Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Arsim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 9.11.2009, 20:32   1

Shkrim i cituar Arsimi shqiptar nė koloni


Mbulim.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.11.2009, 20:33   2

Shkrim i cituar Kretė: Hapen 4 shkolla shqipe


Citim:
Hapen shkolla shqip nė Greqi

Nuk ėshtė shteti shqiptar qė ka ndėrmarrė njė nismė tė tillė e madje, nuk ka siguruar as abetaret e kėrkuara nga Shoqata Shqiptare e Kretės, e cila ėshtė nismėtarja e hapjes sė shkollave shqip nė Greqi. Deri mė sot janė ēelur 4 vendbanime tė ishullit grek, me nismėn e kryetarit tė kėsaj shoqate, z. Astrit Jolla.

Duke folur pėr “standard”, z. Jolla sqaron pėr nismėn qė ka ndėrmarrė dhe pengesat qė ka hasur deri mė sot. Ai e nisi kėtė hap tė rėndėsishėm pėr shqiptarėt nė Greqi, nė kryeqendrėn e ishullit tė Kretės, Iraklio.

“Nuk ėshtė e lehtė, por dhe jo e pamundur pėr kėtė pėrpjekje, pėrveē mbėshtetjes sė shqiptarėve, kam pasur pėrkrahje shumė tė madhe edhe nga ana e grekėve, sot p.sh. isha gjithė ditėn nė qytetin e Malies duke vrapuar nėpėr zyra tė ndryshme tė dy bashke me drejtorin e shkollės, me z. Mihali Belivanaqis. Janė njerėz shumė tė zgjuar dhe shumė tė mirė vendasit, jam i kėnaqur qė jetoj mes tyre. Nė kėtė qytet do tė fillojmė mėsimet shqip javės tjetėr rreth 47 nxėnės. Tė shohim se ēfarė do tė bėhet nesėr pėr Qershonjėzėn, ku janė regjistruar 68 nxėnės”, - thotė ai pėr “standard”.

Deri mė sot janė mė shumė se 160 nxėnės qė janė regjistruar nė kėto shkolla.

“Numri i nxėnėsve deri nė kėtė moment, sepse ēdo ditė ndryshon, ėshtė: 26- Iraklio, 20- Profitilia, 47- Malia dhe 68 Qershonjėza. Nė Iraklio jemi mė keq, por ... tė shohim, kam besim qė do tė shkojė mirė edhe kėtu”, - na thotė, z. Jolla.

E nė tė gjithė kėtė nismė qė shumėkush mendon se ia vlen, shteti shqiptar duket inekzistent. Z. Jolla erdhi nė Tiranė, u interesua e priti pėrgjigje, e cila deri tani nuk ka ardhur.

“Problemet janė shumė, - thotė, - por ajo qė mė ka bėrė mė shumė pėrshtypje, ėshtė interesimi tepėr i dobėt i qeverisė shqiptare pėr emigrantet, pasi prita rreth 1 muaj pėr tė marrė librat nė Shqipėri, abetaret i mora me lekėt e mia, rreth 150 copė, hėpėrhė nuk dua tė flas mė shumė pėr kėtė temė, pres...”

E i vetmi apel qė ai bėn, ėshtė pagesa e mėsuesve, qė nuk mund tė pėrballohet nga shoqata qė drejton.

“Pėr sa i pėrket stafit, nuk kemi pasur vėshtirėsi pėrveē pagesės qė duhet tė pėrgjigjet qeveria shqiptare”, - na thotė ai.

Z. Jolla jeton prej 15 vjetėsh nė Greqi dhe tashmė i ėshtė pėrkushtuar njė ēėshtjeje tė shumėkėrkuar nga shqiptarėt qė jetojnė nė shtetin fqinj, por shumė pak tė prekur nga politika shqiptare.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=23506
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.1.2010, 22:50   3
Citim:
Shqipėria harton Abetare dhe Histori pėr fėmijėt e emigrantėve

Pėr fėmijėt e emigrantėve shqiptarė do tė hartohen libra tė veēantė tė Abetares dhe tė Historisė sė Shqipėrisė. Ka qenė ky premtimi qė ministri i Arsimit dhe Shkencės sė Shqipėrisė, Myqerem Tafaj, i ka dhėnė Forumit tė Komunitetit Shqiptar nė Angli tė pėrbėrė nga 14 shoqata gjatė njė vizite qė ka zhvilluar nė Britaninė e Madhe.

Nė kėtė takim, ministri Tafaj u njoh me situatėn e mėsimdhėnies dhe mėsimnxėnies tė fėmijėve shqiptarė qė jetojnė nė Angli. Ai premtoi shumė shpejt pėrgatitjen e njė teksti tė veēantė pėr nxėnėsit shqiptarė atje duke u shprehur se: “Do tė hartojmė me njė grup ekspertėsh, si dhe me angazhimin e mėsuesve emigrantė, njė tekst tė veēantė dhe tė mirėfilltė tė librave tė Abetares dhe Historisė sė Shqipėrisė, pėr tė qenė sa mė tėrheqės pėr fėmijėt qė jetojnė dhe mėsojnė jashtė Shqipėrisė”.

Pėr t’u ardhur nė ndihmė komuniteteve shqiptare kudo qė ndodhen, ministri Tafaj, theksoi se, ky tekst do tė jetė i hartuar nė nivele bashkėkohore dhe nė bazė tė teknologjisė sė informacionit.

Kreu i arsimit shpjegoi se shumė shpejt do tė shpallet edhe konkursi pėr tė pėrzgjedhur autorėt qė do tė hartojnė kėto tekste.

Nė Britaninė e Madhe jetojnė rreth 100.000 emigrantė shqiptarė, prej tė cilėve 1000 janė fėmijėt qė mėsojnė gjuhėn dhe historinė e Shqipėrisė nė klasat shqipe. 14 shoqata tė Forumit tė Komunitetit Shqiptar nė Angli operojnė nė projekte tė ndryshme pėr tė gjithė komunitetin shqiptar jashtė atdheut, por kryesisht nė shkollat shqipe atje.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,9,8649
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.1.2010, 17:10   4
Citim:
Greqi, mėsuesja nė gjyq pasi jepte shqip

Athinė - Autoritet greke pritet tė nisin sot procesin gjyqėsor ndaj njė mėsueseje qė u mėsonte gjuhėn shqipe fėmijėve emigrantė nė Athinė.

Stela Protonariu ėshtė paditur nga njė koleg i saj me arsyetimin e vetėm se u mėsonte fėmijėve gjuhėn shqipe. Procesi pritet tė nisė, edhe pse mėsimet janė zhvilluar nė pėrputhje tė plotė me praktikat e vendeve tė tjera tė Bashkimit Evropian.

Ndėrkohė, nė mbėshtetje tė mėsueses sė gjuhės shqipe kanė dalė shumė prindėr dhe kolege tė saj.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...litet&nr=10378
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.5.2010, 15:14   5
Citim:
“Shteti shqiptar tė paguajė 4800 mėsuesit shqiptarė nė Greqi”

Intervistė me z.Jovan Mėhilli, drejtues i Kėshillit Pedagogjik tė Mėsuesve tė Gjuhės Shqipe nė Greqi


Ai ėshtė i pari shqiptar qė ka folur nė Parlamentin grek, duke guxuar tė mbrojė me ndjenja tė forta patriotizmi ēėshtjen e mėsimit tė gjuhės shqipe pėr fėmijėt emigrantė shqiptarė nė Greqi.

“Njė ēėshtje kombėtare e quan z.Jovan Mėhilli, mėsimin e gjuhės amė pėr fėmijėt e emigrantėve tanė nė Greqi. Si drejtues i Kėshillit Pedagogjik tė Mėsuesve tė Gjuhės Shqipe nė Greqi, ai ka sakrifikuar 10 vite nga jeta e tij pėr ti dhėnė jetė njė shoqate nė mbrojtje tė gjuhės shqipe nė njė shtet tė huaj.

Pėr 10 vite me radhė ai ėshtė rropatur tė krijojė Shoqatėn e Mėsuesve Shqiptarė, duke mbledhur jo pa qėllim mėsues nga tė gjitha qytetet shqiptare, qė nga Vermoshi e deri nė Konispol, sepse kjo, siē thotė ai, tregon qartė se e gjithė Shqipėria ėshtė pro mėsimit tė gjuhės amė pėr fėmijėt emigrantė.

Kėtyre mėsuesve u ėshtė dashur tė pėrballen edhe me gjyqe greke pėr tė mbrojtur “tė vetėm” ēėshtjen e gjuhės shqipe, dhe fundi ka rezultuar fitore e dyfishtė pėr ta.

Por si janė shpėrblyer dhe motivuar kėta mėsues nga shteti shqiptar, ēfarė po bėn shteti shqiptar dhe konkretisht MASH pėr tė mbrojtur dhe ndihmuar mėsuesit shqiptarė nė Greqi. Deri mė tani asgjė. Pėr 10 vite me radhė ata kanė marrė vetėm premtime dhe vlerėsime morale nga ministrat shqiptarė. Jo vetėm qė nuk ėshtė mundėsuar njė rrogė pėr kėta mėsues, por as tekste shkollore nuk ka, ndihma ka qenė qesharake: 400 abetare pėr 120 mijė fėmijė?!


Zoti Mėhilli, ju jeni drejtues i Shoqatės sė Mėsuesve Shqiptarė nė Greqi, na tregoni se kur dhe si ėshtė themeluar ky grupim dhe cilat janė objektivat tuaj?

Qysh nga viti 1998 u krijua bėrthama e parė e kėtij grupimi tė mėsuesve shqiptarė nė Greqi, kursi apo grupi i parė i mėsimit ėshtė hapur mė 7 mars 2001 nė Selanik, ndėrsa tani janė 60 kurse gjithsej, tė shpėrndara nė tė gjitha qytetet kryesore tė Greqisė.

