Kthehu   Kreu > Ateistėt > Skepticizėm
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 18.12.2009, 01:42   41
Citim:
Klima, ndėrkombėtarėt shpehen se nuk do tė ketė marrėveshje

Presidenca daneze e samitit pėr klimėn nė Kopenhagen ka lėnė tė kuptohet se ekziston mundėsia qė tė mos arrihet njė marrėveshje gjithėpėrfshirėse nga takimi. Zyrtarėt ndėrkombėtare shprehen se ėshtė arritur njė progres, por njė marrėveshje duhet tė presė deri nė takimin e vitit 2010 nė Meksikė.

Sekretarja amerikane e Shtetit Hilari Klinton deklaroi nė samit se vendi i saj ishte i pėrgatitur pėr lėvirmin e njė fondi prej 100 miliardė dollarėsh, nė ndihmė tė vendeve nė zhvillim qė tė adoptojnė teknologji tė pastra dhe tė frenojnė ngrohjen globale.

Ndėrkohė qė Kina, India, Brazili dhe vende tė tjera nė zhvillim akuzojnė vendet perėndimore nė pėrgjithėsi se nuk po tregohen shumė bujarė nė ndihmat pėr vendet mė tė varfėra pėr zhvillimin e teknologjive tė gjelbėrta.

Ndėrsa Uashingtoni zyrtar kundėrpėrgjigjet duke thėnė se janė vendet nė zhvillim tė cilat nuk poi u dalin zot impenjimeve qė kanė marrė.

Nė mes qėndrn edhe Europa, e cila paralajmėron pėr rrezikun katastrofik. Sipas fjalėve tė Presidentit francez Nikolas Sarkozi, ekziston rreziku i njė falimentimi.

Kancelarja gjermane Angela Merkel ėshtė shprehur skeptike.

"Mė duhet tė them ndershmėrisht se premtimi i SHBA-ve pėr reduktimin e emetimeve tė dioksidit tė karbonit me 4 pėrqind, nė krahasim me nivelet e vitit 1990, nuk ėshtė ambicioz. Pėr momentin nuk duket se ka ndonjė negociatė tė arsyeshme, por shpresoj qė prezenca e mė shumė se 100 liderėve mė samit, tė japė impulsin e nevojshėm", ka thėnė Merkel, duke nėnvizuar se nuk do tė ketė marrėveshje pa pėrfshirjen e vendeve nė zhvillim, veēanėrisht Kina dhe India.

Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB-sė, Ban Ki Mun, tha se kishte shpresė qė delegatėt do t'i linin mėnjanė dallimet dhe tė bėnin pėrparim tė vėrtetė nė takim.

Shtėpia e Bardhė njoftoi se Presidenti Obama, qė pritet tė premten nė samit, ka besim se do tė sigurohet njė marrėveshje pėr emetimet e karbonit. Zėdhėnėsi i Shtėpisė sė Bardhė, Robert Gibbs, tha se Obama besonte se njė marrėveshje operative ishte e mundshme.

Ndėrsa kryeministri britanik Gordon Braun, i cili ndodhet nė Kopenhagen tha se ishte njė moment kritik pėr samitin.

"Ka mundėsi qė ne tė mos arrijmė njė marrėveshje dhe ėshtė gjithashtu e vėrtetė qė ka shumė ēėshtje pėr t'u zgjidhur", ėshtė shprehur Braun.

http://www.ora-news.com/mat1.php?idm=41497
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.12.2009, 02:01   42
Citim:
Bora, shkakton probleme nė veri tė vendit

Disa fshatra rezultojnė tė bllokuara nė qarkun e Dibrės si pasojė e dėborės qė ka rėnė ditėt e fundit.

Probleme kryesisht po hasen nė komunat Lurė, Kalaja e Dodės, Selishtė dhe Zerqan. Ndėrkohė vėshtirėsitė mė tė mėdha po hasen nė rrugėt rurale.

Gjithashtu vėshtirėsi nga rreshjet e dėborės ka edhe nė disa zona nė Tropojė ku bora nė Qafė Mali arrin deri nė 40 cm.

Reshjet e dėborės gjithashtu kanė shkaktuar probleme nė qarkun e Kukėsit ku mėsohet se disa zona nė kėtė qark rezultojnė mė probleme.

http://www.ora-news.com/mat1.php?idm=41551

Citim:
Europa pėrfshihet nga moti i keq

Temperaturat nė mbarė kontinentin Europian kanė pėsuar njė rėnie tė ndjershme dhe pritet qė ato tė bien deri nė -15 gradė celcius.

Banorėt e Berlinit, Frankfurtit, Parisit, Londrės, Brukselit Bukureshtit, Beogradit, Pragės dhe Romės janė zgjuar nė tė ftohtė, ndėrsa reshjet e dėborės kanė bllokuar trafikun dhe ngrirė autorrugat.

Njė person ka humbur jetėn nė kryeqytetin rumun si pasojė e aksidenteve tė shumta rrugore tė shkaktuara nga akulli. Kryeqyteti serb, Beograd ėshtė mbuluar gjithashtu me borė, ndėrkohė qė shėrbimet e transportit janė goditur rėndė nga i ftohti. Disa shkolla janė mbyllur.

Skena tė ngjashme shihen edhe nė Spanjė, ku ėshtė shpallur gjendja e jashtėzakonshme nė disa zona. Njerėzve u kėshillohet tė kenė kujdes dhe tė qendrojnė nė tė ngrohtė.

http://www.ora-news.com/mat1.php?idm=41539
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.12.2009, 15:58   43
Citim:
Borė nė tėrė Kosovėn, ulen temperaturat

Prishtinė, 18 dhjetor - Gjatė natės sė mbrėmshme nė tėrė vendin ka rėnė borė, ndėrsa temnperaturat janė ulur deri nė minus 8 gradė. Ndonėse ėshtė vėshtirėsuar dukshėm qarkullimi i automjeteve, por tė gjitha vendkalimet dhe rrugėt janė tė kalueshme. Nuk raportohet pėr aksidente tė rėnda nė trafik.

Edhe rrugėt e kryeqytetit janė mirėmbajtur, ėshtė pastruar bora dhe ėshtė hedhur kripė nėpėr rrugė.

Gjatė dy tri ditėve tė ardhshme meteorologėt parashikojnė tė reshura bore dhe ulje tė temperaturave deri nė minus 14 gradė.

http://www.kosova.com/artikulli/58361

Citim:
Reshjet e borės bllokojnė mjaft zona veriore tė Shqipėrisė

Reshjet e mėdha tė borės tė rėna gjatė natės dhe orėve tė para tė mėngjesit tė sotėm, kanė shkaktuar bllokimin e disa zonave nė veriun e Shqipėrisė.

Tė dhėnat paraprake tregojnė sesi nė Peshkopi janė bllokuar Lura dhe Kalaja e Dodės. Ndėrkohė qė nė Bulqizė janė bllokuar Ostreni, Trebishti, Zerqani dhe Selishta.

Por probleme hasen edhe nė Qafėn e Malit nė Pukė, pa harruar edhe zonėn lindore tė vendit, ku ajo e Korēės ėshtė mė e kėrcėnuara nga dėbora gjatė kėsaj jave.

Bėhet me dijeni se zyrat rajonale tė emergjencės nė njė situatė tė tillė janė duke marrė tė gjitha masat pėr tė parandaluar tė gjitha dėmtimet e mundshme dhe aksidentet rrugore.

Ato po hedhin kripė nėpėr akset rrugore si edhe kanė rekomanduar ecjen me zinxhir ndaj tė gjitha automjeteve. /NOA/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=4811

Citim:
Evropa gdhiu nėn borė dhe akull

Derisa liderėt e botės sot nė Danimarkė po e pėrfundojnė debatin se si tė pengohet ngrohja globale, Evropa gdhiu nėn borė dhe akull, sikurse tė ishte kthyer nė kohėn e akullt.

Nė Francė janė anuluar njė e treta e fluturimeve tė planifikuara, kurse disa qindra pasagjerė kaluan natėn nė aeroportin “Sharll de Gol” nė Paris. Disa autorruga nė Francėn veriore janė mbyllur pėr trafik. Nė autorrugėn nė Normandi janė bllokuar disa qindra kamionė. Ndėrkaq, ngecje ka edhe nė trafikun hekurudhor.

Nė Britani tė Madhe, nė pjesėn jugore bora shkaktoi vėshtirėsi nė komunikacion. Kėshtu, disa orė ėshtė mbyllur aeroporti “Getvik”, kurse nė aeroportin “Luton” janė anuluar tė gjitha fluturimet e planifikuara pėr tė premten paradite. Po ashtu janė mbyllur edhe shkollat, kurse policia iu bėnė thirrje shoferėve qė tė mos i pėrdorin makinat pa ndonjė nevojė urgjente.

Nė Ukrainė, disa mijėra shoferė mbetėn tė bllokuar nė makinat e tyre, ndėrsa dhjetėra vendbanime janė pa energji elektrike. Mė sė shumti ėshtė goditur pjesa jugore dhe lindore e vendit, ku shtresat e dėborės nė disa vise kanė arritur nė mbi njė metėr.

Probleme me dėborėn ka edhe nė Belgjikė dhe Rumani. Nė aeroportin e Brukselit pėr njė kohė nuk kishte mundėsi tė uleshin avionėt.

Edhe nė Moskė, pas temperaturave polare ra dėborė e madhe.

Ndėrkohė, mbi Mesdhe u formua vala e re e lagshtė, qė do ta pėrfshijė para sė gjithash, Ballkanin, duke filluar prej nesėr.

http://alsat-m.tv/index.php/bota/21467.html

Citim:
Zbardhet Europa

Temperaturat e ulėta dhe bora kanė kapluar pjesėt veriperėndimore tė Europės, nė prag tė festės sė Kėrshėndellave, duke nxitur mbylljen e aeroporteve, duke shkaktuar kaos nėpėr rrugė dhe duke i dhėnė nxėnėsve tė shkollave njė fillim mė tė hershėm tė pushimeve.

