Kthehu   Kreu > D1 > 1757-2012: Shtetet Shqiptare > 1944-1992: Republika III
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 25.11.2009, 23:11   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar 1940-48: Gjelė Kalishti i Pollogut


Citim:
Pollogu dhe viset e tjera shqiptare gjatė 76 vjet histori (19O8-1968)
Tetova, Gostivari dhe Kėrēova padyshim kanė qenė vatėr e veprimtarisė sė tė djathtės shqiptare

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	xhele-xhelili-kalishta.jpg
Shikimet:	2776
Madhėsia:	67,0 KB
NNJ:	2192
Xhelė Xhelili-Kalishta, Tetovė 1942
Pas 500 e sa vjetve roberie, luftrave ēlirimtare pėrseri Dardanija u pushtue nga Perandoria Serbe. Princi i Serbisė Aleksije Karagjorgjeviē, duke pushtue trojet etnike shqiptare, pėrkatesisht Luginėn e Preshevės, Kumanoves etj. nėmės tjerash shkruen: ”Unė vetėm deshiroj qe tė vijnė ketu disa mijra evropjan pėrgjegjes dhe tė shofin shqiptaret qe i kemi zėnė robė qe tė shihnin edhe ata se kėta njerėz, mezi mund tė quhėn njerėz, dhe tė fitonin bindjėn se Ballkani duhėt tė dlirėt prej ketyre egersirave” (Shif:”Serbija pred rat” 1912, faqe 125).

Por pėrseri Ilirija u coptue ?! Ne dam te kėsaj kemi: Traktatėt, Nenėshkrimin e Konventes ne mes te Stojadinoviēit e Ataturkut (1937), asaj ne mes Tito-Kuprillis (1953), Memorandumi i Cubrilloviēit, i Akademis ne me krye Garashqanin, Ivo Andriqin me Qosiqin, Millosheviēin etj.

Lufta e dytė Botnore nuk i solli lirin, ribashkimin kombetare tė shqiptarve, pati njė kohė gjatė pushtimit italjan njė ribashkim te pėrkoheshėm dhe pjeserisht njė t’ashtuqujtur Shqiperia e Madhe, ata sipas terminologjisė serrbe, por fatkeqesisht mbeten pėrseri te shtypur dhe te ndar?!

Nuk u pėrfillen Vendimet e Bujanit (31/1943 dhe 1, 2 janar 1944), edhe pse kishte marrė pjesė ne luftėn antifashiste krah pėr krah me popujt tjerė. Lufta e Shaban Polluzhes ėshtė ilustrimi me i mire i tradhetis.

Gjendja e luftės kurr nuk u suspendue qe nga 1945-ta. Reprezaljet, burgimet vrasjet, demostratat, syspendimi i Statusit tė Krahines se Kosoves, mbyellja e shkollave, regjimi Rankoviē-Titist-Millosheviē, shkelja brutale e te drejtave te njeriut te shkaktuen luftėn mė tė re, me te lavdishme te UCK-es-dhe bashkpunimin me Naton duke sjellė lirin e Kosoves.


Kush ėshtė Xhelė Xhelili-Kalishti
"Jam nga Kalishti, njė katund nė mes tė Gostivarit e Tetovės. Kam lindė mė 6 maj 1913. Nė familjen tonė ishim katėr vllazėn e njė motėr. Kemi vuajt shumė nė kohėn e krajlive. Kur isha 8, 9 vjeē serbi na pat djegė. Ishim pa shpi e pasuni nuk kishim hiq. kurgjė I pat ble baba dy dhi e m’quen mue m’i kullotė jasht katindit. Qe kur vijnė dy gjandar tė Serbisė. M’u afruen afėr. Njoni tha: "Nonėn e Shqiptarit, shihja kapuqin e bardhė". Edhe mori e ma grisi kapuqin me singi. Shkova me kapuqin e shkyem nė shpi tuj kja. Nona mė tha: "Pse kanė o bir"? I thash: "Ma kanė grisė kapuqin gjandarat e serbit". Ajo tha: "E kemi anmik o bir. Hajt se ta blenė baba tjetėrin edhe mė tė mirė."
Gjelė Xhelili-Kalishti ishte njė luftėtar sypatrembur, njė strateg, komandant i qetes qe nuk ju bashkėngjitė urdhrave tė Mit’hat Frashrit dhe kolonel Muharrem Bajraktarit pėr t'u terhjek nė fund tė Luftės se Dytė Botnore, siq vepruen shumica e luftetarėve pėr mvetesi e bashkim kombetar.
"Njė qind vjet ni paqa jetė,
tė gjitha kam pėr t'i kalue kaēak
e kurr nuk kam pėr t'u pajtue
me pushtimin e Kosovźs
e coptimin e Shqiperisė"