Ne kemi mundur tė krijojmė Kėshillin Pedagogjik me mėsues tė gjuhės shqipe ku janė kryer edhe disa seminare. I pari seminar u bė nė Athinė, i dyti nė Selanik, i treti nė Korinthi, ndėrsa i katėrti diskutim do tė vendoset pėr nė Athinė ose Kretė, sepse duhet tė kalohet njė lloj testimi.

Ne kemi marrė pjesė nė tre seminare tė Diasporės nė Durrės nė vitin 2007, nė vitin 2008 nė Strugė tė Maqedonisė, nė 2009-ėn nė Mitrovicė tė Kosovės, ndėrsa seminari i radhės pritet tė zhvillohet nė muajin korrik tė kėtij viti nė qytetin e Vlorės.


Sa mėsues japin mėsim nė kėto kurse dhe a paguhen ata?

Mua, personalisht, mė kanė treguar disa pedagogė grekė, tė cilėt japin mėsim tė gjuhės greke nė Gjermani, se paguhen me dy rroga mujore nga shteti grek. Ndėrsa mėsuesit shqiptarė nė Greqi, prej 10 vitesh punojnė vullnetarisht pėr dhėnien e mėsimit tė gjuhės shqipe tė 120 mijė fėmijėve tė emigrantėve shqiptarė nė Greqi. Kolegėt tanė grekė u ēuditėn, ndėrsa mėsuan pėr situatėn tonė. “Ju duhet tė shėnoheni nė historinė botėrore”,- na thanė ata.

Jo tė gjithė e dinė faktin qė mbi 120 mijė fėmijė tė emigrantėve shqiptarė janė ulur nė bankat e shkollave greke dhe mėsojnė gjuhėn vendase, atė greke.

Kėta fėmijė i pėrkasin sistemit 9-vjeēar, pa llogaritur numrin e studentėve dhe tė njė liceu tjetėr 9-vjeēar. Nėse bėjmė njė konvertim, pėr kėta 120 mijė fėmijė duhen tė paktėn mbi 4 mijė mėsues.

Por qė tė sistemohen nė shkolla nė ndėrtesa duhen deri nė 150 shkolla apo ndėrtesa me 2 deri nė 3 kate, do tė duhen mbi 4 mijė e ca mėsues, plus materiale tė tjera shkollore si banka dhe karrige, plus librave, pra tė kthyera nė vlerė leku do tė duhen miliona euro.

Nė Greqi fėmijėt shqiptarė mėsojnė nė klasa tė pėrziera me fėmijė grekė dhe tė komuniteteve tė tjera, por tė gjitha i kanė gati, duke nisur qė nga librat e shkollės e deri te ēanta e shkollės, nė tė gjithė ciklin e detyruar, (6-vjeēar).

Fėmijėt tanė janė nga mė tė mirėt nė Greqi, kanė shkėlqyer nė shumė olimpiada, tė matematikės fizikės e lėndė tė tjera. Shteti grek, aktualisht, nuk ka njė ligj qė tė pėrgjigjet apo tė detyrohet ligjėrisht pėr mėsimin e emigrantėve nė gjuhėn amė.

Konventat janė firmosur, por nuk janė detyrim pėr shtetin grek, ēdo shtet e zbaton konventėn nė kohėn e duhur dhe kur ai ka mundėsi ekonomike etj.


A janė ndaluar apo pėrndjekur mėsuesit shqiptarė qė japin mėsim nė gjuhėn shqipe nė Greqi? Mund tė na tregoni ndonjė rast?

Po, ka ndodhur. U bė njė gjyq mė 22 janar tė kėtij viti (2010) pėr njė mėsuese shqiptare nga Vlora, e cila jepte mėsim nė gjuhėn shqipe, si dhe ndaj drejtoreshės sė shkollės. Zysha shqiptare jepte mėsim tė gjuhės shqipe nė njė shkollė greke dhe drejtori grek e dėnoi si shkelje kėtė pėrpjekje tė saj.

Nė kėtė shkollė u grupuan 125 fėmijė shqiptarė qė mėsonin shqip, nė fundjavė, duke shfrytėzuar ambientet e shkollės greke. Pėr kėtė, drejtori i ngriti padi pėr ndjekje penale mėsueses shqiptare dhe ish-drejtoreshės qė e kishte qenė para drejtorit nė fjalė.

Sipas tij, mėsuesja dhe ish-drejtoresha kishin shkelur rregullat, duke shfrytėzuar shkollėn greke pėr ti dhėnė mėsim njė komuniteti (nė kėtė rast shqiptarėt) qė tė mėsonin gjuhėn amė (shqipe).

U zhvillua seanca gjyqėsore sipas rregullave, dhe prokurori i kėsaj ēėshtjeje deklaroi paraprakisht se nuk e kuptonte se ēfarė ligji kishin shkelur kėto dy mėsuese, ai gjykoi dhe tha se ēdo tė ndodhte, nėse njė rast i tillė do tė pėrsėritej me mėsuesit grekė nė Gjermani, SHBA, apo shtete tė tjera, nėse ata kėrkonin tu mėsonin greqisht emigrantėve grekė. Pra, ngriti pyetjen se ēdo tė ndodhte, do tė diskriminoheshin, do tė dėnoheshin, do tė persekutoheshin.

Sipas tij, nuk kishte asgjė tė keqe nėse kėta njerėz donin tė mėsonin gjuhėn e nėnės. Pėr tė, ky diskriminim u pėrket shekujve tė kaluar, prokurori mbėshteti ēėshtjen e mėsueses shqiptare dhe tha se njė akt i tillė, pėrkundrazi, duhej dekoruar.

Por jo vetėm kaq, vendimi i gjykatės pro mėsueses shqiptare u pėrshendet publikisht edhe nga ministrja e Arsimit nė Greqi, Ana Dhiamantopullos. Mė pas, ne shqiptarėt dolėm me njė shkrim: “Fitoi gjyqi i gjuhės shqipe”.

Po kjo ėshtė ēėshtje orėsh dhe ne presim ligjėrimin e Shoqatės sė Mėsuesve Shqiptarė nė Greqi, qė tė mos kemi probleme me ligjin, siē ndodhi edhe me rastin e mėsueses nga Vlora. Ne, nga njė Kėshill Pedagogjik tė paligjėruar, krijuam statutin tonė, futėm dokumentet nė gjykatė dhe vendosėm ta ligjėrojmė dhe ta quajmė shoqatėn tonė “Shoqata e Mėsuesve Shqiptarė nė Greqi”, duke hequr kėsisoj fjalėn emigrantė dhe jo pa qėllim, pasi nė tė ardhmen kjo fjalė nuk do tė vlejė mė, ajo ėshtė kalimtare, kur shqiptarėt tė integrohen nė BE dhe tė asimilohen sė qeni emigrantė, fjala emigrantė, njė ditė, nuk do tė kėrkohet mė.

Ndėrsa kjo shoqatė duhet tė trashėgohet nė brezat qė do tė vijnė dhe puna jonė nuk duhet tė harrrohet, por tė trashėgohet. Ky emėr do tė ketė njė jetėgjatėsi me shekuj, sepse kėtė organizim qe ne kemi bėrė plot sakrifica, nuk mund ta bėjnė nipėrit tanė.


Po si ėshtė rregulluar stafi i Shoqatės suaj?

Ne kemi mbeldhur mėsues nga tė gjitha qytetet e Shqipėrisė: Tiranė, Elbasan, Fier, Gjirokastėr, Himarė, Dropull (minoritet) e deri nė Tropojė etj. Kėta mėsues janė nismėtarė tė kushtetutės (statutit tė shoqatės), sepse tė gjithė kėta e duan gjuhėn shqipe.

Mėsuesit dhe grupet me nxėnės janė shpėrndarė kudo nė Greqi, Athinė, Samos, Kretė, Janinė, Janica etj, pothuajse kemi “pushtuar” tė gjithė Greqinė, nuk ka fshat nė Greqi qė tė mos ketė njė grupim me tė paktėn 10 fėmijė shqiptarė. Madje, njė mėsues nė fshtain Saranthi, veē fėmijėve shqiptarė, nė grupin e tij ka edhe fėmijė grekė, tė cilėt kanė dėshirė tė mėsojnė shqip.

Ju rrėfej se atje u festua 7 Marsi me fėmijėt shqiptarė bashkė me ata grekė (por 70 % e tyre janė me origjinė arvanitase). Por edhe prindėrit e kėtyre fėmijėve janė shumė tė afruar me familjet shqiptare.


Nė njė farė mėnyre, ju po thoni se ka edhe shtetas grekė qė janė tė interesuar, qoftė edhe pėr kulturė, tė mėsojnė gjuhėn shqipe nga mėsues shqiptarė?

Po, veē fėmijėve ka edhe tė rritur, madje, njerėz intelektualė me profesion juristė, doktorė, ekonomistė etj. Ata kanė shfaqur interes pėr tė mėsuar gjuhėn shqipe, pėr tė cilėt ne kemi krijuar dy grupe tė veēanta pėr mėsimin e gjuhės shqipe. Madje, ata janė ofruar qė ti paguajnė vetė mėsuesit qė u japin mėsim nė shqip.

Nė takimin e fundit qė unė kam bėrė me njė avokat grek, ne kemi biseduar nė shqip, sepse ai kishte mėsuar shqip prej dy vitesh tashmė.


Ardhja juaj nė Tiranė ishte jo pa qėllim, ju keni disa probleme serioze pėr tė cilat kėrkoni mbėshtetjen e MASH dhe tė qeverisė shqiptare. Konkretisht, cilat janė kėrkesat tuaja drejtuar Ministrisė sė Arsimit?

