Kthehu   Kreu > Ateistėt > Skepticizėm
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 16.4.2012, 21:04   141
Citim:
Akullnajat nė Himalaje sfidojnė ngrohjen globale

Njė studim mbi akullnajat nė vargmalet Karakorum tė Himalajeve, thotė se akullnajat nuk po shkrihen dhe nė fakt mund tė rriten.

Nė studimin e botuar nė revistėn Geoscience Nature, transmeton REL, hulumtuesit nė Universitetin Grenoble tė Francės thanė se akullnajat nė Karakorum nuk kanė ndjekur trendin global tė shkrirjes gjatė 30 vjetėve tė fundit dhe nė fakt, nė mes tė 1999 dhe 2008 duket se janė rritur nė mes 0.11 nė 0.22 metra ēdo vit.

Xhuli Gardelle nga Universitet Grenoble tha se “me sa duket situata nė Karakorum ėshtė pak mė ndryshe (se nė vendet tjera), qė do tė thotė se akullnajat janė tė qėndrueshme pėr momentin.”

Gardelle paralajmėroi se "kjo nuk i hedh poshtė nė asnjė mėnyrė provat pėr ngrohjen e pėrgjithshme globale.” Vargmalet Karakorum shtrihen nė Kinė, Indi dhe Pakistan.

http://koha.net/?page=1,7,95817
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.6.2012, 23:05   142
Citim:
UNDP mbėshtet luftėn kundėr ndryshimeve klimatike nė Kosovė

Prishtinė, 22 qershor - Programi i Kombeve tė Bashkuara pėr Zhvillim (UNDP), nė bashkėpunim tė ngushtė me Ministrinė e Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinor (MMPH) kanė inciuar inventarizimin e emetimit tė gazrave serė nė Kosovė. Ky Inventar do t'i dorėzohet sot zyrtarisht MMPH sė dhe Agjencisė Kosovare pėr Mbrojtjen e Mjedisit tė Kosovės (AKMM), qė operon nė kuadėr tė kėsaj Ministrie.

Inventari i Gazrave Serė (GS) ėshtė njė mekanizėm pėr tė regjistruar dhe monitoruar emetimet e gazrave serė dhe ajo ėshtė zhvilluar nga njė ekip i ekspertėve nga Universiteti Charles nė Pragė, pėrkrahur nga UNDP dhe MMPH me mbėshtetjen financiare tė qeverisė ēeke. Edhe pse Kosova nuk e ka nėnshkruar Protokollin e Kiotos, ajo ėshtė e angazhuar pėr tė pėrmbushur detyrimet qė rrjedhin nga kjo marrėveshje ndėrkombėtare pėr ndryshimet klimatike dhe inventarizimi i gazrave serė ėshtė njė prej tyre.

Inventari do tė menaxhohet nga AKMM ja e MMPH sė dhe do tė pėrdoret pėr raportim organeve tė brendshme dhe tė jashtme, pėr zhvillim tė politikave, debate tė politikave dhe monitorimin e politikave. Nė kontekstin e marrėveshjeve gjithnjė e mė sfiduese ndėrkombėtare pėr reduktimin e emetimit dhe tė masave tė gjelbra tė zhvillimit, futja e inventarit GS nė Kosovė bėhet nė kohė mė se tė duhur dhe ajo do tė mbėshtesė objektivat pėr zhvillim tė gjelbėr tė Kosovės dhe kontributin e saj nė agjendėn ndėrkombėtare pėr ndryshimet klimatike.

http://koha.net/?page=1,13,104365
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.9.2012, 21:41   143
Citim:
Nė Tiranė konferenca rajonale pėr ndryshimet klimatike

Tiranė, 21 shtator 2012 - Nė Tiranė po i zhvillon punimet konfernca ministrore, me temė: “Pėrqasja rajonale me ndryshimet klimatike”, ku janė mbledhur ministrat e Mjedisit tė Shqipėrisė, Malit tė Zi, Kosovės, Maqedonisė dhe Turqisė.