- Motoja e kaēakėve
Ishte njė polioglot i pashkollė, por i njihte: shqipėn, ghuhėn e nėnės, maqedonishtėn, serbishtėn, turqishtėn dhe frengjishtėn.

Plaku i maleve, luftetar i pa epur ishte njeri prej bashkėpuntorėve mė tė ngusht tė Xhemė Gostivarit. Mori pjesė nė tė gjitha aksionet luftarake me qeten e vet nėnė udhėheqjėn e komandantit shėmbull Xhemė Gostivarit:
"Nė ankth po jeton njė popull qe kurr njė pėllambė tokė dhe njė copė liri nuk ua ka marrė popujve tė tjerė. Tė tjeret ia kanė marrė tokėn dhe ia kanė rrembye lirinė. Tash disa shqiptar kanė fillue t'a shikojnė tė kaluerėn me urrejtje. Ata janė paralajmrues tė vetazgjasimit.. ”

~

Nė kohėn e pushtimit fashist dhe kapitulimi tė ushtrisė dhe Mbretėrisė jugosllave Gjela ishte ushtar nė Novisad tė Vojvodinės. Pra nė kėtė kohė Xhela ka qenė ushtar i krajlit nė Novisad. Nga Novisadi i kanė transferuar nė Bosnjė nė Lastovica pėr tė luftuar kundėr Gjėrmanit.
"Unė isha rreshter dhe i kisha 20 ushtarė nėnė komandė. Tė gjithė ishin boshnajkė. Nė Hanpesko (afer Sarajeves nė Bosnjė) janė konė ushtarė nėn komandė. Tė gjithė ishin boshnjakė. Nė Hanpesko (afėr Sarajevės) janė konė 1700 ushtarė jugoslav."

Nuk durohej ajo gjendje dhe planifikon te arratisej nga Vishegradi.
"Hekurudhen e kishin shkaterruar boshnjaket e Bosnjės. Vazhduam kembė pėr Uzhicė."

Kėtu arrestohet pa asnjė procedurė dhe i dergojnė ne kamp nė Cacak vet i pesti shqiptar.
"Aty kishte edhe serb qe i kishin nėxenė gjermanet. Pra na ra hise me ta se edhe ne i kishim teshat e pista te asaj ushtrije ishjugosllave. Gjatė punės se detyrueshme mendoja gjithnjė thekson Gjela si te ikim edhe njė ditė fare afėr njė rruge qe shpie pėr Kralevė u nisem kėmbė nėpėr skurra, fusha e male duke u mshefur dhe pas tri ditesh te mundimshme arrijtėm nė Kralevė. Kur kemi hypur nė tren na u duk se mberritem nė shtepi.

Mirepo, nė Mitrovicė duke pritur na hetuan edhe pėrseri na riarrestuan dhe na vendosėn nė njė kamp ne qytet. Pas pak erdhi njė oficier me nji pėrkthyes dhe na thane:”kush ėshtė civil le tė ndahėt”.

Fatbardhsisht kisha gjetur njė palė pantallona te punetorėve, ne koke kisha njė shami siq e vejnė kosovaet. U bindėn dhe na liruan. Shkuam ne stacion pėr te udhėtuar pėr Shkup. Pritem shumė dhe treni nuk erdhi, nė tė vėrtėt nuk kishte dhe vendosem te vazhdojmė rrugėn pėr Prshtine, Ferizaj dhe Tetovė. Kjo rrugė ishte pak sa ma e lehtė, mė e sigurt sepse kishim bukė e ujė pėrparėsi kudo qe trokisnim edhe pse skamja ishte shumė e madhe."

Nė Tetovė dhe nė Kalishtė kishte verejtur se Italia e kishte okupuar terė Pollogun.
"Nė Kalishtė u takova me shokė e farefis. Ata kishin qenė shumė skeptik nga gojekeqiet duke thėnė se: e kanė internue nė Gjermani, jo e kanė pare te vrarė e thash e thėna tjera."