Kėto kėrkesa janė pėrsėritur pėr dhjetė vite me radhė, ku primarja pėr ne ėshtė ngritja e njė drejtorie emigracioni nė Ministrinė e Arsimit dhe tė Shkencės, qė tė merret me mėsimin plotėsues tė gjuhės shqipe nė Diasporė dhe nė Emigracion, pasi janė 1/5 e familjeve shqiptare atje, me mbi 500 mijė fėmijė shqiptarė qė duan tė mėsojnė gjuhėn amtare.

Kush do tė interesohet pėr kėta fėmijė qė duan tė mėsojnė shqip? Vetė qeveria greke nė Ministrinė e Arsimit ka gjysmėn e katit pėr grekėt nė emigrim, ndėrsa mėsuesit qė mėsonin greqisht jashtė vendit, trajtoheshin me dy rroga shteti nė muaj dhe dy paga shpėrblim nė vit, udhėtimet i kanė falas dhe 20 ditė pushim nga shteti. Ndėrsa ne shqiptarėt e premė biletėn me lekėt tona, sepse shteti ynė nuk sponsorizon asgjė.

Ne kemi kėrkuar qė kjo drejtori, qė do tė ngrihet, tė jetė funksionale dhe tė mos varet politikisht, ēka do tė thotė se kėta njerėz specialistė qė do tė punėsohen, tė mos ndryshojnė, sepse sa herė qė unė kam ardhur nė Shqipėri, kam gjetur katėr specialistė tė ndryshėm nė 3 vite, tė cilėt, nėse vazhdojnė tė ndryshohen, duhet tė njihen nga e para me problematikėn tonė.

Mėsimi i gjuhės shqipe bėhet pasdite, privatisht ose nė fundjavė, kur nuk nxėnėsit kanė mėsim tė detyruar, sepse paradite fėmijėt shqiptarė mėsojnė nė shkollat greke dhe ndjekin mėsimin normal.

Ne kemi planifikuar qė, duke u mbėshtetur nė njė marrėveshje tė 4 nėntorit tė vitit 1998 ndėrmjet dy ministrive tė Arsimit Shqipėri-Greqi, tė firmosur nga dy ministrat e asaj kohe, ( ku ministri ynė ishte Ethem Ruka), unė kam qenė nė atė grup ku ishim tė ftuar dhe nė njė nga pikat e kėsaj marrėveshje qė u frimos mes dy shteteve fqinje, thuhej se do tė shikohej mundėsia e mėsimit tė gjuhės shqipe pėr fėmijėt emigrantė shqiptarė nė Greqi, por ndėrkohė reciprokisht edhe qeveria jonė kishte tė njėjtat detyrime edhe pėr palėn greke, ku pala greke nguli kėmbė nė kėtė ēėshtje dhe i realizoi.

Pra hapi shkolla greke nė Shqipėri atje ku vetė Greqia dėshironte (pėrfshirė edhe Himarėn), pėr ne kjo nuk ėshtė shqetėsuese, por pala greke, duke shfrytėzuar indiferentizimin e palės sonė, nuk bėri asgjė nė realizimin e kėsaj pike tė kontratės, dhe ne kėrkojmė qė kjo pikė e marrėveshjes tė rinovohet dhe qė mėsimi plotėsues i gjuhės shqipe me fėmijėt e shqiptarėve nė Greqi tė zyrtarziohet pėrkundrejt njė orė e gjysmnė deri nė dy orė nė javė nė shkollat greke.

Mėsimi i gjuhės greke nė zonat qė ata pretendojnė se janė minoritet organizohet, drejtohet dhe paguhet nga shteti shqiptar, atėherė tė njėjtėn gjė kėrkojmė dhe ne, sepse edhe afati kohor ėshtė konsumuar dhe ne nuk mund tė jemi tėrė jetėn emigrantė, shumė shqiptarė kanė mbushur 10 vjet nė Greqi dhe kanė tė drejtė tė marrin nėnshtetėsinė shqiptare.


Duke qenė se deri mė tani nuk keni pasur mbėshtetje nga tė dyja shtetet pėr tė siguruar ndėrtesa shkollore, atėherė si i keni siguruar ambientet, ku zhvillohet mėsimi i shqipes pėr emigrantėt shqiptarė?

Aktualisht, ambientet i kemi siguruar privatisht, me forcat tona, edhe me njohjet tona shoqėrore, pėr shembull, nė Selanik na lejuan tė hyjmė nė ambientet e Universitetit, nė njė tjetėr qytet na ka liruar njė ambient Bashkia, edhe nė Korinthi kemi pėrfituar ambiente nė kėtė mėnyrė, nė Athinė njė zotėri shqiptar, L.Koka, (qė e falenderojmė), na ka liruar njė ambient privat pėr ta shfrytėzuar si klasė mėsimi tė gjuhės shqipe, madje edhe me tė gjitha kushtet e nevojshme, edhe njė ēift amerikan na ka lėnė njė kat tė tėrė nė dispozicion.

Por mėsimi i gjuhės shqipe ėshtė kryer edhe nė shtėpi, nė familjet e emigrantėve shqiptarė. Pėr ne ėshtė e rėndėsishme qė edhe njė fėmijė i vetėm tė shpėtojė, dhe tė mėsojė gjuhėn e nėnės, ky ėshtė organizimi ynė me plot sakrifica. Ministrja greke ka deklaruar publikisht qė do tė na ndihmonte me ambiente, (nė njė takim qė ne patėm).

Pra ne kėrkojmė qė njė orė mėsimi nė shqip tė paguhet dhe tė jetė e njėvlefshme me njė orė mėsimi kėtu nė Shqipėri, ne nuk duam superpagesa. Shkurt, kėrkojmė qė puna e mėsuesit tė vlerėsohet.

Gjithashtu, kėrkojmė qė koha apo orėt e punės qė mėsuesi jep mėsim, tė llogaritet si vjetėrsi pune (pėr pension pleqėrie). Gjithashtu, kėrkojmė qė tė ketė tekste tė veēanta pėr mėsimin plotėsues tė gjuhės shqipe nė emigracion dhe nė Diasporė, sepse duhen mė tė integruar dhe mė plotėsuese.

U kemi thėnė shtetarėve tanė qė ju e keni pėr detyrė ti hartoni kėto tekste ose, nėse nuk mundeni ti bėni, na i lini neve, na jepni neve tenderin me konkurrim, kush tė meritojė le tė fitojė.

Ne kėrkojmė njė dokument ligjor (dėftesė) i cili tė faktojė qė njė fėmijė, i cili mbaron kėto kurse tė gjuhės shqipe, tė certifikohet dhe tė tregojė qė ėshtė i aftė tė zotėrojė kėto njohuri.

Nė takimin qė ne patėm me zv.ministren e Jashtme shqiptare, Edit Harxhi, na u premtua ngritja e njė Qendre Kulturore Shqiptare nė Greqi pėr vitin qė vjen, ku ne tė kemi zyrat tona qendrore nė Greqi, qė tė drejtojmė tė gjithė sistemin, sepse tashmė jemi tė ligjėruar, sepse ne tashmė kemi njė stemė tė ligjėruar, njė vulė tė ligjėruar, kodin tonė, se kudo qė tė vemi, tė themi qė unė jam mėsues nė kėtė shoqatė shqiptare.

Pra, mjafton tė thuash kodin dhe emri yt dhe funksioni tė del nė program nė ēdo vend tė Evropės qė do tė takojė tė vizitosh, dhe e gjithė kjo punė ėshtė bėrė vullnetarisht, tė gjitha kėto sa pėrmenda mė sipėr, ne i kėrkuam nga shteti shqiptar dhe ne i bėmė prezente edhe nė MASH dhe i lamė gjithė dokumentacionin e nevojshėm pėr tė mbėshtetur kėto kėrkesa, sepse kjo nuk ėshtė njė ēėshtje personale, por njė ēėshtje kombėtare.

Zonja Harxhi pranoi se tė gjitha kėto janė tė vonuara dhe se do tė konkretizohen shumė shpejt, ajo na tha se “unė do tė jem pjesė e stafit tuaj dhe do ti kėrkoj kėto kėrkesa njė mė njė”.

Gjithashtu, nė vijim tė kėrkesave tona kėrkuam njė Konsullatė nė Kretė, sepse shqiptarėt vuajnė shumė aty, janė gati 100 mijė shqiptarė dhe 22 mijė fėmijė dhe Harxhi na premtoi qė deri nė janar 2011 do tė jetė gati kjo konsullatė.

Pra, ardhja jonė kėtu ishte pėr ti tundur edhe njė herė organet tona qeveritare, qė tė lėvizin dhe tė realizojnė kėrkesat tona. Ėshtė qesharke qė neve na japin nė vit vetėm 300-400 abetare pėr mijėra fėmijė qė duan tė mėsojnė shqip.

Kėrkesa pėr tekste shkollore u ėshtė drejtuar ministrive pėrkatėse me numėr protokolli, nė emėr tė 4800 mėsuesve tė gjuhės shqipe. Pra ne kėrkojmė pėr fėmijėt shqiptarė mėsim plotėsues, qė do tė thotė pak program nga gjuha, letėrsia, historia, gjeografia shqipe dhe pak njohuri pėr Kosovėn.


Nisur nga pėrvoja juaj pedagogjike nė Greqi, a mund tė na thoni nėse diskriminohen studentėt shqiptarė nė dhėnien e titujve tė diplomave? A ėshtė e njėjtė diploma qė marrin studentėt shqiptarė me studentėt grekė nė momentin e diplomimit?

