė momentin mė oportun kur vareshim nga udhėzimet dhe garancitė qė na jepte autoriteti i Forcės 399, ata sėrish kishin fituar terren ndaj gjermanėve, ne e gjetėm veten tė ekspozuar ndaj akuzave tė rėnda pėr mungesė mbėshtetjeje dhe prerje nė besė qė nuk do tė fshihen kurrė nga kujtesa.


(Vijon nė numrin pasardhės)

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=21576
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.10.2009, 18:37   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Arkiva britanike
Dorėzimi i Abaz Kupit / Si u shkatėrruan nacionalistėt dhe ardhja e komunistėve nė pushtet

Vendimi pėr tė mos u siguruar nacionalistėve mbėshtetje materiale apo propagandistike ishte dhe goditja vdekjeprurėse ndaj kauzės sė tyre. Tė dėbuar nga pjesa mė e madhe e territorit qė ata kontrollonin mė parė, tė gjendur nė luftė, si kundėr Frontit Nacional Ēlirimtar (FNĒ), ashtu edhe kundėr gjermanėve, pa tė drejtėn pėr tė hyrė nė Mirditė, pasi ndaloheshin nga Gjon Markagjoni nėse ata nuk paguanin, dhe tė paaftė pėr tė siguruar mė ndihmė nga tregtarėt e Tiranės, nacionalistėt u gjendėn nė njė krizė sė cilės nuk do t’i mbijetonin.

Ndoshta do tė ishte plotėsisht e vėrtetė tė thuhej se nga ky moment asgjė nuk ishte mė e vlefshme, me gjithė ndikimin e tyre tė vogėl qė gėzonin ende, pavarėsisht zbarkimit tė trupave britanike tė pėrgatitura pėr t’i mbrojtur nacionalistėt, tė paktėn nga forcat e Frontit Nacional Ēlirimtar. Por, kjo shpresė e fundit u shua kur u detyruam tė refuzonim njė kėrkesė tė Abaz Kupit, nė kohėn e zbarkimit nė Sarandė, pėr t’i ardhur nė ndihmė tė drejtpėrdrejtė nė operacionet nė Durrės dhe nė rrugėn Tiranė-Shkodėr.

Mė vonė, pasi ai e kuptoi qė largimi ynė ishte tashmė i pėrcaktuar, ai filloi tė shpėrndante trupat e tij, njė vendim pėr tė cilin ne ishim kėshilluar ta pėrkrahnim, duke mos qenė nė gjendje t’i mbante ata nė mėnyrė tė pavarur dhe njėkohėsisht, duke refuzuar tė kėrkonte mbėshtetje nga kolaboracionistėt e mbetur.

Mė 12 tetor, Kupi zmbrapsi njė sulm tė forcave gjermane kundėr bazės sonė nė Velesh (Veljes) dhe pak ditė mė pas, sė bashku, marshuam drejt ultėsirės bregdetare, pranė grykės sė lumit Mat, nė pritje tė evakuimit. Ndėrkohė mbėrritėn lajmet pėr njė sulm tė forcave Nacional Ēlirimtare kundėr forcave tė Muharrem Bajraktarit dhe Gani Kryeziut, pėr arrestimin e Seitit dhe majorit Simcox dhe vrasjen e Fundos.

Lėvizja nacionaliste tashmė kishte pushuar sė qeni si njė ekzistencė e organizuar. Kupi vazhdoi me shpėrndarjen e forcave tė tij dhe, kur ky proces kishte arritur njė pikė tė caktuar, ai na kėrkoi tė organizonim largimin e tij. Autorizimi qė duhej pėr kėtė nuk po mbėrrinte, prandaj e kėshilluam tė siguronte njė varkė dhe tė largohej vetė, diēka qė ai e realizoi me sukses, pa ndihmėn tonė. Mė 28 tetor, i gjithė misioni u largua me sukses pėrmes detit.

Lufta civile nė Shqipėri tashmė ka pėrfunduar dhe ēdo gjė tani ishte nė dyshim nėse Fronti Nacional Ēlirimtare do tė pengohej pėr tė mos ardhur nė pushtet. Forcat politike dhe ushtarake tė nacionalizmit tė vjetėr janė pėrmbysur dhe udhėheqėsit e tyre janė ose nė mėrgim, ose robėr tė Forcave Nacionalēlirimtare, ose nė arrati.

Legjenda e njerėzve tė tillė, si Kupi, do tė jetojė nė male dhe njerėz tė rinj mund tė shfaqen; madje, edhe nga brenda radhėve tė Frontit Nacional Ēlirimtar pėr tė shfrytėzuar pakėnaqėsinė. Zemėrimi ndaj regjimit tė ri mund tė rritej nė mesin e Gegėve dhe ndoshta mund tė ketė shpėrthim tė revoltave, por e tėrė historia e Shqipėrisė tregon se pėr sa kohė qeveria mbėshtetet vetėm nė ndihmėn e huaj, dhe Fronti Nacional Ēlirimtar duket se ka shumė miq nė Beograd, edhe pse, ndoshta jo mė nė mėnyrė tė hapur, njė lėvizje opozitare nuk mund tė rritet nėse nuk mbėshtetet nga jashtė. Fakti thelbėsor ėshtė se njė revolucion po ndodh dhe Shqipėria ka siguruar njė kastė tė re udhėheqėsish dhe njė orientim tė ri tė politikės sė jashtme.

Mendja ka njė prirje tė natyrshme pėr tė diktuar njė motiv tė caktuar lidhur me ngjarjet dhe nuk ėshtė e lehtė tė vendosėsh nė njė linjė tė pėrbashkėt tė gjitha kėndvėshtrimet e oficerėve britanikė, tė cilėt, nė mėnyrė tė pashmangshme, e lidhin problemin shqiptar me luftėn kundėr Gjermanisė, dhe pikėpamjet e shqiptarėve, qė natyrshėm dhe nė mėnyrė tė njėllojtė, i lidhin tė gjitha zhvillimet e luftės kundėr Gjermanisė me revolucionin qė po zhvillohet nė vendin e tyre.

Duke shprehur pikėpamjet tona deri nė njė farė mase, kjo ndoshta u ka dhėnė mundėsinė shqiptarėve tė flasin pėr veten dhe tė arrijmė njė pėrfundim me tre thėnie tė nxjerra nga bisedat personale me udhėheqėsit nacionalistė:

1 - "Duhet ta dini qė janė vetėm tri parti politike nė Shqipėri; agjentėt e Gjermanisė, agjentėt e Anglisė dhe agjentėt e Rusisė. Por, ajo qė asnjėri nga ne nuk e kupton ėshtė pėrse agjentėt e Rusisė paguhen nga anglezėt". - Ramadan Kaloshi nga Dibra.

2 - "Duhet tė mbani mend, zoti kolonel, se ne shqiptarėt jemi gjithė ēka ėshtė e ligė; ne jemi tė varfėr, ne jemi tė paditur, ne jemi tė vegjėl". - Islam Elezi nga Dibra.

3 - "Ndoshta ėshtė thjesht e drejtė qė ata (Fronti Nacional Ēlirimtar) tė marrin pushtetin. Ne gegėt i kemi shfrytėzuar toskėt pėr 1000 vjet; tani ėshtė radha e tyre tė na shfrytėzojnė". - Abaz Kupi.



(Vijon nė numrin pasardhės)



Shkrimi ėshtė marrė nga arkiva britanike e kujtimeve tė oficerėve anglezė pėr periudhėn e shėrbimit tė tyre nė Shqipėri gjatė Luftės sė Dytė Botėrore

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=21603
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.10.2009, 18:39   3
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Arkiva britanike
Forcat zogiste vranė mė shumė gjermanė sesa partizanėt

Pėrvoja me Frontin Nacional Ēlirimtar nė vitin 1943 na ēoi nė konkluzionin qė komunikatat shqiptare, shpeshherė, janė tėrėsisht tė pabaza dhe nė tė vėrtetė ėshtė i dyshimtė fakti nėse u duhet kushtuar rėndėsi raporteve tė operacioneve tė kryera nga shqiptarėt pėr sa kohė qė nuk gjenden dėshmitarė okularė pėr kėtė. Si rrjedhojė, ishte politikė e kėtij misioni tė bėnte tė gjitha pėrpjekjet pėr tė siguruar qė BLO-tė dhe BNCO-tė kanė qenė tė pranishėm sa herė qė e lypte nevoja gjatė operacioneve.

Gjithashtu, vinin raporte pėr aksione tė kryera nga forcat zogiste si nė rastin e Musa Picarit, Nik Sokolit e tė tjerėve, gjatė tė cilave nuk kishte pasur vėzhgues britanikė. Kėto njoftime mund tė kenė qenė tė sakta, por meqenėse ato nuk mund tė verifikoheshin, atėherė ato nuk pėrfshiheshin nė listėn e operacioneve tė dhėna si mė poshtė, nė secilėn prej tė cilave kishin qenė dėshmitarė okularė BLO-tė dhe BNCO-tė.


Raportimet pėr operacionet

1 - 23 qershor: Shkatėrrimi i Urės nė Gjoles, pėrgjatė rrugės Shkodėr-Tiranė nga ēeta zogiste. Kjo urė ishte ura e tretė mė e madhe nė Shqipėri dhe ndodhej nė njė zonė qė mbrohej nga gjermanėt. Kjo ndodhi mė shumė se njė muaj pėrpara se gjermanėt tė ngrinin njė urė tė pėrkohshme qė ruhej nga 60 ushtarė dhe nė kėtė periudhė, rruga kryesore Shkodėr-Tiranė-Durrės ishte mbyllur dhe transporti gjerman (afro 200-300 automjete nė natė) ishte detyruar nė mėnyrė tė konsiderueshme tė merrte njė rrugė tė tėrthortė. Majori Smiley dhe rreshteri Jenkins ishin tė pranishėm.

2. 6 shtator: Ēeta zogiste sulmoi dhe mori nė kontroll njė pozicion gjerman, duke vrarė 10 gjermanė, pėrfshirė kapitenin e tyre dhe duke sekuestruar material luftarak, si dhe duke kapur robėr 12 tė burgosur italianė. Urės prej druri iu vu zjarri. Ky pozicion identifikohej si shtabi “3 Bty” i Regjimentit tė Artilerisė 297. Kolonel-lejtėnant McLean, majori Smiley dhe kapiteni Amery ishin tė pranishėm.