Para njė kohe Gjema e kishte vrare njė kapter serb dhe ia kishte ther pėr Shqiperi. Kur vjen Italia ai kthehėt dhe behėt me ndihmen e nėnėprefektit Xhevat Kallajxhi, gardian i burgut. Pas njė kohe i leshon tė burgosurit dhe del ne mal si kacak. Po keshtu vepron edhe Gjela., ne fakt ne ate fillim tregon xha Gjelė,
"ne ditėn e kalojshim nėpėr male e gjatė nates zbritnim nėpėr fshatra. Fatkeqsisht si cdo okupator edhe italianet kishin fillue tė regrutonin shpiun, bashkėpunetor qe u tregonin pėr cdo levizje okupatorit Italian. Nėnėprefekti Xhevat Kallajxhiu ne njė takim qe e patėm na vikati: mue edhe Xhemes se:”Spiuni nga Reqica duhet likfidue “.

Keshtu dy kryekacaket bashkė me Bajram Doberdolanin ua zejnė pritat nė mbremje pėr tė nesermėn kur ishte ditė tregu. Ishte kohė acari dhe me borė.
"I zumė pritat dhe gjithė natėn ndejtem tė pėrgatitur, ku ja nė mengjez vjenė nji makinė. Ne dulem ne rrugė e ata na hetuan dhe duke u kėthyer prapa mė shpejtėsi, rreshqasin dhe bien nė nė rrugė?!I identifikuem dhe u them, pse ikėt. Ata nuk ishin ata qe i pritnim, italijanėt. por shqiptar: tre burra e tri gra. Bile njera grua kishte vikat:

- Aman burra, po edhe nė jemi shqipetar.
- Po kush jeni dhe nga jeni, - i pyet Xhema.
- Jemi mesues nga Shqiperia.
- Po pse ikėt, i pyeta unė.
- U friguam.
- Po ne nuk kemi punė me ju.

Iu ndihmuam dhe e qitėm kerrin nė drejtim te Gostivarit ku edhe e kishim destinacionin mesuesit nga Shqiperia. Kjo ishte njė ngjarje shumė e pritur sepse ne nuk kishim kuadra. Kanė ardhė afro 300 mėsues nga Shqiperia, ku janė qelė dhe arsimue shumė kuadra qe mė vonė e kanė bartė barrėn kryesore.

Nuk vonoi dhe ia behu njė xhip mė dhjetė Italian. I ndaluam, dhe u thash dorezohuni. I lidhem dhe i thash Xhemės po i vrasim, ashtu edhe ishim marrė vesh me nėnėprefektin se kėta janė okupator.

- Jo Gjelė ne duhėt te kemi kujdes se ushtria italiane mund te na i vrasin fshatarėt nėpėr fshatra si shejė hakmarrjeje.
- Cdo luftė - i thash - i ka rregullat, pasojat e veta. Okupatorin duhet vra, o po kthehemi nė shtepi?!

Xhema ishte udhėheqės dhe ju nėnėshtrova as armet nuk ua morem, nuk e vram as shpiunin qe kishte qenė me ta nga Reqica. Ua mbajta nji fjalim italianėve dhe ua bėra me dije se jeni okupator dhe duhėt tė ktheheni ka keni ardhė se kjo tokė ka zot.

Kaluan dy muaj nėpėr male nuk kishte ndodhe asgjė. Ne te vėrtet kishin dal ne male edhe nga Sharri. Pra, numri i guerilėve pėrkatesisht i cetave sa vinte e shtohej. Ishin berė afro 50 luftetare te lirise. Njė ditė erdhi njė njeri nga Gostivari, Foli me Xhemen por ne nuk e ndegjuam.

Pas kesaj Xhema tha po shkoj gjere ne Gostivar dhe do te kthehem menjihere. Ai ndejti dy dite dhe kur u kthye aty ku ishim marrė vesh duel para shokėve dhe na njohtoj se kishte biseduar me njė oficier Italian.