Dy aeroporte nė Londėr u mbyllėn nė natėn mes tė enjtes dhe tė premtes, pas reshjeve tė mėdha tė borės nė jug dhe lindje tė Anglisė. Aeroporti Gatwick u hap gjatė ditės sė sotme, pas pastrimit tė pistave, por mbeti i mbyllur aeroporti tjetėr nė Londėr, Luton.

Bora shkaktoi pengesa tė mėdha edhe nė Paris, ku autoritetet kėrkuan nga kompanitė ajrore qė tė anulojnė 30 pėr qind tė fluturimeve pėr dhe nga aeroporti kryesor Charles de Gaulle.

Mbi 900 udhėtarė kaluan natėn nė kėtė aeroport, pas anulimit tė fluturimeve gjatė ditės sė enjte. Zyrtarėt theksuan se udhėtarėt u detyruan tė qėndrojnė nė aeroport, ngase nuk kishte dhoma tė lira nė hotelet pėrreth.

Nė Belgjikė, me dhjetėra fluturime u anuluan nė aeroportin ndėrkombėtarė tė Brukselit, pasi qė bora mbuloi pistat. Autoritetet belge u detyruan tė anulojnė rreth 100 fluturime.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../21200/C5/C17/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.12.2009, 11:42   44
Citim:
Mini-marrėveshje pėr klimėn. Greenpeace: Dėshtim total

“Marrėveshja ėshtė firmosur dhe bėhet fjalė pėr njė etapė tė parė thelbėsore” tha sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara Ban Ki Mun gjatė njė konference pėr shtyp nė Kopenhagen.

“Do bėjmė gjithcka qė marrėveshja tė bėhet ligjerisht e zbatueshme Brenda 2010” shtoi ai.

Marrėveshja e Kopenhagenit, njė dokument prej 3 faqesh, mes SHBA, Kinės, Indisė dhe Afrikės sė Jugut pėr luftėn kundėr ndryshimeve klimaterike, vendos si objektiv parėsor moslejimin e ngrohjes globale me mė shumė se dy gradė kundrejt periudhės pre-industriale. Marrėveshja u nėnshkrua nė pėrfundim tė Konferencės sė Kombeve tė Bashkuara ku morėn pjesė 193 vende.

Gjithashtu nė marrėveshje sanksionohet financimi ivendeve nė zhvillim me 30 miliardė dollarė nga 2010 nė 2012 dhe mė pas me 100 miliardė dollarė deri nė 2020, me qėllim mbėshtetjen e tyre pėr pėrballimin e impaktit tė ndryshimeve klimaterike.

Vendimi i Konferencės, e cila merr nė konsiderate marrėveshjen e mbrėmshme, mundėson gjetjen e njė zgjidhjeje pėr ta vėnė atė nė jetė pa patur nevojė pėr aprovimin formal tė tė gjitha vendeve, shpjegon drejtori I komiteteve shkencore tė Unionit, kur ndaj marrėveshjes janė shprehur kundėr disa vende.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-bota/k...rreveshja.html
Citim:
Nė pėrfundim tė samitit tė Kopenhagenit pėr ndryshimet klimaterike arrihet njė marrėveshje mes SHBA, Kinės, Indisė, Brazilit dhe Kinės, qė Obama e vlerėsoi si historike. Nė deklaratėn e tij pas takimit tė zhvilluar jashtė programit, presidenti amerikan tha se kjo marrėveshje, edhe pse nuk ėshtė ajo qė pritej, ėshtė njė hap pėrpara.

‘Nuk ėshtė e mjaftueshme pėr tė luftuar ndryshimet klimaterike, por ėshtė njė hap pėrpara. Asnjė komb nuk ėshtė tėrėsisht i kėnaqur me marrėveshjen nė tėrėsi, por ky ėshtė njė hap historik pėrpara, ėshtė njė bazė mbi tė cilėn do tė ndėrtohet progreset e mėtejshme’.

Samiti duhej tė mbyllte punimet nė orėn 18:00 tė ditės sė djeshme, por pas pėrfundimit vazhduan takimet mes krerėve tė shteteve mė me influencė nė pėrpjekje pėr tė evituar njė falimentin tė plotė.

“Bota tė pranojė njė marrėveshje jo perfekte” deklaroi mė herėt Obama, ndėrkohė qė presidenti francez Sarkozi kundėrshtoi duke thėnė: ‘Nuk duam njė marrėveshje mediokre’, por mė pas ndryshoi qėndrim sikurse gjithė Europa. Ndėrkaq njė zėdhėnės i BE pranon se kjo marrėveshje “ėshtė mė pak nga sa pritej, por njė marrėveshje ėshtė mė mirė se asnjė dhe mban gjallė shpresat” pėr arritjen e njė tė tille pergjatė vitit nė vijim.

Nė pėrfundim tė kėtij takimi shoqatat ambjentaliste tė zemėruara flasin pėr njė falimentim tė samitit. Nuk ka munguar reagimi i Greenpeace sipas tė cilit nuk bėhet fjalė pėr njė marrėveshje historike, por pėr njė dėshtim total.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-bota/k...tim-total.html

Citim:
Aksidente tė shumta si pasojė e borės

Reshjet intensive tė dėborės tė cilat prej tė shtunės pasdite e kapluan Maqedoninė e kanė vėshtirėsuar qarkullimin, ku si pasojė kanė ndodh dyzet aksidente rrugore nė Shkup, nė tė cilat nuk kishte persona tė lėnduar rėndė.

Sektori i punėve tė brendshme kėshillon shoferėt qė tė kenė kujdes gjatė vozitjes. Vėshtirėsi kishe edhe nė linjat ajrore, ku tė shtunėn njė aeroplan nga Sllovenia u detyrua tė aterroj nė Tiranė pasi qė nė Shkup ishte e pamundur.

Aeroporti nė Shkup "Aleksandri i Madh", si dhe ai nė Ohėr "Shėn Apostol Pavle" tė dielėn mė janė hapur pėr qarkullimin dhe tė gjitha fluturimet zhvillohen me kohė dhe pa probleme. Transporti urban i autobusėve tė dielėn zhvillohet pak me vonesė.

Ndalesat pėr automjetet e rėnda transportuese nė akset rrugore Gostivar-Kėrēovė pėrmes Strazhės dhe nė aksin rrugor Mavrovė-Dibėr vlejnė edhe mė tej.

“Nė kėto drejtime rrugore ka mbetje tė mėdha tė borės dhe pėr automjetet transportuese rekomandohet vozitje e kujdesshme dhe pėrputhje e shpejtėsisė sė lėvizjes, pėr shkak tė mundėsisė nga rrėshqitja”, informojnė nga LAMM-ja.

Komunikacioni pothuajse nė tė gjitha akset rrugore magjistrale dhe rajonale po zhvillohet me vėshtirėsi dhe nė kushte dimri pėr shkak tė reshjeve tė borės, tė cilat janė me intensitet tė dobėt.

Rrugėt janė tė lagėshta dhe me mbetje tė borės, sidomos nė viset mė tė larta malore, ku lėvizja e automjeteve ėshtė ngadalėsuar dhe e vėshtirėsuar.

Nga Drejtoria hidrometeorologjike edhe pėr tė hėnėn paralajmėrojnė reshje tė borės, ndėrsa nė pjesėt juglindore tė vendit reshje tė shiut dhe tė bores tė cilat do tė jenė prezent edhe ne ditėt nė vijim.

http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/2657.html

Citim:
Pjesa verilindore e SHBA pėrfshihet nga njė stuhi e fuqishme dėbore

Njė stuhi dėbore e vjeshtės sė vonė, ka mbuluar me rreshje rekord dėbore njė pjesė tė mirė tė rajoneve verilindore tė Amerikės.

Sipas shėrbimit kombėtar metereologjik amerikan, stuhia sot po lėviz drejt shteteve Nju Jork, Nju Hamshėr, Mein, Vermont dhe Masaēusets me erėra qė mund tė arrijnė deri nė 96 kilometra nė orė dhe me rreshje debore deri nė 40 centimetra.

Stuhia dje mbuloi kryeqytetin, Washingtonin, me rreshje rekord debore pėr muajin dhjetor. Nė disa zonave pėrreth Washingtonit rreshjet e dėborės arritėn nė 60 centimetra. Sipas autoriteteve stuhia ka shkaktuar tre viktima dhe i ka bėrė njė pjesė tė rrugėve tė vėshtira ose tė pamundura pėr t'u kaluar.

Aeroportet pėrreth Uashingtonit ishin dje tė mbyllura dhe u rihapėn sot nė mėngjes.

http://www.voanews.com/albanian/2009...rss=topstories

Citim:
Pesė tė vdekur nga tė ftohtit nė Ēeki

Temperaturat nėn 20 gradė celsius, qė kanė pėrfshirė Ēekinė, kanė marrė 5 viktima nė Pragė dhe Ostravė. Nga tė ftohtit e madh kanė vdekur tre tė pa strehė nė Ostravė dhe dy nė Pragė.

Temperaturat e ulėta, tė regjistruar nė kėtė vend tė Evropės Qendrore, qė kanė arritur deri nė minus 24 gradė, kanė thyer rekordet e 60 viteve tė fundit.

http://alsat-m.tv/index.php/bota/21516.html

Citim:
Kopenhagė: Vendet nė zhvillim e refuzojnė planin Obama

Negociatat pėr ndryshimet klimatike nė konferencėn ndėrkombėtare nė Kopenhagė, qė sponzorizohet nga Kombet e Bashkuara, e arritėn njė pikė tė krizės, pasi disa vende nė zhvillim me hidhėrim e refuzuan planin e ndėrmjetėsuar nga presidenti amerikan, Barak Obama dhe liderėt e vendeve tė tjera tė zhvilluara ekonomikisht.

Disa vende, pėrfshirė Bolivinė, Venezuelėn dhe Sudanin, thanė se marrėveshja pėr ta luftuar nxehjen globale ishte shumė e butė dhe se ajo nė mėnyrė jokorrekte ishte pėrgatitur nga fuqitė kryesore.

