Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 18.11.2011, 21:54   21
Citim:
Kuvendi, blindon bankat, asnjė lek jashtė kufijve

Kuvendi miratoi dje me shumicė votash projektligjin “Pėr Bankat nė Republikėn e Shqipėrisė”. Projektligji parashikonte ndryshime nė statusin e disa prej bankave tregtare qė operojnė nė tregun financiar shqiptar dhe pėr mė saktė ato qė ishin inde tė lidhura drejtpėrsėdrejti me bankat mėmė nė shtetet e origjinės.

Megjithėse kėto institucione zinin njė peshė totale prej vetėm 4% nė sistemin bankar shqiptar, u pa me vend nga ana e qeverisė qė edhe kėto tė viheshin nėn juridiksionin e bankės sė Shqipėrisė duke mos qenė mė nė varėsinė e drejtpėrdrejtė tė bankave mėmė.

Duke u bėrė tė pavarura, kėto degė gjenden tashmė tė mbrojtura nga ēdo lloj problemi qė mund tė kalojnė bankat mėmė qė gjenden nė vende si Italia e Greqia, tė prekura rėndė nga krizat e borxheve.

Deri nė kėtė moment sistemi bankar shqiptar pėrbėhej nga dy tipe bankash, nga banka qė quhen bija, dhe nga banka qė quhen degė. Bankat bija operojnė njėsoj si bankat e pavarura, vetėm se pronėsia e kėtyre bankave u takon bankave mėma. Kjo do tė thotė se kapitali i tyre, kapitalizimi, aktiviteti i tyre ekonomik zhvillohet brenda territorit tė vendit ku operojnė, konkretisht brenda territorit tė republikės sė Shqipėrisė dhe janė nėn kontrollin e Bankės duke respektuar legjislacionin shqiptar. Nė tė kundėrt, bankat degė ruanin ende lidhje tė drejtpėrdrejta me bankat mėmė.

Me miratimin e projektligjit nė fjalė shteti bėri pėrfundimisht shkėputjen e kėtyre degėve nga bankat mėmė. Ministri i Financave z. Ridvan Bode u shpreh dje se: Sistemi ynė bankar pėrbėn segmenti mė stabėl tė ekonomisė sonė.

Banka e Shqipėrisė synon tė rrisė pavarėsinė e degėve tė bankave tė huaja qė veprojnė nė Shqipėri pėr tė ulur rrezikun e prekjes sė degėve shqiptare nga problemet qė mund tė kalojnė bankat mėmė.

http://www.balkanweb.com/gazetav5/ar....php?id=107132
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.12.2011, 19:48   22
Citim:
"Banka e Greqisė" kėrkon ndihmė nga shteti

Institucioni mė i madh bankar grek, "Banka Kombėtare e Greqisė" (BKG), kumtoi se ka kėrkuar ndihmė financiare nga shteti me vlerė prej njė miliard euro, qė tė mund tė mbajė likuiditetin e saj.

Pėr shpėrblim, BKG do tė obligohet tė emitojė aksione preferenciale nė vlerė prej njė miliard eurove.

Banka informon se pret qė kjo shumė tė paguhet nga fondi shtetėror pėr ndihmė, i cili ėshtė formuar nė vitin 2008 dhe nga i cili institucionet financiare mund tė marrin mjete deri nė fund tė vitit.

"Pėr mė 22 dhjetor ėshtė caktuar takim i Bordit drejtues, nė tė cilin do tė merret vendimi pėr tėrheqjen e mjeteve tė tjera nė tė cilat banka ka tė drejtė", kumtoi njė pėrfaqėsuesi i BKG-sė.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,18,69494
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.12.2011, 20:47   23
Citim:
Edhe njė bankė turke nė Kosovė?

Nė Kosovė pritet qė tė hapet edhe njė bankė turke. Banka lidere e Turqisė, Türkiye İş Bankası ka njoftuar se po planifikon tė hapė njė bankė nė Kosovė ose tė blejė ndonjėrėn prej atyre aktuale nė vendin tonė.

Hapja e bankės Türkiye İş Bankası nė Kosovė ėshtė mirėpritur edhe nga ekspertėt vendor tė ekonomisė tė cilėt kanė vlerėsuar se kjo ka domethėnie tė madhe pėr zhvillimin e sistemit bankar tė Kosovės.

Banka tha nė njė njoftim nė Bursėn e Stambollit se dėshiron tė hapė edhe njė degė nė Gjeorgji.

Türkiye İş Bankası ėshtė banka mė e madhe e Turqisė dhe institucion lider financiar. Renditet si e 102 nė mesin e 1000 bankave mė tė mira nė botė.

http://www.botasot.info/def.php?category=23&id=149081
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.1.2012, 21:57   24
Citim:
“Ēalik Holding” merr kontroll direkt nė BKT

“Ēalik Holding” do tė marrė kontrollin e drejpėrdrejtė tė “Bankės Kombėtare Tregtare, BKT”. Grupi turk ka dorėzuar pranė Bankės sė Shqipėrisė kėrkesėn pėr tė rritur nga 45.6%, nė 99.99% pjesėmarrjen e saj nė aksionerin e vetėm tė “BKT”, “Ēalik Finansial Hizmetler”. Aksionet nė fjalė aktualisht kontrollohen nga banka turke “Aktif Bank”, edhe kjo nė pronėsi grupit “Ēalik”.

Kėshtu qė tranferimi i aksioneve nuk ndikon nė kontrollin dhe pronėsinė e “BKT”. Ēalik Holding ngelet aksioneri kryesor, por me kontroll tė drejtpėrdrejtė dhe pa pjesėmarrjen e tėrthortė tė Aktif Bank. Grupi Ēalik nuk ka bėrė tė ditura arsyet e transferimit tė aksioneve, por, nė kushtet kur tregjet financiare botėrore paraqiten mjaft tė turbullta, mund tė hipotizohet se grupi turk ka zgjedhur tė ndajė plotėsisht bankėn e saj turke “Aktif” nga banka shqiptare “BKT”.

