Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 24.3.2010, 12:15   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Kamjan: Gjetjet nė Zabel


Citim:
Dėshmitė e antikitetit dardan nė Maqedoni

Shkup, mars - Kamajani (sot graviton nė Komunėn e Bogovinės, nė Fushėn e Pollogut tė Republikės sė Maqedonisė) ėshtė shtrirė dikur nė lartėsinė mbidetare diku afėr 800, ku edhe janė dėshmitė e antikitetit tė hershėm, pėr tė cilėn gjė dėshmojnė njė mori artefakte materiale siē ėshtė rasti i rrasės sė varrit, e cila daton nga shekulli i III tė erės sonė.

Emri:  kamjan.jpg
Shikimet: 177
Madhėsia:  14,7 KB
Pra, historiku i Kamjanit ėshtė i pandriēuar fare dhe se nė lakoalitetin e quajtur Zabel ėshtė shtrirė fshati i lashtė ku supozohet se ka qenė edhe kėshtjella me fortifikatat e veta.

Dėshmi nga fotot dhe gjetja e rrasės sė varrit sė bashku me dėshifrimin e mbishkrimit qė u gjetė fare rastėsisht nė muajin shkurt 2010 nga imami i fshatit Kamjan Hamdi Izairi nė afėrsi tė ēeshmės tė cilėn e ka ngritur vetė para njė dekade.

Profesori i historisė Ismet Jonuzi-Krosi, i cili ėshtė nga ky vendbanim, shpjegon pėr historikun e Kamjanit, qė sipas pos Kamjanit, i cili dikur ėshtė shtrirė nė lartėsi mbidetare afėr 800 metra qė radhitet nė fshatrat e brezit tė njėjtė me shumė e shumė vendbanime tė tjera tė Sharrit, qartė dėshmon se, lokaliteti i quajtur Kubja e Zabelit, ėshtė fare i pandriēuar dhe se nė tė duhet tė ketė njė mori faktesh, qė fragmentet e gjetura janė pasqyra sė kemi tė bėjmė me njė lokalitet antik qė ka vazhduar nė mesjetė e deri mė sot.

Por, sipas prof. Ismet Krosit, brengos fakti se ky lokalitet ėshtė lėnė nė mėshirėn e kohės dhe me gjetjen e rrasės sė varrit nė muajin shkurt tė 2010, sikur i ka nxituar gėrmuesit e egėr qė tė bėjnė kėrdi duke kėrkuar se gjoja do tė gjejnė ndonjė fragment me vlera pėr t’u pasuruar, qė edhe e dėmtojnė tejmase kėtė lokalitet.

Se ky lokalitet nė popull njihet si Kubja e Zabelit, Krosi shton se, fshati i moēėm i Kamjanit ėshtė shtrirė nė hapėsirat nė kėtė lokalitet tė lashtė, pėr kėtė dėshmojnė hapėsirat rreth e pėrqark po ashtu dihet se kemi pasur edhe njė kishė pėr tė cilėn dihet lokaliteti sot e kėsaj dite si dhe pėr disa vendvarreza qė mė tė lashtat qė nuk dihen se prej kur datojnė shtrihen nė vendin e quajtur “Shushlak”.

Fshati Kamjan nė historiografi daton qė nė shekullin e XV mė saktė;1452/53 ku ka pasur 45 familje dhe 6 beqarė, mė 1467/68 ka pasur 55 familje, 3 beqarė dhe 5 vejusha, mė 1481/82 ka pasur 35 familje dhe 5 vejusha, mė 1544/45 ka pasur 19 familje, njė beqar dhe njė vejushė, por pėr herė tė parė hasen tė regjistruara 3 familje te fesė islame dhe mė 1568/69 familjet e krishtera janė pakėsuar nė 10 familje dhe 6 beqarė si dhe 2 familje tė fesė islame dhe njė beqar.

Vlen tė pėrmendi njė dėshmi tė emrave vetjake mesjetare te shqiptarėt e Maqedonisė nė dritėn e defterėve osmane tė shekullit tė XV-tė / Turski dokumenti za istorijata na makedonskiot narod. Tapu tahrir defter Nr. 4, tė viteve 1467/68, Skopje, 1971/, ku Kamjanin e hasim me patronimin PAVLE ARNAUT fshati Kamjan TD 401.