Pėr miratim, marrėveshja duhet tė mbėshtetet nė mėnyrė unanime nga 193 vendet anėtare tė OKB-sė.

Zoti Obama, duke folur nė konferencė, tha se “ishte arritur njė “kthesė kuptimplote dhe e paprecedente” gjatė negociatave ndėrmjet Shteteve tė Bashkuara, Kinės, Indisė, Afrikės Jugore dhe Brazilit.

Megjithatė, marrėveshja nuk ėshtė juridikisht e obligueshme dhe pritet, qė gjatė vitit tė ardhshėm, tė ketė negociata tė mėtejshme pėr nxehjen globale.

Obama vlerėsoi se marrėveshja ėshtė e rėndėsishme, por pranoi se “duhet tė punohet mėtutje” pėr kompletimin e paktit global.

“Ky progres nuk ėshtė bėrė lehtė dhe ne e dimė se ky progres si i vetėm nuk ėshtė i mjaftueshėm. Pėr tė lėvizuar pėrpara, ne duhet ta shfrytėzojmė momentin e arritur kėtu nė Kopenhagė pėr tė siguruar njė aksion ndėrkombėtar pėr reduktimin e rėndėsishėm tė emisionit tė gazrave. Ne e kaluam njė rrugė tė gjatė, por ne duhet tė shkojmė edhe mėtutje”, tha presidenti Barak Obama.

Bashkimi Evropian e ka ofruar mbėshtetjen e vet pėr marrėveshje, megjithqė disa liderė tė tij me keqardhje konstatuan se marrėveshja nuk ishte juridikisht e obligueshme dhe nuk ndėrmerr hapa shtesė drejt luftės pėr ndryshime klimatike.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=40832

Citim:
Dimri arrin kulmin, "pushton" vendin

Dimri shenon kulmin dhe pushton te gjithe Shqiperine. Veriu i vendit dhe Lindja jane te pushtuara pothuajse teresisht nga debora qe ne disa fshatra ka shkuar ne trashesine 1 meter. Rruge te bllokuara kombetare dhe rurale, komuna ne veshtiresi qarkullimi dhe shpesh energjie elektrike.

Por dy ditet e fundit nuk i ka shpetuar kushteve te keqija atmosferike as Jugu i vendit. Shira te rrembyeshem ne Gramsh kane bllokuar Uren e Banjes, ndersa kane shkaktuar rreshqitje te dherave dhe rrezikim te banesave ne Holtas te ketij rrethi.

Rreshqitje dherash ne Ballsh, Permet dhe Kelcyre, probleme ne qarkullimin e mjeteve ne aksin kombetar. Drino ka permbytur dhjetera hektare, kurse Gjanica ka dale nga shtrati duke "shetitur" neper qytetin e Fierit.

(...)

http://www.kohajone.com/html/artikull_49704.html

Citim:
Varshavė: 15 tė vdekur brenda natės nga tė ftohtit

Nė Poloni vetėm gjatė natės sė kaluar nga tė ftohtit kanė vdekur 15 veta, ndėrsa numri i viktimave nga fillimi i valės sė ftohtė ka arritur nė 47, ka bėrė tė ditur policia polake.

“Nuk mbajmė nė mend natė mė tragjike”, ka thėnė pėr televizionin polak zėdhėnėsja e policisė, Grazhina Puhalska.

Temperaturat mbrėmė nė Poloni kishin rėnė nė minus 24 gradė. Autoritetet polake kanė ftuar popullatėn qė tė mos mbetet indiferente, por nė raste nevoje tė ndihmojė njerėzit e goditur nga tė ftohtit.

http://rtv21online.com/home/?section...ls&newsid=6990
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.12.2009, 13:05   45
Citim:
Kina kundėrshton akuzat britanike rreth klimės

Pekin, 21 dhjetor Kina ka luajtur njė rol "tė rėndėsishėm dhe konstruktiv" nė bisedimet e zhvilluara gjatė takimit pėr klimėn nė Kopenhagė.

Deklarata e kryeministrit kinez, Ven Xhiabao, u bė pas akuzave britanike se Pekini ndihmoi nė "mbajtjen peng" tė negociatave maratonė nė Kopenhagė.

http://www.kosova.com/artikulli/58416

Citim:
Moti i keq paralizon Europėn dhe SHBA-nė

Moti i keq, i paparė nė kėto 60 vitet e fundit, pėrfshiu nė fundjavė Europėn dhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, duke shkaktuar kaos dhe tmerr tė vėrtetė dhe shumė viktima.

Mbi 20 persona humbėn jetėn nė Europė dhe 5 nė SHBA. Njė numėr i madh vendesh nė kontinentin e vjetėr u goditėn nga stuhi tė forta bore dhe temperatura nėn zero gradė, duke paralizuar transportin dhe bllokuar me qindra udhėtarė nė prag tė festave tė fundvitit.

Ndėrkaq, mendohet se do tė nisė sot shėrbimi i trenave "Eurostar", qė lidhin Parisin me Londrėn pėrmes tunelit tė La Manshit. Kėshtu bėri me dije zėvendėsdrejtori i kėsaj kompanie, menjėherė pasi kishin qarkulluar lajmet se trenat do tė nisnin punėn dje nė mesditė.

Nė Poloni, temperaturat shkuan nė -28 gradė duke shkaktuar rreth 15 tė vdekur. Viktima ka pasur edhe nė Republikėn Ēeke, ku 5 njerėz kanė humbur jetėn nga moti i keq. Ndėrkaq, edhe SHBA ėshtė prekur nga njė stuhi e dhunshme dėbore e ardhur nga bregu atlantik, e cila u pėrplas nė pjesėn verilindore tė vendit, e klasifikuar si njė ndėr dhjetė mė tė fuqishmet qė kanė goditur ndonjėherė vendin.

Guvernatori i Virxhinias, shpalli gjendjen e emergjencės, ndėrsa meteorologėt thanė se nė shumė zona tė kėtij shteti, bora arriti nė 50 centimetra. Transporti publik u ndėrpre. Shumė vende mbetėn pa energji elektrike, ndėrsa linjat ajrore anuluan fluturimet.

Kompania amerikane "US Airways" ka anuluar tė gjitha fluturimet e saj nga Europa drejt SHBA-sė. Aeroportet japoneze dhe pjesa mė e madhe e atyre aziatike kanė shtyrė fluturimet drejt shteteve lindore amerikane.

Nė Uashington dhe Nju Jork, autoritetet kanė kėrkuar borėpastruese shtesė nga shtetet fqinje. Pasoja tė rėnda pati edhe nė nisjen dhe mbėrritjen e avionėve nė aeroportet e Nju Jorkut dhe Nju Xhersit.

Reshjet e fuqishme tė borės pėrfshinė edhe Baltimoren dhe Filadelfian. Uashingtoni po pėrgatitet pėr tė kaluar dimrin mė tė keq qė prej vitit 2003, kur kryeqyteti u mbulua me 68 centimetra borė.

Ndėrkaq, edhe vende tė tjera nė Europė u pėrfshinė nga bora, duke paralizuar krejtėsisht transportin dhe duke bllokuar me qindra udhėtarė nė prag tė festės sė Krishtlindjeve.

Nė Francė, aviacioni civil kėrkoi pezullimin e mė shumė se 30 pėr qind tė fluturimeve nė aeroportin e Roissyt.

Nė Mbretėrinė e Bashkuar, bora qė pėrfshiu pjesėn jugperėndimore dhe veriperėndimore tė Londrės, ēoi nė mbylljen e aeroporteve tė Luton (nė veri tė Londrės) dhe Gatwick (jug). Qindra shkolla mbetėn tė mbyllura nė tė gjithė vendin. Megjithatė ngjarja mė tronditėse ishte bllokimi i tunelit tė La Manshit, me mė shumė se 2 mijė pasagjerė tė "bllokuar" pėr gjithė natėn, pėr shkak tė problemeve nė katėr trena. Dy nga "Eurostar"-ėt arritėn tė rimorkioheshin jashtė tunelit, ndėrsa pasagjerėt e dy tė tjerėve u evakuuan.

Sipas kompanisė qė administron kėtė shėrbim, ajo qė shkaktoi problem me trenat super tė shpejtė ka qenė ndryshimi i temperaturės shumė tė ulėt jashtė tunelit dhe shumė tė lartė brenda tij. Ky ndryshim ka shkaktuar dėme nė sistemin elektrik tė tyre. Trafiku hekurudhor nė kėtė zonė pritet tė nisė punė sot.

Edhe pėr pjesėn tjetėr tė Europės, panorama ėshtė thuajse e njėjtė. Belgjika ėshtė bllokuar thuajse tėrėsisht. Nė vend janė anuluar tė gjitha fluturimet, si pasojė e bllokimit tė aeroporteve. Shumė aktivitete, pėrfshirė ato sportive, janė shtyrė dhe, nė njė pjesė tė madhe tė vendit, edhe linjat hekurudhore dhe rrugore janė ndėrprerė.

Gjysma e Rumanisė ėshtė paralizuar nga mungesa e energjisė elektrike, ndėrsa Holanda ka regjistruar rekorde historike pėr sa i pėrket borės.

Nė Gjermani termometri shėnoi -15 gradė Celsius, ndėrsa nė Zvicėr u regjistrua rekordi i temperaturave me -32 gradė Celsius.

Bora e madhe dhe i ftohti pėrfshiu edhe Ukrainėn, duke anuluar thuajse tė gjitha fluturimet.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=78089

Citim:
Moti i keq shkakton ērregullime nė Evropė

Studitė e dėborės dhe temperaturat nėn zero kanė shkaktuar tė paktėn 30 tė vdekur nė Evropė dhe kanė ērregulluar transportin ajror, hekurrudhor dhe atė rrugor.

Tė paktėn 29 persona ngrinė pėe vdekje mė Poloni pasi temperaturat ranė shumė nėn zero, ndėrkohė qė nė Gjermani u regjistrua temperatura -33C.

Nga moti i keq janė anuluar fluturime ajrore dhe trenat e pasagjerėve Eurostar nuk po udhėtojnė pėr shkak tė defekteve elektrike.