Ai i kishte thanė:” pse po na luftoni neve, ne ju kemi shlirue nga serbet dhe njė ditė do te shkojmė. Ju luftoni sllavomaqedonet komunista, partizanėt ne do tu ndihmojmė edhe me armatim. Tė bėhem bashkė dhe ta luftojmė komunizmin se ekziston friga se do u ndihmon Rusia dhe pėrseri do te kthehen ne pushtet dhe do te ju robrojne pėrseri juve. Andaj na nuk jemi armiq por ne ju shliruam dhe ju bashkuam. Na duhėt tė zbresim dhe ti bashkangjitemi italjanve?!”

Une i thash - ”Unė siq e din kam ikur nga burgu i Tetovės dhe nuk pranoj, tė dorzohem’’!
Xhema mu pėrgjegj; - ’’Vepro si te duesh dhe si e ke ma mire’’?!

Xhema i muerr shokėt e vet dhe u zhdrogj posht, unė me te mijt, me ca lumjan, nga Gostivari dhe Tetova ia mėsyem bjshkės dhe vazhduem luftėn, por ne grupe ma te vogla. Por me lejoni qe tua bej me dije se ne e kishim pranue njė deklaratė qe e kishte berė nėnėprefekti, te cilėn na kishte lexue ne njė takim nė Qegran e qe fatkeqesisht nuk e kemi rujt, besa nuk kemi pasė as ku me mbajt.

1. Udheheqss i kesaj guerile duhet tė jetė Xhemė Gostivari.
2. Duhet t’i sulmoni italjanet, ata janė okupator,
3. Popullit duhet t’u drejtoheni me fjalė te buta dhe miradije,
4. Njerėzit tuaj nuk guxojnė me plaqkit, pa vullnetin e tyre nuk guxoni me marrė as edhe njė kafshat bukė pa deshirėn e populatės.
5. As pa vullnetin e plotė nuk mund t’u bashkangjitėt rradhave te juaja.
6. Duhėt te rueni kredibilitetin e luftės pėr riberjėn e Shqiperis etnike.
7. Shqipetaret e ndar duhet te vetqeverin vet-vehten dhe deklarohėn me plebishit pėr bashkim me Shqiperin.
8. Njė jetė e kemi dhe at do t’ia falim Shqiperis, ishte njizerit miratimi i jonė.


Pasi kaluem nė Shqiperi, pam se atje i kishte derguar OZNA spiunėt pėr tė identifikuar nacionalistat shqiptar."

A kishin dijeni sherbimet sekrete shqiptare, apo shteti shqiptar?!
"Ne kishim luftuar nė shumė beteja, kemi pasė edhe shumė viktima nė perleshjet frontale me sllavo-maqedonasit, por as njė herė nuk kemi vrar shqiptar. Shqipetaret kanė hjekė tė zit e ullirit nga pushteti i instaluar, duke na mbajt, duke mos tregue as gjė se ku jemi.

Veshtirėsit pėr furnizim gjithnjė na pėrcillte vazhdimisht. kjo breng-nevojė na ka rrezikue qenjėn tonė, sepse na diktonin mė lehtė. Me njė rast tė therjės se njė delje na u bė pak sa mė probleme. I thash kuzhinjerit Mexhidit qe t’ia qojė lekuren djalit tė hoxhes, por ai kishte shpreh mos besim duke thenė se Xhela me shokė me Muharrem Bajraktarin kanė ik pėr Greqi?!

Hoxha ishte prekur pse vllaj i tij Rrahmani nuk e kishte lajmrue per ardhjen e Xheles, kesaj rradhe nga Shqiperia. Rrahmani kishte simpati ndaj nesh, por ishte larguar dhe nuk kishte njohuri per njė kohė tė gjatė. Me njė rast u takuem dhe u pershendetem ne pyell, e mushka e tij kulloste ne rog tė malit. Ngadal e shkarkoj dhe na furnizoj me te gjitha gjerat e nevojshme.

Jo njė herė tė kalaja e Dodės, vėndi ku ishte vrar Hajdar Dushi, tek po i pėrcillte disa komunista serrb tė ikur nga burgu i Tiranės. Njerėzit e Muharrem Bajraktarit ishin pėrlesh dhe e kishin vrar Hajdar Dushin..

Partizanet i kishin vue pėrpara Xhavitin dhe Mehdiun. Dy burra kishin pyet a jeni bre ju shqiptar. Po, po i percjellim nė postkomandėn e Kalas se Dodės?!