“BKT” ėshtė banka e dytė mė e madhe nė Shqipėri, me njė total aktivesh prej 190 miliardė lekėsh, portofol kredie prej 73 miliardė lekėsh dhe njė total depozitash prej 162 miliardė lekėsh. Tė dhėnat mė tė fundit tė publikuara nga banka i takojnė 9-mujorit tė vitit 2011, qė “BKT” e mbylli me njė fitim prej 2 miliardė lekėsh.

http://www.scan-tv.com//lajmet/vendi...kt-ne-bkt.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.2.2012, 21:11   25
Citim:
Ligji i ri pėr bankat nė Shqipėri

Bankat greke qė operojnė nė Shqipėri do tė ndalohen tashmė zyrtarisht tė transferojnė pasuri nė bankat e tyre mėmė. Kėshilli Mbikėqyrės i Bankės sė Shqipėrisė pritet tė miratojė tė mėrkurėn njė vendim qė nuk do tė lejojė mė Bankėn Kombėtare Greke dhe Alfa Bank tė ēojnė kapital nė bankat e origjinės nė Greqi.

Ligji i ri pėr bankat u miratua nė fund tė vitit tė shkuar nė parlament dhe vendimet e Bankės Qendrore janė nė zbatim tė kėtij legjislacioni. Ky ndryshim, pritet t’i bėjė mė tė sigurta depozitat e shqiptarėve nė banka, duke e vendosur aktivitetin e bankave greke nėn mbikėqyrjen e Bankės sė Shqipėrisė.

Me ligjin e ri, qė u miratua pėr kėtė ēėshtje, iu hap rruga Bankės sė Shqipėrisė pėr tė kėrkuar shkėputjen e filialeve e bankave tė huaja nga mėmat nė rast, se shihte vėshtirėsi financiare.

Kėshtu, pasi ligji u miratua dhe hyri nė fuqi, Banka e Shqipėrisė prite tė ndėrmarrė vendimin pėr tė shkėputur dy bankat greke financiarisht nga mėmat e tyre, me qėllim qė ato tė operojnė njėsoj si bankat shqiptare.

Nė kuptimin e Mbikėqyrjes, nuk bėhet fjalė pėr ndryshime thelbėsore, por ndarja nga banka mėmė jep mė shumė pavarėsinė funksionimin dhe menaxhimin financiar tė bankave.

Njė shkėputje e tillė nga bankat e origjinės tė filialeve tė tyre nė vendin tonė, mund tė kryhet edhe nė banka tė tjera. Por, aktualisht janė bankat greke, pėr tė cilat kėrkohet mė tepėr kujdes, duke qenė sė shteti grek po kalon prej kohėsh njė periudhė tė vėshtirė financiare.

http://www.botasot.info/def.php?category=23&id=156741
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.2.2012, 20:14   26
Citim:
Bankat reagojnė ndaj deklaratave tė Partisė Nacionale Demokratike Shqiptare

Prishtinė, 27 shkurt – Bankat e huaja nė Kosovė kanė fituar njė armik tė ri nė Kosovė. Partia Nacionale Demokratike Shqiptare (PNDSH), nuk dėshiron qė ato tė pėrfitojnė ende nga kosovarėt, raporton Koha Ditore. Tė dielėn udhėheqėsit e kėsaj partie kanė ftuar kosovarėt qė tė heqin dorė nga shėrbimet e bankave tė huaja dhe tė shfrytėzojnė vetėm shėrbimet e bankave vendore. Kryetari i kėsaj partie, Bujar Abdullahu, nė njė konferencė pėr media ka vlerėsuar se bankat e huaja nuk kanė bėrė asgjė nё drejtim tё stimulimit tё bizneseve tё vogla dhe tё mesme.

“Ftojmė qytetarėt e Kosovės pėr shfrytėzimin e shėrbimeve bankare vendore, duke nisur me hapjen e llogarive nё bankat vendore dhe mbylljen e atyre nё bankat e huaja, ndėrsa nga dy bankat me kapital plotėsisht vendor kėrkojmė tё fillohet me uljen e lehtё tё kamatave”, ka thėnė Abdullahu.

Sipas tij fakti qė bankat e huaja janė lidere tё sistemit financiar nė Kosovė, ka ndikuar, nė mosuljen e normave tė interesit nё kredi.

Bujar Abdullahu, qė njėherėsh ėshtė ish-zėdhėnės i Bankės Qendrore tė Kosovės (BQK), tashmė kryetar i PNDSH-sė, ka cilėsuar se niveli i lartė i interesit nё kreditė bankare, ka bėrė qė shoqėria kosovare “tė kriminalizohet” duke u marrė mė fajde. “Fajdet paraqiten si zёvendёsim i imponueshėm pėr nevojtarėt e parave tė gatshme”, ka thėnė Abdullahu.

Ndaj kėtyre deklaratave ka reaguar Shoqata e Bankave e Kosovės. Zana Haxha, kryetare e Bordit tė shoqatės thotė se kėto deklarata qė vijnė nga politika dekurajojnė investitorėt e huaj. “Kėto deklarata dekurajojnė investimet e huaja. Bankat si vendore, si tė huaja operojnė nė klimė tė njėjtė tė biznesit”, thotė Haxha. Sipas saj nė raportet e fundit tė Bankės Qendrore tregohet pėr njė ulje tė lehtė tė normės sė kredisė.

“Bankat ēdo ditė janė duke punuar nė uljen e normave tė kredive”, thotė Haxha. Ajo nuk deshi t’i komentojė mė shumė deklaratat e kėsaj partie.

Si dėshmi qė bankat po ngufasin ekonominė e Kosovės, Abdullahu i ka vlerėsuar 900 bizneset e mbyllura brenda vitit 2011 nė Kosovė.

Gabimi i BQK-sė dhe i Qeverisė sė Kosovės, sipas tij mbetet tek mosinicimi i hapjes sė njė banke publiko–private apo njė banke shtetėrore, pėrmes sė cilės do tė ndikohej qё norma mesatare e interesit nё kredi tё ketė njё ulje pėrmbajtjesore. Kjo, sipas Abdullahut, ėshtė dhe do tė mbetet kėrkesė e partisė qė ai drejton.

PNDSH-ja po ashtu ka paralajmėruar se do ta shėnojė “ditėn kundėr bankave” me qёllim tė sensibilizimit tё tė gjithė atyre qё mund tё bёjnё mё shumė rreth krijimit tё rrethanave mё tё mira pёr njё sistem mё tё dobishėm dhe mё demokratik bankar nё Kosovё.

http://koha.net/?page=1,3,89533
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.3.2012, 07:21   27
Citim:
Raiffeisen, BKT, Credins, “fitimtarė nė kohė krize”

Shpeshherė, momentet e krizės ndryshojnė ndjeshėm strukturėn dhe ndarjen e tregjeve, duke nxjerrė nė sipėrfaqe ata konkurrentė qė kanė zgjedhur strategjitė mė efikase, nė afatin e gjatė. Tregu bankar po e dėshmon kėtė mė sė miri. Bankat greke po humbasin terren, duke paguar kėshtu mbėshtetjen e tepėrt tek grupet e tyre mėmė gjatė viteve tė kaluara.

