Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 17.11.2005, 22:31   1

Sorosi nė Shqipėri (neobolshevizmi)


Vėshtrim mbi pėrhapjen e infeksionit
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.11.2005, 22:32   2
Citim:
Xhorxh Soros tė premten nė Shqipėri

17/11/2005  Bisedime me qeverinė pėr problemet e romėve

Xhorxh Soros, themeluesi i Institutit tė Shoqėrisė sė Hapur, do tė vijė nė Shqipėri me njė mision tė veēantė, nxitjen e qeverisė shqiptare nė zbatimin e programit pėr integrimin ekonomiko-social tė romėve si dhe do tė prezantojė strukturėn e re tė Fondacionit Soros nė Shqipėri.

Dekada e romėve ėshtė njė nismė e shpallur mė 1 korrik 2003 nė Budapest nga 8 shtete tė Evropės Qendrore dhe Juglindore. Dekada pėrfaqėson pėrpjekjen e parė tė pėrbashkėt nė rang rajonal pėr tė zbatuar njė plan masash tė koordinuara pėr pėrshpejtimin e integrimit social tė romėve nė vendet pėrkatėse.

Dekada synon pėrmirėsimin e statusit tė romėve brenda dhjetėvjeēarit 2005-2015, nėpėrmjet ndėrhyrjeve nė 4 fusha kryesore: arsimim, punėsim, shėndet dhe strehim.

Instituti i Shoqėrisė sė Hapur me themelues Xhorxh Soros ėshtė njė nga mbėshtetėsit e kėsaj nisme sė bashku me Bankėn Botėrore, Komisionin Evropian, UNDP, OSBE, Kėshillin e Evropės, Kėshillin e Bankės Evropiane pėr Zhvillim dhe organizatat ndėrkombėtare rome


Kush ėshtė Xhorxh Soros?

Xhorxh Soros lindi mė 12 gusht 1930 nė Budapest. Mė 1947 emigron nė Angli dhe diplomohet nė Shkollėn Ekonomike tė Londrės, mė 1952. Pas 4 vjetėsh, mė 1956 largohet pėr nė SHBA dhe fillon veprimtarinė financiare nė bursat e Londrės dhe Nju-Jorkut. Mė 1969 krijon Fondin e Investimeve (Quantum Fund), njė firme private menaxhimi, e cila jep konsulencė pėr investimet dhe e ka prezantuar Xhorxh Sorosin si njė nga financierėt mė tė suksesshėm nė botė.

E filloi aktivitetin bamirės mė 1979, kur krijon nė Nju Jork Fondin e Shoqėrisė sė Hapur dhe nis themelimin e Fondacioneve Lokale tė Shoqėrisė sė Hapur, fillimisht nė Hungari (1984) pastaj nė Bashkimin Sovjetik (1987). Sot rrjeti i fondacioneve shtrihet nė mėse 50 vende nė Evropėn Qendrore dhe Juglindore, ish-BS, Afrikėn e Jugut, Amerikėn Latine dhe SHBA.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=19780
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.11.2005, 23:32   3
Citim:
Berisha takon Xhorxh Soros

19/11/2005  Kryeministri Sali Berisha zhvilloi tė premten njė takim me themeluesin e Fondacionit SOROS, Xhorxh Soros. Kryeministri Berisha vlerėsoi rolin dhe ndihmėn qė Fondacioni SOROS ka dhėnė pėrgjatė gjithė kėtyre viteve nė Shqipėri nė drejtime tė ndryshme.

Ndėrsa Soros vlerėsoi programin e qeverisė sė re, duke u shprehur se “ky ėshtė njė fillim shumė i mbarė i punės sė qeverisė”. Tė dy palėt kanė diskutuar pėr angazhimin e qeverisė shqiptare pėr “thithjen e trurit” nė Shqipėri.

Berisha tha se synimi i qeverisė shqiptare ėshtė rikthimi nė vend i njerėzve tė arsimuar dhe tė kualifikuar jashtė shtetit. Nga ana e tij, Xhorxh Soros shprehu interesin pėr kėtė projekt dhe siguroi Berishėn pėr mbėshtetjen e tij nė kėtė drejtim.

Berisha dhe Soros u ndalėn edhe nė nismat e qeverisė shqiptare nė luftėn kundėr korrupsionit, ndėrsa Kryeministri Berisha theksoi se qeveria do tė bėjė gjithēka pėr ndėrtimin e njė administrate funksionale dhe tė pakorruptuar.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=19919

Citim:
Soros: Do mbėshtesim arsimin
19/11/2005

Emri:  20051119012312foto.jpg
Shikimet: 1058
Madhėsia:  4,8 KBXhorxh Soros ėshtė shprehur dje se do tė japė kontribut pėr zhvillimin e Shqipėrisė. Ai ka vlerėsuar se shqiptarėt ēmojnė arsimin, duke u mbėshtetur nė faktin se nė vitin 1997 shkollat nuk u prekėn.

Nė takimin me kreun e Bashkisė sė Tiranės, Edi Rama, Soros u shpreh: “Mendoj se Edi Rama kishte tė drejtė kur pėrmendi dy nisma tė veēanta. Njėra ishte ndėrtimi i shkollave, qė ishte vėrtet diēka unike pėr ne, pėr rrjetin e fondacioneve tona, pasi ne nuk angazhohemi nė ndėrtime fizike tė shkollave. Ne kemi shpenzuar shuma tė mėdha pėr trajnimin e mėsuesve dhe programeve arsimore nė vende tė ndryshme, por nė Shqipėri e bėmė kėtė gjė, pasi nė Shqipėri shkollat ishin tė shkatėrruara. Kur iku nga pushteti komunist, natyrisht u pa qartė se popullsia mendonte se shkollat ishin instrumente tė regjimit komunist pėr tė veēuar fėmijėt nga prindėrit dhe ekzistonte njė mėri e madhe e popullsisė, e cila u shpreh nė shkatėrrimin e shkollave. Kjo ėshtė arsyeja pse ne mendonim se ekzistonte nevoja pėr tė rindėrtuar shkollat”.

Kėtė deklaratė ai e mbėshteti nė faktin se ne kemi ndėrtuar 275 shkolla gjithsej dhe tė gjithė kėtė e kemi bėrė me pėrfshirjen e bashkėsive dhe komuniteteve.

“Ne kishim disa kompjutera nė njė magazinė. Kompjuterat nė magazinėn tonė i plaēkitėn, por kompjuterat nėpėr shkolla nuk i preku njeri dhe kjo ėshtė njė dėshmi e asaj se programi i shkollave i shėrbeu vėrtet interesave tė komunitetit dhe komuniteti i mbrojti interesat e veta”, tha Soros.

Ai ėshtė shprehur se ėshtė duke u negociuar me PNUD-in pėr tė krijuar rritjen e kapaciteteve nė vende tė cilat janė duke kaluar nga njė shoqėri e mbyllur dhe e izoluar nė njė shoqėri tė hapur, nė vende tė cilat ka qeveri tė reja tė zgjedhura nė mėnyrė demokratike qė nuk i kanė kapacitetet pėr t’i pėrmbushur premtimet qė u kanė bėrė njerėzve.

“Mendoj se Fondacioni “Soros” ka dhėnė njė kontribut shumė tė madh dhe ne shpresojmė se do tė vazhdojmė ta bėjmė njė gjė tė tillė, edhe pse tani Shqipėria po “piqet”. Gjithsesi, ėshtė njė kėnaqėsi pėr mua pėr njė moment tė kujtoj se ē’ka ndodhur dhe pastaj tė shikoj nga e ardhmja”, tha Soros.

Nė setin e parė tė projekteve vendin mė tė rėndėsishėm e zė projekti “Tirana 2000”, nėpėrmjet tė cilit u rikonstruktuan 13 shkolla dhe kopshte nė kryeqytet, me njė vlerė prej rreth 7, 2 milionė dollarėsh

-Projekte me dhe pėr komunitetin.
-Tirana si kryeqendėr e artit dhe kulturės. Ndėrkombėtarizimi i saj.
-Forcimi i kapaciteteve tė pushtetit lokal pėr njė qeverisje mė tė mirė tė kryeqytetit.


Bashkia e Tiranės akordon titullin e qytetarit tė nderit

Xhorxh Soros, financieri dhe filantropi i njohur, do tė ndihmojė sė shpejti edhe nė trajnimin e administratės publike nė Shqipėri. Ndėrkohė dje, Bashkia e Tiranės i dha titullin “Qytetar Nderi”. Me propozim tė kryetarit tė Bashkisė, Edi Rama, Kėshilli Bashkiak mori vendimin pėr ta shpallur Xhorxh Sorosin, Qytetar Nderi tė qytetit tė Tiranės me motivacionin: “Pėr kontributin e shquar humanitar nėpėrmjet Fondacionit “Soros”, nė pėrmirėsimin e kushteve tė institucioneve arsimore, shėndetėsore, kulturore, sociale tė qytetit tė Tiranės dhe vendit, pėr bashkėpunimin e vyer me organet e pushtetit lokal dhe zhvillimin e shoqėrisė civile si dhe pėr ndihmesėn e shquar nė arsimimin e njė numri tė madh tė rinjsh nė vendin tonė dhe nė universitete tė ndryshme tė botės”.

Xhorxh Soros ka vizituar dje, edhe Bashkinė e Tiranės, ku ėshtė njohur konkretisht me jetėsimin e projekteve tė financuara nga Fondacioni “Soros” pėr Bashkinė. Gjatė ceremonisė sė organizuar nė Hotel “Sheraton” me kėtė rast, kryebashkiaku Edi Rama u shpreh mes tė tjerash se, "besoj qė projekti i Fondacionit “Soros” pėr mbėshtetjen financiare tė tė gjithė atyre tė rinjve me cilėsi tė spikatura qė pranojnė tė shėrbejnė nė administratėn publike, ėshtė njėri ndėr projektet mė tė shkėlqyer nė CV-nė e pasur tė kėtij tė Fondacioni dhe ėshtė njė nga ato projekte qė i kanė dhėnė njė mundėsi tė paēmuar administratės sonė publike pėr tė mundur tė ndėrtojė atė ekip qė pėrbėn edhe arsyen themelore tė suksesit tė saj".

Ndėrsa Xhorxh Soros, nė fjalėn e tij pėrshėndetėse, u shpreh se "mendoj se Fondacioni “Soros” ka dhėnė njė kontribut shumė tė madh dhe ne shpresojmė se do tė vazhdojmė ta bėjmė njė gjė tė tillė, edhe pse tani Shqipėria po “piqet”.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=19920
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.11.2005, 23:34   4
Citim:
Soros prezanton organizatat qė dalin nga “ombrella” e fondacionit
Klarida Rrogozi

20/11/2005  Fondacioni "Soros" shndėrrohet nė rrjet tė shoqėrisė sė hapur

Emri:  20051119120318foto.jpg
Shikimet: 1067
Madhėsia:  5,2 KBShkrirja e "Soros"-it dhe krijimi i organizatave tė reja, ėshtė qėllimi i ri i themeluesit tė kėtij institucioni, Xhorxh Soros. Dje, Soros ėshtė shprehur se edhe pse nuk ka ardhur shpesh kohėt e fundit, i ka ndjekur me shumė interes zhvillimet e vendit tonė.

“Ne do tė vazhdojmė tė kontribuojmė pėr Shqipėrinė edhe nė tė ardhmen. Ka ardhur koha qė me pėrparimin qė keni bėrė dhe roli i fondacionit tonė tė ndryshojė. Dikur fondacioni ėshtė marrė me ndėrtimin e shkollave, por ky aktivitet u ezaurua, duke e dhėnė rezultatin e vet. Gjithashtu fondacioni ka pasur edhe njė program nė mbėshtetjen e tė rinjve tė sapodiplomuar, duke i ndihmuar tė futeshin nė administrata tė ndryshme. Mė pas ky program u konsiderua shumė i suksesshėm, duke pasur nė nivel qendror dhe lokal nėpunės shumė tė aftė. Kėtė e quaj shėrbim tė madh tė politikės nė Shqipėri”, tha ai.

Ndėrkohė ka ardhur koha qė fondacioni tė ndryshojė dhe tė transformohet nė njė rrjet tė shoqėrisė sė hapur. Ka njė filozofi ndryshimi tė instrumentit tė fondacionit, po qėllimi mbetet po ai. Ėshtė dizenjuar pėr tė qene mė efektiv nė arritjen e rezultateve. Soros shfrytėzoi kėtė vizitė pėr tė shpallur dhe transformimin e Fondacionit "Shoqėria e Hapur pėr Shqipėrinė" nė njė rrjet OJF me 8 anėtarė, tė pėrzgjedhur nėpėrmjet njė procesi publik dhe transparent.

Rrjeti i shoqėrisė sė hapur - NOSA do tė synojė kryesisht ndikimin e politikave nė fushat: qeverisje e mirė, shoqėri civile dhe integrimi evropian dhe do tė fillojė tė funksionojė me kapacitet tė plotė nė janar 2006. Nė vitet e para, fondacioni do tė menaxhojė edhe njė fond modest grantdhėnieje, tė destinuar kryesisht pėr krijim aleancash dhe nxitje lėvizjesh qytetare ndėrmjet aktorėve tė ndryshėm tė shoqėrisė civile.

