Kthehu   Kreu > Ateistėt > Skepticizėm
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 10.3.2010, 06:24   81
Citim:
Shqipėria nėn ngricė, orteqet bllokojnė rrugėt

Situata e rėnduar nga reshjet e dėborės nuk ka kursyer as Elbasanin, ku sipas tė dhėnave, edhe nė kėtė qytet situata ėshtė pėrkeqėsuar ndjeshėm. Reshje tė dendura dėborė kanė krijuar vėshtirėsi nė qarkullimin e automjeteve nė akse tė rėndėsishme rrugore.

Kėshtu nė Qafėn e Kėrrabės, pjesė e aksit kombėtar Elbasan-Tiranė qarkullimi i automjeteve ėshtė i vėshtirė por rruga mbetet e kalueshme. E rėnduar ėshtė situata dhe nė Qafėn e Thanės, ku qarkullimi i automjeteve ėshtė i mundur vetėm me zinxhirė.

Por reshjet e dėborės nuk kanė sjell vetėm bllokimin e akseve rrugore, por edhe rrėshqitje tė dherave. Konkretisht, nė Gramsh dhe nė Librazhd vazhdojnė rrėshqitjet e dherave si rezultat i reshjeve tė shiut qė vazhdojnė tė bien me intensitet nė kėto zona.

Nė fshatin Dorės tė Librazhdit, rreth 10 familje kanė mbetur nė qiell tė hapur qė prej 2 ditėsh pėr shkak tė rrezikut qė u kanoset banesave tė tyre nga rrėshqitja e dherave.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=24741

Citim:
Dėbora izolon rrugė e komuna nė Juglindje-Verilindje

Juglindja dhe verilindja janė pėrfshirė nga reshjet e shumta tė dėborės, nisur dy ditė mė parė. Pėr pasojė, njė sėrė aksesh tė rėndėsishme rrugore janė tė bllokuara apo tė kalueshme me vėshtirėsi. Po kėshtu bora ka mbyllur komunikimin me zonat turistike tė juglindjes.

Aktualisht mjetet borėpastruese janė pėrqendruar nė aksin rrugor Korēė-Kolonjė, ku si pasojė e reshjeve por edhe erės sė fortė janė krijuar orteqe bore nė njė gjatėsi prej dy metrash tė kėtij aksi. Tė kalueshme vetėm me zinxhirė janė edhe dy akse tė tjera tė rėndėsishme, si Korēė-Kapshticė qė tė ēon nė pikėn kufitare, si dhe aksi Korēė-Pogradec.

Siē informon shtabi i Emergjencave Civile pranė Prefekturės, tė pakalueshme janė edhe rrugėt qė tė ēojnė drejt fshatrave turistikė. Ato kalohen me mjete tė larta dhe tė pajisura me zinxhirė. Bėhet fjalė pėr Dardhėzėn, Vidhkuqin dhe Voskojėn.

Por marsi ka hyrė i ftohtė me temperatura tė ulėta dhe reshje tė dendura bore edhe nė zonat e thella tė vendit. Pas kėsaj, problemet janė shfaqur sakaq, duke lėnė zona tė tėra tė bllokuara e duke shkaktuar vėshtirėsi nė qarkullimin e automjeteve. Borė e dendur ka rėnė nė zonėn e Dibrės, trashėsia e tė cilės ka mbėrritur deri nė 40 centimetėr.

Disa fshatra tė komunave Lurė, Kalaja e Dodės dhe Selishtė, janė tė izoluara nga pjesa tjetėr. Probleme janė shėnuar nė Tropojė, nė mėnyrė tė veēantė nė Margegaj dhe nė Kelbibaj. Sipas policisė rrugore, nė akset nacionale Tiranė-Peshkopi, Tiranė-Kukės, Tiranė-Tropojė, Tiranė-Pukė dhe rrugėt Kukės-Peshkopi, Peshkopi-Librazhd, Kukės-Tropojė lėvizja e automjeteve ėshtė e vėshtirė pėr shkak tė borės.

Nė kėto rrugė policia kėshillon drejtuesit e mjeteve qė tė pėrdorin zinxhirėt, pasi nė tė kundėr kalimi ėshtė i pamundur. Bora ka zbardhur edhe Pukėn dhe ka bllokuar Iballėn, Ndėrkohė nė Kukės janė tė izoluara komunat qė bllokohen sa herė ka borė tė dendur atyre anėve. Kėshtu Grykė Caj, Arren, Zapod, Topojan, Shishtavec dhe Umnisht kanė mbetur “peng” i borės.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...iale&Itemid=64

Citim:
Spanjė:Reshje tė mėdha bore

Mė shumė se 220 mijė njerėz nė Kataloni, krahinė nė veriperėndim tė Spanjės, kanė mbetur pa energji elektrike, ndėrsa trafiku hekurudhor dhe rrugor ėshtė ndėrprerė pėr shkak tė stuhisė sė fuqishme tė borės, e cila ka pėrfshirė kėtė rajon.

Rreth tre mijė banorė tė qytezės Giron, nė veri tė Barcelonės, janė vendosur nė lokalet e bashkisė, ndėrsa shumica e kaluan natėn nė automjete.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=50819
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.3.2010, 11:22   82
Citim:
Bora arrin nė 40 cm, tė gjitha rrugėt e kalueshme

Reshjet e dėborės e tė shiut po vazhdojnė pa ndėrprerje nė qarkun e Kukėsit. Qė nga mesnata e kaluar, nė lartėsitė e mbi 500 metrave vazhdojnė pa ndėrprerje reshjet e dėborės, ndėrsa nė zonat e ultėsirės reshjet e shiut. Trashėsia e dėborės sė re tė rėnė ka arritur deri nė 40 centimetra, ndėrsa vazhdon tė bjerė me intensitet.

Aktualisht, nė tė gjitha akset rrugore tė kėtij qarku janė tė angazhuar nė punė 9 borėpastruese e mjete tė tjera tė rėnda. Ndėrkohė, vazhdojnė tė jenė tė bllokuara nga dėbora qė vazhdon tė bjerė komunat e Zapodit e Arrnit ne rrethin e Kukėsit, Lekbibajt dhe Margegajt nė rrethin e Tropojės.

Veē tyre, janė edhe disa fshatra tė komunave tė tjera qė ndodhen tė izoluar prej ditėsh dhe ku trashėsia e dėborės arrin nė mbi 60 centimetra. Sipas qendrės meteorologjike tė Kukėsit, temperatura nė kėtė zonė lėviz nga 2 nė – 4 gradė Celsius.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...iale&Itemid=64
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.5.2010, 22:18   83
Citim:
Borė nė Brezovicė, nė Prevallė dhe nė Kukės

Shtėrpcė, 18 maj - Edhe pse jemi nė mes tė Majit, tashmė kur pranvera ka nisur prej kohėsh, nė disa zona tė Kosovės dhe tė pjesės veriore tė Shqipėrisė sot ka rėnė borė.

Njė shtresė e borės ka mbuluar malet dhe fshatrat nė zonėn e Brezovicės dhe te Prevallės. Reshja e kėsaj bore tė vonshme ka ndodhur edhe nė disa vende tė tjera tė rajonit, pėrfshirė edhe zonėn e Kukėsit nė Shqipėri.

Reshjet e dėborės nė rajonin e Kukėsit janė shfaqur afėr fshatrave rurale si Shishtaveci, Grykė Caja, Arrni, Kalisi, por pa shkaktuar probleme.

Nė zonat mė tė ulėta tė kėtij Qarku, erėrat e forta dhe reshjet e shiut tė 48 orėve tė fundit kanė shkaktuar dėme nė tė mbjellat e fermerėve tė kėtij rajoni. Reshjet e borės nė muajin maj janė tė pazakonta.

Pėr herė tė fundit reshje tė borės nė zonėn verilindore janė regjistruar nė fillim tė muajit maj tė vitit 1989 qė bėnė tė mundur edhe bllokimin e disa akseve rrugore rurale tė komunave tė largėta.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,7,21987
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.7.2010, 15:31   84
Citim:
Obama mbėshtetė projektin gjigant tė energjisė diellore

Washington, 4 korrik – Afėr 2 miliardė dollarė nė formė tė garancive tė huave do t’i jepen dy kompanive pėr tė filluar industrinė amerikane tė energjisė diellore, ka njoftuar presidenti Barack Obama.

Njėra prej kompanive, Abenoga Solar, njoftoi se planifikon tė ndėrtojė centralin mė tė madh tė energjisė diellore nė botė nė Arizona, raporton BBC.

Obama tha se projektet do tė sigurojnė mbi 5 000 vende tė reja pune.

Centrali i Arizonas do tė furnizojė 70 mijė shtėpi me energji dhe do tė reduktojė emetimet e dyoksidit tė karbonit.

Paratė do tė vijnė nga fondet stimuluese qeveritare tė dizajnuara pėr rritjen ekonomike gjatė recesionit.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,26995
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.6.2011, 11:33   85
allianz
 
Citim:
Poor countries say rich evade new climate pledges

AMSTERDAM – Developing countries said Friday that rich nations are refusing to negotiate an extension of their commitments to reduce greenhouse gas emissions, charging that they sought to "maintain their privileges and levels of consumption" at the expense of the poor.

Two-week climate negotiations among 183 nations in Bonn, Germany, which reached their halfway point Friday, were stalled for three days this week in a fight over the agenda. Structured in four bodies, formal talks only began in two of them on Thursday as countries haggled over what should be discussed.

The agenda squabble was more than procedural, however. It reflected deeper questions involving the objectives at the next major climate conference in Durban, South Africa, beginning Nov. 28, and underscored the continued rift between blocs of nations.

The United States and other industrial countries want the Durban conference restricted to refining the few agreements reached last year, rather than return to intractable questions that have shadowed climate talks for years. Developing countries say those questions must be addressed.

One key issue is the future of the Kyoto Protocol, the 1997 accord which requires nearly 40 wealthy countries to reduce carbon emissions by a total 5 percent below 1990 levels during the period 2008-2012.

Jorge Arguello, head of a 131-nation group of developing countries, said industrial countries are blocking discussion on renewing their Kyoto pledges.

Arguello cited a study released this week that the pledges from developing countries were greater than those from the industrial world.

"It is unthinkable that developed countries are still insisting that the poorest of the poor should suffer the burden so they can maintain privileges and levels of consumption that are unsustainable," said Arguello, who is Argentina's ambassador to the U.N.

Developing countries, which have no obligations under the Kyoto deal, want the commitments by these bound under Kyoto to be extended for a second period, with deeper targets. Wealthy countries want big emerging economies like China and India to accept parallel legal obligations, at least to lower the trajectory of their emissions growth.

Japan, Canada and Australia already have said they will not be part of a second commitment period, nor be legally bound after 2013. The United States never accepted Kyoto.

The pledges, submitted after the last ministerial climate conference in Cancun, Mexico, are universally recognized as insufficient to keep the planet from warming 2 degrees Celsius (3.8 F) higher preindustrial levels. Scientists say anything beyond that raises the risk of catastrophic climate changes, including more frequent and severe storms, melting ice that will raise sea levels and threaten coastal cities, and alterations of agriculture and water access.

Developing countries put forward other agenda demands that tied Bonn negotiators in knots. Saudi Arabia revived its demand to discuss compensation for the loss of oil revenues in a post-petroleum world. Bolivia wanted all discussion of payment for reducing deforestation struck from the agenda, saying forests should not be part of a carbon market and subject to commercialization.