“Marreveshje rajonale per ndryshimet klimatike dhe marrje masash te perbashketa nga vendet ne rajon per te perballuar ndryshimet”, tha ministri i Mjedisit tė Shqipėrisė, Fatmir Mediu .

Shqipėria, tha ai, ka pėrcaktuar qartė destinacionin e saj.

“Objektivi ynė ėshtė anėtarėsimi nė Bashkimin Europian dhe ky objektiv kėrkon angazhime serioze nė mbrojte tė mjedisit nė nivel kombėtar, rajonal dhe global. Kjo nuk ėshtė njė sfidė por njė marėdhėnie e jona me qytetarėt. Ndryshimet klimaterike kėrkojnė njė qasje globale por edhe njė marrėveshje nė rrafshin global, jo pėr tė gjetur shkaqet por pėr tė marrė masat pėr tu pėrballur me fenomenin e ndryshimeve dhe sidomos pėr ato qė krijojnė kosto financiare” tha Mediu.

http://www.kosova.com/artikulli/86302
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.3.2013, 21:39   144
Citim:
EU court rejects Polish challenge to CO2 emissions system

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	nightviewoft.jpg
Shikimet:	173
Madhėsia:	11,2 KB
NNJ:	4231A top EU court rejected Thursday a challenge by Poland, heavily dependent on coal, to the bloc's controversial greenhouse gas trading system.

The General Court said the European Union's allocation of free carbon dioxide credits for 2013 was fully in keeping with EU law and that the Polish complaint had no basis.

The EU Emissions Trading System for CO2, the greenhouse gas widely blamed for global warming, first allocates an amount of pollution credits free to companies.

If they exceed this level, they can either buy more credits through the ETS or longer-term, invest in new technology to reduce their CO2 emissions, which in turn may result in their having credits to sell to others.

Poland, which relies on coal for 90 percent of its energy needs, said the way the pollution credits were calculated and allocated breached EU law, as well as being disadvantageous for its companies.

If Poland seeks to appeal, it would have to go one step up to the European Court of Justice.

The ETS has so far not lived up to promises that it would encourage companies to curb their greenhouse gas emissions because prices are so low, giving them little incentive to invest in new, less polluting technology.

Brussels plans to freeze about 900 million tonnes of pollution credits in 2013-2015 in an effort to boost prices and so get the market functioning as intended.

Current prices for carbon of around 4.0 euros a tonne are a long way short of the mid-20s judged necessary by analysts to put the ETS back on track.

The European Commission called for the freeze on the grounds that the economic slump had resulted in less demand for carbon credits.

http://phys.org/news/2013-03-eu-cour...emissions.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.3.2013, 21:33   145
Citim:
Climate models are not good enough

Only a few climate models were able to reproduce the observed changes in extreme precipitation in China over the last 50 years. This is the finding of a doctoral thesis from the University of Gothenburg, Sweden.

Climate models are the only means to predict future changes in climate and weather.

"It is therefore extremely important that we investigate global climate models' own performances in simulating extremes with respect to observations, in order to improve our opportunities to predict future weather changes," says Tinghai Ou from the University of Gothenburg's Department of Earth Sciences.

Tinghai has analysed the model simulated extreme precipitation in China over the last 50 years.

"The results show that climate models give a poor reflection of the actual changes in extreme precipitation events that took place in China between 1961 and 2000," he says. "Only half of the 21 analysed climate models analysed were able to reproduce the changes in some regions of China. Few models can well reproduce the nationwide change."

China is often affected by extreme climate events. Such as, the flooding of 1998 in southern and north-eastern China caused billions of dollars worth of financial losses, and killed more than 3,000 people. And the drought of 2010-11 in southern China affected 35 million people and also caused billions of dollars worth of financial losses.

"Our research findings show that extreme precipitation events have increased in most areas of China since 1961, while the number of dry days – days on which there is less than one millimetre of precipitation – has increase in eastern China but decreased in the western China."