Udhėtimet e mbi 55 mijė pasagjerėve u anoluan pasi gjashtė trena pėsuan defekte nga ajo qė Eurostar-i e cilėsoi si moti dimėror tė paprecendent nė Francė.

Kompania shpreson qė tė njoftojė fillimin e udhėtimeve mes Anglisė dhe Francės e Gjermanisė tė hėnėn nė mbrėmje.

Nė Poloni policia i apeloi popullatės qė tė ndihmonin tė dehurit dhe tė pastrehėt pasi temperaturat ranė nė disa rajone deri nė -20C.

Shumica e atyre qė vdiqėn nga ngrica nė fundjavė ishin tė pastrehė.

Nėdrkohė, pronari i njė restoranti nė Krakov ofroi nga njė vakt ushqimi pėr dhjetėra tė pastrehė nė sheshin qendror tė qytetit.

Gjetkė nė Evropė, dy persona vdiqėn nė provincėn jugore tė Austrisė, Styria.

Nė Francė, Gjermani, Belgjikė dhe Holandė operatorėt e aeroporteve u desh tė anulonin fluturime ngaqė pistat e aeroporteve ishin tė mbuluara nga dėbora.

http://www.bbc.co.uk/albanian/news/2..._weather.shtml
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.12.2009, 22:56   46
Citim:
Europė, 90 viktima nga i ftohti

Vazhdon i ftohti e jashtėzakonshėm nė Europė qė si asnjė vit tjetėr ėshtė shoqėruar nga njė kaos shumė i madh i mjeteve tė transportit dhe lėvizjes sė udhėtarėve nė vende tė ndryshme. Gjatė ditėve tė fundit, nė tė gjithė kontinentin kanė humbur jetėn pėr shkak tė klimės mbi 90 persona, 10 prej tė cilėve nė njė ditė tė vetme nė Poloni, ku aktualisht numri i viktimave ka kapur dje shifrėn 79.

Edhe transportet ajrore, hekurudhore dhe rrugore janė dėmtuar rėndė dhe janė bėrė pengesė pėr lėvizjen e njerėzve dhe mallrave.

Moti shumė i ftohtė i shoqėruar me reshje tė mėdha dėbore ėshtė karakteristikė e ditėve tė ftohta tė fundit tė dhjetorit. Zakonisht ditė tė tilla janė karakteristikė edhe e janarit. Madje sipas meteorologėve edhe muaji i parė i vitit tė ardhshėm do tė jetė me ditė tė ftohta dhe reshje dėbore.

Pėr sa i pėrket bllokimeve ato kanė lėnė shumė pasagjerė tė dėshpėruar nė pritje nėpėr stacione trenash dhe salla avionėsh. Edhe pse dje kanė filluar tė funksionojnė disa nga aeroportet mė tė rėndėsishėm tė Europės, sėrish ka pasur vonesa tė fluturimeve dhe moskryerje tė disave prej tyre.

Nė Francė, Belgjikė dhe Holandė, operatorėt aeroportualė kanė punuar gjatė gjithė kohės pėr tė pastruar pistat e fluturimeve nga dėbora nė mėnyrė qė tė mundėsonin fluturimin e avionėve. Aeroporti mė i madh i Berlinit, Tegel, u mbyll dje pėr disa orė pėr shkak tė ngricave.

Ndėrkaq ka pasur bllokime tė mėdha edhe nė rrugėt automobilistike nė shtete tė ndryshme tė Europės. Kjo pėr shkak tė ngricave dhe dėborės, e cila nė disa vende i ka kaluar tė 50 centimetrat.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=78229
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.1.2010, 23:10   47
Citim:
Copenhagen's Dodged Bullet
Modern men have lived through 20 sudden global warmings.
By PETE DU PONT

Al Gore said the other week that climate change is "a principle in physics. It's like gravity. It exists." Sarah Palin agreed that "climate change is like gravity," but added a better conclusion: Each is "a naturally occurring phenomenon that existed long before, and will exist long after, any governmental attempts to affect it."

Over time climates do change. As author Howard Bloom wrote in The Wall Street Journal last month, in the past two million years there have been 60 ice ages, and in the 120,000 years since the development of modern man, "we've lived through 20 sudden global warmings," and of course this was before--long before--"smokestacks and tail pipes."

In our earth's history there has been both global warming and global cooling. In Roman times, from 200 B.C. to A.D. 600, it was warm; from 600 to 900 came the cold Dark Ages; more warming from 900 to 1300; and another ice age from 1300 to 1850. Within the past century, the earth has warmed by 0.6 degree Celsius, but within this period we can see marked shifts: cooling (1900-10), warming (1910-40), cooling again (1940 to nearly 1980), and since then a little warming. The Hadley Climatic Research Unit global temperature record shows that from 1980 to 2009, the world warmed by 0.16 degree Celsius per decade.

As for the impact of reducing global warming, Bjorn Lomborg, director of the Copenhagen Consensus Center, outlined in The Wall Street Journal that Oxfam concluded that if wealthy nations diverted $50 billion to climate change that "at least 4.5 million children would die and 8.6 million fewer people could have access to HIV/AIDS treatment." And if we spent it on reducing carbon emissions? It would "reduce temperatures by all of one-thousandth of one degree Fahrenheit over the next hundred years."

***

All of which brings us to the Copenhagen global warming conference. It involved 193 nations getting together to discuss the threat that global warming poses to our planet and what can be done about it. The goal was to create a global agreement that extended and expanded the Kyoto Protocol so that a global organization could influence and monitor all nations' efforts to reduce their CO2 emissions.

Global warming believers did not get their way, either in extending the Kyoto agreement or in forming any global organization to tell all of the world's people how to lead their lives.

But developing nations did get something--a promise of support for $30 billion over the first three years and a goal of growing it to $100 billion annually by 2020.

The developing nations saw climate change as an enormous financial bonanza if, under the banner of the environment, they could get wealthy nations to transfer wealth to them. The wealthy nations of course saw this as a trap: Why would they want to depress their economic growth by giving money to developing nations? The truth of the Copenhagen agreement is that developing countries want cash from other countries with few strings attached.

So the final Copenhagen deal did not establish greenhouse gas emission targets or specifically address how nations must limit temperature increases to no more than 2 degrees Celsius, but it did agree that CO2 emissions could be measured, reported and verified by . . . well, someone. That, in China's terms, means "developed countries must take the lead" in making emission cuts and providing financial and technical support for developing countries.

As for the U.S., President Obama's, Sen. John Kerry's, and Rep. Edward Markey's support for global-warming control is very strong and long lasting. So passage of the Waxman-Markey or Boxer-Kerry cap-and-trade legislation will be high on their agenda. The problem is that most Americans are changing their mind about the global warming propositions: A recent Washington Post-ABC News poll shows that Mr. Obama's approval rating on the subject has dropped to 45% from 61% in April.

***

In truth, the world dodged a bullet in Copenhagen. There could have been significant damage to many nations' economies if the warming alarmists' full agenda had been adopted.

But of course the game has not ended. Here in America, Mr. Obama, Congress and the Environmental Protection Agency all seem committed to regulating our behavior and consumption under the guise of addressing a crisis that is not a crisis. They will do so in a way that will not meaningfully reduce global temperatures, but will substantially hurt the economies and opportunities of the world's people.

http://online.wsj.com/article/SB1000...206570348.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.1.2010, 20:50   48
Citim:
Nis sezoni i ngricave, 2 tė vdekur, 5 tė plagosur dhe 60 tė bllokuar nga bora

Ftohja e motit dhe ngricat nėpėr rrugė kanė sjellė dhe viktimat e para pėr vitin 2010. Njė aksident i rėndė ėshtė regjistruar nė aksin rrugor Burrel-Bulqizė, ku si pasojė e ngricave ka humbur jetėn njė person dhe janė plagosur dy tė tjerė.

Njė tjetėr aksident i rėndė ėshtė regjistruar mbrėmjen e djeshme nė Vorė, ku humbi jetėn njė person dhe u plagosėn tre tė tjerė. Ndėrkohė qė nė Qafė-Mali mėsohet se janė bllokuar rreth 60 persona pėr shkak tė bllokimit tė rrugės nga reshjet e borės.

Njė tjetėr aksident ėshtė regjistruar, ku njė autobus udhėtarėsh tė linjės Lushnjė-Athinė, si pasojė e problemeve nė rrugė, ka dalė nga rruga nė afėrsi tė Artės, por pėr fat nuk ka pasur tė dėmtuar rėndė.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=23264

Citim:
Ngricat po shkaktojnė kaos nė Evropė, nė Norvegji -41 gradė

Moti i ftohtė vazhdon tė sundojė gjithė Evropėn. Nė qytetin norvegjez tė Roeros temperaturat arritėn deri nė -41 gradė celcius.

Franca ėshtė mbuluar nga bora, derisa autoritetet nė Hungari kėrkuan nga popullsia tė pėrdorė makinat sa mė pak tė jetė e mundur, qė tė mėnjanohen aksidentet.

Nė Britani ushtria po ndihmon nė hapjen e rrugėve, pasi vendi po pėrballet me borėn dhe ngricat mė tė ashpra qė nga viti 1981. Njoftohet pėr mbylljen e shumė shkollave.

Shumė fluturime, thuajse nė tė gjitha vendet e Evropės kanė pėsuar vonesa apo janė anulluar.

Njoftohet se Eurostar, kompania e trenave tė shpejtė, ka anulluar udhėtimet e katėr trenave, dy tė linjės Paris-Londėr dhe dy tė tjera qė lidhin Britaninė me Belgjikėn.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=42474

Citim:
Evropa pėrfshihet nga i ftohti. Viktima dhe probleme nė qarkullim

Evropa paralizohet nga i ftohti. Nė Gjermani temperaturat zbritėn nė -10 gradė celcius, ndėrkohė tė gjitha rrugėt qė tė ēojnė nė Dublin janė tė ngrira dhe qindra shkolla janė mbyllur. Bora ka mbuluar edhe njė pjesė tė madhe tė Francės si dhe ka shkaktuar trafik tė rėnduar rreth Amsterdamit dhe Haarlemit.