Jo, absolutisht, nuk ka diskriminime dhe ndarje tė tilla, por problemi qėndron vetėm te puna. Diploma si format nuk ndryshon as nga ngjyra, as nga forma dhe as nga madhėsia e gėrmave. Diksriminimi ndodh nė momentin e punėsimit nė profesionin pėr tė cilin kanė mbaruar universitetin studentėt shqiptarė, ose kėrkohet si kusht qė njėri nga prindėrit tė ketė origjinė greke.

Unė para dy vjetėsh mbajta njė fjalim nė Parlamentin grek, me ftesė tė vetė kryetarit tė Paralamentit, (fjalim qė ėshtė dhėnė edhe nė TV greke), dhe di qė jam i pari shqiptar qė kam hyrė dhe kam folur nė Parlamentin grek), pėr ēėshtjen e emigrantėve shqiptarė nė Greqi. Unė kam krijuar bindjen se opinioni qytetar dhe politika greke mban qėndrim shumė pozitiv pėr emigrantėt shqiptarė, ndėrsa rastet e racizimit ekzistojnė, por nuk mund tė pėrgjithėsohen. Kjo, pasi edhe nė Shqipėri, brenda vetė shqiptarėve, ka grindje dhe konflikte pėr prona, martesa etj.

Greqia dihet qė e ka tė theksuar racizimin, pasi ata i mbrojnė shumė ēėshtjet kombėtare, por ne flasim pėr politikė dhe pėr njerėz intelektualė tė shoqėrisė greke.

http://www.ballkan.com/index.php?pag...ws&newsID=5641
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.9.2010, 20:23   6
Citim:
Shkollat shqipe nė Greqi rrezikojnė mbylljen

Kėtė vit shkollor rrezikohet tė dėshtojė hapja e shkollave tė mėsimit plotėsues tė gjuhės shqipe nė Greqi. Kjo ka qenė deklarata e mėsuesve tė cilėt japin leksione shqipe falas pėr fėmijėt e emigrantėve shqiptarė nė Greqi.

Prej afro 15 vitesh, mbi dhjetėra mėsues shqiptarė japin mėsim vullnetarisht nė Greqi pėr fėmijėt e familjeve emigrante shqiptare.

“Ky rrezik vjen pėr shkak se nuk na kanė ardhur tekstet mėsimore dhe disa materiale tė tjera shkollore, qė kėshilli ynė i ka kėrkuara Ministrisė sė Arsimit dhe Ministrisė sė Jashtme nė Shqipėri. Kėrkesa pėr tekste ėshtė bėrė qė nė datėn 11 maj 2010 dhe tashmė duhet tė ishte mbyllur, pasi shkolla nis nė muajin tetor”, sqaroi kreu i Kėshillit tė Mėsuesve Shqiptarė nė Greqi, Jovan Mėhilli.

Sipas tij, kėrkesat kanė qenė pėr “Abetare” dhe “Paraabetare”, tekste tė gjuhės shqipe, komplete mjetesh mėsimore pėr ciklin e ulėt, programe tė unifikuara pėr mėsimin plotėsues tė gjuhės shqipe, metodika nė ndihmė tė mėsuesit, regjistra, harta, amza.

Kėshilli Pedagogjik i Mėsuesve Shqiptarė nė Greqi ka ngritur publikisht shqetėsimet e tyre lidhur me problematikat e mėsimit tė gjuhės shqipe nė vendin fqinj.

Kėshilli Pedagogjik i Mėsuesve tė Emigrantėve Shqiptarė nė Greqi aktualisht pėrfshin mbi 300 mėsues, tė cilėt u mėsojnė vullnetarisht gjuhėn shqipe fėmijėve tė emigrantėve, u drejtohen gjithė faktorit politik, institucioneve shtetėrore, medias dhe shoqėrisė civile.

Nė njoftimin zyrtar, mėsuesit i drejtohen pėr ndihmė pėr pėrmirėsim tė gjendjes Ministrisė sė Arsimit dhe Ministrisė sė Jashtme.

“Prandaj ne mėsimdhėnėsit e shqipes me tė drejtė u drejtohemi drejtuesve tė Ministrisė sė Arsimit dhe tė Ministrisė sė Jashtme qė tė plotėsojnė urgjentisht kėrkesat tona pėr tekste e mjete mėsimore, me dėshirėn e mirė qė viti mėsimor 2010-2011 tė nisė normalisht, sepse ēdo vonesė ėshtė mungesė pėrgjegjėsie prej tyre”, thuhet nė njoftim.

Njė tjetėr problematikė e parashtruar nga mėsuesit ėshtė edhe dėshtimi i pjesėmarrjes sė mėsuesve tė gjuhės shqipe nė Greqi, nė seminarin e Vlorės, 26-28 korrik 2010.

“Kėrkesėn pėr pjesėmarrjen e mėsuesve tanė nė kėtė seminar qė organizohet ēdo vit, ia kemi dėrguar MASH-it qė nė fillim tė muajit qershor tė kėtij viti. Ndėrsa njoftimi zyrtar nga MASH-i na erdhi pasi seminari nė fjalė kishte pėrfunduar”, deklaroi Mėhilli. Sipas tij, kjo solli pamundėsinė e pjesėmarrjes nė kėtė seminar.

“Duke mbetur nė pritje tė realizimit tė sa mė sipėr, dėshirojmė t’ju sigurojmė se pavarėsisht nga rrethanat, mėsuesit emigrantė tė organizuar nė Kėshillin Pedagogjik nė Greqi, nuk do tė ndėrpresin asnjėherė pėrpjekjet e tyre pėr realizimin e misionit fisnik e atdhetar pėr ruajtjen e identitetit kombėtar tė qindra mijėra fėmijėve e tė rinjve nė Greqi, nėpėrmjet mėsimit tė gjuhės amtare”, kanė sqaruar mėsuesit.

Arsimtarėt theksojnė se janė tė bindur se mosplotėsimi i kėrkesave tė tyre vjen jo nga “varfėria” e shtetit shqiptar, por nga mungesa e njė strategjie “kombėtare” pėr ruajtjen e identitetit e mėsimin e gjuhės shqipe nė diasporė.

http://216.75.13.41/index/sociale/07...34a763ed5.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.9.2010, 14:15   7
Citim:
Tekstet mėsimore u gjetėn nga shoqėria civile dhe jo Ministria e Arsimit

Edhe kėtė vit akademik, shkollat shqipe nė Greqi do tė funksionojnė, pas solidarizimit tė shoqėrisė civile shqiptare, edhe pse Ministria e Arsimit nuk i siguroi nė kohė tekstet, qė i ka detyrim kushtetues.

Kėshilli Pedagogjik i Mėsuesve Shqiptarė nė Greqi organizoi dje njė konferencė, ku u prezantua dhurimi i librave tė nevojshėm nga Jetmir Salaj, i cili dhuroi mbi 2500 libra pėr kėtė komunitet.

Nė fjalėn e tij, kryetari i Kėshillit Pedagogjik tė Mėsuesve Shqiptarė nė Greqi, Jovan Mėhilli, tha: “Ne do tė kemi shkollat shqipe tė hapura edhe pėr kėtė vit dhe kjo, sepse ka ende shqiptarė”.

“Pasi u njoha nga media mbi situatėn e krijuar me emigrantėt shqiptarė nė Greqi, fėmijėt e tė cilėve nuk mund tė mėsojnė kėtė vit, pasi nuk kishin libra, pėr mua ėshtė e pafalshme. Nė kėtė rast nuk mund tė qėndroja indiferent ndaj nevojės sė mė shumė se 120 mijė fėmijėve shqiptarė, tė cilėt nuk kanė se si tė mėsojnė shqip, pėr shkak se institucionet shtetėrore tė vendit tim veprojnė nė mėnyrė antishqiptare. Kėrkesat e Kėshillit Pedagogjik tė Mėsuesve Shqiptarė nė Greqi ishin modeste pėr buxhetin e shtetit, por tė papėrballueshme pėr xhepat e emigrantėve”, tha Salaj.

Ai i ka dhuruar kreut tė Kėshillit tė Mėsuesve Shqiptarė qė japin mėsimin nė Greqi, 1 mijė abetare dhe nga 500 libra tė gjuhės shqipe pėr vitin e dytė, tė tretė dhe tė katėrt.

Shkrimtari Loni Papa deklaroi se do tė dhuronte 150 libra tė tij, pėr fėmijėt shqiptarė nė Greqi, si njė kontribut pėr tė mbajtur gjallė gjuhėn shqipe.

“Unė kam vajzėn nė Greqi dhe kėto libra i jap qė t’ua shpėrndajė fėmijėve tė tjerė. Gjuha shqipe duhet dhe do tė mėsohet nga fėmijėt e emigrantėve nė Greqi”, u shpreh Papa nė konferencė.

http://216.75.13.41/index/sociale/73...bf39572e8.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.9.2010, 14:16   8
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
U katandisėm si nė kohėn e pushtimit turk. Udha e shkronjave 2010...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.9.2010, 20:26   9
Citim:
Shkolla shqipe hapet nė Athinė

Njė shkollė private shqipe ėshtė hapur sot nė Athinė pėr fėmijėt e emigrantėve shqiptarė qė dėshirojnė tė mėsojnė gjuhėn amtare.

Nė ceremoninė e pėrurimit tė kėsaj shkolle ka marrė pjesė ambasadori shqiptar nė Greqi, Dashnor Dervishi.

Shkolla Shqipe nė Athinė ėshtė njė iniciativė private e biznesmenit shqiptar, Lorenc Koka, i cili ka mundėsuar pėr tė shtatin vit rresht, mėsimin e gjuhės shqipe pėr tė gjithė fėmijėt shqiptarė qė dėshirojnė ta bėjnė kėtė, tėrėsisht falas.