“Ky ndryshim inteligjent konsiston nė hapjen e njė netuorku organizatash. Do tė pėrbėhen nga vetė publiku, i cili do tė sjellė idetė, qė mė pas do tė pėrpunohen dhe me vetė energjitė e kėtij publiku do tė ndryshojė shoqėria ku jetojmė. Ky netuork nuk do tė jetė vetėm 8 organizata, por do tė shtrihet edhe mė gjerė”, tha Ēapajev Gjokutaj, drejtori i Fondacionit "Soros".

Tė pranishėm ishin dhe kryetari i Lėvizjes MJAFT, Erion Veliaj dhe drejtori i Intitutit tė Studimeve Bashkėkohore, Artan Hoxha. “Njė nga vlerat e shoqėrisė sė hapur ėshtė pjesėmarrja e vetė njerėzve. Nė njė farė mėnyre, kėto organizata do tė jenė sy vėzhgues i qeverisė pėr tė luftuar korrupsionin nė vend”, tha Veliaj.

Tre do tė jenė drejtimet e kėtij institucioni

1-Mirėqeverisja
2- Integrimi Evropian
3- Shoqėria civile e hapur, e qėndrueshme ndaj ndryshimeve


Flet Presidenti i Institutit tė Shoqėrisė sė Hapur, Xhorxh Soros, mbi zhvillimet nė Shqipėri dhe Kosovė

Soros: Kosova e pavarur, duke respektuar minoritetet

Pasi u prezantua struktura e re e Fondacionit "Soros", e cila do tė funksionojė si rrjet i shoqėrisė civile si dhe u fol mbi dekadėn e romėve, Presidenti Xhorxh Soros, i fondacionit me tė njėjtin emėr, iu pėrgjigj pyetjeve tė gazetarėve. Ai u shpreh se i ndiqte nga afėr zhvillimet nė rajon, pėrfshirė dhe ato nė Kosovė dhe Shqipėri. Sipas Soros, ka ardhur koha qė Kosovės t’i jepet statusi i vendit tė pavarur, por me kushte tė forta pėr tė respektuar tė drejtat e minoriteteve, ndėrkohė qė dhe marrėveshja e Dejtonit duhet ristrukturuar. Ndėrsa, Shqipėria ka bėrė hapa para nė zhvillimin e institucioneve dhe tė gjyqėsorit, por politika nuk duhet tė ushtrojė presion mbi tė.

Tetė shtete tė Evropes Qendrore dhe Juglindore janė bėrė pjesė e organizmit pėr mbėshtetjen e romėve. Nėse Shqipėria bėhet pjesė, ēfarė do tė pėrfitojė?

Shqipėria do tė pėrfitojė asistencė teknike pėr zgjidhjen e problemeve sociale. "Soros" ka pasur sukses nė formimin e njė elite pėr komunitetin e romėve, nė fokusin e iniciativės sonė ėshtė qė tė ndėrlidhim fondet e Bashkimit Evropian nė kėtė fushė. Prespektiva duket e mirė, BE ka vėnė disa fonde strukturore nė dispozicion. Ne i japim mirėseardhjen Shqipėrisė, por fondet nuk do tė vijnė aq shpejt. Shqipėria dhe shqipatrėt nuk mund tė pėrfitojnė fonde momentalisht.

Puna juaj nuk ėshtė lokale, por rajonale. Nė lidhje me Kosovėn, cili ėshtė vlerėsimi pėr statusin dhe negociatat?

Besoj se problemi nuk ėshtė shtruar nė kohėn e duhur. Unė jam i mendimit se Kosova duhet tė fitojė pavarėsinė, por duke vendosur kushte tė forta pėr respektimin e tė drejtave tė minoriteteve.

Nė njė takim qė keni pasur para disa kohėsh me Atisarin, ngritėt shqetėsimin se mos disa vende po mbeteshin mbrapa nė integrimin evropian. A i pėrmbahet edhe tani z.Soros kėsaj ideje?

Lidhur me zhvillimin e takimit tim me Atisarin, ka dy zhvillime. Ai u shpreh se kanė filluar bisedimet pėr statusin e Kosovės dhe Atisari ishte i gatshėm pėr zgjidhjen e kėtij problemi. Dhe ēėshtja e dytė ėshtė rishikimi i marrėveshjes sė Dejtonit, e cila ka dėshtuar nė Bosnjė. Atisari tha se arkitekti i marrėveshjes se Dejtonit, z.Hollbruk, ėshtė shprehur i gatshėm pėr ristrukturimin e kėsaj marrėveshjeje.

Nė rastin e Shqipėrisė sistemi gjyqėsor ka bėrė pėrparime, problem mbetet zbatimi i tyre. I rėndėsishėm ėshtė fakti qė nė gjyqėsor kanė hyrė njerėz tė rinj, por duhet tė bėhet kujdes nė eliminimin e presionit tė politikės nė gjyqėsor.

Pavarėsisht se 5 vitet e fundit nuk keni ardhur nė Shqipėri. I keni vėzhguar zhvillimet dhe ku ndodhet Shqipėria nė kėtė kohė, nė aspektin politik, ekonomik dhe shoqėror?

I kam ndjekur zhvillimet dhe mendoj se ka mbetur shumė rrugė pėr tė bėrė. Ėshtė bėrė pėrparim i dukshėm nė zhvillimin e institucioneve dhe zhvillimi i tyre do tė ndalojė korrupsionin. Ajo qė mė bėn shumė optimist ėshtė, e theksoj, zhvillimi i kėtyre institucioneve.

Ekziston nė planin tuaj ngritja e njė biznesi nė Shqipėri?

Jo, personalisht nuk mendoj tė angazhohem, por disa nga strukturat e mia mund tė kenė ndonjė ide. Personalisht nuk kam ndonjė iniciativė pėr tė hapur biznes nė Shqipėri.




Soros ndihmė pėr romėt dhe kthimin e trurit nga emigrimi

Financieri dhe filantropisti i njohur amerikan me origjinė hungareze, Xhorxh Soros, vizitoi Shqipėrinė gjatė kėtyre dy ditėve tė fundit. Ai pati takime me pėrfaqėsues tė qeverisė, organizatave ndėrkombėtare nė vend, pushtetit lokal, shoqėrisė civile, etj.

Gjatė takimit me Kryeministrin Sali Berisha, biseda u pėrqendrua nė nivelin e lartė tė varfėrisė nė vend, si pasojė e tė cilit janė krijuar shumė shtresa tė margjinalizuara. Nė kėtė kuadėr, Soros sugjeroi qė qeveria shqiptare tė shihte mundėsinė e pėrfshirjes nė nismėn rajonale "Dekada e Romėve", e cila synon pėrmirėsimin e statusit social-ekonomik tė romėve nė Evropėn Qendrore dhe Juglindore. Dekada shtrihet nė periudhėn 2005-2015 dhe deri tani nė tė janė angazhuar qeveritė e Bullgarisė, Kroacisė, Ēekisė, Hungarisė, Maqedonisė, Rumanisė, Serbisė e Malit tė Zi dhe Sllovakisė.

Dekada mbėshtetet nga Instituti i Shoqėrisė sė Hapur dhe Banka Botėrore.

Kryeministri Berisha konfirmoi vullnetin e qeverisė shqiptare pėr t'u pėrfshirė nė kėtė nismė nė tė ardhmen e afėrt.

Nė takimin me Kryetarin e Bashkisė sė Tiranės, Edi Rama, u diskutua pėr njė zgjerim tė programit Fellowship, i cili gjatė 6 vjetėve punėsoi nė administratėn qendrore dhe atė vendore afro 158 specialistė tė shkolluar jashtė, ose nė UT e Tiranės me rezultate shumė tė mira. Soros bėri tė ditur se ėshtė nė diskutim njė bashkėpunim me PNUD-in pėr tė ndėrtuar njė program mė tė plotė, qė do tė ketė pėr qėllim krijimin dhe zhvillimin e kapaciteteve nė administratė. Ky synim do tė realizohet duke mbėshtetur me asistencė teknike specialistėt e rinj pėr shkėmbime, rrjetėzime dhe zhvillim.


Rrjeti i Shoqėrisė sė hapur, NOSA:

Instituti i Studimeve Bashkėkohore
Instituti pėr Studime Ndėrkombėtare

Partners

Mjaft
Co-plan
Qendra e Studimeve Evropiane
Instituti pėr Studime Ligjore dhe Publike
Fondacioni "Soros"


Fondacioni Soros nė Shqipėri, fakte dhe shifra

Fondacioni SOROS nė Shqipėri ėshtė themeluar nė vitin 1992. Fondacioni ka investuar nė Shqipėri rreth 45 milionė dollarė amerikane.

Programet mė tė suksesshme kanė qenė:

Programi pėr Zhvillimin e Arsimit Shqiptar, AEDP (1994-2002)
Me njė buxhet tė veēantė rreth 57 milionė USD u ndėrtuan dhe u rindėrtuan 275 shkolla nė tė gjithė vendin, nga tė cilat rreth 100 nė Tiranė. Gjithashtu, AEDP kontribuoi nė reformimin e pėrmbajtjes sė programeve mėsimore dhe forcimin e lidhjes sė komunitetit me shkollėn.

Programi Fellowship- (1998-2004)
Ofroi mbėshtetje financiare pėr ish-studentėt e shkolluar jashtė vendit, qė u punėsuan nė administratėn qendrore dhe lokale pas vitit 1998. Gjithsej u mbėshtetėn 158 persona. Bursat-rreth 5000 studentė janė mbėshtetur me bursa tė plota dhe tė pjesshme.

Rritja e transparencės sė institucioneve publike.
Janė automatizuar dhe informatizuar institucione qendrore si Gjykatat e Faktit nė Tiranė, Shkodėr, Vlorė, Kavajė dhe Gjirokastėr si dhe Bashkitė nė Tiranė, Shkodėr, Pogradec dhe Sarandė. Bilblioteka Kombėtare dhe njė sėrė bibliotekash nė rrethe.


Themelimi i strukturave tė pavarura:

Qendra e Debatit-sot Organizata Kombėtare e Debatit
Qendra e Gruas-sot Qendra e Aleancės Gjinore pėr Zhvillim
Qendra e Medias- sot e bashkuar me Institutin e Medias
Shtėpia e librit dhe komunikimit-sot Instituti i Dialogut dhe Komunikimit
Fondacioni Besa-institucion pėr kreditimin e biznesit tė vogėl
Qendrat e kėshillimit tė studentėve nė tė gjitha UT e vendit
Qendrat komunitare
Instituti i trajnimit tė administratės publike-nė bashkėpunim me PNUD
Qendrat e informimit tė qytetarėve nė 8 bashki
Programi Master nė Administrim Publik-nė bashkėpunim me USAID
Programi Master nė administrim ndėrmarrjesh- nė bashkėpunim me Fondacionin francez tė shkollave tė biznesit
Programi Master pėr Studime Evropiane
Programi Master nė Shėndetin Publik


Ēfarė ėshtė Dekada e Romėve


Dekada e Romėve ėshtė njė nismė e shpallur mė 1 korrik 2003 nė Budapest, nga 8 shtete tė Evropės Qendrore dhe Juglindore. Dekada pėrfaqėson pėrpjekjen e parė tė pėrbashkėt nė rang rajonal, pėr tė zbatuar njė plan masash tė koordinuara pėr pėrshpejtimin e integrimit social tė romėve nė vendet pėrkatėse. Instituti i Shoqėrisė sė Hapur me themelues Xhorxh Soros, ėshtė njė nga mbėshtetėsit e kėsaj nisme sė bashku me Bankėn Botėrore, Komisionin Evropian, UNDP, OSBE, Kėshillin e Evropės, Kėshillin e Bankės Evropiane pėr zhvillim dhe organizatat ndėrkombėtare.

Roli i Institutit tė Shoqėrisė sė Hapur ėshtė tė monitorojė nga afėr progresin e kėsaj nisme, duke nxitur njėkohėsisht edhe shtrirjen e saj nė vende tė tjera.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=19939
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.7.2006, 23:42   5
Citim:
Soros: 2 vjet pas strategjisė sė romėve, asgjė s’ėshtė realizuar

Gjatė njė inspektimi qė ka bėrė fondacioni Soros mbi zbatueshmėrinė e strategjisė, pėr integrimin e romėve ka vėnė re se nuk ėshtė realizuar, gati asgjė. Pėr kėtė arsye rekomandon qė, qeveria tė rishikojė strategjinė pėr Romėt, pėr ta bėrė atė sa mė efektive dhe ky rishikim duhet bėrė, duke marrė nė konsideratė tė gjitha strategjitė e tjera kombėtare ose lokale.

Pėrditėsimi i strategjisė duhet bėrė, duke u mbėshtetur nė kėshillime tė gjera me grupet e interesit. Qeveria duhet tė alokojė sa mė parė fonde, si dhe tė bashkėpunojė ngushtė me institucionet donatore. Njėsitė e pushtetit vendor duhet tė sigurohen qė buxhetet e kėrkuara, tė pėrfshijnė fonde tė mjaftueshme pėr zbatimin e strategjisė nė nivel lokal. Ato duhet tė bashkėpunojnė ngushtė me OJF dhe me komunitetin rom tė zonės.

