Kthehu   Kreu > Ateistėt > Vrojtim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 4.5.2007, 22:29   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Vatikan: Kristianizmi si komunizėm


Citim:
Fajlimi i Papės Benedikti XVI drejtuar ipeshkvijve tė Maqedonisė, Malit tė Zi, Kosovės e Serbisė

(04.05.07 RV) Nesėr pėrfundon vizita ad Limina e ipeshkvijve tė Konferencės sė shenjtėrve Ēirili e Metodi nė Vatikan. Sot, prelatėt nga Serbia, Mali i Zi, Maqedonia dhe Kosova u takuan me Papėn Benedikti XVI, nė audiencė private.

Siē ju kemi njoftuar edhe mė parė, nė mesin e tyre ndodhen imzot Zef Gashi, kryeipeshkvi i Tivarit nė Malin e Zi dhe imzot Dodė Gjergji, ipeshkėv i Kosovės.

Ati i Shenjtė i ftoi ipeshkvijtė tė udhėheqin grigjėn qė u ėshtė besuar, nga trashėgimia e rėndė e komunizmit nė integrimin evropian, pa e lėnė tė humbasė nė shtigjet e errta tė materializmit e relativizmit perėndimor.

Por ja fjalimi i plotė i Benediktit XVI:


Tė dashur vėllezėr nė Episkopat!
“Zoti i shpresės, qė na mbush me ēdo gėzim e paqe nė fe pėrmes fuqisė sė Shpirtit Shenjt, qoftė pėrherė me ju” (Rm 13,13).
Ėshtė kėnaqėsi pėr mua t’ju pres me kėto fjalė tė marra nga Letra e shėn Palit Apostull drejtuar Romakėve: po, Zoti i shpresės ju mbushtė me ngushėllimet e tija hyjnore! Me kėtė urim pėrqafoj vėllazėrisht secilin prej jush, Barinj tė dashur tė njė pjese tė grigjės sė Zotit, qė pėr mua ėshtė veēanėrisht e dashur!

Ju vini nga vende tė ndryshme, qė kanė etni, kultura e gjuhė tė ndryshme, por ku bashkėsitė kishtare janė tė bashkuara nė tė njėjtėn fe nė Krishtin e ngjallur, trashėguar nga Apostujt. Mirėsevini.

Pėrshėndes secilin prej jush, ndėrsa falenderoj nga zemra pėr fjalėt e pėrzemėrta qė mė drejtoi, Kryeipeshkvin Stanislav Hoēevar, President i Konferencės suaj Ipeshkvnore Ndėrkombėtare tė Shenjtėrve Ēirili e Metodi, formuar nė dhjetor 2004 nga Parardhėsi im, Shėrbėtori i Zotit Gjon Pali II.

Presidenti juaj interpretoi ndjenjat e bashkimit qė ju lidhin me Pasardhėsin e Shėn Pjetrit: ju jam mirėnjohės. Kjo shtėpi ėshtė edhe juaja; nė tė mund tė eksperimentoni katolicitetin e Kishės sė Krishtit, qė e shtrin tendėn e vet deri nė kufijtė mė tė largėt tė tokės.

Nė pėrfundim tė vizitės suaj “ad Limina Apostulorum”, ju pėrsėris mirėnjohjen time tė sinqertė, tė cilėn ju kėrkoj qė t’ia pėrēoni edhe bashkėsive tuaja, mbėshtetjen e tė cilave me lutje e kėrkoj plot besim.

I siguroni tė gjithė – meshtarė, rregulltarė e rregulltare, fėmijė e tė rinj, tė moshuar e familje – se Papa u qėndron afėr dhe i kujton ēdo ditė nė lutjet e veta drejtuar Zotit. U kėrkoj tė gjithėve tė ngulin kėmbė nė rrugėn e bashkimit, nė hapjen e anasjelltė dhe nė frymėn e vėllazėrimit.

Vendet e ndryshme e kontekstet e ndryshme shoqėrore e fetare, nė tė cilat ndodhen besimtarėt tuaj, tė nderuar Vėllezėr, ndikojnė jo pak nė jetėn e tyre tė krishterė. Mendoj, pėr shembull, pėr martesėn ndėrmjet bashkėshortėve me besim apo fe tė ndryshme, e cila kėrkon nga ana juaj, tė dashur Barinj, njė kujdes tė veēantė shpirtėror dhe njė bashkėpunim mė harmonik edhe me Kishat e tjera tė krishtera.

Gjithashtu, mendoj pėr edukimin fetar tė brezave tė rinj, i cili duhet patjetėr tė parashikohet nė programet shkollore.