The United States objected to discussions on how to raise $100 billion a year to help poor countries build low-carbon economies and adapt to global warming. Instead, it wanted to continue discussing how to monitor and verify actions by China and others to lower emissions.

http://news.yahoo.com/s/ap/20110610/...ate_conference
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.7.2011, 13:18   86
Citim:
Borė nė shkretėtirė, njerėzit vdesin nga acari

Amerikėn Jugore, e cila ka hyrė nė dimėr atė ditė kur ne nė Evropė kemi hyrė nė stinėn e verės, e ka pėrfshirė njė acar i madh, qė ka shkaktuar deri tash vdekjen e 22 personave. Bora ka zbardhur shkretėtirėn kiliane Atakama, kurse orangutangėt nė Rio-de-Zhaneiro janė detyruar t’i mbulojnė me batanije.

Mė sė shumti njerėz kanė vdekur nė Paraguai, gjithsej 10, pastaj nė Uruguai gjashtė,, derisa nė Argjentinė dhe Brazil nga pasojat e tė ftohtit kanė vdekur nga tre persona.

Nė Bolivi, nė malet e Andeve temperaturat kanė zbritur nė –20 gradė Celsius, ndėrsa pos njerėzve janė goditur edhe shtazėt e egra, tė cilat nuk po ia dalin tė arrijnė tė gjejnė ushqim. Nė jugun e Brazilit janė regjistruar temperatura rreth 0 gradė, ndėrsa acarin e bėn mė tė padurueshėm edhe era e fuqishme.

Vėshtirėsitė janė shfaqur edhe nė kampionatin e Amerikės Jugore nė futboll qė po zhvillohet nė Argjentinė. Pėr arsye tė acarit, lojtarėt po detyrohen tė veshin fanella tė dyfishta, si dhe tė mbajnė doreza. Edhe mė ftohtė e kanė tifozėt e shumtė, tė cilėt vijnė nė stadiume me kapela dhe shalle.

http://www.koha.net/?page=1,16,61805
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.7.2011, 07:35   87
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Sipas analizės sė tė dhėnave nga sateliti "Terra" i NASA-s, Toka ēliron energji nė hapėsirė mė shumė se sa llogaritet nga alarmistėt e OKB-sė nė modelet e simuluara klimatike. Me fjalė tė tjera ngrohja e Tokės, qė parashikojnė modelet e PNNK tė OKB-sė (UN IPCC), ndodh vetėm nė kompjuterėt e tyre.

Citim:
Earth's Atmosphere May Be More Efficient at Releasing Energy to Space Than Climate Models Indicate, Satellite Data Suggest

ScienceDaily (July 29, 2011) — Data from NASA's Terra satellite suggests that when the climate warms, Earth's atmosphere is apparently more efficient at releasing energy to space than models used to forecast climate change may indicate, according to a new study.

The result is climate forecasts that are warming substantially faster than the atmosphere, says Dr. Roy Spencer, a principal research scientist in the Earth System Science Center at The University of Alabama in Huntsville.

The previously unexplained differences between model-based forecasts of rapid global warming and meteorological data showing a slower rate of warming have been the source of often contentious debate and controversy for more than two decades.

In research published this week in the journal Remote Sensing, Spencer and UA Huntsville's Dr. Danny Braswell compared what a half dozen climate models say the atmosphere should do to satellite data showing what the atmosphere actually did during the 18 months before and after warming events between 2000 and 2011.

"The satellite observations suggest there is much more energy lost to space during and after warming than the climate models show," Spencer said. "There is a huge discrepancy between the data and the forecasts that is especially big over the oceans."

Not only does the atmosphere release more energy than previously thought, it starts releasing it earlier in a warming cycle. The models forecast that the climate should continue to absorb solar energy until a warming event peaks. Instead, the satellite data shows the climate system starting to shed energy more than three months before the typical warming event reaches its peak.

"At the peak, satellites show energy being lost while climate models show energy still being gained," Spencer said.


This is the first time scientists have looked at radiative balances during the months before and after these transient temperature peaks.

Applied to long-term climate change, the research might indicate that the climate is less sensitive to warming due to increased carbon dioxide concentrations in the atmosphere than climate modelers have theorized. A major underpinning of global warming theory is that the slight warming caused by enhanced greenhouse gases should change cloud cover in ways that cause additional warming, which would be a positive feedback cycle.

Instead, the natural ebb and flow of clouds, solar radiation, heat rising from the oceans and a myriad of other factors added to the different time lags in which they impact the atmosphere might make it impossible to isolate or accurately identify which piece of Earth's changing climate is feedback from human-made greenhouse gases.

"There are simply too many variables to reliably gauge the right number for that," Spencer said. "The main finding from this research is that there is no solution to the problem of measuring atmospheric feedback, due mostly to our inability to distinguish between radiative forcing and radiative feedback in our observations."


For this experiment, the UA Huntsville team used surface temperature data gathered by the Hadley Climate Research Unit in Great Britain. The radiant energy data was collected by the Clouds and Earth's Radiant Energy System (CERES) instruments aboard NASA's Terra satellite.

The six climate models were chosen from those used by the U.N.'s Intergovernmental Panel on Climate Change. The UA Huntsville team used the three models programmed using the greatest sensitivity to radiative forcing and the three that programmed in the least sensitivity.

http://www.sciencedaily.com/releases...0729031754.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.12.2011, 17:38   88
Citim:
OKB, marreveshje mbi klimen

Organizata Kombeve tė Bashkuara pas njė sėrė diskutimesh qė ka pasur pėr ēėshtje te klimės kanė arritur tė realizojė njė marrėveshje tė pėrbashkėt pėr masat qe duhen ndėrmarrė pėr pakėsimin e dėmeve qe po i shkaktohet klimės nga njerėzimi.

Nė kėtė marrėveshje ėshtė rėnė dakord qė vendet e BE tė reduktojnė emetimin e karbonit dhe substancave tė tjera nė ajėr brenda normės sė pėrcaktuar mė parė nė Protokollin e Kiotos. Ndėrkohė qė bisedimet pėr njė marrėveshje tė re ku do tė pėrfshihen tė gjithė vendet e botės do tė nisė vitin e ardhshėm, pėr t’u finalizuar nė 2015-n.

Gjatė mbledhjes qė kanė zhvilluar drejtues tė kėsaj organizate kanė rėnė dakord edhe pėr shumė qė do ti akordohet vendeve tė varfra pėr tė investuar nė kėtė drejtim. Gjatė takimit Ministrja e Jashtme e Afrikės sė Jugut lajmėroi pėr gjetjen e konsensusit.

“Erdhėm kėtu me njė plan A dhe e pėrfunduam kėtė marrėveshje me njė plan A. Nėpėrmjet saj, kemi siguruar tė ardhmen e fėmijėve dhe nipėrve tanė, pasi firma mbi kėtė dokument ėshtė historike”, u shpreh Maite Nkoana-Mashabane. Ndėrkohė qė Kina, njė prej ndotėsve kryesorė tė botės, tregoi njė ndėrgjegjėsim pėr masat qe duhen ndėrmarrė pėr te evituar pėrkeqėsimin e dėmeve qe i shkaktohet klimės nga vendi.

http://alsat-m.tv/bota/104151.html

Citim:
Reshje tė mėdha bore nė Turqi

Pjesėt lindore tė Turqisė janė pėrfshirė nga reshje tė mėdha tė borės, tė cilat formuan shtresė tė qė nė vende arriti edhe deri 30 centimetra dhe shkaktoi probleme serioze nė zhvillimin e komunikacionit. Siē lajmėruan mediat turke, shumė rrugė lokale dhe rajonale nė qarqet Hakqari, Mush, Tunxheli dhe Ezurum janė mbyllur pėr komunikacion.

Gjatė natės, temperatura nė qytetin Agri ra deri minus tetė gradė, nė Ardahan dhe Kars deri minus shtatė, ndėrsa nė Erzurum deri minus pesė gradė Celsius. Pėr shkak tė borės pėr komunikacion ėshtė mbyllur edhe aeroporti i qyteti Van, rajoni i tė cilit muajin e kaluar ėshtė goditur nga tėrmeti katastrofik.

http://www.koha.mk/globi/9725.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.12.2011, 19:12   89
Citim:
Klima, Kanadaja tėrhiqet nga Protokolli i Kiotos

Kanadaja do tė tėrhiqet zyrtarisht nga Protokolli i Kiotos pėr ndryshimet klimaterike, tha ministri i Mjedisit i cituar nga “BBC”-ja.

Peter Kent tha se protokolli “nuk paraqet njė rrugė pėrpara pėr Kanadanė” dhe se vendi i tij mund tė pėrballej me gjoba tė papėrballueshme nga mosarritja e objektivave.

Lėvizja, e cila ėshtė e ligjshme dhe e pritshme, e bėn Kanadanė, shtetin e parė qė tėrhiqet nga traktati global. Protokolli, i nėnshkruar fillimisht nė Kioto (Japoni) nė vitin 1997, ka si objektiv tė luftojė ngrohjen globale. Ai ka hyrė nė fuqi nė vitin 2005, ishte mjeti i vetėm detyrues juridik pėr emetimin e gazit me efekt serrė, shkaktar i ngrohjes sė planetit.

“Kioto, pėr Kanadanė, ėshtė pjesė e sė shkuarės, dhe nė kėtė mėnyrė ne pėrdorim tė drejtėn tonė ligjore pėr t’u tėrhequr”, tha Kent nė Toronto.

Nė bazė tė kėsaj marrėveshjeje, Kanadaja angazhohej tė zvogėlonte nė vitin 2012 emetimet e saj tė gazit me 6 pėr qind nė krahasim me nivelin e vitit 1990, por kėto emetime janė rritur shumė. Kjo e ka detyruar qeverinė tė tėrhiqet pasi nė tė kundėrt do duhej tė paguante mbi 13 miliardė dollarė gjoba./Start/F. Prroni/

http://www.gazetastart.com/lajme/Bota/46450/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.12.2011, 22:33   90
Citim:
Ulen ndjeshėm temperaturat, dėbora vėshtirėson qarkullimin

TIRANE - Rėnia e temperaturave ka sjellė reshje dėbore dhe shiu nė zona tė ndryshme tė vendit, duke shkaktuar vėshtirėsi nė qarkullimin e automjeteve.

Gjatė orėve tė pasdites, dėbora ka bllokuar tėrėsisht aksin Tiarėn-Elbasan, nė Qafė-Krrabė. Mėsohet se trashėsia e borės ka arritur deri nė 30 cm, ndėrsa zona ėshtė mbuluar edhe nga njė mjegull e dendur. Policia bėri tė ditur se disa automjete janė bllokuar dhe nuk mund tė vazhdojnė udhėtimin pėr shkak tė situatės sė rėnduar. Policia ka marrė tė gjitha masat pėr zhbllokimin e rrugės, por reshjet e dėborės vazhdojnė duke vėshtirėsuar punėn.

Ndėrkohė, shqetėsuese paraqitet situata nė aksin rrugor Shkodėr-Theth, nga pjesa e zonės sė Malėsisė sė Madhe, pasi nė pikėn e lartė tė Qafė Thorės, trashėsia mbi 1 metėr e dėborės, e bėn tė pakalueshėm qarkullimin drejt pikės turistike tė Thethit.

Bllokime tė pjesshme tė qarkullimit tė automjeteve ka patur dhe nė aksin rrugor nė drejtim tė Vermoshit, ndėrsa situatė e rėnduar ėshtė edhe nė Qafėn e Bordolecit jo vetėm pėr trashėsinė e dėborės, por dhe ngricat e krijuara me uljen e ndjeshme tė temperaturave.