Nė vitin 2005, Fondacioni i Shoqėrinė sė Hapur – Soros (OSFA) ndėrmori njė projekt, pėr tė monitoruar zbatimin e kėsaj strategjie, nė kuadėr tė Programit tė Shoqėrisė Civile. Pėrmes studimit tė realizuar nga ekspertė tė OSFA-sė, tė Komitetit tė Helsinkit e tė CRCA-sė dhe financim tė OSFA-sė, u bė vlerėsimi i punės sė bėrė pėr periudhėn 2003-2005. Grupi i punės hartoi raportin e monitorimit tė kėsaj strategjie, tė shtrirė nė pesė rrethet kryesore tė vendit Tiranė, Fier, Korēė, Elbasan dhe Shkodėr.

Sipas ekspertėve:

Komuniteti Rom vazhdon nė njė pėrqindje tė lartė, tė jetojė nė kushte tė mjerueshme, nė kasolle, tenda e barraka tė sajuara dhe pa instalime higjeno-sanitare. Gjendja ekonomike e familjeve rome ėshtė e vobektė. Pėrqindja e papunėsisė nė kėtė minoritet ėshtė rreth 71 %, kur ajo nė popullsinė mazhoritare ėshtė 18%. Punėsimin dhe integrimin e romėve nė shoqėrinė shqiptare kushtėzohet nga mungesa e arsimimit dhe formimit profesional tė tyre. Niveli i analfabetizimit, nė rradhėt e minoritetit rom ėshtė nga mė tė lartėt nė vend: 64% e popullsisė rome ,nga 7 deri nė 20 vjeē dhe 40% e kėsaj popullsie, nga mosha 20 deri nė 40 vjeē janė analfabeltė. Mungesa e rregjistrimit nė zyrat e gjendjes civile forcon pamundėsinė e tyre, pėr tė pėrfituar mė shumė tė drejta dhe liri themelore si qytetarė tė Republikės sė Shqipėrisė. Larg ēdo rrugėzgjidhjeje pėrballė ligjit tė pronėsisė mbi tokėn, larg qendrave shėndetėsore dhe parandaluese, larg mbrojtjes sė tė drejtave tė fėmijėve dhe tė gruas, ky komunitet ka ndjerė mė tepėr ndėrhyrjet dhe mbrojten e OJF-ve, sesa tė shtetit deri tani. Gratė dhe fėmijėt e trafikuar janė pjesa mė e prekur. Madje, komuniteti rom nuk ėshtė as i informuar pėr legjislacionin nė fuqi kundėr trafikimit. Objektivi i strategjisė, pėr tė pėrfshirė nė efektivat e policisė dhe nė tė gjithė administratėn publike nė nivel vendor dhe qendror pėrfaqėsues romė, pothuajse ėshtė i parealizuar. Gjithashtu, pavarėsisht nga profili i qartė e i pasur kulturor i trashėgimisė rome, mungesa e fondeve tė akorduara pėr projekte tė tilla ka shkaktuar dėshtimin e tyre. Mosparashikimi nė buxhete dhe mosshpėrndarja, ėshtė problem dhe nė nivelin e strehimit, bonifikimit, rrugėve dhe ujit tė pishėm.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=30592
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.1.2008, 23:09   6
Citim:
Forbes: Fondi “BESA” nė 50 IMF-tė mė tė mira nė botė

Ekonomia shqiptare, parė nė dinamikėn e zhvillimit tė saj nė dekadėn e fundit, po ndeshet me njė sėrė sfidash dhe vėshtirėsish qė shpesh cilėsohen nga analistėt e ndryshėm si vėshtirėsi tė tranzicionit, qė padyshim kanė edhe koston e tyre ekonomike dhe sociale. Njė vend tė rėndėsishėm nė zhvillimin social-ekonomik zė padyshim dhe sistemi financiar. Sot vlerėsohet se janė 12,000 institucione mikrofinance qė operojnė nė tė gjithė botėn. Zhvillimi i industrisė sė mikrofinancės nė botė ka sjellė edhe rritjen e kėtyre institucioneve dhe njėkohėsisht perfeksionimin e aktivitetit tė tyre si nė drejtim tė njė organizimi mė tė mirė strukturor, po ashtu edhe tė pėrmirėsimit dhe konsolidimit tė aspektit tė tyre financiar, duke u bėrė njė faktor i rėndėsishėm nė zbutjen e varfėrisė nė nivel global.

Rritja e kėsaj industrie ka sjellė dhe rritjen e interesit pėr tė investuar si nga investitorėt privatė, ashtu dhe ata shtetėrorė. Kėshtu, vetėm pėr vitin 2006 janė rreth 2 miliardė USD qė investitorė tė ndryshėm kanė investuar nė mikrofinancė. Diēka e re nė analizėn e IMF-ve ėshtė fakti qė vlerėsimi i tyre pėrfshin shumė komponentė tė aktivitetit, si pėrfitueshmėrinė, arritjet, efikasitetin dhe transparencėn.

Pėrfitueshmėria mbėshtet nė analizėn e realizimit tė operacioneve dhe aftėsitė e IMF-ve pėr arritjen e misionit tė tyre. Vlerėsimi nuk e shikon pėrfitueshmėrinė si njė aspekt i maksimizimit tė performancės, por si tė nevojshme, si njė kusht kryesor pėr konsolidimin dhe njė lėvizje tė mirė tė IMF-ve.

Mbi bazė tė tė dhėnave tė grumbulluara nga MIX-Market si dhe analizave nga kompanitė e njohura nė rating, si “Micro-Credit Ratings International Ltd” dhe “MicroRate”, revista e njohur “Forbes” ka publikuar pėr herė tė parė listėn e 50 institucioneve mikrofinanciare mė tė mira nė botė.

Vlerėsimi ėshtė bėrė duke marrė nė konsideratė gjashtė tregues, si:

1. Portofoli i IMF.

2. Shpenzimet operative.

3. Shpenzimet operative tė ndara sipas numrit mesatar tė kredive aktive dhe si pėrqindje tė GDP/banor.

4. Teprica e kredive me overdue>30 ditė si pėrqindje e tepricės sė kredisė.

5. Kthimi mbi asetet.

6. Kthimi mbi equity.

Sipas kėtij vlerėsimi, fondi “BESA” renditet nė 50 institucionet mikrofinanciare mė tė mira nė botė. Rezultatet e fundvitit 2007 pėr fondin “BESA” shėnuan njė konsolidim dhe zgjerim tė aktivitetit duke shėnuar rreth 9,200 klientė aktivė dhe njė tepricė kredie rreth 37 milionė USD. Qė nga fillimi i aktivitetit, fondi “BESA” u ka dhėnė rreth 37,000 kredi, me njė shumė tė pėrgjithshme rreth 194 milionė USD. Mbi bazė tė rezultateve tė arritura dhe objektivave ambicioze pėr tė ardhmen (periudha 2008-2009-2010), fondi “BESA” parashikon tė disbursojė njė shumė prej 150 milionė USD dhe tė zgjerojė aktivitetin nė degė tė reja, si dhe tė lanēojė produkte e shėrbime tė reja.

Sipas drejtorit ekzekutiv tė fondit “BESA”, Bajram Muēa, merita e pėrfshirjes sė fondit “BESA” nė 50 institucionet mikrofinaciare mė tė mira nė botė, nuk i takon vetėm stafit dhe menaxhimit tė fondit “BESA”, por dhe konsulencės sė pazėvendėsueshme tė Bankės Botėrore, Qeverisė shqiptare, tė themeluesit tė fondit “BESA”, fondacionit “Soros”, si dhe tė institucioneve mikrofinanciare nė Shqipėri, tė cilėt kanė jo pak vlera dhe kontribute nė zhvillimin e zonave mė tė varfra nė Shqipėri.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=48839
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.2.2008, 23:15   7
Citim:
REFORMA ZGJEDHORE: njė perceptim nga shoqėria civile

Procesi zgjedhor mbetet mekanizmi i vetėm ku qytetarėt sigurojnė pėrfaqėsimin dhe mbrojtjen e interesave tė tyre tė ēdo lloji nė institucionet e vendit.

Dokument i pėrgatitur nga "Elections to Conduct" Agency, ECA dhe Rrjeti pėr njė Shoqėri tė Hapur, NOSA. Ky dokument ėshtė fryt i projektit "Vlerėsimi i opinionit publik mbi praktikat zgjedhore", mbėshtetur nga Fondacioni pėr njė Shoqėri tė Hapur pėr Shqipėrinė - SOROS.

Nė gjetjet e kėtij dokumenti kanė kontribuar: Nikolai Vulchanov, ishkonsulent i ODIHR-it; Mirjana Lazarova Trajkovski, pėrfaqėsuese e Maqedonisė nė Komisionin e Venecias, Dikson Bailey, fondacioni ndėrkombėtar pėr sistemet zgjedhore; Giovanna Maiola, analiste e pėr median nė misionin e ODIHR nė Shqipėri nė zgjedhjet e vitit 2001, 2003; Prof. Luan Omari, akademik, ish pėrfaqėsues i Shqipėrisė nė Komisionin e Venecias; Njazi Jaho, Komiteti Shqiptar i Helsinkit; Pandeli Varfi, ish-anėtar i KQZ-sė; Enkelejd Alibeaj, ekspert pėr ankimet dhe apelimet dhe ministėr i Drejtėsisė; Oerd Bylykbashi, ekspert pėr reformėn zgjedhore dhe Ditmir Bushati, Instituti "AGENDA".

http://www.shekulli.com.al/news/44/A...008-02-16.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.4.2008, 23:42   8
Citim:
Dyfishimi i borxhit, alarm i ekspertėve dhe FMN-sė

Debati mbi tronditjet financiare qė mund tė sjellė dyfishimi i nivelit tė deficitit buxhetor ėshtė rikthyer midis specialistėve tė ekonomisė dhe Fondit Monetar Ndėrkombėtar dhe Bankės Botėrore. Ekspertėt e ekonomisė bėjnė tė ditur se marrja borxh nė kėto nivele pėr realizimin e vetėm njė investimi, mund tė rrezikojė gjithė sistemin financiar nė vend.

Ish zėvendėsministrja e Financave, Ardiana Berberi ka bėrė tė ditur se qeveria ka gjetur si justifikim pėr kėtė nivel rekord tė deficitit buxhetor, faktin se ka njė marrėveshje me Fondin Monetar Ndėrkombėtar. Duke i kėrkuar qė tė reagojė pėr kėtė situatė Fondit Monetar Ndėrkombėtar, Berberi ka deklaruar se: "Kriza e likuiditetit nė vitin 2001 ndodhi nė njė kohė qė kishim njė marrėveshje me Fondin Monetar Ndėrkombėtar, gjithashtu dhe rritja e ndjeshme e deficitit buxhetor po ndodh nė njė kohė qė kemi njė marrėveshje me FMN".

Gjatė vitit 2008 deficiti buxhetor ėshtė llogaritur qė tė shkojė nė 7.9 pėr qind, ose nė njė nivel prej rreth 1.1 miliardė dollarė. "Deficiti ėshtė rritur tre herė mė shumė krahasuar me njė vit mė parė dhe kjo nuk ėshtė njė situatė normale",- tha specialisti i Financave Publike, Gjergj Teneqexhiu.

Por pėrfaqėsuesit e Fondit Monetar Ndėrkombėtar, tė pranishėm nė kėtė tryezė tė organizuar nga Fondacioni "SOROS", kanė bėrė tė ditur se gjatė muajit Maj tė kėtij viti njė delegacion i Fondit Monetar Ndėrkombėtar do tė diskutojė edhe njėherė me qeverinė pėr marrėveshjen 3-vjeēare.

Misioni i radhės i Fondit Monetar Ndėrkombėtar (FMN) do tė vizitojė Shqipėrinė nga data 30 prill-13 ,aj, gjatė tė cilit do tė rishikojė marrėveshjen 3-vjeēare PGRF/EFF ("Fondi i Reduktimit tė Varfėrisė dhe Rritjes Ekonomike", (PRGF) dhe Marrėveshjes sė "Fondit tė Pėrgjithshėm" (EFF), si dhe do tė ndalet nė diskutimet pėr Artikullin 4. Diskutimet rreth kėtij Artikulli, i cili organizohet nė ēdo vend anėtar tė FMN-sė, do tė ndalen nė njė vėshtrim tė thelluar tė zhvillimeve ekonomike tė Shqipėrisė, ndėrsa do tė jepen rekomandimet e nevojshme.

Rishikimi i Marrėveshjes 3-vjeēare PGRF/EFF, qė do tė bėhet pėr hartimin e memorandumit tė politikave ekonomike dhe financiare, bėhet 2 herė nė vit. Bordi Ekzekutiv i Fondit Monetar Ndėrkombėtar (FMN) miratoi nė datėn 28 Mars 2008, rishikimin e katėrt tė performancės ekonomike dhe garancive financiare tė Shqipėrisė, nė kuadrin e marrėveshjes trevjeēare.