E si tė mos pėrmendim pastaj, atė aspekt themelor pėr jetėn kishtare, qė pėrbėhet nga formimi i meshtarėve dhe i rregulltarėve e nga shoqėrimi i tyre shpirtėror nė kontekstin shumėfetar pėr tė cilin folėm?

Di qė ekziston njė projekt pėr ngritjen e njė Seminari tė Madh nė Suboticė: inkurajoj me gjithė zemėr iniciativėn, pėr shėrbimin e mirė qė mund tė kryejė pėr disa dioqeza.

Duhen ndihmuar seminaristėt qė tė rriten me vetėdijen e qartė se presbiteri ėshtė “alter Christus”, i cili duhet tė kultivojė marrėdhėnie intime me Jezusin, nėse dėshiron tė realizojė plotėsisht misionin e tij e tė mos konsiderohet si njė “funksionar” i thjeshtė i njė organizate kishtare.

Meshtari ėshtė nė shėrbim tė plotė tė Kishės, organizėm i gjallė dhe shpirtėror, qė e merr energjinė jo nga komponente nacionaliste, etnike apo politike, por nga veprimi i Krishtit tė pranishėm nė ministrat e vet.

Nė fakt, Zoti e ka dashur Kishėn tė hapur pėr tė gjithė; Apostujt e kanė ngritur kėshtu qė nga hapat e para tė krishterimit dhe Martirėt e kanė dėshmuar me gjakun e tyre shenjtėrinė dhe “katolicitetin” e saj.

Nė vazhdėn e shekujve, Tradita e ka mbajtur tė pandryshuar karakterin e saj universal, ndėrsa pėrhapej duke hyrė nė kontakt me gjuhė, raca, kombe dhe kultura tė ndryshme. Ju mund ta shihni ēdo ditė kėtė bashkim tė Kishės nė shumėllojshmėri.

Vėllezėr tė dashur e tė nderuar, gjatė kėtyre ditėve, pata mundėsinė ta njoh mė mirė realitetin e Dioqezave tuaja, tė pėrbėra shpesh nga njė grigjė e vogėl e futur nė kontekste tė ndryshme shumėetnike, shumėkulturore e shumėfetare.

Prandaj misioni juaj nuk ėshtė i lehtė! Por me ndihmėn e Zotit, e me butėsinė e Shpirtit tė tij, i kėshilloni ata qė Ai vetė ia ka besuar kujdesit tuaj, tė mos lodhen sė qeni “tharm” ungjillor qė fermenton shoqėrinė. Nė kėtė mėnyrė, sėbashku, sipas kėshillės sė shėn Pietrit Apostull, do tė mund tė dėshmoni shpresėn qė ju frymėzon.

Do ta realizoni kėtė nė saj tė besnikėrisė sė vazhdueshme ndaj Krishtit, nė sajė tė njė praktike tė vazhdueshme sakramentore dhe nė sajė tė pėrkushtimit bujar apostolik.

Pėr kėtė qėllim, do tė jetė e nevojshme tė pėrfshihet ēdo anėtar i popullit tė Zotit, duke pėrdorur ēdo mjet nė dispozicion pėr formimin e krishterė, qė ndodhet nė idiomat e ndryshme tė popullsisė.

Njė vepėr e tillė e pėrbashkėt pastorale nuk mund tė mos sjellė edhe ndikim pozitiv nė fushėn civile. Nė fakt, ndėrgjegje tė pastra tė formuara sipas Ungjillit do tė shtyhen mė lehtė nė ndėrtimin e njė shoqėrie me pėrmasa njerėzore. Njė modernizėm i kuptuar keq priret sot tė vėrė nė dukje nė mėnyrė tė tepruar nevojat e individit nė dėm tė detyrave qė ēdo person ka ndaj Zotit e ndaj bashkėsisė qė i pėrket.

Pėr shembull, ėshtė e rėndėsishme tė vihet nė dukje koncepti i drejtė i pėrgjegjėsisė civile dhe publike, sepse pikėrisht nga ky vizion rrjedh impenjimi pėr respektimin e tė drejtave tė secilit dhe pėr integrimin bindės tė njė kulture me tė tjerat, duke mbrojtur sė bashku tė mirėn e pėrbashkėt.

Provania Hyjnore i ka vendosur popujt tuaj nė kontekstin e njė kontinenti evropian qė po ristrukturohet gjatė kėtyre viteve. Edhe Kishat tuaja ndihen pjesėmarrėse nė kėtė proces historik, duke e ditur se mund tė japin kontributin e tyre tė veēantė. Fatkeqėsisht, pengesat nuk mungojnė: mjetet e pakta nė dispozicion pėr shkak tė situatės ekonomike dhe numri i vogėl i forcave katolike mund t’ju shkurajojnė.