Kur i rash se pari theksonte Hysen Xhelili, past ndjesė, pėr dajen Xhavit, nuk ia lash, ishte i fort dhe kishte njė qafė demi. Duke u shtye ashtu u rrezue nė njė skurre dhe ia shtina gishtat ne sy. Ai bertiti dhe me leshoj dhe ia morra edhe pushkėn..

- Aman burr mos me vraj!
- Mos kukat, i thash!

Pushken nuk ia dhash edhe pse ma kerkoj ca herė.

- Nuk ta jap se ti me vret?! Jeni tė pabesė ju partizanėt.

Periherė partizani e kishte nxjerr thikėn dhe e kishte mėsye Xhavitin, ushtarin e Shqiperis etnike. Xhavitit nuk i mbetet tjeter veq ta qelloje nė gjokes pėr tė shpetuar Hysenin past ndjesė..

Hyseni ka vdekė nė Bruksel me 2003. pasi kishte berė njė vizitė nė Kosovėn e lirė e posaqerisht pritja qe i kishte berė TMK-eja nė krye me gjeneral lejtant Agim Qeku, e cila pėr tė ishte ngjarja mė e rėndėsishėm nė jetėn e tij, tė cilėn gjithnjė e mbante nė kujtesė dhe na rrefente me pietet.

Avdyli kishte ikur prej burgut tė Gostivarit dhe kishte ardhe ne mal pėr tu bashkuar me ne Ishte i rraskapitur nga rrahjet dhe pas dy tri dite erdhi ne vehte. Me qenėse ishte i shkathet dhe e njifte cdo fshat ia dham pėr detyrė qe te shkoj dhe te na i bashkoj kaqaket qe kishin mbet hala pa u burgosė dhe pa u ra nė sy sllavo komunistve..

Mirpo Abdyeli u pre nė besė dhe perseri burgosėt. Ne vendosem thot Xhela qe te shkojmė tek dajat nė fshat. Aty kapen Xhaviti dhe Mehdiu dhe janė mundue me i berė pėr veti. Ma vonė doli se vllaun tonė Avdylin djat tane e kishin tradhtue.

Arif Kapedani ishte njeriu i dytė pėr kah hijearhija-ndikimi nė kėtė pjesė tė Shqiperis., Xhema po ashtu pėr Gostivar e mė gjerė, me njė fjale tė gjith luftetarėt ishin krahet e kėtyrė prijsvė pėr rujtjėn e Shqiperisė etnike.

Arif Kapedani me pjesėn e vet ishte ardhė nė ndihmė Xhemės. Ky pasi ishte kthye nga Vojvodina ne Glloboqisht fshat i dajve tanė qe na tradhtuen Avdyelin dhe tė gjithė neve.

Kasnecet na prunen statusin e Komitetit Nacional Demokratik Shqiptar?!Ne ballistetėt e Pollogut dhe Sharit po i bashkangjitėmi ketij Komiteti dhe do munohemi me mish e shpirt te japim kontributin tonė.

Lidhjet beheshin nepėr mes Shkupit. Kur shkonim nėpėr katunde me Arif Kapedanin, njezit filluen te na bashkangjitėn me tė madhe. Ne do bejmė cmos qe te fusim armė nga Greqia etj. dhe duhet i madh e i vogel te qohem ne kembė dhe tė clirojme ket ven dhe t’a bshkangjesim kėtė pjesė tė Shqiperis lindore Shqiperisė.

Qeta e Gjelė Kalishtit arrin nė Greqi mė 1948

Pas dorzimit nė organet greke na kishin sistematizue ashtu si kan qellue. Nga Kampi me quen te sherbimi intelegjent grek. Ishte peripetia e rradhes?! Donin te na regrutonin si diverzant, donin te na ushtronin ne Janinė e gjetiu, me qellim qe tė rrėzonin sistemin komunst nė krye me Enver Hoxhėn?!

Ne nuk pranuem pėr as nje cast te veheshim nė sherbim tė politikės greke, kunder Shqiperisė. Shokėt me kishin prit me pa durim jashta deri sa kam ardhė dhe me pyetėn se cka u kisha thenė:

- Ne nuk jemi kėtu qe te vehemi ne sherbim tė as kujt ne jemi emigrant politik.