Monitorimi i buxhetit tė shtetit 2008, pėr herė tė parė bėhet pjesė edhe e diskutimeve mes shoqėrisė civile dhe ekspertėve tė ekonomisė.

"Fondacioni "Shoqėria e Hapur pėr Shqipėrinė" SOROS, nė kuadėr tė projektit "Monitorimi i buxhetit tė shtetit 2008", organizoi gjatė ditės sė djeshme kėtė tryezė me temė "Buxheti 2008: problematika qė shoqėron alokimin e fondeve dhe zbatimin e tij nė kėtė fillimviti". Nė diskutimet e ekspertėve tė ekonomisė, Selim Belortaja dhe Gjergj Teneqexhi, u vu theksi nė nevojėn qė ka publiku pėr tė njohur zbatimin e ligjshmėrisė nė hartimin e Buxhetit tė Shtetit, detajimin e programit tė shpenzimeve buxhetore, shpėrndarjen e fondeve tė buxhetit tė shtetit, zbatimin e projekteve qė ato mbėshtesin, pėrmirėsimet nė strukturat e pagave, etj.

http://www.shekulli.com.al/news/47/A...008-04-23.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.10.2008, 23:56   9
Citim:
“Soros”: Administrata rrit rreziqet pėr ekonominė

Situata makroekonomike nė vendin tonė karakterizohet, tashmė prej disa vjetėsh, nga njė ruajtje e treguesve kryesorė nė kufij tė kėnaqshėm dhe vetė ekonomia vazhdon tė ruajė njė ekuilibėr tė qėndrueshėm. Ky ka qenė konstatimi pozitiv i ekspertėve ekonomistė tė "Shoqėrisė sė Hapur pėr Shqipėrinė - Fondacioni 'Soros'", gjatė paraqitjes qė bėnė dje nė Hotel 'Tirana', tė analizės sė tyre lidhur me realizimin e treguesve fiskalė e buxhetorė tė periudhės janar-gusht tė kėtij viti.

Por ndėrkohė, kohėt e fundit, sipas tyre, janė pėrhapur shqetėsime pėr probleme tė lidhura me mirėqeverisjen dhe klimėn e dobėt tė biznesit. Reformat strukturore tė kryera nga Ekzekutivi kanė hasur gjithashtu nė probleme jo tė vogla, tė tilla si energjia elektrike, e cila ndryshe nga mesatarja e rajonit (75%), nė Shqipėri paguhet vetėm nė masėn 50%. Energjetika nuk arrin t'u pėrgjigjet shtimit tė tė ardhurave buxhetore, theksuan ata.

Nė vitin 2008, krahasuar me ritmet e zhvillimit sektorial tė shėnuara gjatė vitit 2004, vetėm shėrbimet qė lidhen me tregtinė, hotelerinė dhe restorantet kanė arritur shifra mė tė larta. Bujqėsia "udhėheq" fundin e listės sė sektorėve, me njė ritėm afėrsisht sa gjysma e ritmit tė rritjes nė 2004, ndėrkohė qė ritme mė tė ulėta kanė edhe transporti, postat, telekomunikacioni, industria e minierat, kurse ndėrtimi ka qėndruar gati nė vend.

Kjo konstatohet nga Fondi Monetar Ndėrkombėtar, theksojnė pėrfaqėsuesit e "Sorosit" nė Shqipėri. Lidhur me kėtė tė fundit, ata kanė dhėnė njė mendim krejtėsisht negativ lidhur me dėshirėn e shprehur tė qeverisė shqiptare pėr tė mos rinovuar kontratėn e bashkėpunimit me FMN-nė.

Duke kujtuar se kjo organizatė ndėrkombėtare ka theksuar shprehimisht se "politika ekonomike populiste ėshtė diēka nga e cila duhet hequr dorė, sidomos nė kuadėr tė fushatės elektorale tė vitit 2009", ekonomistėt vunė nė dukje nevojėn e zgjatjes sė qėndrimit tė misionit tė institucionit ndėrkombėtar nė Shqipėri, si njė garanci pėr tė penguar abuzimet e mundshme nga politika me buxhetin e shtetit.


Ekspertėt Selim Belortaja, Adriana Berberi, Gjergji Teneqezhi, Arjeta Abazi, Olta Milova, etj, vunė nė dukje, me raportin e tyre analitik, se paaftėsia e qeverisė pėr tė kontrolluar rritjen e pandalshme tė deficitit tregtar ėshtė njė problem i pėrhershėm pėr ekonominė, ndonėse eksportet janė nė rritje.

Problemet me menaxhimin e treguesve makroekonomikė duhet tė ndreqen sa mė shpejt, sipas tyre, sidomos nė kuadėr tė njė krize ndėrkombėtare qė ka pėrfshirė, qė nga financat, bankat, e deri tek tregjet e lėndėve tė para.

http://www.balkanweb.com/gazetav5/ne...w.php?id=46232
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.1.2009, 15:19   10
allianz
 
Citim:
Rrjeti Soros zhduk nga qarkullimi gazetėn SOT duke e blerė nė tė gjitha pikat e shitjes

Ditėn e Enjte, dt. 8 Janar 2008, me urdhėr tė drejtuesve tė Fondacionit Soros u ble i gjithė tirazhi i gazetės SOT nė tė gjitha pikat e shitjes nė Tiranė.

Pas shumė denoncimeve tė gazetės Sot gjatė muajit Nėntor dhe Dhjetor 2008 mbi skemat mafioze dhe korruptive tė rrjetit Soros nė Tiranė dhe spinoff-eve tė tyre tė tipit G99, MJAFT, Instituti Agenda, Instituti i Medias, Instituti i Dialogut dhe Komunikimit, etj., Veliaj, Mazniku, Ekonomi, Lani, etj. u detyruan tė fshinin faqet online qė vėrtetonin skemat e tyre tė paligjshme kriminale mafioze. Po ashtu qė nė Nėntor 2008 faqja zyrtare online e Gazetės Sot u godit nga hakera me qendėr nė Holandė pėr tė mos lejuar publikimin online tė tė dhėnave mbi skemat mafioze tė Ramės dhe Velisė. Por dje, blerja e tė gjithė tirazhit tė gazetės Sot nė pikat e shitjes tregon se ē’pėrmasė absurde ka marrė virusi i frikės nė strukturat e Soros Tiranė.

Gazeta Sot ka hedhur dritė mbi skemat e tyre mafioze financiare qė kanė shkelur ligjet fiskale, penale, civile, administrative tė Republikės sė Shqipėrisė.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...nomi&Itemid=56
Kanė pas ca shkrime kohėt e fundit aty, qė ndonėse linin pėr tė dėshiruar nga fryma e shkrimit, kishin ca informacione interesante nė lidhje me sėmundjen soroiste e mikrobe tė tilla. P.sh. disa nga titujt:

Guvernatori i Bankės sė Shqipėrisė, Fullani, mbėshtetės i aferave tė pista Soros nė Shqipėri
Soros nėpėrmjet fondacionit Besa zhvillon aktivitet kriminal financiar me fitime miliona euro i palicencuar nga shteti shqiptar
George Soros, fondacion piramidal tė palicencuar nė Shqipėri qė jep kredi
Kur do tė mbajė qėndrim Berisha pėr skandalin qė bėri drejtori i tij, Aurel Plasari ndaj Hungarisė
Virusi i Frikės qė fshiu faqet e shoqatave dhe bizneseve tė Vėllezėrve Veliaj
Mozaik sh.p.k pjesė e bizneseve te Erion Veliaj, nė tė njėjtėn adresė me atė tė vėllait tė tij Arbrit
Reforma zgjedhore, produkt i parave tė George Soros dhe Edi Ramės
Erion Veliaj, 120 milionė lekė pushime pėr udhėtime me jaht me paratė e luftės kundėr varfėrisė
Varrezat gjeopolitike greke nė Shqipėri dhe sulmi diplomatik ndaj Skėnderbeut
Ambasadorėt gjermanė tė implikuar nė financime tė dyshimta pėr interesat e Soros dhe grupimit Veliaj&Co
Bashkia e Ramės me ekolėvizjen private, aktivitet pėr pastrimin e figurės sė betonizimit tė Tiranės
Ja skema se si Erion Veliaj mori 400 milionė lekė nga KQZ pa tender dhe me urdhėr te Celibashit
Pėrse zgjodhi Erion Veliaj biznesin Mozaik.sh.p.k. pėr tė qarkulluar paratė e formacionit politik G99?
Fondacioni i Erion Veliaj, si fondacioni i Sudes i jep kredi vėllait pa licencė
Edi Rama ilustronte me skica revistėn e Sigurimit
Paratė e Fondacionit MJAFT nė llogaritė bankar tė Erion Veliajt nė Amerikė
Standardet qė na propozon ambasadori gjerman janė: Spiuni Lani, lejfeni Veliaj, dhe i korruptuari Rama
“Mjaft”-isti –“G-99”-ē (2:1), Erion Veliaj njė mashtrues ordiner!
Erion Veliaj, skemė pėr tė fshehur burimin e financimit tė forcės sė tij G99
Aktiviteti financiar kriminal i Soros-it, 1 milionė USD pėr 228 milionė euro
Ardian Fullani “kompetenti” i fondacionit Besa simotėr e Sudes me veprimtari kriminale financiare
Skandali Soros/ Guvernatori Fullani licenson Besėn pa mbledhur Kėshillin Mbikėqyrės tė Bankės
Kryeprokurorja Ina Rama hesht pėrballė korrupsionit tė Soros-it dhe aktivitetin kriminal pre 228 milionė eurosh
Fondacioni Besa i dhurohet ABC-sė, pronė e Sorosit (Sorosi, si Fazlliēi, i dhuron kompanitė dhe fondacionet vetes)
Kėshilli Mbikėqyrės i Bankės pjesė e mashtrimit tė guvernatorit Fullani
Soros mashtron me transformimin e Besės nė shoqėri akionere
Banka e Kėshillit tė Europės, 5 milionė euro kredi fondit fantazėm Besa
Fshehja e tė dhėnave tė Mbledhjes sė Kėshillit Mbikqyrės sė bankės sė Shqipėrisė nė dt 14 janar
7 milionė Euro tė Qeverisė Spanjolle qė po riciklohen nė mėnyrė tė paligjshme nga Besa
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.1.2009, 23:05   11
allianz
 
Citim:
Presidenti Topi shpiku minoritetin boshnjak
Kastriot Myftaraj

(...)

Nė kėtė sens, duket krejt i papėrgjegjshėm veprimi i Presidentit Topit qė bėri njė vizitė nė njė zonė ku banon njė komunitet me origjinė boshnjake, pranė Shijakut, ku Presidenti i Republikės me ato qė tha, duke pasur nė sfond flamurin boshnjak e njohu praktikisht minoritetin boshnjak nė Shqipėri dhe u shpreh pėr pėrmbushjen e tė drejtave tė tij.

Ēėshtja nuk ėshtė aq tek njohja e minoritetit boshnjak, por tek fakti se kėshtu hapet “Kutia e Pandorės” dhe dalin e tė tjerė qė kėrkojnė tė njihen si minoritet, duke filluar qė nga vllehėt, goranėt, gollobordasit etj. Nė Shqipėri ka shoqata vllehėsh qė pretendojnė se vllehėt e Shqipėrisė janė vllaho-helenė, si dhe shoqata goranėsh e gollobordasish qė pretendojnė se kėta janė bullgarė. Njė dreq e di se ēfarė do tė bėjnė nesėr romėt e magjypėt e vetėquajtur egjiptianė, pasi tė jetė hapur loja me minoritetet. Ata sot i josh PBDNJ pėr t’ u quajtur si “helenofonė” dhe disa prej tyre janė nė forumet e larta tė kėsaj partie.

Sot ėshtė e qartė se ka njė agjendė tė pėrpunuar nė qendrat antishqiptare pėr ta shpėrbėrė kombin shqiptar duke e paraqitur si njė miksturė minoritetesh tė krijuara artificialisht.

Njė agjendė tė tillė ndjek Fondacioni “Soros” nė Tiranė, i cili ka arritur deri atje sa tė sponsorizojė njė konferencė nga ku ka dalė njė dokument ku iu sugjerua parlamentit shqiptar qė nė kodin zgjedhor tė pėrcaktohen vende fikse nė parlament pėr minoritetet etnike si nė Kosovė.

Ēėshtja ėshtė se ku duhet ta kategorizojmė shpikjen presidenciale tė minoritetit boshnjak? Boshnjakėt e Shqipėrisė kanė ardhur nė vendin tonė si refugjatė kur Bosnjė- Herzegovinėn e mori Austro-Hungaria me vendim tė Kongresit tė Berlinit nė 1878 dhe jo nė 1875 siē tha Presidenti Topi.

Boshnjakėt refugjatė qėndruan nė Shqipėri me njė truk. Autoritetet osmane thanė se anija qė po i ēonte ata pėr nė Izmir ndaloi nė Durrės se u prish dhe ata zbritėn nė tokė derisa tė riparohej anija, dhe mbetėn deri mė sot. Autoritetet osmane nė Shqipėri i mirėpritėn ata se kishin luftuar me armė kundėr austro-hungarezėve.