Koka thotė se ka investuar nga tė ardhurat e tij personale pėr tė pajisur klasat me mjete didaktike, ndėrsa njė ndihmė e madhe i ėshtė dhėnė atij nga Kėshilli Pedagogjik i Mėsuesve Shqiptarė nė Emigracion, nga komuniteti i emigrantėve dhe ambasada shqiptare nė Athinė.

Koka i ftoi tė gjithė emigrantėt qė jetojnė nė Greqi, t’i dėrgojnė fėmijėt e tyre nė shkollat shqipe kudo qofshin ato, pasi vetėm nė kėtė mėnyrė do t’iu mundėsohet fėmijėve tė mėsojnė sakte dhe mirė gjuhėn shqipe.

Ndėrsa mėsuesja Mimoza Hite, thotė se vetėm ajo ka libra nė klasė. Mėsuese Moza, siē e thėrrasin nxėnėsit, u jep fėmijėve shqiptarė lėndėn e gjuhės shqipe. Ajo sqaron se presin pajisjen me libra dhe baze didaktike sė shpejti.

Ambasadori Dervishi, pasi pėrshėndeti fillimin e mėsimit pėr kėtė vit shkollor, u tha fėmijėve se shteti ynė po punon pėr plotėsimin sa mė shpejtė tė jetė e mundur qė edhe ata tė kenė e mundėsi tė pajisen me libra nė gjuhėn e tyre.

http://www.ina-online.net/Default.as...9fa829c96&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.8.2011, 19:45   10
Citim:
Fėmijėt e diasporės rrezikojnė tė mbeten pa abetare dhe fletore pune

Fėmijėt e emigrantėve tė diasporės rrezikojnė tė mbeten pa abetare dhe fletore pune pėr kėtė vit tė ri shkollor.

Kėshtu parashikohet, pas konfirmimit nga Autoriteti i Prokurimit publik pėr anulimin e tenderit pėr blerjen e abetareve dhe fletoreve tė punės nga autoriteti kontraktor, qė nė kėtė rast ėshtė Ministria e Arsimit dhe Shkencės.

Shkak pėr kėtė anulim ishte paraqitja e vetėm njė oferte nga operatorėt ekonomikė, pėr pasojė, nė faqen zyrtare tė Prokurimeve Publike thuhet se kjo procedurė nuk mund tė vazhdojė mė tej pėr shkak tė mungesės sė konkurrencės.

“MASH nė pėrputhje me dispozitat e ligjit nr. 9643, datė 20.11.2006, ’Pėr prokurimin publik’, tė ndryshuar si dhe nė zbatim tė Vendimit tė Kėshillit tė Ministrave Nr. 1, datė 10.01.2007 ‘Pėr miratimin e rregullave tė prokurimit publik’, pėr procedurėn e prokurimit ‘Blerje e teksteve tė abetares dhe fletore pune abetare, pėr fėmijėt e emigrantėve tė diasporės’, parashikuar pėr t’u realizuar nė datė 08.08.2010, ora 11.00, njofton anulimin e saj”, - thuhet nė buletinin e fundit tė Agjencisė sė Prokurimeve Publike.

Sipas parashikimeve, fondi do tė akordohej nga buxheti i shtetit dhe do tė kapte shifrėn e njė milion e nėntėqind e tridhjetė e tetė mijė lekėve, pa TVSH.

Zyrtarisht sqarohet se, Ministria e Arsimit dhe Shkencės i ka ēelur procedurat pėr prokurimin elektronik pėr sigurimin e abetareve pėr tė gjithė fėmijėt e emigrantėve nė buletinin zyrtar tė datės 1 gusht tė autoritetit tė prokurimit publik, ku ka theksuar se objekti i prokurimit ėshtė: blerje e teksteve tė abetares dhe fletore pune abetare, pėr fėmijėt e emigrantėve tė diasporės.

http://www.gazeta-shqip.com/sociale/...f82f68069.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.8.2011, 16:15   11
Citim:
“Tė hapim shkolla shqipe nė diasporė”

Ministri i Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve, z. Aldo Bumēi priti nė njė takim ministrin e Diasporės sė Republikės sė Kosovės, z. Ibrahim Makolli. Gjatė takimit Makolli e informoi ministrin Bumēi mbi hapat e ndėrmarrė pėr krijimin e njė strategjie kundrejt ruajtjes sė identitetit tė diasporės shqiptare, duke nisur me hapjen e shkollave nė vendet ku ata jetojnė, kjo nėpėrmjet bashkėpunimit me ministritė homologe tė kėtyre vendeve.

Gjithashtu, ministri i Kosovės propozoi qė tė identifikohet njė ditė e pėrbashkėt pėr tė dy vendet e cila tė jetė dita e diasporės shqiptare dhe tė pėrkujtohet me veprimtari tė shumta, kulturore, albanologjike etj.

Ndėrkohė, tė dy ministrat ranė dakord pėr njė program tė pėrbashkėt pėr pėrkujtimin e 100-vjetorit tė shtetit shqiptar dhe 4-vjetorit tė shtetit tė Kosovės, duke integruar nė kėto projekte edhe potencialin ekonomik, kulturor, intelektual tė diasporės shqiptare.

http://www.gazeta-shqip.com/kulture/...a088f7587.html

Citim:
Shkolla shqipe nė diasporė
Nexhmije Mehmetaj, mėsuese nė Jura-Zvicėr

Zvicra, ka qenė dhe mbetet prej shekujsh vend shumetnik, vend i kryqėzimit tė pandėrprerė tė popujve, gjuhėve dhe kulturave, qė e bėjnė tepėr interesante situatėn gjuhėsore tė kėtij vendi. Populli zviceran mbart njė kulturė tė madhe e tė lashtė, dhe me njė demokraci shembullore, deri nė fisnikėri, u lejon edhe etnive tjera tė mėsojnė gjuhėn e kulturėn e tyre pėrfshirė edhe atė shqiptare.

Roli i gjuhės amtare nė pėrvetėsimin e njė gjuhe tė dytė apo tė tretė tė fėmijės nė mėrgim ėshtė e njohur nga pedagogjia evropiane qysh nė vitet ’60-ta. Atėherė u konstatua se fėmijėt qė kanė njohuri tė mira nė gjuhėn amtare janė mė tė suksesshmėm edhe nė mėsimin e gjuhės sė dytė.

Problemi i ri qė shtrohet me mprehtėsi ėshtė dy gjuhėsia pėr shqiptarėt. Nė gjendjen e re shoqėrore dhe kulturore ku jetojnė shqiptarėt nuk pėrfytyrohet mundėsia e pasjes sė dygjuhėsise pėr fėmijėt shqiptarė. Te qenit dy gjuhėsh nuk ka tė bėj vetėm me mundėsinė e te folurit nė dy gjuhė; njė gjė e tillė shpalos njėherėsh edhe kapacitetin e vlershėm tė leximit dhe te shkrimit tė dy gjuhėve.

Kapėrcimi i kėsaj vėshtirėsie nė bashkėsitė shqipfolėse ėshtė i mundshėm vetėm nėse praktikohet mėsimi dygjuhėsh, d.m.th. fėmijėt shqiptarė duhet tė dėrgohen nė mėsimin plotėsues tė gjuhės shqipe duke filluar nga kopshtet shkollore e deri nė gjimnaz. Mėsimi i gjuhės shqipe, nuk ėshtė pėr tė shkėputur e pėr te mbyllur nė veti, por, pėrkundrazi, pėr t’u integruar edhe mė tej shqiptarėt nė mjedisin zviceran. Pasja e dygjuhėsisė nė kuptimin e mirėfilltė tė fjalės nė bashkėsinė shqipfolėse dhe njohja e saj zyrtare pėrbėn kėrkesėn e mė tejme tė mėsuesve shqiptarė.

Jemi nė pritje qė Ministria e Arsimit tė Republikės sė Kosovės tė pėrfaqėsoi zyrtarisht organizimin, funksinimin, kontrollin e ndihmėn profesionale, pasqyrimin e dokumentacionit, bisedimet me autoritetet zvicerane etj. sepse vetėm shteti di tė bėj shkollė tė mirfilltė.

Pėr mbarvajtjen e Shkolles Shqipe tė Mėsimit Plotėsues janė tė nevojshme tė ndėrmirren kėto masa:

1. Emėrimi i mėsuesve tė ketė miratimin e Ministrisė sė Arsimit tė Republikės sė Kosovės. 2. Trajnimi i mėsuesve se si duhet tė punojnė mėsimdhėnėsit nė kushtet e punės me klasa tė bashkuara (kolektive).

3. Tė gjendet mundėsia pėr tė paguar pagat e mėsuesve qė emėrohen nga Ministria e R Kosovės.

4. Pajisja e kėtyre shkollave me tekste mėsimore sipas veēorive tė tyre. Vitin e kaluar ėshtė bėrė shpėrndarja teksteve pėr ciklin e parė. Kėrkojmė qė tekstet e hartuara pėr ciklin e dytė tė botohen dhe tė shpėrndahen sa mė shpejt qė ėshtė e mundur. (Tekstet pėr ciklin e tretė janė nė hartim e sipėr.)

5. Fletė regjistrim pėr nxėnės shqiptarė tė cilėt na e kėrkon shkolla, shteti, Zvicra (deri me tani ne shėrbehemi nė nivel tė shoqatės LAPSH -it). Pyesim ne kur ekziston shteti pse tė punojmė sipas shoqatės. 6. Regjistra klase, amza, dėftesa, libėr inventari, harta etj. 7. Furnizimi i bibliotekės sė shkollės me literaturė funksionale didaktike (pėr mėsues), literaturė shqipe pėr fėmijė. 8. Pėrgatitja dhe botimi i njė teksti qė do tė ndihmojė nė pėrgatitjen profesionale tė mėsuesve tė kėtyre shkollave p.sh. Didaktika e SHSHMP. 9. Orientimi pėr binjakėzimet e kėtyre shkollave me ato tė vendlindjes. Nė ketė mėnyrė do tė njihet gjendja e kėtyre shkollave, qė tė plotėsohen mungesat e tyre aq sa mundėn.

