Kthehu   Kreu > D2 > D2L
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 3.12.2009, 12:47   1
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Shpirti ilirik


Hans Gynther, nė librin e tij "Elementet racore tė historisė europiane", radhit veēoritė shpirtėrore tė racės ilirike.

Citim:
Anėtarėt e kėsaj race janė karakterizuar nga njė forcė e ashpėr dhe nga drejtėsia, nga besnikėria e veēantė, me njė ndjenjė ndaj nderit dhe dashuri pėr shtėpinė, me trimėri dhe njė vetėdije tė caktuar.

Njeriu dinarik ėshtė karakterizuar nga njė ndjenjė e ngrohtė pėr natyrėn, nga njė dashuri e fortė pėr shtėpinė, dhe njė frymė e e krijimtarisė nė modelimin e rrethit tė vet, qė ky modelim tė jetė i urdhėruar nga ai vetė, nė shtėpi, zakone dhe nė mėnyrėn e tė folurit.
Pėr tė gjitha kėto veēori qė i pėrmend autori, shqiptarėt janė mė se tė famshėm. Drejtėsinė e gjejmė tek praktikat e parreshtura kanunore gjatė shekujve, ku pala e padrejtė nė fund gjithnjė i nėnshtrohet gjykimit tė drejtė, si dhe tek miratimi i veprave tė drejtėsisė nga ana e popullit. Vetė mbijetesa e Kanunit tek shqiptarėt shpjegohet me dashurinė e tyre pėr drejtėsinė. Besnikėria, ndjenja ndaj nderit dhe trimėria, poashtu gjenden nė Kanun jo thjesht si ligje, por si parime themelore nė tė cilat bazohet i tėrė kanuni. Kėto tri karakteristika e kanė pėrcjellur popullin tonė, tė paktėn pėr sa ėshtė shkruar historia qė nga kohėrat mitologjike tė pellazgėve, e deri mė sot pandėrprerė.

Ndjenja e ngrohtė ndaj natyrės, vėrehet gjithnjė nė mitet dhe kultet e popullit tonė. Kulti i majave malore, kulti i gurit, kulti i drunjve, kulti i tokės, si dhe thellimi i kėtyre kulteve nė disa besime konkrete si psh. besimi se kur bujku kosit livadhin pranė njė pylli tė virgjėr, zana e malit do tė djegė barin e tharė (sanėn), besimi se disa troje janė tė nėmura dhe po u ndėrtua aty shtėpia, nuk vete jeta mbarė pėr atė familje etj. Kėto besime e kanė zanafillėn tek besimi se demoni i natyrės ndėshkon pėr prishjen e natyrės nga njeriu, ndėrsa ky besim rrjedh nga dashuria ndaj natyrės. Irritimi i njerėzve pėr shkak tė gjuetisė sė tepruar, prerjes sė tepruar tė drunjve, dhe shkatėrrimeve tė tjera tė natyrės, vėrehet ende sot nėpėr trojet tona si nė fshatra ashtu edhe nė qytete, dhe jo vetėm tek njė klasė e shkolluar, por deri edhe tek analfabetėt, dhe ka qenė e pranishme qė nė kohėrat kur nuk kishte fare shkollė nė trojet tona. Kėto ndjenja ndaj natyrės, nuk rrjedhin nga ndonjė edukim ose propagandė, por janė ndjenja tė lindura siē e ka vėrejtur dhe Hans Gyntheri.

Dashurinė ndaj shtėpisė e gjejmė gjithashtu nė Kanun. Aty ndalohet hyrja e njė tė huaji nė shtėpinė e tjetrit, pa lejen e tė zotit. Kjo konsiderohej shkelje dhe dėnohej me 500 grosh gjobė asokohe. Kanuni shprehimisht thotė "Shpija e thyeme ka 500 grosh". Po tė bėjmė njė krahasim, del se gjoba ėshtė mjaft e lartė, duke qenė se gjaku i njė njeriu, apo njė vrasje lahej me njė gjobė prej 3.000 groshė, pra shkelja e paligjshme e trollit tė huaj, ėshtė dėnuar me njė gjobė sa 1/6 e gjobės pėr vrasje. Por dashuria ndaj shtėpisė shtrihet nė njė rrafsh edhe mė tė gjerė: dashuria ndaj atdheut. Kjo ka bėrė qė tė zhvillohen beteja tė pandėrprera gjatė shumė shekujve kundėr robėruesve tė huaj nė trojet tona.

Nė studimet historike, pėr pėrkatėsinė etnike tė njė fisi a njė populli parahistorik, pėrveē veēorive racore, gjuhėsore, tė dhėnave historike etj, duhet tė merret parasysh edhe krahasimi i kėtyre shprehive psikike. Iliada nuk na thotė gjė pėr racėn e luftėtarėve tė Trojės kur pėrmend bjondė, zeshkanė, sykaltėr, a flokėkuq. Por Iliada na tregon qartė pėr karakterin shqiptar tė atyre luftėtarėve, ndėrsa flet pėr shprehitė psikike tė tyre, ku mė tė spikaturat janė nderi (pėr tė cilin u bė lufta), trimėria, besnikėria, etj.

Ky ėshtė shpirti i racės tonė ilire, shpirti i popullit tonė shqiptar. Ėshtė shpirt i lindur, i trashėguar pėrmes gjakut, nga prindėrit tek fėmijėt.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:48.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.