Nuk ėshtė e lehtė tė harrohet trashėgimia e rėndė e mbi 40 vjetėve tė monizmit, e cila ka shkaktuar sjellje shoqėrore qė nuk e kuptojnė lirinė dhe pėrgjegjėsinė personale, dhe njėkohėsisht, ėshtė e vėshtirė t’u rezistohet tundimeve tė materializmit perėndimor me rreziqet e relativizmit e liberalizmit etik, tė radikalizmit dhe tė fondamentalizmit politik.

Mos e humbni kurajon, por bashkoni forcat dhe vazhdoni me durim veprėn tuaj, tė sigurtė se njė ditė, me ndihmėn e Zotit, do tė vilni frytet qė Ai vetė do tė pjekė sipas planeve tė tij tė mistershme tė shpėtimit.

Nė kėtė ēast, dua tju siguroj se Papa ju qėndron afėr dhe ju inkurajon tė ecni pėrpara, me besim nė ndihmėn e Zotit, Bariut tė Mirė. Tė dashur Vėllezėr, qėndroni gjithnjė pranė besimtarėve tuaj: ata kanė nevojė pėr mėsues tė urtė, pėr barinj tė shenjtė, pėr udhėheqės tė sigurtė, tė cilėt me shembullin e tyre u tregojnė rrugėn e bashkimit tė plotė me Krishtin.

Qėndroni tė bashkuar, kujdesuni pėr thirrjet nė meshtari e nė jetėn e shuguruar; nxitini veprimtarėt pastoralė; kėshillojini laikėt tė marrin pėrsipėr pėrgjegjėsitė e tyre, nė fushėn civile dhe kishtare, sipas frymės sė Enciklikės “Gaudium et Spes”, qė tė jenė nė gjendje tė japin njė dėshmi tė qartė, me tė vėrtetė katolike.

Zoti ju ka vendosur nė kontakt tė ngushtė me vėllezėrit ortodoksė: si gjymtyrė tė tė njėjtit Korp, kėrkoni ēdo bashkėpunim tė mundshėm nė shėrbim tė Mbretėrisė sė vetme tė Hyjit.

Tė mos mungojė gatishmėria pėr tė bashkėpunuar edhe me besimet e tjera tė krishtera e me ēdo person vullnetmirė pėr tė promovuar ēdo gjė qė mund tė jetė e dobishme pėr pėrhapjen e vlerave ungjillore.

Vėllezėr tė dashur e tė nderuar, nė kėtė takim desha tė vė nė dukje disa aspekte tė jetės sė Bashkėsive tuaja, qė dolėn nė pah nga takimet tona individuale.

Duke ju pėrshėndetur, ju siguroj edhe njė herė dashurinė dhe lutjen time. Ndėrsa kėrkoj mbrojtjen e shėn Marisė, Mbretėreshės sė Apostujve, dhe tė Shenjtėrve Ēiril e Metod, Pajtorė tė Konferencės suaj Ipeshkvnore Ndėrkombėtare, u jap tė gjithėve Bekimin Apostolik, duke e shtrirė me gjithė qejf pėr tė gjithė besimtarėt qė i janė besuar kujdesit tuaj baritor.

http://storico.radiovaticana.org/alb...serb ise.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.2.2008, 21:34   2
allianz
 
Ky e shaka komunizmin duke fol si komunist 24-karatėsh...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.1.2009, 22:59   3
Citim:
Cėrvenkovski nė audiencė tek Papa Benedikti i 16

Vatikani konsideron se Maqedonia meriton tė jetė pjesė e integrimeve euroatlantike dhe tė zė vendin e vet nė Evropėn e bashkuar.

Kėtė mbėshtetje pėr Maqedoninė sot presidentit Branko Cėrvenkovski ia transmetoi Papa Benediktit 16 nė audiencėn e zhvilluar nė Vatikan.

Papa shpreson se ēėshtja rreth dallimeve pėr emrin me Greqinė do tė zgjidhet sė shpejti me ēka do t'i mundėsohet Maqedonisė tė zė vend nė Evropėn e bashkuar.

Cėrvenkovski sot pėrfundoi vizitėn zyrtare treditore ne Itali.

http://alsat-m.tv/lajme/vendi/10305.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.9.2009, 22:07   4
Citim:
Maqedonia e fton Papėn pėr vizitė

Ministri i Punėve tė Jashtme i Maqedonisė, Antonio Milloshoski sot nė Vatikan duhet ta dorėzojė ftesėn nga presidenti Gjorge Ivanov, dėrguar Papa Benediktit XVI-tė, pėr ta vizituar Maqedoninė gjatė vitit 2010.

