Kthehu   Kreu > Ateistėt > Skepticizėm
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 28.1.2010, 23:09   61
Citim:
Maqedoni: Bora shkaktoi probleme nė komunikacion

Bora dhe temperaturat e ulėta qė gjatė natės sė kaluar kapluan Maqedoninė e vėshtirėsuan komunikacionin nė tėrė vendin, ndaj nė disa pjesė tė vendit ėshtė i detyrueshėm pėrdorimi i pajisjes dimėrore.

Nė Shkup ėshtė vėshtirėsuar zhvillimi i komunikacionit nė orėt e mbrėmjes, kur pėr shkak tė temperaturave tė ulėta u formua mbulesė mė e vogėl e borės edhe nėpėr rrugė, ndėrsa u shkaktuan edhe disa aksidente tė vogla trafiku, nė tė cilat ėshtė shkaktuar vetėm dėm material.

Ekipet e ndėrmarrjes “Rrugė dhe rrugica” kanė intervenuar me hedhjen e kripės nė tė gjitha rrugėt kryesore, ndėrsa e njėjta gjė ėshtė bėrė edhe gjatė orėve tė hershme tė mėngjesit, ndaj nuk kishte ngecje mė tė mėdha nė trafik.

Problem tė vetėm paraqiste bora nė vendbanimet mė tė larta tė Shkupit, ku rrugė lokale nuk ishin pastruar me kohė, ndaj edhe njė pjesė e qytetarėve u vonuan nė vendet e tyre tė punės.

Komunikacioni nė tė gjitha akset rrugore magjistrale dhe rajonale nėpėr shtet zhvillohet me vėshtirėsi nė kushte dimėrore, pėr shkak tė reshjeve tė borė dhe mbetjeve nė rrugė.

Ndalesa dhe kufizime nuk ka, vetėm se nė aksin malor Preseka ėshtė i detyrueshėm pėrdorimi i pajisjes dimėrore vetėm pėr automjetet e rėnda transportuese.
Komunikacioni hekurudhor dhe i autobusėve zhvillohet normalisht, me vonesa mė tė vogla.

Meteorologėt pėr sot nuk presin reshje tė reja tė borės, kėshtu qė gjatė ditės ėshtė e mundshme edhe shkrirja e mbulesės sė vogėl tė borės nė vendet mė tė ulėta.

Kėnaqėsi nga bora e re ka edhe nė ski qendrat, ku lartėsia e borės ėshtė i mjaftueshėm pėr sportet dimėrore. /makfaks/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=5311

Citim:
Rreshje tė dendura bore nė veri e juglindje. Vėshtirėsi nė qarkullimin rrugor

Rreshjet e dendura tė dėborės tė cilat kanė filluar qė prej natės sė kaluar dhe kanė vazhduar edhe paraditen e sotme kanė shkaktuar vėshtirėsi nė qarkullimin rrugor nė zonat veriore, verilindore dhe juglinore tė vendit.

Peshkopia, Bulqiza dhe Burreli janė zonat mė tė godituara nga rreshjet nė verilindje, ndėrsa problematike paraqitet situata edhe nė malėsinė e Dukagjinit nė qarkun e Shkodrės. Situate e ngjashme edhe nė qarkun juglindor tė Korēės ku shumė rrugė qė lidhin qytetin me fshatrat pėrreth janė bėrė tė pakalueshme.

Ministria e Transportit u bėn thirrje drejtuesve tė automjeteve tė pajisen me zinxhirė pėr tė kalimin nė akset: Qafė -Krrabė- Elbasan; Librazhd-Qafė Thanė- Korcė; Vau i Dejės-Pukė- Fushė Arrez-Qafė Mali-Fierzė; Vau i Dejės - Qafė Lac-Koman.

Ndėrkaq Drejtoria e Pėrgjithshme e Rrugėve nė bashkėpunim edhe me Drejtoritė Rajonale tė Rrugėve nė qarqe po punojnė nė terren me mjete borėpastruese, fadroma si dhe duke pėrdorur krip dhe skorje pėr normalizimin e gjėndjes.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-vendi/...in-rrugor.html

Citim:
Bora vėshtirėson lėvizjen nė zonat malore

Klinė, 28 Janar - Bora ka krijuar vėshtirėsi nė lėvizjen e lirė, sidomos nė zonat
malorė tė Komunės sė Klinės. Rreth orės 10:00, nė rrugėn lokale Volljakė –Sferkė, firma pėrgjegjėse pėr mirėmbajtjen e rrugėve “Vemor” ka dalė nė terren dhe ėshtė duke hedhur kripė pėr ta bėrė me tė lehtė lėvizjen e automjeteve.

Esat Rraci, drejtor i Shėrbimeve Publike, tregon se ėshtė intervenuar nė hedhjen e kripės nė fshatrat verilindore tė Klinės, ato tė Kpuzit dhe Qeskovės dhe fshatrave tjera tė BL tė Sferkės, qė kufizohen me komunėn e Malishevės.

Ndėrkohė rrugėt e qytetit tė Klinės dhe ato komunale qė lidhin ketė qytet me komunat tjera janė tė kalueshme, ngase nė to ėshtė hedhur kripė.

Policia ka njoftuar pėr disa aksidente qė kanė kaluar pa pasoja nė njerėz. Njėherėsh, policia apelon te shoferėt qė tė mos dalin nė rrugė pa pajisje dimėrore.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,8,9974

Citim:
Bora vėshtirėson qarkullimin nėpėr Shqipėri

Tiranė, 28 janar – Gjatė natės sė kaluar dhe mėngjesin e sotėm, reshje tė mėdha dėbore kanė rėnė nė veri, verilindje dhe juglindje tė Shqipėrisė, njoftojnė mediat e Tiranės.

Nė Korēė, rrugėt qė lidhin kėtė qytet me Kolonjėn, Kapshticėn, Pogradecin kalohen me vėshtirėsi pėr shkak tė sasisė sė madhe tė dėborės qė ka rėnė pėr orė tė tėra.

Ndėrsa disa akse rurale qė lidhin Korēėn me fshatrat pėrreth janė bėrė tė pakalueshme. Trashėsia e dėborės nė Qafė-Thanė ka qenė e konsiderueshme por kalimi i mjeteve vazhdon, edhe pse me vėshtirėsi.

Policia kėshillon qė mjetet tė lėvizin me zinxhirė pėr tė evituar aksidentet rrugore. Nuk njoftohen mbyllje tė shkollave pėr shkak tė dėborės apo bllokimit tė rrugėve.

Nė verilindje tė vendit zona mė e goditur nga reshjet ėshtė Peshkopia, Bulqiza dhe Burreli. Akset qė lidhin Peshkopinė me kėto qytete kalohen me shumė vėshtirėsi. Gjithashtu edhe rruga Peshkopi-Kukės. Nė qytetin e Kukėsit reshjet e dėborės kanė qenė mė tė pakta por problematike mbetet kalimi i mjeteve nė Qafėn e Malit pėr shkak tė sasisė sė madhe tė dėborės.

Nė qarkun e Shkodrės zona mė e goditur nga dėbora ėshtė malėsia e Dukagjinit. Raportohet se nė zonėn e quajtur Qafa e Bordolecit, trashėsia e dėborės ėshtė mbi 1.5 metėr, nė Qafa e Tforės dėbora ka arritur 2 metra. Kėtu kalon edhe rruga qė lidh Shkodrėn me Thethin. Ndėrsa nė rrugėn Shkodėr-Shosh trashėsia e dėborės ėshtė gjysmė metri. Raportohen probleme edhe nė zonėn e Pukės, komunat Fierzė dhe nė Fushė Arrėz pėr shkak tė trashėsisė sė dėborės.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,16,9942

Citim:
Rreshje tė dendura bore nė veri dhe juglindje

Pas temperaturave tė ulėta tė ditėve tė fundit, prej orėve tė para tė mėngjesit tė sotėm, rajoni nė verilindje dhe juglindje tė vendit janė pėrfshirė nga rreshje tė dendura bore. I ftohti i acartė ka shėnuar dhe viktimėn e parė.

