Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Kolonizim > ZONA 2 > Luginė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 9.3.2010, 07:31   1

Shkrim i cituar Z2: Luginė: Pėrjashtim i shqiptarėve nga ekonomia, Tirana hesht


Citim:
Lugina e Preshevės me nivelin mė tė ulėt tė investimeve nė Serbi

Luginė e Preshevės, 7 mars – Rrjeti i Organizatave Shqiptare (RrOSh) ka alarmuar Bashkėsinė Evropiane, tė shtunėn, pėrmes njė letre, dėrguar pėrfaqėsueses sė Lartė tė BE-sė pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri, baroneshės Catherine Ashton.

Nė letrėn e kėsaj organizate shkruhet se pėr shkak tė diskriminimit, mungesės sė perspektivės ekonomike dhe tė sigurisė, si rezultat i politikave tė drejtpėrdrejta tė Qeverisė sė Serbisė, nga dhjetori i vitit tė kaluar, e deri nė fund tė shkurtit tė kėtij viti, Luginėn e Preshevės e kanė braktisur rreth 5 mijė shqiptarė tė rinj tė kėtij rajoni.

“Kjo ikje masive e popullatės tė cilėn po e pėrjetojmė, ėshtė si pasojė e drejtpėrdrejtė e diskriminimit politik, kulturor dhe ekonomik nga ana e shtetit tė Serbisė”, shkruhet nė letrėn e RrOSh-it.

“Kushtetuta e re e Serbisė, e miratuar nė vitin 2007, nuk i njeh shqiptarėt e Luginės si pakicė historike dhe e definon Serbinė ekskluzivisht si ’shtet tė popullit serb dhe tė gjithė qytetarėve qė jetojnė nė tė’.

Zyrtarisht gjuha shqipe ėshtė gjuhė zyrtare nė Luginėn e Preshevės, por nėse e vizitoni, do tė vėreni qė shumica e shenjave, por edhe e institucioneve qė janė nėn kompetenca direkte tė Qeverisė serbe nuk e zbatojnė dygjuhėsinė, ashtu sikurse tė gjitha shėnimet nė kartat e reja tė identitetit dhe pasaportat, tė lėshuara nė vitin 2007/2008, ku madje as zyrtarisht nuk njihet pėrkatėsia kombėtare shqiptare”.

Sipas RrOSh-it, Ligji i Serbisė ua mohon shqiptarėve tė drejtėn e shfaqjes sė flamurit kombėtar edhe ditėve tė festave, vetėm e vetėm, sepse flamuri, sipas arsyetimit tė tyre, ėshtė i njė shteti tjetėr.

Me gjithė bisedat pėr institucione shumetnike, njofton RrOSh-i, shqiptarėt ende mbeten dramatikisht tė nėnpėrfaqėsuar nė institucionet shtetėrore tė nivelit komunal dhe situata ėshtė vetėm pak mė pozitive nė kuvendin komunal.
Me gjithė premtimet pėr forcė policore shumetnike, nė vitin 2009 vetėm 34 pėr qind e tė gjithė policėve nė Luginė tė Preshevės janė shqiptarė, kurse 64 pėr qind prej tyre janė serbė.

“Kjo forcė policore ’shumetnike’ nuk ka kompetenca”, bėn tė ditur RrOSh-i dhe shton se “ata janė nėn komandėn e xhandarmėrisė, e cila mbetet e pėrbėrė nga shumė ish-pjesėtarė tė njėsiteve speciale antiterroriste tė regjimit tė Milosheviēit dhe qė njihet pėr represion tė pamėshirshėm nė kėtė rajon”.

Lugina e Preshevės historikisht, shton RrOSh-i, ka pranuar nivelin mė tė ulėt tė investimeve nė Serbi, kurse prej tri komunave tė Luginės ku jetojnė shqiptarėt, investimet mė tė mėdha janė nė Medvegjė, aty ku shumica e popullsisė ėshtė serbe.

“Qeveria e Serbisė ka ndėrhyrė drejtpėrdrejt edhe kur ndonjė nga afaristėt shqiptarė kanė shprehur gatishmėri pėr tė blerė ndonjė nga ndėrmarrjet shtetėrore serbe nė Luginė”, shkruan nė letrėn e RrOSh-it, drejtuar BE-sė.