(...)

Ėshtė absurde qė ata tė fitojnė tė drejtat e minoritetit, siē kėrkojnė disa prej tyre dhe siē u premtoi Presidenti Topi kur u premtoi mėsimin e gjuhės boshnjake nė baza zyrtare.

(...)

Cilatdo qė tė jenė motivet e Presidentit Topi, aventura e tij boshnjake ėshtė tejet e rrezikshme, ėshtė njė atentat ndaj kombit shqiptar dhe ndaj Kushtetutės sė Shqipėrisė.


http://www.sot.com.al/index.php/imag...rticle&id=3714
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.2.2009, 22:44   12
allianz
 
Partia Socialiste pritet tė drejtohet nga dy kompani amerikano-izraelite gjatė fushatės sė saj pėr zgjedhjet e 28 qershorit 2009. Dy emrat janė Finkelshtejn dhe Birnbaum.

http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=52555
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.3.2009, 16:12   13
allianz
 
Lėvizja Socialiste pėr Integrim ka nėnshkruar njė kontratė me kompaninė amerikano-izraelite "Greenberg Quinlan Rosner" pėr fushatėn zgjedhore.

http://www.gazetastart.com/?faqe=shfaqlajm&lajmid=6134
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.5.2009, 00:34   14
allianz
 
Citim:
Partia e Soros krijohet te Liqeni, Edi Rama hedh nė sulm kamikazin Veliaj

(...)

Ndėrkohė qė, po tė vėmė re me vėmendje, krijimi i kėsaj partie [G99] ėshtė produkt i ardhur nga financimet e George Soros nė Shqipėri. Soros ėshtė sot nė Shqipėri njeriu mė i fuqishėm dhe i paprekshėm. Njerėzit e Soros janė shpėrndarė gjithandej nėpėr qelizat e shtetit shqiptar dhe tė politikės.

Njė nga skemat mė mafioze tė Soros ėshtė edhe fondi Besa, i cili ka ushtruar aktivitet kriminal tė mirėfilltė, por qė nuk mund tė hetohet pasi kryeprokurorja e Shqipėrisė ėshtė pjesė e skemės, e cila fillon nga presidenti Topi pėr t’u mbyllur me ministrin e Financave Bode dhe Guvernatorin e Bankės sė Shqipėrisė Fullani, gruaja e tė cilit ka qenė kryetare e bordit tė Soros dhe mė pas ėshtė emėruar nė Gjykatėn e Lartė nga Presidenti i Republikės, Topi.

(...)

I riu Veliaj sot ecėn me makina qė kushtojnė mbi 70 mijė euro, vishet me rroba firmato, ushqehet nė restorante luksoze dhe shpenzon pėr vete dhe pėr grupin e tij qindra mijėra euro nėpėr aktivitete tė ndryshme, ndėrkohė qė moshatarėt e tij diskutojnė ekzistencėn dhe mungesėn e perspektivės. A mos vallė i ka dalė ndonjė trashėgimi sheikėsh zotit Veliaj? Vetėm aktiviteti i djeshėm i kalonte njėqind milionė lekėt, ndėrkohė qė shikojmė se nė gjithė Shqipėrinė organizohen dreka dhe darka, fjetje nė hotele luksoze.

Gazeta “Sot” i ka paraqitur publikut shqiptar nėpėrmjet shkrimeve dhe faksimileve, fakte tė cilat vėrtetojnė se burimi i financimit tė kėsaj partie ėshtė i dyshimtė. Krerėt e partisė sė Veliajt, Mazniku dhe Fuga zotėrojnė aksione qindra milionė lekė nė kompani tė ndryshme, ndėrkohė qė vetė Veliaj ka biznese nėpėrmjet vėllait tė tij. Ky ėshtė grupimi i ri politik. Njė grupim i pasur, me seli tė shtrenjta dhe me njerėz qė shpenzojnė qindra milionė lekė.

(...)

G99 ėshtė sot njė produkt i skemave korruptive, tė cilat u pollėn nga politikanė tė korruptuar dhe u mbėshtetėn nga diplomatė tė superkorruptuar. Nuk duhet tė harrojmė ndėrhyrjen e ambasadorit amerikan, trafikantit tė armėve tė Gėrdecit, apo tė ambasadorit gjerman, i cili ka dhėnė tė gjitha paratė e destinuara pėr shoqėrinė civile nga shteti gjerman nė duart e Erion Velisė.

Skema G99 vjen sot si mbarsje e shėmtuar e politikės shqiptare me diplomacinė ndėrkombėtare, mbarsje qė ka pjellė njė foshnje tė shpifur allafrankenshtrajni tė tipit Veliaj&Co. Nė fakt mediatizimi qė i bėhet kėsaj force politike stonon me realitetin shqiptar. Tė rinjtė shqiptarė nuk kanė asnjė lidhje me fenomenin Veliaj.

(...)


G99 kontrollon 5 vula OJF dhe 14 numra bankarė tė shoqėrisė civile

Sasia e parave qė MJAFT ka marrė nga donatorėt ndėrkombėtarė ėshtė e paqartė, sepse mungojnė tė dhėnat normale qė ēdo organizatė apo rrjet organizatash qė kanė gėlltitur mbi 5.4 milionė Euro duhej t’i kishte publikuar tė paktėn online apo nė raporte tė rregullta publike. Dihet tashmė se, qė nė themelimin e vet, Lėvizja MJAFT e pėrfaqėsuar ligjėrisht si njė qendėr me tre anėtarė por qė nė fakt ėshtė e pėrbėrė nga 5 organizata: Shoqata Kombėtare Shqiptare e Debatit – “ANDA” (Spinoff i Soros 1999), Ballkan Youth Link – Albania “BYL-A”(e famshme pėr ritualin e pėrvitshėm tė meshkujve qė vishen si femra), Qendra MJAFT (Vulėn e tė cilės dhe llogaritė pėrkatėse bankare i kontrollon Erion Veliaj), Fondacioni MJAFT (qė operon prej 4 vjetėsh nė mėnyrė tė paligjshme), si dhe Instituti i famshėm AGENDA (i krijuar si spinoff i Soros, qendėr e reklamuar nė media nga Veliaj si organizatė e krijuar nga MJAFT).

Kėto 5 organizata kanė si drejtues tė gjitha njėkohėsisht tė njėjtin grup njerėzish tė G99: Erion Velia, Arbian Mazniku, Marinela Lika, Endri Fuga, Milva Ekonomi dhe Klotilda Ferhati (Bushka). Ky grup njerėzish janė njėkohėsisht nė tė gjitha strukturat duke krijuar njė rrjet monstruoz qė nėpėrmjet emrave tė ndryshme thithin tė gjitha fondet e shoqėrisė civile pėr ēdo lloj fushe duke u bėrė si njė vrimė e zezė e tė gjithė ndihmave qė vijnė pėr shoqėrinė civile nė Shqipėri.

Duke u kombinuar nė borde kryetarėsh dhe drejtorėsh nė organizatat qė kanė krijuar nėpėrmjet avokates Klotilda Ferhati (Bushka) dhe nėn orientimin e pėrfaqėsuesve tė Soros nė Shqipėri, kėto 5 organizata kombinojnė duke luajtur me emrat e njėra tjetrės dhe duke ēorientuar ēdo auditim pasi pėrdorin 5 libra financiarė tė ndryshėm dhe deri mė sot numėrohen mbi 14 numra bankar tė hapur vetėm nė Tiranė. Kjo lojė e logove tė ndryshme pėr tė hutuar ēdo lloj kontrolli financiar, pasi nuk merret asnjėherė vesh se ku pėrfundon Qendra MJAFT dhe ku vazhdon Fondacioni MJAFT, ku mbaron Fondacioni MJAFT dhe ku vazhdon ANDA, ku mbaron ANDA dhe ku vazhdon BYL-A, dhe asnjėherė s’merret vesh se ku fillon dhe pėrfundon Instituti AGENDA. Ajo qė dihet me siguri nė kėtė lojė kukamēefti me paratė e taksapaguesve tė huaj, ėshtė qė gjithmonė nė Bankė kontrollon ekipi drejtues sorosian i G99: Erion Veliaj, Milva Ekonomi, Arbian Mazniku, Endri Fuga, dhe Marinela Lika.

Kėta 5 persona qė kanė kontrolluar dhe kontrollojnė sipas urdhrave tė Soros Albania mbi 5.4 milionė euro nė llogaritė bankare brenda Shqipėrisė, kanė krijuar precedentin mė tė rrezikshėm dhe pse jo edhe mė inteligjent tė fshehjes nga sytė e publikut tė shumave reale qė i kanė ushqyer numrat e tyre bankare. Nė fakt shuma e dokumentuar deri mė tani ėshtė mė e madhe por do tė jepet mė e identifikuar nė ditėt nė vazhdim sepse Instituti i Agenda ka krijuar njė farė pavarėsie nga Erion Veliaj pasi Milva Ekonomi ėshtė ca mė e vjetėr dhe mė profesioniste nė realizimin e objektivave tė Soros nė Shqipėri.

Problemi i lojėrave tė financimeve tė ndarė nė 5 gishta tė sė njėjtės dorė (ashtu siē ėshtė edhe logoja e MJAFT), mund tė jetė larg vėmendjes sė publikut por kjo s’mund tė thuhet pėr tė gjithė donatorėt. Se si funksionon magjia sorosiane e 5 drejtuesve tė G99 mund tė jetė e paqartė pėr publikun sepse nuk ka informacion por kjo s’mund tė thuhet pėr asnjė donator tė familjarizuar me realitetin shqiptar pasi siē dihet, ēdo donator kur tė ofron njė shumė tė caktuar ėshtė i detyruar qė tė kontrollojė fillimisht dokumentet e regjistrimit juridik nė Gjykatė, dhe tė shohė se kush ėshtė pėrfaqėsues ligjor i organizatės. Nė fakt nėse njė donator sheh emrin e Endri Fugės edhe tek Qendra MJAFT, edhe te Fondacioni MJAFT, edhe te ANDA, edhe te BYL-A, edhe te AGENDA, atėherė ai e kupton se kėtu diēka nuk shkon.

Por kur sheh se sa miliona euro tė taksapaguesve tė huaj gėlltisin kėta 5 drejtues tė G99 tė dorės MJAFT, atėherė indiferenca e donatorit nuk ėshtė mė indiferencė por implikim. Implikim qė kanė lejuar kėtė lojė tė shėmtuar e cila dukshėm dhe nė kundėrshtim tė hapur me legjislacionin shqiptar ka sjellė abuzime tė rėnda me para qė iu sollėn Shqipėrisė pėr ta ndihmuar nė rrugėn e demokracisė. Dhe implikimi i ambasadorėve nuk ka qenė pasiv. Janė ata qė kanė pranuar tė promovojnė kėtė lojė rrotullimesh tė emrave tė organizatave qė ē’organizojnė llogarimbajtjen financiare siē ėshtė rasti i denoncuar dje nė Gazetėn Sot kur Ambasadori Gjerman shfaqet nė promovimin e lidershipit tė ri politik tė G99 herė me njė ftesė qė prodhohet nga G99, herė me njė deklaratė pėr shtyp tė Qendrės MJAFT, dhe herė me njė baner qė shfaqet me logon e Institutit AGENDA!

Kėto tre imazhe alternohen, njė herė njėra dhe njėherė tjetra, si njė lojė letrash dhe asnjėherė nuk merret vesh se kush e bėn dhe kush e financon aktivitetin! Sepse kėto imazhe qė zėvendėsojnė nė tė njėjtėn ditė aktivitetin ku herė i del pėr zot aktivitetit njėra organizatė dhe herė tjetra, me logon e qeverisė gjermane nė prani tė vetė Ambasadorit Gjerman, i shėrbejnė organizatave pėr tė justifikuar fondet qė marrin. Filmi i financuar nga taksapaguesit gjermanė dhe austriakė i denoncuar dje nė Gazetėn Sot, qė glorifikonte si rilindas tė rinj tė Shqipėrisė sorosianėt qė drejtojnė Grupimin Elektoral G99, produksioni i tė cilit u pėrgatit bashkėrisht me ndihmėn e rrogėtarit tė projektit Erion Velia, si dhe me ndihmėn e Remzi Lanit dhe Elisa Spiropalit, u shfaq duke manipuluar autoriėsinė e aktivitetit nga tre organizata gjoja tė ndryshme.

Pėrse ka ndodhur kjo?

Sepse kėshtu, duke nxjerrė njė herė MJAFT, njė herė G99 dhe njė herė Agendėn, askush nuk ėshtė nė gjendje tė kontrollojė burimet e kėtij aktiviteti dhe njėkohėsisht t’i japė pėrgjigje se kush e bėn nė tė vėrtetė. I vetmi qė mund ta dijė nė kėtė rast ėshtė Ambasadori Gjerman nė Tiranė i cili ka qenė prezent nė sallė dhe ka lavdėruar liderėt e rinj sorosianė tė G99!