Reshje bore janė regjistruar nė Tropojė, Has, Kukės, Malėsi e Madhe dhe Pukė, ku kalimi i mjeteve ėshtė i detyrueshėm me zinxhirė. Ndėrkohė aksi Fushė Arrėz-Qafė Shllak-Pukė ėshtė tėrėsisht i bllokuar pėr shkak tė trashėsisė sė dėborės.

Reshje bore ka patur edhe nė Mirditė, Dibėr dhe Bulqizė kryesisht nė zona malore, por nuk raportohet pėr komuna apo rrugė tė bllokuara. Mė e rėndė paraqitet situata nė komunėn Kukur tė Gramshit, e cila qė prej ditės sė djeshme ėshtė tėrėsisht e izoluar dhe shkollat nuk kanė zhvilluar mėsim.

Reshjet e dendura tė borės tė rėna gjatė natės kanė shkaktuar njė situatė problematike nė aksin Vlorė-Sarandė. Raportohet se pėr rreth 4 km, aksi pranė Llogorasė ėshtė bllokuar tėrėsisht.

MOTI

Ditėve me temperatura relativisht tė freskėta duket se u erdhi fundi. Nė vend ka trokitur dimri i ftohtė me reshje dėbore e shiu.

Sipas parashikimit tė motit nė agjencinė e lajmeve nė BalkanWeb, gjatė ditėve nė vijim pritet qė temperaturat tė shėnojnė njė ulje me 3-4 gradė celcius.

Gjatė kėsaj jave, nė disa zona do tė vijojnė reshjet e dėborės, ku mė me instensitet priten tė jenė ditėn e mėrkurė dhe tė enjte.

http://www.balkanweb.com/analiza/268...min-77171.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.12.2011, 20:42   91
Citim:
Shiu e bora pėrfshijnė gjithė Shqipėrinė

Tiranė, 21 dhjetor – Reshje tė shumta bore dhe shiu kanė pėrfshirė tė gjithė Shqipėrinė.

Nė zonat malore, siē njofton Starti, kanė nisur edhe problemet e para pėr shkak tė reshjeve tė borės.

Nė zonat e Dibrės, si komunat Ostren, Martanesh dhe Zerqan, ka pasur reshje tė dendura bore, ku janė krijuar vėshtirėsi nė qarkullim. Sasia e dėborės sė rėnė ėshtė mbi 15 metra, ndėrsa temperaturat kanė rėnė nėn zero.

Edhe nė Qafėn e Llogarasė, ka pasur probleme me qarkullimin pėr shkak tė reshjeve tė dendura tė dėborės. Nė Qarkun e Elbasanit probleme ka pasur nė rrugėt dytėsore Elbasan-Gjinan dhe Dorėz-Qarishtė.

Nė zonat malore tė Gjirokastrės, trashėsia e dėborės i ka kaluar tė 20 centimetrat, duke vėshtirėsi nė komunat Zagori, Buz dhe Frashėr. Nė urė ėshtė shkatėrruar plotėsisht qė lidh komunat Buz e Ballaban.

Edhe nė rajonin e Korēės, reshjet e dėborės kanė sjellė vėshtirėsi nė qarkullimin e automjeteve, kryesisht nė qafat e maleve dhe rrugėt malore. Pas uljes sė temperaturave nė kėtė rajon, tė cilat kanė arritur vlerat nga -5 deri nė -11 gradė celsius gjatė natės, janė krijuar shtresa tė holla akulli , duke e bėrė mė tė vėshtirė udhėtimin me automjete.

Mė tė prekurat janė Qafa e Thanės, Qafa e Qarit, Gryka e Cangonjit dhe rrugėt rurale drejt kėtyre zonave si , Prespa, Mokra, Voskopoja dhe Vithkuqi. Pėr tė krijuar njė situatė sa mė tė favorshme pėr qarkullimin e mjeteve, Drejtoria e Qarkullimit Rrugor, ka shtuar kontrollet nė kėto akse, me qėllim shmangien e aksidenteve tė mundshme.

http://koha.net/?page=1,14,81464
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.12.2011, 21:16   92
Citim:
Kina nė “luftė tregtare” me BE-nė

Autoritetet kineze kanė kritikuar ashpėr vendimin e gjykatės mė tė lartė evropiane, sipas tė cilit kompanitė ajrore duhet tė paguajnė tatime pėr shkak tė emetimit tė dioksid karbonit nė fluturimet drejt dhe prej Evropės.

Mediat shtetėrore nė kėtė vend kanė paralajmėruar se njė gjė e tillė mund tė shkaktojė “luftė tregtare” ndėrmjet Kinės dhe Bashkimit Evropian. Sipas tyre, barriera e tregtisė, e vendosur nė emėr tė mbrojtjes sė ambientit ėshtė njė goditje e fuqishme pėr udhėtarėt dhe industrinė ajrore ndėrkombėtare.

“Do tė jetė shumė vėshtirė qė tė shmanget lufta tregtare, e cila ėshtė e drejtuar nė tatimin e industrisė ajrore nė bazė tė lėshimit tė gazrave me efektin e serės”, shkruajnė mediat, komentet e tė cilave pėrmbajnė qėndrimin zyrtar tė qeverisė.

Kritika e Ministrisė sė Jashtme e Kinės ka qenė paksa mė e butė dhe e pėrcjellė me apelin drejtuar BE-sė qė tė bisedojė me qeveritė tjera lidhur me atė se ēfarė do tė ndodhė mė tutje.

Zėdhėnėsi i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme, Li Vejmin, ka thėnė se Kina ia ka paraqitur BE-sė qėndrimin e saj kundėr vendosjes sė njėanshme tė kompensimit tė gazra tė dėmshme.

BE-ja nė vitin 2008 ka sjellė rregulloren me anė tė tė cilės tė gjitha kompanitė ajrore, tė cilat kanė fluturime drejt vendeve tė BE-sė duke filluar nga data 1 janar 2012 obligohen tė reduktojnė emetimin e dioksid karbonit.

Edhe kompanitė ajrore botėrore kanė kritikuar planin e BE-sė pėr pagesėn e kompensimeve lidhur me emetimin e gazrave tė dėmshme, duke paralajmėruar se kjo industrisė ajrore do t’i kushtojė 17,5 miliardė euro nė periudhėn prej tetė vjetėsh.

Edhe sekretarja amerikane e Shtetit, Hillari Klinton nė letrėn tė cilėn mė 16 shtator ia ka dėrguar komisares evropiane pėr Klimė, Koni Hedegard ka kėrkuar nga BE-ja tėrheqjen e vendimit, ose tė paktėn modifikimin e tij.

http://www.kosovapress.com/index.php?cid=1,3,140430
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.12.2011, 21:22   93
Citim:
Bora bllokon disa akse nė jug e veri tė Shqipėrisė

Tiranė, 22 dhjetor 2011 - Nė Shqipėri, rėnia e temperaturave dhe reshjet e borės kanė sjellė njė probleme nė qarkullimin e automjeteve nė disa rrugė tė vendit. Mė problematike situata paraqitet nė Qafėn e Llogarasė dhe nė Qafėn e Muzinės, ku trashėsia e borės arrin nė 30 cm, ndėrsa dhjetėra automjete vijojnė tė jenė tė bllokuara.

Gjithashtu, mėsohet se tė izoluara janė edhe disa komuna si Pogan, Zagori, Picar, Lunxhėri, etj.

Edhe nė qarkun e Korēės, trashėsia e borės, e cila arrin nė 40 cm ka bllokuar disa akse rrugore dhe ka vėshtirėsuar qarkullimin nė shumė tė tjera. Zonat e Lekasit, Mokrės dhe Vithkuqit mbeten tė bllokuara, ndėrsa akset nacionale qė lidhin Korēėn me qytete tė tjera janė tė kalueshme vetėm me zinxhirė.

Situatė e njėjtė paraqitet edhe nė veri tė vendit. Mėsohet se rruga Shkodėr Vermosh dhe Shkodėr Dukagjin dhe rruga Peshkopi Librazhd janė tė bllokuara.

Trashėsia e borės dhe erėrat e ftohta qė kanė shkaktuar ngrica kanė vėshtirėsuar qarkullimin nė rrugėt qė lidhin Bulqizėn me komunat e saj.

Nė Pukė vijojnė reshjet e borės, ndėrsa policia njofton se qarkullimi i mjeteve mund tė behėt vetėm me zinxhirė. Maqedonia nė dėborė qė nė ditėn e parė tė dimrit

http://www.kosova.com/artikulli/77990

Citim:
Ulen temperaturat, bora bllokon qafat kryesore tė vendit

Nishani nė Dibėr pėr emergjencat civile,zgjohen tė bllokuara ditėn e djeshme Llogaraja, zona tė tėra nė Kukės dhe Qafė- Kėrraba

Ulja e temperaturave e ditėve tė fundit ka sjellė dhe problemet e para tė dimrit nė tė gjithė vendin. Nė orėt e para tė mėngjesit tė djeshėm Qafa e Llogarasė u bllokua nga bora e rėnė gjatė natės dhe ngricat, dhe kalimi mund tė bėhej me shumė vėshtirėsi vetėm me zinxhirė. Ndėrkohė situata paraqitej problematike edhe nė veriun e vendit. Nė orėt e pasdites ėshtė bllokuar edhe Qafė-Kėrraba pėr shkak tė borės qė ka rėnė gjatė gjithė ditės. Lėvizja nė Qafė-Kėrrabė ėshtė vėshtirėsuar edhe pėr shkak tė mjegullės sė dendur. Ndėrkohė Ministri i Brendshėm Bujar Nishani ishte dje i pranishėm nė qytetin e Dibrės ku mori pjesė nė hartimin e planit tė emergjencave civile. Takimi u fokusua nė masat e marra pėr pėrballimin e emergjencave civile nė prag tė fillimit tė stinės se drimrit ku sipas Prefektit, institucionet e qarkut Dibėr kanė treguar njė rritje tė standardeve demokratike pėr sa i pėrket shėrbimit tė emergjencave civile pėr tė qenė sa me afėr komunitetit nė raste tė bllokimit tė rrugėve, izolimit tė komunave, rrėshqitjeve tė dherave, rritjes sė nivelit tė ujėrave nė rezervuare, furnizimin me ujė dhe energji elektrike si dhe ilaēe pėr spitalet . Ministri Nishani theksoi se duhet tė fokusohet nė zonat mė tė vėshtira dhe problematike, duke marrė informacion nė vijimėsi dhe monitorimi e situatės nė terren. Ministri i Brendshem Bujar Nishani tė kėtė takim ishte i shoqėruar nga zv. Ministri Ferdinand Pone si dhe deputetėt e qarkut Dibėr, Jemin Gjana dhe Sherefedin Shehu tė cilėt morėn pjesė nė mbledhjen e Komitetit tė emergjencave.