Ky mbiemėr dėshmon edhe pėr pėrkatėsinė kombėtare-shqiptare ashtu siē na kanė quajtur osmanlinjtė edhe pse ėshtė nė cilėsinė e kryeparit dhe kryfamiljarit. Nė dritėn e emrave ku pėrmendet Kamjani nga dėshmitė e shekullit tė XV mė 1467/68; Arbana/Arbanash/Arnaut- emri etnik pėr shqiptarėt nė mesjetė, tė cilin nė kėtė periodė nė lakadredhat shqiptare tė Maqedonisė e hasim me njė pėrdorim shumė tė shpeshtė nė funksione tė ndryshme antroponomike, partonomike, etnonimike dhe toponimike.

Ky emėr, tė cilin e ndeshim dhe me variacionet ARBANASH, ARBINA, ARNAUT, ARNAVUD, ARNAVID e OLBANASH, pėrveē atyre ARBANAS e ARBANASH, madje del me njė vlerė mė tė madhe pėrdorimi nga tė gjithė emrat e tjerė etnikė qė i ndeshim tė pėrdoren nė mesjetė nė kėtė trevė, krahaso ato grk, vlag, bolgarin, bugarin, srbin, ermen, kuman, german e tjerė.

Njė shfaqe mė tė hapėt ka sidomos nė rrethinėn (nahijen) e Manastirit, tė Velesit, tė Shkupit, tė Tetovės, tė Kėrēovės, tė Mariovės, tė Follorinės ( Maqedonia egjejane) e tjerė, por nuk ėshtė pa njė pėrhapje tė vogėl as dhe nė rrethinat e tjera gjeografike tė Maqedonisė, qė dėshmon kjo pėr karakterin e ngulėt tė elementit shqiptar nė lakadredha gjeografike.

Kėtu mė poshtė do tė zgjedhim njė varg emrash personal nė bashkėvajtje me emra KRYEFAMILJARĖSH, te tė cilat pėrmbahet termi etnik ARBANAS si element i parė (emri i tė birit) apo i dytė (i tė atit) dhe si element atributiv i pėrkatėsisė etnike, tė nxjerrė nga defterėt e regjistrimeve turke-osmane tė shekullit XV.

Nga shembujt e kėtillė antroponomik po veēojmė kėtė fond emrash vetjak sipas krahinave tė ndryshme gjeografike.- Nahija e Manastirit, Nahija dhe Vilajeti i Tetovės, Vilajeti i Shkupi, Nahija e Kėrēovė, Vilajeti i Rekės sė Dibrės, Vilajeti i Velesit (Qupėrlisė), Nahija e Follorinės (Maqedonisė egjejane… /shih mė detajisht nga prof.dr. Qemal Murati “DĖSHMIME ONOMASTIKE PĖR AUTOKTONINĖ E SHQIPTARĖVE NĖ TROJET ETNIKE TĖ TYRE NĖ MAQEDONI”-Shtėpia botuese “FAN NOLI”-Tiranė, 1993 nė faqet 86,87 dhe 88.

Kamjani shtrihet nė lartėsinė mbidetare mbi 500 m. pra gjendet nė jug 7 kilometra larg Tetovės, numėron gati 1 mijė shtėpi dhe 4.135 banorė sipas regjistrimit tė vitit 1994. Ka 5,9 km2, sipėrfaqe agrare 554 ha, tokė bujqėsore 450 ha, kullota 11 ha dhe 93 ha pyje.

Pėrmbajtja e letrės sė profesorit Neritan Ceka ku thuhet se:
“Faleminderit pėr informacionin dhe fotot. Nga njė vėshtrim i shpejtė dhe nga kualiteti ende i pamjaftueshėm i fotove mund tė them kėto pėrfundime. Ėshtė njė gur varri i fillimit tė shek. III e.s. (rreth 220-230 mbas erės sonė) dhe paraqet katėr personat e njė familje. Mbishkrimi ėshtė nė greqisht dhe pėrkthehet: “PROKLA JA NGRE (KĖTĖ MONUMENT) FĖMIJĖVE TĖ SAJ NĖ KUJTIM”.

Nė tė dy anėt e mbishkrimit kryesor, i cili ėshtė gdhendur me germa tė mėdha, janė shkruar emrat e femijėve tė Prokles (e cila duhet tė jetė paraqitur nė qendėr). Nė tė majtė ėshtė emri Makrobio, qė nė greqisht do tė thotė Jetėgjata. Nė tė djathtė emri Liko, qė ėshtė pėrsėri emėr femre. Ndėrsa, emri i tretė do tė ishte Laia, por nuk jam i sigurt. Nė fakt kam nevojė pėr njė foto tjetėr ku drita duhet tė bjerė pjerrtas nė mėnyrė qė tė shquhen mė mirė shkronjat.