Shoket u ndan tė knaqur dhe me than;

- ”Tė lumt o Xhelė Kalishta. Ke qenė dhe ke mbet i pa pėrkulur. ”

Takimi ne burg me shumė luftetar, fytyra tė ndritura te rrezistencės shqiptare. Me kujtohen fjalet e Luan Gashit past ndjesė;

- ”Edhe ne edhe ju zoteri e dijme dhe ata pėr tė cilėt flisni ju jemi emigrant politik ne Greqi. Ne e falenderojmė shtetin grek. Pra te gjithė ne individualisht kemi bindjet tona politike. Nuk jemi kėtu qe tė punojmė ndryeshe bindjeve tona. Ne jemi emigrant dhe kjo na siguron me konventa nderkombetar qe tė ruajmė bindjėt tona. Andaj zoteri do tju lusja q edhe neve edhe emigrantet tjerė shqiptar te na lini tė qetė nė mėshirėn e fatit si pėr tė mirė ashtu edhe pėr tė keq”?!

Kėto fjalė mi ka konfirmue edhe mue me rastin e njė vizite qe i bera nė Neė Jork me 02. Vdiq me 2005 mė qe rast ia dergova njė letėr ngushllimi nė emėr timin dhe tė Shoqatės’ Miqet e TMK-ės, pėrkatesisht Shoqatave tė dala nga lufta me seli nė Bruksel. E ruaj falenderimin dhe telegramin nė dosjėn e Shoqatės nė Bruksel.


Prof. Ibrahim Kelmendit

Takimi ne burg me prof. Ibrahim Kelmendi ishte njė befasi e kėndshme.. E kisha ballė pėr balle, u pėrshendetėm dhe me tha se kush ishte, kosovar nga Presheva.. Ai kishte ndegjuar pėr mue gjate fushėveprimtaris sime me Sylė Hotlėn dhe mulla Idriz Gjilani.

Ju pėrshendes dhe ju pergėzoj se keni dalė shnosh e mirė me shokė. Ketė e mėsova-lexova nepermes gazetave. Erdha qe tju takoj nga Atina edhe pėr njė obligim kombetar.

Shiqoni se si janė bėrė shqiptarėt, pikė e pesė, nė parti dhe sherbime tjera. Unė ju kisha lut qe t’ua beni me dije edhe shokeve tjerė. Me shterngoj dorėn vllazerisht dhe u ndam nga preshevari kosovar.

Nė burg erdhen edhe Luan Gashi,, Adem Gllavica, Abas Ermeni. Gani Hamiti. Te gjithė kėta burra ishin tė ballit kombetar. Njė shpiun me emrin Abdullah e shqetesoj shume Ademin sa qe i pelciti buza e poshtme ne gjakė. Por edhe Luani ua beri me dije se ne nuk punojme per as nje sherbim. Jemi emigrant?!

~

Aty n'at mbledhje mun tė ketė pasė mbi 100 veta. Foli Neshat Gora:

- O Gjelė Kalishti, a mund tė na sigurosh dhe mbajsh qe mos tė na hetojė qeveria.
- O neshat edhe Unė jam sikur ju. Unė zonė tė lirė atje nuk kam, kazerma nuk kam;Hyqymet nuk kam!Na do tė mundohemi tė mbahemi, mos t'i damtojmė familjėt,, po fundi nese na hetojnź, na do luftojmė e armikut gjallė ne dorė nuk do t'i bijmė!

Neser ka dy tre nisemi nė drejtim tė Lumės. Vend takimi nė Kalishtė. Shumica nuk erdhźn? Njė pakicė. Po ! Dola vet i shtati. Atje filluen me i kap? Aty ku e kemi pasė Shtabin nė Tetovė, ka qenź njė Arif Kapetani(vullnetar). Ai kur hyri komunizmi me 1944 ua leshuen ushtrisė shqiptare vendin, ushtria shqiptare ata qe ishin me dro i mbledhte ushtar, shkoi edhe Arif Kapetani, por ky pas pak ik dhe rrin mbyllur nė Gllobaqicė, nė njė shpellė afero njė vjet !

Kur merr vesh ky ma qonė njė njeri tź dajt e mij nė Bollaqisht tė Eperme. Unė shkova. i derguari me thot ke tź fala nga Arif Kapetani, dhe tė lut t'a marrish me vedi. E qova njė njeri dhe e morra me veti.

