Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset > Propaganda a/sh
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 24.11.2009, 13:52   1

Shkrim i cituar Prop SR/ MQ/: Filologji shtetėrore antishqiptare


Citim:
Akademikėt Stavileci dhe Nushi flasin pėr nxitjen e urrejtjes sė serbėve dhe maqedonasve ndaj shqiptarėve

Podgoricė, 23 nėntor - Nė Konferencėn Ndėrkombėtare tė Akademisė Evropiane tė Shkencave dhe tė Arteve dhe tė Akademisė Botėrore tė Shkencave dhe tė Arteve Divizioni pėr Evropėn Juglindore "Vlerat dhe Mileniumi 21", qė u zhvillua nė Podgoricė prej 19 21 nėntor, akademikėt Esat Stavileci dhe Pajazit Nushi paraqitėn pikėpamjet e tyre pėr shkencėn, etikėn dhe botimet akademike.

Me kėtė rast, ata i bėnė njė vėshtrim kritik botimeve tė Akademisė Serbe dhe asaj Maqedonase tė Shkencave dhe Arteve nė tė cilat nėpėrkėmbėt historia e popullit shqiptar dhe mohohet etnogjeneza dhe identiteti i tij kombėtar.

Akademikėt Stavileci dhe Nushi dėshmuan pėr motivin dhe nxitjen e urrejtjes sė serbėve dhe maqedonasve ndaj shqiptarėve, duke fajėsuar historiografinė serbe dhe atė maqedonase pėr shtrembėrimin e argumenteve historike mbi lashtėsinė e popullit shqiptar dhe tė drejtėn e tij nė trojet nė tė cilat jeton nė njė rryp tė pandėrprerė tokėsor.

Pėrderisa serbėt i kanė kualifikuar shqiptarėt si "paranjerėz tė periudhės parahistorike", maqedonasit i quajnė shqiptarėt "njerėz tė malit", pa vra mendjen pėr identitetin e formėsuar dhe tė njohur tė tyre.

Akademikėt tanė deklaruan se nė shembullin e akademive serbe dhe maqedonase u vėrtetua teza pėr tė qenit e shkencės njė "shėrbėtor i mirė i politikės", duke u angazhuar pėr vlerat e vėrteta tė shkencės dhe pavarėsinė e saj.

Botimet akademike, theksuan ata, duhet tė shkruhen me forcėn e argumenteve, t'i pėrmbahen ligjeve tė shkencės dhe autorėt e tyre nuk duhet tė zhvishen nga etika shkencore. Nė shkencė nuk ėshtė e pranueshme qė njėra palė "t'ia imponojė shikimet e veta palės tjetėr".

Nė shkencė mund tė ketė shikime tė ndryshme, por jo dhe ndaj tė vėrtetave tė verifikuara historikisht dhe tė njohura dhe tė pranuara shkencėrisht, si ėshtė shembulli me popullin shqiptar dhe historinė e tij.

Konferenca duhet tė identifikojė vlerat e njėmendta dhe nė kėtė kuadėr roli dhe rėndėsia e akademive tė shkencave janė tė pazėvėndėsueshme.

http://www.kosova.com/artikulli/57693
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.11.2009, 13:58   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Prit ta shikoj pak listėn... a po, ja t'ju vendosim kėtu mes romėve dhe arabėve. Ankesat tuaja u shėnuan dhe do tė merren parasysh me ngritjen e komisionit tė posaēėm pėr tė drejtat e skllevėrve. Ne mendojmė pėr ju, abonohuni tani. Kemi karta, pako e paketa me opsione tė panumėrta vetėm pėr ju.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.9.2010, 11:20   3
Citim:
Grabitet trashėgimia kulturore shqiptare, nė sytė e UNESKO

Shkup, 15 nėntor - Katėr libra shkencor pėr trashėgiminė kulturore nė Maqedoni me tė dhėna kontroverse dhe pa asnjė autorė shqiptarė u promovuan nėn patronazhin e Ministrisė sė Kulturės dhe me praninė e drejtorit rajonal tė UNESKO-s, Engelbert Ruos.

Studiuesit shqiptarė sėrish akuzojnė pėr manipulime dhe grabitje tė vlerave dhe trungut tė trashėgimisė kulturore shqiptare nė Maqedoni
“Lokalitetet Arkeologjike” , “Ohri, trashėgimia botėrore” dhe “Pėrmendoret Osmane” janė veprat shkencore qė kėto ditė janė promovuar dhe qė janė pjesė e njėsisė sė librave tė “Trashėgimisė kulturore maqedonase”.