“Ministrat e Qeverisė sė Serbisė nuk kanė ngurruar shpeshherė edhe tė deklarojnė haptazi se nuk duhet lejuar shqiptarėt qė tė blejnė ndėrmarrjet serbe dhe shtrirjen e kapitalit shqiptar, ndonėse edhe ato pak produkte qė prodhohen nga ndėrmarrjet private shqiptare nė Preshevė, bojkotohen brenda Serbisė, me ndihmėn e strukturave shtetėrore tė Serbisė”.

Pėrderisa decentralizimi nė Kosovė, shton mė tej RrOSh-i, qė i jep pakicės serbe tė drejta tė gjera autonomiste nė komunat e reja, qė gjendet brenda Planit tė Ahtisaarit, i cili po zbatohet, kėrkesat e shqiptarėve tė Luginės pėr decentralizim minimal tė pushtetit janė pėrbuzur.

“Nė Platformėn e Pėrbashkėt Politike tė 14 janarit 2006, i tri kuvendeve tė kėshilltarėve shqiptarė tė Luginės sė Preshevės u bė thirrje pėr decentralizim, si dhe pėr pėrcaktimin e entitetit territorial-administrativ tė Luginės”, thuhet nė letrėn e RrOSh-it, dhe shtohet se “pėrveē kėsaj, u bė e qartė se, nėse shkėputet veriu i Kosovės, Lugina do tė kėrkonte ribashkim me Kosovėn, sipas referendumit tė mbajtur tė vitit 1992”.

“Pas publikimit tė Planit tė Ahtisaarit, Kuvendi i Kėshilltarėve, mė 16 janar 2008, thjesht kėrkoi ‘reciprocitet’. Vitin e shkuar, nė gusht 2009, ata kėrkuan krijimin e institucioneve rajonale pėr Luginėn. Kėto kėrkesa u pėrbuzėn nga Serbia, politikanėt e Kosovės dhe faktorėt ndėrkombėtarė. Shpresojmė t’i merrni me seriozitet shqetėsimet tona, meqė kjo situatė nuk po pėrmirėsohet, por po pėrkeqėsohet”, shkruhet nė letėr.

”Ne ju ftojmė ta dėrgoni njė grup hetuesish pėr situatėn e krijuar dhe kėrkojmė nga ju shfrytėzimin e trysnisė tė cilėn e ka BE-ja nėpėrmjet procesit tė anėtarėsimit, nė mėnyrė qė Serbia t’i pėrmbush zotimet e saj pėr mbrojtjen e tė drejtave politike, ekonomike dhe kulturore tė shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės”, shkruan nė letrėn e RrOSh-it, dėrguar pėrfaqėsueses sė lartė tė BE-sė.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,17,13868
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.11.2010, 23:41   2
Citim:
Beogradi, politikė diskriminuese ndaj Luginės

Sipas njė raporti tė Qendrės pėr Regjionalizim (QR), tri komunat shqiptare, Presheva, Bujanoci dhe Medvegja janė vendet tė cilat shėnojnė numėr mė tė madh tė papunėsuarve nė Serbi, njofton agjencia e lajmeve INA.

Aleksandar Popov nga QR-ja deklaroi se, edhe pėrkundėr faktit qė njė numėr i madh i banorėve tė kėtij rajoni punojnė nė botėn e jashtme, prapė numri i tė papunėsuarve ėshtė mė i madhi nė Serbi.

"Bėhet fjalė pėr komuna shumė tė varfra, qė gjenden nė magjistralen kryesore e cila lidh jugun me veriun tė kontinentit tonė, mirėpo ky potencial nuk ėshtė shfrytėzuar aspak" ka deklaruar Popov, duke shtuar se varfėria edhe nė hapėsirat tjera multietnike ndikon qė problemet tė "etnifikohen", ka shtuar Popov.

Qeveria e Serbisė, nė vitin 2007 ka aprovuar njė plan strategjik ku parashihej qė tė bėhet zhvillimi ekonomik e social i tė gjitha regjioneve, mirėpo ky plan ka mbetur vetėm nė letėr.

