Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Kolonizim > ZONA 2 > Malėsi
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 29.4.2009, 23:49   1

Shkrim i cituar Z2: Malėsi: Pėrjashtim i shqiptarėve nga ekonomia


Citim:
Prapambetja zhvillimore ekonomike dhe pappunėsa si njė instrument i emigracionit tė detyruar me forcė

Askund tjetėr nuk ėshtė mė i dukshėm fakti se racizmi antishqiptar sjell pasoja negative ndaj shqiptarėve dhe malazezėve se nė fushėn e ekonomisė.

Ulqini, njė qytet ilir me bukuri magjepsėse qė ėshtė themeluar nė Epokėn e Bronxit, ėshtė qendra mė e madhe turistike nė Detin Adriatik. Qyteti ėshtė nė mė shumė se 80 pėr qind shqiptar dhe njė numėr shumė i madh i turistėve qė vizitojnė Ulqinin janė shqiptarė.

Edhe pse qeveria qendrore nė Podgoricė i merr pėrfitimet mė tė shumta nga turizmi i Ulqinit, duke e lėnė bashkinė pa fondet qė do t”i duheshin qė ajo tė vepronte vetė, ajo, pra qeveria malazeze, refuzon zhvillimin e infrastrukturės sė zhvillimit tė Ulqinit sepse Ulqini ėshtė njė zonė me shumicė shqiptare.

Rezultati ėshtė qė Podgorica lė gjithė Malin e Zi pa kapitalin mė urgjentisht tė nevojshėm qė do tė sigurohej nėpėrmjet industrisė sė turizmit tė zhvilluar nė shkallėn e duhur. Delegacioni mėsoi se gjashtėdhjetė pėr qind (60%) e Ulqinit pėrbėhet nga brezi i ri i shqiptarėve, sepse ata kanė gjetur punė nė turizėm dhe nė administratėn bashkiake. Megjithatė nė Anėn e Malit, Krajė, Tuz dhe Plavė-Guci, brezi i vjetėr mbizotėron, pėr shkak tė mungesės sė punės dhe tė infrastrukturės.

Nė Krajė, historiani Ali Gjecbritaj informoi grupin tonė se nė vitin 1991, 4000 njerėz jetonin atje, por sot nė Krajė banojnė vetėm 2000 shqiptarė, sepse nuk ka punė, nuk ka ujė tė pijshėm (pavarėsisht afėrsisė sė qytetit me Liqenin e Shkodrės) dhe nuk kanė lidhje me Internetin. Muhamet Gjokaj, njė jurist nė Tuz, na shpjegoi se qyshkur Tuzit, qendrės mė tė madhe tė shqiptarėve tė rajonit tė Malėsisė, i ėshtė hequr autonomia e tij si bashki mė 1957 dhe ėshtė pėrfshirė nėn Podgoricėn, ekonomia dhe infrastruktura janė pėrkeqėsuar deri nė atė pikė sa qė gjysma e popullsisė shqiptare ka emigruar tjetėrkund.

Nė njėrin nga momentet mė tronditėse tė udhėtimit tonė pėrmes Malit tė Zi, Gjokaj na shpalosi shkallėn e mjerimit, pėrfshirė mungesėn e ujit tė pijshėm, mungesėn e elektricitetit minimal, mungesėn e lidhjeve telefonike nė fshatrat shqiptare tė rajonit.

I tillė ėshtė rasti i Dinoshės, fshatit mė tė madh shqiptar tė asaj zone, i cili ndodhet vetėm pesė kilometra larg kryeqytetit Podgorica dhe ku banojnė 1500 veta. Kur Kongresmeni Lantosh pyeti sa fshatra malazeze janė nė kushte tė ngjashme, pėrgjigja ishte kuptimplote “asnjė”.

Nė mėnyrė alarmante, Gjokaj deklaroi se “kėrkesa pėr ta bėrė Tuzin komunė, si dhe ēdo kėrkesė pėr pėrmirėsimine gjendjes sė shqiptarėve, ėshtė e paragjykuar tė konsiderohet si njė vepėr e “lėvizjes separatiste”.

Ai deklaroi se qeveria e Malit tė Zi ėshtė duke i kaluar tani nė parlament ligjet pėr t”ua ndaluar shqiptarėve kontrollin e pushtetit vendor pėrgjithmonė. Delegacion ynė mėsoi se Bashkimi Evropian nuk ka bėrė asgjė pėr tė ndalur kėtė tragjedi tė pashoqe.

http://blog.aacl.com/mali-i-zi-nje-s...-te-europes-2/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.11.2011, 19:58   2
Citim:
Problemet e popullatės shqiptare nė Ulqin



http://www.voanews.com/albanian/news...134530998.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 03:50.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.