Cold surges in south-eastern China often cause severe snow, leading to significant devastation. Snow, ice and storms in January and February 2008 resulted in hundreds of deaths. Studies show that the occurrence of cold surges in southeast China significantly decreased from 1961 to 1980, but the levels have remained stable since 1980 despite global warming.

http://www.eurekalert.org/pub_releas...-cma032513.php
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.4.2013, 22:03   146
Citim:
Fasllia: Investime ndaj efekteve tė klimės

Banka Borėtore jep alarmin se ndryshimet klimatike tė parashikuara gjatė viteve tė ardhshme, do tė ndikojnė negativisht nė sektorin bujqėsor nė Shqipėri. Raporti i publikuar nga ky institucion, evidenton se temperaturat do tė rriten me 1.5 gradė celcius deri nė vitin 2050, duke shkatėrruar kulturat qė rriten nė vend dhe shkaktuar mė shumė pėrmbytje. Duke komentuar kėtė raport, zv.ministri i Bujqėsisė, Ndoc Fasllia, shprehet se, rekomandimet e Bankės Botėrore do tė tė vihen menjėherė nė zbatim.

Sipas Fasllisė, qė kėtė vit do tė nisė projekti pėr ujitjen dhe kullimin me njė vlerė prej rreth 40 milionė dollarė. Ndėrkohė, qė rėndėsi do t’i kushtohet edhe futjes sė kulturave rezistente ndaj temperaturave si dhe zhvillimit tė skemės sė sigurimit pėr pronėn e fermerėve. Duke komentuar pėrmbytjet e tokave bujqėsore tė ditėve tė fundit kryesisht nė zonėn e Shkodrės, Fasllia tha se, rezultojnė rreth 6 mijė hektarė tokė nėn ujė, kundrejt 20 mijė tė njė viti mė parė. Sipas tij, pėr personėt e prekur nga pėrmbytjet ėshtė parashikuar dėmshpėrblim, ndėrkohė qė tė tjera investime janė nė proces.

Rekomandimet e dhėna nė raportin e Bankės Botėrore pėr bujqėsinė, synojnė tė pėrgatisin kėtė sektor qė tė jetė i gatshėm tė pėrballojė ndryshimet klimatike dhe tė nxisin rritjen e produktivitetit.

http://www.scan-tv.com/lajmet/vendi/...klimatike.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.6.2013, 21:55   147
Citim:
Thėnė nga mesdimr

Ndėrkohė Kina bėhet gati pėr eksportin e "paneleve diellore":

(...)

Dhe tė "mullinjve me erė":

(...)

Duke e pėshtjelluar pak gjendjen se po prish tregun "e rezervuar"...
Citim:
Kinė-BE, hyn nė fuqi taksa shtesė pėr panelet diellore

Komisioneri i Bashkimit Europian pėr tregtinė, Karel De Gucht, deklaroi se Bashkimi Europian ka vendosur tė imponojė taksa shtesė tė pėrkohėshme pėr panelet diellore kineze qė importohen nė Europė.

“Importet e paneleve diellore kineze nė Bashkimin Europian, do tė jenė subjekt i njė takse shtesė prej 11.8% pėr periudhėn 6 Qershor – 6 Gusht dhe pas kėsaj periudhe, nėse nuk do tė arrihet njė marrėveshje e negociuar, taksa shtesė do tė jetė 47.6%,” tha Karel De Gucht nė njė konferencė pėr mediat.

Megjithatė, ky vendim nuk do tė dėmtojė vetėm Kinėn, por edhe Bashkimin Europian, pasi kėta dy rajone janė tė lidhur ngushtė pėrsa i pėrket kėsaj industrie qė ndryshe quhet edhe industria fotovoltaike.

Shumica e makinerive dhe pajisjeve fotovoltaike qė prodhohet nė Kinė, importohen nga vendet e Bashkimit Europian, dhe normalisht dėmi ėshtė pėr tė dyja palėt. Kompania kineze Jingli Green Energy, me zyrat qendrore nė veri tė Kinės nė provincėn Hebei, shpenzon rreth 10 milionė juan, ose 1.63 milionė dollarė nė vit pėr mirėmbajtjen e pajisjeve.