Nė kuadėr tė vizitės sė Selisė sė Shenjtė, shefi i diplomacisė sė Maqedonisė do tė takohet me ministrin e Punėve tė Jashtme tė Vatikanit, Domenik Mamberti.

Nė takimin pritet tė bėhet fjalė pėr mėnyrat e thellimit dhe avancimit tė marrėdhėnieve bilateral dhe bashkėpunimin mes tė dyja vendeve nė sferat me interest ė ndėrsjellė. /makfaks/

http://alsat-m.tv/index.php/lajme/vendi/18791.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.11.2009, 11:48   5
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Tadiē: Vatikani mbėshtet Serbinė

Vatikan, 14 nėntor – Vatikani e mbėshtet Serbinė nė procesin e integrimeve evropiane dhe ruajtjes sė sovranitetit dhe integritetit tė saj territorial nė Kosovė e Metohi, ka deklaruar tė shtunėn para gazetarėve presidenti i Serbisė, Boris Tadiē, pas bisedės sė zhvilluar me papa Benediktin XVI nė Vatikan.

“E kam falėnderuar papa Benediktin XVI pėr mbėshtetjen parimore tė Vatikanit dhe tė tij personalisht dhe kam theksuar edhe njė herė rėndėsinė e Kosovės, si burim tė shtetėsisė dhe kulturės sonė”, ka thėnė Tadiē.

Sipas tij, ai “ėshtė pajtuar me Papėn se Kosova e Metohia ėshtė hapėsirė nė tė cilėn janė ndėrtuar pėrmendore qė definojnė identitetin e krishterė tė popullit serb”, transmeton agjencia serbe FoNET.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,20,2866
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.11.2009, 21:43   6
Citim:
Samiti i FAO-s, Topi takon Atin e Shenjtė, Papa Benediktin XVI

Presidenti i Republikės, Bamir Topi, i shoqėruar nga Zonja e Parė, Teuta Topi, u takua dje paradite me Atin e Shenjtė, Papa Benediktin XVI nė kuadėr tė Samitit Botėror tė Organizatės sė Ushqimit dhe Bujqėsisė sė OKB-sė, (FAO).

Kreu i shtetit shqiptar vlerėsoi marrėdhėniet shumė tė mira historike tė Shqipėrisė me Selinė e Shenjtė, e falėnderoi Atin e Shenjtė pėr ndihmesėn e ēmuar dhe rolin qė Vatikani dhe kisha katolike kanė luajtur pėr ringjalljen shpirtėrore dhe fetare tė besimtarėve shqiptarė dhe tė parimeve e vlerave tė shenjta.

Ati i Shenjtė vuri nė pah lidhjet e vjetra historike e kulturore tė Shqipėrisė me familjen evropiane, si dhe shprehu mbėshtetjen e tij tė plotė pėr pėrmbushjen e aspiratės sė popullit shqiptar pėr t’u bėrė pjesė edhe zyrtarisht, pėrveē se gjeografikisht, e Evropės sė Bashkuar.

Nė emėr edhe tė mbarė popullit shqiptar, Presidenti Topi e ftoi Atin e Shenjtė, Papėn Benedikt XVI qė tė vizitojė vendin tonė, ftesė e cila u mirėprit me shumė kėnaqėsi nga Shenjtėria e Tij dhe kjo vizitė mbetet pėr t’u realizuar nė njė kohė tė pėrshtatshme.

Presidenti Topi u takua dhe u pėrshėndet ngrohtėsisht edhe me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Ban Ki-moon, me Drejtorin e Pėrgjithshėm tė FAO-s, Jacques Diouf, me Presidenti slloven, Tyrk, atė brazilian, Lula si dhe me kryetarė tė tjerė shtetesh e qeverish, tė cilėt pėrfaqėsojnė vendet e tyre nė kėtė samit tė rėndėsishėm botėror pėr “Sigurinė e Ushqimit”.

http://standard-al.com/tekst.php?idt=23734
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.12.2009, 23:35   7
Citim:
Papa takohet sot pėr tė parėn herė me Medvedevin

Vatikan, 3 dhjetor Presidenti rus, Dmitri Medvedev, sot pėr tė parėn herė takohet me Papa Benediktin e 16 tė.

Takimi i Papės me Medvedevin po bėhet nė njė periudhė tė pėrmirėsimit tė raporteve tė Kishės Ortodokse Ruse dhe Vatikanit.