Mbrėmjen e djeshme, njė 60-vjeēar nga Korēa, i cili vuante edhe nga sėmundje kardiake, ėshtė gjetur i vdekur nė mes tė rrugės dhe nga hetimet e policisė rezultoi se shkaku i vdekjes sė tij, ka qenė moti i ftohtė.

Nė Korēė tė gjitha akset nacionale qė e lidhin me qytetet e tjera tė vendit janė tė hapura, por lėvizja e mjeteve bėhet vetėm me zinxhirė. Sasia mė e madhe e rreshjeve ėshtė rregjistruar nė Qafė-Thanė, me 50 cm.

Reshje tė dendura bore janė rregjistruar dhe nė veri tė vendit. Nė Dibėr trashėsia e borės ka arritur nė mbi 35 cm duke vėshtirėsuar ndjeshėm lėvizjen e mjeteve. Probleme ka nė tė gjitha komunat e kėtij qarku ndėrsa po punohet pėr mirėmbajtjen e rrugėve.

Sakaq Ministria e Transporteve kėshillon drejtuesit e automjeteve tė pėrdorin zinxhirė nė tė gjitha akset rrugore tė Kukėsit, nė segmentin Qafė –Krrabė - Elbasan, Librazhd-Qafė Thanė- Korēė, akset rrugore nga Vau i Dejės-Pukė- Fushė Arrez-Qafė Mali-Fierzė si dhe ne segmentin Vau i Dejės - Qafė Laē-Koman.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=9073
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.1.2010, 03:10   62
Citim:
“Ngrin” Shqipėria, reshje dėbore nga Veriu nė Jug

Bllokohen disa akse rrugore nacionale. Nė Korēė edhe dy tė vdekur

Reshjet e dendura tė borės kanė shkaktuar probleme nė disa zona nė Verilindje dhje Juglindje tė vendit, si dhe ka bllokuar disa komuna dhe akse rrugore. Kėshtu, nė rrethin e Dibrės, tė bllokuara janė komunat, Kalaja e Dodės, Lurė, Tomin. Kurse nė Bulqizė, tė bllokuara janė komunat Zerēan, Ostren, Krastė etj.

Edhe nė rrethin e Matit, situata paraqitet e njėjtė, ku mė e izoluar ėshtė komuna Xibėr, nė tė cilėn trashėsia e borės arrin mbi 30 centimetra. Nė rrethin e Kukėsit, tė bllokuara janė komunat Arrėn, Kalis, Grykė Ēajė dhe Zapod. Nė kėto komuna mungon edhe energjia elektrike pėr shkak tė motit tė keq. Nė Rrėshen shkolla e mesme e kėtij qyteti ka ndėrprerė mėsimin pėr shkak tė mungesės sė ngrohjes. Nė Rrėshen rezultojnė tė bllokuara nga bora fshatrat e komunės Fan, ndėrkohė qė aksi Rrėshen-Lurė ėshtė i pakalueshėm. Probleme ndėrkohė kanė nisur dhe nė aksin Rrėshen-Qafė Benė.

Probleme janė evidentuar dhe nė juglindje, ku nė Korēė bora ka bllokuar rrugėt, duke vėshtirėsuar lėvizjen e automjeteve, ndėrkohė qė ecja nėpėr kėto rrugė bėhet vetėm me zinxhirė. Aksi i rėndėsishėm kombėtar Qafė- Thanė, momentalisht, ėshtė e kalueshme vetėm me zinxhirė.

Ndėrkohė, i ftohti ėshtė shoqėruar edhe me viktima. Dy persona u gjetėn tė vdekur nė Korēė si pasojė e temperaturave tė ulėta dhe motit tė keq. Policia lokale bėn tė ditur se njė 60-vjeēar ka gjetur vdekjen nė qendėr tė qytetit, si pasojė e ngricave.

Nė qarkun e Elbasanit, zonat e thella malore pavarėsisht reshjeve tė dendura tė borės, nuk kanė pasur problem nė qarkullimin rrugor. Vetėm nė aksin rrugor Prrenjas/Qafė Thanė drejtuesit e mjeteve janė tė detyruar tė vendosin zinxhirėt pėr shkak tė dėborės. Dy mjete borėpastruese po bėjnė tė mundur pastrimin e borės nė kėtė aks pėr lehtėsimin e qarkullimit tė mjeteve.

Dėborė ka rėnė edhe nė zonat malore tė rrethit tė Librazhdit, si nė Kuturman, Hotolisht, Stravaj e Stėblevė. Prefektura e Elbasanit bėn tė ditur se megjithėse trashėsia e dėborės ėshtė rreth 30 centimetra, situata paraqitet normale dhe rrugėt janė tė kalueshme.

Normale paraqitet situata edhe nė Qafė- Kėrrabė, e cila ėshtė mbuluar nga dėbora, por rruga ėshtė e kalueshme.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=12213&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.1.2010, 16:00   63
Citim:
Bin Laden fajėson SHBA-nė pėr ndryshimet klimatike

Washington, 29 janar - Kreu i Al Kaedes, Osama bin Laden bėhet sėrish i gjallė dhe nė njė mesazh publikuar sė fundmi akuzon Shtetet e Bashkuara dhe vendet e tjera tė fuqishme industriale, si pėrgjigjėse pėr ndryshimin e klimės.

Nė njė mesazh zanor, sipas Al Jazeera, Bin Laden kritikon George Bush, ish-presidentin amerikan pėr refuzimin e Paktit tė Kiotos.

"Ky ėshtė njė mesazh pėr gjithė botėn dhe pėr pėrgjegjėsit qė shkaktojnė efektet negative. Po ashtu ėshtė njė mesazh edhe pėr aksionet qė ne duhet tė marrim", thotė Bin Laden.

Ky ėshtė mesazhi i dytė pėr kėtė javė prej kreut tė Al Kaedas, Bin Laden.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,10024

Citim:
Bin Ladeni ambientalist

Shefi i Al Qaidės, Osama Bin Ladeni, ka fajėsuar shtetet e industrializuara pėr ngrohjen globale dhe apeloi pėr bojkotin e dollarit amerikan, me qėllim qė t’i jepet fund “skllavėrisė”, nė audio-porosinė mė tė re, e cila u emetua sot nga kanali televiziv, Al Jazeera.

“Tė gjitha shtetet e industrializuara, kryesisht ato tė mėdhatė, janė pėrgjegjėse pėr krizėn e ngrohjes globale”, u theksua nė porosinė, e cila ju atribua Bin Ladenit.

Nė kėtė porosi tė pazakonshme, e cila u emetua pikėrisht nė momentin kur po mbahet takimi i Forumit Botėror tė Ekonomisė nė Davos, ai tėrhoqi vėrejtjen pėr pasojat e ngrohjes globale, duke theksuar se diskutimi pėr ndryshimet klimatike nuk ėshtė njė luks intelektual, por njė realitet.

“Ėshtė kjo njė porosi pėr gjithė botėn nė lidhje me ata, tė cilėt po shkaktojnė ndryshimet klimatike, me apo pa qėllim dhe pėr atė se ēfarė duhet tė bėjmė pėr kėtė ēėshtje”, tha Bin Laden.

Ai mė pas akuzoi edhe administratėn e ish-presidentit amerikan, George Bush, pėr shkak tė mos-nėnshkrimit tė protokollit tė Kyotos pėr tė luftuar ndryshimet klimatike.

“Bushi i ri dhe Kongresi amerikan refuzuan marrėveshjen, vetėm sa pėr tė kėnaqur kompanitė e mėdha”, tha Bin Ladeni.

Udhėheqėsi i Al Qaidės bėri thirrje edhe pėr bojkotimin e dollarit amerikan. “Ne duhet t’i japim fund pėrdorimit tė dollarit dhe ta heqim atė qafėsh. E di se do tė ketė pėrndjekje tė madhe pėr shkak tė kėsaj, por kjo ėshtė mėnyra e vetme pėr tė liruar njerėzimin nga skllavėria e Amerikės dhe e kompanive tė saj”, shtoi ai.

Kjo porosi u emetua mė pak se njė javė pasi qė Bin Ladeni lavdėroi si “hero” nigerianin Umar Abdulmutallab, i cili tentoi tė hedhė nė ajėr njė aeroplan gjatė aterrimit nė aeroportin e Detroitit, nė ditėn e Kėrshėndellave.