3. 9-10 shtator (mbrėmje): Njė ēetė e pėrzier zogiste dhe balliste sulmoi njė autokolonė qė udhėtonte nė rrugėn nga Shkodra qė do tė mbėrrinte pranė Prezės. Rezultati: 1 kamion me municione u hodh nė erė, 2 kamionė u dogjėn, afro 15 kamionė u plaēkitėn dhe u dėmtuan; 8 motoēikleta tė cilat u shkatėrruan, 35 ushtarė gjermanė u vranė, 2 mitraloza tė lehtė, 30 pushkė dhe materiale tė tjera ushtarake. Lejtėnanti Merrrett, rreshteri Jones and Corsentino ishin tė pranishėm.

4. 10-11 shtator (mbrėmje): Ēeta zogiste dhe rreshteri Jenkins minuan rrugėn kryesore tė Shkodrės. 3 kamionė u hodhėn nė erė.

5. 11/12 shtator (mbrėmje): Ēeta zoriste, me majorin Smiley dhe rreshterin Jenkins, hodhėn nė erė urėn prej betoni nė rrugėn kryesore tė Shkodrės nė G. 2558, duke bllokuar rrugėn pėr tre net me radhė.

6. 12-13 shtator (mbrėmje): Ēeta zogiste sulmoi autokolonėn gjermane nė Kulakumit G. 21 njė autokolonė plot me 9 automjete e shkatėrruar plotėsisht nga zjarri dhe tė gjithė ushtarėt gjermanė u vranė apo u shpėrndanė, pėrfshirė dy oficerė tė xhandarmėrisė. U sekuestruan mitraloza tė lehtė, pushkė dhe material tjetėr ushtarak. Njė ēantė e divizionit 181 tė Trupave Alpine 21 gjendej mes dokumenteve tė sekuestruara. Kolonel-lejtėnant McLean, kapiteni Amery dhe rreshteri Jenkins ishin tė pranishėm.

7. 14-15 shtator (mbrėmje): Pritė e ēetės zogiste nė rrugėn Tiranė-Durrės, dy milje nė veri tė Tiranės. Vendosen mina; 1 kamion qė transportonte ushtarė gjermanė u shkatėrrua plotėsisht, 1 kamion u dėmtua dhe 3 ushtarė gjermanė u vranė. Aksioni u prish ndėrsa Fronti Nacional Ēlirimtar nisi tė sulmonte ēetėn zogiste pas shpine. Majori Smiley ishte i pranishėm.

8. 15 shtator (mbrėmje): Forca zogiste dhe tė Turkestanit sulmuan dhe sprapsėn njė autoblindė gjermane qė udhėtonte drejt Shkodrės. Kolonel-lejtėnant McLean, kapiteni Amery dhe rreshteri Jenkins ishin tė pranishėm.

9. 20 shtator: Njė ēetė e pėrbashkėt zogiste dhe balliste sulmoi njė autokolonė dhe nė tė njėjtėn kohė hodhi nė erė urėn qė gjendet nė rrugėn qė tė ēon nė Shkodėr pranė Laēit. Njė kamion u shkatėrrua. Rreshteri Jenkins ishte i pranishėm.

10. 21 shtator: E njėjta ēetė sulmoi njė kolonė gjermane nė rrugėn e Shkodrės, duke e detyruar atė tė tėrhiqej. Rreshteri Jenkins dhe rreshteri Schoemaker ishin tė pranishėm.

11. 24 shtator: Ura tek Hani i Teqes nė rrugėn kryesore tė Shkodrės u hodh nė erė dhe kolona gjermane u sulmua dhe u detyrua tė tėrhiqej nga ēeta zogiste. Majori Smiley ishte i pranishėm.

12. 12 tetor: Zogistėt sprapsėn sulmin gjerman kundėr shtabit tė misionit britanik nė Velsh. 3 viktima nė radhėt e gjermanėve e ndoshta mė tepėr. Kolonel-lejtnant McLean dhe kapiteni Amery ishin tė pranishėm.

Pėrveē kėtyre aksioneve, mė shumė se 200 shpues gomash u vendosėn nga zogistėt, BLO-tė dhe BNCO-tė dhe rezultuan tė suksesshme. Duhet theksuar se tė gjitha kėto operacione u kryen nga forca tė vogla nė njė kohė kur ofensiva e Frontit Nacional Ēlirimtar kundėr zogistėve ishte nė kulmin e saj dhe kur letra qė morėm nuk inkurajonte nė asnjė aspekt ndihmėn me furnizime dhe propagandė nga britanikėt. Si rrjedhojė, rezultatet e siguruara mund tė konsiderohen vetėm si njė shprehje e pjesshme e potencialeve ushtarake tė forcave tė Abaz Kupit.

Ata tė misionit, qė e kishin pėrjetuar shėrbimin nga tė dyja krahėt, ishin tė mendimit se megjithėse si njėsi ushtarake partizanėt e Frontit Nacional Ēlirimtar, pa dyshim, qė ishin superiorė nė raport me organizimin, disiplinėn dhe pajisjet e tyre, malėsorėt gegė, tė cilėt formonin trungun kryesor tė forcave tė Kupit, ishin luftėtarė mė tė mirė nga pikėpamja individuale.

Ndoshta ėshtė gjithashtu me vlerė tė kujtojmė se kolonel-lejtėnant McLean, majori Smiley dhe rreshterėt Jenkins and Jones, tė cilėt kishin pasur gjithashtu pėrvojė me FNĒ, tė gjithė binin dakord se secili prej tyre panė shumė kamionė gjermanė tė shkatėrruar dhe gjermanė tė vrarė brenda tri javėsh (6-24 shtator), kohė gjatė sė cilės qėndruan mė shumė me Kupin sesa me pjesėn tjetėr tė 14 muajve tė qėndrimit tė tyre nė Shqipėri.


Shėrbimi Ushtarake: misionet e zbulimit

Personeli i misionit kreu tėrheqjen e detajuar nga e gjithė zona e Durrėsit, Shijakut, Vorės, Tiranės deri tek San Giovani De Medua, pėrfshirė mbrojtjen bregdetare, depot e municionit, urat, instalimet dhe postė-komandat gjermane dhe gjithashtu aerodromin dhe qytetin e Tiranės. Kjo u bė e mundur nga bashkėpunimi i plotė i Kupit, veēanėrisht pėrsa u pėrket eskortave, guidave etj.

Agjentėt

Kupi ishte gjithmonė i gatshėm t'i vinte oficerėt dhe agjentėt e tij nė dispozicionin tonė pėr tė siguruar informacion specifik dhe nė pėrgjithėsi vihej nė vėshtirėsi ta kalonte nė duart tona njė informacion tė tillė ushtarak, ndėrsa e siguronte pėrmes kanaleve tė tij.

Pjesa mė e madhe e kėtij informacioni sigurohej nga Franz Linder, njė NCO nė Byronė Operacionale Gekados, tė trupave alpine 21, tė shkatėrruara nga zogistėt qė pėrfshinin detaje tė urdhrit luftarak gjerman dhe urdhrit operacional pėr tėrheqjen e trupave alpine 21 dhe 22 qė besohet se ishin e vetmja njėsi operacionale gjermane e sigurt pėrpara ekzekutimit.

Dokumentet

Abaz Kupi bėri pėrpjekje tė mundimshme qė tė sigurohej se librat e pagesave, dokumentet e sekuestruara dhe traktet propagandistike tė binin nė duart tona. Veēanėrisht njė ēantė e Divizionit 181 tė shtabit tė trupave malore 21 qė pėrmbante informacione tė rėndėsishme, pėrfshirė vlerėsime lidhur me situatėn ushtarake dhe politike nė zonėn ku operonte Divizioni 181.

Inteligjenca politike

Kupi na mbajti tė informuar pėr zhvillimet politike dhe shpeshherė bėri verifikime specifike me kėrkesėn tonė. Ai tentoi tė dekurajonte shqiptarėt e tjerė tė viheshin nė kontakt me ne, por asnjėherė nuk u pėrpoq tė na pengonte tė vendosnim ēdolloj kontakti politik qė dėshironim.


(Vijon nė numrin pasardhės)

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=21628
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.10.2009, 20:10   4
kalimtar/e
 
Oficerėt britanikė kanė qenė tė ndarė nė dysh sipas bindjeve tė tyre. Ka pas shumė tė majtė qė janė hudh knej dhe ka pas shumė tė djathtė, antikomunistė tė vėrtetė. Makmilan ka qenė i djathtė psh., ndėrsa ky Herberti komunist.

E gjithė situata ktu nė Shqipėri ka qenė reflektim i armiqėsisė qė kanė pasė diplomatėt anglezė me ushtarakėt anglezė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.10.2009, 08:11   5
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Arkiva britanike
Largimi i agjentėve anglezė qė mbetėn pa para nė Shqipėri

Zyrtarėt shqiptarė mbajtėn njė qėndrim tė paarsyeshėm dhe iritues. Sidoqoftė, pavarėsisht nga vėshtirėsitė apo burokracitė e imponuara, italianėt mbetėn bashkėpunues dhe tė mirėdisiplinuar. Nė shumė raste ata ndihmuan Shqipėrinė nė ngarkimin dhe shkarkimin e anijeve dhe, si rrjedhojė, shmangėn vonesat nė transportin e mallrave.

11. Shqipėria ėshtė njė vend prodhues i naftės dhe italianėt kishin bėrė shumė pėr shfrytėzimin e kėsaj pasurie natyrore; rafineritė nė Bari ishin ngritur me qėllimin e vetėm pėr tė pėrpunuar naftėn shqiptare.

Puset e naftės ruheshin mirė dhe njė dyshim sado i vogėl shqyrtohej menjėherė nė rast se tentohej tė diskutohej kjo ēėshtje. Si rrjedhojė, ky raport duhet tė pėrfshinte njė deklaratė tė shkurtėr lidhur me qėndrimin e gjeneral-kolonel Enver Hoxhės ndaj Petsec-it gjatė periudhės sė luftės nė Shqipėri. Petsec-u dėshironte tė dėrgonte njė pėrfaqėsues nė Shqipėri nė fazat fillestare. Ky veprim u kundėrshtua nga forcat ushtarake shqiptare pasi konsiderohej se ēdo ēėshtje qė kishte tė bėnte me shfrytėzimin e naftės nė atė periudhė do tė sillte pasoja katastrofike.

Tema nė fjalė iu pėrmend autoriteteve shqiptare kohė pas kohe por pa sukses. Nė tė vėrtetė, Shqipėria nuk mori asnjė deklaratė tė qartė lidhur me objektin e saktė tė vizitės sė Petsec-ut. Mė 2 qershor 1945, AFHQ-ja informoi Shqipėrinė se asnjė nėnprodukt nafte nuk do tė dėrgohej si ndihmė humanitare deri sa tė pranohej Petsec-u.