Intesa SanPaolo po luan gjithashtu nė mbrojtje, ndėrkohė qė bankat me baza tė forta tė brendshme, si Raiffeisen, BKT dhe Credins janė nė ekspansion. Raiffeisen Bank ngelet kredituesi mė i madh i ekonomisė shqiptare, me 134 miliardė lekė. Banka mė e madhe nė vend edhe gjatė vitit tė kaluar vazhdoi kreditimin me ritme mjaft tė larta, me njė rritje vjetore prej afro 26%.

Por rritjen mė tė lartė tė kreditimit mė vitin e kaluar e shėnuan Banka Kombėtare Tregtare dhe Credins Bank. Kėto dy banka mund tė quhen si pėrfitueset kryesore nga ngėrēi qė preku njė pjesė tė mirė tė bankave tė huaja. BKT dhe Credins pėrfituan, duke rritur nė mėnyrė shumė agresive portofolin e tyre tė kredisė dhe pjesėn e tyre nė tregun bankar.

BKT e rriti kreditimin me 46% dhe deri nė fund tė vitit tė kaluar zotėronte njė portofol huash prej afro 84 miliardė lekėsh. Ndėrsa Credins Bank e rriti stokun e kredisė nė 58.6 miliardė lekė, me njė rritje vejtore prej mbi 45%. Kėshtu, vitin e kaluar kėto banka morėn revansh mbi bankat greke, qė deri nė vitin 2008 kishin realizuar ritme shumė tė larta rritjeje.

Mė e madhja e bankave greke, Tirana Bank, ngelet kredituesi i tretė mė i madh i ekonomisė, me 58.7 miliardė lekė, por portofoli i saj ėshtė tkurrur me 6.5% krahasuar me njė vit mė parė.

Intesa San Paolo, qė ngelet banka e tretė mė e madhe nė Shqipėri, vitin e kaluar humbi terren nė tregun e kredisė, duke rėnė nė vendin e pestė. Megjithė njė rritje vjetore tė kredisė me rreth 5%, banka me kapital italian ishte larg ritmit tė BKT, Credins dhe Raiffeisen.

Kreditimi i ekonomisė shqiptare gjatė vitit 2011 ėshtė pėrqėndruar edhe mė shumė te 5 bankat mė tė mėdha tė sistemit. Statistikat tregojnė se 5 bankat mė tė mėdha zotėronin nė fund tė vitit 2011 mbi 68% tė totalit tė kredisė pėr ekonominė, nga 64% qė zinin njė vit mė parė.

http://www.scan-tv.com//lajmet/vendi...ohe-krize.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.4.2012, 20:08   28
Citim:
BERZH do tė blejė 30% tė “Alpha Bank”

Emri:  Alpha-Bank.jpg
Shikimet: 367
Madhėsia:  14,3 KBAlpha Bank do tė heqė dorė nga kontrolli i plotė mbi filialet e saj nė Europėn Juglindore dhe pėr kėto degė do tė krijojė njė shoqėri tė re, nė partneritet me bankėn Europiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim, BERZH. Sipas informacioneve tė publikuara nga shtypi grek, BERZH do tė blejė 30% tė aksioneve nė kompaninė e re qė do tė ketė nė pronėsi degėt e Alpha Bank nė Shqipėri, Maqedoni, Serbi, Bullgari, Rumani dhe Ukrainė.

Vlera e operacionit nuk bėhet e ditur, por ky vendim ėshtė marrė pėr tė kufizuar ndikimin e problemeve tė thella qė po kalon grupi grek nė degėt jashtė vendit. Nė fund tė vitit tė kaluar, Alpha Bank u bashkua me EFG Eurobank, nė pėrpjekje pėr tė kaluar goditjet e rėnda qė sistemi bankar grek ka marrė nga kriza qė pėrfshirė vendin.

Kėto probleme kanė pasur ndikimin e tyre edhe te degėt jashtė Greqisė. Mundėsitė e grupit pė rtė mbėshtetur degėt rajonale me linja financimi dhe kapital shtesė janė reduktuar ndjeshėm, ēka ka bėrė qė pėr tė garantuar soliditetin e kėtyre bankave Alpha tė hyjė nė partneritet me BERZH. Alpha Bank Shqipėri nuk i ka publikuar ende rezultatet financiare pėr vitin 2011, ndėrkohė deri nė fund tė 9-mujorit pati deklaruar humbje nė afro 1.2 miliardė lekė dhe tkurrje tė portofolit tė kredisė me rreth 10%.

http://www.scan-tv.com//lajmet/vendi...lpha-bank.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.4.2012, 19:18   29
Citim:
Bankat greke shėnojnė humbje rekord

Nė Greqi Banka Kombėtare, Alfa Bank, dhe Banka e Pireut kanė shėnuar njė humbje prej 28.2 bilion euro, gati 10 herė mė shumė se sa vlera e tyre nė treg. Bankat nuk kanė arritur tė marrin veten nga humbjet e vitit tė kaluar nė pėrpjekje pėr tė ulur nivelin e borxheve tė vendit, si parashikohet dhe nga marrėveshja pėr pjesėn e njė pakete shpėtimi pėr Greqinė negociuar me Bashkimin Evropian dhe Fondin Monetar Ndėrkombėtar, vitin e kaluar.

Aksionet e bankave greke kanė ndryshuar nė 74 pėr qind nė 12 muajt e fundit, qė mbetet ende njė pėrqindje e ulėt pėr tregun grek tė aksioneve qė ėshtė poshtė 50 pėr qind. Athina, e cila pritej tė njoftonte njė kornizė pėr rikapitalizuar bankat tė premten, ėshtė ende duke punuar nė aspektet teknike me zyrtarė tė Bashkimit Evropian dhe tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar. Por me shumė gjasa struktura e kėtij plani mund tė zbulohet pas zgjedhjeve tė 6 majit.

“Rikapitalizimi i bankave ėshtė njė parakusht serioz pėr tė siguruar financimin e ekonomisė reale, veēanėrisht pėr ndėrmarrjet e vogla dhe tė mesme dhe ėshtė njė parakusht i domosdoshėm, si dhe pėr tė rikthyer besimin nė sektorin bankar," ka tėhėnė kryeministri grek Lucas Papademos.