Autenciteti i porosisė paraprake nuk kishte mundėsi tė identifikohej nė mėnyrė tė pavarur, por IntelCenter, njė grup nė SHBA qė monitoron faqet islamike nė internet, theksoi se duket se zėri nė porosi ėshtė ai i Bin Ladenit.

Presidenti amerikan, Barack Obama, theksoi se marrja e pėrgjegjėsisė nga ana e Bin Ladenit pėr sulmin e dėshtuar nė Detroit ėshtė njė dėshmi se udhėheqėsi i Al qaidės ėshtė dobėsuar.

State Departamenti amerikan mė pas theksoi se Bin Ladeni po kėrkon famė, duke marrė pėrsipėr pėrgjegjėsinė pėr incidentet nėpėr botė.

“Bin Ladeni ka tentuar tė vendos vulėn e tij mbi tė gjitha gjėrat, qė kanė ndodhur gjatė viteve tė fundit”, tha Daniel Benjamin, koordinator pėr anti-terrorizėm nė State departament.

SHBA-ja ka ofruar njė shpėrblim prej 50 milionė dollarė pėr kokėn e Bin Ladenit, i cili ka tashmė tetė vjet qė po fshehėt, me gjasė diku nė brezin kufitar mes Pakistanit dhe Afganistanit.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../23829/C5/C17/

Citim:
SHBA-ja pranon marrėveshjen e Kopenhagės

SHBA-ja ka njoftuar formalisht OKB-nė se ka pranuar marrėveshjen e Kopenhagės pėr reduktimin e emetimit tė gazrave tė dėmshme nė atmosferė, marrėveshje kjo e cila u miratua nė dhjetor tė vitit tė kaluar.

Negociatori kryesor i administratės sė presidentit Barack Obama, Tod Stern, deklaroi se qėllimi ėshtė qė emetimi i gazrave nė atmosferė tė reduktohet deri nė 17 pėr qind deri nė vitin 2020.

Shifra pėrfundimtare pėr reduktimin e emetimit tė gazrave tė dėmshme do tė pėrcaktohet mė vonė, pasi qė Kongresi amerikan tė miratojė ligjet vendase, me tė cilat kėrkohet reduktimi i emetimit tė karbon dyoksidit, kanė njoftuar zyrtarėt e SHBA-sė.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../23835/C5/C17/

Citim:
Bora mbėrthen Ēekinė, Sllovakinė e Poloninė

Pragė, 29 janar - Reshjet tė rrėmbyeshme tė borės nė Ēeki dhe Sllovaki ishin arsye pėr kaos nėpėr rrugė. Ėshtė ndėrprerė lėvizja e automjeteve nėpėr autorrugėn kryesore nė ēeki nė rajonin e qytetit Velke Mezirzhici.

Nė shumė vende janė bllokuar nga bora nė linjat hekurudhore dhe ėshtė ndėrprerė lėvizja e trenave. Mė e vėshtirė ėshtė situata nė rajonet malore nė Ēekinė Perėndimore dhe Veriore.

Nė autorrugėn e cila e lidh shtetin me Gjermaninė ka kolona me kilometra kamionėsh. Nė disa pjesė tė autorrugės vozitet me shpejtėsi prej 30 kilometra nė orė.

Sllovakia fqinje gjithashtu ėshtė e bllokuar dhe mė rėndė janė kapluar pjesėt perėndimore tė shtetit. Nė afėrsi tė qytetit Tėrnavė janė pėrplasur 30 automjete ngarkuese dhe automobila.

Nė Poloni gjatė 24 orėve tė kaluar nga i ftohti jetėn e kanė humbur gjashtė persona. Sipas tė dhėnave zyrtare nga 1 nėntori deri mė tani nga i ftohti janė regjistruar mbi 200 raste vdekjeprurėse.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,10036
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.1.2010, 17:38   64
Citim:
Dėbora arrin nė 45 centimetra nė Peshkopi

Moti i keq qė ka pėrfshirė Qarkun e Dibrės ka vazhduar edhe gjatė natės sė mbrėmshme. Reshje tė dendura dėbore kane rėnė gjatė natės duke e ēuar trashėsinė nė mbi 45 cm nė qytetin e Peshkopisė dhe Bulqizės, ndėrsa nė komuna tė thella si Lura, Kalaja e Dodės, Sterbleva dhe Xibri mbi 60 cm.

Aktualisht rruga nacionale ėshtė e kalueshme edhe pa zinxhirė, ndėrsa po punohet pėr hapjen e rrugėve Peshkopi-Kukės dhe Peshkopi-Librazhd. Edhe rajoni i Korēės, prej 48 orėsh, vazhdon tė mbetet i pėrfshirė nga moti i keq dhe rreshjet e dendura tė borės, tė cilat kanė krijuar edhe probleme pėr qarkullimin e mjeteve.

Sipas Shtabit tė Emergjencave Civile tė prefekturės, tė gjitha rrugėt nacionale, qė lidhin Korēėn me Qafė –Thanėn, Kapshticėn dhe Ersekėn janė tė hapura, por nė segmente tė veēanta, ėshtė i detyryar pėrdorimi i zinxhirėve. Mė problematike paraqitet aksi Korēė-Kapshticė, nė segmentin Zėmblak-Cangonj, ku lėvizja e mjeteve bėhet vetėm me zinxhirė si dhe nė rrugėn e Liqenasit.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=9096

Citim:
Tropojė, dėbora bllokon akset rurale

Tropojė - Reshjet e dėborės tė cila prej 3 ditėsh kanė pėrfshirė verilindjen e vendit kanė nisur tė krijojnė vėshtirėsitė e para nė qarkullimin rrugor, ku situata mė e rėnduar paraqitet nė akset rurale, qė lidhin fshatrat e thella me qendrat e komunave.

Sipas nėn prefektit tė Tropojės, Syl Smajlaj trashėsia e borės nė qytetin e Bajram Currit arrin nė rreth 15 centimetra, ndėrsa nė zonat e thella ajo arrin nė mbi 50 centimetra.

“Po punohet qė tė mundėsohet zhbllokimi i situatės nė akset rrugore ruralė, megjithė vėshtirėsitė qė paraqiten pasi ndėrmarrja e mirėmbajtjes sė rrugėve rurale nuk ka mjete tė sajat nė dispozicion”, tha nėnprefekti i Tropojės, Syl Smajlaj. Duke folur pėr situatėn e qarkullimit rrugor, Smajlaj bėri tė ditur se gjitha akset rrugorė nacionalė tė kėtij rajoni janė tė kalueshme por lėvizja nė to mund tė kryhet vetėm me zinxhirė.

Sipas tij, vėshtirėsi mė tė mėdha pėr lėvizjen e mjeteve paraqesin akset rrugore Fierzė-Qafė Mali dhe Bajram Curri-Krumė, veēanėrisht nė qafėn Luzhės, si rrjedhojė e borės dhe akullit tė krijuar. “Aksi kryesor rrugor Qafė Morin-Bajram Curri-Fierzė nuk ėshtė bllokuar pėr asnjė moment, ndėrsa pėr mbajtjen e tij nėn kontroll po punohet me borėpastruese si dhe me hedhjen e kripės nė tė gjithė trasenė e rrugės” sqaron Smajlaj.

Pavarėsisht borės dhe temperaturave mjaft tė ulta tė kėtyre ditėve, furnizimi pa ndėrprerje me energji elektrike i konsumatorėve ka lehtėsuar vėshtirėsitė e krijuara gjatė kėtyre ditėve. Burime nga policia rrugore informojnė se pėrgjatė kėtyre ditėve nuk ėshtė shėnuar asnjė aksident automobilistik nė akset rrugore tė kėtij rrethi.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...litet&nr=10621
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.1.2010, 16:10   65
Citim:
Bota nuk do tė arrijė marrėveshjen e klimės sivjet

Bisedimet globale tė klimės mund tė vazhdojnė deri nė vitin 2011 pas dėshtimit tė muajit tė kaluar nė arritjen e njė pasardhėsi tė paktit tė Kiotos, tha pėr Reuters tė premten drejtori i OKB-sė pėr klimėn dhe ministėr i ri i klimės nė Danimarkė.