Situata nė Llogara

Ndėrsa reshje tė shumta bore vazhdojnė tė bien nė zonėn e Kukėsit, Llogaraja u bllokua tėrėsisht. Reshjet e borės tė rėna gjatė 24 orėve tė fundit dhe ngricat e krijuara nė rrugė kanė bėrė qė dhjetėra automjete tė mbesin tė bllokuara nė Qafėn e Llogarasė. Prej orėve tė para tė ditės sė djeshme deri nė orėt e vona mbrėmė shumė mjete nuk kanė mundur tė dalin prej aty, ndėrsa nė ndihmė u kanė shkuar punonjėsit e Emergjencave Civile. Punonjės tė Drejtorisė Rajonale tė Rrugėve kanė nisur hedhjen e skorieve pėrgjatė aksit nacional, ndėrsa patrulla tė policisė rrugore kėshillojnė qytetarėt tė mos lėvizin pa zinxhirė. Ndėrkaq vėshtirėsitė nė qarkullim kanė nisur qė prej mbrėmjes sė hėnė, por situata ėshtė rėnduar sė tepėrmi mėngjesin e djeshėm kur dhjetėra automjete, mes tė cilėve dhe autobusė tė linjės Vlorė - Sarandė kanė mbetur tė bllokuar. Sipas informacioneve nga Llogaraja, mėsohet se trashėsia e dėborės nuk i ka kaluar 2-3 cm, por pėr shkak tė erės sė fortė dhe temperaturave tė ulėta nė pjesė tė ndryshme tė kėtij aksi nacional janė krijuar ngrica, qė e kanė bėrė tė pamundur kalimin e automjeteve. Qafa e Llogarasė ka njė lartėsi 1290 metra mbi nivelin e detit dhe pėr kėtė arsye pėrballet shpesh gjatė dimrit me ngrica dhe ulje tė temperaturave. Reshjet e dėborės kanė prekur edhe zonėn e komunave pėrreth, por pa shkaktuar probleme nė qarkullimin e mjeteve dhe furnizimin e banorėve me ushqime. Ndėrkaq reshjet e shiut e tė borės kanė pėrfshirė sėrish gjithė zonėn verilindore. Reshjet e shiut janė tė pandėrprera nė tė gjithė rajonin, ndėrsa reshjet e borės janė tė pranishme nė zonat mbi 700 metra mbi nivelin e detit. “Pavarėsisht reshjeve tė dendura, tė gjitha akset rrugore janė tė kalueshme, ndonėse si rrjedhojė e reshjeve tė dendura mjetet duhet tė lėvizin me drita tė ndezura dhe jo me shpejtėsi”, - ka thėnė pėrgjegjėsi i zyrės sė emergjencės civile nė prefekturėn e Kukėsit, Azem Tema. Sipas tij, reshjet e borės kanė pėrfshirė pjesėn mė tė madhe tė zonave rurale, ndėrsa trashėsia e borės sė rėnė gjatė ditės sė sotme i ka kaluar tė 10 centimetrat. Por megjithėse zyrtarėt raportojnė kontroll tė situatės, sėrish janė shfaqur rrėshqitjet e dherave e materialeve tė tjera inerte nė disa prej akseve rrugore rurale si Kukės – Shishtavec dhe Kukės – Peshkopi. “Pėr normalizimin e situatės nė kėto akse rrugore dhe pėr kontrollin e segmentit tė autorrugės Morinė – Fushė Dukagjin janė angazhuar punonjės tė ndėrmarrjes sė mirėmbajtjes sė rrugėve, gjė qė ka bėrė qė situata pavarėsisht reshjeve tė jetė normale”, - thotė drejtori i ndėrmarrjes sė mirėmbajtjes sė rrugėve, Arben Basha. Forcat e policisė rrugore kanė shtuar postblloqet nė akset kryesore rrugore pėr tė mos lejuar lėvizjen me shpejtėsi tė mjeteve.

Kelmend – Dukagjin, dėbora 1 metėr

Reshjet e borės dhe vazhdimėsia e tyre nė dy ditėt e fundit kanė dhėnė shenjat e para nė vėshtirėsitė e qarkullimit nė disa prej akseve rrugore dhe probleme nė disa zona tė thella malore nė rajonin verior. Burime nga Shtabi i Emergjencave Civile nė prefekturėn e Shkodrės bėjnė tė ditur se trashėsia mė e madhe e dėborės, nga mėngjesi i sotėm paraqitet nė komunėn e Kelmendit dhe tė Dukagjinit, ku mė problematike ėshtė situata nė aksin rrugor qė lidh qytetin me komunėn e Shalės. Nė afėrsi tė fshatit Kir, qarkullimi i mjeteve nga Shala nė Shkodėr, ku trashėsia e dėborės ka arritur thuajse njė metėr ėshtė paralizuar pėr disa orė duke bllokuar fugonat qė udhėtonin nė kėtė aks rrugor. Ndėrkohė me mbėrritjen e mjeteve tė specializuara tė ndėrmarrjes sė mirėmbajtjes sė rrugėve ėshtė bėrė e mundur hapja e rrugės dhe qarkullimi i automjeteve nė tė dyja anėt. Shqetėsuese paraqitet situata nė aksin rrugor Shkodėr -Theth, nga pjesa e zonės sė Malėsisė sė Madhe, pasi nė pikėn e lartė tė Qafė-Thorės trashėsia mbi 1 metėr e dėborės e bėn tė pakalueshėm qarkullimin drejt pikės turistike tė Thethit. Bllokime tė pjesshme tė qarkullimit tė automjeteve ka patur dhe nė aksin rrugor nė drejtim tė Vermoshit, kur si ēdo vit, situata e rėnduar ėshtė nė Qafėn e Bordolecit jo vetėm pėr trashėsinė e dėborės, por dhe pėr ngricat e krijuara me uljen e ndjeshme tė temperaturave, qė nisėn nga paraditja e sotme.

Bllokohet Qafė-Kėrraba

Bora qė ka pėrfshirė disa zona tė vendit, ka shkaktuar probleme nė qarkullimin normal tė automjeteve. Policia ka njoftuar sė fundi se reshjet e dendura dhe tė vazhdueshme tė borės kanė bllokuar nė orėt e mbasdites sė djeshme aksin, Tiranė - Elbasan, nė Qafė-Kėrrabė. Raportohet se trashėsia e dėborės ka shkuar deri nė 30 cm, ndėrsa reshjet vazhdojnė. Policia thotė se ka marrė masa pėr zhbllokimin e rrugės, por reshjet e borės dhe mjegulla e dendur e bėjnė shumė tė vėshtirė zhbllokimin e saj.

http://www.standard.al/index.php/new...te-vendit.html

Citim:
Edhe nė Maqedoni borė dhe ftohtė

Shkup, 22 dhjetor 2011 Prej mbrėmė Maqedoninė e kaploi valė ajrore e ftohtė e cila solli tė reshura tė borės nė mbarė vendin. Nesėr dhe pasnesėr nuk priten reshje tė borės, ndėrsa janė tė mundshme tė dielėn.

Nga Drejtoria hidrometeorologjike njoftojnė seshtresa e dėborės nė Kozhuf ėshtė 41 centimetra, Mavrovė 34, Krushevė 29, Lazaropole 27, Kodra e Diellit 25, Manastir 23, Demir Kapi 18, Kavadar 17, Pretor 16, Strumicė 11, Prilep dhe Berovė 8, Shtip 7, Kumanovė dhe Kriva Pallankė 5, Vinicė 4, Ohėr 3, Tetovė 2 dhe Shkup rreth njė centimetėr.

Nė dy ditėt e ardhshme do tė mbizotėrojė mot i ftohtė veēanėrisht nė orėt e mėngjesit kur pritet temperatura tė lėvizė prej 8 deri nė 2 tė premten dhe prej 16 deri 7 tė shtunėn. Temperatura e ditės nė dy ditėt e ardhshme do tė jetė 2 deri 3 tė premten dhe 4 deri 2 gradė Celsius tė shtunėn.

http://www.kosova.com/artikulli/77989
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.12.2011, 21:44   94
Citim:
Bora e ngrica bllokojnė rrugėt, mijėra banorė tė izoluar nė vend

TIRANĖ- Pėrgjate gjithė ditės sė Premte nė shumė zona veriore dhe jugore kanė vazhduar problemet nga ngricat e reshjet e borės. Pavaresisht ndėrprerjes se perkohshme tė debores, gjatė ditės situata u paraqit problematike nė disa akse si pasojė e pranisė se akullit, kryesisht nė zonat e veriut. Pasdite rinisen reshjet e bores nė shumė zona, ndėrsa drejtorite rajonale tė rrugeve po punojnė pėr zhbllokimin e akseve kryesore ne vend me borepastruse si dhe duke hedhur skorje.

Mėsohet se komuna tė izoluara nga bora e akse rrugore tė bllokuara ka nė tė gjithė vendin.

Kėshtu pėr shkak tė reshjeve tė medha tė bores, Policia kėshillon evitimin e kalimit nė Qafė-Qarr, pasi ka prani tė shumta akulli.

Nė Korcė vazhdojnė tė jenė tė bllokuara komuna si Vithkuqi, Lekasi dhe Mokra. Policia rrugore kėshillon pėrdorimin e zinxhirėve pėrgjatė akseve Qafė-Thanė, Grabovicė, Qafė-Plloēė, Korēė-Kapshticė. I njejti urdhėr vlen edhe nė jug, sidomos nė Llogara.

Problematike mbetet edhe Malėsia e Madhe, ku janė tė bllokuara rrugėt Tamar-Vermosh, Bogė-Theth, rruga e Malit tė Shoshit. Nė Vermosh rreth 2 mijė banorė janė tė izoluar nga bora, rreth 500 tė tjerė nė Dukagjin ku trashėsia e borės ka kaluar 1 metėr.

Mesohet se komuna tė izoluara nga bora e akse rrugore tė bllokuara ka nė tė gjithė vendin. Veshtirėsi nė qarkullim ka edhe nė komunat e Dibrės e Bulqizės. Probleme janė hasur nė komunat Qafė-Buall, Fushė-Bulqizė e Maqėllarė. Nė Dibėr mbeten tė izoluara komunat Lurė, Kala e Dodės e Sllove.

Si pasoje e bores, nuk kane munguar edhe incidentet. Pėr shkak tė ngrices njė autobus qe transportonte mėsuesit drejt komunės “Antigone ka rrėshkitur, por fatmirėsisht pa tė lėnduar, ndersa jane shėnuar edhe incidente me banorė, tė cilėt kane perfunduar ne spital pasi kane rreshkitur neper rruge.

Akset e bllokuara

Tamar-Vermosh
Boge-Theth
Rruga e malit te Shoshit
Dorez-Qarrishte
Qafe Rrenas- Shmil
Gjinar-Zavaline
Peshkopi-Librazhd
Fusharrez - Iballe

Akset problematike

Qafa e Muzines
Krume-Bajram Curri
Qafa e Qarrit
Korce-Dardhe
Korce-Voskopoje
Korce-Gorice
Qafa e Llogarase
Kukes-Kalaja e Dodes
Qafe Mali-Kukes
Qafe Mali-Bajram Curri

Komunat e bllokuara:

Lure, Kala e Dodes, Sllove
Disa fshatra ne Ostren, Trebisht dhe Martanesh (Diber)
Iballe (Puke)
Frasher, Dishnice (Permet)
Lops, Buz, Kurvelesh (Tepelene)
Lunxheri, Pogon, Zagori (Gjirokaster)
Vithkuq,Lekas – (Korce)
Moker e poshtme dhe e Siperme – (Pogradec)
Komuna Lekbibaj – (Tropoje)
Arren, Kalis dhe Zapod (Kukes)

Si pasoje e motit te keq energjia elektrike mungon ne disa fshatra ne Kukes, Tropoje dhe Puke. Situata nuk pritet me shume ndryshime dhe diten e Shtune, pasi ngricat do te perforcohen pasi temperaturat do te jene nen zero. Temperaturat ne juglindje pritet te zbresin gjate pasdites se te Shtunes deri ne -6 e deri -8 Grade Celsusis, ndersa ne Veri nen zero Grade Celsius.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1

Citim:
Bora e ngricat bllokojnė mijėra banorė nė Shqipėri

Tiranė, 23 dhjetor - Vazhdojnė problemet nga ngricat e reshjet e borės nė disa zona tė veriut e jugut. Mėsohet se komuna tė izoluara nga bora e akse rrugore tė bllokuara ka nė gjithė Shqipėrinė. Policia rrugore kėshillon pėrdorimin e zinxhirėve pėrgjatė akseve Qafė-Thanė, Grabovicė, Qafė-Plloēė, Korēė-Kapshticė, por edhe nė Llogora.