Taksa shtesė pėr produktet kineze sigurisht qė do tė ndikojė nė tė ardhurat e prodhuesve europianė.

“Ne i ofrojmė europianėve produkte tė mira me ēmime tė ulta. Nėse ne, na imponohen tarifa frenuese, edhe kompanitė e kėtij sektori nė Europė do tė ndikohen pėr keq,” shprehet Vang Zhixin, drejtues nė kompaninė Jingli. Nė fakt, efektet negative kanė filluar tė ndihen nė Europė, qė kur Bashkimi Europian filloi hetimin e kompanive kineze.

“Ne kemi larguar nga puna rreth 25% tė punėtorėve tanė, pėr shkak tė situatės sė paqartė qė ekziston nė tregun e paneleve diellore. Pra, dėmi tashmė ka ndodhur dhe do tė jetė akoma mė i madh nėse do tė vendoset taksa e importit,” shprehet Torsten Preugschas, Shef Ekzekutiv i kompanisė Soventix.

http://www.scan-tv.com/lajmet/lajmet...-diellore.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.6.2013, 20:00   148
Citim:
Panelet diellore, Kina hakmerret me verėn

Duke filluar nga data 6 Qershor kanė hyrė nė fuqi taksat e reja pėr panelet diellore qė prodhohen nė Kinė dhe tregtohet nė Europė. Ekspertėt dhe mbrojtėsit e ambientit i druhen humbjes sė vendeve tė punės dhe hapave prapa nė politikėn pėr klimėn. Megjithė kundėrshtimin e Gjermanisė dhe vendeve tė tjera tė BE-sė, Komisioni Europian vendosi vėnien e gjobave doganore, ose taksave shtesė pėr produkte tė energjisė diellore qė vijnė nga Kina. Nė anėn tjetėr, thirrjet e Kinės pėr dialog kanė rėnė nė “vesh tė shurdhėt” dhe pėr kėtė arsye autoritetet kineze kanė ndėrmarrė njė politikė aktive pėr t’ju kundėrpėrgjigjur gjobave doganore.

Kina kėrcėnon me gjithashtu me gjoba doganore, ose taksa shtesė, mbi importin e verės europiane nė Kinė. Autoritetet kineze kanė njoftuar se kanė nisur njė hetim tė gjėrė mbi ēmimet e verėrave europiane. Ndėrsa analistėt shprehen se, se nėse nuk arrihet njė marrėveshje e shpejtė, atėherė midis Kinės dhe Bashkimit Europian rrezikon tė fillojė njė luftė tregtare. Volumi i importeve tė produkteve kineze tė energjisė diellore nė Europė vlerėsohet rreth 21 miliardė euro nė vit. Kėshtu procedura e quajtur “anti-dumping” ėshtė mė e madhja e marrė pėrsipėr deri tani nga Bashkimi Europian.

Republika Popullore e Kinės, nė vitet e fundit e ka subvencionuar fuqishėm industrinė e produkteve tė energjisė diellore me rreth 200 miliardė euro. Nė tė njėjtėn kohė industria europiane e produkteve tė energjisė diellore po dobėsohet nga njė seri falimentimesh dhe mbyllje fabrikash. Ekspertėt shprehen se kėto “fėrkime” do tė ndikojnė negativisht nė marrėdhėniet mes Kinės dhe Bashkimit Europian. Pėrveē kėsaj, ata vėnė nė dukje rrezikun e humbjes masive tė vendeve tė punės nė industrinė e energjisė diellore, si dhe stanjacion nė ndryshimin e politikės energjetike.

http://www.scan-tv.com/lajmet/bota/1...-me-veren.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.7.2013, 21:47   149
Citim:
BE-Kinė, marrėveshje pėr panelet diellore

Pas bisedimesh tė gjata, Bashkimi Europian dhe Kina arritėn njė marrėveshje pėr cėshtjen e paneleve diellore, tė bllokuar nga Brukseli prej muajsh me argumentimin se cmimet e eksportuesve kinezė po falimentonin prodhuesit europianė.