Marrėdhėniet ndėrmjet tyre ishin tė tensionuara pėr shekuj, ndėrsa nė dekadat e fundit ishin pėrkeqėsuar edhe mė tepėr pėr shkak tė akuzave tė Kishės Ortodokse Ruse se katolikėt po pėrpiqeshin t'i largonin besimtarėt nga Kisha Ruse.

http://www.kosova.com/artikulli/57962

Citim:
Kryepiskopi Anastas, bisedime me Papa Benediktin XVI

Takimi i parė zyrtar historik

Sot Kryepiskopi i Tiranės dhe i gjithė Shqipėrisė, Fortlumturia e Tij Anastasi, do tė zhvillojė njė vizitė zyrtare nė Vatikan, me ftesė nga Papa Benedikti XVI. Nesėr do tė bėhet takimi i parė zyrtar historik i Kryepiskopit Anastas me Papėn Benedikti XVI.

Ndėrsa nė datėn 9 dhjetor, Kryepiskopit, prof. sr. Anastasit, do t‘i dorėzohet nė Napoli titulli "Doktor Honoris Causa" nė Teologji, pėr kontributin e gjatė dhe intensiv shkencor, misionar dhe baritor, nga Universiteti Pontifikal i Italisė Meridionale.

Gjithashtu, Fortlumturia e Tij ėshtė ftuar nga Kryekancelari i kėtij fakulteti, Arqipeshkvi i Napolit, Kardinal Kreshenzio Sepe, qė tė mbajė fjalėn kryesore Lectio Magistralis tė hapjes zyrtare tė vitit tė ri akademik, nė Aula Magna tė seksionit "San Tomaso".

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=76837
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.12.2009, 21:52   8
Citim:
Kisha Ruse pėrshėndet pėrmirėsimin e marrėdhėnieve me Vatikanin

Moskė, 4 dhjetor – Kisha Ortodokse Ruse pėrshėndeti sot vendimin shtetėror pėr tė ngritur nivelin e marrėdhėnieve diplomatike me Vatikanin, duke vlerėsuar se kjo do tė mundėsojė bashkėpunim efikas tė shtetit e tė kishave tė krishtera, nė mbrojtje tė normave etike nė botė, raporton agjencia Itar-Tas.

Nėnkryetari i Departmentit pėr Lidhje tė Jashtme tė Kishės, patriarku hieromonik Filip Rjabih, i deklaroi kėsaj agjencie qė “janė pjekur kushtet” pėr tė rritur statusin e marrėdhėnieve dypalėshe nė nivelin e ambasadorėve me Selinė e Shenjtė si shtet dhe se fjala ėshtė pėr marrėdhėnie politike.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,4494&sqr=vatikani
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.12.2009, 21:39   9
Citim:
Berisha nė takim te Papa Bendikti XVI

Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha u prit nė njė audiencė tė veēantė nga shenjtėria e tij, Papa Bendikti XVI, nė Vatikan, sė bashku me zonjėn e tij Liri Berisha dhe delegacionin qė e shoqėronte.

Nė takim, Berisha i shprehu mirėnjohjen e thellė Papės, pėr mbėshtetjen e madhe qė Selia e Shenjtė i ka dhėnė konsolidimit tė demokracisė shqiptare, zhvillimit ekonomik dhe kulturor tė vendit, qė nė fillimet e demokracisė e deri mė sot.

Gjithashtu Berisha i dorėzoi Papa Benedikti XVI ftesėn zyrtare pėr tė vizituar Shqipėrinė vitin e ardhshėm, vit qė pėrkon me 100-vjetorin e lindjes tė shqiptares tė madhe Nėnė Tereza.

Papa Bendikti XVI u shpreh se Selia e Shenjtė do tė mbėshtesė plotėsisht integrimin e Shqipėrisė nė BE dhe zhvillimin e gjithanshėm tė vendit.

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=4738

Citim:
Berisha takim me Papa Benediktin e XVI nė Vatikan

Zyra e shtypit e Vatikanit tha se gjatė bisedimeve tė pėrzemėrta, u shkėmbyen mendime pėr zhvillime tė ndryshme tė situatės ndėrkombėtare, duke e pėrqendruar vėmendjen kryesisht nė zonėn e Ballkanit Perėndimor.