Kėshtu prej mėngjesit tė sotėm rruga qė pėrshkon Qafėn e Llogorasė, pjesė e aksit kombėtar Vlorė-Sarandė, ėshtė e kalueshme pėr tė gjitha llojet e mjeteve, madje edhe pa zinxhirė.

Drejtori i ndėrmarrjes pėr mirėmbajtjen e rrugėve, Edmond Ibro tha se gjendja nė kėtė segment rrugor ėshtė normalizuar si rrjedhojė e masave tė marra, pastrimit nga dėbora dhe hedhja e kripės.

Nė kėtė qafė 1050 metra mbi nivelin e detit, reshjet e dėborės kanė vazhduar tė bien deri mbrėmjen e sė enjtes, ndėrkohė qė prej mėngjesit tė sotėm moti ėshtė i kthjellėt. Kjo ka bėrė qė masat e marra tė jenė efektive.

Nė jug tė vendit mė sė shumti reshje bore dhe probleme nė trafik janė shkaktuar nė Korēė e rrethinat e saj, kurse nė veri problematike mbetet Malėsia e Madhe, ku janė tė bllokuara rrugėt Tamar-Vermosh, Bogė-Theth, rruga e Malit tė Shoshit. Nė Vermosh rreth 2 mijė banorė janė tė izoluar nga bora, rreth 500 tė tjerė nė Dukagjin, ku trashėsia e borės ka kaluar 1 metėr

Vėshtirėsi nė qarkullim ka edhe nė komunat e Dibrės e Bulqizės. Probleme janė hasur nė komunat Qafė-Buall, Fushė-Bulqizė e Maqėllarė. Nė Dibėr mbeten tė izoluara komunat Lurė, Kala e Dodės e Sllove.

http://koha.net/?page=1,14,81762

Citim:
Reshjet e borės, 15 autobusė tė bllokuar nė kufi me Greqinė

Si pasojė e reshjeve tė borės gjatė dy ditėve tė fundit nė zonėn e Kozanit nė Greqi ėshtė bllokuar qarkullimi i autobusėve nga Shqipėria nė drejtim tė Greqisė. Rreth 15 autobusė po qėndrojnė me orė tė tėra nė pritje pėr tė kaluar, por autoritetet greke iu kanė ndaluar kalimin e kufirit pėr shkak tė borės sė madhe. Pala greke ka kėrkuar qė tė ndalohet qarkullimi i automjeteve pėr tė shmangur aksidentet. Burime tė Drejtorisė sė Policisė nė Qarkun e Korēės bėnė tė ditur pėr se “dogana greke e Kapshticės nuk do tė lejojė kalimin e autobusėve dhe mjeteve tė rėnda si pasojė e bllokimit tė rrugėve nga dėbora”.Sipas burimeve, qarkullimi do tė jetė i mundshėm vetėm pėr kalimtarėt dhe automjetet e vogla.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ore&Itemid=482
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.12.2011, 22:16   95
Citim:
Bora dhe ngricat mbyllin pėr dy ditė pikėn kufitare tė Kapshticės

Bllokohet qarkullimi ndėrkufitar me Greqinė nėpėrmjet vendkalimit kufitar tė Kapshticės, pėr shkak tė situatės sė rėnduar tė rrugėve, sidomos nė shtetin fqinj ku reshjet e borės tė rėna nė dy ditėt e fundit kanė shkaktuar probleme tė shumta tė qarkullimit tė mjeteve.

Zėdhėnėsja e Drejtorisė Rajonale tė Policisė sė Korēės, mesditėn e sė premtes, bėri tė ditur zyrtarisht se ėshtė vendosur bllokimi i qarkullimit tė mjeteve tė rėnda dhe atyre tė vogla me drejtim nga Shqipėria pėr nė Greqi nėpėrmjet vendkalimit kufitar tė Kapshticės, pėr shkak se nė akset malore tė rrugėve nė vendin fqinj ka bllokime tė rrugėve nga dėbora. "Qarkullimi i mjeteve tė rėnda dhe atyre tė vogla nga Shqipėria pėr nė drejtim tė Greqisė ėshtė bllokuar pėr dy ditė me radhė, duke filluar nga pasditja e sė premtes”, bėri tė ditur zėdhėnėsja e Policisė Rajonale tė Korēės. Sipas saj, shkak i kėtij bllokimi tė lėvizjeve ndėrkufitare ka qenė gjendja shumė e rėnduar e lėvizjes sė mjeteve, sidomos atyre tė rėnda nė afėrsi tė qytetit tė Kozanit nė Greqi. Nga pala greke, mėsohet se ėshtė kėrkuar qė tė mos lejohet lėvizja e mjeteve tė rėnda si autobusė apo mjete tė rėnda tė transportit tė mallrave nė hyrje nga Shqipėria pėr nė drejtim tė shtetit fqinj, nėpėrmjet doganės sė Kapshticės.

Burime nga kjo doganė, bėnė tė ditur se janė shėnuar mjaft raste tė bllokimit tė mjeteve tė rėnda dhe ka pasur rreziqe tė shumta aksidentesh nga qarkullimi i mjeteve nė kushtet e njė situate tė rėndė dimri me reshje sidomos nė zonėn pranė Kozanit nė Greqi, dhe pėr kėtė ėshtė rėnė dakord qė tė pezullohet qarkullimi ndėrkufitar i mjeteve tė rėnda pėr njė afat 48 orė, derisa tė arrihet nė njė normalizim tė lėvizjes sė kėtyre mjeteve. Ėshtė hera e parė qė nga Policia e Korēės kėrkohet zyrtarisht qė tė bėhet njė njoftim i tillė pėr bllokimin e lėvizjes sė mjeteve.

Problemet nė qarkullimin rrugor kanė qenė tė pranishme dje edhe nė tė gjithė territorin e Shqipėrisė, qė u godit nga stuhitė e dėborės kėtė javė. Reshjet ua kanė lėnė vendin ngricave dje, kur temperaturat e ajrit kanė arritur deri nė gradėn 10 nėn zero.

Nė Qarkun e Kukėsit, ku janė regjistruar temperaturat mė ekstreme, probleme janė shkaktuar gati nė tė gjitha akset rrugore, sidomos nė ato rurale ku edhe mirėmbajtja mungon. Qarkullimi nė autorrugė ka vijuar pa probleme tė theksuara dhe pa aksidente, pasi dy mjete po punojnė pa ndėrprerje, duke hedhur kripė nė segmentet qė paraqesin rrezik nga akulli kryesisht nė afėrsi tė Tunelit si dhe tek Ura e Uzinės nė Rexhepja, te kthesat e Pėrbregut nė drejtim tė Morinit etj.

Edhe nė akset e tjera si Kukės-Krumė, Kukės-Shishtavec, Kukės-Peshkopi, Kukės-Qafė Shllak, Qafė Mali-B.Curri dhe B.Curri-Fierzė ėshtė punuar pa ndėrprerje pėr tė shmangur bllokimin e qarkullimit tė mjeteve pėr shkak tė akullit dhe dėborės. Vozitėsit tregojnė se mė shumė vėshtirėsi paraqesin segmentet e Qafės sė Malit nė rrugėn e vjetėr Kukės-Tiranė, rrugė e Shishtavecit nė fshatin Shtrezė ku ka akull nė rrugė dhe ku traseja ėshtė e paqėndrueshme.

Dje, nė qytetin e Kukėsit, si dhe nė zonat rurale ka pasur herė pas here ndėrprerje tė furnizimit me energji elektrike pėr shkak tė kushteve atmosferike, por gjatė pasdites dhe nė vazhdim shumica e konsumatorėve ėshtė furnizuar pa ndėrprerje.

http://www.gazeta-shqip.com//sociale...5ad97530d.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.12.2011, 20:50   96
Citim:
Reshjet e borės mbulojnė veriun

KUKĖS- Reshjet e dėborės kanė rinisur mbrėmjen e sė premtes edhe nė qarkun e Kukėsit.

Sipas informacioneve tė marra nė zonat e thella, bėhet e ditur se trashėsia e dėborės aktualisht nuk i kalon 30 centimetrat, temperaturat kanė pėsuar njė ulje tė madhe deri nė -10 gradė celcius nė zonat mė tė thella malore.

Mė problematikė paraqiten akset Kukės-Shishtavec, Kukės-Bushtricė, Kukės-Qafė Shllak, Kukės-Krumė , Krumė-Bajram Curri, Bajram Curri-Fierzė ku trashėsia e dėborės ėshtė e madhe dhe ngricat janė tė pranishme.

Sa i takon aksit kombėtar Morin-Kukės-Kalimash aty borėpastrueset kanė punuar gjatė gjithė natės dhe deri tani, nuk janė paraqitur probleme nė qarkullimin e automjeteve

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.1.2012, 20:51   97
Citim:
Reshjet e shiut dhe dėborės pushtojnė vendin

Peshkopi, Vlorė, Durrės, 6 janar 2012, NOA – I tėrė vendi ėshtė pėrfshirė nga moti i keq i 24 orėve tė fundit, i shoqėruar me reshje shiu e dėbore nė zonat malore. Reshjet e dendura tė dėborės kanė pushtuar qarkun e Dibrės, duke vėshtirėsuar tejet qarkullimin nė shumė rrugė tė saj, raporton agjencia e lajmeve NOA.al. Qarkullimi nė shumicėn e rrugėve tė Dibrės ėshtė ende i lirė.

Sipas tė dhėnave mė tė fundit, pėr shkak tė trashėsisė sė borės nė rrugė mbi 10 cm dhe erės sė fortė, ėshtė vėshtirėsuar hapja e rrugės. Kėshtu rruga nacionale Peshkopi-Tiranė, kalohet me zinxhirė nga Qafa e Dushkut, Qafė Bualli deri te Ura e Qytetit. Kontraktorėt dhe Ndėrmarrja Rajonale e Rrugėve, po punojnė pėr mbajtjen nėn kontroll tė situatės.

Ndėrkohė i vėshtirė ėshtė edhe qarkullimi nė aksin nacional Peshkopi-Kukės dhe Peshkopi –Librazhd, ku automjetet mund tė kalojnė vetėm me zinxhirė. Korrespondenti i agjencisė sė lajmeve NOA.al bėn me dije se Policia Rrugore e zonės ka rritur prezencėn e saj nė rajonet malore. Ajo u bėn thirrje drejtuesve tė automjeteve tė pėrdorin zinxhirėt pėr tė shmangur aksidentet dhe tė mos bėhen pengesė pėr fadromat qė punojnė nė rrugė.

http://www.noa.al/3/artikull.php?id=134218

Citim:
Nė Gostivar reshje intensive tė borės

6 janar-Reshjet intensive nė Gostivar, e ngadalėsuan komunikacionin edhe nė rrugėt e tjera magjistrale dhe rajonale. Sipas informacioneve nga terreni, nė qafėn malore Starzhė dhe rajonin e Mavrovės, qė nė mėngjes kanė rėnė pesėmbėdhjetė centimetra tė reja bore.