Komisioni Europian njoftoi se ėshtė arritur njė marrėveshje mirėkuptimi mes dy palėve. Nė marrėveshje, tha komisioneri Karel De Gucht, ėshtė parashikuar vendosja e njė cmimi dysheme pėr tė tilla produket kineze qė do hyjnė nė tregun europian.

“Pas javėsh bisedimesh intensive, mund tė them se jam i kėnaqur me ofertėn e paraqitur nga eksportuesit kinezė pėr vendosjen e njė cmimi dysheme pėr produktet e tyre. Kjo ishte zgjidhja miqėsore qė BE dhe Kina bashkarisht po kėrkonin”, deklaroi komisioneri De Gucht.

Nė qershor, BE akuzoi Kinėn se po mbifurnizonte tregun europian me panele diellore duke ulur cmimin dhe cilėsinė dhe kėrcėnoi se do tė vendoste tarifa mbi 46.7 pėr qind pėr to.

Kina u kundėrpėrgjigj duke deklaruar se vendet e BE-sė po pėrdornin tregun kinez pėr tė shitur verėn e cilėsisė sė tretė dhe kėrcėnoi me tė njėjtat masa.

Kina ėshtė prodhuesi mė i madh i paneleve diellore dhe nė vitin 2011-tė vlera e eksporteve tė tyre vetėm nė Bashkimin Europian arriti nė 21 miliard euro.

http://top-channel.tv/artikull.php?id=261256
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.9.2013, 21:51   150
Citim:
Alarmi pėr ngrohjen e Tokės

Nė Stokholm do tė paraqitet kėto ditė raporti i Komisionit Ndėrqeveritar pėr Ndryshimet Klimatike, IPCC, njė organizėm i pėrbėrė nga qindra shkencėtarė tė shquar, tė cilėt studiojnė efektet e veprimtarisė njerėzore mbi klimėn e Tokės dhe ndikimin e ndryshimeve tė saj tek mjedisi dhe shoqėria civile.

I konsideruar tepėr i rėndėsishėm, ky raport pritet tė tregojė se pas rritjes sė temperaturave tė globit qėndron njeriu dhe aktivitetet e tij e se nxehja e sipėrfaqes sė Tokės nuk ėshtė treguesi i vetėm i ndryshimeve klimaterike tė planetit.

Ndėr shenjat e tjera qė dėshmojnė ndryshimet do tė pėrmendet tkurrja e shtresės sė akullit nė Arktik, shkrirja e akullnajave nė Groenlandė, ngrohja e oqeaneve dhe rritja e nivelit tė detit. Raporti i pestė i Komisionit Ndėrqeveritar pėr Ndryshimet Klimatike do tė publikohet me faza, duke filluar nga e premtja, me analizimin e fizikės sė ndryshimeve klimatike dhe botimi do tė vazhdojė gjatė vitit tė ardhshėm.

Dokumenti analizon ndryshimin e kohės sė stuhive, sasinė e reshjeve, thatėsirat dhe fenomene tė tjera ekstreme tė motit, si dhe pasojat e ndryshimeve nė shtresėn glaciale dhe tė akullit pėr ngritjen e nivelit tė detit, ndėrsa do tė vlerėsojė mbi tė gjitha ndikimin e veprimtarisė njerėzore pėrpos faktorėve natyrorė. Shpresat janė qė raporti i IPCC-sė do tė arrijė t’i ndihmojė qeveritė dhe shoqėrinė civile qė tė marrin vendime mė tė mira pėr ēėshtjet e klimės.