U bem bajagi kallabllak. Unė kisha pėrkrahje dhe me kanė mbajt sidomos Gostivari dhe Tetova, shfryetzojė rastin t'i falenderojė nga zemra, pėr bujarin, pėr traditźn pėr atdhedashurin pėr sakrificat.

Duelėm nė Shar(Plloqa). e qova Hysenin t'a merr njė ka. E muerr dhe e prem, bem mish pėr kazan, e ziem pėr ushtar tź lirisė. Kapetani tha
- Xhelo nuk t'a paskźm dijt vleren. Gjema ndoshta po, po unė jo?!
- More ti qenke qeveri - vazhdonte me tuje kapetani.

Unė qe njė vjet qesh tue vdekź nė njė shpellė pėr bukė. Eerdhen edhe prej Ferizajt e na u bashkangjitėn. U bem 37 luftetar vullnetar:Riza Goga, Abdyl Durra, Ramė Beka, Ramadan Plleshina, Sali Ribari me gjith djal nga Drenica, Pas njė muej duel fjala se unė me Muharrem Bajraktarin e Lumės kemi dal nė Greqi.

Kur isha nė spital nė Tiranź me qoj fjalė. Unė me Arifin kemi propagandue katund pėr katund, tue berė organizime. Unė u thojsha:Jam i derguar nga jasht, kam ardhė me bisedue me ju, me njerez tė sigurt, mos tė marrim njerez nė qafė, t'organizohemi pėr kohėn e ardhshme. Ju lutem mos tregoni mos merrni nė qaf ndokend se unė prap kam me shkue atje?!Kur tė vijė lajmi i dytė, armet e materjali i luftės, do tė dalin q’atherė nė shesh e me ndihmat e Evropės do t'i bina komunistit se ai njė ditė ka me hup?!

Murren njė kurajo populli, hangrem e pim dhe pas njė muaj u nisem pėr:Kerqovė, Manastir, Prilep, Gjatė rrugės kam pasė dy shkije me kuaj. Hupėn dhe u bė e madhe, e forcuen kufirin dhe ne u kthyem edhe nga fakti se na u kish sos buka.

Ne Gostivar u detyruem tė shperndahemi nepėr vendet ka kishim ardhė. Unė vet i pesti nė vendin tim. Arif Kapetani vet i shtati nė rrethin e Tetovźs. Por Arfi vet i shtati kishte ra nė prit nė Zhelinė dhe armiku i kishte vrar qe tė gjith!


Arif Kapetani

Unė duke parė gjendjėn vendosa pėrseri te dal disi nė Greqi. arrijta vet i 12 dhjeti:Hysen dhe Gjel Kalishti, Bilall Simnica(katundar i Xhemė Gostivarit), Brahim Qela me vllan, Neshat Gora nga Qegrani, Qinan Garipi, Nazmi Malku nga Reēani, Hamit Reēani, Nazmi Hasipi, Ilmi Koloveri nga Strojani, Sefulla Demiri nga Prapadeshi, Hilmi Kaloveri nga Strajani, Boshko Petro nga Miletini. Nėna e Boshkos ma pruni djalin nga se ai ishte me Kralin dhe e lypshin me denue-vra. ka qenė profesor. e pranova dhe kerkova falje mos tė ma marrin pėr tź keq?!

Por me i dhanė me kuptue serbit se ne mish tė coft nuk hajmė. Ne po si te na dorzohet e nderojmė pėr nderin e shqiptarizmės. Ai nė Greqi nuk u nda prej nesh, sepse atje kishte serrb. Pra nuk ėshtź nda prej nesh gjerė ka shkue nė Australi. Me kan falenderue nėna dhe gruja e tij.

Nė Atinė kemi bisedue prap me intelektualet;ana e jugut kan pasź lidhje me greket. Diverzantźt:Fikri Dina, Hysen Trepeza. Pasi shkuem nė Itali Hysen Trepeza ia la Mehmet Agė Rashkocit, i cili ka vazhdue me que diverzanta nė Kosovė, keto janė fakte tź sigurta qe din krejt emigracioni. Bashkė me grekėt: Ismajl Kishnapolen, Qerim Godenin(i Gjilanit), Nuhi Shaqirin(i Tetovės) kanė berė pėrpjekje gjoja pėr ta ndrrue pushtetin nė Shqiperi, nepermes shqetsimeve dhe duke rrezikue edhe popullatėn.