Nė Hemavan, nė veriun e largėt tė Suedisė, gjatė natės u rregjistrua njė temperaturė rekord e ulėt, -40.8C.Numri i tė vdekurve nė Poloni ka arritur nė 122, shumica e viktimave thuhet se janė tė pastrehė, ndėrkohė qė 9 tė pastrehė tė tjerė kanė humbur jetėn nė Gjermani si pasojė e tė ftohtit.

Moti i akullt ka shkaktuar probleme edhe nė transportin e qytetarėve. Shumė fluturime u shtynė apo anulluan nė aeroportin Orly nė Paris, nė aeroportin e Dublinit dhe atė Schiphol-it nė Amsterdam si dhe nė aeroportet kryesore britanike. Ndėrkohė njė tren i Eurostarit nė Itali mbeti pėr dy orė brenda tunelit tė enjten, ndėrsa 4 trena tė tjerė tė Eurostarit u anulluan.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-bota/e...qarkullim.html

Citim:
Dimėr i rėndė po e godet Evropėn

Njė mot ekstrem dimėror ka goditur sot shumė vende tė Evropės.

Gjermania po pėrgatitet pėr reshje tė mėdha tė dėborės gjatė fundjavės.

Anglia po e pėrjeton dimrin mė tė ftohtė nė disa dekada, ndėrsa nė Francė mijėra vetė kanė mbetur pa energji.

Nė Shqipėri gjendja vazhdon tė jetė e rėndė nė pjesėn veriore tė vendit.

Vėrshime tė papritura kanė pėrmbytur edhe disa mijėra shtėpi nė Bosnjė, dhe zyrtarėt lokalė paralajmėruan sot se vendi mund tė pėrbalet me rrėshqitje tė dheut nėse shirat vazhdojnė.

Po sot, nė Norvegji u regjistrua temperatura mė e ulėt prej vitit 1987 (-42 gradė Celzius).

Nė rajonin e Katalonisė nė Spanjė, rreth 16 mijė nxėnėsve iu vazhduan pushimet, pėr shkak se nga bora e madhe janė mbyllur shkollat.

Trenat nė mbarė Evropėn gjithashtu po qarkullojnė me orar tė reduktuar.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=42794
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.1.2010, 16:59   49
Citim:
Europė, vazhdon moti i ftohtė me temperatura tė ulėta

Nė Evropė janė shtuar masat pėr tė mbrojtur tė pastrehėt nga moti me borė dhe erėrat e fuqishme qė pritet tė shkaktojnė probleme, ndėrsa moti me ngrica vazhdon tė jetė prezent.

Deri nė 40 cm borė pritet tė bjerė mė vonė nė Gjermani, me erėra tė shumta qė mund tė shkaktojnė ndalimin e trafikut. Aeroportet kanė sjellė staf shtesė pėr tė pėrballuar situatėn, ndėrsa punonjėsit e hekurudhave kanė paralajmėruar pėr vonesa.

Nė Britani, dimri mė i rėndė nė dekada ka shtuar shqetėsimet pėr pakėsim tė furnizimeve me gaz, ndėrsa temperaturat kanė rėnė nė temperaturat -22C.

"Ajo ēka pritet tė ndodhė nė fundjavė do tė ēojė nė kushte kaotike tė trafikut dhe do tė mund tė lėrė tė paralizuara pjesė tė mėdha tė Gjermanisė," paralajmėroi Auto Club Europa.

Nė qytete si Dyseldorfi, punonjės tė Kryqit tė Kuq po ngrenė tenda pėr akomodimin urgjent tė tė pastrehėve, ndėrsa 10 vetė deri mė tani kanė vdekur nga tė ftohtit. Nė Spanjėn veriore pritet te bjerė mė tepėr borė, ndėrsa jugu i vendit ėshtė goditur nga pėrmbytje tė shumta.

Franca po ashtu do tė mbulohet me pėrsėri me borė. Meteo France ka paralajmėruar se "Sasia e borės qė pritet do tė jetė e madhe, madje nė nivel tė jashtėzakonshėm."

Pjesė tė Francės, kryesisht nė rajonin jugperėndimor janė ende pa energji elektrike.

http://www.ora-news.com/mat1.php?idm=43458
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.1.2010, 00:09   50
Citim:
Llogara, bora e dendur vėshtirėson qarkullimin

Vlorė, 10 janar – Nė njė kohė qė veriu i vendit ėshtė pėrfshirė nga pėrmbytjet, edhe nė pjesėn jugore janė evidentuar probleme pėr shkak tė reshjeve.

Nė zonėn e Llogarasė, qė shtrihet nė bregdetin e Vlorės, maja e tė vilės gjendet nė njė lartėsi mbidetare rreth 1 080 metra, reshjet e borės kanė nisur qysh prej orėve tė natės sė tė shtunės dhe vazhdojnė tė bien me intensitet edhe tė dielėn, duke shkaktuar probleme tė mėdha. Qarkullimi i mjeteve motorike ėshtė shumė i vėshtirė, ndėrsa policia bėn thirrje qė ēdo automjet ė vendosė zinxhirėt pėr tė kaluar nėpėr kėtė rrugė.

Sipas tė dhėnave, trashėsia e borės ka arritur nė dhjetėra centimetra, ndėrsa janė shėnuar aksidente tė vogla por pa dėmtime nė njerėz

http://www.koha.net/index.php?cid=1,16,8049

Citim:
Zonat malore mbulohen nga bora. Probleme nė qarkullim

Image Nderkaq, zona te thella malore ne veri, por dhe jug te vendit kane tjeter problematike nga reshjet e bores. Kete te djele situata ka qene e veshtire ne menyre te vecante ne zonen e Llogarase ne Vlore.

Reshjet e bores nuk kane pushuar gjate nates dhe paradites dhe kane krijuar probleme ne qarkullim. Policia njoftoi se levizja e automjeteve mund te behet vetem me zinxhire. Kjo problematike e shkaktuar ka sjelle dhe akisdente, por nuk ka te lenduar.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-vendi/...qarkullim.html

Citim:
Gjermania e Polonia tė bllokuara nga bora

Gjermania dhe Polonia po pėrballen me sasi tė mėdha dėbore, ēfarė ka shkaktuar bllokimin e transportit dhe ndėrprerjen e furnizimit me energji dhe ujė nė disa zona.

Polonia njofton se 80 mijė njerėz kanė mbetur pa energji pas dėmtimit tė transmetuesve tė energjisė nga bora.

Nė pjesėn veriore tė Gjermanisė shumė trena nuk po qarkullojnė pėr shkak tė bllokimit tė rrjetit hekurudhor nga reshjet e dėborės.

160 persona mbetėn tė bllokuar nė makinat e tyre si pasojė e bllokimit tė autorrugės pėrgjatė bregut tė Balltikut.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=42957
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.1.2010, 15:15   51
Citim:
Papa kritikon dėshtimin nė luftėn kundėr ngrohjes globale

Papa Benedicti XVI ka kritikuar atė qė e ka cilėsuar si dėshtim tė udhėheqėsve botėrorė, pėr tė arritur pajtimin pėr njė Traktat tė ri kundėr ndryshimeve klimatike, duke theksuar se paqja nė botė varėt nga ruajtja e pėrgjegjshme e krijesės sė Zotit.

Benedicti kėtė deklaratė e bėri sot, gjatė njė fjalimi tė mbajtur para ambasadorėve, tė akredituar nė Vatikan.

Papa kritikoi “rezistencėn politike” ndaj hartimit tė njė traktati tė ri, gjatė negociatave qė u zhvilluan muajin e kaluar nė Kopenhagė dhe shtoi se negociatat nė vijim nė lidhje me ngrohje globale do tė jenė mė tė frytshme.

Benedict theksoi se kjo ēėshtje ka rėndėsi jetike pėr shtetet ishuj dhe pėr Afrikėn, ku beteja pėr burime zakonisht rezulton me luftė. Ai bėri thirrje pėr “ri-kanalizim” tė pėrpjekjeve bujqėsore nė Afganistan dhe Amerikėn Latine, me qėllim qė tė luftohet tregtia me drogė.

“Pėr tė kultivuar paqen, njeriu duhet tė mbrojė krijesėn”, nėnvizoi Papa.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../22518/C5/C17/

Citim:
Moti i ftohtė e ka pėrfshirė Evropėn

Berlin, 11 janar Nė gjithė Gjermaninė ka rėnė borė dhe temperaturat janė shumė tė ulėta. Nė Lajpcig shtresa e borės ishte 29, ndėrsa nė Berlin 27 centimetra. Nė veriperėndim tė kėtij vendi, nė Hamburg, kanė rėnė 12 centimetra borė. Nga tė ftohtit dhe bora ėshtė goditur edhe trafiku ajror. Nė aeroportin e Frankfurtit, gjatė ditės sė djeshme, janė anuluar mbi 100 fluturime.

Bora e ka mbuluar edhe Britaninė dhe kjo ka shkaktuar pengesa nė trafikun ajror dhe hekurudhor. Sipas medieve britanike, sė paku 26 vetė kanė vdekur nga tė ftohtit e madh.

Nė Francė, afro 3 mijė shtėpi, nė pjesėn juglindore tė saj, pėr tė dytėn ditė me radhė, ishin pa rrymė elektrike, ndėrsa qarkullimi nė disa nga rrugėt kryesore ishte shumė i vėshtirėsuar.

Moti i ftohtė dhe me borė ka shkaktuar probleme edhe nė Poloni, nė Ēeki, nė Bosnjė dhe nė Kroaci.

http://www.kosova.com/artikulli/58819

Citim:
Temperatura rekorde tė ulėta nė SHBA

Mot jashtėzakonisht i ftohtė nė pjesėn jugore tė SHBA-sė. Temperaturė rekorde e ulėt prej minus 1,6 gradė celsius ėshtė matur nė Majami, Floridė, qė nuk ėshtė vėrejtur nga viti 1970.