Nė draftin e tij qė ka rėnė nė duart e medias, thuhet se Toka ėshtė ngrohur me shpejtėsi qė nga vitet ‘50 dhe ka shumė tė ngjarė, me njė probabilitet prej 95 pėr qindėsh, qė njerėzit tė shkaktojnė mė shumė se 50 pėrqind tė ndryshimeve tė vrojtuara, si shkrirja e dėborės dhe akullit, ngritja e nivelit tė detit dhe fenomenet ekstreme tė motit.

http://www.botasot.info/ndryshe/2431...ohjen-e-tokes/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.9.2013, 13:21   151
Citim:
Evropėn e pret ‘dimri i shekullit’

Ndryshe do tė jetė ky dimėr pėr kontinentin e Evropės, vlerėsojnė eksprestėt.

Sipas Domink Jung, ekspert nga Gjermania, dimri qė po vjen tani, do tė jetė tejet i ftohtė.

Si arsye pėr parashikimet e tilla Jung ka pėrmendur rrymat e Arktikut qė depėrtojnė deri tek Evropa, ashtu si edhe aktiviteti i ulėt diellor.

Radiostacioni rus, “Zėri Rusisė”, ka raportuar se Evropėn e pret dimri i shekullit, raporton e pėrditshmja vjenezė, “Ostereich”.

Sipas ekspertėve ka mundėsi qė Evropa tė pėrballet me dimrin mė tė ftohtė tė 100 vjetėve tė kaluar.

http://www.botasot.info/bota/243366/...i-i-shekullit/
Citim:
OKB: Ngrohja globale, njerėzit shkaktarėt kryesorė

SHBA - Raporti i OKB-sė pėr ndryshimet klimaterike pėrcjell njė siguri prej 95 pėr qind se njerėzit janė shkak dominues pėr ngrohjen globale duke nisur qė nga viti 1950. Nė tė, sqarohen me detaje provat fizike sesi ka ndikuar aktiviteti njerėzor nė ndryshimet e klimės, e thuhet se nė tokė, nė ajėr e nė oqeane, ngrohja globale ėshtė e pangatėrrueshme.

Ndėrsa pauza prej 15 vitesh, qė ka ndodhur sė fundmi nė lidhje me ngrohjen, sipas raportit, ėshtė shumė e shkurtėr pėr tė reflektuar nė njė trend kaq afatgjatė.

Paneli i ekspertėve tė OKB-sė paralajmėron se vazhdimėsia nė emėtimin e gazrave qė shkaktojnė efektin serė, do tė sjellė edhe mė shumė ngrohje dhe ndryshime tė klimės nė tė gjitha aspektet.

Pėr tė mbajtur nėn kontroll kėto ndryshime, sipas raportit, do tė duhen reduktime domethėnėse tė gazrave qė shkaktojnė efektin serrė.

Raporti ėshtė publikuar pas tė paktėn njė jave negociatash intensive nė kryeqytetin suedez, Stokholm mes emrave mė tė njohur nė shkencat e fizikės sė ngrohjes globale. dokumenti prej 36- faqesh konsiderohet deklarata mė e plotė pėr tė kuptuar mekanizmin e njė planeti nė ngrohje.

Nė tė thuhet me kurajė, se qė nga 1950, shumė nga ndryshimet qė vihen re nė sistemin klimaterik, janė tė paprecedent nė tė kaluarėn nė shekuj e mijėvjecarė.

Secila nga tre dekadat e fundit ka qenė mė e nxehtė se e mėparshmja, nė sipėrfaqen e Tokės. "Raporti ynė, tregon se atmosfera dhe oqeani janė ngrohut, sasia e dėborės dhe akujve ėshtė ulur, niveli botėror i oqeaneve ėshtė ngritur dhe po ashtu pėrqėndrimi i gazrave tė efektit serrė", thonė ekspertėt.