Dhe meqė jemi nė rastin e Ambasadorit Gjerman, e njėjta histori ka ndodhur edhe njė vit mė parė kur Veliaj lėvizte nė Bankė disa dhjetėra mijėra euro nga Ambasada Gjermane pėr tė financuar njė udhėtim turistik tė tė rinjve shqiptarė tė shkėlqyer me mėsime ndėrmjet tė cilėve figuronin shumė mjaftistė qė shpėrbleheshin pėr mungesat qė kishin bėrė nė shkollė prej kohės qė harxhonin nė zyrat dhe aktivitetet e MJAFT. Kurrė nuk u mor vesh kush i kontrollonte paratė nė Bankė: Fondacioni MJAFT, Qendra MJAFT, Lėvizja Europiane (qė pėrfaqėsohej nga Veliaj) apo BYL-A e pėrfaqėsuar pėrsėri nga Veliaj, apo tė treja bashkė njėkohėsisht.

Kjo praktikė ka ndodhur vazhdimisht me Fondacionin Soros, ku delikatesa diplomatike ia lente vendin vrazhdėsisė tipike sorosiane. Kėtu Arbian Mazniku dhe Endri Fuga si Kryetarė Bordesh tė Soros pėr Rininė (me emrat e ēuditshėm Bordi Rinor dhe Bordi i Iniciativės Rinore tė Europės Juglindore) miratonin projektet e tyre duke luajtur pikėrisht me disa emra organizatash njėkohėsisht.

Kjo lojė shumė e suksesshme financiarisht vazhdon prej vitesh dhe sot nuk ėshtė vetėm vula dhe numrat bankar tė MJAFT qė kontrollon kjo dorė nėntėdhjetenėntėshe por janė edhe numrat e llogarive bankare tė Fondacionit MJAFT i cili ka lėvizur me qindra mijė euro (deri mė tani na rezultojnė tė dhėnat pėr 800 mijė euro), tė BYL-A dhe ANDA. Drejtuesit e G99 kanė kontroll mbi miliona euro tė shoqėrisė civile shqiptare nė sistemin bankar si brenda vendit ashtu edhe jashtė tij. Pesė drejtuesit kryesorė tė G99 kanė 5 vula dhe mbi 14 llogari bankare tė destinuara pėr shoqėrinė civile nė Shqipėri.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ticle&id=10424
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.5.2009, 15:37   15
allianz
 
Citim:
Familja Rotschild nė zgjedhjet e 28 qershorit, dhe telefonata misterioze pėr ambasadorin amerikan
Kastriot Myftaraj

(...)

Soros nuk ėshtė gjė tjetėr veēse njė kambist i familjes Rotschild. Familja Rotschild, pėr tė bėrė tė zbuten disi akuzat pėr tė si drejtuese e njė konspiracioni ndėrkombėtar pėr tė zbatuar Protokollet e tė Urtėve tė Zionit, filloi tė ndjekė shembullin e ēifutėve qė nė ditėt e vėshtira nė Mesjetė, e fshihnin pasurinė, duke u shtirur si tė varfėr.

Rotschildėt sot shtiren sikur nuk janė aq tė pasur sa ē’ janė nė tė vėrtetė. Dhe pėr kėtė pėrdorin njerėz si Soros, tė cilėt bėjnė pėr llogari tė tyre ato veprime tė cilat nėse do t’ i bėnte drejtpėrdrejt njė Rotschild, do tė bėnte shumė mė tepėr bujė.

Ėshtė pra familja Rotschild ajo qė qėndron pas operacionit politik qė po bėn Soros nė Shqipėri pėr tė sjellė nė pushtet njė elitė kriptoēifute me Edi Ramėn dhe Erion Veliajn. Pėr kėtė gjė familja Rotschild kėrkon tė pėrdorė zgjedhjet parlamentare tė 28 qershorit. Dikush qė i lexon kėto rreshta mund tė thotė se opozita ėshtė nė gjendje t’ i fitojė zgjedhjet edhe pa ndihmėn e familjes Rotschild. Nė fakt kėshtu duhet tė ishte dhe kėshtu do tė ishte mirė tė ishte.

Por familja Rotschild, Soros, Edi Rama janė tė shqetėsuar pėr shkak se lanēimi i elitės kriptoēifute nė PS, dhe nė aneksin e saj G-99, nė dėm tė intelektualėve socialistė, e ka dėmtuar rėndė kohezionin e kėsaj partie, si partia kryesore e sė majtės, ēka e ve nė dyshim kapacitetin e saj nė zgjedhje. Pėr kėtė arsye bėhen veprime tė tilla si ai i ambasadorit amerikan nė “Portokalli”.

(...)

Kėshtu, ambasadori amerikan merr pjesė ēdo vit nė pėrkujtimoren e viktimave ēifute tė Holokaustit, qė nuk ka ndodhur aspak nė Shqipėri, por nuk shihet tė marrė pjesė nė ndonjė pėrkujtimore tė viktimave tė regjimit komunist. Nė SHBA sot gjendet nė arrest shtėpie gardiani i njė kampi pėrqėndrimi nazist ku janė eliminuar ēifutė, i cili kėrkohet tė gjykohet nė moshėn 90 vjeē, pėr gjėra qė kanė ndodhur rreth shtatė dekada mė parė.

Nė tė kundėrt, diplomatėt amerikanė nė Shqipėri, qė e bėnė tė qartė se flisnin nė emėr tė qeverisė sė tyre, u sollėn ndryshe nė ēėshtjen e zyrtarėve tė lartė tė drejtėsisė shqiptare qė prekeshin nga ligji i lustracionit dhe qė qenė pėrgjegjės pėr genocidin e regjimit komunist tė kamufluar me “gjethen e fikut” tė jurisprudencės.

Ambasada amerikane i mbrojti fort zyrtarėt e lartė tė drejtėsisė shqiptare qė prekeshin nga ligji i lustracionit, duke u justifikuar me shkeljen e procedurės kushtetuese.


Por a nuk ėshtė njė shkelje e Kushtetutės sė SHBA qė ata ushtarakė amerikanė qė kanė bėrė krime nė kohėn e sotme nė Guantanamo amnistohen, ndėrsa njė gardian i njė kampi nazist pėrndiqet pėr atė qė ka bėrė shumė kohė mė parė?

(...)

Pikėrisht ēėshtja e funksionarėve tė lartė tė drejtėsisė tė prekur nga ligji i lustracionit, e bėri ambasadorin amerikan qė tė fillojė tė sillet si personazh i “Portokalli”. Nė dhjetor tė vitit tė kaluar, nė kohėn e miratimit tė ligjit tė lustracionit, ambasadori amerikan u shfaq nė njė klasė tė nxėnėsve tė shkollės fillore, tė cilėve u tregoi njė pėrrallė me njė krimb, ku kishte aludime tė qarta kundėr ligjit tė lustracionit dhe kėshtu e interpretoi atė media. Sigurisht qė Mustafa Nano, i cili para pak kohėsh artikuloi indinjatėn e vet pėr pėrdorimin e fėmijėve nė mitingjet politike, nuk tha asgjė pėr kėtė pėrdorim qė u bėri fėmijėve ambasadori amerikan. Nga erdhi telefonata misterioze qė e bėri ambasadorin Withers tė niset nė “pyjet e errėt” tė bėjė pėrralltarin? Tek e fundit fjala “Rotschild” do tė thotė “mburojė e kuqe”.

Ambasadorėt amerikan nė Shqipėri jo vetėm kanė marrė rolin e guvernatorit faktik tė vendit, por madje bėjnė veprime tė tilla qė t’ i japin tė kuptojė gjithkujt brenda dhe jashtė vendit, se ata kanė pikėrisht kėtė atribut. Por me kėtė ambasadorėt amerikanė kanė marrė pėrgjegjėsinė dhe pėr ato qė ndodhin nė Shqipėri.

Kur ambasadori amerikan jep verdiktin pėr konflikte ndėrinstitucionale dhe mes palėve politike, duke dalė publikisht pėr tė dhėnė verdiktin nė krah tė Prokurores sė Pėrgjithshme, nė njė rast, tė krerėve tė gjyqėsorit shqiptar nė njė rast tjetėr, tė zėvendėskryetarit tė Kėshillit tė Drejtėsisė nė njė rast dhe tė kryetarit tė Kontrollit tė Shtetit nė njė rast tjetėr, tė guvernatorit tė Bankės sė Shqipėrisė nė njė rast, dhe tė Inspektorit tė Kontrollit tė Pasurive nė njė rast tjetėr, tė drejtorit tė SHISH nė njė rast, dhe tė Avokatit tė Popullit nė njė rast tjetėr, tė kryeministrit nė njė rast dhe tė kryetarit tė opozitės nė njė rast tjetėr, atėherė bėhet e qartė se nė Shqipėri pushtetet janė tė ndara me Kushtetutė, por ato praktikisht bashkohen nė dorėn e ambasadorit amerikan. Dhe ky vepron by proxy pėr llogari tė familjes Rotschild, njėlloj si Soros.

(...)

Para pak javėsh ambasadori amerikan Withers shkoi nė zyrėn e kryetarit tė Bashkisė sė Tiranės Edi Rama pėr tė folur me kryetarin e PS Edi Rama pėr problematikėn e zgjedhjeve tė ardhshme parlamentare nė Shqipėri. Sigurisht qė kur ėshtė rasti qė ambasadori amerikan, me atributet qė ka marrė nė Shqipėri, tė shkojnė nė zyrėn e Edi Ramės pėr tė biseduar me Edi Ramėn nė cilėsinė e kryetarit tė PS, atėherė duhet tė shkojnė nė zyrėn e Edi Ramės nė ndėrtesėn e PS. Kėshtu do tė kishin bėrė nė rast se Edi Rama do tė kishte vendosur qė para pėrfundimit tė afatit pėr dorėzimin e listave, tė jepte dorėheqjen nga posti nė bashki dhe ta vinte emrin nė listėn e kandidatėve pėr deputetė, siē bėn ēdo lider opozite qė ėshtė kandidat pėr kryeministėr.

(...)

Si personazhe tė filmit “Telefon” tė ngjajnė tė gjitha ata ambasadorė tė Holandės, Britanisė sė Madhe, SHBA, Danimarkės, Gjermanisė etj., qė kanė qenė nė Shqipėri qė nga viti 2002 dhe deri mė sot, dhe qė kanė financuar lanēimin publik tė Erion Veliajt dhe krijimin e mitit tė tij. Deri mė tash ky financim i tyre prej rreth 15 milion eurosh, ėshtė konsideruar si financim i shoqėrisė civile nė Shqipėri, kurse tash rezultoi ajo qė unė e kam shkruar me kohės, se nė fakt me financimin e Erion Veliajt ishte duke u financuar thjesht njė politikan-aleat i Edi Ramės.

Erion Veliaj kur pyetet pėr financimet qė ka marrė thotė se ai nuk ka marrė asnjė lek nga taksapaguesit shqiptarė, por e vėrteta nuk ėshtė pikėrisht kėshtu, se paratė qė ka marrė Erioni nga ambasadat i llogariten Shqipėrisė si asistencė teknike nga vendet perėndimore. Nė rast se Erionit i “vodhėn” kompjuterin ku kishte shėnuar grantet qė kishte marrė, ambasadat i kanė tė dhėnat, dhe do tė bėnte mirė t’ i bėnin publike pėr llogari tė Erionit. Me daljen e Erion Veliajt zyrtarisht si politikan iu dha coup d’ grace shoqėrisė civile nė Shqipėri, se tashmė u vėrtetua se dy projektet mė tė mėdha tė financuar nga ndėrkombėtarėt nė shoqėrinė civile, Edi Rama dhe Erion Veliaj, rezultoi tė qenė politikanė tė njė krahu, liderė tė politikės sė re, qė ėshtė vėrtet e re nė sensin qė ėshtė e majta kriptoēifute, apo Sorosocializmi.


Dikush mund tė thotė se ē’ rėndėsi paska Shqipėria pėr familjen Rotschild? Nė poezinė e Robert Frost, pėrveē strofės sė pėrdorur nė filmin telefon ka dhe dy strofa ku thuhet:
“My little horse must think it queer
To stop without a farmhouse near
Between the woods and frozen lake
The darkest evening of the year.

He gives his harness bells a shake
To ask if there is some mistake.
The only other sound's the sweep
Of easy wind and downy flake”.

Qė nė shqip do tė thotė:

“Kali im i vogėl duhet tė mendojė se ėshtė e ēuditshme
Tė ndalesh pa njė shtėpi fshati afėr,
midis pyjeve dhe liqenit tė ngrirė
nis mbrėmjen mė tė errėt tė vitit.

Ai u jep zileve tė tij njė tė tundur
Pėr tė pyetur nėse po bėhet ndonjė gabim.
I vetmi tingull tjetėr ėshtė fėrshėllima
e erės sė lehtė dhe flokėboreve tė mėngjesit”.
Ndoshta si kali i udhėtarit qė ecėn nė pyjet e errėt kanė menduar dhe ambasadorėt e huaj nė Shqipėri qė tė urdhėruar kanė mbėshtetur elitėn kriptoēifute. Rotschildėt e duan Shqipėrinė e vogėl si laborator pėr tė bėrė eksperimente destruktive tė cilat mė pas do t’ i bėjnė nė vende tė mėdha. Por asnjė e mirė nuk ka pėr t’ i ardhur Shqipėrisė nga regjimi i familjes Rotschild.