Bota dėshtoi muajin e kaluar nė Kopenhagen tė arrinte njė marrėveshje qė do tė zgjaste protokollin e Kiotos deri nė vitin 2013. Zyrtari mė i lartė i klimės nė OKB, tha se nuk mund tė garantonte arritjen e njė marrėveshjeje nė Meksikė, ku pritet tė zhvillohet dhe takimi i ardhshėm ministerial.

Mungesa e besimit dhe kriza ekonomike globale ka komplikuar perspektivėn pėr njė marrėveshje tė klimės nė dhjetor nė Meksikė, ka shtuar dhe Presidenti Felipe Calderon, pritėsi i bisedimeve tė ardhshme.

"Nėse mund ta arrijmė kėtė nė Meksikė apo do tė duhet mė shumė kohė, kjo mbetet pėr t’u parė dhe do tė bėhet mė e qartė gjatė ecurisė sė vitit",- tha De Boer gjatė intervistave tė Forumit Botėror Ekonomik nė Davos, ku ekzekutivėt thanė se do tė investonin gjithsesi nė teknologjitė me karbon tė ulėt, pa marrė parasysh arritjet globale mbi kėtė subjekt.

"Ėshtė shumė e vėshtirė pėr t’u pėrcaktuar. Njė nga mėsimet qė duhet tė nxjerrim nga Kopenhagen ėshtė se nuk duhet tė nxitohemi, duhet tė marrim tė gjithė kohėn e nevojshme pėr njė angazhim tė plotė dhe tė sigurohemi qė njerėzit tė jenė tė sigurtė pėr atė ēka po pranojnė."

I dėrguari i Indisė pėr klimėn, Shyam Saran tha tė enjten se bota ndoshta nuk do tė arrinte njė marrėveshje ambicioze sivjet, pa pėrmirėsim tė ekonomisė globale.

Pengesa e muajit tė kaluar u pėrqendrua nė masat qė duhej tė ndiqnin ekonomitė nė rritje nė krahasim me ekonomitė e zhvilluara pėr luftimin e ndryshimeve klimatike.

Danimarka mban presidencėn e radhės tė procesit tė klimės sė OKB-sė, deri nė takimin nė Cancun. Ministri i ri i klimės nė vend, Lykke Friis, ishte dakord se ėshtė ende herėt pėr tė caktuar sukses nė bisedimet e Meksikės.

"Qėllimi pėrfundimtar do tė ishte arritja e njė marrėveshjeje qė kufizon ligjėrisht, por asnjė nuk ka njė plan pėr ta arritur kėtė nė Meksikė, prandaj po punojmė qė tani."

Danimarka ende nuk e ka tė qartė se sa do tė jenė kontributet e vendeve tė industrializuara pėr $30 miliardėt e nevojshme pėr luftimin e ndryshimeve klimatike nė vendet nė zhvillim, nga vitet 2010-2012, sic parashikohej dhe nė akordin final tė Kopenhagen.

Meksika do tė bėnte mė tė mirėn pėr kėtė, tha Calderon.

"Perceptimi im ėshtė se mungesa e konsensusit ėshtė e lidhur me problemet ekonomike tė ēdo vendi, pasi ka kosto ekonomike tė lidhura me luftėn kundėr ndryshimeve klimatike “.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=12235&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.1.2010, 18:26   66
Citim:
Ngrica e borė nė verilindje,bllokohen akset e rėndėsishme

Kukės – Temperaturat nėn zero nė Qarkun e Kukėsit, kanė bėrė qė vendin e borės ta zėnė shresat e akullit, duke vėshtirėsuar sė tepėrmi lėvizjen e mjeteve nė akset kryesore rrugore.

Kjo ka bėrė qė sot nė mėngjes disa mjete qė janė nisur nga Kukėsit nė drejtim tė Tiranės janė detyruar tė kthehen mbrapsht.

Autobusėt me pasagjerė janė kthyer mbrapsht nė pamundėsi pėr tė vijuar mė tej rrugėn. informacionet mė tė fundit nga Kukėsit, bėjnė tė ditur se edhe pse reshjet kanė pushuar, situata ėshtė pėrkeqėsuar, pasi ngricat pengojnė lėvizjen e automjeteve.

Burime nga Drejtoria Rajonale e Ndėrmarrjes sė Mirėmbajtjes sė Rrugėve, thonė se skorie po hidhen nė segmentet mė problematike, por ajo nė kushtet e temperaturave mjaft tė ulėta ndikon pak nė pėrmirėsimin e situatės.

Tė njėjtat burime shtojnė se deri tani ėshtė shpenzuar njė sasi kripe gati dy herė mė shumė se gjatė gjithė dimrit tė kaluar. Kėshtu vetėm nė akset rrugore tė rrethit tė Kukėsit ėshtė shpenzuar njė sasi kripe prej mbi 200 tonė, kur gjatė gjithė dimrit tė vitit tė kaluar u shpenzuan rreth 150 tonė kripė.

Ndėrkohė, nė tė gjitha akset rrugore lėvizja e mjeteve ėshtė vėshtirėsuar si pasojė e shtresave tė akullit. Lėvizja e mjeteve veē aksit kryesor rrugor Morin - Kukės - Qafė Shllak ėshtė mjaft e vėshtirė edhe nė akset Kukės – Krumė, Kukės – Shishtavec dhe Kukės – Bushtricė.

Ndėrsa nga ana e forcave tė policisė rrugore ėshtė bllokuar lėvizja nė kėto akse rrugore tė mjeteve tė tonazhit tė rėndė si trajlerat qė mund tė bėhen shkak pėr bllokimin e lėvizjes sė mjeteve tė tjera.

Situata edhe mė e rėnduar ėshtė nė akset rrugore rurale e komunale, njė pjesė e tė cilave vazhdojnė tė jenė tė bllokuara jo aq nga bora qė arrin trashėsinė deri nė 50 centimetra, por nga akulli. Kėshtu vazhdojnė tė jenė tė izoluara fshatrat e komunave tė Grykė Ēajės, Zapodit, Kalisit dhe Arrnit, por edhe fshatra tė veēantė tė komunave tė tjera.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...litet&nr=10631
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.1.2010, 23:12   67
Citim:
Bora ka paralizuar Gjermaninė

Tė reshurat e mėdha tė borės dhe temperaturat polare shkaktuan kaos tė trafikut nė disa pjesė tė Gjermanisė ku ėshtė ndėrprerė trafiku hekurudhor, ndėrsa janė shėnuar qindra aksidente rrugore.

Vetėm nė landin e Vestfalisė nė 24 orėt e fundit janė regjistruar 2.100 aksidente trafiku, kurse e kanė humbur jetėn tė paktėn tre persona.

Nuk ka paralajmėrime pėr pėrmirėsim tė motit, ndėrsa meteorologėt thonė se prej tė martės priten reshje tė reja bore dhe temperatura nėn zero gradė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=45560
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.2.2010, 16:14   68
Citim:
Bora izolon verilindjen e Shqipėrisė

Dibėr, 1 shkurt – Dhjetėra fshatra nė verilindje tė vendit janė izoluar plotėsisht nga bora qė ka rėnė gjatė ditėve tė fundit, njoftojnė mediat e Tiranės.

Situata mė problematike paraqitet nė rrethin e Matit, ku bora nė komunėn Macukull ka arritur nė 60 centimetra. Rreth 2500 banorė tė kėsaj komune tashmė janė tė bllokuar.

Ndėrkohė, reshjet e borės tė rėna gjatė natės kanė shkaktuar probleme edhe nė rrethin e Dibrės. Nė shumė fshatra nė kėtė komunė mungon energjia elektrike qė prej mesnatės sė shkuar. Nė disa komuna tė kėtij qarku, si nė Maqellarė dhe Shupenzė dhe Kalaja e Dodės, trashėsia e borės ka arritur nė rreth 1 metėr.

Aksi rrugor Qafė Buall-Krastė, ėshtė i pa kalueshėm. Drejtoria e Emergjencave Civile po merr masa pėr tė mbajtur situatėn nėn kontroll.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,16,10353

Citim:
Moti i keq, MPPTT paraqet akset e bllokuara

Tiranė – Ministria e Punėve Publike, Transportit dhe Telekomunikacionit bėri tė ditur sot akset mė problematike nga reshjet e borės.