Ky vendim iu komunikua zyrtarėve shqiptarė tė cilėt u pėrgjigjėn se nuk arrinin tė dallonin asnjė lidhje mes ndalimit tė ndihmės humanitare dhe pranimit tė pėrfaqėsuesit Petsec nė vend.

Ēėshtja u parashtrua nė mėnyrė tė vazhdueshme dhe mė nė fund, mė 4 korrik 1945, nė njė konferencė, me pjesėmarrjen e gjeneral-kolonel Enver Hoxhės, Comd-i dhe D/Comd-i ishin nė gjendje tė sqaronin me detaje objektin e vizitės sė Petsec-ut.

Nėse kjo ishte hera e parė qė gjeneral-koloneli e kishte marrė personalisht nė konsideratė ēėshtjen apo nėse kjo ishte ndėrprerja e aktivitetit ushtarak nė Shqipėri dhe bashkė me tė, fundi i tė gjitha mundėsive pėr furnizime nė ndihma, kjo nuk do tė bėhej asnjėherė e ditur, por gjeneral-koloneli i kėrkoi atėherė pėrfaqėsuesit tė hynte dhe tė inspektonte tė gjitha pajisjet dhe tė jepte kėshilla lidhur me prodhimin. Kapiteni Rudd Petsec-ut hyri nė Shqipėri mė 18 korrik 1945.

12. Njė raport i pėrkohshėm i kolonel-lejtnant John B Breckinridge, USA D/Comd ML (Albania) qė u shkrua nga ai lidhur me riemėrimin e tij jepet nė shtesėn N.

13. Si konkluzion, kjo histori do tė ishte e paplotė pa njė mendim lidhur me Shqipėrinė. Gjatė gjithė muajve rraskapitės tė planifikimit dhe gjatė gjithė periudhės sė shkurtėr operacionale nė Shqipėri, tė gjithė aktorėt u sollėn nė mėnyrė ekzemplare. Shumė ishin tė destinuar tė mos e vizitonin Shqipėrinė, por tė ruanin linjėn e furnizimit nė Itali, por pavarėsisht se ku ishte fronti i punės, ajo u krye me besnikėri dhe mirė.

Shembulli dhe sjellja e atyre anėtarėve tė ML-sė nė Shqipėri tė cilėt punuan atje nuk mund tė bėnin tjetėr veēse tė ēimentonin miqėsinė ekzistuese pėr aleatėt qė ishte e dukshme nė mbarė Shqipėrinė. Kėshtu, pas 18 muajsh, detyra qė iu caktua ML-sė nė Shqipėri pėrfundoi dhe tė gjithė aktorėt mund tė hidhnin njė vėshtrim pas nė kėtė periudhė (duke cituar Sir WS Gilbert) "me ndjesinė e kėnaqėsisė se detyra e tyre ishte pėrmbushur".


Subversionet

Kupi na siguroi tė gjitha mundėsitė pėr tė kontaktuar personelin e armikut, si trupat turkistane dhe italiane qė ne donim t'i shkatėrronim, dhe me tė vėrtetė na ndihmoi dhe i rigrupoi ata pasi kishin dezertuar njė herė. Gjithashtu, duhet thėnė se nė shumė raste Kupi u orvat t'i shkatėrronte vetė trupat turkistane edhe pse nė asnjė rast nuk pati ndonjė sukses tė madh.

Shpėtimi i pilotėve

Tetė amerikanė dhe njė pilot i forcės ajrore britanike u shpėtuan nga forcat zogiste. Kapiteni i marinės amerikane Teilor (Taylor) dhe togeri Bullok (Bullock) u ndihmuan gjithashtu nga zogistėt kur ata ishin bllokuar nė Kepin e Rodonit. Kėtu duhet tė theksohet gjithashtu se pėr tė 11 pilotėt amerikanė tė parashutuar nė Mirditė ishte raportuar se u ishin dorėzuar gjermanėve nga Gjon Markagjoni.

Ndihma kryesore

(a) Shtabi dhe personeli i misionit prej afro 200 personash ishin nėn mbrojtjen e forcave zogiste prej 17 prillit deri mė 27 tetor. Strehimi, ushqimi, rojat, udhėrrėfyesit, pėrkthyesit ishin siguruar nga Abaz Kupi sė bashku me gjithė ndihmėn tjetėr tė mundshme gjatė kėsaj periudhe, si pėr shembull bėrja a pazarit pėr blerjen e kafshėve tė transportit (mushka), tagjisė, drithit, naftės dhe gjetjes sė korrierėve pėr t'u lidhur me Tiranėn.

(b) Tė gjitha masat ishin marrė pėr lejtėnant Hands dhe grupin e tij tė cilėt, tė sigurt, u shoqėruan pėr te partizanėt nė Jug tė vendit, dhe pėr Nėnkolonelin Seymour dhe njė grup amerikanėsh, tė cilėt u shoqėruan pėr nė kufirin jugosllav, nė Veri tė vendit duke iu dorėzuar partizanėve.

(c) Gjatė muajit tė fundit, misionit i mbaruan fondet dhe hyri nė borxhe dhe, kur Forca 399 nuk pranoi tė dėrgonte para tė tjera, u duk se nuk kishte mė asnjė mėnyrė pėr zgjidhjen e kėsaj ēėshtjeje. Pėr tė shmangur njė njollė tė keqe nė reputacionin britanik pėr mospagim tė borxheve te fshatarėt shqiptarė, Kupi na dha hua njė shumė tė konsiderueshme pėr zgjidhjen e borxhit, megjithėse ai nė atė kohė ishte i vetėdijshėm se pėr pak kohė ne pritej tė largoheshim nga Shqipėria dhe se ai nuk do udhėtonte me ne, e pėr pasojė kishte pak gjasa tė merrte sėrish paratė e tij.

(d) Evakuimi: Misionit iu siguruan tė gjitha lehtėsitė pėr njohjen e terrenit dhe kryerjen e evakuimit edhe pse largimi ynė nėnkuptonte njė goditje vdekjeprurėse pėr kauzėn e Abaz Kupit. Duhet gjithashtu tė theksohet se nė njė kohė kur nuk kishte mėnyra tė tjera tė pranueshme pėr evakuimin tonė, Kupi bėri pėrpjekje pėr gjetjen e njė varke pėr ne.


(Vijon nė numrin pasardhės)


Materiali ėshtė marrė nga arkivat britanike me kujtime tė agjentėve anglezė qė morėn pjesė nė operacionet e Luftės sė Dytė Botėrore nė Shqipėri.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=21663
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.11.2009, 16:50   6
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Arkiva britanike
Si morėn pjesė turkistanėt nė Luftėn Nacional-Ēlirimtare

Nė kohėn e mbėrritjes sė misionit, nė Shqipėri ishte njė numėr i madh trupash turkestane, kaukaziane dhe forca tė tjera jogjermane. Ishte gjithmonė pjesė integrale e planit tonė tė shkatėrronim njė pjesė tė kėtyre trupave nė mėnyrė qė tė krijonim njė forcė goditėse nėn komandėn direkte tė misionit qė do tė na jepte mundėsinė, qė nė pėrputhje me parimet e vendosura nga gjenerali Uingeit (Wingate), tė ushtronim njė ndikim tė madh mbi natyrėn e kėtyre lloj operacionesh pėr tė cilėt mund tė pėrfshinim udhėheqėsit nacionalistė.

Me kėtė qėllim nė mendje ne tentuam tė vendosnim kontakte me trupat gjermane, por me pėrjashtim tė njė takimi me “Cpl”, ndryshe kolonel Brandt, qė u rregullua nga W/Cdr. Neel nė qershor dhe pėr rezultatet e tė cilit i kemi trajtuar mė parė, vetėm nė muajin gusht arritėm disa suksese nė kėtė drejtim.

Nė gusht arritėm tė vendosim kontakte me njėsitė turkestane nė zonė e Kepit tė Rodonit dhe Durrėsit pėrmes dy hoxhallarėve qė flisnin turqisht. Mė 5 shtator, njėri prej hoxhallarėve raportoi se ia kishte dalė tė organizonte njė dezertim tė shkallės sė lartė nga njėri prej kėtyre reparteve. Por, raporti rezultoi tė ishte shumė i ekzagjeruar, si pjesa mė e madhe e raporteve shqiptare.

Megjithatė, hoxhallarėt ia kishin dalė tė na siguronin mjaft turkestanė pėr t'i pėrdorur si agjentė, qė i bindėm tė riktheheshin nė bazat e tyre dhe pėrmes letrave apo kontakteve personale tė bindnin edhe pjesėn tjetėr.

Si rezultat i kėtyre pėrpjekjeve, dy kompani tė trupave turkistane vranė komandantėt e tyre gjermanė dhe dezertuan. Tė paktėn 80 prej tyre u rigrupuan nėn komandėn tonė, ndėrsa pjesa tjetėr u zhduk, ose ndoshta pėrfundimisht iu bashkua forcave partizane. Bėhet fjalė pėr repartin “Turkestan Bn” tė regjimentit 359, qė pėrbėhej nga 4 kompani trupash kazake dhe njė kompani taxhike.

Kini parasysh qė tė mos i ngatėrroni kazakėt me kozakėt. Ėshtė gjithashtu e vlefshme tė theksohet se rusėt u referoheshin turkestanėve si "aziatikė" dhe jo turkestanė.

(Nė ēdo kompani qė dezertuan kishte gjithashtu edhe disa trupa tė pakta uzbeke dhe kirkize). Ata ishin zėnė robėr nga gjermanėt nė frontin rus, kryesisht pas operacioneve pėrreth Kharkovit, nė maj tė vitit 1942 dhe pas njė kohe trajtimi tė ashpėr nė njė kamp tė robėrve tė luftės, ata, nė shtator tė vitit 1943, ishin bindur qė nė mėnyrė vullnetare t'u bashkoheshin radhėve tė ushtrisė gjermane, kryesisht pas premtimeve pėr ushqim dhe paga mė tė mira.

Ata ishin vendosur dhe stėrvitur nė Ukrainė dhe u bėnė pjesė e regjimentit 176. Mė vonė kėto trupa u zhvendosėn pėrmes Gjermanisė dhe Italisė pėr nė Ballkan dhe u transferuan nga regjimenti 176 nė regjimentin 359. Tė gjithė oficerėt dhe shumica e NCO-s ishin gjermanė. Kėto trupa mbanin pajisje dhe pushkė gjermane, por edhe automatikė dhe mitraloza tė lehtė tė prodhimit rus.

