Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 6.2.2010, 18:53   1

Shkrim i cituar Greqi-Shqipėri: 15 500 maune kontrabandė / 4 vjet


Citim:
Skandali Greqi - Shqipėri, 15 mijė maune kontrabandė

ATHINĖ - Hetimet e Policisė sė Athinės kanė zbuluar njė skemė gjigante korrupsioni nė doganat greko-shqiptare. Pėr njė periudhė 4-vjeēare kanė kaluar nga pikat kufitare tė Kapshticės dhe Kakavijės tė paktėn 15 500 maune kontrabandė.

Verifikimet e nisura nga seksioni special i Ministrisė sė Brendshme tė Greqisė ka ēuar nė hetim 10 punonjės doganorė, tė cilėt kishin arritur tė grumbullonin shuma tė mėdha parash pėrmes skemės sė ryshfetit.

Burimet zyrtare kanė rrėfyer pėr agjencinė shtetėrore greke “ANA” tė gjithė skemėn e mega-korrupsionit qė bėhej nė dy pikat doganore qė shėrbejnė pėr qarkullimin e mallrave dhe mjeteve mes dy vendeve. Nga tė dhėnat e para flitet pėr 5 doganierė tė vėnė nė hetim nė pikėn e Kakavijės dhe 5 tė tjerė nė pikėn qė ndodhet nė Janinė.

Pėr mė shumė se katėr vjet, disa doganierė grekė kanė bėrė sasi tė konsiderueshme parash, duke favorizuar kontrabandimin e mallrave dhe mjeteve qė hynin nė Shqipėri.

Agjencia shtetėrore “ANA” bėri tė ditur dje se Departamenti i Ēėshtjeve tė Brendshme nė Policinė greke ka zbuluar njė skandal tė madh, i cili pėrfundoi me ndalimin e 10 punonjėsve tė doganave nė Kakavijė dhe Mertzani, nė prefekturėn e Janinės, e njėjtė me doganėn e Kapshticės. Hetimet pėr zbulimin e abuzimeve financiare tė punonjėsve tė doganave nė vendin fqinj nisėn rreth 1 vit mė parė. Ata kanė favorizuar kontrabandimin e mallrave dhe mjeteve qė hynin nė Shqipėri.

Agjencia shtetėrore “ANA” bėri tė ditur dje 10 oficerėt e doganave janė akuzuar pėr formimin e njė rrjeti qė ka modifikuar dokumentet doganore, duke lejuar mijėra kamionėve pėr tė kaluar kufirin greko-shqiptar, nė kėmbim tė ryshfetit. Pesė punonjės nė Kakavijė dhe katėr nė doganėn e Janinės, pėrfshirė edhe njė oficer doganor, janė vėnė nė ndjekje prej disa javėsh.

Sipas tė dhėnave tė ANA-s, nga datat 27 shtator 2008 dhe deri mė 13 janar 2010 doganierėt kanė lejuar 11 814 kamionė tė kalojnė ilegalisht kufirin nė Kapshticės dhe 4780 kamionė tė tjerė nė pikėn kufitare tė Kakavijės.

Sipas saj, hetimet kanė nisur qė nga janari 2006 deri nė vitin 2010. Agjencia “ANA” thotė sė shuma e tė ardhurave tė humbura nga shteti besohet tė jetė e madhe. Paratė e marra nga rrjeti ishte sipas vlerės sė mallrave qė transportohen dhe janė depozituara nė njė llogari tė pėrbashkėt, pėr t'u ndarė mė vonė nga doganierėt.

Tė dhėnat e publikuara nė Greqi, pa dyshim qė pėrballen me njė realitet tjetėr nė vendin tonė, ku rastet e vėnies nėn hetim tė doganierėve apo sekuestrimet e mjeteve pėr kontrabandė janė tė rralla. Madje ato numėrohen me gishtat e dorės.

Rasti mė i fundit ishte hetimi pėr dy doganierė nė Kakavijė, ku njėri prej tyre pėrfundoi nė qeli pas dhėnies sė masės sė sigurisė nga Gjykata e Gjirokastrės. Shifrat qė pėrmendin autoritetet greke, pėr rreth 15 500 maune kontrabandė, pėrbėjnė humbje tė madhe financiare jo vetėm pėr Greqinė, por edhe pėr Shqipėrinė.

Por, hetimi i kėtij rrjeti kontrabandimi mallrash dhe vėnia para Drejtėsisė e 10 doganierėve grekė nga autoritetet e vendit fqinj, vė para pėrgjegjėsisė edhe autoritetet shqiptare, tė cilat, deri mė tani vetėm kanė heshtur ose arrestuar ndonjė doganier tė vockėl pėr lejimin e ca paketave cigare kontrabandė nė kufi; apo nė raste tepėr tė rralla, bllokimin e ndonjė mauneje.

Tė dhėnat zyrtare tė Ministrisė sė Financave flasin pėr njė ulje tė ndjeshme tė tė ardhurave nga Doganat gjatė vitit 2009. Sipas tyre, autoritetet doganore nuk kanė realizuar planin e parashikuar, duke krijuar njė gropė tė madhe financiare nė buxhetin e shtetit.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=24000
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.2.2010, 18:54   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Prandaj territori gėlon nga mallra greke e serbe. Kontrabandė nė Gjinokastėr, kontrabandė nė Mitrovicė. Partitė kanė fushata shumėngjyrėshe zgjedhore, prodhuesi vendas nuk shet dot as nė qarkun e vet. Kėshtu qė nga financohen politikanėt?
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:04.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.