Sipas tė dhėnave zyrtare, i bllokuar ėshtė segmenti Fushe Arrėz – Iballė, Kurbnesh – Lurė bora ka arritur deri 1 metėr, segmenti ėshtė i bllokuar, Q. Dregalicė – Stebleve ėshtė i bllokuar (Vazhdim i aksit Librazhd – Peshkopi), akti Librazhd – Steblevė, pjeserisht i bllokuar, ku trashėsia e dėborės 1 metėr.

Edhe nė jug tė vendit, ka pasur probleme pėr shkak tė reshjeve. Kėshtu, kalohet me vėshtirėsi aksi Berat – Ēorovodė, ku janė aktivizuar 10 shkarje, duke e funksionuar me njė kalim. Ndėrkohė, me zinxhirė janė tė kalueshėm akset e Dardhės, Klos – Peshkopi; K. Dajt – Qafe Mollė.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...litet&nr=10702
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.2.2010, 02:11   69
Citim:
Bora pushton zonat malore, dhjetėra fshatra izolohen

Tiranė – Temperaturat e ulėta ka sjellė ngrica tė shumta nėpėr rrugėt e veriut, verilindjes dhe juglindjes sė Shqipėrisė. Megjithėse tė reshurat e borės janė ndėrprerė, problem mbetet akulli, ēka i ka bėrė shumė rrugė tė pa kalueshme.

Nė rrethin e Kukėsit, tė bllokuara janė komunat e Arrėnit, Zapodit, Grykė Ēajės, etj. Temperatura nė kėto komuna ka shėnuar nivele tė ulėta, duke zbritur nėn zero. Edhe nė Dibėr, dhjetėra fshatra janė tė izoluara, megjithėse reshjet e borės kanė pushuar tashmė. Madje, nė njė fshat tė komunės Tėrnovė, trashėsia e dėborės ka arritur nė 1.5 metėr.

Duke lėvizur pėr nė pjesėn tjetėr tė zonave qendrore, situata ėshtė mė e pėrmirėsuar. Kėshtu nė Pukė dhe nė tė gjitha rrugėt hyrėse dhe dalėse tė kėtij qytetit, lėvizjet e automjeteve bėhet vetėm me zinxhirė.

Disa fshatra nė Mirditė, janė izoluar jo nga bora, por nga lumi Fan, rrėmbimi i tė cilit ka bėrė qė tė shembet dy ura lidhėse me fshatrat. Reshjet e dėborės qė ranė gjatė natės dhe nė mėngjesin e sotėm dhe temperaturat shumė tė ulėta e kanė vėshtirėsuar qarkullimin e automjeteve nė rrugėt kombėtare dhe rurale nė rajonin e Korēės.

Burime nga drejtoria Rajonale e Mirėmbajtjes sė rrugėve nacionale nė Korēė, nėnė tė ditur se nė Qafėn e Thanės, nė Qafėn e Qarrit dhe Kapshticė ku ka patur mė shumė reshje dėbore, mjetet borėpastruese kanė punuar qė herėt nė mėngjes dhe rrugėt janė tė kalueshme.

Pėr shkak tė temperaturave shumė tė ulėta rrugėt nė kėtė rajon janė kriposur. Nė akset rrugore Korēė-Ersekė, Korēė-Kapshticė dhe Lin-Qafė Thanė automjetet duhet tė qarkullojnė vetėm me zinxhirė. Ndėrkaq, Policia e qarkullimit rrugor po patrullon akset rrugore tė rrugėve kombėtare dhe nuk lejon lėvizjen e automjeteve pa zinxhirė. Mė problematike janė akset rrugore Korēė-Dardhė dhe Korēė -Voskopojė ku trashėsia e dėborės sė rėnė i kalon 50 cm.

Megjithatė nė kėto rrugė pasi kanė punuar mjetet borėpastruese, ato janė tė kalueshme nga automjetet vetėm me zinxhirė. Sipas shėrbimit sinoptik tė Komandės Ushtarake Mbrojtėse nė Korēė, temperatura gjatė natės ka qenė minus 7 gradė celsius ndėrsa gjatė ditės, minus 1 gradė celsius.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...litet&nr=10734

Citim:
Reshjet e borės, bllokohet Qafė Kėrraba

Elbasan – Sasitė e mėdha tė dėborės qė kanė rėnė nė zonat malore tė vendit, kanė bllokuar njė sėrė aksesh tė rėndėsishme kombėtare. Kėshtu, nė Qafė Kėrrabė rruga ėshtė pothuajse e bllokuar pėr shkak tė borės.

Policia nė kėtė aks ka bllokuar lėvizjen e furgonėve, edhe nėse janė tė pajisur me zinxhirė. Pėr kėtė arsye, shumica e makinave janė kthyer mbrapsht, duke pėrdoruar rrugėn tjetėr, atė tė Durrėsit pėr tė mbėrritur nė Tiranė. Edhe nė Llogara situata ėshtė pothuajse e njėjtė. Kalimi i makinave nė kėtė zonė bėhet vetėm me zinxhirė.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...litet&nr=10721
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.2.2010, 23:39   70
Citim:
Kina dyfishon pjesėn e energjisė elektrike nga era

Pekin, 6 shkurt – Kina pėr njė vit ka dyfishuar prodhimin e energjisė elektrike nga era, tregoi raporti i Kėshillit Botėror pėr energjinė e erės.

Kėshilli, anėtare e tė cilit janė kompanitė, tė cilat i krijojnė dhe menaxhojnė parqet e erės, njoftoi se ky sektor vitin e kaluar ėshtė forcuar shumė dhe kapaciteti i pėrgjithshėm pėr prodhimin e energjisė elektrike nga era nė botė ėshtė rritur pėr 31 %, pavarėsisht krizės ekonomike.

Kina nė vitin 2009 ėshtė bėrė tregu mė i madh nė botė pėr turbinat e erės, pasi qė ka dyfishuar kapacitetet pėr prodhimin e energjisė elektrike nga era nga 12 deri nė 25 gigavat. Ky vend, ėshtė emetuesi mė i madh i gazrave, tė cilėt shkaktojnė efektin serė, gjithnjė e mė shumė pėrdorin burimet e ripėrtėrishme tė energjisė si dhe qymyrin, pasi ekonomia e saj nė rritje kėrkon shumė energji.

Pekini planifikon qė deri nė vitin 2020 tė rritė kapacitetet pėr prodhimin e energjisė elektrike nga era pėr gjashtė herė. Nė Shoqatėn kineze pėr energjinė nga burimet e ripėrtėrishme vlerėsojnė se ky objektiv mund tė arrihet edhe para vitit 2020. Energjia elektrike e prodhuar nga era mbulon 1.5 % tė konsumit total tė energjisė elektrike nė Kinė.

Vlera e tregut tė turbinave tė erės nė vitin 2009 ėshtė vlerėsuar nė 63 miliardė dollarė, thuhet nė raportin e ri tė Kėshillit. Pėrdoruesi mė i madh i energjisė sė erės nė botė vazhdon tė jetė SHBA-ja, ndėrsa nė Kėshill pritet qė kėtė vit Kina t’i merr Gjermanisė vendin e dytė nė listėn e pėrdoruesve tė mėdhenj.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,10921
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.2.2010, 17:23   71
Citim:
Borė dhe erėra tė forta nė rajonin e Kukėsit

Kukės – E gjithės zona verilindore e vendit ėshtė pėrfshirė sot nga reshje tė dendura bore dhe erėra tė forta.

Megjithatė, burime nga drejtoria Rajonale e Rrugėve nė Qarkun e Kukėsit, thonė se deri mė tani tė gjitha rrugėt kryesore janė tė kalueshme.

Reshjet e borės dhe era e fortė kanė shkaktuar vėshtirėsi tė mėdha nė lėvizjen e mjeteve nė rrugėt rurale, ndėrsa akset qė lidhin qendrat e komunave me qytetet janė tė hapura.

“Fshatrat e komunės sė Arrnit nė rrethin e Kukėsit janė bllokuar jo vetėm nga bora, qė ka arritur mbi 40 centimetra, por dhe akulli i krijuar si pasojė e temperaturave tė ulėta”, tha pėrgjegjėsi i zyrės sė emergjencės civile nė prefekturėn e Kukėsit, Azem Tema.