Ne njoftim thuhet se “tė dy palėt shprehėn kėnaqėsinė pėr marrėdhėniet e mira ndėrmjet Shtetit e Kishės, duke pasur parasysh ndihmesėn e ēmuar shpirtėrore e humanitare qė jep Kisha katolike nė tė gjitha fushat e jetės shoqėrore shqiptare , per bashkėpunim e bashkėjetesėn paqėsore “.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-vendi/...e-vatikan.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.12.2009, 11:33   10
Citim:
Nė audiencė te Papa, kryeministri i Malit tė Zi, Xhukanoviē

(14.12.2009 RV)Sot paradite, Papa Benedikti XVI priti nė audiencė kryeministrin e Malit tė Zi, Milo Xhukanoviē.

“Gjatė takimit tė pėrzemėrt – informon nota e Sallės sė Shtypit tė Vatikanit – pati njė shkėmbim tė frytshėm opinioni mbi temat e aktualitetit ndėrkombėtar, mbi situatėn nė rajon dhe mbi sfidat kryesore qė e presin. Nė vazhdim, u vu nė dukje kontributi pozitiv qė ka sjellė pakica e rėndėsishme katolike nė shoqėrinė malazeze. Nė fund – shton komunikata – u fol pėr disa tema aktuale, nė veēanti pėr impenjimin e qeverisė nė nxitjen e paqes dhe tė ekuilibrit ndėrmjet popullsive e feve tė pranishme nė vend”.

Pas audiencės me Benediktin XVI, kryeministri i Malit tė Zi pati biseda me sekretarin e Shtetit tė Vatikanit, kardinalin Tarēizio Bertone dhe me sekretarin pėr Marrėdhėniet me Shtetet, kryeipeshkvin Dominik Mambertģ.

http://www.radiovaticana.org/alb/Articolo.asp?c=342098
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.12.2009, 12:21   11
reparti kimik
 
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	kope.jpg
Shikimet:	183
Madhėsia:	60,9 KB
NNJ:	2202
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.5.2010, 20:19   12
Citim:
Papa Benedikti i XVI mbron emrin e Maqedonisė

Ēdokush ka tė drejtė tė shfrytėzojė emrin e tij. Kėshtu ėshtė shprehur Benedikti i 16 nė audiencėn e sotme tė pritjes sė kryetarit tė parlamentit Trajko Veljanovski nė Vatikan. Ai shpreson nė zgjidhjen e problemit shumė-vjeēar mes Maqedonisė dhe Greqisė.

Ndėrkaq Veljanovski pėrsėriti ftesėn pėr njė vizitė tė Papės nė Maqedoni. Maqedonia mban llogari pėr dialogun dhe tolerancėn ndėrfetare si njė nga ēėshtjet e rėndėsishme nė gjithė botėn, ėshtė shprehur mė tej Veljanovski.

"…Qė nė fillim nga ana e tij, ai tha se shpreson se do tė zgjidhet ēėshtja e emrit dhe porosia e tij ishte se ēdokush ka te drejte tė shfrytėzoj emrin personal. Pėr mua ishte kėnaqėsi qė Papa iu dėrgoi njė porosi tė tillė tė qartė atyre qė kemi kontestin, fqinjit jugor", deklaroi Trajko Veljanovski, kryetar i Parlamentit.

Kryetari Trajko Veljanovsi, i cili kryeson delegacionin e Maqedonisė, ėshtė takuar edhe me sekretarin shtetėror tė selisė sė shenjtė, kardinalin Tarcisio Bertone. Ky i fundit shprehu kėnaqėsinė nga konferenca ndėrfetare qė u organizua kohė mė parė nė Ohėr.

Veljanovski i dhuroi Papės Bendedikti i 16-tė, kopje nga ikona e Shėn Marisė, ndėrsa Velajnovsi pranoi njė stilolaps, me tė cilėn siē u shpreh Papa, do tė firmosė ligjet.

Audienca te Papa Benedikti i 16-tė nė Vatikan, e delegacionit tė Maqedonisė e kryesuar kėtė vit nga kryetari i Parlamentit, Trajko Veljanovski, ka shėnuar fillimin e vizitės zyrtare nė Itali.

Kjo vizitė realizohet me rastin e shėnimit tė 24 majit, ditės sė iluministėve sllavė, Shėn Qirili dhe Metodi. Tė hėnėn tradicionalisht do tė mbahet nderimi nė varrin e Shėn Qirilit, nė bazilikėn San Klementi.