Ata qė u rigrupuan nga ne kishin kryesisht taxhikė, disa kazakė dhe pak uzbekė. Ata flisnin persisht, turqisht dhe nė shumicėn e rasteve nė rusisht. I organizuam nė pesė grupe me katėr rusė qė u arratisėn nga organizata TODT qė shėrbente si NCO. Nė mėnyrė qė t'i angazhonim plotėsisht nė funksion tė kauzės sonė, qėllimisht i pėrdorėm nė sulmin e parė tė ndėrmarrė nga zogistėt kundėr pozicioneve gjermane duke i bėrė parapritė njė mundėsie tė njė dezertimi tė dytė nga ana e tyre.

Mė pas ata morėn pjesė nė disa aksione kundėr gjermanėve, dhe pasi ishte marrė vendimi pėr tė mos u dhėnė furnizime, ata u pėrdorėn pėr ruajtjen e shtabit tė misionit pasi nuk kishin sasi tė mjaftueshme municioni pėr tė marrė pjesė nė operacione tė tjera. U provua qė ata ishin trima, me disiplinė tė mirė, tė ashpėr dhe gazmorė pavarėsisht ushqimit tė keq, shirave tė vazhdueshėm, malaries, mungesės sė veshjeve dhe ēizmeve.

Pothuajse tė gjithė prej tyre dinin shkrim e kėndim dhe disa kishin edhe disa vite shkollė. Ky grup pėrbėhej nga fshatarė, mekanikė dhe nė mesin e taxhikėve kishte edhe prej tyre qė vinin nga familje tė kamura. Kur fillimisht u bėnė pjesė e misionit, ata ishin disi tė rezervuar dhe kėrkuan qė tė trajtoheshin si ushtarėt rusė, qė pėrbėnte bazėn mbi tė cilėn marrėdhėniet tona me to u vendosėn mė pas zyrtarisht.

Kur filluam t'i njihnim mė mirė krijuam pėrshtypjen se kazakėt, tė cilėt dukej se ishin tė mėsuar me njė standard mė tė ulėt tė jetės, e konsideronin veten si rusė dhe ishin tė kėnaqur me kushtet ekzistuese.


(Vijon nė numrin pasardhės)


Materiali ėshtė marrė nga kujtimet e agjentėve anglezė nė arkivat britanike. Kėto dokumente flasin pėr rolin e skuadrave speciale britanike gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nė Shqipėri

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=21703
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.11.2009, 19:00   7
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Arkiva britanike
Politika e partizanėve dhe dėshtimi me Perėndimin


Partizanėt, ky ėshtė njė emėr i pėrshtatshėm pėr tė grupuar sė bashku elementėt me pikėpamje radikale, tė cilėt pėrfshihen nė Lėvizjen Nacional Ēlirimtare (LNĒ) dhe shkiptar-ėt apo, zyrtarisht Partia Komuniste. Pavarėsisht humbjeve tė saj nga shkėputja e Balkom-it, LNĒ pretendonte ende se ishte partia mė me influencė nė Shqipėri. Ėshtė e qartė se ajo ėshtė e lidhur ngushtė me komunistėt, tė cilėt janė partia e vetme e organizuar qė ka mbetur pėrkrahėse e saj.

Duket se po zhvillohet njė situatė e ngjashme nė Jugosllavi, ku nisma komuniste ėshtė mbizotėruese nė Unionin e Krahut tė Majtė, po ndėrsa Tito ka formuar kabinetin dhe komitetin politik gjatė tė cilit elementet liberalė dhe personalitetet e shquara janė nė krye, nuk ka tė dhėna se partizanėt shqiptarė kanė grumbulluar rreth vetes figura tė rėndėsishme nė jetėn publike shqiptare pėr t'i mbėshtetur.

LNĒ dhe Shkiptarėt duket se kanė veprimtari qė pėrputhen kaq mirė me njėra-tjetrėn, saqė ėshtė e vėshtirė tė thuhet ku mbaron njėra dhe ku pėrfundon tjetra. Ata rekrutojnė meshkuj mbi moshėn 15 vjeē si luftėtarė, nė male apo si agjentė dhe organizatorė partie nė qytete, ndėrsa zgjedhin mes tyre ekzekutorėt pėr tradhtarėt tė cilėt janė dėnuar nga partia.

Djemtė, ndėrmjet moshave 13 dhe 15 vjeē, janė rekrutuar si agjentė dhe informatorė. Puna e tyre pėrfshin transportimin e njoftimeve tė shtypura nga malet drejt qyteteve dhe afishimin e tyre nėpėr mure natėn. Lėvizja ka njė rrjet agjentėt qė punojnė nė territorin e pushtuar.

Kėshtu, nė fillim tė janarit, shtėpia e njė fshatari 27-vjeēar u bastis nė Babicė dhe brenda u gjetėn dy makina shkrimi, njė sasi e konsiderueshme materialesh propagandistike komuniste, medikamente mjekėsore, fitil dinamiti dhe letėr e bardhė.

Pranė njė shtėpie tjetėr, nė tė njėjtin fshat, u gjetėn tė fshehura nėpėr shkurre mortaja tė lehta dhe municion tjetėr ushtarak. Nė njė banesė nė Shkodėr u gjet njė sasi e madhe materiali propagandistik ushtarak dhe gjithashtu 300 uniforma tė ushtrisė italiane.

Partizanėt, ėshtė e qartė, se po pėrpiqen tė shkėputin lidhjet e kaluara me liderėt e rezistencės nė njė federatė bandash tė shpenguara, nga tė cilat ekzistojnė 100 syresh secila e udhėhequr nga disa figura tė shquara, tė cilat komandojnė nga 20 deri nė disa qindra luftėtarė. Nė vend tė tyre janė bėrė pėrpjekje pėr tė krijuar njė ushtri tė mirė-organizuar dhe nė fillim tė shkurtit 1944, njė pamflet partizan ngrinte nė qiell arritjet e asaj qė tashmė ėshtė quajtur Ushtria Nacional Ēlirimtare.

Ndikimi i ngjarjeve nė Jugosllavi ėshtė i dukshėm nė zgjedhjen e emrit; ajo ėshtė bazuar thellėsisht nė politikėn dhe organizimin e partizanėve, tė cilėt, nė mėnyrė tė dukshme, arritėn nė pėrfundimin se Shqipėria nuk kishte asgjė pėr tė fituar duke pritur thjesht disfatėn e forcave tė aksit, por mund tė ndikonte nė politikėn e aleatėve, duke marrė nėn kontroll ngjarjet ashtu siē kishte vepruar edhe Tito.

"Ushtria Ēlirimtare Kombėtare e Jugosllavisė", - thonė ata, - "me gjakun dhe djersėn e tyre i kanė siguruar popullit tė drejtat e tij me miratimin dhe njohjen e botės liridashėse, tė qeverisė demokratike federale". Shkoni pra dhe veproni kėshtu, - thonė ata. Ky ėshtė njė kontrast freskues me propagandėn disfatiste qė pėrdor qeveria.

Njė sfidė e tillė ėshtė ambicioze, por ushtria partizane ėshtė ende shumė e vogėl dhe influenca e saj kufizohet kryesisht nė zonat malore nė juglindje tė vendit. Ajo pėrbėhet nga gjashtė brigada - e gjashta zhvilloi paradėn e saj inaguruese nė Pėrmet mė 24 janar 1944, secila e pėrbėrė nga dy apo tre batalione.

Kėshtu, forcat e rregullta tė ushtrisė nuk mund tė jenė mė shumė sesa afro 1500. Megjithatė, tė gjitha ato nuk gjenden nė tė njėjtėn kohė nė terren, pasi secili batalion pėrfshin personel tė pėrkohshėm qė jeton nė zonėn ku kryhen operacionet dhe tė cilėt thirren atėherė kur ėshtė e nevojshme.

Armatimi i njė brigade tė koracuar njoftohet tė jetė i pėrbėrė nga tre mortaja 81mm, njė mortajė 45 mm, 5 mitralozė “Breda”, njė granatahedhėse, gjashtė pushkė automatike “Breda” dhe pushkė tė zakonshme.

Gjendja e veshmbathjes sė trupave linte shumė pėr tė dėshiruar dhe nė fillim tė kėtij dimri Unioni i Grave Antifashiste i lidhur me partizanėt u bėri apel tė gjitha grave tė thurnin triko dhe ēorape pėr burrat nė betejė. Ato gra tė cilat nuk mund tė sigurojnė lesh pėr triko janė udhėzuar ta sigurojnė atė nga dyshekėt dhe jasteqet.

Ushtria nuk duket tė jetė mė e madhe sesa njė bėrthamė forcash modeste qė u pėrket bandave guerrile, ndėrsa partizanėt njoftohet se kanė mobilizuar nė terren 800 burra nė njė aksion tė vetėm - sulmi kundėr fshatit Dukat, bastion i Ballit Kombėtar. Megjithė pėrfshirjen e njė numri tė madh fshatarėsh, partizanėve u ėshtė bashkangjitur njė numėr i konsiderueshėm tė rinjsh qė i pėrkasin klasės sė rrogėtarėve, si pėr shembull, mėsues shkollash dhe nėpunės bashkish.

Ky eksod nga fronti i tyre i punės duhet tė ketė marrė pėrmasa tė mėdha, ndėrsa gjermanėt lėshuan njė paralajmėrim se tė gjithė nėpunėsit qė mungojnė nė vendet e tyre tė punės pas 15 dhjetorit do tė trajtohen si dezertorė.

Lidhja mes ēėshtjeve ushtarake dhe ēėshtjeve politike ruhet ngushtė nga njė komitet i vogėl i njohur si “STAD”. Ky ka funksione ushtarake dhe politike, varet nga komanda qendrore e partizanėve dhe cakton komandantėt e batalioneve dhe tė brigadave. Oficerėt qė komandojnė skuadra caktohen nga brenda skuadrave.

Lidhur me aftėsitė luftarake tė partizanėve, opinionet deri tani kanė qenė tė ndryshme. Kėshtu, nė sulmin e vitit kaluar nė fshatin Dukat, partizanėt, megjithėse tė armatosur me pushkė, mitralozė dhe ka tė ngjarė edhe disa mortaja, nuk arritėn ta merrnin fshatin nėn kontroll pas shtatė orė luftimesh dhe kur 300 gjermanė mbėrritėn atje, ata ia mbathėn pas 20 minuta luftimesh, duke plagosur vetėm njė ushtar gjerman.