Fakti mė i sigurtė ėshtė se qė prej 1950, njerėzimi ėshtė qartėsisht pėrgjegjės pėr mė shumė se gjysmėn e faktorėve nė rritjen e temperaturave.

http://news.albanianscreen.tv/pages/...tail/68796/ALB
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.12.2013, 21:51   152
Citim:
Lawrence Solomon: For global warming believers, 2013 was the year from Hell
Lawrence Solomon | December 19, 2013 7:00 PM ET

Almost everything that could go wrong did go wrong for the cause of global warming

2013 has been a gloomy year for global warming enthusiasts. The sea ice in the Antarctic set a record, according to NASA, extending over a greater area than at any time since 1979 when satellite measurements first began. In the Arctic the news is also glum. Five years ago, Al Gore predicted that by 2013 “the entire North polar ice cap will be gone.” Didn’t happen. Instead, a deflated Gore saw the Arctic ice cap increase by 50% over 2012. This year’s Arctic ice likewise exceeded that of 2008, the year of his prediction. And that of 2009, 2010 and 2011.

Weather between the poles has also conspired to make the global warming believers look bad. In December, U.S. weather stations reported over 2000 record cold and snow days. Almost 60% of the U.S. was covered in snow, twice as much as last year. The heavens even opened up in the Holy Land, where an awestruck citizenry saw 16 inches of snow fall in Jerusalem, almost three feet in its environs. Snow blanketed Cairo for the first time in more than 100 years.

2013 marks the 17th year of no warming on the planet. It marks the first time that James Hansen, Al Gore’s guru and the one whose predictions set off the global warming scare, admitted that warming had stopped. It marks the first time that major media enforcers of the orthodoxy — the Economist, Reuters and the London Telegraph – admitted that the science was not settled on global warming, the Economist even mocking the scientists’ models by putting them on “negative watch.” Scientific predictions of global cooling – until recently mostly shunned in the academic press for fear of being labeled crackpot – were published and publicized by no less than the BBC, a broadcaster previously unmatched in the anthropogenic apocalyptic media.

The heavens even opened up in the Holy Land, where 16 inches of snow fell in Jerusalem

2013 was likewise bleak for businesses banking on global warming. Layoffs and bankruptcies continued to mount for European and North American companies producing solar panels and wind turbines, as did their pleas for subsidies to fight off what they labelled unfair competition from Chinese firms. Starting in 2013, though, their excuses have been wearing thin. China’s Suntech, the world’s largest solar panel manufacturer, has now filed for bankruptcy, as has LDK Solar, another major firm. Sinovel, China’s largest manufacturers of wind turbines and the world second largest, reported it lost $100-million after its revenues plunged 60%, and it is now closing plants in Canada, the U.S., and Europe.

While these no-carbon technologies get buried, carbon rich fuels go gung ho. Last month Germany fired up a spanking new coal plant, the first of 10 modern CO2-gushers that Europe’s biggest economy will be banking on to power its economy into the 21st century. Worldwide, 1200 coal-fired plants are in the works. According to the International Agency, coal’s dominance will especially grow in the countries of the developing world, helping to raise their poor out of poverty as they modernize their economies.


But important as coal is, the fossil fuel darlings are indisputably shale gas and shale oil. This week the U.K. sloughed off the naysayers and announced it will be going all out to tap into these next-generation fuels. Half of the UK will be opened up to drilling to accomplish for the U.K. what shale oil and shale gas are doing for the U.S. – drastically lowering energy costs while eliminating the country’s dependence on foreign fuels. China, too, has decided to tap into the shale revolution – in a deal with the U.S. announced this week, it will be exploiting what some estimate to be the world’s biggest shale gas reserves, equivalent in energy content to about half the oil in Saudi Arabia.

2013 as well marks a turning point for the governments of the world. January 1, 2013, Day One of the second phase of the Kyoto Protocol, saw Kyoto abandoned by Canada and Russia, two fossil fuel powerhouses. With their departure Kyoto became a club for the non-emitters – the Kyoto Protocol now only covers a paltry 15% of global emissions. At UN-sponsored talks on global warming in Warsaw last month, the Western countries of Europe, North America, and Australia refused to even discuss a proposal from developing countries that would limit emissions in the future.