Siē njofton agjencia e lajmeve INA, pėr kėto vėllime shkencore kulturore ėshtė pėrkujdesur drejtpėrdrejt Ministria e Kulturės e Maqedonisė, e cila ėshtė financuese e projektit nė bashkėpunim me UNESKO-n.

Siē thuhet nga autorėt, me kėto libra synohet prezantimi i trashėgimisė kulturore maqedonase nė kulturėn botėrore. Mirėpo, pėr pėrkujdesjen e posaēme pėr botimin e kėtyre vėllimeve ka qenė Drejtoria pėr mbrojtjen e trashėgimisė kulturore nėn udhėheqjen e Pasko Kuzmanit, i cili njihet nė disa qarqe shkencore dhe kulturore shqiptare si personaliteti kontrovers dhe manipulues me faktet historike dhe artefaktet arkeologjike.

Nė kėto vėllime sipėrfaqėsisht tė shtjelluara nė asnjė rast nuk pėrmendet trashėgimia kulturore e kohės ilire apo e periudhave tė tjera, sidomos periudhės sė Dardanisė dhe periudhave mė tė reja, qė mbajnė vulėn e trashėgimisė shqiptare.

Gjithė kėto tė dhėna janė shpalosur para syve tė drejtorit rajonal tė UNESKO-s, Engelbergt Rous, i cili ka qenė i pranishėm nė promovim, dhe ka thėnė se ėshtė i impresionuar nga kėto vepra, sidomos ajo pėr Ohrin.

“Pres qė kėto vėllime tė kenė ndikimin e vėrtetė tek njerėzit qė e kultivojnė identitetin, mirėkuptimin e ndėrsjellė dhe dialogun multikulturor”, ka theksuar Rous. Kėto libra u publikuan edhe me mbėshtetjen e UNESKO-s dhe se ato kohė mė parė u promovuan edhe nė Panairin e Librit nė Frankfurt.

Studiues dhe historian shqiptarė kanė dyshuar dhe kanė bėrė thirrje qė tė ndėrpriten kėto veprime dhe kjo fushatė e paramenduar aktive e institucioneve aktuale maqedonase pėr tė shtrembėruar faktet dhe dėshmitė historike, nė kėtė rast edhe me trashėgiminė kulturore, pas skandaleve tė bėra me “Enciklopedinė Maqedonase”.

Nijazi Muhamedi, redaktori i librit mė tė ri shkencor “Maqedonia shqiptare”, qė konfirmon tė vėrtetėn historike dhe faktografike shqiptare nė Maqedoni, ka theksuar se pas “Enciklopedisė Maqedonase” vazhdon fushata pėr zhdukjen e historiografisė shqiptare.

Ai qėndrimet e tij i ka shprehur drejtpėrdrejt nė gazetėn “Dnevnik”, duke thėnė se duhet tė ndėrpritet grabitja makabre e pasurisė kulturore shqiptare nė Maqedoni nga ana e kulturės maqedonase.

“Shėn Bigori, Shėn Naumi dhe shumė kisha tė tjera i takojnė trashėgimisė kulturore shqiptare. Ka shumė dokumente qė tregojnė se Bigori ėshtė pjesė e trashėgimisė kulturore shqiptare. Kėto kisha dallojnė nga kishat qė janė nė pjesėt tjera tė vendit. Ka shumė dėshmi qė sqarojnė se nė tė gjitha kėto kisha janė kryer ritualet nė gjuhėn shqipe”, ka theksuar publicisti dhe kryetari i kėshillit redaktues tė librit mė tė ri “Maqedonia shqiptare”.

Historianėt shqiptarė pėr agjencinė e lajmeve INA kanė theksuar se nė tė ardhmen do tė merren kryesisht me ēėshtjen e shqiptarėve ortodoksė dhe katolikė tė konvertuar nė maqedonas. Shoqata e Historianėve shqiptarė kėrkon qė UNESKO tė shqyrtojė kėto shkelje dhe grabitje, pasi qė deklarata universale e kėsaj organizate kryesisht respekton dhe pėrkujdeset pėr ruajtjen e vlerave tė trashėgimisė kulturore.

Autorė tė katėr librave tė sipėrpėrmendur janė hulumtues, arkeologė, historianė tė artit si: Aneta Serafimova, Viktorija Popovska, Julia Triēkovska, Mirjana Mashniq, Zoran Pavlov, Radmila Petkova, Pasko Kuzman, Dragan Mitrevski, Dragisha Zdravkovski, Kiro Ristov, Kiril Trajkovski dhe Lenēe Jovanova.

http://www.kohaditore.com/index.php?cid=1,7,2913
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:36.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.