Njė vėzhgues britanik raportoi pėrshtypjen e tij se ata janė "njė bandė krejtėsisht vagabondėsh pa aftėsi luftarake". Meqenėse, shqiptari ėshtė cilėsuar pėr njė kohė tė gjatė si luftėtar, kjo sugjeron se "tė rinjtė e klasės sė rrogėtarėve", mė tė aftė nė ideologji sesa nė ēėshtje lufte pėrbėjnė njė pjesė tė konsiderueshme tė forcave partizane.

Kjo klasė ėshtė e prirur ashtu si shumica e inteligjencės sė qyteteve tė vogla nė Ballkan ndaj doktrinave tė ngurta politike, njė mungese takti politik dhe njė komunizmi mė pak tė bazuar nė tė kuptuarit e Karl Marksit sesa njė frustracioni tė lindur pėr shkak tė paaftėsisė sė vendeve tė prapambetura pėr tė siguruar shpėrblime dhe njohje meritash dhe pėrmes tyre rrogėn sipas titullit qė kanė.

Nga ana tjetėr, "aftėsitė e shkėlqyera luftarake" tė shumė formacioneve partizane u lavdėruan nga Zoti Ēurēill nė Dhomėn e Komunėve nėntorin e vitit tė kaluar dhe pas kapjes sė brigadier Davies nė janar, deklarata zyrtare britanike veēoi disa liderė partizanė si "heronj tipikė tė shpirtit luftarak tė Skėnderbeut dhe luftėtarėve tė tij".

Njė prej kritikave mė tė rėnda ndaj partizanėve vjen nga njė burim amerikan nė vend qė pėrmend se "ata janė plotėsisht pėrgjegjės pėr luftėn civile dhe pėr ndėrprerje tė aksioneve kundėr gjermanėve". Sulmet e tyre kundėr bashkėpatriotėve dhe banesave tė bashkėpatriotėve mendohet se e kanė detyruar Ballin Kombėtar, nga pikėpamja ushtarake njė organizėm mė i dobėt, tė ketė momentalisht njė rol varėsie ndaj mbėshtetjes gjermane.

Duket se nuk ekziston as edhe dyshimi mė i vogėl se shumė mbėshtetės tė Balkom-it, tė cilėt dėshirojnė tė mbėshtesin britanikėt dhe amerikanėt u druhen mė shumė sulmeve nga skuadrat tė partizanėve kundėr tyre sesa sulmeve gjermane pėr ēlirimin e vendit. Pėr kėtė arsye, nuk mund tė hamendėsohet se rangu dhe njerėzit e duhur janė domosdoshmėrisht partizanėt.

Nė tė vėrtetė, sulmet me zjarrhedhėse kundėr fshatrave pranė qendrave tė tyre sugjerojnė se mbėshtetja pėr partizanėt ėshtė tejet e kufizuar lokalisht.

Ajo qė sėrish konsiderohet dis-avantazh i partizanėve ėshtė fakti se shumė prej liderėve tė tyre politikė dyshohet se nuk janė shqiptarė dhe se ata luajnė njė rol tė konsiderueshėm nė Balkom dhe propagandėn e frymėzuar nga gjermanėt. Kėshtu, Dushani besohet se ėshtė malazez, Miladin Popoviēi dhe Suloviēi serb, Gjerges dhe Dhima grekė, ndėrsa Pirusheffi dhe Soronovski maqedonas. (Kėtyre emrave tė tjerėt u referohen pa dallim si drejtues tė LANĒ-it dhe liderė komunistė).

Meqenėse Shqipėria nė tė kaluarėn ka mbrojtur me vėshtirėsi veten nga ambicionet territoriale tė fqinjėve tė saj, ky ėshtė, pėr fat qė keq, njė gabim trashanik me pasoja psikologjike. Jeta e Shqipėrisė si njė vend i pavarur ėshtė kaq e shkurtėr dhe e ndėrlikuar dhe e ardhmja e saj shfaqet kaq e pasigurt, saqė nacionalizmi ėshtė ende njė ēėshtje therėse.

Nė tė vėrtetė, njė prej ēėshtjeve kryesore tė ngritura nga lufta civile ėshtė fakti nėse duhen tė renditen tė parat kushtet sociale apo integriteti i kombit. Partizanėt, megjithėse planet e tė cilėve pėr reforma agrare dhe ndryshime tė ngjashme janė tė arsyeshme nė vetvete dhe pranohen nga shumica e shqiptarėve, nuk kanė treguar menēuri tė madhe politike duke i parashtruar ato.

Vendi nuk e ka ndjerė veten si njė e tėrė nė mėnyrė qė partizanėt tė realizonin kėto reforma mė shumė nė kuadėr tė njė Shqipėrie tė lirė dhe tė pavarur sesa njė vendi ballkanik tė mjegulluar nga dominimi sllavo-sovjetik.

Kjo duhet ngulitur nė mendje sa herė qė ekziston njė tendencė kur mendojmė se politika shqiptare ndahet mes pro-gjermanėve dhe pro-aleatėve. Kjo ndarje ekziston megjithėse pro-gjermanėt janė padyshim tė paktė, por kjo nuk ėshtė gjithmonė njė politikė efektive ditė pas dite.

Megjithėse pro-gjermanėt janė tė paktė dhe pro-aleatėt janė tė shumtė, kėta tė fundit gjendet nė grupe tė ndryshme – disa, madje, brenda qeverisė, shumė prej tyre mes rangjeve tė Balkom-it, zogistėve dhe mė pak ekstremistėve nė radhėt e partizanėve. Por, ata janė shpėrndarė si ato shufrat e hekurit qė kėrkojnė mangetin e njė zbarkimi aleat apo nė rastin mė tė keq tė njė politike aleate pėr tė cilėn ata mund tė grumbullojnė mbėshtetje popullore mbi bazat e vetėkėnaqėsisė.

Pjesa mė aktive e partizanėve ėshtė larg tė qenit pro-aleatėve, me pėrjashtim tė admirimit tė tyre tė fortė pėr Bashkimin Sovjetik. Ata sulmojnė Britaninė kapitaliste dhe Amerikėn, sikurse Gjermaninė naziste.

Njė qarkore e gjatė qė mendohet tė jetė lėshuar nga Komiteti Qendror i Partisė Komuniste Shqiptare nė nėntor 1943 dhe mė vonė e ribotuar nga Balkom-i, pretendonte se anglo-amerikanėt kishin kontribuar shumė pak pėr luftėn kundėr ushtrisė gjermane dhe se ēdo lidhje me ta kishte pak vlerė pasi politikat e tyre si nė tė kaluarėn bazohej nė interesa personale.

Qarkorja nuk jepte impresione lidhur me praninė e misioneve britanike, por komentonte:
"Nė shumė provinca ka misione angleze qė pėrpiqen tė fusin hundėt nė ēėshtjet e brendshme politike dhe veēanėrisht nė ēėshtjen e organizimit tonė ushtarak. Ata orvaten tė bashkohen me reaksionarėt, t'i organizojnė ata nė mėnyrė qė t'i pėrdorin si vegla pėr njė zbarkim tė mundshėm. Ne duhet tė mbajmė njė qėndrim tė mirė ndaj britanikėve, por gjithashtu edhe njė qėndrim tė prerė. Ata nuk duhet tė pėrzihen me punėt tona tė brendshme."
Pasi sugjeronte se britanikėt po pėrpiqeshin tė rritnin prestigjin e Balkom-it "pėr tė luftuar gjermanėt nė mėnyrė qė t'i kenė nė varėsi nė tė ardhmen, kėrkohet qė ēdo informacion lidhur me aktivitetet e tyre duhet t'i pėrcillet shtabit tonė tė pėrgjithshėm dhe nė rast se zbulohet ndonjė dokument i rėndėsishėm apo personel, atėherė duhet t'i dėrgohet personelit tė misionit britanik pėrmes shtabit tonė tė pėrgjithshėm".

Pjesa mė e madhe e kėtij materiali, sidoqoftė ėshtė provokues. Ekstremistėt shqiptarė qėndrojnė nė pozita tė ngjashme me liderėt e hershėm bolshevikė. Me mungesėn e njė mbėshtetjeje nga jashtė, me njė organizatė tė ashpėr dhe tė gatshme dhe me njė kėrcėnim tė vazhdueshėm pėr tu shfarosur nga njė ushtri e huaj, me mbėshtetjen e bashkėpatriotėve tė tyre, sjellja e tyre ėshtė ekstremisht e ashpėr.

Ata nuk i kanė siguruar akoma shėrbimet e njė shtetari finok dhe tė njė vizionari pėr tė krijuar njė lėvizje qė do tė kėnaqte qoftė nacionalistėt, qoftė reformatorėt socialė.


(Vijon nė numrin pasardhės)


Materiali ėshtė marrė nga arkiva britanike pėr Luftėn e Dytė Botėrore. Agjentėt anglezė rrėfejnė misionet e tyre nė Shqipėri

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=21733
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.11.2009, 19:05   8
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Arkiva britanike
Motivet e aleancės sė Ballit me gjermanėt

Balli Kombėtar pretendon, sipas njė trakti propagandistik tė hedhur nga komiteti i tij rajonal nė Vlorė nė dhjetor, se ėshtė "e vetmja organizatė revolucionare nacionaliste" qė punon "pėr njė Shqipėri demokratike dhe etnike" dhe pėrfaqėson "90 pėr qind tė popullit shqiptar".

Tė gjitha kėto pretendime ngrihen nė pėrmasa gjigante, megjithėse Balkom-i nuk duket se ka ndonjė numėr tė madh luftėtarėsh dhe mbėshtetjeje. Ai nisi sė ekzistuari, siē pėrmendet tashmė, si njė krah i Luftės Nacional Ēlirimtare nė shtator 1942 dhe qėllimi i tij ishte tė organizonte opinionin nacionalist si kundėrpeshė ndaj komunistėve, tė cilėt ishin krijuar si njė parti e mirėdisiplinuar pėrpara se tė krijohej Fronti Nacional Ēlirimtar.

Njė raport shpjegon se anėtarėsia e tij pėrbėhet nga myslimanė, shqiptarė tė territoreve tė pushtuara tė Jugosllavisė dhe ish-bashkėpunėtorė tė italianėve. Njė tjetėr raport e pėrshkruan atė si njė parti antizogiste, e pėrbėrė me elemente me prejardhje nga shtresat e pasura, si pronarė tokash dhe pjesė mė tė vjetra tė shtresave tė mesme tė shoqėrisė.