Pėr shkak tė shtresės sė borės nė korsinė e rrugės qė nė mėngjes ėshtė vendosur ndalesė pėr lėvizjen e automjeteve transportuese tė rėnda nė aksin rrugor Gostivar-Hanet e Mavrovės-Dibėr.

Reshjet intensive nė Gostivar, e ngadalėsuan komunikacionin edhe nė rrugėt e tjera magjistrale dhe rajonale. Sipas informacioneve nga terreni, nė qafėn malore Starzhė dhe rajonin e Mavrovės, qė nė mėngjes kanė rėnė pesėmbėdhjetė centimetra tė reja bore.

Bora do tė vazhdojė tė bie edhe pasdite, me ēka, nė pajtim me parashikimet e sinoptikėve, pritet tė bien midis 25 dhe 35 centimetra borė.

Komunikacioni, siē njoftuan nga SPB Tetovė, nė Gostivar po zhvillohet me kushte dimri, por pa ngecje.

http://www.tvkoha.tv/8153/ne-gostiva...-te-bores.html

Citim:
Korēė, policia: Pėr shkak tė dėborės, automjetet tė lėvizin me zinxhirė

Policia e Korēės i bėn apel drejtuesve tė automjeteve qė tė qarkullojnė me zinxhir, pasi ulja e temperaturave nė rajonin juglindor tė Korēės, ėshtė shoqėruar sot edhe me reshje dėbore. Megjithėse nuk ka informacioneve pėr bllokime rrugėsh nė kėtė qark.

Sipas policisė nuk do tė lejohet asnjė automjet tė qarkullojė pa zinxhirė ndėrsa ka bėrė me dije se akset Korēė-Pogradec dhe Porgadec-Qafė Thanė janė tė kalueshme me zinxhirė. Ndėrkohė reshjet intensive tė shiut kanė krijuar mjaft probleme nė qytetin bregdetar tė Vlorės, qė nisėn qė prej natės sė mbrėmshme.

Sipas informacioneve uji ka mbuluar tė gjitha rrugėt kryesore tė Vlorės, madje edhe trotuaret e kalimtarėve, duke krijuar njė kaos tė vėrtetė nė kėtė ditė janari. Por mė problematike ėshtė evidentuar situata pėr lėvizjen e automjeteve, pasi njė trafik i rėnduiar ka bllokuar qarkullimin e tyre pėr orė tė tėra.

http://www.standard.al/index.php/new...-zinxhire.html

Citim:
Reshje intesive tė borės, vėshtirėsi nė komunikacion

Emri:  bore-2012-lindor.jpg
Shikimet: 344
Madhėsia:  14,0 KBReshjet intensive tė borės kanė pėrfshirė tėrė vendin, duke shkaktuar vėshtirėsi nė komunikacion sidomos nė akset e larta malore.

Reshjet e borės kanė pėrfshirė edhe rajonin e Ohrit, qė kanė shkaktuar probleme nė komunikacion, nė qytet si dhe nė rrugėt magjistrale.

Pėr shkak tė reshjeve tė borės, komunikacioni ėshtė rėnduar edhe nė pjesėt e brendshme tė qytetit, ndėrsa lėvizja e lirė ėshtė vėshtirėsuar nė drejtim tė Manastirit.

Nga Lidhja Auto-Moto e Maqedonisė, rekomandojnė qė mjetet e rėnda transportuese tė mos qarkullojnė nė kėto akse rrugore, si dhe nė aksin rrugor Tetovė-Gostivar-Strugė e Ohėr, nėpėr Strazhė.

Reshje bore dhe erė e fortė nė Shkup e Kumanovė

Reshjet intensive tė borės kanė pėrfshirė edhe Shkupin dhe rajonin e Kumanovės, duke shkaktuar lėvizje tė rėnduar tė komunikacionit.

Reshjet nė formė tė shiut dhe borės nuk kanė shkaktuar ndonjė mbulesė tė borės, mirėpo sinoptikėt parashikojnė qė gjatė mbrėmjes tė ketė reshje mė intensive.

Moti me reshje ėshtė i shoqėruar edhe me erė nga veriu, ndėrsa temperaturat e ditės janė prej minus 1 deri nė 2 gradė celsius.

Ndalesė pėr mjetet e rėnda nė Strazhė dhe Mavrovė

Reshjet e borės kanė bėrė qė sot nė mėngjes tė vendoset ndalesa pėr lėvizjen e mjeteve tė rėnda transportuese nė aksin rrugor Gostivar - Hanet e Mavrovės dhe Dibėr.

Reshjet intensive tė borėt kanė ngadalėsuar komunikacionin edhe nė rrugėt e tjera magjistrale dhe rajonale. Nė lartėsitė nė Strazhė tė Gostivarit trashėsia e borės ka arritur nė 15 centimetra.

Sipas sinoptikėve, reshjet e borės do tė vazhdojnė edhe natėn, kur parashihet tė rritet trashėsia e borės.

Bora mbulon Strugėn

Reshjet e dėborės qė kanė filluar edhe nė Strugė e rrethinė, kanė ndikuar nė masė tė madhe nė vėshtėrsimin e lėvizjes dhe qarkullimit tė automjeteve dhe njerzve nėpėr rrugėt e qytetit dhe tė rrethinės.

Situatė mė e vėshtirė paraqitet nė akset rrugore nė drejtim tė Dibrės, ku sipas njoftimeve reshjet janė mė tė theksuara si dhe nė drejtimin e pikės kufitare Qafė e Thanės.

Nėpėr qytetin e Strugės, shtresimi nuk ėshtė aq i lartė, por megjithate krijon vėshtėrsi nė qarkullim, ndėrsa pritet qė gjatė natės kur bien temperaturat, tė krijohen edhe ngrica qė edhe mė shummė e vėshtėrsojnė lėvizjen dhe qarkullimin. Preferohet kujdes dhe respetim maksimal tė rregullave dhe preferencave tė vozitjes sipas kushteve tė krijuara atmosferime, pėr tu shmangur pėrplasjeve dhe aksidenteve nė komunikacion..

Tani pėr nuk ka njoftime pėr ndalesa nė ndonjė nga akset e pėrmendura rrugore pos pėr mjetet e rėnda transportuese. Pėr tė gjithė pjesėmarrėsit nė trafik rekomandohet pėrdorimi i pajisjedhe dhe mjeteve dimėrore. (INA)

http://ina-online.net/maqedoni/12931.html

Citim:
Reshjet e dėborės, bllokohet Llogaraja, probleme nė Qafė Thanė

Vlorė, Kukės, Korēė -

Situata e rrugėve mbetet problematike nė zonat veriore dhe juglindore tė vendit pėr shkak tė reshjeve tė dėborės. Shumė zona tė thella pothuajse janė tė bllokuar. Situata pritet tė pėrkeqėsohet gjatė natės ku dhe temperaturat ulen disa gradė nėn 0.

Vlorė. Rreth orės 16:30 Qafa e Llogarasė ėshtė e bllokuar pėr shkak tė dėborės. Deri tani mėsohet se rreth 32 automjete kanė ngelur tė bllokuara nga tė dyja anėt e kėtij aksi rrugor. Dėbora vijon tė bier me intensitet tė lartė. Nė vendngjarje kanė shkuar forca tė shumta policie si dhe punonjės tė ndėrmarrjes sė rrugėve, qė po bėjnė tė mundur hapjen e rrugės.

Njė situatė problematike paraqitet dhe nė portin e Vlorės. Pėr shkak tė motit tė keq, ku fryn shumė erė dhe bie shumė shi, tė gjitha mjetet lundruese kanė dalė nė rad. Urdhėr ky i komunikuar nga kapiteneria detare Vlorė pėr tė shmangur ēfarė do lloj incidenti.

Kukės. Nė kėtė qark shumė komuna janė tė bllokuara, qė nga mėngjesi i ditės sė sotme. Komunat Shishtavec, Arrėn, Topojan, Zapod, Kalis, Grykė Ēaj janė tė izoluara dhe qė prej orės 8 tė mėngjesit nuk kanė energji elektrike.

Vėshtirėsi paraqitet dhe nė qarkullimin e automjeteve nė aksin Kalimash-Morinė. Policia nuk lejon qarkullimin e automjeteve pa zinxhirė. Gjatė gjithė ditės sė sotme nė kėtė rrugė kanė qenė tė pranishme automjetet borėpastruese.

Probleme kanė gjithashtu akset Kukės-Krumė, Kukės-Qafė Shllak, Qafė Mali-B.Curri, tė cilat kalohen vetėm me zinxhirė.

Korēė. Nė kėtė qark, akset pėrgjithėsisht janė tė kalueshme. Problematike paraqitet situata nė Qafė Thanė e Qafė Plloē. Tė dyja kėto zona bllokohen herė pas herė. Forcat e policiė sė qarkullimit rrugorė dhe disa borė pastruese ndodhen aty pėr tė bėrė tė mundur hapjen e rrugės e cila kalohet vetėm zinxhirė.

Gjitashtu rruga drejt Kapshiticės paraqet probleme. Policia greke nuk ka lejuar qė nga e pasditja e sotme tė gjitha mjetet e rėnda pėr tė kaluar drejt doganės pėr shkak tė vėshtirėsisė qa paraqet rruga.

Rruga drejt Ersekės ėshtė e hapur.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/27599
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.1.2012, 22:01   98
Citim:
Bllokada rrugėsh nė zonėn e Pollogut

Emri:  bora_pollog.jpg
Shikimet: 345
Madhėsia:  14,9 KBNė zonėn e Pollogut raportohet pėr zona tė bllokuara dhe reshjet e borės dhe erėrat qė fryejnė.

Siē raportohet nga terreni, nė aksin rrugor Tetovė - Bllacė - Gurgurnicė ka pasur bllokada nga reshjet e borės. Pėr disa orė janė bllokuar disa makina dhe me orė tė tėra kanė qenė tė ngujuar udhėtarėt e kėtyre makinave. Mirėpo burime pėr agjencinė e lajmeve INA theksuan se pas pesė orėve janė evakuuar kėto persona me anė tė njė helikopteri.

Edhe magjistralja Tetovė- Jazhincė qė lidh kufirin me Kosovėn prej dje rreth orės 19.00 ėshtė e bllokuar pėr lėvizjen e lirė tė makinave nga fshati Rogaēevė e deri nė kufirin e Jazhincės. Nė kėtė aks rrugor, ėshtė bllokuar edhe njė autobus i kompanisė Sead Tours dhe 10 makina tė tjerė. Gjithashtu tė bllokuar janė edhe fshatarėt e Jazhincės.

Ekipet e ndėrmarrjes "Rrugėt e Maqedonisė" janė nė terren, mirėspo pėr shkak tė stuhive bora nė disa pjesė ka arritur trashėsinė mbi 2 metra dhe po vėshtirėsohet lėvizja dhe pastrimi i terreni. INA bėn tė ditur se qytetarėt mund tė dėrgojnė informacione dhe ēdo hollėsi mbi bllokadat nga zonat mė tė larta malore. (INA)

http://ina-online.net/maqedoni/12954.html

Citim:
Borė e ngrica nė vend, bllokohen akse dhe komuna

TIRANĖ- Reshjet e dėborės dhe temperaturat e ulėta tė 24 orėve tė fundit kanė bllokuar dhjetėra akse rrugore e zona tė vendit (kryesisht ato veriore e verilindore), ndėrkohė qė janė regjistruar disa aksidente automobilistike me disa tė plagosur.