Jashtėzakonisht e gjatė ėshtė edhe kohėzgjatja e valės sė ftohtė nė "Shtetin me diell", e cila njihet pėr dimra tė butė. Autoritetet paralajmėrojnė se i ftohti mundet t'i detyrojė gjarpinjtė tė dalin nga vendbanimet natyrore dhe tė kėrkojnė vende mė tė ngrohta.

Meteorologėt megjithatė, presin qė koha nė Florida tė ngrohet kėtė javė dhe temperaturat tė afrohen deri nė tė zakonshmet pėr sezonin.

Qindra mijėra peshq nė basenet e peshqve kanė ngordhur pėr shkak tė ftohtit. Temperaturat e ulėta shkaktuan dėme tė rėnda dhe mbi tė mbjellat bujqėsore. Fermerėt bėjnė tentime tė mėdha qė t'i shpėtojnė tė mbjellat.
Autoritetet kumtuan pėr pesė viktima nė aksidente trafiku pėr shkak tė motit tė keq.

http://alsat-m.tv/index.php/bota/22101.html

Citim:
Moti i ftohtė ka mbėrthyer tė gjithė Shtetet e Bashkuara

Moti i ftohtė ka mbėrthyer tė gjithė territorin e Shteteve tė Bashkuara. Temperaturat e ulėta kanė prekur edhe Floridėn, ku tradicionalisht nė kėtė muaj plazhet mbushen me pushues nga shtetet veriore. Deri nė qytete bregdetare nė Gjirin e Meksikės u regjistruan rreshje tė lehta bore.

Nė Miami temperaturat ishin shumė pranė nivelit mė tė ulėt rekord tė regjistruar nė kėtė qytet. Nė zonat bujqėsore pranė Tampas fermerėt po pėrpiqen me tė gjitha mjetet tė mbrojnė agrumet e luleshtrydhet nga ngricat qė rrezikojnė produktet e sivjetme.

Ndėrkaq, banorėt e pamėsuar me temperaturat e ulėta janė dyndur nė dyqane pėr tė blerė kaloriferė. Jo pėr t'u ēuditur, inventaret e kaloriferėve janė aktualisht bosh, si rezultat i kėrkesės sė lartė.

Ndėrkaq, kėtu nė Uashington, banorėt tė cilėt janė mėsuar me dimra tė ftohtė, kanė parė kėto ditė njė ndėr pejsazhet e ralla tė kryeqytetit - Lumi Potomak qė kalon neper qytet ishte plotėsisht i ngrirė kėto ditė. Megjithatė, plot banorė nuk u shkurajuan nga temperaturat e ulėta dhe kishin dalė dje pėr shėtitje nė temperaturat e acarta.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=43131

Citim:
Snow strands thousands of travelers around Europe
Reuters

GENEVA (Reuters) – Snow and icy weather disrupted travel across Europe on Sunday, closing Geneva airport on one of its busiest tourist weekends of the year and prompting a state of emergency on part of Germany's Baltic coast.

Thousands of passengers were stranded at Geneva's Cointrin airport after heavy overnight snow kept it closed until noon.

"It was the first time we had so much snow on the runway since 1985," airport spokesman Bertrand Staempfli said on French-language Swiss radio at midday as departures began.

Delays were expected as frustrated passengers queued to rebook flights at the airport, where 100,000 people had been due to transit over the weekend.

Many British, German and other European skiers use Geneva airport to reach popular Swiss and French ski resorts in the nearby Alpine region, including Verbier.

Hundreds of motorists had to abandon their cars in the northeastern German state of Mecklenburg-Vorpommern, where a foot of snow fell and the district of Ostvorpommern declared a state of emergency, local authorities said.

Schools across the state will stay closed on Monday.

Levees in parts of the neighboring state of Schleswig-Holstein showed cracks on Sunday, threatening low-lying areas with floods, police said. Coastal towns like Flensburg and Travemuende had suffered flooding by afternoon.

In Poland, at least 200,000 households suffered a power outage and shoppers and workers were evacuated from a shopping center in the western city of Leszno when its roof began to give way under 1.5 meters of snow, rescue services said.

A police spokesman said that since the onset of cold weather in October, 152 people had been found frozen to death in Poland.

CARS TRAPPED

On Germany's Baltic island of Fehmarn, some 5,000 residents were shut in by the blizzards, while scores were trapped in their cars for hours on the A20 autobahn because normal snow ploughs could not reach them, authorities said.

German national rail operator Deutsche Bahn said several passenger trains became stuck in snowdrifts and a number of local rail routes in the north were canceled.

The weather had caused over 1,100 road accidents between Saturday and Sunday morning in North Rhine-Westphalia, Germany's most populous state, according to the regional government.

A 22-year-old driver died after skidding off the road into a tree at Kerken near the Dutch border. At least 16 people have been badly injured in the state due to the snow since Saturday.

In the southwestern state of Baden-Wuerttemberg, snow caused more than 900 road accidents between Friday and midday on Sunday, seriously injuring 15 people and causing 4 million euros of damage, the regional interior ministry said.

Ninety-one flights were canceled on Sunday at Frankfurt airport, Germany's busiest, compared to 225 the day before.

In Britain, chemical firm Ineos said it had diverted 12,000 metric tones of salt for use on British roads that had originally been destined for Germany.

"Because we've been inundated with calls from local authorities, we've decided to retain the supplies in the UK," a spokesman said.

The government told local authorities to reduce the amount of salt they put on roads by a quarter at the end of last week in a bid to conserve supplies.

http://news.yahoo.com/s/nm/20100111/...europe_weather
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.1.2010, 08:50   52
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
E pashė dje ni dokumentar. Ēfarė filmi palidhje, propagandė e krypt, e paraqitke pėrmes ni personazhi vizatimor - kishe qysh mas shumė vjetve ka me hjek, vujtjet e saj prej ndryshimit klimatik, edhe kishe 2100 u shkatrru krejt civilizimi botnor. Edhe kėtė personazhin (se e kallxojke jetėn e tyenm krejt) e paraqitke qysh e ka lind veē ni thmi, edhe teni thmija e tyne veē ni thmi, shumė sen palidhje krejt me mesazhe negative, dokumentar i neveritshėm.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.1.2010, 22:41   53
Citim:
Maqedonia i pėrshtatet dokumentit tė Kopenhagės pėr klimėn

Maqedonia deri mė 31 janar do tė parashtrojė njė listė aktivitetesh pėr zvogėlimin e efekteve tė ndryshimeve klimaterike me tė cilėn do ta shprehė edhe vullnetin e saj pėr mbėshtetjen e procesverbalit tė Kopenhagės qė doli nga samiti i dhjetorit.

Edhe pse ky dokument nuk ėshtė obligativ, vendet si Maqedonia duke qenė pjesė e kėtij procesi mund tė hapin rrugėn deri tek Fondi i gjelbėr i parashikuar nė kėtė dokument. Synimi i kėtij fondi ėshtė qė shtetet e fuqishme tė mbėshtesin financiarisht projekte nga vendet nė zhvillim e sipėr.

“Detyra jonė parimore ėshtė qė ne tė zvogėlojmė efektet e ndryshimeve klimaterike tani pėr tani ai do tė jetė pikėsynimi ynė dhe pastaj edhe pėr tė futur teknologji tė reja tė cilėt kanė njė kosto tė madhe por ne mendojmė se me dokumentet dhe me zhvillimet e mėtutjeshme tė shteteve mė tė zhvilluara dhe ndotėsit mė tė mėdhenj ne do tė mund tė shfrytėzojmė mjete tė cilėt ato shtete do ti alokojnė pėr kėtė qėllim”, theksoi Nexhati Jakupi, ministėr i Ambientit.

„Ne tani kemi masa tė pėrcaktuara tė cilat janė nė pajtim me kėrkesat pėr shtetet qė nuk janė aneksin e 1-rė. Maqedonia nė kėtė moment do tė shprehė vullnetin e saj nė mėnyrė formale dhe do tė raportojė pėr atė qė ėshtė parashikuar nė raportin e dytė kombėtar pėr ndryshimet klimaterike”, deklaroi Natasha Markovska – kryetare e Komitetit kombėtar pėr ndryshime klimaterike.

Maqedonia pėr t’i plotėsuar angazhimet pėr zvogėlimin e emetimit tė gazrave tė efektit serė duhet tė ndėrmarrė masa konkrete nė sektorin energjetik dhe nė industri.

Po ashtu nė strategjinė kombėtare janė parashikuar ndėrtime tė disa fabrikave, ku gazi prej mbeturinave do tė shndėrrohet nė energji pėr ngrohje.

Po ashtu shteti duhet t’i kushtojė mė shumė vėmendje shfrytėzimit tė burimeve alternative tė energjisė, siē janė turbinat, panelet diellore, pėrdorimin e biomasės etj.

http://alsat-m.tv/index.php/lajme/vendi/22328.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.1.2010, 23:54   54
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Kjo ėshtė e rėndėsishme:

Citim:
Climate chief admits error over Himalayan glaciers

The head of the Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC) has been forced to apologise for including in its 2007 report the claim that there was a "very high" chance of glaciers disappearing from the Himalayas by 2035.

Rajendra Pachauri, the chairman of the IPCC, conceded yesterday that "the clear and well-established standards of evidence required by the IPCC procedures were not applied properly" when the claim was included in the 900-page assessment of the impacts of climate change.

The paragraph at issue reads: "Glaciers in the Himalaya are receding faster than in any other part of the world and, if the present rate continues, the likelihood of them disappearing by the year 2035 and perhaps sooner is very high."

The report's only cited source was a 2005 report by the environment group WWF, which in turn cited a 1999 article in New Scientist.

The New Scientist article quoted senior Indian glaciologist Syed Hasnain, the then vice-chancellor of Jawaharlal Nehru University in New Delhi, who was writing a report on the Himalayas for the International Commission for Snow and Ice. It said, on the basis of an interview with Hasnain, that his report "indicates that all the glaciers in the central and eastern Himalayas could disappear by 2035". The claim did not, however, appear in the commission's report, which was only made available late last year.