10. Njė fletė udhėzues pėr prindėr shqiptarė rreth rėndėsisė sė mėsimit tė gjuhės shqipe jashtė atdheut.

11. Njė fletė udhėzues pėr prindėr mbi dygjuhėsinė dhe arsimin.

Kjo marrėveshje do tė rriste me shpejtėsi cilėsinė e mėsimdhėnies dhe numrin e fėmijėve shqiptar nė mėsimin e gjuhės shqipe

http://www.botasot.info/def.php?category=65&id=133935
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.12.2011, 19:25   12
Citim:
Mėsimi nė gjuhėn amtare, prioritet i Ministrisė sė Diasporės

Prishtinė, 24 dhjetor - Pėr ministrin e diasporės Ibrahim Makolli viti qė po e lemė pas nuk ka qenė edhe aq i lehtė, por qė sipas tij nė kėtė periudhė ka pasur edhe rezultate. Makolli duke prezantuar punėn e ministrisė sė tij pėr 2011-ten ka thėnė se ajo ka shėnuar progres me gjithė periudhėn e shkurtėr qė ka pas, duke u angazhuar tė organizoj shumė aktivitete kulturore e arsimore pėr mėrgimtarėt.

Ai, gjithashtu, pėrmendi edhe faktin se 1/3 e qytetarėve tanė jetojnė jashtė vendit, dhe ndaj tyre, siē tha ministri Makolli, ka shumė obligime dhe pėrgjegjėsi. Ndėr to ėshtė mėsimi plotėsues nė gjuhėn amtare nė diasporė mbetet prioritetet kryesore i Ministrisė sė Diasporės dhe pėr vitin e ardhshėm, duke e konsideruar si element kryesor tė ruajtjes sė identitetit. Nė kėtė konferencė, ministri i Ibrahim Makolli, theksoi se ndėr prioritetet kryesore tė kėsaj ministrie ėshtė edhe hapja e Qendrave Kulturore tė Kosovės nė diasporė.

http://koha.net/?page=1,13,81846
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.2.2012, 20:44   13
Citim:
Gjuha amtare mė afėr fėmijėve tė diasporės

Ėshtė promovuar edhe zyrtarisht projekti “Gjuha Ime”, i cili ka pėr qėllim mėsimin bazik tė gjuhės amtare dhe zhvillimin e njohurive tė pėrgjithshme pėr fėmijėt tanė, nė veēanti pėr ata nė diasporės. Zyrtarė tė institucioneve kėtė projekt e vlerėsuan si shumė tė rėndėsishėm, duke e quajtur adresė tė pėrgjithshme pėr fėmijėt jo vetėm nė diasporė, por edhe fėmijėve qė jetojnė nė Kosovė, pasi qė atyre u mundėson tė njohin edhe historinė, gjeografinė dhe kulturėn kombėtare nė pėrgjithėsi.

Me rastin e lansimit tė projektit, ministri i Diasporės Ibrahim Makolli tha se po bėhen pėrpjekje tė vazhdueshme nė gjetjen e formave dhe modaliteteve tė ndryshme pėr tė qenė sa mė afėr fėmijėve tė cilėt jetojnė jashtė Kosovės, pėr t’ua mundėsuar atyre qė ta mėsojnė gjuhėn amtare dhe identitetin kombėtar.

Tė pranishėm nė kėtė publikim ishin edhe pėrfaqėsues tė shqiptarėve nga Maqedonia, Bujanovci dhe Presheva. Riza Halimi, deputet nė Parlamentin e Republikės sė Serbisė, i cili pėrfaqėson shqiptarėt nga Lugina e Preshevės, potencoi se atė qė nuk arritėn ta bėjnė para dy javėsh nė Preshevė dhe Bujanovc, po e finalizojnė nė Prishtinė./kosovapress/

http://rtv21.tv/home/?p=56649
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.2.2012, 10:23   14
Citim:
Nė ditėn ”Gjuha ime”

Tė mėrkurėn, mė 1 shkurt 2012, nė njė nga sallat e qendrės kulturore tė Ministrisė sė Diasporės nė Prishtinė u bė promovimi i portalit “Gjuha ime”. Zoti Ibrahim Makolli, Ministėr i Diasporės nė Kosovė, njėkohėsisht edhe organizator i veprimtarisė.

Qė nė ketė ēast pėr fėmijėt tanė ėshtė njė ditė e shėnuar, njė orė e madhe e jetės. Pėr ata rreth atij ekrani tė bardhė do tė hapet njė botė tjetėr, njė dritare e madhe nga ku shihet me gjuhė dhe me shpirt Atdheu, Shqipėria, Kosova ... Rreth saj do tė mblidhen shumė e shumė fėmijė qė i ka marrė malli pėr vatrėn dhe gjuhėn shqipe, qe ndryshe e quajmė gjuhė e zemrės. Me vėmendje tė madhe do tė kyēen edhe mė tė mėdhenjtė, prindėrit duke e rritur krenarinė te fėmijėt pėr vlerat qė ka vendi ku kanė lindur dhe pėr tė cilin mendojnė e punojnė ditė e natė.

E pėrshėndesim Ministrin pėr punėn shumė tė mirė e tė vyer qė ka filluar tė bėj pėr fėmijėt shqiptarė larg atdheut, nė Diasporėn e mjerė. U bėnė kaq vite dhe askush nuk u kujdes pėr gjithė kėta fėmijė shqiptarė nėpėr botė qė ēdo ditė janė nėn nofullat e asimilimit.

Mėsuesit e shqipes morėn guximin kanė hapur shkollėn e mėsimit plotėsues tė gjuhės shqipe nga klasa e parė nė tė dhjetėn, duke u ngritur mė lartė se Abetarja. Njėzetė vjet ka qė ėshtė hapur shkolla e mėsimi plotėsues tė gjuhės shqipe nėpėr disa kantone tė Zvicrės. Por janė qindra e mijėra fėmijė tė moshave 6 -10 vjet qė nuk dinė ta thonė emrin e vet nė gjuhėn shqipe e mos tė flasim pėr shkrim -lexim. Humbja e gjuhės shqipe te fėmijėt e mėrgimtarėve shqiptarė ėshtė njė humbje e madhe kombėtare.

Larg atdheut ka shumė faktorė qė e pengojnė rrugėn drejt gjuhės shqipe, por pėr shumė fėmijė qė e duan gjuhėn e nėnės dhe tė babait dhe flasin me ta shqip, jam e sigurt se me kėtė abetare do t’i kalojnė shumė pengesa gjuhėsore.

Me Abetaren, fillon gjuha jonė e bukur dhe lashtė. Me abetaren mėsohen 36 shkronjat e gjuhės shqipe. Me kėtė abetare elektronike do tė lidhet formimi arsimor e kulturor i brezit tė ri nė diasporė.

Fėmijė tė dashur,vizitoni faqen www.gjuhaime.com ku do tė gjeni mėsime tė gjuhės shqipe.

Vitin e ardhshėm kur do tė shkoni nė Atdhe do tė dini tė flisni dhe tė shkruani gjuhėn e prindėrve tuaj. Por kam frikė se moshatarėt, kushėrinjtė dhe kushėrirat tuaj do tė ju thėrrasin pėrsėri « ky zvicerani qė nuk di shqip, kjo zvicerania... »

Me abetaren fillon gjuha shqipe por me abetaren nuk mbaron. Pas saj vjen kėnga, gramatika,letėrsia, historia, gjeografia, muzika...Ata mėsohen nė klasėn e dytė , tė tretė,… tė pestė,.. tė nėntė…

Respekt pėr themeluesit e Qendrės shqip folėse me nivel profesional dhe suksese nė punėn e tyre FISNIKE.

Nexhmije Mehmetaj, mėsuese nė Jura.

http://www.botasot.info/def.php?category=65&id=154036
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.3.2012, 13:48   15
Citim:
Gjuha shqipe nė shkollat italiane

Kėshilli italian i Ministrave, me propozim tė zyrtarėve tė ēėshtjeve tė jashtme dhe rajonale, ratifikoi dje Kartėn Evropiane pėr gjuhėt rajonale.

Nė kėtė mėnyrė, nė shkollat italiane sė shpejti do tė jetė e mundur tė mėsohet edhe gjuha shqipe nė mes 12 gjuhėve tė tjera si ajo greke, kroate etj.

Pėrveē mėsimit nė kurse e shkolla, mbrojtja e gjuhėve lokale ofron mundėsi pėr t’u pėrdorur nė gjyqėsi dhe programe kulturore dhe stacione prestigjioze mediatike.

Sipas raporteve, komuniteti shqiptar nė Itali ka arritur nė 420 mijė persona tė regjistruar. 216 mijė prej tyre janė tė punėsuar, 15 mijė punojnė nė mėnyrė tė pavarur, 101 mijė janė minorenė, ndėrsa 88 mijė qėndrojnė pėr arsye familjare ose nė pritje pėr t’u bėrė shtetas italian.

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/50491/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.5.2012, 21:20   16
Citim:
Selanik, pėrfundon viti i tetė mėsimor, vullnetar, i gjuhės shqipe

SELANIK - Dje u zhvillua ceremonia e mbylljes sė vitit shkollor 2011-2012, tė mėsimit tė gjuhės shqipe, nga fėmijėt shqiptarė, qė jetojnė nė Selanik tė Greqisė.

Nėn kujdesin e Shoqatės sė emigrantėve “Nėnė Tereza” Selanik, viti akademik 2011-2012 ishte i teti vit i mėsimdhėnies sė gjuhės shqipe pėr fėmijėt e emigrantėve shqiptarė, nga mėsues vullnetarė, tė diplomuar nė Universitetet shqiptare.