Policia kėshillon tė gjithė drejtuesit tė tregohen tė kujdesshem gjatė lėvizjes dhe tė pėrdorin zinxhirė. Ne Kraste te martaneshit, 40 minatore qendruan te bllokuar 40 ore ne miniere per shkak te nderprerjes se energjise nga moti i keq.

Moti i ftohtė me temperatura disa gradė nėn zero do tė pasojė nė ditėt nė vijim. Temperaturat sot do tė zbresin me nga 4 gradė Celsius, ndėrsa nisur nga dita e dielė temperaturat do tė zbresin disa gradė nėn zero

MARTANESH-MINATORĖT U IZOLUAN 48 ORĖ

Rreth 40 minatorė qėndruan tė izoluar prej 48 orėsh nė zonėn Thekėn tė Krastės, pikėrisht nė hyrje tė njė galerie miniere.

Lajmi u konfirmua nga pronari i firmės ‘RaKrom’, Gani Hoxha.

Sipas tij, minatorėt nuk mundėn tė nisin punėn ditėn e djeshme pėr shkak tė ndėrprerjes sė energjisė dhe ngecėn nė hyrje tė njė prej galerive tė minierės.

Hoxha thekson se ndėrprerja e energjisė u shkaktua nga moti i keq me stuhi dhe borė duke lėnė nė errėsirė zona tė tėra nė Krastė. Pronari i bėri thirrje sot CEZ tė ndėrhyjė pėr tė siguruar energjinė qė prej 2 ditėsh mungon nė zonė dhe minierė.

Pasi lajmi u njoftua nė TVNews24, CEZ sistemoi defektin nė zonė dhe risolli energjinė duke nxjerrė nga izolimi 48 orėsh minatorėt e ngujuar nė galerinė e minierės.

SHKODER

Reshjet e dėborės tė rėna gjatė tre ditėve tė fundit nė territorin e Qarkut tė Shkodrės kanė krijuar probleme nė lidhje me qarkullimin nė disa prej zonave tė thella malore. Burime zyrtare nga Prefektura e Qarkut Shkodėr bėjnė tė ditur se edhe gjatė 24 orėve tė fundit kanė vijuar reshjet e dėbores, kryesisht nė zonat malore tė qarkut. Pėr rrjedhojė, ka patur probleme tė qarkullimit nė zonat e Iballės dhe tė Krrabės nė rrethin e Pukės, nė Malin e Shoshit tė rrethit Shkodėr dhe nė aksin e Qafė Thores dhe Vermosh tė rrethit Malėsi e Madhe.

Burime nga prefektura bejne te ditur se edhe pse niveli i dėborės nė disa zona ka shkuar deri nė njė metėr trashėsi, falė punės sė mirė qė po bėhet nga ana Drejtoria Rajonale e Rrugėve nė bashkėpunim me struktura tė tjera tė shtabit tė emergjencės civile pranė prefekturės Shkodėr, tė gjitha rrugėt nacionale tė qarkut Shkodėr janė tė kalueshme.

DURRĖS

Rreth 6 tragete me 600 pasagjerė janė nisur qė mbremjen e djeshme nė portin e Durrėsi drejt Italisė. Kohaa e keqe qė ka pėrfshirė Adriatikun ka sjellė vonesa nė oraret e mbėrritjes nė destinacion tė udhėtarėve. Autoritetet portuale bėjnė me dije se deti ėshtė 8 deri nė 9 ballė.

VLORĖ

Nė Vlorė situata mėngjesin e sotėm raportohet mė e qetė. Ndėrkohė, moti i keq ka shkaKtuar vetėm vonesa nė oraret e trageteve.

SARANDE

Pa tragete dhe pa peshkarexha ka qenė ditėn e sotme deti mes Sarandės dhe Korfuzit.

Visarjon Qejvani, oficer pranė kapitenerisė sė Sarandės, pohon se nga orėt e para tė mėngjesit tė sė shtunės nuk ėshtė lejuar lundrimi i tragetit tė parė qė niset nga porti i Korfuzit (Greqi) nė drejtim tė Sarandės.

"Dallgėzimi i shtuar i detit nė kuotėn 7-8 ballė, qė konsiderohet i papėrballueshėm nga tragetet, e ka bėrė tė pasigurtė udhėtimin, si pėr ekuipazhin, ashtu dhe pėr udhėtarėt”, tha Qejvani. Sipas tij, kjo ka bėrė qė linja Korfuz-Sarandė e anasjelltas tė bllokohet. Pėr shkak tė detit tė trazuar si rallė herė, kjo masė ka qenė e detyrueshme edhe pėr peshkarexhat. Ndėrkohė qė nuk dihet se sa do tė zgjatė e njėjta situatė meteorologjike qė ka paralizuar ditėn e sotme funksionimin e linjės sė trageteve dhe gjuetinė e peshkatarėve.

ELBASAN

Ndryshe nga njė ditė mė parė situata paraqitet me e qetė nė qarkun e Elbasanit, ku sot nuk raportohen komuna tė bllokuara. Qarkullimi normal nė aksin Qafė Thanė e Qafė Krrabė.

BULQIZĖ

Janė tė bllokuara komunat Ostren e Trebishtė si edhe disa fshatra tė Martaneshit. Ndėrsa nė aksin Fushė Bulqizė - Qafė Bualli, ėshtė i nevojshėm pėrdorimi i zinxhirėve.

DIBĖR

Nė qarkun e Dibrės ka patur probleme nė furnizimin me energji elektrike. Ngricat kanė bėrė tė pakalueshem aksin Peshkopi - Librazh, ndėrsa tė bllokuara janė komunat Lurė, Kalaja e Dodės dhe Sllova.

PUKĖ

Nė pukė raportohet prezencė e akullit nė segmentet rrugore, ku pėr pasojė ka probleme tė qarkullimit, ndėrsa aksi Bardhet Iballė ėshtė i bllokuar. Si pasojė e ngricave njė aksident rrugor ėshtė regjistruar gjate natės, nė aksin Shkodėr-Pukė, por fatmirėsisht pa tė lėnduar.

PĖRMET-GJIROKASTĖR

Mbetet e bllokuar komuna Frashėr, ndėrsa nė komunat Pogon e Zagorie tė Gjirokastrės, lėvizja kryehet me zinxhirė.

BLLOKOHET PIKA KUFITARE E KAPSHTICĖS

Reshjet e dėborės tė rėna gjatė orėve tė natės kanė bėrė qė pika doganore e Kapshticės tė bllokohet gjate gjithe dites. Autoritetet kufitare raportojnė se bora ka bllokuar aksin rrugor Kapshticė-Kozanė, ndėrkohė qė nuk lejohet kalimi i kamionėve dhe autobusėve. Nė pikėn doganore tė Kapshticės lejohet vetėm qarkullimi i mjeteve tė vogla dhe pėr kėtė ėshtė e nevojshme paisja me zinxhirė. Ngricat kanė vėshtirėsuar qarkullimin edhe nė aksin Korēė- Kapshticė, nė Qafėn e Qarrit, Qafėn e Llogarasė si edhe nė Voskopojė.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.1.2012, 09:36   99
Citim:
Dimri i ftohtė “mbėrthen” vendin, bllokohen akse e komuna

TIRANE - Reshjet e dėborės dhe temperaturat e ulėta tė ditėve tė fundit kanė bllokuar dhjetėra akse rrugore e zona tė vendit (kryesisht ato veriore e verilindore).

Policia kėshillon tė gjithė drejtuesit tė tregohen tė kujdesshėm gjatė lėvizjes dhe tė pėrdorin zinxhirė.

Moti i ftohtė me temperatura disa gradė nėn zero do tė pasojė edhe nė ditėt nė vijim. Temperaturat pritet tė zbresin disa gradė nėn zero.

Nė Korcė, aksi Kapshticė-Kozanė ėshtė i bllokuar pėr mjetet e tonazhit tė rėndė, ndėrsa ngricat kanė vėshtirėsuar qarkullimin edhe nė aksin Korēė-Kapshticė, nė Qafėn e Qarrit, Qafėn e Llogorasė si edhe nė Voskopojė.

Duke u zhvendosur nė veri tė vendit, nė qarkun e Dibrės, ngricat kanė bėrė tė pakalueshėm aksin Peshkopi-Librazhd, ndėrsa tė bllokuara janė komunat Lurė, Kalaja e Dodės dhe Sllove. Nė Bulqizė, tė bllokuara janė komunat Ostren e Trebishte si edhe disa fshatra tė Martaneshit.

Nė Pukė raportohet prani e akullit nė segmentet rrugore, ku pėr pasojė ka probleme tė qarkullimit, ndėrsa aksi Bardhet-Iballė ėshtė i bllokuar.

Ndėrkohė mėsohet se pas 24 orė bllokimi, janė nisur drejt Italisė dy tragetet nga porti i Vlorės, tė cilėt u bllokuan pėr shkak tė motit tė keq dhe dallgėve tė detit.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.1.2012, 21:04   100
Citim:
Izolohet Kelmendi, bora rreth 2 metra

Koplik – Komuna e Kelmendit nė rrethin e Malėsisė sė Madhe, ndodhet e izoluar prej ditėsh pėr shkak tė dėborės sė dendur tė rėnė ditėt e fundit.

Trashėsia e dėborės nė disa vende ka arritur deri nė dy metra. Shqetėsimet mė tė mėdha paraqiten nė aksin rrugor nga Selca deri nė Vermosh, qė pėrfshin disa fshatra qė pėr momentin nuk komunikojnė njėri me tjetrin.

Sipas tė dhėnave te nėnprefekturės se kėtij rrethi, prej dy ditėsh nuk ka reshje dėbore, por situata ėshtė krijuar nga erėrat e shumta dhe me presion qė vazhdojnė tė fryjnė nė kėtė zonė, duke grumbulluar sasi tė mėdha me dėborė nė segmente tė ndryshme.

Si rezultat i dėborės sė madhe dhe erėrave tė forta, ka pasur defekte tė linjave elektrike duke lėnė pėr disa orė pa energji njė pjesė tė fshatrave, por qė me ndėrhyrjen e kompanisė ĒEZ dhe tė vetė komunitetit, ėshtė bėrė e mundur qė furnizimi me energji tė rikthehet.

Strukturat e emergjencave civile po punojnė intensivisht pėr zhbllokimin e aksit rrugor Selcė-Vermosh, ndėrkohė qė i kanė kėrkuar institucionit tė prefekturės sė Qarkut Shkodėr si dhe Drejtorisė se Pėrgjithshme tė Emergjencave Civile nė Tiranė, qė tė dėrgojnė drejt Malėsisė sė Madhe mjete tė tjera mė tė fuqishme pėr tė zhbllokuar rrugėt. /Start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/47615/

Citim:
Maqedoni: Evakuohen turistėt e ngujuar nga bora

Me automjete speciale, sot pasdite filloi evakuimi i turistėve nga Qendra pėr skijim Kozhuf nė Maqedoni tė cilėt janė ngujuar nga era e fuqishme dhe bora e madhe.

Qendra pėr menaxhim me kriza, njoftoi se gjashtė persona tani mė po lėshohen deri nė vendin e quajtur Smėrdljiva voda, ndėrsa mė pas me buldozer tė Rrugėve tė Maqedonisė transportohen deri nė Gjevgjeli. Deri nė mbrėmje pritet tė zbresin edhe 15 persona ndėrsa evakuimi i tė tjerėve do tė bėhet nė orėt e mėngjesit.