This week a group of geographers, headed by Graham Cogley of Trent University at Peterborough in Ontario, Canada, have written to the journal Science pointing out that the claim "requires a 25-fold greater loss rate from 1999 to 2035 than that estimated for 1960 to 1999. It conflicts with knowledge of glacier-climate relationships, and is wrong."

The geographers add that the claim has "captured the global imagination and has been repeated in good faith often, including recently by the IPCC's chairman". The IPCC's errors "could have been avoided had the norms of scientific publication, including peer review and concentration upon peer-reviewed work, been respected", they say.

Several of those involved in the IPCC review process did try to question the 2035 date before it was published by the IPCC. Among them was Georg Kaser, a glaciologist from the University of Innsbruck, Austria, and a lead author of another section of the IPCC report. "I scanned the almost final draft at the end of 2006 and came across the 2035 reference." Kaser queried the reference but believes it was too late in the day for it to be reassessed.

Publicly available IPCC archives of the review process show that during the formal review, the Japanese government also questioned the 2035 claim. It commented: "This seems to be a very important statement. What is the confidence level/certainty?" Soon afterwards, a reference to the WWF report was added to the final draft. But the statement otherwise went unchanged.

Grey literature

One of the IPCC authors, Stephen Schneider of Stanford University, California, this week defended the use of so-called "grey" literature in IPCC reports. He told New Scientist that it was not possible to include only peer-reviewed research because, particularly in the chapters discussing the regional impacts of climate change, "most of the literature is not up to that gold standard".


http://www.newscientist.com/article/...ef=online-news
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.1.2010, 17:34   55
Citim:
Ngricat krijojnė probleme nė verilindje tė Shqipėrisė

Ngricat qė kanė pėrfshirė zonat verilindore dhe juglindore tė Shqipėrisė, kanė krijuar probleme nė qarkullimin e automjeteve. Gjatė ditės sė premte nė kėto zona pati reshje bore, ndėrsa tė shtunėn temperaturat kanė zbritur nėn zero, duke shkaktuar akull nėpėr rrugė.

"Vetėm nė segmentin Shėmri -Qafė Shllak po pėrdorim njė borėpastruese, pasi nė akset e tjera rrugore ėshtė akulli qė ka vėshtirėsuar lėvizjen e mjeteve", tha drejtori i ndėrmarrjes rajonale tė Mirėmbajtjes sė Rrugėve, Rushit Gashi, duke shtuar se pėr kėtė arsye pėr mbajtjen hapur tė akseve rrugore po punohet kryesisht pėrmes hedhjes sė skories e kripės.

Sipas Gashit, ėshtė hedhur disa herė kripė nė segmentin e autorrugės Kukės-Morin, 4 kamionė me kripė janė hedhur nė segmentin Kukės - Qafė Shllak, dhe nga 2 kamionė me kripė nė segmentet Kukės - Nangė, Kukės - Krumė etj.

Kripė ėshtė hedhur edhe nė rrugėt kryesore tė qytetit pėr shkak tė akullit tė krijuar. "Hedhja e kripės nė rrugėt kryesore do tė vazhdojė gjatė gjithė ditės sė sotme pėr shkak tė temperaturave mjaft tė ulėta qė krijojnė shtresė akulli nė trasetė e rrugės", shtoi Gashi.

Ndėrkohė, nė akset kryesore rrugore janė pėrforcuar postblloqet e Policisė, tė cilat nuk lejojnė lėvizjen e mjeteve pa zinxhirė, ndonėse deri tani tė gjitha akset rrugore nacionale konsiderohen tė kalueshme. "Pavarėsisht situatės sė krijuar, deri tani nuk kemi patur bllokim tė aksit kryesor rrugor qė lidh Shqipėrinė me Kosovėn, as ndonjė rast aksidenti". bėjnė tė ditur burime zyrtare tė Policisė lokale.

Ndonėse trashėsia e borės nuk i kalon tė 20 centimetrat, si rrjedhojė e shtresave tė akullit, tė bllokuara janė komunat e Grykė Cajės, Zapodit, Kalisit dhe Arrnit nė rrethin e Kukėsit, akset rrugore tė tė cilave menaxhohen nga ndėrmarrja e mirėmbajtjes sė rrugėve rurale dhe komunat. Edhe nė aksin Korēė-Pogradec, situata ėshtė e njėjtė, ku rruga kalohet vetėm me zinxhir. /gazet start/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=5258

Citim:
Shqipėria “nėn zero”, i ftohti prezent dhe nė javėn e ardhshme

Temperaturat e ulėta nėn zero tė kėsaj jave, do tė jenė prezentė nė territorin e Shqipėrisė, edhe nė javėn qė do tė vijė. Meteorologėt, parashikojnė njė mot tė kthjellėt, por tė ftohtė, kryesisht nė mėngjeset e ditėve nė vijim, ku termometri do tė shėnojė vlera nėn zero gradė celsius. Pra, muaji janar sipas meteorologėve pritet tė mbyllet me ditė tė kthjellėta, por tė ftohta.

"Dita e sotme ka shėnuar temperatura minimale nėn zero gradė nė tė gjithė territorin e Shqipėrisė. Mund tė themi qė dhe e diela pritet tė jetė nė kėto vlera. Pėrsa i pėrket javės nė vazhdim pritet qė tė nise deri nė tre ditėt e para tė saj kryesisht me dominim kthjellimesh dhe vranėsirash kalimtare por qė temperaturat do tė rinisin tė rriten. Kjo rritje nė fakt do tė jetė jo shumė e ndjeshme, 1 deri nė 2 gradė", thotė Lajda Porja, meteorologe.

Pėrsa i pėrket reshjeve, ato do tė jenė nė formėn e borės nė javėn qė vjen, por meteorologėt thonė se ato nuk do tė jenė problematike, pėr bllokimin e rrugėve. "Nė pjesėn e dytė tė javės pritet tė ketė reshje dėbore po qė do tė jenė me intensitete shumė tė dobėta, dhe do tė jenė tė pėrqendruara vetėm nė zonat malore", shprehet Porja.

Meteorologėt thonė se nė ditėt e ftohta tė fundit tė janarit, era nuk do tė jetė problematike, duke bėrė qė detet tė jenė tė qetė, e pėr qarkullimin detar tė mos ketė probleme. /alsat/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=5260

Citim:
Dėborė nė Korēė temperatura deri nė -6 gradė

Rreshjet e dėborės gjatė natės kanė krijuar probleme nė rajonin e Korēės, tė cilat janė shoqėruar me uljen e temperaturave deri nė -6 gradė dhe erė tė fortė. Kushtet atmosferike kanė vėshirėsuar qarkullimin e mjeteve nė akset kryesore nacionale dhe ato tė zonave rurale.

Ruugėt qė lidhin Korēėn me Tiranėn, Kapshticėn dhe Leskovikun janė tė hapura, por nė segmente tė veēanta, qarkullimi bėhet vetėm me zinxhirė. Mė tepėr vėshtirėsi, pėr shkak tė akullit, ka nė aksin Korēė-Qafė Thanė, nė Qafėn e Plloēės, si dhe nė aksin Korēė-Ersekė-Leskovik, nė vendin e quajtur Qafa e Qarrit.

Mjetet borėpastruese tė ndėrmarrjes sė rrugėve, kanė ndėrhyrė prej orėve tė para tė mėngjesit nė segmentet mė problematike, duke i mbajtur tė hapura tė gjitha rrugėt nacionale. Nė rrugė Korēė-Dardhė dhe Korēė-Voskopojė janė hedhur shtresa kripe pėr tė ndihmuar qarkullimi e makinave qė qarkullojnė me zinxhirė pėr shkak tė trashėsisė sė borės, qė i ka kaluar 30 cm.

Ngricat kanė shkaktuar tre aksidente famirėsisht me pasoja tė lehta. Sipas shtabit tė emergjencave nė prefekturėn e Korēės, nuk ka zona tė izolura nga bora dhe nuk janė paraqitur raste tė emergjencave shėndetėsore apo ushqimore.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=8985

Citim:
Maqedonia kaplohet nga njė mot i ftohtė

Njė tjetėr valė tė ftohi, do tė pėrfshijė Maqedoninė nė ditėt e ardhshme, ku temperaturat pritet tė bien deri nė minus 13 gradė celsius. Shumė zona, pritet tė bllokohen nga reshjet e dendura tė dėborės.

Sipas institutit hidrometeorologjik, temperatura mė e ulėt gjatė mėngjesit tė sotėm, u mat nė Kodrėn tė Diellit dhe Mavrovė, minus 12 gradė Celsius.

Edhe nė Malėsinė e Sharrit, situata ishte e rėnduar pėr shkak tė reshjeve tė dendura. Megjithatė, falė ndėrhyrjes gjatė mėngjesit tė ekipeve pėr pastrim, rrugėt nė pėrgjithėsi janė tė kalueshme.

Sipas autoriteteve, nė rajonet malore, veēanėrisht nė pjesėn e Strazhės, vlen ndalesa pėr kalim tė automjeteve tė rėnda. Edhe makinat e vogla, duhet tė pėrdorin zinxhirė. Ndalesė pėr lėvizje tė automjeteve tė rėnda ka edhe nė aksin rrugorė Mavrovė-Dibėr. Temperatura tė ulėta, rrugėt e ngrira dhe vėshtirėsitė e kalimit do tė vazhdojnė edhe gjatė javės sė ardhshme. Ndėrsa kulmi do arrihet tė martėn kur temperatura pritet tė bjerė nė 13 gradė nėn zero.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=12&id=44548
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.1.2010, 23:12   56
Citim:
A Glacier Meltdown
The Himalayas and climate science.

Last November, U.N. climate chief Rajendra Pachauri delivered a blistering rebuke to India's environment minister for casting doubt on the notion that global warming was causing the rapid melting of Himalayan glaciers.

"We have a very clear idea of what is happening," the chairman of the U.N. Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC) told the Guardian newspaper. "I don't know why the minister is supporting this unsubstantiated research. It is an extremely arrogant statement."