Rreth 50 bilion euro janė parashikuar tė shkojnė nė mbėshtetje tė sektorit bankar. Shteti dėshiron qė investitorėt privatė tė kontribuojnė me tė paktėn 10 pėr qind tė nevojave kapitale pėr tė mbėshtetur bankat dhe pėr tė shmangur nacionalizimin e tyre. Nė njė moment kur ekonomia e vendit ėshtė

zhytur nė recesion dhe papunėsia ka arritut njė nivel rekord prej 21.8 pėr qind, kryeministri grek Papademos bėri thirrje pėr bashkėpunim. "Ne duhet tė investojmė tė gjitha pėrpjekjet tona qė situatat tė ndryshojė, jo vetėm pėr shkak se ecuria e ekonomisė ka tė bėjė me rritjen e prodhimit, tė ardhurave, tė punėsimit, por pėr shkak se kombinimi i recesionit dhe papunėsisė ka njė kosto tė padurueshme ekonomike dhe sociale pėr vendin tonė, "tha ai. Afati i fundit qė ishte vendosur mė parė nė 31 mars ku banjat greje duhet tė raportonin fitimet u shty pėr nė 20 prill nė mėnyrė qė tė kishin mė shumė kohė nė dispozicion.

http://www.tvklan.al/lajmi.php?id=23708
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.5.2012, 21:03   30
Citim:
“Unioni SHKK” bėhet pjesė e Credins Bank

“Unioni Shqiptar Kursim-Kredi” qė nga muaji Maj ėshtė zyrtarisht pjesė e “Credins Bank”. Ky ėshtė njė ndėr transaksionet mė tė rėndėsishme nė sektorin financiar gjatė viteve tė fundit. “Unioni Shqiptar Kursim-Kredi” vendoset nė pozita pėr tė zhvilluar mė tej kapacitetet e veta dhe zgjeruar akoma mė shumė aktivitetin.

Ndėrsa “Credins Bank”, me anė tė kėsaj marrėveshjeje, fiton rreth 30 mijė klientė anėtarė tė Unionit, por edhe eksperiencėn e suksesshme nė fushėn e mikrokredisė rurale, njė ndėr sfidat mė tė vėshtira pėr sistemin bankar nė Shqipėri.

Deri nė fund tė vitit, shėrbimet e “Credins Bank” do tė ofrohen nė tė gjitha zonat ku shtrihet “Unioni Shqiptar Kursim-Kredi”. Nė njė kuptim mė tė gjerė, ky hap shėnon njė risi tė madhe nė zhvillimin e sistemit financiar. Pėr herė tė parė, njė bankė tėrthorazi i shtrin shėrbimet e veta edhe nė zonat rurale dhe periferike tė vendit.

http://www.scan-tv.com//lajmet/vendi...dins-bank.html

Citim:
“Komercijalna Bank” vepron e pavarur nė Kosovė

Shuma e depozitave nė sistemin bankar kosovar ka arritur shumėn mbi dy miliardė euro, por pjesė e tyre nuk ėshtė edhe “Komercijalna Bank”, ngase nuk ėshtė e detyruar as sipas ligjit tė sigurojė depozitat nė Kosovė.

Kjo ėshtė bėrė e ditur nė shpalosjen e punės njė vjeēare pėr Fondin e Sigurimeve tė Depozitave nė Kosovė (FSDK), megjithėse ende nuk kanė arritur tė sigurojnė depozita nė shumė mbi 2 mijė euro.

Sipas drejtoreshės menaxhuese tė FSDK-sė, Violeta Arifi-Krasniqi, fondi deri nė fund tė 2011-ės ka asete mbi 9 milionė euro, por ajo ėshtė shprehur se pėr sigurimin e depozitave mbi 2 mijė euro, ėshtė herėt tė bisedohet.

“Gjithsej shuma e depozitave nė sistemin bankar kosovar deri mė 31 dhjetor 2011 ėshtė 2 miliardė e 061 milionė e 795 mijė euro, qė pasqyron njė rritje prej 8.6% nė krahasim me fundin e vitit 2010. Gjithsej shuma e depozitave tė siguruara deri nė 2 mijė euro, mė datė 31 dhjetor 2011, ėshtė 299 milionė e 993 mijė euro, me njė rritje prej 14.7% nga kuartali i parė i vitit 2011. FSDK siguron diku nė 872 mijė llogari, ndėrsa asetet e fondit deri mė 31 dhjetor 2011 janė 9 milionė e 096 mijė e 966.19 euro”, ka thėnė ajo.

Ndėrsa, guvernatori i Bankės Qendrore tė Kosovės (BQK), Gani Gėrguri ka pranuar se “Komercijalna Bank” dhe “BKT” janė tė pavarura tė vendosin nėse duan tė sigurojnė depozitat e tyre apo jo nė Kosovė.

Ndėrsa nė raportin e FSDK-sė, del qė “BKT”-ja ėshtė pjesė e FSDK-sė, por jo edhe “Komercijalna Bank”.

“Nė Kosovė janė 8 banka, 6 nga to janė si degė, ndėrsa 2 tė tjerat branch. Me ligj ato qė janė branch, kanė drejt me zgjedh, munden me siguruar nė vendin ku operojnė ose mi siguruar pėrmes vendit prej tė cilit vijnė, nė kėtė rast kjo vlen pėr ‘Komercijalna Bank” edhe nė atė drejtim duhet potencuar se shkalla e operacioneve tė tyre ėshtė shumė e ulėt. Edhe ‘BKT’-ja ėshtė nė njė status tė njėjtė me ‘Komercijalna Bank” dhe kėto dy banka mund tė zgjedhin qė kėtė sigurim ta ofrojnė pėrmes vendit nga i cili vijnė, ndėrsa 6 bankat tjera ato duhet patjetėr, nė mėnyrė tė detyrueshme, tė jenė pjesė e skemės sė sigurimit tė depozitave nė Kosovė”, ka thėnė ai.

E Ernst Reichel, ambasador i Republikės Federale tė Gjermanisė nė Kosovė, ka thėnė se sistemi bankar i Kosovės ėshtė prek pak nga kriza globale financiare, sipas tij, ky rezultat pozitiv ėshtė fal punės sė mirė tė institucioneve tė Kosovės.