Thuajse tė bllokuara janė dhe komunat e Zapodit dhe Shishtavecit nė rrethin e Kukėsit si dhe komunat e Lekbibajt e Margegajt nė Tropojė. “Nė kėto dy komuna tė rrethit tė Tropojės janė 15 fshatra tė bllokuara. Trashėsia e borės nė to arrin nga 70 cm–1,2 metra", tha nėnprefekti i Tropojės, Syl Smajlaj.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...litet&nr=10975
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.2.2010, 03:53   72
Citim:
160 tė vdekur nga orteqet e dėborės nė Afganistan

Gjatė njė fatkeqėsie nga orteqet e dėborės nė veri tė Afganistanit, kanė humbur jetėn tė paktėn 160 njerėz. 2600 njerėz mundėn tė liroheshin nga masa e dėborės, bėn tė ditur Ministria e Brendshme afgane.

Orteqet kishin mbuluar dhjetėra makina nė Salang-Pass. Forcat e shpėtimit kishin kėrkuar ditėn dhe natėn pėr ata qė ishin nėn dėborė. Helikopterė ushtarakė hodhėn paketa me ushqime.

Orteqet erdhėn si pasojė e dėborės sė dendur qė kishte rėnė nė kėtė rajon, mė i denduri prej 50 vjetėsh.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=46935
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.2.2010, 19:56   73
Citim:
Nė SHBA 49 shtete nėn borė

Nė SHBA, 49 nga gjithsej 50 shtete federale amerikane nga e premtja janė mbuluar me borė, ndėrsa njė uragan me erėra tė fuqishme po i afrohet Samoas Amerikane, banorėt e tė cilės vazhdojnė tė rimėkėmben nga cunami vdekjeprurės i vitit tė kaluar.

Nga e premtja nė mėngjes, 67.1 pėr qind e territorit tė SHBA-sė ėshtė mbuluar me borė me trashėsi mesatare prej 20 centimetra. Zakonisht nė kėtė pjesė tė vitit bora mbulon midis 40 dhe 50 pėr qind tė territorit tė SHBA-sė.

Nė Floridė bora ka rėnė vetėm 10 minuta, kohė kjo e mjaftueshme qė disa qytetarė ta shohin pėr herė tė parė drejtpėrdrejt, ndėrsa nė Washington, i cili ėshtė i bllokuar plotėsisht nga bora, priten reshje tė reja, raporton AP.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,11570

Citim:
Tirana i gėzohet dėborės mėngjesin e sotėm

Tiranė - Reshjet e dėborės kanė zbritur krejt papritur mėngjesin e sotėm edhe nė kryeqytet. Fjollat e bardha tė borės kanė nisur rreth orės 09:00 pas njė shiu tė ftohtė dhe erdhėn duke u shumuar, ku kanė filluar tė zbardhin edhe disa kodra pėrreth Tiranės.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...litet&nr=11202

Citim:
Dėbora shkakton probleme me qarkullimin nė Qafė Kėrrabė

Tiranė - Reshjet e dėborės kanė sjellė vėshtirėsi nė qarkullimin normal tė automjeteve nė Qafė Kėrrabė, ku lėvizja e automjeteve nga Tirana nė drejtim tė Elbasanit dhe anasjelltas, ėshtė e mundur vetėm me zinxhirė.

Policia ka ndaluar qarkullimin e furgonėve me pasagjerė nė kėtė aks, duke e devijuar kalimin e tyre nga Durrėsi. Mė problematike situata paraqitet nė vendin e quajtur Kilometri 29, ku ka pasur edhe ngrica gjatė natės.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...litet&nr=11205

Citim:
Dėbora sjell problemet, vėshtirėsi nė disa rajone tė vendit

Bora e rėnė gjatė orėve tė fundit nė tė gjitha qytete e vendit, ka shkaktuar vėshtirėsi nė akset rrugore tė vendit. Kėshtu rreshjet e borės tė cilat kanė nisur nė orėn 23.00 tė ditės sė premtes nė Korēe ka shkaktuar bllokimin e disa rrugėve nė tė cilat do tė mund tė kalohet vetėm mė zinzhirė.

Sipas tė dhėnave nga korrespodentja jonė mėsohet se kalimi ėshtė me zinzhirė nė akset kryesore Korēė - Progradec, Korēė- Ersekė apo edhe Korēė - Kapshticė, ku nė kėto rrugė mund tė kalohet vetėm mė zinzhirė. Por probleme ka pasur edhe nė Qaf- Plloēe, Qaf - Thanė dhe Qafe e Qarrit. Ndėrsa disa zona qė janė tė bllokuara nė kėtė qark janė Dardhė, Vithkuq, Mokėr, Lekas dhe Voskopojė.

Por e njėjta situata paraqitet edhe nė Dibėr ku veē akseve rrugore qė kalohen me vėshtirėsi ka edhe zona dhe fashtra tė bllokuara pėr shkak tė trashėsisė sė borės. Kėshtu komuna e Lurės vazhdon tė jetė e bllokuar mbi 35 ditė dhe komunikimi bėhet vetėm nga Rrėsheni.

Gjithashtu edhe Kalaja e Dodės ėshtė bllokuar, edhe komuna Selisht. Ndėrsa nė Bulqizė ėshtė e bllokuar komuna Trebisht, Ostren, Zerqan, komuna Macukull dhe Xibėr. Ndėrsa nė Qafėn e Buallit makinat mund tė kalojnė vetėm me zinzhirė, ndėrsa aksi rrugor Peshkopi - Librazhd ėshtė i bllokuar.

Nė Tropojė reshjet e borės, qė vazhdojnė tė bien kanė krijuar bllokimin e fshatrave tė komunave tė Lekbibajt, Margegajt, Tropojės sė vjetėr e fshatra tė veēantė tė komunave tė tjera.

Ndėrkohė, trashėsia e borės nė qytetin e Bajram Currit arrin nė mbi 30 centimetra, ndėrsa nė zonat rurale mbi 80 centimetra. Pavarėsisht reshjeve tė borės, tė gjitha akset rrugore nacionale tė kėtij rrethi janė tė kalueshme, ndonėse ėshtė i domosdoshėm pėrdorimi i zinxhirėve nė akset rrugore Fierzė-Qafė Mali dhe Bajram Curri -Krumė.

Por situata me borėn ėshtė e vėshtirė edhe nė Kukės. Reshje tė dendura bore kanė pėrfshirė kėtė zonė duke pėrkeqėsuar situatėn nė aksin kryesor rrugor Morinė- Kukės-Qafė Shllak, qė gjithsesi ėshtė i kalueshėm, por nė disa segmente tė tij, ku trashėsia e borės arrin afro 30 centimetra, ėshtė i domosdoshėm pėrdorimi i zinxhirėve. Ndėrkohė, nė kėtė segment po punojnė pėr normalizimin e situatės edhe 3 borėpastruese.

Tė kalueshme me zinxhirė janė edhe akset rrugore Kukės- Shishtavec, ku po punon njė makinė borėpastruese dhe Kukės- Bushtricė, ndėrsa lėvizja e mjeteve nė aksin rrugor Kukės -Krumė ėshtė thuajse normale. Vazhdojnė tė jenė tė bllokuara akset rrugore qė lidhin fshatrat e komunave tė Arrnit, Zapodit, Grykė Cajės e Kalisit me qytetin e Kukėsit dhe ku trashėsia e borės arrin nga 50- 70 centimetra.

http://www.ora-news.com/mat1.php?idm=47111
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.2.2010, 04:47   74
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Nga zhvillimet e fundit duket se Paneli mbi Klimėn i OKB-sė vajti pėr lesh. Pas skandalit me postėn elektronike dhe pranimit publik tė gafės pėr shkrirjen e akujve tė Himalajės, kanė dalė tani dhe 4 probleme tė tjera nė raportin e dytė pėr "ndryshimet klimatike" dhe "kompetentėt" kanė filluar tė japin mendime se si duhet "riorganizuar" Paneli:

http://blogs.discovermagazine.com/80...imate-science/

Mos humbni dhe komentet aty.