Dje morrėn dėshmitė e pėrfundimit tė kėtij cikli mėsimor, 92 fėmijė. Kėta nxėnės ēdo tė diel, nė vend tė pushimit zgjodhėn tė mėsojnė gjuhėn dhe historinė shqipe, si njė domosdoshmėri pėr identitetin e tyre kombėtar dhe dygjuhėsinė. Pjesa tjetėr e nxėnėsve (rreth 20 prej tyre) e ndėrprenė kursin pėr arsye tė ndryshme, ku mė kryesorja ishte kthimi familjarisht pėr nė Shqipėri.

Cikli mėsimor i gjuhės shqipe ka filluar nė Selanik qė nė prill tė 2004 dhe zhvillohet ēdo tė dielė, nga ora 11.30-13.00 pranė Fakultetit Pedagogjik tė Universitetit "Aristotelis", me iniciativėn e shoqatės sė emigrrantėve “Nėnė Tereza” nė Selanik, pa asnjė ndihmė nga shteti.

Njė staf mėsuesish tė pėrkushtuar kanė qenė pranė nxėnėsve ēdo tė diel, vullnetarisht, pėr t’iu mėsuar atyre tė shkruajnė e tė lexojnė gjuhėn shqipe, historinė dhe gjeografinė e vendit tonė tė dashur.

Ceremonia e pėrfundimit tė vitit shkollor u organizua nė pikėn turistike tė Pozarit, nė qytetin e Arideas, ku sė bashku me nxėnėsit ishin edhe prindėrit e tyre, motrat e vėllezėrit. Pas ekskursionit dhe lojėrave nė natyrėn e bukur, me emocione dhe duartrokitje vogėlushėt dhe fėmijėt e moshave mė tė mėdha morrėn dėshmitė nga mėsuesit e tyre, si njė kujtim pėr punėn e bėrė, por ndoshta edhe si njė dokument pėr tė ardhmen. Fotografitė fiksuan kėto momente tė mrekullueshme pėr fėmijėt, prindėrit dhe mėsuesit e tyre.

Ata do tė takohen sėrish sė bashku nė tetor tė kėtij viti, kur tė fillojė viti shkollor me mė shumė nxėnės, duke shpresuar pėr mbėshtetje sado tė vogėl nga shteti shqiptar, tė paktėn nė tekste mėsimore, qė edhe kėta fėmijė tė mėsojnė abetaren qė do tė kenė nė duar gjithė fėmijėt shqiptarė nė Shqipėri, Kosovė e Maqedoni.

http://www.balkanweb.com/rajoni/2687...ipe-90742.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.9.2012, 21:27   17
Citim:
Mėsimi i shqipes nė Greqi, ende nuk ka tekste shkollore

Emri:  58526.jpg
Shikimet: 201
Madhėsia:  50,3 KBPėr pak ditė nė qytetin e Selanikut si nė shumė qytete tė tjera tė Greqisė, fillon viti shkollor i mėsimit tė gjuhės shqipe, pėr fėmijėt e emigrantėve shqiptarė.

Nė Selanik dhe Janica, ėshtė viti i 9 qė njė grup mėsuesish, anėtarė tė shoqatės sė emigrantėve shqiptarė “Nėnė Tereza” zhvillojnė mėsim vullnetar, pėr t’iu mėsuar fėmijėve tė bashkatdhetarėve gjuhėn e nėnės, ta shkruajnė dhe ta lexojnė atė drejt.

Interesi i fėmijėve ėshtė rritur me kalimin e kohės dhe vitin e kaluar, vetėm shkolla e Selanikut numėronte 123 nxėnės. Nxėnėsit zhvillojnė mėsim nė kushte shumė tė mira, nė sallat e Universitetit “Aristoteli” tė Selanikut. Falė njė marrėveshjeje qė Shoqata “Nėnė Tereza” ka bėrė me drejtuesit e Universitetit, kėta tė fundit ofrojnė sallat e mėsimit pėr nxėnėsit tanė nė ēdo vit shkollor.

Duket sikur gjithēka shkon shumė bukur; interesi i nxėnėsve nuk mungon, mėsues vullnetarė ka gjithashtu, mjediset janė tė siguruara, tė mėdha, tė ngrohta e me dritė, por kur nxėnėsit tė ulen nė banka, natyrisht iu duhen tekstet mėsimore, abetarja ose libri i gjuhės shqipe. Kur vjen puna kėtu, problemi ndėrlikohet, edhe pse ėshtė njė ēėshtje qė lidhet me Shqipėrinė dhe si e tillė duhet tė ishte shumė e thjeshtė.

Qė kur mėsimi ka filluar nė Selanik, Janica e qytete tė tjera tė Greqisė, librat janė siguruar nga vetė mėsuesit, tė cilėt mblidhnin privatisht libra tė vjetėr, por kjo u bė e pamundur kur numri i nxėnėsve filloi tė rritet. Nė vitin 2006, krerėt e shoqatės zhvilluan njė takim me ish ministrin e Arsimit Genc Pollo dhe ish ministrin e Jashtėm Besnik Mustafaj, takim qė u pasqyrua edhe nga mediat nė atė kohė duke shėrbyer si njė reklamė e mirė, pėr interesin e qeverisė ndaj emigrantėve shqiptarė nė Greqi. Ka tre vjet, qė librat vijnė nga Tirana nė ambasadėn shqiptare nė Athinė dhe prej andej shpėrndahen, por vonesat janė shumė tė mėdha, gjė qė shton vėshtirėsitė nė realizimin e programit mėsimor, po tė kemi parasysh edhe faktin qė fėmijėt bėjnė mėsim vetėm njė herė nė javė dhe ēdo klasė mėson me abetare tė autorėve tė ndryshėm.

Kur flasim pėr shkollat shqiptare nė Greqi, tė cilat janė pėr t’u marrė shembull nga tė gjitha vendet e botės, ku ka komunitete shqiptarėsh, tė vjen nė mend filmi “Mėsonjėtorja” dhe mėsuese Dafina me vėshtirėsitė qė haste dhjetėra vjet mė pare, pėr t’iu mėsuar fėmijėve gjuhėn e nėnės. Sot kur kohėt kanė ndryshuar, vėshtirėsitė vijnė andej nga s’ta pret mendja. Universiteti grek “Aristoteli” i Selanikut ndihmon pėr zhvillimin e mėsimit, ndėrsa problemi ngec aty ku duhet tė merrte udhė, te qeveria shqiptare, e cila e sheh pajisjen me tekste tė kėtyre shkollave, si problemin e dorės sė fundit.

Mėsuesit dhe fėmijėt shqiptarė nė Selanik nuk kėrkojnė asgjė mė shumė, veēse Abetaren e gjuhės shqipe dhe presin qė ajo tė mbėrrijė tek ata, nė mėnyrė qė mėsimi tė fillojė mbarė. Edhe sikur “donatorėt” ta pėrdorin pajisjen me libra si reklamė tė punės sė tyre nė ndonjė kronikė televizive. Vetėm tė mos harrojnė se mėsimi i gjuhės amtare, shėnon tek fėmijėt formimin e plotė tė identitetit, gjė qė nuk lidhet vetėm me identitetin kombėtar por dhe atė personal, pa tė cilin nuk mund tė ndėrtojmė njė tė ardhme me dinjitet si komb.

http://www.balkanweb.com/rajoni/2687...re-103326.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.9.2012, 21:36   18
Citim:
Shkollė shqipe nė Volos tė Greqisė, Haxhinasto nė ceremoni

VOLOS- Ministri i Ekonomisė, Edmond Haxhinasto ka marrė sot pjesė nė inaugurimin e njė shkolle nė gjuhėn shqipe, qė hapet nė Volos, tė Greqisė.

Duke falenderuar kryebashkiakun e Volosit pėr kontributin, kreu i METE Haxhinasto tha se: “Hapja e saj shėnon njė ngjarje tė rėndėsishme pėr emigranėt shqiptarė".

“Shėrbimi ndaj emigracionit mbetet njė detyrim madhor”, shtoi ai.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.11.2012, 21:55   19
Citim:
Shkollat shqipe nė Greqi, Agimi i Artė: Shteti nuk funksionon

Agimi i Artė ėshtė i shqetėsuar pėr shtimin e shkollave tė mėsimit tė gjuhės shqipe nė Greqi.

Deputeti i partisė Agimi i Artė, Panajotis Iliopulos, dorėzoi nė parlament njė pyetje drejtuar ministrisė greke tė Arsimit mbi ligjshmėrinė e dy shkollave shqiptare, tė cilat u hapėn muajin e kaluar, nė Volos dhe Dhomokos, me qėllim qė fėmijėt e emigrantėve shqiptarė tė mėsojnė gjuhėn shqipe.

Ministria greke e Arsimit, nė pėrgjigjen e saj pėr deputetin Iliopulos, sqaron se ajo nuk ka dhėnė autorizim pėr shkollat shqipe dhe thekson se as nė marrėveshjet ndėrshtetėrore Shqipėri-Greqi, nuk parashikohet krijimi i shkollave tė tilla nė Greqi. Nė pėrgjigje thuhet gjithashtu se "nė rastin e funksionimit tė paligjshėm tė shkollave tė huaja nė Greqi, autoritetet kompetente do tė veprojnė sipas legjislacionit aktual nė fuqi”.

Kjo pėrgjigje nuk e ka kėnaqur Agimin e Artė, sipas tė cilit, nė raport me “ēėshtje tė tilla tė mėdha, shteti grek nuk funksionon”. Sipas kėsaj partie, ministria greke e Arsimit nė pėrgjigjen e saj deklarohet “nė thelb e paditur lidhur me ekzistencėn dhe funksionimin e shkollave shqiptare nė Greqi”. Agimi i Artė premton se nuk do tė lejojė qė ēėshtje tė tilla tė bien nė harresė dhe se do ta risjellė sėrish temėn e shkollave shqipe nė parlament, pėr t'iu dhėnė fund aktiviteteve, qė i cilėson “antikombėtare dhe antigreke”.