Ata nuk janė tė fuqishėm nga pikėpamja numerike dhe nga frika e komunizmit, ata janė mė tė prirė tė mbėshtesin gjermanėt.

Rreziku kryesor nė shpjegimin e politikave tė Balkom-it ėshtė lehtėsia me anė tė sė cilės kushdo mund tė provojė pothuajse gjithēka lidhur me tė. Mund tė japim shembullin e dyshimit tė hapur dhe tė fortė ndaj pro-gjermanėve dhe provat pėr kėtė akuzė janė mjaft intriguese.

Pas marrėveshjes fillestare mes guerilėve, Balkom-i humbi shumė prej liderėve tė tij mė progresistė dhe mė tė rinj nė moshė, tė cilėt u vunė nėn mbikėqyrjen e italianėve dhe njė numri anėtarėsh tė njohur si Grupi i Parisit, mes tė cilėve Rexhep Mitrovica dhe Ali Kėlcyra siguruan influencė tė konsiderueshme duke drejtuar politikėn e partisė nga krahu i djathtė dhe duke favorizuar bashkėpunimin me Aksin.

Disa prej anėtarėve tė tij kryesorė u kanė shėrbyer gjermanėve dhe literatura e tyre e shtypit dhe propagandės stigmatizon partizanėt si komunistė tė dominuar nga tė huajt. Trupat e Balkom-it njihen pėr bashkėpunimin e tyre me gjermanėt nė luftė kundėr partizanėve dhe Balkom-i pranon se personeli i tyre ushtarak ka dėnuar me vdekje dhe ka vrarė me armė zjarri ata qė ndihmonin partizanėt duke u vėnė nė dispozicion shtėpitė e tyre si depo armėsh dhe seli propagande.

Ai shkon mė tej dhe pranon pėrgjegjėsinė pėr reprezaljet, duke vrarė 5 deri nė dhjetė kundėrshtarė pėr secilin prej luftėtarėve tė tij tė vrarė nga partizanėt. Kjo procedurė pėrshkruhet nė mėnyrė lakonike si "vėllavrasje".

Shpjegimi i pro-gjermanizmit ėshtė i thjeshtė dhe i gjerė, por nuk pėrputhet me tė gjitha faktet. Ai nuk sqaron pėr shembull pėrse Lef Nosi u dėbua nga Balkom-i se iu bashkua komitetit fillestar tė formuar nė Tiranė kur mbėrritėn gjermanėt, as pėrse partia duhet tė sqaronte se "ky veprim ka shkelur direktivat e Ballit qė janė dhe do tė jenė gjithmonė lufta e pandalshme kundėr tė gjithė pushtuesve".

Kemi njė raport tė oficerit ndėrlidhės tė Flotės britanike, i cili intervistoi 50 barinj pranė njė territori qė kontrollohej nga partizanėt dhe zbuloi se 49 prej tyre mbėshtesnin Balkom-in. Ai vuri re mes tyre "njė besim tė thellė" se e vetmja shpresė pėr vendin e tyre qėndronte me Britaninė e Madhe dhe tre prej tyre i mundėsuan atij zbulimin e pozicioneve gjermane.

Oficerėt britanikė kanė raportuar se simpatizantėt e Balkom-it ka rezultuar tė jenė "nė mėnyrė tė pazakonshme tė arsyeshėm" dhe ata janė pėrshkruar si "i vetmi grup" atje qė mund tė jepte ndihmesė nė punėn tonė dhe tė siguronte ēfarėdolloj rendi pas dėbimit tė gjermanėve.

Mund tė kuptohet fare mirė se megjithėse Balkom-i gėzon mbėshtetje tė gjerė popullore, shumė prej qendrave tė tij janė nė qytetet dhe rajonet e ekspozuara tė rrafshinės bregdetare, bastione tė fuqishme tė armikut, ku njė sulm i hapur kundėr gjermanėve me armatime tė pamjaftueshme qė zotėron Balkom-i do tė ishte njė akt vetėvrasjeje, veēanėrisht kur Balkom-i ėshtė pėrfshirė nė njė luftė civile, pėr tė cilėn oficerėt tanė fajėsojnė partizanėt.

Por, partia duket qartė se qėndron pasive nė kėto rrethana tė paqarta. Pėr shembull, njė pamflet i Balkom-it, qė doli mė 21 shtator, i sulmonte ashpėr gjermanėt dhe bashkėpunėtorėt e tyre shqiptarė, tė cilėt njė ditė mė parė kishin mbledhur tė gjithė meshkujt e Durrėsit e tė Shijakut dhe i kishin ēuar ata nė njė fushė duke zgjedhur prej tyre njė grup qė do tė transportohej nė njė destinacion tė panjohur.

"Armiku barbar, - pėrmendej nė pamflet, - pėrsėriti kundėr popullit shqiptar veprimet ēnjerėzore qė kreu nė Poloni dhe gjetkė... Ky akt brutal i armikut ka provokuar urrejtjen e popullit, por urrejtja mė e madhe, mallkimi dhe dėnimi i tė gjithė Shqipėrisė drejtohet ndaj kėtyre shqiptarėve, tė cilėt, duke shkelur tė gjitha tė drejtat e pėrcaktuara sipas traditės sė kėsaj toke, i dorėzuan armikut vėllezėrit e tyre tė gjakut".

Sėrish, Skėnder Muēo, shefi i Balkom-it nė zonėn e Vlorės dhe pėrfaqėsues i komitetit tė Balkom-it, u ka bėrė njė vizitė oficerėve ndėrlidhės britanikė nė njė mision nga presidenti i komitetit. Ai tha se partia e tij ėshtė e gatshme tė shėrbejė nėn urdhrat e britanikėve, por ai dėshiron mė parė tė vizitojė Kajron dhe tė marrė garanci nga aleatėt pėr pavarėsinė e Shqipėrisė. Sė dyti, ai dėshiron qė bandat partizane tė shtypen.

Kėrkesat e tjera tė tij pėr rikthimin e ishullit tė Sazanit (Nė gjirin e Vlorės) Shqipėrisė, dėmshpėrblimi nga ana e Italisė dhe diskutimi i pėrfaqėsisė shqiptare nė Londėr, por dhe mundėsia e njė federate ballkanike qė Balkom-i ka prirje ta favorizojė.

Muēo shprehu keqardhje pėr bashkėpunimin me gjermanėt, por mendoi se kjo ishte e vetmja rrugė pėr tė thyer lėvizjen partizane qė e konsideronte si armikun kryesor. Kur partizanėt tė asgjėsohen, atėherė ai do tė jetė i gatshėm tė luftojė gjermanėt.

Mė 22 dhjetor, fshatarėt e Dukatit, mbėshtetės tė Balkom-it, thanė se ishin tė gatshėm tė bashkėpunonin me britanikėt kundėr gjermanėve dhe premtuan se nuk do t’i goditnin partizanėt me pėrjashtim tė rasteve kur do tė gjendeshin tė sulmuar dhe do tė vetėmbroheshin.

Burimi i informacionit konsideronte se oferta ishte e sinqertė dhe rekomandonte qė populli i Dukatit tė furnizohej me ushqime dhe veshmbathje si gjest mirėnjohjeje pėr mbėshtetjen ndaj britanikėve.

Nga mesi i nėntorit, kėshilli i Balkom-it, nėn udhėheqjen e Mit’hat Frashėrit u dorėzoi britanikėve njė marrėveshje me shkrim se tani ata do tė luftonin kundėr gjermanėve, por pozicioni u komplikua nga fakti se kėshilli i LNĒ-sė pėr pasojė lėshoi urdhra pėr tė likuiduar Balkom-in duke mos e besuar "kthimin e pllakės" nga ana e kėtij tė fundit. LNĒ-ja, duke refuzuar tė anulojė kėto urdhra, vazhdon tė shprehė indinjatėn e saj se Balkom-i duhet tė jetė duke pranuar ndihmėn gjermane pėr tė parandaluar shkatėrrimin e fshatrave bastione tė saj dhe shpėtimin e anėtarėve tė saj nga skuadrat e pushkatimit.

Balkom-i duket mė i fuqishėm nė jug tė Tiranės dhe selia e saj gjendet nė Fier, ku ajo ka tė mobilizuar rreth 1500 veta tė pajisur me armatim italian. Ata qė i bashkohen ushtrisė sė tij njihen si vullnetarėt e Lirisė Kombėtare.

Lushnja dhe Vlora janė mbushur me formacione tė Balkom-it dhe Kavaja gjithashtu ndodhet nė duart e tyre. Si rrjedhojė, ajo ruan njė forcė relativisht tė konsiderueshme pėr madhėsinė e vendit.


(Vijon nė numrin pasardhės)


http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=21759
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.11.2009, 10:55   9
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Arkiva britanike
Zogu: Do tė bėj referendum pas lufte pėr rikthimin tim nė fron

Zogistėt, ky “titull” i ashpėr dhe i prerė ka tė ngjarė tė jetė diēka qė ngjan me njė term tė gabuar, pasi ka njerėz nė gjithė vendin, nė tė gjitha partitė, tė cilėt ose mbėshtesin Zogun, ose nuk do tė kundėrshtonin kthimin e tij nė atdhe sipas disa garancive pėr sa i pėrket regjimit tė ardhshėm.

Por, ai ėshtė njė emėr i pėrshtatshėm pėr tė mbuluar partinė dhe forcat qė, jo thjesht tė kėnaqura qė Zogu, duhet tė kthehet nė atdhe, e tė vendosin kthimin e tij nė ballė tė programit tė tyre dhe e bazojnė tė ardhmen e shtetit shqiptar tek ky fakt.

Lideri i zogistėve dhe i forcave qė mbėshtesin mbretin ėshtė majori Abaz Kupi, i cili ka qenė nė terren pėr afro pesė vjet; nė fillim kundėr italianėve dhe mė pas kundėr gjermanėve. Dikush mund tė hamendėsojė njė lidhje tė ngushtė mes kėtij grupi dhe mbretit, ndoshta pėrmes burimeve neutrale.

Megjithatė, politikat e tij janė pėrcaktuar me kujdes qė tė mos kompromentojnė Zogun nė sytė e aleatėve dhe kanė treguar mė shumė dorėn e njė burri shteti praktik sesa njė lideri tė guerilėve tė izoluar nėpėr male.

Siē ėshtė vėnė re, Kupi ishte njė prej njerėzve tė parė qė nisėn luftėn kundėr pushtuesit. Ai ishte njė prej themeluesve tė Luftės Nacional Ēlirimtare nė pėrpjekje pėr tė unifikuar aktivitetin gueril.