(Pėr t'u vėnė re se skandalet politiko-ekonomike tė kėtij lloji po shtohen vit pas viti: "gripi i shpendėve", "gripi i derrave", "ngrohja globale". Tė shohim karamelen e radhės. Do hanė bukė dhe parazitėt.)
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.2.2010, 19:00   75
Citim:
Sėrish fillojnė reshjet e borės

Nė tė gjithė territorin e Kosovės,qė prej mesnatės kanė filluar reshjet e borės.Bora qė ka rėnė ka lėnė pas vete edhe ngrica, ku nė disa zona malore ėshtė vėshtirėsuar qarkullimi rrugor, por qė deri mė tani tė gjith rrugėt Kosovės janė tė kalueshme.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=3&id=47533

Citim:
Bora krijon vėshtirėsi nė rrugėt e juglindjes

Bora e rėnė gjatė natės dhe sot nė mėngjes nė juglindje tė Shqipėrisė, ka shkaktuar vėshtirėsi nė qarkullimin rrugor. Nė qytetin e Korēės ka rėnė 20 cm dėborė, nė Pogradec 10 cm dėborė, ndėrsa nė Bilisht dhe Ersekė 40 cm dėborė, ndaj qarkullimi i automjeteve bėhet vetėm me zinxhirė.

Sipas drejtorit tė Drejtorisė Rajonale tė Mirėmbajtjes tė Rrugėve Nacionale, Kreshnik Zgjani, rruga Qafė-Thanė- Korēė - Kapshticė ėshtė e hapur dhe e kalueshme pėr automjetet pa zinxhirė, ndėrsa rruga Korēė- Ersekė ėshtė e kalueshme pėr automjetet vetėm me zinxhirė, pasi nė segmentin rrugor tė Qafės sė Qarrit trashėsia e dėborės i kalon 70 cm.

Nė kėtė segment rrugor mjetet borėpastruese kanė punuar qė nė orėt e para tė mėngjesit dhe puna vazhdon ende pėr pastrimin nga dėbora dhe kriposjen e saj.

Tė kalueshme pėr automjetet vetėm me zinxhirė janė edhe rrugėt e fshatrave turistikė tė Voskopojės dhe Liqenasit, ndėrsa tė bllokuara janė rruga Dardhės, Lekasit si dhe disa komuna nė zonėn malore tė Mokrės.

Nga sasia e madhe e dėborės dhe pesha e saj ka patur disa linja ajrore elektrike tė kėputura nė zonat malore tė Gorės dhe Mokrės dhe nė rrethin e Devollit, ku po punohet pėr riparimin e tyre. /start/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=5516
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.2.2010, 04:44   76
Citim:
Reshjet e borės bllokojnė 12 komuna nė Korēė

Korēė, 15 shkurt, NOA – Reshjet e borės dhe tė shiut, gjatė dy ditėve tė fundit, kanė shkaktuar probleme serioze nė rrugėn nacionale dhe nė komunat e qarkut tė Korēės. Policia e kėtij qarku bėnė tė ditur se janė tė paktėn 12 komuna, tė cilat si pasojė e reshjeve tė borės dhe shkarjeve tė dheut kanė mbetur tė bllokuara.

Sipas policisė dhe strukturave tė emergjencės, rrugėt nacionale Korēė-Pogradec-Devoll-Ersekė janė tė kalueshme me zinxhirė pėr automjetet.

Tė bllokuara komunat janė komunat Voskopojė, Lekas,Vithkuq, Dardhe, Liqenas dhe fshatrat e zonave pėr rreth.

E njėjta situatė paraqitet dhe nė qytetin e Pogradecit. Sipas policisė, rrugėt Pogradec- Qaf Thane, Qaf Plloēė drejt Korēės tė kalueshme me zinxhirė. Gjithashtu nė zonėn e Mokrės janė tė bllokuara.

Sipas policisė edhe nė Devolli, rrugėt nacionale Bilisht, Korēė dhe Bilisht Kapėshticė janė tė kalueshme me zinxhira. Po sipas policisė, e njėjta situate ėshtė nė tė gjitha komunat e rrethit Devoll dhe nė komunat e Ersekės. Rrugėt nacionale Ersekė-Korēe dhe Erseke-Leskovik janė tė kalueshme me zinxhirė. Dhe komunat Ēlirim, Mollas, Nevosele, Barmash, komuna Leskovik janė tė bllokuara.

http://www.noa.al/index.php/kronike/88-kronike/16136

Citim:
Radhė tė gjata nė Kapshticė, shkak moti i keq

Radhė tė gjata prej dy kilometrash janė krijuar sot pasdite nė pikėn doganore tė Kapshticės.

Radhėt e gjata nė kėtė pikė doganore qė lidh vendin tonė me Greqinė janė krijuar nga moti i keq, me reshje tė dendura dėbore.

Ndėrkohė qė nesėr, doganierėt grekė do tė nisin njė grevė tre-ditore pėr shkak tė pagave, ēka pritet ta rėndojė mė tej situatėn. Sot, pika doganore e Kapshticės ka punuar me pesė sportele nga tė dyja palėt.

http://www.ora-news.com/mat1.php?idm=47296
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.2.2010, 07:23   77
Citim:
Shefi i OKB-sė pėr ndryshimet klimatike dha dorėheqje

Shefi pėr ndryshimet klimatike i OKB-sė, Yvo de Boer, dha dorėheqje, dy muaj pas samitit pėr ndryshime tė klimės nė Kopenhagė.

Ai i ka udhėhequr kornizat e konventave pėr klimėn nė Kombet e Bashkuara prej vitit 2006.

Zoti de Boer tha se dorėheqja e tij nuk ka ndėrlidhje me samitin e Kopenhagės, nė tė cilin vendet industriale dhe ato nė zhvillim dėshtuan t’i zvogėlojnė dallimet pėr arritjen e njė marrėveshjeje obliguese pėr luftimin e nxehjes globale.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=48076

Citim:
21.6 miliardė tonelata borė
18.02.2010 nė ora 21:15

Pėr javė tė tėra Gjermania po jeton me njė bllokadė tė pashėnuar bore. Pėr herė tė parė pas njė periudhe tė gjatė kohore, borė ka pasur qė nga Alpet nė jug, e deri te Deti baltik, nė veri. Meteorologėt paralajmėrojnė tė reshura tė reja bore.

Shėrbimi meteorologjik i Gjermanisė, me seli nė Offenach, publikoi disa tė dhėna mjaft interesante statistikore. Meteorologėt thonė se Gjermaninė momentalisht po e rėndojnė 21.6 miliardė tonelata borė.

Po tė shndėrrohet nė ujė, kjo sasi e borės do tė mjaftonte qė tė mbushej gjysma e Liqenit tė Bodenit, i cili shtrihet nė rreth 536 kilometra katrorė. Mesatarisht, ēdo metėr katror mbulohet nga 60 kilogramė borė.

Meteorologėt gjermanė erdhėn deri te kėto tė dhėna nė bazė tė tė dhėnave tė fituara nga plot 1,700 stacione tė matjes.

Ekspertėt ndėrkaq paralajmėrojnė se Gjermania edhe nė ditėt nė vazhdim do tė jetė “cak” i fjollave tė shumta tė borės, ngase ata presin tė reshura tė reja. Pritet qė mesatarisht pėr njė metėr katror tė bie rreth 1.6 kilogramė borė e re – gjegjėsisht edhe 570 milionė tona borė.

Tė reshurat e borės qė nuk mbahen mend mė sė shumti probleme shkaktuan nė komunikacion, e nė veēanti “e pėsuan” kompanitė pėr mirėmbajtjen e rrugėve, ngase mbetėn pa kripė nė mes tė dimrit.

Javorja gjermane ‘Stern’ njoftoi se deri mė tani janė shpenzuar 250,000 tona kripė, qė ėshtė dyfish mė tepėr nė krahasim me ndonjė dimėr tė butė.

“Disa qytete po gjende nė mėnyra tė ndryshme pėr tė siguruar sasi shtesė tė kripės. Kėshtu, pėr shembull, qyteti Hidelberg ka porositur kripė nga Serbia, me njė ēmim prej 195 euro pėr tonė, edhe pse ēmimi i zakonshėm ėshtė 80 euro”, shkruan ‘Stern’.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../25105/C5/C17/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.2.2010, 07:08   78
Citim:
Elbasan, bora bllokon disa komuna

Elbasan – Disa fshatra nė rrethin e Elbasanit janė tė izoluara pėr shkak tė reshjeve tė borės tė rėna gjatė ditėve tė fundit.

