Kthehu   Kreu > D1 > 1757-2012: Shtetet Shqiptare
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 9.3.2010, 06:23   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar 1584-2010: Historiku i gjuhės shqipe nė shkolla


Citim:
Gjuha shqipe nė traditėn e historisė sė shkollave
Prof. Dr. Avzi Mustafa

Hulumtimi dhe studimi i gjuhės, arsimit dhe shkollimit tė shqiptarėve gjatė shekujve ėshtė njė ēėshtje kulturore-historike e pedagogjike mė rėndėsi tė veēantė. Edhe pse sot disponojmė me disa botime, gjithė materiali ekzistues lidhur me ndriēimin e plotė tė historikut tė shkollės shqipe ende nuk ėshtė vjelė nė tėrėsi.

Kur bėhet fjalė pėr dėshmitė pėr pėrdorimin e gjuhės shqipe, gjithsesi duhet tė ndalemi nė dėshminė e klerikut francez Gulielm Ade, qė nė veprėn e tij tė botuar mė 1332, pėrkatėsisht nė librin I, pjesa e 8-tė, ai shkruan: “Shqiptarėt kanė njė gjuhė krejt tjetėr dhe tė ndryshme nga latinishtja; megjithatė kanė alfabetin latin nė pėrdorimin dhe nė tėrė librat e tyre”.

Kjo e dhėnė, si dhe shumė tė tjera, flasin lidhur me qėndrueshmėrinė e popullit tonė kundruall ndikimeve tė huaja feudale. Mjedisi shqiptar nė zonat e thella bėri pėrpjekje qė t’i ruajė zakonet dhe traditat e kanuneve tė maleve, mbi tė gjitha gjuhėn shqipe, gjė qė flet se ndikimet e huaja nuk i pranonte me lehtėsi.

Si nė Evropė, ashtu edhe nė Ballkan, nė komunitetin shoqėror feudal arsimi zhvillohej nė gjuhėn latine nė perėndim tė Ballkanit dhe nė lindje nė gjuhėn greke, por pa ndonjė ndikim kulturor mbi shqiptarėt nga gjuha kishtare sllave

Ne shekullin e XVI i kemi pėrpjekjet e para qė gjuha kombėtare t’ua zėrė vendin gjuhėve kishtare. Edhe pėrkundėr asaj se mėsimi zhvillohej nė gjuhė tė huaj, gjuha shqipe mėsohej si lėndė mėsimore.


Gjuha shqipe nė shkollėn e Karadakut tė Shkupit

Nė bazė tė njė raporti tė shkruar nga Aleksandėr Komulloviēi nė vitin 1584, shihet se aty kėrkohet hapja e njė shkolle shqipe nė formėn “in forma di colegio “ (nė formė kolegji) nė territorin e famullisė katolike tė Karadakut tė Shkupit (Montenegro di Skopia.

Pak mė vonė njė shkollė nė gjuhėn shqipe kėrkohej tė hapet edhe nė famullinė e Letnicės nė fshatin Ceravajka nė verilindje tė Stubllės. Hapja e kėtyre shkollave nė Karadakun e Shkupit nga arsimdashėsit arsyetohet nga fakti se “aty nuk banojnė dhe nuk vijnė turqit”.

Edhe pėrkundėr kushteve tė vėshtira tė mėsimit tė shqipes, ata kishin gjetur formėn adekuate, tė ashtuquajtur “modus vivendi”, qė nėnkuptonte mėsimin e gjuhės amtare nėn kulmin e tempujve fetarė, sepse pranė kėtyre institucioneve qėndronte arsyetimi para pushtetit, me pretekst se kėta u mėsojnė fenė.


Kėtė e shohim nga raportet e argjipeshkvisė dhe meshtarėve dėrguar Kongregacionit “De Propaganda Fide” nė Romė. Kėso shkollash ekzistonin edhe nėpėr vendet e ndryshme shqiptare, por nė mungesė tė dėshmive ose tė ndonjė raporti konkret, ato mbeten tė harruara.


Mėsimi i gjuhės shqipe nė shkollėn e Kurbinit (1632), Pėdhanės (1638), Troshanit (1639) dhe nė Velje tė Mirditės (1692)

Nė vazhdėn e kėtyre pėrpjekjeve nga njėra anė, kurse nga ana tjetėr duke qėndruar pėrballė cenimit tė interesave fetare tė tė tria feve, qė e zbatonin politikėn e verbėr tė institucioneve prej tė cilave vareshin, si rezultat vijoi hapja e shkollave shqipe.