“Pėr njė vend si Kosova, Fondi i Sigurimit tė Depozitave ėshtė i njė rėndėsie madhore, sepse mundohemi qė qytetarėt e Kosovės t’i drejtojmė drejt bankave vendore dhe ti bėjmė qė tė kursejnė nė ekonominė e kėtushme. Ata nuk kanė frikė se do ti humbin tė gjitha nėse bana bankroton, kuptohet nuk ka financim pa para”, ka thėnė ai.

Raporti vjetor i Fondit pėr Sigurimin e Depozitave nė Kosovė u prezantua nė Bankėn Qendrore tė Kosovės, para zyrtarėve vendor dhe ndėrkombėtar./kosovapress/

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,14,80978
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.5.2012, 21:18   31
Citim:
Grekėt sjellin kursimet nė Shqipėri

Situata e ditėve tė fundit mbi krizėn ekonomiko -financiare por edhe atė politike nė Greqi i ka pasur efekte negative tek qytetarėt tė cilėt kanė humbur besimin pėt tė ardhmen e tyre nė kėtė vend.

Pas panikut tė pėrhapur gjatė javės pėr daljen e Greqisė nga monedha euro dhe daljes nė qarkullim tė monedhės helene dhrahmisė grekėt iu drejtuan bankave pėr tė tėrhequr kursimet e tyre. Nga ky lajm reaguan edhe emigrantėt shqiptarė qė punojnė dhe jetojnė nė vendin fqinj, tė cilėt transferuan depozitat e tyre drejt bankave nė Shqipėri.

Por zyrtarė tė disa bankave tė mėdha nė vend bėjnė me dije se gjatė kėtyre ditėve ka pasur rritje tė depozitave nė euro jo vetėm nga emigrantėt por edhe vet qytetarėt grekė tė cilėt i kanė sjelllė kursimet e tyre nė bankat shqiptare.

Bankierėt presin qė efekti i transferimit tė kursimeve nga Greqia drejt Shqipėrisė tė vazhdojė, sidomos pas lajmit se 1.2 miliardė euro depozita janė tėrhequr nga bankat nė Greqi nga frika e zhvlerėsimit tė kursimit tė tyre, si pasojė e mundėsisė sė rikthimit tė dhrahmia.

Qė nga fillimi i vitit 2011 deri nė fund tė marsit 2012, depozitat nė valutė nė bankat nė Shqipėri janė rritur me ritme tė shpejta, me rreth 13%. Depozituesit grekė tėrhoqėn njė shumė tė vlerėsuar prej rreth 1.2 miliardė eurosh nga llogaritė bankare, tė hėnėn dhe martėn tė trembur nga njė dalje e mundshme e vendit nga euro.

Zyrtarė tė lartė tė eurozonės, tė pėrfshirė nė monitorimin e sistemit bankar tė rajonit, thonė se fluksi i daljes sė depozitave nga bankat greke, deri tani ėshtė i njė shkalle tė menaxhueshme dhe nuk ka arsye pėr panik. Gjatė dy viteve tė fundit, fluksi i daljes sė depozitave nga Greqia ka qenė mesatarisht 2-3 miliardė euro nė muaj, ndėrsa nė janar ato kulmuan nė 5 miliardė euro.

Tė dhėnat e fundit nga banka qendrore e Greqisė tregojnė se totali i depozitave qė zotėrohen nga vendasit dhe kompanitė arriti nė 165.36 miliardė euro nė mars.

http://www.tvklan.al/lajmi.php?id=24361
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.8.2012, 20:32   32
Citim:
Edhe njė bankė turke nė Kosovė?

Prishtinė, 8 gusht - Zyrtarėt e Bankės Qendrore tė Kosovės kanė konfirmuar se janė duke shqyrtuar aplikacionin e njėrės prej bankave tė mėdha nga Turqia, pėr investim nė Kosovė. Nėse kjo lejohet, atėherė do tė shkojė nė tre numri i institucioneve financiare me kapital tė biznesmenėve nga ky vend, pas Bankės Kombėtare Tregtare dhe TEB Bankės.

Siē raporton gazeta “Express”, Banka Kombėtare Tregtare dhe TEB Banka kontrollojnė rreth 7 pėr qind tė tregut bankar nė Kosovė.

Mėsohet se nė takim me guvernatorin e BQK-sė, Gani Gėrguri, ata kanė shprehur interesim pėr tė zgjeruar veprimtarinė e tyre nė Kosovė, pasi qė vlerėsojnė se ekziston stabilitet i mjaftueshėm financiar dhe disiplinė fiskale. Edhe zėdhėnėsi i BQK-sė, Besnik Kada ka pranuar se tashmė kjo bankė i ka kryer procedurat e aplikimit pėr tė operuar nė Kosovė.

“Aplikacioni i njė banke nga Turqia ėshtė nė proces e sipėr tė shqyrtimit. Pėr hir tė respektimit tė integritetit tė procesit tė licencimit emri i bankės bėhet publik vetėm me rastin e marrjes apo refuzimit tė licencės. Mirėpo, me rėndėsi ėshtė se fjala ėshtė pėr njė nga bankat e mėdha nga Turqia”, tha Kada.

Ndryshe kompanitė turke janė mė aktivet nė investime nė Kosovės. Ato kanė investuar nė procesin e privatizimit nė Aeroportin e Prishtinės, nė KEK, ndėrsa ka pretendime qė tė investojnė edhe nė privatizimin e PTK-sė. Gjithashtu, ėshtė konsorciumi turko-amerikan “Bechtel-Enka” qė ėshtė duke e ndėrtuar autorrugėn “Dr, Ibrahim Rugova”.

http://koha.net/?page=1,3,110750
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.9.2012, 21:21   33
Citim:
Banka “Emporiki” bėhet “Credit Agricole”

Grupi i madh francez “Credit Agricole” ka marrė njė vendim tė rėndėsishėm pėr sa i takon pranisė sė vet nė Ballkan. “Credit Agricole” ka marrė nė zotėrim degėt e “Bankės Emporiki” nė Bullgari, Rumani dhe Shqipėri, si edhe ka vendosur tė nxjerrė nė shitje bankėn mėmė tė vendosur nė Greqi. Vendimi ka ardhur pasi “Banka Emporiki”, ashtu si edhe bankat e tjera greke, u godit rėndė nga kriza e thellė qė preku vendin helen.