Then again, when it comes to unsubstantiated research it's hard to beat the IPCC, whose 2007 report insisted that the glaciers—which feed the rivers that in turn feed much of South Asia—were very likely to nearly disappear by the year 2035. "The receding and thinning of Himalayan glaciers," it wrote in its supposedly definitive report, "can be attributed primarily to the [sic] global warming due to increase in anthropogenic emission of greenhouse gases."

It turns out that this widely publicized prediction was taken from a 2005 report from the World Wildlife Fund, which based it on a comment by Indian glacier expert Syed Hasnain from 1999. Mr. Hasnian now says he was "misquoted." Even more interesting is that the IPCC was warned in 2006 by leading glaciologist Georg Kaser that the 2035 forecast was baseless. "This number is not just a little bit wrong, but far out of any order of magnitude," Mr. Kaser told the Agence France-Presse. "It is so wrong that it is not even worth discussing."

On Wednesday, the IPCC got around to acknowledging that the claim was "poorly substantiated," though Mr. Pachauri also suggested it amounted to little more than a scientific typo. Yet the error is of a piece with other glib, and now debunked, global warming alarms.

Among them: that 1998 was the warmest year on record in the United States (it was 1934); that sea levels could soon rise by up to 20 feet and put Florida underwater (an 18-inch rise by the year 2100 is the more authoritative estimate); that polar bears are critically endangered by global warming (most polar bear populations appear to be stable or increasing); that—well, we could go on without even mentioning the climategate emails.

For the record, most Himalayan glaciers do seem to be retreating, and they have been "since the earliest recordings began around the middle of the nineteenth century," according to a report from India's ministry of environment and forests. The reasons are complex and still poorly understood, and we're glad to see responsible scientists acknowledge as much. If more of them could help the IPCC get its facts straight, we might put more stock in its reports.

http://online.wsj.com/article/SB1000...219835692.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.1.2010, 22:59   57
Citim:
Korēė, bora dhe ngricat shkaktojnė probleme nė rrugė

Temperaturat e ulėta dhe reshjet e dėborės prej mė shumė se 24 orėsh kanė pėrfshirė edhe qarkun juglindor tė vendit.

Qarkullimi nė akset nacionale tė kėsaj zone kryhet vetėm me zinxhirė, ndėrsa policia e qarkullimit rrugor ka shtuar patrullat pėr tė parandaluar aksidentet automobilistike qė mund tė shkaktohen si rezultat i mosvendosjes sė zinxhirėve dhe i ngricės nėpėr rrugė.

Mėngjesi i tė shtunės e ka gjetur edhe kryeqendrėn e juglindjes tė mbuluar nga bora.

Duke iu referuar tė dhėnave tė siguruara pranė Shtabit tė Emergjencave Civile nė prefekturėn e Korēės dhe Drejtorisė sė Rrugėve Nacionale mėsohet se disa pjesė tė segmentit Korēė-Pogradec kanė ngrirė, duke u bėrė tė kalueshme vetėm ne zinxhirė. Gjithashtu Korēė- Qafė Thanė nė zonėn e Pogradecit paraqitet vėshtirėsi nė njė pjesė tė vogėl nė tė cilėn duhet tė vendosen zinxhirėt.

Temperatura minimale gjatė natės sė kaluar nė qarkun e Korēės ka shkuar nė -4 gradė celsius, ndėrkohė qė maksimalja 3 gradė celsius.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=21646
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.1.2010, 22:01   58
Citim:
Nga tė ftohtit nė Turqi dhe Bullgari - tre tė vdekur

Stamboll, 25 janar Nga pasojat e stuhisė sė borės dhe temperaturave tė ulėta nė Turqi dhe nė Bullgari kėtė fundjavė kanė vdekur tė paktėn tre persona. Pas valės sė ftohtė e cila e pėrfshiu Turqinė e Ballkanit, nė ditėt e ardhshme pritet njė valė e ftohtė nga Rusia qė ta godasė kėtė shtet.

Temperaturat tė cilat nė Stamboll ishin deri nė minus tre gradė, ndėrsa nė Ankara deri minus katėr, tė mėrkurėn pritet qė tė jenė minus tetė nė Stamboll dhe minus 12 nė Ankara. Temperaturat nė provincat lindore pritet tė jenė deri minus 20, njoftojnė mediat lokale.

Tė paktėn dhjetė njerėz janė lėnduar pasi qė njė autobus u pėrmbys nė njė rrugė rrėshqitėse nė kryeqendrėn e Stambollit, ndėrsa pėr shkak tė borės trafiku nė kufirin me Bullgarinė dhe Greqinė ėshtė pothuajse i bllokuar.

http://www.kosova.com/artikulli/59146

Citim:
Rumania regjistron temperaturėn rekord, -34,4 gradė C

Bukuresht, 25 janar – Rumania ka regjistruar sot temperaturėn rekord, minus 34,4 gradė Celsius.

Agjencia rumune e lajmeve AGERPRESS bėn tė ditur se temperatura ėshtė regjistruar nė kontenė Covasna. Sipas meteorologėve, nė orėn lokale 07:20, termometri shėnoi minus 34,4 gradė C.

Megjithatė, rekordi absolut ka qenė nė vitin 2004, kur zhiva u ul nė minus 36 gradė Celsius.

Shtatė konte nė Rumani ndodhen nėn alarmin ''portokalli'' pėr temperatura tė ulėta deri nė datėn 27 janar.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,17,9589

Citim:
Dimri polar shkakton dhjetėra vdekje nė Evropėn Lindore

Temperaturat e ulta nė Evropėn Lindore dhe juglindore kanė shkaktuar vdekjen e dhjetėra njeėrzve.

Gjatė natės, shkalla e termometrit ra nė minus 35 gradė Celzius nė Rumani, ku autoritetet thonė se 22 vdekje janė pasojė e tė ftohtit.

Nė Bellorusi, 10 tė pastrehė kanė ngrirė pėr vdekje nė kryeqytetin Minsk prej fillimit tė janarit.

Policia nė Poloni tha se 11 njerėz kanė vdekur nga i ftohti vetėm gjatė fundjavės.

Bullgaria dhe Turqia gjithashtu po pėrballen me vėshtirėsi pėr t’i mbrojtur qytetarėt e vet nga vala ekstreme e tė ftohtit. /rel/

http://alsat-m.tv/index.php/bota/22543.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.1.2010, 22:03   59
Citim:
I ftohti i ashpėr merr mė shumė se 40 viktima nė Europėn Juglindore

BUKURESHT, Rumania -- Temperaturat ngrirėse nė Europėn Lindore dhe Juglindore kanė vrarė mė shumė se 40 vetė dhe kanė shpėnė nė kaos shumė pjesė tė rajonit, ku disa zona arritėn nė minus 30 gradė Celsius.

Sė paku tre vetė vdiqėn nė Sofje. Dėbora ka mbuluar Turqinė perėndimore, Bullgarinė lindore dhe Rumaninė lindore. Nė Bullgari, shkollat nė shumė qytete lindorė mbetėn tė mbyllura tė hėnėn (25 janar), ndėrsa ekipet e shpėtimit u pėrpoqėn tė mbėrrijnė nė disa fshatra tė varrosur nėn 4 metra dėborė.

Ekipet po pėrpiqen tė shpien ushqime dhe gjėra tė tjera tė nevojshme. Temperaturat nė Rumaninė qėndrore arritėn nė minus 34 gradė Celsius.

Shumė rrugė u bllokuan dhe qindra trena ishin me vonesė. Ministria e shėndetėsisė fajėson temperaturat ngrirėse tė ditėve tė fundit pėr vdekjen e 23 vetėve.

Nė Turqi, pesė vetė vdiqėn pasi njė fortunė dėbore shkaktoi ndėrprerje korrenti nė Stamboll nė fundjavė. Mė tutje nė perėndim, pranė kufijve tė Greqisė dhe Bullgarisė, fshatrat dhe rrugėt mbeten tė bllokuara nga dėbora. (AFP, Reuters, Deutsche Welle - 25/01/10)

http://www.setimes.com/cocoon/setime...10/01/26/nb-05
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.1.2010, 22:24   60
Citim:
Reshje bore nė veri tė Shqipėrisė, bllokohen disa komuna

Kukės, 27 janar- Reshje bore e temperatura tė ulta kanė mbajtur tė mėrkurėn nė veriun e Shqipėrisė. Kukėsi, Puka, Bulqiza e Peshkopia janė mbuluar nga bora qė nė orėt e para tė mėngjesit, ndėrkohė qė disa komuna janė tė bllokuara, ndėrsa akset kalohen me vėshtirėsi.

Nė Kukės rezultojnė tė bllokuara komunat Arrėn, Zapod dhe Grykė Cajė. Ndėrsa nė rrethin e Pukės, komuna Iballė vazhdon tė jetė e blokuar prej dy ditėsh.

Reshjet e borės kanė vėshtirėsuar qarkullimin e mjeteve nė rrugėt qė pėrshkojnė veriun e shqiptar. Policia e Pukės ka urdhėruar bllokimin e qarkullimit pėr mjetet e tonazhit tė lartė nė segmentin Qafė Mali -Kukės dhe Qafė Mali-Bajram Curri. Vėshtirėsi tė lėvizjes paraqiten edhe nė segmentin Pukė-Fushė Arrėz, si edhe Fushė Arrėz-Qafė Mali.

Lėvizja e mjeteve tė vogla bėhet e mundur vetėm me zinxhirė nė segmentet e lartpėrmendura. Segmenti rrugor Kryezi-Qafė Mali, vazhdon tė mbetet i bllokuar, ndėrsa banorėt e zonave tė izoluara bėjnė me dije se askush nuk po ndėrhyn pėr zhbllokimin e rrugės.

Aktualisht firmat sipėrmarrėse pėr mirėmbajtjen e rrugėve po bėjnė pastrimin dhe kriposjen e segmenteve, por reshjet qė vazhdojnė tė bien e bėjnė qarkullimin e mjeteve tė vėshtirė. Reshje bore dhe temperature tė ulta janė regjistruar edhe nė Bulqizė e Peshkopi.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,16,9904
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 07:35.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.