Njė qėndrim tė ngjashėm mbi kėtė fakt, mbajtėn edhe mediat nacionaliste geke, tė cilat kujtuan se nė tė njėjtėn kohė, “gjendja e arsimit grek nė Epirin e Veriut ėshtė shume e keqe” dhe se shteti nuk bėn asgjė lidhur mė kėtė.

Hapja e shkollave nė Dhomokos dhe Volos u paraqit nga tė gjitha mediat lokale dhe mė gjerė nė Greqi. Nė pėrurimin e shkollės sė Dhomokos, e cila u hap me iniciativėn e 2 mėsueseve shqiptare, kontributin e Lidhjes sė Mėsuesve tė Shqipes nė Greqi dhe mbėshtetjen e Kėshillit tė Integrimit tė Emigrantėve tė Bashkisė sė Dhomokos, merrte pjesė ambasadori shqiptar nė Athinė, Dashnor Dervishi, kryetari i Bashkisė sė Dhomokos, Stilianos Siros dhe autoritetet tė tjera lokale, ndėrsa nė atė tė Volosit ishte i pranishėm ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, Edmond Haxhinasto, ministri i shėndetėsisė Vangjel Tavo dhe Kryetari i Bashkisė sė Volos, Panos Skotiniotis. Shkolla e Volosit u hap me iniciativėn e shoqatės sė shqiptarėve “Iliria”.

http://www.balkanweb.com/rajoni/2687...on-110751.html

Citim:
Ekstremistėt grekė kundėr shkollės shqipe, akademikėt pro

Athinė, 24 nėntor – Partia profashiste greke “Agimi i Artė” ėshtė e shqetėsuar pėr shtimin e shkollave tė mėsimit tė gjuhės shqipe nė Greqi. Deputeti i kėsaj partie, Panajotis Iliopulos dorėzoi nė parlament njė pyetje drejtuar ministrisė greke tė Arsimit mbi ligjshmėrinė e dy shkollave shqipe, tė cilat u hapėn muajin e kaluar nė Volos dhe Dhomokos, me qėllim qė fėmijėt e emigrantėve shqiptarė tė mėsojnė gjuhėn shqipe.

Nė pėrgjigjen e Ministrisė sė Arsimit pėr deputetin sqarohet se ajo nuk ka dhėnė autorizim pėr shkollat shqipe dhe thekson se as nė marrėveshjet ndėrshtetėrore Shqipėri-Greqi nuk parashikohet krijimi i shkollave tė tilla nė Greqi. Nė pėrgjigje thuhet gjithashtu se “nė rastin e funksionimit tė paligjshėm tė shkollave tė huaja nė Greqi, autoritetet kompetente do tė veprojnė sipas legjislacionit aktual nė fuqi”, raporton Balkanweb.

Kjo pėrgjigje nuk e ka kėnaqur partinė ekstremiste greke, sipas sė cilės, nė raport me “ēėshtje tė tilla tė mėdha, shteti grek nuk funksionon”. Sipas kėsaj partie, ministria greke e Arsimit nė pėrgjigjen e saj deklarohet “nė thelb e paditur lidhur me ekzistencėn dhe funksionimin e shkollave shqiptare nė Greqi”. Agimi i Artė premton se nuk do tė lejojė qė ēėshtje tė tilla tė bien nė harresė dhe se do ta risjellė sėrish temėn e shkollave shqipe nė parlament, pėr t'iu dhėnė fund aktiviteteve, qė i cilėson “antikombėtare dhe antigreke”.

Njė qėndrim tė ngjashėm mbi kėtė fakt mbajtėn edhe mediet nacionaliste geke, tė cilat kujtuan se nė tė njėjtėn kohė “gjendja e arsimit grek nė Epirin e Veriut ėshtė shumė e keqe” dhe se shteti nuk bėn asgjė lidhur mė kėtė.

Hapja e shkollave nė Dhomokos dhe Volos u paraqit nga tė gjitha mediet lokale dhe mė gjerė nė Greqi. Nė pėrurimin e shkollės sė Dhomokos, e cila u hap me iniciativėn e dy mėsueseve shqiptarė, kontributin e Lidhjes sė Mėsuesve tė Shqipes nė Greqi dhe mbėshtetjen e Kėshillit tė Integrimit tė Emigrantėve tė Bashkisė sė Dhomokos, pati marrė pjesė edhe ambasadori shqiptar nė Athinė, Dashnor Dervishi, kryetari i Bashkisė sė Dhomokos, Stilianos Siros dhe autoritetet tjera lokale, ndėrsa nė atė tė Volosit ishte i pranishėm ministri i Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, Edmond Haxhinasto, ministri i shėndetėsisė, Vangjel Tavo, dhe kryetari i Bashkisė sė Volos, Panos Skotiniotis. Shkolla e Volosit u hap me iniciativėn e shoqatės sė shqiptarėve “Iliria”.

300 profesorė universitetesh nė Greqi i kanė dėrguar njė letėr tė hapur ministrit grek tė Arsimit, tė shqetėsuar nga rritja e racizmit dhe fashizmit nė shkolla.

Nė letėr shprehet shqetėsimi qė Agimi i Artė pėrpiqet tė hyjė nė fushėn e arsimit, njė fakt kundrejt tė cilit, sipas akademikėve, nuk duhet tė ketė tolerancė. “Shteti duhet nė mėnyrė aktive dhe sistematike t’iu mbyllė derėn veprimeve dhe sjelljeve jodemokratike”, thuhet nė letėr.

Arsyeja pėr letrėn ishte incidenti i parė nė kopshtin e fėmijėve, nė Nidri tė Lefkadhės, ku mėsuesja u transferua nga shkolla pėr shkak se kishte vendosur nė tabelė vizatimet e flamurėve shqiptarė, tė realizuar nga nxėnėsit.

“Ne jemi tė alarmuar qė institucionet e shtetit u pėrkulėn para kėrcėnimeve tė Agimit tė Artė. Mbi tė gjitha, ne jemi tė shqetėsuar qė Agimi i Artė pėrpiqet tė hyjė nė fushėn e arsimit formal, njė fakt kundėr tė cilit nuk duhet tė ketė tolerancė”, thuhet nė letrėn e profesorėve grekė, tė cilėt ftojnė veēanėrisht Ministrinė e Arsimit, prindėrit dhe komunitetet arsimore “pėr mbrojtjen dhe ruajtjen e karakterit demokratik tė shkollės greke”.

http://koha.net/?page=1,15,124596
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.6.2013, 17:47   20
Citim:
Nė diasporė dėrgohen 50 mijė tekste pėr nxėnėsit shqiptarė

Ministria e Diasporės ka dėrguar nė vendet perėndimore rreth 50 mijė tekste pėr nxėnėsit shqiptar tė cilėt janė tė pėrfshirė nė procesin e mėsimit plotėsues nė gjuhėn shqipe.

Gjithashtu nė kuadėr tė Bibliotekave Kombėtare nė vende tė ndryshme janė hapur edhe sektorė tė veēantė me libra shkollorė dhe nga fusha tė ndryshme shkencore.

Zyrtarė tė lartė tė Ministrisė sė Diasporės bėjnė tė ditur se deri tash janė dėrguar rreth 50 mijė libra nė vendet perėndimore ku jeton mėrgata shqiptare. Ymer Avdiu, ushtrues detyre i drejtorit pėr politika tė diasporės nė kėtė ministri, tha pėr Radio Kosovėn, se pėrmbajtja e librave ėshtė nga fusha tė ndryshme dhe pėrfshin nivelin shkollor dhe atė shkencor.

“Nė kėto tekste pėrfshihen lektura shkollore, libri shkollor qė botohet nga Ministria e Arsimit, pėrfshihen edhe libra, botime tė veēanta tė fushave tė ndryshme, shkencore, artistike, letrare, monografi etj. Kėto libra kanė shkuar kryesisht nė shkollat ku zhvillohet mėsimi plotėsues nė gjuhėn shqipe”, tha Avdiu.

Avdiu theksoi se pėrveē dėrgimit tė librave janė pėruruar edhe sektorė tė veēantė nė kuadėr tė Bibliotekave Publike nė vende tė ndryshme.

“Tė tilla kemi nė Gjermani, Zvicėr, Austri, nė Kroaci ėshtė bėrė promovimi i librit shqip nė kuadėr tė bibliotekės universitare. Do tė dėrgojmė edhe nė Itali, tash sė fundi kemi dėrguar edhe nė Mynih tė Gjermanisė, po kėshtu ėshtė hapur edhe njė bibliotekė nė Shtutgart, me libra pėr tė rritur dhe me libra pėr fėmijė”, deklaroi ai.

Ministria e Diasporės sė bashku me Ministrinė e Arsimit kanė pėr obligim ligjor qė tė bėjnė shpėrndarjen e librave nė mėrgatėn shqiptare pėr procesin e mėsimit plotėsues nė gjuhėn shqipe.

Avdiu tha se kėrkesat janė tė shumta pėr libra, pėr lektura shkollore, libra me ilustrime pėr fėmijė si dhe fjalorė tė gjuhėve tė ndryshme. Ndėrkaq, realizimi i planit pėr tė dėrguar libra pėr diasporėn, ėshtė mbėshtetur me tekste falas nga Biblioteka Kombėtare dhe Universitare e Kosovės, Instituti Albanologjik, Akademia e Shkencave dhe Arteve si dhe Ministria e Arsimit. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=33373
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 20:26.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.