Kėshtu nė vitin 1632 nė Kurbin tė Krujės, gjashtė vite mė vonė nė Pėdhanė (1638) afėr lumit Mat dhe njė vit mė vonė, mė 1639, nė Blinisht, u hapėn shkollat e rangut fillor tė drejtuar nga klerikė shqiptarė, ku mėsimet zhvilloheshin nė gjuhėn shqipe.

Nė bazė tė raporteve qė i dėrgoheshin Propagandės Fide nė Romė, arsyetimi i kėtyre priftėrinjve ishte se nxėnėsit shqiptarė nuk mund ta mėsojnė gjuhėn latine ose greke, sepse ata e flasin gjuhėn e tyre shqipe.

“Qė tė mund t’i pėrgatisim pėr studime tė mėtejshme, jemi tė detyruar qė mėsimin t’ua shpjegojmė nė gjuhėn amtare”. Shkolla e Troshanit afėr Blinishtit mbijetoi deri nė vitin 1648, kur organet arsimore turke nė kėtė vit e mbyllėn, duke e akuzuar pėr propagandė antifetare islame.


Mėsimi i gjuhės shqipe nė “gymnasium” tė Blinishtit (Zadrimės) mė 1639

Krahas kėtyre shkollave qė i takonin rangut tė shkollave fillore, banorėt e Blinishit shtruan edhe kėrkesėn pėr hapjen e njė shkolle tė rangut tė shkollės sė mesme, tė quajtur “gimnasium”, ku gjuha shqipe do tė jetė nė krye tė lėndėve mėsimore.

Nė kėto shkolla si tekste shkollore u pėrdorėn tekstet e autorėve shqiptarė, si gramatikat, fjalorėt, si dhe veprat e Pjetėr Budit, Frano Bardhit, Pjetėr Mazrekut, Andrea Bogdanit etj.

Edhe himarjotėt kah vitet 1630-1642 iu drejtuan mbretit tė Napolit qė t’u lejojė njė shkollė nė gjuhėn e tyre amtare. Pėr kėtė shkollė, sipas dėshmive tė pėrfaqėsuesit tė Napolit, thuhet se shkolla u organizua me ndihmėn e nxėnėsit tė tij Dhimitri, i cili thotė se “se shqipen e dinte ne mėnyrė elegante”.

Pėrdorimin e gjuhės shqipe e shohim mė vonė, aty kah shek. XVII, edhe nė shkollat turke nė “Kompleksin arsimor e kulturor tė Bushatlinjve”.


Gjuha shqipe si kėrkesė e tėrė sistemit arsimor

Pėr hapjen e shkollave nė gjuhėn amtare aty kah vitet 1840 mund ta pėrmendim Shqipėrinė e Veriut, ku u krijuan disa qendra mėsimore me mėsues vendas, si Gegė Kodheli, Gjon Shkrumi, Jak Kraja e Filip Shkodrani. Ky i fundit e hapi shkollėn nė shtėpinė e Kolė Kamsit.

Megjithatė s’duhet harruar edhe kontributin e madh nė historinė e arsimit shqip qė dhanė arbėreshėt e Italisė. Nė vitin 1732 u hap kolegji i Shėn Benedhitit, ndėrsa mė vonė edhe i Shėn Adrianit.

Nė vitin 1849, me kėrkesėn e tė madhit De Radė, u lejua mėsimi i gjuhės shqipe. Ai iu drejtua me njė thirrje Evropės qė tė ketė mirėsinė e ta ruajnė popullin shqiptar dhe gjuhėn shqipe si njė eksponat tė lashtėsisė evropiane.

Kjo shkollė qė udhėhiqej nga Jeronim De Rada u mbyll nė vitin 1852 me dekret mbretėror. Gjithashtu duhet tė pėrmendet edhe shkolla e Janjevės.

Nė Gjysmėn e parė tė shekullit XIX edhe te arbėreshėt e Greqisė pati njė lėvizje kulturore-arsimore. U shquan sidomos Anastas Kullurioti dhe Panjot Kupiotari, por edhe shumė tė tjerė.


Gjuha shqipe e shkollės sė parė nė Korēė (1887)

Ajo lindi si njė shkollė me karakter popullor e pėrbashkėt pėr fėmijėt e tė gjitha besimeve dhe shtresave shoqėrore, pėr djem e vajza, pa dallim feje.

I tėrė mėsimi nė tė zhvillohej nė gjuhėn shqipe, shkruhej me alfabet origjinal shqip dhe me tekste nė gjuhėn shqipe tė pėrgatitura nga autorė shqiptarė, me mėsues shqiptarė dhe me leje nga sulltanati.