Familja Rotschild mund t’ i fitojė zgjedhjet e 28 qershorit nė Shqipėri, por pas kėtyre zgjedhjeve sorosianėt, qė nė fakt janė rotschildianė, do tė provojnė pak nga ilaēi i tyre, me njė version tė Lėvizjes “Mjaft” qė bėn protesta para ambasadės amerikane kundėr regjimit tė Thundrės sė hekurt tė Rotschildėve nė Shqipėri.

Ne nuk mund t’ i lejojmė mė familjes Rotschild komoditetin qė tė fshihet pas Soros pėr punėt qė bėn nė Shqipėri. As ambasadės amerikane nuk duhet t’ i lejojmė komoditetin qė tė veprojė pėr llogari tė familjes Rotschild, duke u shtirur se po bėn good office nė dobi tė demokracisė dhe shtetit tė sė drejtės nė Shqipėri.

Nė poezinė e Robert Frost, njė tjetėr strofė thotė:
“Whose woods these are I think I know.
His house is in the village though;
He will not see me stopping here
To watch his woods fill up with snow”.

Qė nė shqip do tė thotė:

“Tė kujt janė kėto pyje unė e di;
Shtėpia e tij ėshtė nė fshat megjithatė,
Ai nuk do tė mė shohė mua tė ndaloj kėtu
Pėr tė parė pyjet e tij tė mbushur me borė”.
Ambasadori amerikan Withers mund tė mendojė se ne qė e kemi shtėpinė nė kėto “pyje” nuk e shohim atė duke kryer misionin e tij misterioz, pėr llogari tė familjes Rotschild, ose se edhe nėse e shohim nuk do tė guxojmė qė ta themi por megjithatė ai gabohet. Edhe nė rast se ambasadori amerikan, Soros, familja Rotschild, mendojnė se nuk ka rėndėsi fakti qė kjo gjė denoncohet, ata pėrsėri gabohen.

Ajo qė po bėn familja Rotschild nė Shqipėri duke lanēuar njė elitė kriptoēifute pėr tė sunduar vendin ėshtė njė racizėm, njė version ēifut i nazizmit.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=11101

Citim:
A do tė reagojė Ambasada Amerikane ndaj skandalit tė ēifutit Zogby, qė spekulon me imazhin e Shtėpisė e Bardhė, nė sondazhin nė Shqipėri?

Nė tė dy herėt qė pėrfaqėsuesi i kompanisė “Zogby International” ėshtė shfaqur nė Top Channel, i intervistuar nga Sokol Balla, pėr tė dhėnė rezultatet e sondazhit pėr muajt janar dhe shkurt, pėrkatėsisht nė shkurt dhe nė mars, ai ka qenė nė njė studio nė Washington, ku nė sfond ka pasur pamjen e Shtėpisė sė Bardhė.

Kjo gjė nuk ėshtė rastėsisht aq mė tepėr kur bėhet nga njė kompani sondazhesh dhe publicitare, dhe pėr mė tepėr kur imazhi i adresohet publikut tė njė vendi si Shqipėria.

Tek publiku shqiptar kėrkohet tė pėrcillet pėrshtypja sikur tė dhėnat e sondazhit tė kompanisė “Zogby International” nė fakt pėrbėjnė atė rezultat qė kėrkon Shtėpia e Bardhė, pra qeveria amerikane, qė tė dalė nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare nė Shqipėri.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...rticle&id=6370

Citim:
Ēifuti homoseksual, Zogby i Sorosit

Nė romanin “Bankieri” tė Leslie Waller ėshtė njė personazh qė quhet Mak Berns, njė libanezo-amerikan, i cili ėshtė njė mafioz i industrisė sė publicitetit. Zogby, i cili ka tė njėjtin profesion si Mak Bernsi, ėshtė po ashtu si ai libanez. Zogby ndryshon nga Bernsi vetėm se ėshtė ēifut libanez. Bėmat e Zogbyt nuk bien poshtė atyre tė Mak Bernsit.

Sondazhet qė bėn Zogby kanė njė veēori, rezultatet e tyre dalin sipas preferencave tė Sorosit. Nė vitin 2004, kur George Soros i shpalli luftė tė hapur kandidatit republikan presidencial amerikan, duke e krahasuar atė me Hitlerin, Zogby parashikoi njė fitore tė lehtė dhe tė thellė pėr kundėrshtarin e Bush, senatorin Kerry, i cili mbėshtetej nga Soros. Sipas parashikimit tė Zogby, Kerry do tė fitonte 311 votal elektorale, pėrballė 213 tė Bush, ndėrsa 14 qenė tė papėrcaktuara.

Zogby deklaroi: “Bush i ka humbur kėto zgjedhje shumė kohė mė parė” dhe shtoi me siguri se “votuesit donin njė ndryshim dhe do tė votonin pėr cilindo veē Bush”. Nė fakt, Bush mori 286 vota elektorale pėrballė 251 qė mori Kerry. Bush mori kėshtu 26% mė tepėr vota elektorale se ē’ parashikoi Zogby.

Marzhi i gabimit tė Zogbyt qe mė i madh se nė Brazil, ku qe skandaloz. Por Zogbyt nuk i bėhet vonė, rėndėsi ka qė tė kėnaqet Soros, ashtu siē pėr Mak Bernsin nuk kishte rėndėsi asgjė tjetėr veē tė kėnaqte ata qė e paguanin. Sondazhi i Zogbit nė Shqipėri ka njė sekret tė vogėl, qė do tė zbulohet nė rast se Zogbi bėn publike listėn e 1000 personave qė kanė marrė pjesė nė sondazhin e tij.

(...)

Top Channel, duke na sjellė sondazhin e Zogbyt duket se ka filluar tė mos bėjė dallimin mes “Portokallisė” dhe veprimtarisė tjetėr tė tij. Sondazhi i Zogbyt fare mirė mund tė mbante firmėn e skenaristėve tė Portokallisė, Vangjel Kozma dhe Jani Duri.

Tani qė Sokol Balla po bėn punėn e skenaristėve tė “Portokallisė” i bie qė kėta tė bėjnė punėn e tij si drejtor informacioni. Dhe nė fakt informacioni i drejtor Sokolit ka filluar tė portokallizohet pak si tepėr. Sokol Balla duhet tė pyesė veten se pėrse e ngarkuan atė qė tė bėhet avokat i Zogbyt nė Shqipėri dhe kėtė nder nuk e mori dikush tjetėr nga shoqėria civile?

Edi Rama vazhdon tė punojė me ēifutė pederastė, siē ishte Finkelstein, i martuar me njė burrė, kompania e tė cilit punoi pėr Edi Ramėn nė zgjedhjet e kaluara, apo edhe Irving Berkoviē, i cili u bė lanēuesi i Edi Ramės, kur ky konkurroi pėr herė tė parė pėr kryetar bashkie.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...rticle&id=4847

Citim:
Ambasadori Uithers pas deklaratave mbi revolucionin Portokalli

Ambasadori amerikan Uithers nesėr ka organizuar njė pritje me trupėn e Portokallisė nė ambasadėn amerikane. Kjo pritje e ambasadorit amerikan vjen pas pjesėmarrjes sė tij nė varietenė e njohur, e cila shfaqet ēdo tė djelė nė televizionin Top Chanel. Nė kėtė emision ambasadori Uithers paralajmėroi shqiptarėt pėr revolucion Portokalli, ku pėrrallės sė thėnė nga Uithers nėnkuptohej se “krimbi” Sali Berisha do tė shndėrrohet nė flutur pasi ka ngrėnė shumė “mollė”pushteti.

Kėto deklarata nuk janė mirėpritur nga politika shqiptare, e cila nuk ka reaguar por ėshtė ndjerė shumė e surprizuar nga kėto monstruozitete tė dala nga goja e njė diplomati. Gjithashtu kėto deklarata janė pritur me humor nga njė grupim diplomatėsh, tė cilėt i ēudit karagjozllėku i diplomatit amerikan.

Ambasadori Uithers ka kohė qė ėshtė kthyer nė njė zėdhėnės mediatik tė kryesocialistit Rama duke mbėshtetur atė nė ēdo veprim politik. Kėshtu ky ambasador ka mbėshtetur ndryshimet kushtetuese, Reformėn zgjedhore, e cila u financua dhe u hartua nga George Soros, i cili ėshtė mbėshtetėsi i Edi Ramės.

Gjithashtu ambasadori Uithers ka qenė mbėshtetėsi i Edi Ramės nė momentin qė ky i fundit kontestonte ligjin pėr Prokurorinė dhe ndryshoi qėndrim nė momentin qė kryesocialisti e miratoi kėtė ligj. Njė tjetėr pėrkrahje tė fortė ky ambasador i ka dhėnė Edi Ramės edhe kundėr ligjit tė Lustracionit, duke dalė hapur nė mbėshtetje tė kryesocialistit dhe duke ushtruar presion mbi Gjykatėn Kushtetuese nėpėrmjet deklaratave tė tij.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...rticle&id=6498
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.5.2009, 22:37   16
allianz
 
Dolėn fjalėt me sponde tė Myftarajt.

Citim:
"Soros"-i do te zbardhe financimin e partive politike, ne fushaten zgjedhore

Partite politike do te jene nen monitorim te rrepte, se cfare do te shpenzojne gjate fushates elektorale per zgjedhjet e 28 qershorit. Pervec llogarive qe te gjitha forcat politike por edhe kandidatet do te japin ne Komisionin Qendror te Zgjedhjeve, per parate qe do te shpenzojne ne fushate, ato do te jene dhe nen "lupen" e vezhguesve te tjere.

Qeveria amerikane, ka marre persiper qe te mbeshtese nje investigim te detajuar qe do te kryhet per shpenzimet qe partite do te bejne. Ashtu sic tha dhe ambasadori amerikan ne vendin tone, Xhon Uithers dy dite me pare, se qeveria amerikane eshte e interesuar per mbarevajtjen e ketyre zgjedhjeve, duket se ata do te vezhgojne me kujdes nje nga pikat me problematike, shpenzimet elektorale.

Per here te pare nepermjet projektit te posacem te qeverise amerikane, i prezantuar dje nga Fondacioni "Soros", fushata elektorale e forcave politike dhe kandidateve, nga pikepamja e shpenzimeve do te monitorohet.


Kontrolli qe do te kryeje ky projekt, do te shoqerohet me monitorimin ne cdo qindarke te shpenzimeve qe do te behen pergjate fushates, me qellimin e vetem per te zbuluar se sa eshte shkalla e informalitetit ne financimin e forcave politike ne Shqiperi. Ne raporte te shumta nderkombetare, eshte vene ne dukje se partite politike dhe kandidatet, shpenzojne shume para per zgjedhje, me teper nga sa jane fondet e caktuara nga Kuvendi, si dhe dhuratat e ndryshme qe mund t'u behen nga biznese te ndryshme, mbeshtetes te forcave politike. Ndonese ne zgjedhjet e fundit u caktua nje monitorim nga KQZ, serish qarkullimi i parave ne fushate, mbeti i dyshimte.

Ne Kodin Zgjedhor eshte percaktuar se shpenzimet e partive politike dhe kandidateve ne fushate elektorale, do te kontrollohen nga Komisioni Qendror i Zgjedhjeve. Eksperte kontabel, te punesuar nga KQZ, do te merren me perllogaritjen e shpenzimeve qe partite dhe kandidatet do te kryejne, dhuratave qe marrin si dhe te fondeve qe shteti u ve ne dispozicion per zgjedhjet, ne baze te votave te marra.

http://kohajone.com/artikull.php?idm=42951
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.6.2009, 23:53   17
Citim:
Zgjedhjet, prezantohet koalicioni i vėzhguesve vendorė

TIRANE- Prezantohet koalicioni i vėzhguesve vendorė 2009 (KVV), njė bashkim vullnetar e jo politik pėr vėzhgimin e proceseve elektorale. Ai pėrbėhet nga gjashtė OJF: Instituti Shqiptar pėr Zhvillimin e Sistemit tė Zgjedhjeve, Shoqata pėr Kulturė Demokratike, Gruaja pėr Veprim Global, Qendra Kombinat "Pėr gratė dhe fėmijėt", Qendra "Mjaft" dhe KRIIK Albania, nė bashkėpunim me njė rrjet organizatash partnere lokale dhe me mbėshtetjen financiare tė Komisionit pėr Demokraci, pranė Ambasadės sė SHBA-sė Tiranė dhe Fondacionit Soros.

Nė ceremoninė prezantuese ishte i pranishėm edhe ambasadori amerikan John Withers, i cili duke vlerėsuar kėtė iniciativė, tha se tė gjashtė organizatat e pėrfaqėsuara kanė mbledhur njerėz qė do tė bashkėrendojnė njė pėrpjekje tejet tė sofistikuar, si ėshtė vėzhgimi ditėn e zgjedhjeve.