Burime nga Shtabi i Emergjencave pranė Prefekturės sė Elbasanit, thanė se nė komunėn Stėrblevė, Peshkopi, Polis dhe Gur Shpat, rrugėt janė tė pakalueshme nga dėbora, ndėrkohė qė po punohet pėr hapjen e tyre me mjete tė specializuara.

Me probleme paraqitet edhe rruga nacionale Elbasan-Gramsh nė vendin e quajtur ish-Hidrocentrali i Banjės pasi nga reshjet e shumta te shiut ėshtė rritur niveli i ujit i lumit Devoll, qė kalon nė kėtė zonė dhe lėvizja e mjeteve bėhet nga rruga e Llixhės qė lidh aksin rrugor Gramsh-Elbasan.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...litet&nr=11610

Citim:
Reshje rekorde tė borės nė Moskė

Moskė, 22 shkurt – Moska ėshtė pėrfshirė nga reshje tė dendura dėbore, tė cilat arrijnė deri nė 63 centimetra.

Mediat vendase bėjnė tė ditur se kėto reshje nuk janė parė qė prej vitit 1966. "Mėngjesin e 22 shkurtit, dėbora nė verilindje tė Moskės arriti nė 63 centimetra duke shėnuar rekordin. Rekordi i fundit ka qenė 62 centimetra mė 1966", theksojnė mediat ruse.

Sipas informacioneve tė fundit, dėbora ka rėnė tė premten dhe sot duke arritur nė 55,4 centimetra, duke thyer njė rekord.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,12555
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.3.2010, 13:03   79
Citim:
Rinis bora, bllokohen rrugėt nė Veri

Tiranė, 5 mars, NOA – Rėnia e menjėhershme e temperaturave gjatė orėve tė natės ka shkaktuar nisjen e reshjeve tė dėborės nė zonat veriore tė vendit, duke krijuar problemet e para me qarkullimin rrugor nė disa akse.

Kėshtu, korrespondentėt e agjencisė sė Lajmeve NOA raportojnė se dėbora ka bllokuar komunat Arren, Grykė Cajė, Zapot dhe Shishtavec, ndėrkohė qė ka izoluar fshatrat Lekbibaj dhe Markgegaj nė qarkun e Tropojės.

Ndėrkohė, akset rrugore Kukės-Peshkopi e Kukės-Shishtavec rezultojnė tė bllokuara, ndėrsa ato Kukės-Qafė Mali, Kukės-Has dhe Kukės-Morinė janė tė kalueshėm vetėm me zinxhirė.

Komunat e thella malore, si ajo e Grykė Ēajės, Arrėnėsit, Zapoti dhe Shishtavecit nė Kukės tashmė janė tė bllokuara nga bora qė ka arritur mbi 40 centimetra.

http://www.noa.al/index.php/sociale/91-sociale/17521
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.3.2010, 07:13   80
Citim:
Dėbora shkakton probleme nė verilindje tė vendit

Tiranė - Reshjet e fundit tė dėborės kanė shkaktuar probleme nė verilindje tė vendit, ku nė qarkun e Dibrės trashėsia ka arritur deri nė 40 centimetra.

Akset nacionale nė kėtė qark janė tė kalueshme vetėm me zinxhirė, ndėrkohė disa fshatra nė komunat e Lurės, Kalasė sė Dodės dhe Selishtes qėndrojnė tė bllokuara. Nė rrethin e Pukės ėshtė e bllokuar komuna e Iballės.

Ndėrkohė, situata paraqitet problematike edhe nė qarkun e Kukėsit. Kėtu janė tė bllokuara komunat Arren, Grykė Caj, Zapod, Topojan, Shishtavec, Umnisht, Golaj dhe Gjinaj.

Akset nacionale Tiranė-Peshkopi, Tiranė-Kukės, Tiranė-Tropojė, Tiranė-Pukė dhe rrugėt Kukės-Peshkopi, Peshkopi-Librazhd, Kukės-Tropojė kanė vėshtirėsi kalimi nė disa zona pėr shkak tė trashėsisė sė dėborės. Nė kėto zona rekomandohet pėrdorimi i zinxhirėve pėrgjatė lėvizjes sė mjeteve.

Reshjet e dėborės kanė prekur edhe zonėn juglindore tė vendit, Korēėn, Pogradecin, Devollin, Kolonjėn, Pėrmetin dhe disa komuna tė Librazhdit.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...litet&nr=12241

Citim:
Kukės, stuhitė e borės krijojnė probleme nė qarkullim

KUKĖS - Stuhitė e dėborės shoqėruar me temperatura tė ulėta kanė vėshtirėsuar qarkullimin e automjeteve nė aksin kombėtar Morinė (Dogana)-Kukės-Fushė-Arrės, ndėrkohė qė shumė komuna tė rretheve Kukės e Tropojė janė bllokuar sėrish nga dėbora dhe akulli.

Njė ortek dėbore qė ka rėnė nė mesditė nė Qafė-Mali ka bllokuar pėr disa orė qarkullimin e automjeteve nė segmentin Fushė-Arrės-Kukės.

Por edhe pas rihapjes sė rrugės nga mjetet borėpastruese, policia e qarkullimit rrugor nuk ka lejuar lėvizjen e kamionėve mė shumė se njė aks dhe tė trailerave, pasi hapja e rrugės ėshtė bėrė vetėm me njė kalim. Orteqet e dėborės kanė qenė tė pėrvitshme nė aksin rrugor Fushė-Arrės - Qafė-Mali - Shemri.

Para viteve '90 kjo zonė ka qenė tėrėsisht e veshur me masive tė drurit tė pishės, ku pėr pasojė nuk ėshtė shėnuar asnjė rast i rėnies sė orteqeve.

Pas viteve '90 pyjet e pishės nė zonėn e Qafė-Malit e Lajthizės janė masakruar nga prerjet pa kriter, ndėrkohė qė zjarret, sidomos ato tė korrikut tė vitit 2007, krahas dėmit ekonomik, ka shkaktuar njė katastrofė ekologjike duke dėmtuar florėn, faunėn dhe biodiversitetin, shoqėruar edhe me rrėshqitje toke, rėnie orteqesh gjatė dimrit dhe ndotje ambjenti. Vėshtirėsi nė lėvizjen e mjeteve ka edhe nė akset Kukės-Krumė, Kukės-Shishtavec dhe Kukės -Bushtricė.

Aktualisht nė kėto zona trashėsia e dėborės ka arritur nė mbi 20 centimetra, por vazhdimi i saj me intensitet ka pėrkeqėsuar situatėn ku erėrat e fuqishme me drejtim nga veriu pėrveē krijimit tė akullit nė rrugė, kanė krijuar grumbuj tė mėdha dėbore. Situatė mė e vėshtirė paraqitet nė zonat rurale, ku veē komunave tė Zapodit e Arrnit, qė janė tė bllokuara prej kohėsh, janė bllokuar edhe komunat e Grykė-Ēajės e Kalisit.

http://www.shekulli.com.al/2010/03/0...qarkullim.html

Citim:
Zvicra regjistron 350 aksidente nga reshjet e dėborės

Gjenevė – Zvicra regjistroi dje rreth 350 aksidente nė verilindje tė territorit tė saj, ku trafiku rrugor ishte i bllokuar pėr shkak tė reshjeve tė dendura tė dėborės.

''Rajoni i Zyrihut ka qenė mė i prekuri nga aksidentet rrugore ku si pasojė janė plagosur gjashtė persona'', theksoi njė zėdhėnės i policisė zvicerane.

Nė Bernė janė regjistruar rreth 65 aksidente ndėrkohė qė nė Argovie 70 aksidente ku numėrohen rreth gjashtė tė plagosur.

Policia zvicerane njoftoi pėr 40 aksidente nė rajonin Soleure, 35 aksidente nė St-Gall, 20 nė Thurgovie dhe 15 aksidente nė Lucerne.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...ptare&nr=12243
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 07:36.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.