Nė rajonin e Qendrės pėr skijim Kozhuf akoma ka reshje intensive tė dėborės, tė shoqėruara me erė tė fuqishme prej 3 deri 10 metra nė sekondė.

Ekipet e NP Rrugėt e Maqedonisė dhe Qendra pėr skijim Kozhuf vazhdimisht po punojnė nė pastrimin e rrugės sė bllokuar nga bora nė gjatėsi prej 12 kilometrave. Bėhet fjalė pėr shtresa tė borės tė krijuara nga stuhia me borė, tė cilat arrijnė deri nė pesė metra lartėsi. Vende-vende shtresa e dėborės tani mė ėshtė lėshuar deri nė njė metėr. Sipas informacioneve tė DPHM-sė, mot i kėtillė i shoqėruar me reshje tė borės do tė mbajė deri tė mėrkurėn.

Njė pjesė e akseve rrugore ende tė bllokuara nga bora

Njė pjesė e rrugėve nė Maqedoni ende janė tė bllokuara nga bora, informoi Qendra pėr menaxhim me kriza. Tė pakalueshme janė akset rrugore Smėrdliva Voda - Ski qendra Kozhuv, njė pjesė e rrugėve nė pjesėn kodrinoro-malore tė Kavadarit, rruga pėr nė Jabollēishtė tė Epėrm, tė Velesit, rruga drejt fshatit Arbanashko, tė Kumanovės. Nuk ėshtė e kalueshme rruga lokale nga Kratova deri nė fshatin Kavrak, rrugėt pėr fshatrat e Kriva Pallankės Ogut, Nerav dhe Drenak, aksi rrugor drejt fshatrave Kuēevishtė, Gornjeni dhe Pobozhje. Pėr shkak tė lymoreve tė borės janė bllokuar edhe fshatrat Tanushė dhe Bllacė.

QRMK Struicė njofton se pėr shkak tė reshjeve intensive tė mėdha dhe tė reja tė borės tė pėrcjella me shtrėngatė tė fuqishme nė aksin rrugor Smėrdliva Vodė - Sk qendra Kozhuv ka disa lymore nga dėbora nė ēdo 120 centimetra tė pėrhershme dhe pėr kėtė arsye ende nuk ėshtė i kalueshėm. Ekipe tė Ski qendrės nuk kanė mundėsi ta pastrojnė. Nė terren janė tė pranishėm edhe ekipe nga Rrugėt e Maqedonisė - Gjevgjeli. Turistėt tė cilėt ndodhen nė Ski qendrėn tani pėr tani janė tė shqetėsuar dhe janė nė gjendje tė mirė.

Sipas informatave nga QRMK Kavadar, nė Mihajllovė bora arrin rreth njė metėr dhe rruga ėshtė e pakalueshme. Akset rrugore drejt fshatrave nė pjesėn kodrinoro-malore Konopishte, Kėrnjevo, Boshava, Bohulla, Stragovo dhe Mrezhiēko janė depėrtuar gjatė ditės sė kaluar. Pėrmes tyre mund tė lėvizin vetėm automjetet terrenike, por pėr shkak tė reshjeve tė reja gjatė natės kėto akse sot janė tė vėshtira pėr kalim edhe pėr automjetet terrenike. Atje ende bie borė. Nuk janė hapur akset rrugore drejt fshatrave Rozhden dhe Bojanēishte dhe do tė pastrohen gjatė ditės.

Mekanizimi i NP Maqedonia nga Negotina gjatė natės kanė pastruar nė rrugėn Kavadar drejt varrit Mushov - f. Mrezhiēko, ndėrsa sot janė angazhuar drejt fshatit Konopishte. Nė fshatin Bushava e Poshtme dėbora arrin rreth 50 centimetra, ndėrsa rruga varri Mushov-Kėrnjevo ėshtė hapur, por vėshtirė e kalueshme.

Nė rajonin e Manastirit tė gjitha akset rrugore rajonale janė tė kalueshme pėr tė gjitha llojet e automjeteve. Dje ėshtė pastruar edhe rruga drejt fshatit Nizhepolė dhe hotelit "Molika". Aksi rrugor drejt f. Makovė-f. Rapesh-f. Staravina ėshtė pastruar deri nė f. Rapesh deri ku rruga ėshtė e asfaltuar. Rruga f. Rapesh - f. Staravinė do tė pastrohet gjatė ditės sė sotme.

Rruga pėr nė Mariovė drejt f.Vitolishte dhe aksi rrugor nga f. Ropotovo, f. Llazhani dhe f. Zhitoshė janė pastruar. Nė vijim ėshtė pastrimi i rrugės qasėse drejt fshatrave Pollēishtė, Beshishtė, Ēanishtė, Dunje dhe krushevica.

Nė Krivogashatn dje ėshtė pastruar aksi rrugor f. Pashino Ruvci - f. Ēepingovo, ndėrsa nė rajonin e Demir Hisarit tė gjitha akset rrugore janė tė pastruara pėrveē se deri nė f.bazernik nė gjatė prej dy kilometra dhe deri nė f.Zashle, ku pėr shkak tė konfigurimit tė terrenit nuk mund tė pastrohet me mekanizim.

Tėrėsisht tė pastruara dhe tė kalueshme pėr tė gjitha automjetet janė rrugėt lokale dhe rajonale nė rajonin e Resnjės dhe Krushevės.

Nė rajonin e Tetovės komunikacioni nė tė gjitha akset rrugore magjistrale dhe rajonale po zhvillohet me vėshtirėsi, por rregullisht pa ndalesa nė kushte dimėrore, me mbajtje tė obligueshme tė pajisjes dimėrore. Aksi rrugore rreth Liqenit tė Mavrovės ende nuk ėshtė pastruar dhe komunikacioni nė kėtė pjesė po zhvillohet me mjaft vėshtirėsi. Nė rrugėn Tetovė - Jazhincė nė rrugė ka edhe deri nė gjysmė centimetėr borė, por komunikacioni po zhvillohet rrjedhimisht. Ekipe tė "Rrugėt e Maqedonisė" janė nė terren pėr pastrim dhe hedhjen me materiale abrazive nė vend ku nevojitet.

Tė kalueshme pėr komunikacion dhe pa kufizime janė rrugėt nė Shtip dhe rrethinėn e saj. Rruga rajonale Koēan-Osogovė, afėr Qendrės rekreativo-sportive, ėshtė e aftėsuar pėr trafik tė automjeteve, por me pėrdorimin e pajisjes dimėrore.

Edhe nė Veles janė tė kalueshme tė gjitha rrugėt magjistrale dhe rajonale, pėrveē rruga pėr nė fshatin Jabollēishtė tė Epėrme ku punohet nė pastrimin.

Tė kalueshme pėr qarkullim janė tė gjitha rrugėt magjistrale dhe rajonale nė Ohėr, Strugė, Dibėr, Kėrēovė dhe Makedonski Brod, pėrveē aksit rrugor pėr fshatrat nė Melesi.

Nė Kumanovė rrugėt janė tė pasta dhe tė kalueshme dhe nuk ka kurrfarė pengesa nė zhvillimin e qarkullimit. Rrugėt janė tė lagėshta dhe tė mbushura me rėrė. Nuk ka pasur reshje tė reja gjatė natės. Rruga magjistrale Rankovcė-Kriva Pallankė-Vendkalimi kufitar Deve Bair ėshtė i kalueshėm pėr tė gjitha automjetet motorike pa ndalesa. Aksi rrugor lokal drejt fshatit Arbanashko pėr shkak tė ngarkesave tė larta nga bora nuk ėshtė i kalueshėm nė gjatėsi prej tre-katėr kilometra pritet gjatė ditės sė sotme me mekanizėm shtesė tė pastrohet tėrėsisht dhe i kalueshėm.

Nuk ėshtė e kalueshme edhe rruga lokale prej Kratovės deri te fshati Kavrak, ku ka borė rreth 50 centimetra dhe reshje prej njė deri tre metra. Rruga ėshtė e kalueshme deri te fshati Blizanci.

Akset rrugore lokale nė pjesėn e ultėsirave tė Kratovės deri te fshati Konjuh ėshtė i kalueshėm pėr tė gjitha automjetet motorike pėrveē njė pjesė drejt fshatit Totomior ende nuk ėshtė pastruar dhe ėshtė i kalueshėm deri te fshati Sekulca.

Nė Kriva Pallankė nė fshatrat Ogut dhe Nerav, po punohet nė pastrimin e rrugėve. Aksi rrugor rajonal prej nė Kriva Pallankė drejt fshatit Ogut ėshtė i kalueshėm deri te Matezhevski Preslap, rruga Rankovcė - fshati german ėshtė i kalueshėm deri te fshati Pklishte, ndėrsa prej nė Pklishte deri nė German nuk ėshtė i kalueshėm. Aksi rrugor drejt fshatit Drenak gjithashtu nuk ėshtė i kalueshėm.

Sipas QRMK Shkup, pėr shkak tė kushteve tė kėqija nė rrugė ka shkurtim tė linjave tė autobusėve: 47-a pėr f. Luboten shkon pėrmes rrugės sė Lubotenit, 47 pėr Lubanc deri nė Radishan, 58-a pėr Dobridoll shkon deri nė Sopishtė, 58-b pėr nė f. Sveta Petkė deri nė f.Sonje, 60 pėr f. Matkė e Epėrme deri nė Vojska, 61 pėr nė f. Pobozhje deri te gurorja, 65 pėr nė f. Rashtak deri nė f. Creshevė, 67 pėr nė f. Strahojadica deri nė f. Zelenikovė, 71 pėr nė Banjani deri nė udhėkryqin Mikrovci, 80 pėr nė f. Cvetovė deri te f. Makrovė Manastir dhe 81 pėr nė Ēuēer Bllace deri nė f. Sandevė.

Aksi rrugor drejt fshatit Osinēani nė komunėn e Studeniēanit ėshtė i kalueshėm, lartėsia e mbulesės sė borės arrin 15-20 centimetra. Aksi rrugor deri te fshati Cėrn Vėrv Komuna e Studeniēanit mbahet i kalueshėm. Ka borė prej njė metėr dhe atje ėshtė angazhuar makinė pėr pastrim. Aksi rrugor mbi fshatin Cėrvena Vodė nuk ėshtė i kalueshėm pėr automjete tė lehta.

Nga shtėpia malore te Karaxhica informojnė se atje rruga nuk ėshtė e kalueshme. Borė ka rėnė tėrė natėn, ndėrsa lartėsia e mbulesės sė borės tani arrin 1,5 metra.

Nė komunėn Ēuēer Sandevė ende nuk ėshtė i kalueshėm aksi rrugor drejt fshatit Kuēevishte, Gornjeni dhe Pobozhje, ku ka rreth 15 centimetra borė. Mekanizmi ėshtė nė terren dhe pritet qė rruga sė shpejti tė pastrohet. NQP nuk qarkullon. Ėshtė ndėrprerė edhe qarkullimi drejt fshatit Tanushė dhe Bllacė tė cilat janė shkurtuar pėr shkak tė reshjeve tė mėdha dhe atje nuk ka mundėsi pėr tė intervenuar.

Akset rrugore deri te fshatrat malore Dobrinė, Dejkovec dhe Tisovica Paligrad nė komunėn e Zelenikovės janė tė kalueshme vetėm deri te fshati Guzmalevė.

http://www.botasot.info/def.php?category=12&id=150760
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 03:01.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.