Njė vit mė vonė, ai ndihmoi zhvillimin e njė tjetėr konference pėr ruajtjen e unitetit qė tashmė ishte thyer dhe nėnshkroi me liderėt partizanė manifestin pėr sulmin ndaj tendencės nė rritje tė Balkom-it pėr bashkėpunim me pushtuesin. Vetėm atėherė kur mbėrritja e gjermanėve theu mundėsinė e njė bashkimi imediat, grupi i tij vendosi tė krijonte organizatė mė vete, Lėvizjen Kombėtare tė Legalitetit.

Kėtė ai e sponsorizoi tetorin e kaluar, me besimin se uniteti ishte i mundur tė arrihej nė Shqipėri vetėm pėrmes figurės sė mbretit Zog. Kjo ishte e vetmja parti qė deri tani prodhoi njė program politik mbi bazat e njė manifesti zgjedhor dhe kjo mund tė pėrmblidhet nga kolonat e gazetės zogiste “Atdheu”, si vijon:
1. Lufta kundėr pushtuesit pėr tė ēliruar Shqipėrinė nga pushtimi i huaj.
2. Krijimi i njė kombi shqiptar "me tė gjitha tė drejtat e tij etnike".
3. Kthimi i "regjimit tė ligjshėm", njė mbretėri demokratike dhe parlamentare nėn Zogu I
4. Reformat sociale: Njė shpėrndarje mė e drejtė e pronave, veēanėrisht nė fshat, ku ēdo fermer duhet tė zotėrojė tokėn qė e punon, pėr shembull, shpėrbėrja e pronave tė mėdha feudale. Institucioni i njė sistemi sigurimesh sociale.
Gazeta pretendonte se ky program ishte i shenjtė nė njė mėnyrė sublime dhe solemne nga konferenca qė zhvilloi lėvizja nė Herraj mė 21 nėntor 1943 dhe ku u ra dakord njėzėri nga delegatėt e tė gjitha provincave tė Shqipėrisė.

Propaganda qė ofronte gazeta “Atdheu” ėshtė pa dyshim mė finokja dhe mė e zgjuara qė shfaqet tani nė Shqipėri. Ndėrsa partizanėt dhe kolaboracionistėt shajnė rėndė me fjalor qė i pėrket shekullit 18-tė, i pėrzier shpeshherė me terma tė shėmbėlltyrės orientale, zogistėt ndėrtuan vullnetin e mirė pėr regjimin e para luftės pa rėnė nė grackat gjermane qė kanė rezultuar tė efektshme nė kapjen e elementeve tė Balkom-it.

Kėshtu, kaosi qė ekziston nė Shqipėri pėrforcon argumentin se Zogu e shpėtoi dikur vendin nga anarkia. Ai lavdėron patriotizmin e shėrbimit publik tė Zogut, duke theksuar se italianėt shkarkuan menjėherė nėpunėsit shqiptarė dhe emėruan tė vetėt.

Nuk ka dyshim qė lavdėrohen "miqtė e mėdhenj anglo-amerikanė", ndėrsa nė tė njėjtėn kohė kundėrshtohet propaganda gjermane me mohimin zyrtar tė saj se nuk ėshtė e vėrtetė qė Zogu nuk ka shfaqur interes lidhur me ēėshtjen e Kosovės. Kushtet aktuale i shtojnė pikė kujtesės se “Zogu ishte themeluesi i Kryqit tė Kuq Shqiptar”.

Nuk ka dyshim se gjermanėt ishin tė gatshėm tė ri-themelonin parimin e monarkisė dhe regjencės sė emėruar nga shqiptarėt, pasi megjithėse ajo mund t'u linte atyre dorė tė lirė tė rikthenin Vilhelm Vidin (mbreti qė u caktua nė Shqipėri nga fuqitė e mėdha nė 1914) apo djalin e tij, ata mund tė kenė pritur se kjo do t'i bindte zogistėt dhe do t'i bėnte tė gatshėm pėr tė bashkėpunuar me shpresėn e sigurimit tė rikthimit tė kandidatit tė tyre. Kupi e ka anashkaluar kėtė kurth dhe ka refuzuar tė kompromentohej dhe ai ėshtė i ēliruar nga pėrgjegjėsia e tmerreve tė luftės civile.

Nuk ka dyshim se qėndrimi i tij i lidhur me propagandėn e tij po rezulton i efektshėm. Njė vlerėsim nė nėntor 1943 sugjeronte se 15 pėr qind e popullsisė dėshironte qė Zogu tė kthehej, 25 pėr qind e kundėrshtonin fuqimisht kėtė tezė, ndėrsa 60 pėr qind ishin indiferentė lidhur me kėtė fakt. Informacioni i fundit qė erdhi nga Shkodra, e cila njihej si njė qendėr e fuqishme e opozitės ndaj Zogut, sugjeronte se 60 pėr qind e opinionit publik kishte filluar tė shprehej nė favor tė tij.

Burimet amerikane theksonin se ky ndryshim nė janar dhe njė i arratisur nga Shkodra i marrė nė pyetje nga shkruesi nė shkurt, dha si arsye pėr mbėshtetjen ndaj Zogut, admirimin e tij pėr Kupin, respektin pėr forcat e tij qė janė mė tė qėndrueshme sesa ato tė partizanėve dhe dėshiron pėr krijimin e njė qeverie nėn udhėheqjen e mbretit shqiptar.

Ne mund tė hamendėsojmė se zogistėt po fuqizohen sė tepėrmi brenda vendit nė kuadėr tė lėvizjes pėr unitet mes shqiptarėve jashtė vendit dhe veēanėrisht nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

Atje, shqiptarėt, tė cilėt janė bėrė qytetarė amerikanė i pėrkasin Organizatės “Vatra”, kryetar i sė cilės ishte Faik Konica, ish-Ministri Shqiptar nė SHBA. Vatra kishte organin e saj, gazetėn “Dielli”, kishte platforma pėr Frontin e Bashkuara qė u krijua disa muaj mė parė nėn udhėheqjen e Konicės, peshkopit Fan Noli dhe mbretit Zog. Marrėveshja u bazua nė tezėn se lidershipi i Mbretit gjatė luftės ishte e vetmja rrugė pėr tė arritur unitetin mes shtresave tė ndryshme tė shqiptarėve.

Kjo i dedikohej pjesėrisht faktit tė njė suksesi edhe mes kritikėve tė tij mė tė ashpėr se uniteti shqiptar pa Zogun do tė ishte si Hamleti pa Princin e Danimarkės; por bazohej gjithashtu nė faktin se kurora ėshtė pėr momentin i vetmi organ i shtetit shqiptar nė ligjin ndėrkombėtar.

Marrėveshja u pėrforcua nga garancitė e Zogut se regjimi i ardhshėm do t'i lihej nė dorė vetė popullit shqiptar. Kjo politikė mbėshtetet nga Komitetet e Miqve tė asociuar ngushtė me Shqipėrinė, qoftė nė SHBA, qoftė nė Britaninė e Madhe, tė kryesuara pėrkatėsisht nga zoti Charles Hart, ish-Ministėr i SHBA-sė nė Shqipėri dhe zonja Miriam Tildesley, antropologe dhe anėtare e Shoqatės Anglo-Shqiptare, njė degė e Komitetit Ballkanik.

E vetmja opozitė e organizuar jashtė vendit pėr kėtė zgjidhje (as Balkom-i dhe as partizanėt nuk duket tė kenė siguruar mbėshtetje jashtė vendit) vjen nga zoti Kostandin Ēekrezi, i cili kryeson njė Lėvizje tė Lirė Shqiptare, tė vogėl por aktive nė SHBA dhe publikon gazetėn “Liria”. Ēekrezi dėshiron njė republikė dhe ka sugjeruar njė komitet provizor, bazuar nė modelin francez, me shpresėn se do tė jetė nė gjendje tė shpėrfillė mbretin Zog duke bashkuar njė numėr figurash me popullaritet tė cilat duke u kombinuar sė bashku do tė kishin mė tepėr peshė se ai.

Protagonistėt e kėsaj ideje kanė shumė emra pėr tė sugjeruar si pėr shembull peshkopi Noli dhe dy vėllezėrit Frashėri janė figurat mė qendrore. Fakti se Noli e ka hedhur poshtė politikėn e Zogut, Mehdi Frashėri ėshtė kolaboracionist, ndėrsa Midhat Frashėri ka humbur nė mugėtirėn e errėt tė politikave tė Balkom-it, e pėrjashton planin Ēekrezi. Kėshtu, duart e Kupit janė forcuar ndjeshėm.

Pėrshtypja mė e mirė e organizimit tė forcave zogiste jepet nga njė oficer i ushtrisė jugosllave, i cili qėndroi i fshehur bashkė me ta nga shtatori deri nė dhjetor 1943. Ai shprehet se liderėt caktohen kryesisht nga ish-oficerė dhe zyrtarė tė ushtrisė, ndėrsa rangu dhe numri i forcave pėrfshinin myslimanė tė pa-interesuar nė politikė, por tė atashuar nga ndjenja simpatie ndaj ish-sovranit tė tyre qė ka tė ngjarė tė nėnkuptojė fiset e vendlindjes sė mbretit Zog nė rajonin e Matit.

Guerilėt zogistė tė cilėt hyjnė nė operacione luftarake me vrull tė madh ndahet nė grupe prej rreth 200-300 veta, qė ndahen mė tej nė skuadra qė udhėhiqen nga njė oficer dhe 25 luftėtarė. Grupet komandohen nga liderė tė vetė-emėruar tė grupit tė cilėt nga ana e tyre emėrojnė oficerėt e tyre dhe NGO-tė. Ato janė grupe nė Zall Herr (pranė Tiranės), Prezė, Shijak dhe Dibėr. Armatimet pėrbėhen nga revole tė tipit “Lewis”, mitralozė italianė dhe mortaja tė lehta. Veshmbathjet pėrfshinė uniformat ushtarake tė hedhura nga avionėt britanikė apo kėpucė ushtarake italiane, uniforma tė vjetra italiane dhe artikuj suplementarė. Njė pjesė e burrave veshin ēizme britanike apo italiane, por shumica duhet tė kėnaqen me sandalet e dhuruara nga dyqanxhinjtė nė Tiranė dhe nė vende tė tjera.

Ky oficer jugosllav vlerėson se numri i pėrgjithshėm i nacionalistėve tė organizuar nėn udhėheqjen e Kupit ėshtė 25 000, por druhet se ata po i kursejnė forcat pėr njė betejė tė mundshme me Jugosllavinė dhe Greqinė.