Mbishkrimi i takon njė familjes vendase, e cila pėrdorė emra grekė, qė ishte e modės nė atė kohė. Edhe nga paraqitja duket se ata mbajnė veshje aristokrate dhe jo popullore. Ky ėshtė mbishkrimi i tretė nė greqisht qė vjen nga ajo trevė dhe qė lidhet me bashkėsinė dasarete tė Lyhnidit (Ohrit), ku gjuha greke si gjuhė kulture u ruajt gjatė gjithė epokės romake.

Mendoj se duhen lajmėruar autoritetet vendore tė Tetovės (kryesia e Komunės), tė cilat duhet tė marrin gurin pėr ta vendosur nė Muzeun e Qytetit, nėse ekziston. Pėrndryshe komuna dehet tė marrė njė vendim pėr krijimin e kėtij muzeu nė njė ambient publik dhe tė sillen atje edhe objekte tė tjera qė janė gjetur nė luginėn e Tetovės.

Unė do tė isha i gatshėm qė tė ndihmoja nė pėrmbajtjen e kėtij muzeu. Sidoqoftė, nėse vendi tregon se aty mund tė jetė edhe varri i personave qė pėrmenden nė gur, nuk duhet prekur, por duhet mbrojtur, derisa tė vijė koha qė tė gėrmohet nga specialistėt.
Pėr kėtė dėshmi, prof. dr. Nebi dervishi, ligjėruas nė USHT dhe njėherit Kryetari i Shoqatės sė Historianėve Shqiptarė nė Maqedoni, pasi qė kuptoi pėr kėtė Rrasė Varri me tė parė shpreh opinionin e tij se:
”Kjo rrasė varri i takon familjes sė pasur tė trevave tė Pollogut nė antikitet, pėrkatėsisht nė shekullin e III nė kohėn e dinastisė sė Severėve. Kjo dėshmi duhet t’i pėrkasė fisit tė Dardanisė.

Por, duhet theksuar se dėshmitė e kėtilla janė gjetur edhe mė parė si nė rajonin e Strugės, por qė nuk ėshtė dėshifruar ende qė janė jesė e qytetėrimit tė dadaretėve, po ashtu edhe nga rajoni i Krushevės janė gjetur dėshmi tė kėsaj natyre, por nė mungesė tė ekspertėve tė kėsaj lėmie ende mbeten tė pa dėshifruara, pėrkatėsisht tė pa lexuara.

Epitafi nė rrasėn e varrit qė ėshtė gjetur nė atarin e Kamjanit, qė na detyron tė hulumtojmė se aty duhet tė ketė edhe kishė e pse jo edhe ndonjė bazilikė paleokristiane.”
Ndėrsa, se ku do tė ruhet kjo dėshmi profesor Nebi Dervishi, shpreh skepticizmin se mjerisht nuk kemi institucion pėrkatės pėr t’i ruajtur e kultivuar vlerat e kėtilla unikate tė dėshmive tė rralla tė antikitetit, por ai ėshtė i gatshėm qė edhe kėtė eksponat tė vė nė koleksionin e Muzeut tė tij qė i ka mbi 4000 nė Livadhi.

Ky lakalitet nė mungesė tė gėrmimeve tė organizuara nga specialistė tė fushės sė arkeologjisė, ruan edhe shumė e shumė dėshmi tjera, qė nė sipėrfaqe hasen si fragmente tė qeramikės, rrėnoja the themele tė mureve rrethuese po pse jo edhe monedha.

Tė gjitha kėto flasin se kėtu ka ekzistuar njė lokalitet me njė qytetėrim antik dhe mesjetar. Fragmentet e gjetura nga qeramika nė kėtė lokalitet flasin pėr organizimin e jetės.

Prandaj, inventaret e varreza nė kėtė lokalitet duhet tė jenė me shumė materiale varresh qė janė tė ēmueshme siē pėrfolet statujė mermeri, vath, qafore, byzilik, armė si shpata, mburojet varėsisht nga pasuria dhe pozita shoqėrore. (INA)

http://www.koha.net/index.php?cid=1,9,15626
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 09:47.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.