2013 also saw Australia elect a climate-skeptic government in an election that was hailed as a referendum on climate change. Upon winning, the government promptly proceeded to scrap the country’s carbon tax along with its climate change ministry, now in the rubbish heap of history. Other countries are taking note of the public’s attitude toward climate change alarmism – almost nowhere does the public believe the scary scenarios painted by the climate change advocates.

2013 was the best of years for climate skeptics; the worst of years for climate change enthusiasts for whom any change – or absence of change — in the weather served as irrefutable proof of climate change. The enthusiasts fell into disbelief that everyone didn’t join them in pooh-poohing the failure of the climate models. That governments and the public would abandon the duty to stop climate change was in their minds no more thinkable than Hell freezing over. Which the way things are going for them, may happen in 2014.

Lawrence Solomon is executive director of Energy Probe, a Toronto-based environmental group. LawrenceSolomon@nextcity.com

http://opinion.financialpost.com/201...ear-from-hell/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.7.2015, 22:47   153
Citim:
Rritet niveli i akullit nė Oqeanin Arktik

Shkencėtarėt kanė konstatuar se pas njė vere tė ftohtė tė vitit 2013, niveli i akullnajave nė Oqeanin Antarktik ėshtė rritur me njė tė tretėn.

Revista shkencore “Nature Geoscience” publikoi njė studim nė tė cilin thuhet se niveli i akullnajave ka vazhduar tė rritet nė vitin 2014. Nė periudhėn 2010-2012, u regjistrua njė shkrirje prej 14 pėr qind i akullnajave, raporton AA.

Hulumtuesit kanė realizuar 88 milionė matje dhe informacione, pėrmes anijes CryoSat, projektuar pėr tė marrė masat dhe ndryshimet e akullnajave, tė mbledhura nė pesė vitet e fundit.

Ata besojnė se, duke pasur parasysh ndryshimet nė temperaturat e verės rritjet janė shumė mė tė larta se sa pritej, por se ndryshimi i klimės do tė hapė rrugėn e shkrirjes sė akullnajave nė vitet e ardhshme.

CrySat ka filluar tė nxjerrė rezultatet e para tė saj nė fund tė vitit 2013.

https://koha.net/?id=7&l=67363
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.9.2015, 22:42   154
Citim:
Klima, Obama tremb Botėn: Toka dhe njerėzimi nė rrezik

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	Obama.jpg
Shikimet:	140
Madhėsia:	40,1 KB
NNJ:	7399“Nėse nuk ndėrpritet shpėrndarja e gazit serė, Toka do tė pėrballet me njė tė ardhme katastrofike”.

Ėshtė ky alarmi i lėshuar nga presidenti amerikan Barak Obama gjatė njė konference mbi Arktikun nė Anchorage nė Alaskė. Nėse nuk do tė reduktohet sasia e CO2, planeti do tė shohė “kombe tė pėrmbytura, qytete tė braktisura dhe refugjatė kudo”.

“Ndryshimi klimatik, – shtoi Obama, – nuk ėshtė mė njė problem i largėt, por po ndodh kėtu dhe tani”.

Shefi i Shtėpisė sė Bardhė, ka nėnvizuar mes tė tjerash se si ndryshimi klimatik po ecėn me ritme tė shpejta ndaj abuzimeve tė bėra nga dora e njeriut, pėr tė parandaluar njė ngrohje tė globit.

Pėr tė dhėnė shifrėn e emergjencės mjedisore qė po godet Arktikun, Obama ka kujtuar qė pikėrisht Alaska “po vuan njė nga erozionet e mėdha tė linjės bregdetare qė kėrcėnojnė shtėpitė buzė detit”.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2015/0...imi-ne-rrezik/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.9.2015, 13:46   155
reparti kimik
 
Aty rritet niveli i akullit, ky thotė tė parandalojmė ngrohjen... E molėn "taksėn e karbonit", tani tė nxjerrin ndonjė taksė oksigjeni.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 20:10.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.