http://alsat-m.tv/lajme/vendi/40599.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.5.2010, 00:11   13
puntori
anėtar/e
 
puntori
 
Anėtarėsuar: 4.2009
Citim:
Meshtari ėshtė nė shėrbim tė plotė tė Kishės, organizėm i gjallė dhe shpirtėror, qė e merr energjinė jo nga komponente nacionaliste, etnike apo politike, por nga veprimi i Krishtit tė pranishėm nė ministrat e vet.
Edhe komunisti, ėshtė nė shėrbim tė plotė tė diktaturės sė proletarit, organizėm i gjallė e revolucionar, gjithmonė nė kalitje, qė nuk e e merr energjinė nga komponente nacionaliste, etnike apo politike, por nga veprimi i Enverit tė pranishėm nė ministrat e vet.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.6.2011, 23:28   14
Citim:
Ministri i Jashtėm i Vatikanit, vizitė nė Shqipėri

Tiranė, 27 qershor 2011 - Ministri i Punėve tė Jashtme tė Vatikanit, Arkipeshkvi Domenik Fransua Mambreti e ka nisur vizitėn nė Shqiperi me njė takim me homologun e tij shqiptar Edmond Haxhinasto.

Gjatė njė konference pėr shtyp Haxhinasto dhe Mambreti kanė vlerėsuar marrėdhėniet mes Selisė sė Shenjte dhe Shqiperisė. Ministri Haxhinasto tha se ėshtė biseduar pėr vazhdimin e projekteve tė pėrbashketa nė fushen e shėndetesisė dhe nė veēanti per studimin e arkivave te pasura qe ndodhen ne Vatikan.

Sipas zotit Haxhinasto pjesė e bisedimeve ishte edhe kerkesa e pasjes mundėsi qė dioqezat nė Shqiperi tė drejtohen nga ipeshkvė shqiptarė pėrfshi edhe atė tė dėrgimit tė njė kardinali shqiptar ne Vatikan.

http://www.kosova.com/artikulli/72925

Citim:
Topi pret Ministrin e Jashtėm tė Shtetit tė Vatikanit

Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė, Prof. Dr. Bamir Topi priti sot nė njė takim tė veēantė nė Presidencė, Ministrin e Jashtėm tė Shtetit tė Vatikanit, Kryepeshkopin Dominik Fransua Mamberti. Nė takim ishin tė pranishėm edhe Ambasadorėt e Jashtėzkonshėm dhe Fuqiplotė nė dy vendet respektive.

Pasi i uroi Arqipeshkvit Mamberti mirėseardhjen nė vendin tonė, nė 20-vjetorin e rivendosjes sė marrėdhėnieve diplomatike me Selinė e Shenjtė, Presidenti Topi vlerėsoi marrėdhėniet shumė tė mira tė Shqipėrisė me Shtetin e Vatikanit, si dhe shprehu mirėnjohjen pėr rolin e rėndėsishėm e tė vazhdueshėm tė Selisė sė Shenjtė nė konsolidimin e demokracisė e tė institucioneve shqiptare si dhe bashkėjetesės e harmonisė fetare nė vendin tonė.

Kreu i Shtetit shqiptar, pasi bėri njė pasqyrė tė shkurtėr tė zhvillimeve aktuale nė vend, u ndal veēanėrisht nė rolin dhe kontributin e rėndėsishėm qė institucionet fetare shqiptare, dhe nė veēanti ato katolike, vazhdojnė tė japin, jo vetėm pėr tė ruajtur pasurinė dhe vlerat shpirtėrore nė Shqipėri, por dhe pėr tė konsoliduar mė tej identitetin, traditėn dhe pasuritė historike, kulturore e kombėtare tė pėrfaqėsuara mė sė miri nė mėnyrė shembullore nga Nėnė Tereza me jetėn dhe veprėn e saj.

Ndėrsa Ministri i Jashtėm i Shtetit tė Vatikanit, Arqipeshkv Dominik Mamberti, pasi falenderoi Presidentin Topi pėr pritjen e ngrohtė e miqėsore, u shpreh se Shqipėria, me vlerat e saj tė mėdha tė bashkėjetesės shekullore fetare ėshtė shembulli mė i mirė i shprehjes sė harmonisė njerėzore, jo vetėm pėr vendet e Ballkanit e tė Evropės, por dhe mė gjerė. Arqipeshkv Mamberti theksoi gjithashtu se Selia e Shenjtė do tė vazhdojė tė mbėshtesė plotėsisht Shqipėrinė nė aspiratėn e saj integruese, duke theksuar se tė gjitha vendet e Ballkanit Perėndimor duhet tė bėjnė pjesė sa mė shpejt nė gjirin e familjes sė madhe evropiane.

Nė pėrfundim tė takimit, Presidenti Topi i pėrcolli pėrshėndetjet mė tė mira Atit tė Shenjtė, Papa Benediktit XVI duke ripėrsėritur ftesėn pėr njė vizitė zyrtare nė Shqipėri.

http://www.botasot.info/def.php?category=6&id=125330

Citim:
Berisha shprehu dėshirėn qė Papa tė vizitojė Shqipėrinė

Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha takoi sot nė Tiranė, Dominique Franēois Joseph Mamberti, Sekretar pėr Marrėdhėniet me shtetet nė Vatikan.