Beogradi zyrtarė nuk ka dashur tė respektoj as Marrėveshjen e Asociim-Stabilizimit (MAS) me tė cilėn obligohet qė ta ulė dallimin nė mes pjesėve tė zhvilluara dhe tė pazhvilluara.

http://www.zeri.info/artikulli/1/4/1...-ndaj-lugines/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.4.2011, 23:57   3
Citim:
Halimi akuzon Qeverinė serbe pėr problemet e shqiptarėve tė Luginės

Preshevė, 4 prill - Lideri i Partisė pėr Veprim Demokratik, Riza Halimi, njėherėsh dhe deputet popullor nė parlamentin serb, nė njė konferencė pėr shtyp mbajtur tė hėnėn, ka trajtuar disa tema, siē janė; situata aktuale politike nė Luginė, funksionimi i pushtetit lokal nė Preshevė, procesi i punės sė deritanishme tė Trupit Koordinues, si dhe ēėshtja e maternitetit nė Preshevė.

Halimi, duke folur pėr situatėn aktuale politike qė po mbizotėron nė Luginė tė Preshevės, ai, akuzoi qeverinė serbe, se nuk ėshtė duke ndėrmarrė asnjė hap konkret pėr zgjidhjen e problemeve tė shqiptarėve dhe gjendjen aktuale shumė tė rėndė ekonomike nė kėtė rajon. Sipas Halimit, pastrimi i shqiptarėve etnik nė kėtė rajon, ėshtė duke u intensifikuar, pėr shkak tė mos-krijimit tė kushteve elementare pėr kthimin e tė zhvendosurve.

Halimi, mė tej duke u fokusuar nė punėn e Trupit Koordinues, ku pėr shkak tė mossuksesit tė rekonstruimit tė kėtij organi qeveritar, sipas tij, ky institucion shtetėror nuk ka dhėnė kontributin e pritur nė zgjidhjen e problemeve rėnda.

Halimi, nė kėtė konferencė shtypi duke folur pėr funksionimin e pushtetit lokal nė Preshevė, bėri tė ditur se grupi i kėshilltarėve tė PVD-sė ka marrė vendim qė t`i kthehet punės nė asamblenė komunale tė Preshevės, ngase siē ėshtė shprehur ai, Ministri serb i Pushtetit Lokal, Milan Markoviē, ėshtė duke bėrė manipulime, gjė e cila shihet nga vonesa tre mujore e pėrgjigjes sė tij, nė shqyrtimin parashtresės sė grupeve tė kėshilltarėve tė opozitės nė asamblenė komunale tė Preshevės, lidhur me thyerjet drastike tė normave statutare dhe ligjore gjatė shkarkimit tė kryetarit tė asamblesė komunale dhe miratimit tė buxhetit komunal tė Preshevės.

Ndėrkaq, lidhur me ēėshtjen e maternitetit nė Preshevė, Halimi, theksoi se Partia pėr Veprim Demokratik (PVD), sė bashku me partitė tjera opozitare ka kėrkuar qė nė njė seancė tė veēantė tė asamblesė komunale tė Preshevės, tė shqyrtohet edhe ēėshtja e maternitetit.

http://www.kohaditore.com/index.php?cid=1,17,54471
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.10.2011, 17:25   4
Citim:
Halimi: Shqiptarėt nė Luginėn e Preshevės e kanė mė vėshtirė se serbėt nė Kosovė

Preshevė, 19 tetor 2011 - Deputeti i vetėm shqiptar nė Parlamentin e Serbisė dhe lider i Partisė pėr Veprim Demokratik nė Preshevė, Riza Halimi, ka deklaruar se "shqiptarėt nė Luginėn e Preshevės janė nė njė pozitė mė tė vėshtirė sesa serbėt nė Kosovė".

Ai nė njė intervistė pėr tė pėrditshmen "Danas" ka theksuar se mjafton tė krahasohen tė dhėnat qė janė bėrė tė ditura kėto ditė se sipas tė cilave, Serbia shpenzon mbi 500 milionė euro pėr serbėt nė Kosovė. Ndėrsa, sipas Halimit, banori nė komunėn e Preshevės nuk merr mė shumė se 400 euro nga shteti.

Ndėrsa duke folur pėr regjistrimin e popullsisė nė Preshevė, Bujanovc dhe Medvegjė, Halimi tha se bojkoti nė kėto komuna ka pasur sukses. Ai tha se ka ndodhur pėr shumė arsye, si mungesa e formulatėve dygjuhėsh, struktura joadekuate etnike e instruktorėve, por edhe fakti se nuk i ėshtė lejuar popullsisė sė larguar gjatė kohės sė luftės nė vitin 1999 qė tė kthehet.

http://www.kosova.com/artikulli/76111
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:55.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.