Kjo ėshtė ajo qė e bėn kėtė shkollė tė jetė mėsonjėtorja e parė shqipe. Nga kjo shkollė gjuha shqipe fillon tė jetė gjuhė arsimore.


Gjuha shqipe gjatė Luftės sė Parė Botėrore

Shqipėria gjatė Luftės sė Parė Botėrore u nda dhe u copėtua. Pjesa mė e madhe ngeli jashtė kufijve politik tė saj. Atėbotė gjuha shqipe mėsohej vetėm nė Shqipėri, kurse nė tokat e pushtuara flitej vetėm nė shtėpi.

I tėrė edukimi dhe arsimi nė vendet e pushtuara ishte nė drejtim tė edukimit dhe arsimit fetar. Kjo shihej edhe nga mėsimi i fesė, qė kishte 4 orė nė javė, po aq sa kishte edhe gjuha nė tė cilėn zhvillohej mėsimi (greqisht nė Ēamėri dhe serbisht ne Kosove, Maqedoni e Mal tė Zi).

Gjuhėn shqipe pak e pėrdorin nė mėsim vetėm mėsuesit e fesė vetėm pėr tė dhėnė shpjegime ose pėr tė bėrė krahasime


Shkolla shqipe mė 1941

Shqiptarėt e Maqedonisė dhe tė Kosovės jo pa arsye shkollėn shqipe tė vitit 1941 e quajtėn “shkollė ēliruese”, ngase pėr herė tė parė edhe nė kėto troje u dėgjua gjuha shqipe qė aq fort e deshėn rilindashėsit.

Kėshtu pėr herė tė parė u hapėn shkolla me administratė shqipe. Nė vitet e para 1941 nė Prishtinė u hap shkolla pėr mėsues dhe administratorė shqiptarė. Nė kėtė periudhė 200 mėsues tė dalė nga Normalja e Elbasanit i erdhėn nė ndihmė popullatės sė kėtyre trojeve pėr ta ringjallur gjuhėn shqipe dhe pėr t’i arsimuar ato.


Shkolla shqipe pas vitit 1945 – me tri abetare

Pas Luftės sė Dytė Botėrore Shqipėria etnike u nda nė dysh. Te shqiptarėt jashtė trojeve etnike, edhe pse mėsimi zhvillohej nė gjuhėn shqipe, e tėrė edukata ishte drejtuar nė drejtim tė edukimit tė shqiptarėve nė frymėn e patriotizmit ortodoks sllav, pėr tė qenė tė dėgjueshėm dhe lojal ndaj shtetit.

Sidoqoftė, shqiptarėt nė Serbosllavi patėn batica dhe zbatica, ndėrsa ato pak arritje arsimore e kulturore ishin halė nė sy pėr sllavo-komunistėt. Ėshtė ende e freskėt dhuna politike e policore ndaj shqiptarėve nė Maqedoni dhe Kosovė qė ky pushtet nisi ta pėrdorė pas vitit 1981.

Dhuna u reflektua nė mbylljen edhe tė atyre pak paraleleve tė mesme dhe nė detyrimin e shqiptarėve tė mėsojnė nė klasė tė pėrziera, nė gjuhėn e shtetit dhe me administratė sllave.

Mėsuesit dhe nxėnėsit e tyre shqiptarė detyroheshin ta flasin nė gjuhėn e shtetit, u ndėrruan emrat e shkollave, u bė diferencimi i shqiptarėve, u kurdisėn gjykime tė montuara, u helmuan nxėnėsit etj.

Nuk e di a ka ndonjė histori tė shkollave kombėtare aq tė pėrgjakshme siē ka pėrjetuar shkolla shqipe. Edhe pėrkundėr faktit se rrėnjėt e saj janė tė vjetra mė shumė se 4 shekuj.

Ndėrkaq e keqja e shkollės shqipe qė vazhdon tė ekzistojė edhe nė kėtė epokė globalizimi e integrimi ėshtė se shqiptarėt akoma vazhdojnė ta mėsojnė shqipe me tri abetare e tre plan-programe tė ndara pėr mėsimin e gjuhės shqipe. Pa e ditur fundin e kėsaj dhe rifillimin e shkollės sė njėsuar shqipe.

http://lajmpress.com/lajme/kulture/3653.html
mesdimr nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 19:54.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2017
Dijeni · Kontakt · Prektora · Pyetje · Kreu
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.