Berisha e vlerėsoi vizitėn e Imzot Mamberti, e cila pėrkon me 20 vjetorin e marrėdhėnieve diplomatike midis Shqipėrisė dhe Selisė sė Shenjtė, si njė kontribut me rėndėsi pėr kėto marrėdhėnie.

Pasi i uroi pėrzemėrsisht mirėseardhjen Imzot Mambertit, Kryeministri Berisha vlerėsoi lart kontributin e Vatikanit nė rilindjen e Kishės Katolike nė Shqipėri dhe besimit fetar nė pėrgjithėsi si dhe mbėshtetjen qė Vatikani i ka dhėnė Shqipėrisė dhe popullit shqiptar gjatė 20 viteve tė transformimit demokratik dhe integrimit nė Evropė. Nė mėnyrė tė veēantė ai ēmoi kontributin nė fushėn e edukimit dhe shėndetėsisė. Kryeministri Berisha konsideroi vizitėn e Papės Gjon Pali II, si pikėn kulmore tė marrėdhėnieve midis Shqipėrisė dhe Vatikanit dhe shprehu gatishmėrinė maksimale pėr forcimin e mėtejshėm tė marrėdhėnieve shumė tė mira midis dy shteteve.

Kryeministri Berisha theksoi se Shqipėria jep njė shembull tė marrėdhėnieve ndėr fetare dhe ēmoi se roli i Kishės Katolike nė kuadėr tė kėtyre marrėdhėnieve ėshtė e njė rėndėsie themelore. Pasi e njohu Imzot Mambertin me miratimin e ligjit qė siguron mbėshtetje financiare buxhetore pėr komunitetet fetare, kryeministri u shpreh se nėpėrmjet institucioneve kompetente shteti shqiptar do tė kontribuojė nė mirėmbajtjen e objekteve tė kultit qė pėrbėjnė trashėgimi kulturore pėr vendin.

Pasi e falėnderoi kryeministrin Sali Berisha pėr pritjen, Imzot Mamberti i pėrcolli atij pėrshėndetjet e Papės Benedikti XVI dhe gjithashtu shprehu kėnaqėsinė dhe vlerėsimin pėr marrėdhėniet shumė tė mira midis dy shteteve.

“Nė 20 vitet e shkuara kemi patur shumė momente tė pėrbashkėta pėr t'i forcuar kėto marrėdhėnie dhe nė kėtė 20 vjetor kemi mundėsinė qė tė celebrojmė suksesin e tyre”, u shpreh ai.

Imzot Mamberti vlerėsoi se aktiviteti i Kishės Katolike nė Shqipėri ka kontribuar jo vetėm pėr komunitetin katolik, por dhe tė tė gjitha komuniteteve fetare nė vend. Ai ēmoi se dialogu dhe bashkėpunimi midis komuniteteve ka njė rėndėsi jetike pėr tė gjithė rajonin si njė pjesė e pandarė e Evropės.

Sekretari pėr marrėdhėniet me shtetet nė Vatikan, Imzot Mamberti vlerėsoi se procesi i integrimit evropian ėshtė njė zgjidhje sė pari pėr stabilitetin nė rajonin e Ballkanit dhe se promovimi i paqes, stabilitetit dhe marrėdhėnieve tė mira midis komuniteteve ėshtė nė tė mirėn e tė gjithė vendeve tė rajonit por edhe tė BE.

Kryeministri Berisha gjithashtu e njohu Imzot Mambertin me reformat transformuese qė qeveria shqiptare po ndėrmerr nė kuadėr tė integrimit tė vendit nė BE dhe tė demokratizimit, modernizimit dhe pėrmirėsimit tė jetės nė vend. Ai vlerėsoi takimin me Papėn Benedikti XVI gjatė ceremonisė sė lumturimit tė Papės Gjon Pali II dhe shprehu dėshirėn qė Papa tė vizitojė Shqipėrinė nė tė ardhmen. Kryeministri falenderoi Imzot Mambertin pėr rolin qė Vatikani ka luajtur nė pėrmirėsimin dhe stabilizimin e situatės nė Kosovė. Kryeministri theksoi se shteti i Kosovės po forcohet dita ditės si nė planin e brendshėm dhe nė atė ndėrkombėtar.

http://www.botasot.info/def.php?category=6&id=125331
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 03:45.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.