“Credit Agricole” e bleu bankėn greke nė vitin 2006 pėr 2.2 miliardė euro, por kriza bėri qė grupi francez ta nxjerrė sėrish nė shitje brenda mė pak se gjashtė vjetėsh, duke mbajtur nė pronėsi filalet e tjera tė bankės sė Ballkan. Kjo ėshtė edhe arsyeja qė javėn e kaluar “Banka Emporiki – Shqipėri” ndėrroi emrin nė “Credit Agricole”. Kalimi nė varėsinė e drejtpėrdrejtė tė grupit francez mund tė ndryshojė skenarėt e zhvillimit pėr kėtė bankė, qė gjatė viteve tė fundit ėshtė pėrballur me vėshtirėsi tė theksuara. Prej rreth 3 vitesh, aktiviteti po rezultonte me humbje, pėrfshi edhe 6-mujorin e parė tė kėtij viti, qė u mbyll negativ nė vlerėn e 292 milionė lekėve.

Vetė banka mėmė nė Greqi ka pėsuar humbje tė thella dhe nuk kishte mė mundėsi tė mbėshteste degėt e saj jashtė. Pavarėsisht se “Credit Agricole” injektoi kapital nė vlerė 2 miliardė euro nė fillim tė jėtij viti, banka “Emporiki” nė Greqi ka pėsuar tė tjera humbje tė rėnda gjatė kėtij viti dhe do tė ketė nevojė pėr njė kapitalizim tė ri. Nė kėto kushte, “Credit Agricole” mori vendimin strategjik pėr tė marrė nėn kontroll direkt filialet jashtė Greqisė dhe pėr tė shitur bankėn greke. Deri tani, grupi francez ka marrė oferta pėr blerjen e “Emporiki”, nga disa prej bankave mė tė mėdha greke, “Banka Kombėtare e Greqisė”, “Alpha Bank” dhe “Eurobank”.

http://www.scan-tv.com//lajmet/vendi...-agricole.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.12.2012, 21:29   34
Citim:
Shtohet edhe njė bankė turke nė Kosovė

Vendit tonė i shtohet edhe njė bankė turke nė Kosovė, bėhet fjalė pėr bankėn "Türkiye İş Bankası", e cila kėto ditė do tė nis punėn. Numri i bankave turke arrin tani nė tri nga dhjetė, duke pėrfshirė edhe bankėn komerciale AD Beograd, e cila funksionon nė disa vende ku funksionon edhe sistemi paralel qė financohet nga Republika e Serbisė. Njė tjetėr bankė qė ėshtė kryesisht vendore, ėshtė duke e plotėsuar aplikacionin nė mėnyrė qė nė kėtė fundmuaj tė aplikojė sėrish pėr licencė. Pėr diskriminimin, siē e quajnė ekspertėt, nga ana e BKT-sė, e cila ka ulur interesin e kredisė nė 7% vetėm pėr sektorin publik, Guvernatori i Bankės Qendrore tė Kosovės , Gani Gėrguri thotė se nuk kanė tė drejtėn tu pėrzihen nė punėt e tyre.E sa i pėrket emėrimit tė Sejdi Rexhepit si kryetar i Bordit tė BQK-sė, qė njėkohėsisht ėshtė prorektor, Gėrguri thotė se sipas njohurive tė tij nuk paraqet konflikt interesi. Nė njė intervistė pėr "KosovaPress" ai ka pohuar se “Türkiye İş Bankası”, ėshtė bankė e rregullt komerciale, ėshtė ndėr bankat mė tė mėdha nė Turqi, ėshtė shumė e fuqishme dhe se, sipas tij, do tė bėjė biznes tė zakonshėm siē e bėjnė edhe bankat e tjera nė Kosovė. “Ne i kemi pasur dy aplikacione pėr bankė nė fazėn e procedimit, njėra nga to ėshtė pėrfunduar dhe si rezultat i saj e ka marrė licencėn preliminare dhe ajo ėshtė banka turke “Türkiye İş Bankası”, njė bankė e fuqishme e cila tashmė ėshtė duke bėrė pėrgatitjet fillestare dhe shumė shpejtė pritet tė fillojė me operacione tė rregullta bankare nė tregun e Kosovės”, ka thėnė ai. Sa i pėrket bankės tjetėr, tė cilės i ėshtė dhėnė edhe njė afat shtesė pėr aplikim tė licencės, ajo ėshtė kryesisht vendore. Bėhet e ditur se ajo aplikon me emrin “Ulpiana Bank”, e cila pėrbėhet prej Milazim Abazit, ish-drejtor i Kasa Bankės dhe 15 aksionarėve tė cilėt kryesisht janė biznesmenė kosovarė. Kurse, Gėrguri thotė se deri nė fund tė dhjetorit kanė kohė tė pėrmbushjes sė kritereve. “Aplikacioni i dytė ėshtė kryesisht aplikacion vendor tė cilit i ėshtė dhėnė njė afat pėr pėrmbushjen e disa kritereve tė parapara me standardet tona tė licencimit dhe nė rast tė pėrmbushjes sė tyre, natyrisht se do tė procedojmė edhe me njė afat shtesė. Afatin me sa mė kujtohet e kanė deri nga fundi i kėtij muaji”, ka thėnė ai. Gėrguri ka folur edhe pėr interesin nė kredi tė Bankės Kombėtare Tregtare, e cila kohė mė parė ka qit nė treg ofertėn me vetėm 7%, por vetėm pėr sektorin publik. Edhe pse ekspertėt dhe pėrfaqėsuesit e bizneseve e patėn quajtur diskriminim, Gėrguri thotė se nuk kanė tė drejtėn tė pėrzihen nė pėrzgjedhjen e kientelės sė bankave. Kurse, sa i pėrket Sejdi Rexhepit, tė sapo emėruarit si kryetar i Bordit tė BQK-sė, i cili njėkohėsisht ėshtė edhe prorektor, Gėrguri ka thėnė se ai nuk paraqet konflikt interesi. Gėrguri shprehet kėmbėngulės se Rexhepi nuk ka ndonjė pozitė ekzekutive nė BQK.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/s...urke-ne-kosove
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.5.2013, 22:42   35
Citim:
Bankat “Societe Generale” dhe “Credit Agricole”, nė siklete tė mėdha financiare

“Societe Generale” fitimi neto ulet 50% nė tremujorin e parė tė 2013-ės

“Societe Generale”, qė ėshtė e pranishme edhe nė tregun shqiptar, u bė banka e fundit franceze qė u zotua pėr tė shkurtuar shpenzimet, duke pėrfshirė reduktimin e mė shumė se 1.000 vendeve pune, ndėrkohė qė tensionet nė Eurozonė dhe njė akuzė lidhur me parregullsi kontabiliteti ndikuan nė rėnien e fitimit neto tė tremujorit tė parė. Banka me qendėr nė Paris, e treta mė e madhe e Francės nga asetet, tha se kishte pėr qėllim tė reduktojė kostot vjetore me 900 milionė euro nė fund tė vitit 2015, pėr tė rritur kthimet nė kapital nė 10%, nga vetėm 7.4% nė kėtė tremujor.