(Vijon nė numrin pasardhės)


Materiali ėshtė marrė nga arkiva britanike. Oficerė anglezė rrėfejnė Shqipėrinė gjatė dhe pas Luftės sė Dytė Botėrore dhe situatėn politike nė kėto momente.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=21784
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.11.2009, 11:06   10
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Arkiva britanike
Dėshtimi i aleatėve pėr tė bashkuar Shqipėrinė


Vlen pėr tu pėrmendur fakti se ēfarė mund tė bėhet pėr tė siguruar njė shkallė maksimale bashkėpunimi me shqiptarėt nė detyrėn e dėbimit tė gjermanėve qoftė pėr tė lehtėsuar zbarkimin aleat nga ajri, apo pėr ta bėrė atė tė panevojshėm.

Puna paraprake, e nevojshme nga ana jonė, ėshtė nė njė masė tė vogėl vetėm problem ushtarak. Kjo do tė thotė se ndėrsa shqiptarėve do t'u nevojiten armė, do tė jetė mė pak i nevojshėm thjesht furnizimi me armė sesa tė vendosim kujt dhe nė ēfarė kushtesh do tė bėhet furnizimi i tyre.

Nuk mund tė ketė gabim mė tė madh sesa tė supozohet se gjithēka qė duhet bėrė ėshtė t'u pompojnė armė partizanėve dhe tė varemi nga ata pėr tė bėrė detyrėn tonė. Arsyet pėr kėtė janė shkurtimisht si mė poshtė:

1- Lėvizja partizane nė Shqipėri nuk mund tė krahasohet me atė nė Jugosllavi. Nė Jugosllavi, Tito ka harmonizuar nacionalizmin dhe politikėn sociale. Kombet e Jugosllavisė janė shumė dhe premtimi i federalizmit dhe reformave radikale lejon kėdo; qoftė slloven, qoftė maqedonas qė tė bashkohet me partizanėt pa ushtruar dhunė ndaj patriotizmave lokale. Nė Shqipėri, ku ekzistenca e vetė shtetit duket nė rrezik pėr shumė arsye, lėvizja partizane luan rolin e pėrēarėsit nė vend qė tė bashkojė. Nacionalizmi atje ėshtė njė ēėshtje qejfi nė krahasim me pjesėn tjetėr tė Evropės, ndėrsa partizanėt nuk kanė arritur tė bindin nacionalistėt se ata janė nė gjendje apo do tė harmonizojnė reformėn sociale me pavarėsinė e Shqipėrisė.

2- Nė rast se (gjė qė nuk ka tė ngjarė tė ndodhė) do tė dėrgoheshin armė nė njė masė tė tillė, saqė partizanėt mund tė dėrrmonin ēdo element tjetėr nė vend sė bashku me ushtrinė gjermane, atėherė ne duhet ta ndihmojmė dhe jo ta pengojmė pushtimin gjerman. Ėshtė e qartė se gjermanėt nuk dėshirojnė tė shkatėrrojnė partizanėt, tė cilėt mund tė jenė duke luajtur lojėn e tyre. Pėr sa kohė qė linjat e komunikimit ruhen, ekzistenca e njė ushtrie partizane pėrbėn avantazh ndaj gjermanėve, meqenėse ajo ndihmon nė mbajtjen nėn kontroll tė Balkom-it dhe nacionalistėve tė tjerė tė papėrfshirė nė politikė dhe si rrjedhojė t'i binden asaj. Partizanėt nuk e kanė pėrfituar ende dhuntinė apo aftėsinė politike pėr tė diferencuar mes dikujt qė vepron si kolaboracionist me paramendim dhe qėllim tė keq dhe njė patrioti tė sinqertė dhe progresist, i cili pėrmes forcės sė rrethanave mbetet inaktiv apo e kufizon veten duke luajtur njė rol neutral. Sa mė tė fuqishėm tė bėhen partizanėt nė pjesėt e tjera tė vendit, - natyrisht deri nė njėfarė mase, pasi ata nuk mund tė fuqizohen deri nė dominimin e vendit, - aq mė shumė do t'i shtyjė intransigjenca e tyre politike elementet e moderuar pro-britanikė dhe pro-amerikanė nė duart e gjermanėve.

3- Partizanėt nuk kanė nė gjirin e tyre figura popullore dhe njė talent administrativ pėr tė siguruar mbėshtetje publike dhe pėr tė ruajtur qetėsinė nė prag tė njė pushtimi aleat. Ne do tė ishim tė pėrfshirė nė njė luftė civile gjatė tė cilės rebelėt do tė pėrfshinin me mijėra nga ata qė do tė uronin sinqerisht njė fitore tė aleatėve, ndėrsa forcat ku mbėshteteshim ne do tė na konsideronin si diēka me tė cilėn sillesh me njė tolerancė pėrēmuese.

4- Furnizimi vetėm i partizanėve do tė na hiqte nga duart fuqinė mė tė madhe bindėse qė zotėrojmė, - kapacitetin pėr tė pėrdorur burimet tona tė ushqimit, veshmbathjes dhe armėve si argument pėr rikthimin e unitetit kombėtar mbi bazat e njė pėrpjekjeje kundėr gjermanėve. Kjo do tė ishte kryekėput gabim nė kuadėr tė provave se a) elementėt e Balkom-it, sa vijnė e bėhen mė agresivė nėn pushtimin gjerman dhe se b) elementi zogist po fiton mbėshtetje tė gjerė popullore dhe gjashtė nga dhjetė prefektura tashmė raportohet se janė pothuajse plotėsisht besnike ndaj lėvizjes zogiste.

Ne po pėrballemi me disa mijėra gjermanė dhe kosovarė tė armatosur, - kėta tė fundit parashikohet tė zhvillojnė njė betejė tė dėshpėruar kundėr nesh dhe tė dy kėta mund tė shfarosen vetėm nėse ne do tė mund t'i shfrytėzojmė tė gjithė elementet jo tė kompromentuar nga mbėshtetja e Gjermanisė.

Neve na nevojiten partizanėt, formacionet e Kupit dhe rangjet dhe numri i luftėtarėve tė Balkom-it. Sė bashku ata mund tė formojnė njė "rreth tė hekurt" duke i rrethuar gjermanėt nė ultėsira dhe ēdo politikė qė nuk tenton nė fillim t'i bashkojė ata do tė sillte pėshtjellim nė vetvete.

Mendohet se mundėsia e njė bashkimi ėshtė mė e madhe tani sesa asnjėherė mė parė pėr arsyet e mėposhtme:

1- Lėshimet territoriale me tė cilat ėshtė manipuluar kaq shumė kohėt e fundit do tė kishin humbur shumė prej shkėlqimit tė tyre pėr shkak tė akteve tė kryera nga kosovarėt. Ka pasur gjithmonė njė element tė fuqishėm nė Shqipėri, duke pasur parasysh pikėpamjen se irredentizmi nuk duhet inkurajuar me qėllim qė tė ruhet miqėsia me Jugosllavinė dhe se nė vend tė pretendimeve tė reja territoriale nga ana e Shqipėrisė duhet tė thithen elemente tė dėshirueshme mes popullit tė Kosovės nėpėrmjet intensifikimit dhe kultivimit tė tokės sė tyre. Kjo pikėpamje duhet tė jetė shtrirė gjerėsisht muajt e fundit.

2- Rrjedha e luftės u tregon tė gjithė elementėve tė pasigurt se nuk ka asnjė shpresė nė politikėn e balancimit tė premtimeve tė aleatėve, tė cilėt janė nė prag tė fitores me premtimet e gjermanėve tė cilėt janė drejt humbjes sė sigurt.

3- Qė prej Konferencės sė Teheranit, partizanėt kanė humbur bazat pėr shtrirjen e ndikimit tė tyre qė nėnkuptonte mosmarrėveshje mes britanikėve dhe amerikanėve nga njėra anė dhe njė Bashkimi Sovjetik tė angazhuar pėr njė revolucion botėror nga ana tjetėr. Meqenėse kundėrshtarė me popullaritet tė regjimit zogist, si peshkop Noli e pranuan mbretin Zog si liderin e pėrkohshėm tė periudhės sė luftės, ai sėrish njihet tė jetė ashtu siē ka qenė, nė fakt pėr njė kohė tė gjatė, figura qendrore nė skenėn shqiptare. Si i tillė, njohja e kėtij statusi ėshtė maksimumi qė mund tė parashikojnė edhe vetė zogistėt gjatė luftės. Nga ana tjetėr, garancitė e dhėna nga Zogu se e ardhmja e regjimit do tė vendoset nga populli dhe fakti se aleatėt janė nė gjendje tė shohin se kėto rrethana janė realizuar, mundėson qė partizanėt tė fundosin pretendimet e tyre ekstreme pėr njė tė mirė tė pėrbashkėt pa dyshimin se ata do ta gjejnė veten nė disavantazh pas luftės.

Theksohet nė kuadėr tė kėtyre konsideratave se nuk duhet t'i jepet mbėshtetje ndonjė elementi tė vetėm nė kurriz tė pjesės tjetėr, por se avantazhet tona tė konsiderueshme dhe nė rritje duhen shfrytėzuar pėr tė rikrijuar unitetin nė Shqipėri dhe si rrjedhojė, pėr tė bėrė tė mundur rikthimin e prestigjit tek aleatėt dhe shpėtimin e qindra jetėve tė aleatėve nė muajt nė vazhdim.


(Vijon nė numrin pasardhės)


Materiali ėshtė marrė nga arkiva britanike tė Luftės sė Dytė Botėrore. Agjentėt anglezė qė morėn pjesė nė operacionet e forcave aleate nė vendin tonė mbajtėn ditar pėr gjithė zhvillimet e Luftės, ku tregohet skena politike e Shqipėrisė sė viteve 1943-44 dhe roli i forcave politike nė luftė

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=21805
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.11.2009, 11:17   11
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Dy shkrimet e tjera tė serisė qė pasuan kėtė sipėr janė retorikė politike dhe jo raportime britanike nga terreni kėshtu qė s'paraqesin interes pėr t'i sjellė kėtu.

Si gjithmonė gazetaria shqipfolėse ka probleme me pėrmendjen e burimeve qė tė merret vesh kush i ka shkruar kėto mė sipėr, kur, kujt dhe ku i ka shkruar. Kėshtu qė nuk kanė referencė tė mirėfilltė, pra duhen marrė me njėfarė rezerve si material i paverifikuar.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 19:54.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.