"Kjo ėshtė trupa mė profesionistė dhe mė mirė e bashkėrenduar e vėzhguesve shqiptarė, qė Shqipėria ka pasur ndonjėherė. Kėto OJF dhe vėzhguesit e tyre u janė nėnshtruar orėve tė tėra trajnimi. Ata do tė pėrēojnė nė kohė reale raportet e tyre nė Tiranė pėrgjatė ditės sė zgjedhjeve dhe do tė punojnė tė pavarur nga vėzhguesit ndėrkombėtarė", shpjegoi ambasadori amerikan.

Iniciativa monitoruese e KVV-sė pėrfshin monitorimin e procesit tė votimit, tė numėrimit tė votave, tė punės sė KQZ-sė dhe KZAZ-ve etj. KVV ka pėrvojė nė monitorimin e proceseve elektorale, duke filluar me zgjedhjet e vitit 2003 pėr tė vijuar me ato tė 2005-s dhe 2007-s.

http://www.shekulli.com.al/2009/06/0...e-vendore.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.6.2009, 23:50   18
Citim:
KQZ, 2500 vėzhgues rrezikojnė zgjedhjet

Partia Demokratike mbetet e vendosur pėr tė mos e lejuar Komisionin Qendror tė Zgjedhjeve tė miratojė listėn me 2500 vėzhguesit e kėrkuar nga 6 organizata joqeveritare, tė grupuara nė “Koalicionin e Vėzhguesve Vendorė ‘09". Selia blu e kundėrshton me forcė akreditimin e kėtyre vėzhguesve, me argumentin se ky koalicion OJQ-sh nuk figuron i regjistruar nė gjykatė. Sipas pėrfaqėsuesit ligjor tė PD-sė nė KQZ, Niazi Kosovrasti, vetėm 4 prej 6 OJQ-ve njihen zyrtarisht nga shteti.

Nė njė prononcim tė djeshėm pėr mediat ai tha se, “dokumentacioni qė do tė paraqitet pranė KQZ-sė duhet tė jetė konform ligjit. Nuk kanė sjellė asgjė, pasi si duket dokumentacioni ligjor i 6 OJQ-ve qė e pėrbėjnė atė vijon tė mbetet i parregullt”, - ka pretenduar Kosovrasti. Ai deklaron mandej se, nuk do tė pranojė qė lėvizja “Mjaft” tė jetė pjesė e monitorimit, pėr aq kohė sa Erjon Veliaj figuron njėkohėsisht si drejtor i bordit tė drejtorėve tė kėsaj organizate, dhe njėherėsh kandidat pėr deputet nė listėn shumė emėrore tė G99.

“Nuk besoj qė ‘Mjaft’-i ėshtė nė pozicionin e njė organizate apo shoqate e cila nė mėnyrė tė paanshme mund tė vėzhgojė procesin zgjedhor nė Shqipėri. Vetėm i paanshėm s’mund tė jetė ky pėrfaqėsim”, - vijon Kosovrasti.

Qėndrimi publik i Partisė Demokratike lidhur me kėtė ēėshtje, vjen fill pas zyrtarizimit tė “Koalicionit tė Vėzhguesve Vendorė ‘09". Nė ceremoninė prezantuese ishte i pranishėm edhe ambasadori amerikan, John Uidhers, i cili duke vlerėsuar kėtė iniciativė, tha se tė gjashtė organizatat e pėrfaqėsuara kanė mbledhur njerėz qė do tė bashkėrendojnė njė pėrpjekje tejet tė sofistikuar, siē ėshtė vėzhgimi ditėn e zgjedhjeve.

“Kjo ėshtė trupa mė profesionistė dhe mė mirė e bashkėrenduar e vėzhguesve shqiptarė qė Shqipėria ka pasur ndonjėherė. Kėto OJF dhe vėzhguesit e tyre u janė nėnshtruar orėve tė tėra trajnimi. Ata do tė pėrēojnė nė kohė reale raportet e tyre nė Tiranė pėrgjatė ditės sė zgjedhjeve dhe do tė punojnė tė pavarur nga vėzhguesit ndėrkombėtarė”, - shpjegoi ambasadori amerikan.

Iniciativa monitoruese e KVV-sė pėrfshin monitorimin e procesit tė votimit, tė numėrimit tė votave, tė punės sė KQZ-sė dhe KZAZ-ve etj. KVV-ja ka pėrvojė nė monitorimin e proceseve elektorale, duke filluar me zgjedhjet e vitit 2003, pėr tė vijuar me ato tė 2005-s dhe 2007-s. Gjashtė OJQ-tė nė pėrbėrje tė tij janė: Instituti Shqiptar pėr Zhvillimin e Sistemit tė Zgjedhjeve, Shoqata pėr Kulturė Demokratike, Gruaja pėr Veprim Global, Qendra Kombinat “Pėr gratė dhe fėmijėt”, Lėvizja “Mjaft” dhe ‘KRIIK Albania’. Projekti i tyre pėr monitorimin e zgjedhjeve parlamentare tė 28 qershorit ka siguruar njė mbėshtetje financiare nga ana e Komisionit pėr Demokraci, pranė Ambasadės sė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikė nė Tiranė si edhe Fondacionit ‘Soros’.

http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=60809
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.7.2009, 08:50   19
Citim:
Kongresmenėt kėrkojnė qė ambasadori Uidhers tė pyetet para 11 korrikut
25 Qershor 2008

Nė seancėn e djeshme tė Kongresit Amerikan u vendos qe ambasadori amerikan nė Shqipėri John Uidhers dhe 5 zyrtarė tė Ambasadės Amerikane nė Tirane tė paraqiten nė Kongresin Amerikan pėr tė dėshmuar para datės 11 korrik. Ndėrkohė qė dje katėr zyrtarėt e lartė tė Pentagonit kanė treguar pėr rrethanat e dhėnies sė kontratės Diverolit dhe vėzhgimin e zbatimit tė kėsaj kontrate.

Konkretisht, gjenerali amerikan Filips, ka deklaruar se janė zbatuar tė gjitha kontratat e kompanisė “AEY” pas vitit 2006. Po kėshtu edhe zv/sekretari pėr politikat ushtarake, Myll, ėshtė shprehur se kompania “AEY” ndodhet nė listėn e kompanive tė kontrolluara dhe se ajo nuk ka paraqitur asnjė problem gjatė kontrollit. Komiteti do tė zbulojė se cilat janė gabimet brenda qeverisė amerikane nė lidhje me aferat korruptive tė “AEY”-sė.

Njėra nga anėtaret e komisionit aludoi hapur se zyrtarė tė lartė e kanė favorizuar Diverolin pėr marrjen e kontratės 300 milionėshe. Kongresmenėt ngritėn pikėpyetje gjithashtu se pse nuk u investigua pėr kompaninė “AEY” para se t’i jepej kontrata pėr armėt? “Na rezulton kompani e vogėl, me shumė pak reputacion dhe qė fitoi kontratėn 300 milionė dollarėshe”, - tha njėri prej kongresmenėve.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=6180

Citim:
Uidhers-Ristani, takim para shqyrtimit tė ēėshtjes sė Fierit
11/07/2009 - 08:14

Njė orė pėrpara sė tė diskutohej ēėshtja e Fierit, nė zyrėn e kreut tė KQZ-sė, Arben Ristani, ka trokitur Ambasadori i SHBA-sė, Xhon Uidhers. Diplomati amerikan ka zhvilluar njė bisedė informuese, “kokė me kokė” me Ristanin pėr mė shumė se gjysme ore nė lidhje me procesin zgjedhor, qė ėshtė nė fazė me kruciale pėr shqyrtimin e ankimeve dhe nxjerrjen e rezultateve.

Sipas burimeve mėsohet se ėshtė diskutuar nė lidhje me problemet apo pėrplasjet qė kanė partitė politike me ēėshtjen e Fierit dhe tė Beratit. Ndėrsa ende nuk jep ndonjė deklaratė zyrtare pėr kėtė takim, qė u zhvillua pėrpara ndezjes sė debatit tė Fierit, theksohej nė burime jozyrtare, bėhet e ditur se u diskutua mbi procesin nė pėrgjithėsi.

Tre ditė mė parė, pikėrisht nė momentin kur po diskutohej ēėshtja e shpalljes sė rezultatit tė Fierit, kryekomisioneri ndėrpreu mbledhjen, pėr tu takuar me njė pėrfaqėsues tė USAID-it. Pas kėtij takimi, palėt nė KQZ u ndanė nė vlerėsimin e tyre nė lidhje me numėrimin e 9 kutive tė votave tė panumėruara nga katėr KZAZ-tė.

Kanė kaluar 12 ditė nga zhvillimi i zgjedhjeve tė 28 qershorit, KQZ-ja ende nuk i ka dhėnė zgjidhje ēėshtjes sė kutive tė mbetura pezull nė qarkun e Fierit, nė tė cilėn PS-ja pretendon tė marrė mandatin e nėntė tė deputetit.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=30407
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.10.2009, 23:11   20
Citim:
Soros akordon 100 milionė nė Fond Humanitar

Instituti pėr Shoqėri tė Hapur (Open Society Institute - OSI) i themeluar nga George Soros nė vitet e 70-ta, ka ndėrmarrė edhe njė iniciativė tjetėr pėr tė ndihmuar vendet e goditura me krizė financiare, brenda tė cilave ėshtė edhe Kosova, sė bashku me shoqėritė tjera tė prekura nga kjo krizė qė ka goditur botėn, duke krijuar Fondin Emergjent qė do tė financojė projekte qė synojnė tė zbusin pasojat e saj.

Nė kuadėr tė kėtij fondi tė madh, tė ndarė nga filantropi George Soros, do tė mbėshteten edhe projekte nga Kosova qė kanė pėr qėllim tė mbėshtesin shtresat apo grupet shoqėrore mė tė goditura nga kriza financiare. Pėrveē grupeve tradicionale me nevoja tė posaēme, theks i veēantė do t’i jepet mbėshtetjes sė projekteve qė synojnė tė ruajnė rezultatet e arritura me vite nė ndėrtimin e shoqėrisė civile si dhe projekteve qė synojnė tė ndihmojnė klasėn e mesme shoqėrore qė ėshtė ndėr mė tė goditurat nga kriza.

Fondacioni Soros ėshtė prezent nė Kosovė qė 16 vjet duke mbėshtetur zhvillimin e njė shoqėrie tė hapur, dhe ka shpenzuar mė shumė se 50 milion dollarė deri sot.

Fondi Emergjent ėshtė krijuar si njė buxhet shtesė me qėllim qė tė preken pasojat mė tė ndjeshme sociale e ekonomike tė krizės financiare qė ka prekur edhe vendet ku OSI ka qenė vazhdimisht aktiv. Ky fond ka pėr synim qė tė garantojė qė tė arriturat e deritashme drejt njė shoqėrie tė hapur nuk regresojnė pėr shkak tė tensioneve ekonomike e sociale tė shkaktuara nga kriza. Pėr kėtė janė vėnė nė dispozicion 100 milionė dollarė pėr projekte tė ndryshme pėr dy vitet e ardhshme nė 20 vende tė botės.

Kėto vende janė: Shqipėria, Armenia, Bosnja e Hercegovina, Bulgaria, Republika Ēeke, Estonia, Hungaria, Kosova, Kirgistani, Letonia, Lituania, Maqedonia, Moldavia, Mali i Zi, Polonia, Rumania, Serbia, Sllovakia, Taxhikistani dhe Ukraina.

Fondi do tė jetė reaktiv dhe fleksibil. Do tė mbėshtesė projekte qė adresojnė njė nevojė urgjente dhe qė sigurojnė reagim tė duhur. Edhe pse Fondi synon tė mbėshtesė njė spektėr tė gjerė tė projekteve, ai ka disa prioritete specifike. Mėton tė sigurojė qėndrueshmėrinė e projekteve tė prekura nga rėnia e fondeve e qė merren me ofrimin e ndihmės humanitare, sigurimin e qasjes nė shėrbimet bazike pėr pjesėtarėt mė tė varfėr dhe mė tė rrezikuar tė shoqėrisė, ri-trajnimin profesional si dhe pėrkrahjen legale pėr ata qė kanė humbur punėn, por edhe projektet qė adresojnė nevojat e klasės sė mesme nė zhvillim nė kėtė kohė krize duke ofruar diēka mė shumė se sa vetėm demagogji. Posaēėrisht do tė mbėshteteshin idetė dhe projektet qė mbėshtesin krijimtarinė kulturore dhe institucionet e rrezikuara kulturore, qė janė simbole tė njė shoqėrie aktive dhe tė gjallė.

Fondacioni Soros nė Kosovė tashmė e ka tė hapur konkursin me tė cilin deri me datėn 09. nėntor 2009, do tė mirėpret konceptet e projekteve qė organizatat civile apo edhe tė tjera, do t’i sjellin nė zyrat e fondacionit nė Prishtinė. Njė komision ndėrkombėtarė do t’i vlerėsojė propozimet qė vijnė nga vendet tė cilave ju akordohet ky fond.

http://www.kohaditore.com/index.php?cid=1,26,1311
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 15:58.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.