Grupi i intelektualve tinez e ben njė mbledhje. Kźta na than nźmes tjerash:A e shifni vllazźr se jan ka e shesin Shqiperin grekut dhe serrbit?!Neve duhźt me ra nź marraveshje me shqipetaret dhe me lajmrue Shqiperin, ta lan rexhimin komunist, krahun rus, po Shqiperia ėshtė e jona, e popullit shqiptar. Duhźt tė punojmė pėr atdheun tonė e t'a mbrojmė. Na pa tjeter duhźt tź merremi vesh dhe ne e vendosem njėzerit, do ta lajmrojmė, do ta mbrojmė me ēdo kusht.

Pasi ishim kthye nė kamp, nje natė heret u ndalen dritat nė kambp. Kjo ishte nje signal

pas ne nuk kkishim pranue te bashkpunonim per sherbimet greke?!U thash shokėve vazhdon xha Xhelė;”Kjo nuk ėshtė shenjė i mirė. andaj duhet me qenė tė pregaditur pėr cdo eventualitet.


Xhelė Kalishta nė Greqi, 1948

Nė ketė mbledhje pėrveq 10 shokėve tė mij kanė marr pjesė edhe:Daman Lila(gjakovar), Islam Gjini dhe Isa Gjini, Dem Ali Pozhari, Sadik Alaj(Vokshi), etj. Prej kźsaj mbledhje dy veta na kishin tradhetue;ata ishin berė argat tė Hysen Trepezes. Kan mbshel kosovar kush nuk hynte nė "Legalitet". Kėsisojt u benė tź pa duerueshėm. Bile Qani Garipi u martue me njė greke dhe mbet atje.


Ēka iu tha Mit'hat Frashėri kosovarėve

Mit’hat Frasheri iu tha kosovarėve gjatė njė fjalimi nė Bari tė Italisė:

”Ju jeni ajka e Shqiptarizmit, andaj ju lus qe t’a rueni iden dhe idealin per tė cilin keni luftue... ju parti mos beni nė mėrgim por vazhdoni se vepruari bashke pėr Shqiperin Etnike. Kur tė propozohėt njė sen qe e mejton dhe ti tė mirė dhe e gjykon tė dobieshėm, bindu. Shqiptarin e ka prish mos bindja dhe jo bindja. Nis ti mė parė tė japish shėmbullin e bindjės."

Kėto fjalė u vertetuen fatkeqesisht se nuk shkoj larg e ballistat dhe legalistet nisen luftėn ndermjet vedi siq thonin gjerė nė vdekje... Kjo ndodhi me Hysen Xhelilin vllaun tim siq kam theksue me lartė.

Kur u kthyem nė kamp nga Bari Italisė vazhdon Xhela murrem vesh se Ismajl Terzin e kishin burgosė. Ai ishte njė nacionalist dhe i cili i kishte mbrojte shqipetaren nga Plava dhe Gusia nga hordhit cetnike-malazezo serbe. Ne fakt ky ishte perla - ra ne njė grup legalistash qe ishin mundue me cdo kusht ta benin per vehte. Edhe Hysen Trepeza kishte aderue atje dhe me ju thėnė tė verteten nė kamp ata dalloheshin nga ne, ishin ma tė privelegjuar?!

Po si ishte e mundur njeriu i vetem qe e kishte mbrojtė vehtėn nga ai grup te dergjej ne burg?! Po keshtu i kishte ndodhė edhe vllaut tim Hysenit, por ai e kisht mund at grup me njė briske.



Fusnotė

Zeqir Gėrvalla, recenzent i librit tė Mehmet Kajtazit "Ushtimė e Albodėrit", lidhur me thėnjėt e Xhelė Kalliri alias Xhelė Kalishti, protogonisti kryesor i kėtij libri, faqe 221
Halit Elshani:”Ceta e Brukselit”, Pejė, Dukagjini 07
Nehsat Bilalli:”Drejt Greqisė”, Anton Pashku, Kukės



Bruksel, 17 qershor 08
Halit Elshani

http://www.tribunashqiptare.com/news...009-11-25.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 17:51.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.