“Vullneti ynė ėshtė qė tė pėrshtatim biznesin tonė tani, nė mėnyrė qė tė mos bėjmė nė pesė vjet nė kushte mė tė vėshtira. Do tė ishte e pafalshme tė mos e bėnim atė tani”, – tha shefi ekzekutiv Frédéric Oudéa. Ai shtoi se priste qė kushtet ekonomike nė Evropė tė mbeten “mediokre”, pėr dy vitet e ardhshme “tė paktėn”.

Bankat franceze, ashtu si dhe kreditorėt mė tė mėdhenj nė kontinentin e vjetėr, janė duke luftuar pėr tė rritur rentabilitetin e tyre nė njė ekonomi tė vėshtirė dhe tregjet e paqėndrueshme, ndėrkohė qė pėrballen me rregulla gjithnjė e mė tė rrepta bankare nė Evropė, tė zhvilluara nė pėrgjigje tė krizės financiare.

“Credit Agricole”

Edhe rivalja franceze “Credit Agricole”, qė sapo ka shitur degėn e saj “Emporiki”, prezente nė Shqipėri, sė bashku me bankėn tjetėr tė madhe BNP ndodhen nė njė vorbull uljesh sė kostove pasi kriza nė Evropė ka dėmtuar fitimet.

“Société Générale” tha se fitimi neto nė tre muajt e parė ra nė 50% nė 364.000.000 euro, krahasuar me periudhėn e njėjtė tė vitit tė kaluar. Ajo u godit nga 1 miliard euro gjobė nė lidhje me rritjen e vlerės sė borxhit tė vet. Por, “Credit Agricole”, megjithatė, ka raportuar njė rritje 51% nė tremujorin e parė nė fitimin neto nė 469.000.000 euro nga 311,000,000 euro njė vit mė parė. Megjithatė, rritja ėshtė nga njė bazė relativisht e ulėt-banka u lėndua rėndė nga kriza greke nė tremujorin e njėjtė tė vitit tė kaluar. Ndėrsa “Credit Agricole” ka mbyllur derėn pėr njė kapitull tė vėshtirė me shitjen mė parė kėtė vit tė grekes “Emporiki”, ajo tani ėshtė duke kėrkuar pėr rritje nė njė ekonomi tė vėshtirė. Banka tha nė shkurt se ajo ka planifikuar qė tė ulė shpenzimet nga 650.000.000 euro deri nė vitin 2016, pjesėrisht pėrmes ndryshimeve nė teknologjinė e informacionit.

Tri banka tė mėdha franceze pėrfunduan kohėt e fundit planet e ristrukturimit ndėrkohė qė kanė nė plan pėr tė vijuar me rregulla tė reja dhe mė tė shtrėnguara bankare, duke tėrhequr nga dhjetėra vende dhe duke shkurtuar mijėra vende pune nė nivel global.

http://www.standard.al/bankat-societ...ha-financiare/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.5.2013, 22:52   36
Citim:
Raiffeisen shpėrblen Shqipėrinė pėr fitimet, rrit me 10 % kredinė

Vendi qė tė siguron fitimet mė larta meriton edhe investimet mė tė larta. Me sa duket, Banka Raiffeisen me shtrirje nė tė gjithėn Europėn Lindore, ka vendosur tė mos vazhdojė tė pėrdorė fitimet e marra nga vendet e Ballkanit pėr tė mbuluar humbjet qė i kanė krijuar vendet e tjera tė Europės nga zhvillimet e paskrizės. Nga njė bllokim total i fondeve pėr kreditim vitin qė shkoi, Raiffeisen ka vendosur tė rrisė kreditimin me 7-10 pėr qind edhe nė Shqipėri.

Reagimi

Nė terma rritjeje fitimi i sektorit bankar nė Evropėn Qendrore dhe Lindore vazhdon tė tejkalojė sektorin bankar perėndimor, duke qenė se mundėsitė e rritjes nė Lindje mbeten shumė tė larta. Duke analizuar kėtė situatė, analistėt e Raiffeisen kanė bėrė njė studim tė cilin e kanė titulluar “Angazhimi do tė shpėrblehet”. Raporti u prezantua me rastin e mbledhjes vjetore tė Bankės Evropiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim (BERZH) nė Stamboll. Duke qenė qė cikli ekonomik parashikohet tė kthehet nė 2013-ėn, analistėt e Raiffeisen Research shohin njė potencial nė rritje pėr kredidhėnie nė gjysmėn e dytė tė 2013. Normat e kredisė ndaj GDP-sė pėr gjashtė ose shtatė tregje bankare tė rajonit parashikohet tė rriten. Sektorėt bankarė tė Rusisė dhe Polonisė pritet tė jenė nė krye tė grupit tė tregjeve me rritje tė lartė me njė rritje vjetore tė kredisė prej 13 pėr qind dhe 10 pėr qind, respektivisht. Republika Ēeke, Sllovakia, Rumania, Serbia dhe Shqipėria i ndjekin me njė total tė rritjes vjetore tė kredisė nė kufijtė nga 7 nė 10 pėr qind nė termat e euros dhe nga 6 -9 pėr qind nė termat e monedhės vendase, pasi konsiderohen tė qėndrueshme nė terma afatmesme.

Ballkani siguron fitime tė larta

Rėnia e pėrfitueshmėrisė nė rajon nuk mund tė krahasohet me nivelet globale ose ato europiano-perėndimore. Analistėt theksojnė se rėnia e fitimeve nė sektorin bankar brenda rajonit qė nga fillimi i krizės financiare nuk mund tė krahasohet me rėnien e vėrejtur nė njė nivel global ose nė Evropėn Perėndimore. Nė rang botėror, fitimet e bankave janė pėrgjysmuar. Mjedisi i normave tė ulėta tė interesit nė shumė prej tregjeve tė rajonit ka tė ngjarė tė vėrė nė vėshtirėsi bankat edhe nė vitin 2013. “Megjithatė, ky mjedis nė Ballkan ėshtė vendosur tė zgjasė shumė mė pak sesa brenda eurozonės. Prandaj, ne nuk shohim shenjat tėrheqjeje tė bankave tė pėrkushtuara perėndimore”, shtoi Deuber. Por, megjithė perspektivėn pėr rritje nė vendet e rajonit lindor, mbetet njė ēėshtje delikate kredia me probleme. Megjithatė ka ende hapėsira rikuperimi, pasi nė kėto vende raporti kredi-depozita ėshtė mė i ulėt se nė eurozonė. Tė gjitha bankat nė rajon kanė dhėnė shumė mė pak kredi nė raport me depozitat qė mbajnė. Kjo do tė thotė se tė gjitha vendet kanė dhėnė mė pak se 98 pėr qind tė depozitave kredi. Nė Shqipėri ky raport ėshtė 64%, ndėrsa nė Europėn Perėndimore bankat kanė dhėnė kredi 112 pėr qind tė depozitave. Pėr mė tepėr, mbledhja e depozitave nė Ballkan tregoi njė ngritje tė fortė nė vitin 2011 dhe 2012 (pas njė zgjerimi mė tė ndrydhur nė vitin 2008/’09), njė zhvillim qė nuk ėshtė vėrejtur brenda eurozonės.

Sektorėt bankarė tė Rusisė dhe Polonisė pritet tė jenė nė krye tė grupit tė tregjeve me rritje tė lartė, me njė rritje vjetore tė kredisė prej 13 pėr qind dhe 10 pėr qind, respektivisht. Republika Ēeke, Sllovakia, Rumania, Serbia dhe Shqipėria i ndjekin me njė total tė rritjes vjetore tė kredisė nė kufijtė nga 7 nė 10 pėr qind nė termat e euros dhe nga 6 -9 pėr qind nė termat e monedhės vendase.

http://www.mapo.al/2013/05/14/raiffe...me-10-kredine/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.11.2013, 20:01   37
Citim:
“Largohen” nga Shqipėria 230 milionė euro

Ikin nga Shqipėria 230 milionė euro. Banka e Shqipėrisė ka raportuar tė dhėna mbi vendosjen e parave tė lira nga bankat qė operojnė nė vend ku vėrehet se gjatė tremujorit tė tretė tė kėtij viti kėto institucione financiare kanė transferuar rreth 32 miliardė lekė jashtė vendit. Nė tė njėjtėn kohė kredia pėr ekonominė ra me 84 milionė euro, ndėrkohė qė bankat nuk po blejnė mė as letra me vlerė. Po sipas raportit tė BSH-sė, totali i aktiveve tė sistemit bankar u rrit me 2.6%, apo rreth 31 miliardė lekė nė tremujorin e tretė nė raport me tremujorin e mėparshėm. Sistemi ka pėrshpejtuar rritjen, e cila ishte mė e larta qė nga tremujori i katėrt 2012. Me bazė vjetore, aktivet u shtuan me gati 4%. Por ky zgjerim ėshtė reflektuar nė vendosjen e tyre nė bankat e huaja. Theksohet se zėri “Depozita nė banka, institucione krediti dhe institucione tė tjera financiare” ka shėnuar njė rritje tė ndjeshme me 34%, apo 32 miliardė lekė (230 milionė euro) vetėm nė tremujorin e tretė nė raport me atė tė mėparshmin, pas njė periudhe prej tremujorėsh radhazi, kur ky tregues kishte shėnuar vetėm rėnie dhe bankat ishin orientuar disi te bonot e thesarit tė qeverisė shqiptare. Por fenomeni i largimit tė parave nė bankat e huaja, ndonėse nisi nė vitin 2011 u ndje mė sė shumti gjatė vitit tė shkuar, kohė kur banka “Raiffeisen” nė ndjekje tė strategjisė sė bankės mėmė reduktoi ekspozimin nė tregun shqiptar, pėrmes tkurrjes sė kredisė dhe rėnies sė pjesėmarrjes nė blerjen e letrave me vlerė tė qeverisė.

Nė fund tė tremujorit tė tretė, pesha e zėrit “Depozita nė banka, institucione krediti dhe institucione tė tjera financiare”, arriti nė 10.4%, nga rreth 5% nė tremujorin e parė tė 2011-s. Guvernatori i Bankės sė Shqipėrisė, Ardian Fullani, e intensifikoi sė fundmi tonin ndaj bankave perėndimore lidhur me politikėn qė po ndjekin me degėt e tyre. Guvernatori Fullani i mėshoi shumė rėndėsisė, kujtojmė kėtu fjalėn e tij, gjatė takimit vjetor tė Bankės Botėrore dhe FMN-sė nė Uashington, nė tetor tė 2013-s nė vijimėsi tė financimit tė ekonomive tė Europės Lindore nga sistemi bankar dhe tregjet financiare ndėrkombėtare. Ai shprehu shqetėsimin e tij pėr politikat e grupeve bankare ndėrkombėtare, tė cilat kanė ulur gatishmėrinė e investimit nė ekonomitė e rajonit, duke theksuar se bashkėpunimi mė i ngushtė midis politikėbėrėsve dhe rregullatorėve europianė e lokalė do tė prodhonte zgjidhje mė tė mira pėr tė gjitha palėt e interesuara. Kjo politikė e bankave nė Shqipėri ėshtė reflektuar menjėherė dhe te zėri i “veprimeve tė letrave me vlerė”, zė i cili mbeti nė vlerėn rreth 288 miliardė lekė, ndryshe nga dy tremujorėt e mėparshėm tė vitit. Nė rėnie me rreth 2 miliardė lekė, ka qenė dhe zėri i “Bonove tė thesarit”. Kreditimi i sektorit privat dhe individėve po ashtu ka zėnė njė peshė mjaft tė vogėl gjatė kėtij viti, duke pėsuar rėnie tė vazhdueshme e cila justifikohet dhe me rritjen e kredive tė kėqija. Fshirja e bilanceve tė bankave nė vend, rezultoi dhe me humbje pėr kėtė sektor gjatė tremujorit tė vitit 2013, fenomen i cili nuk ishte regjistruar qė prej vitit 1998. B.S

http://gazeta-shqip.com/lajme/2013/1...-milione-euro/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 23:33.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.