Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 21.11.2009, 15:40   21
allianz
 
Citim:
Ambasadori amerikan nxit protestat nė Shqipėri

Pas kėrkesave pėr revolucion “Portokalli” dhe luftė me armė, Uidhers nxit destabilizimin e vendit

Ambasada Amerikanė nė Tiranė, vazhdon tė shkelė kompetencat e saj duke ndėrhyrė mė shumė sesa duhet ndoshta nė punėt e njė shteti. Nėpėrmjet njė njoftimi pėr shtyp tė shpėrndarė nė mėnyrė urgjente Ambasada Amerikane deklaron se:
“...mbėshtet plotėsisht tė drejtėn pėr lirinė e shprehjes dhe tubimit pėr tė gjithė njerėzit. Njė shprehje e tillė duhet tė jetė paqėsore dhe tė mos cėnojė tė drejtat e tė tjerėve. I bėjmė thirrje tė gjithė shqiptarėve, si ata qė marrin pjesė nė protesta edhe ata qė kanė pėrgjegjėsi tė ruajnė rendin, tė ushtrojnė tė drejtat dhe pėrgjegjėsitė e tyre me qetėsi dhe respekt”.
Ėshtė hera e parė qė njė ambasadė del dhe bėn thirrje pėr protesta, nxit qytetarėt tė protestojnė nė rrugė nė emėr tė asaj qė ajo e quan tė drejtėn pėr liri. Kėto janė kompetenca tė mėdha qė njė ambasadė merr mbi vete, sepse nuk ėshtė nė tagrin e njė ambasadori apo trupi diplomatik tė flasė dhe tė bėjė thirrje pėr protesta qofshin kėto tė qeta apo tė dhunshme.

Ndėrhyrjet e ambasadorit tė SHBA-sė nė punėt e brendshme tonat, janė aq tė shpeshta sa bien nė sy dhe lėnė shteg pėr komente. Ndėrkohė qė asnjė ambasador tjetėr nuk ka dale dhe tė bėjė thirrje pėr protesta tė qeta apo tė dhunshme dhe tu kėrkojė qytetarėve tė protestojnė.

Tė gjithė me diplomaci kanė bėrė komentet e tyre pėr zhvillimet mė tė fundit politike nė vend por askush nuk i ka kaluar kompetencat e tij pėr tė ndėrhyrė mė shumė sesa duhet nė zhvillimet e brendshme tė njė vendi.

Ambasadorėt e vendeve tė huaja tė akredituara nė vendin tonė kanė si kompetence tė monitorojnė zhvillimet e brendshme politike dhe tė informojnė shtete e tyre pėr kėtė politikė bėrje. Kanė si detyrė qė tė pėrcjellin mesazhe paqeje dhe bashkėpunimi sa herė ju kėrkohet dhe kjo nėpėrmjet gjuhės sė diplomatit dhe tė ndėrhyjnė po me diplomaci pėr tė ulur tensionet politike, qė mund tė krijohen nė vendin tonė.

Por deri mė tani kasa e ambasadorėve tė akredituar nė vendin tonė, nuk kanė bėrė saktėsisht njė gjė tė tillė. Pėrkundrazi kanė ndėrhyrė sa here e kanė parė tė nevojshme duke marrė mė shumė kompetenca se dhe vete krerėt e lartė tė shtetit tonė.

Por shpesh herė ndėrhyrjen e kėtyre ambasadorėve nuk kanė shėrbyer pėr tė ulur “gjakrat” dhe ē’tensionuar situatėn, por kanė rritur tonet e debatit mes maxhorancės dhe opozitės siē po ndodh edhe muajt e fundit.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=17987
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.12.2009, 23:18   22
Citim:
Buxhet i veēantė pėr arsimimin, punėsimin e strehimin
10/12/2009 

Plani Kombėtar i Veprimit pėr Romėt 2010-2015
Projektet do tė realizohen sė bashku me donatorėt e huaj

Pėrcaktohen fushat konkrete tė ndėrhyrjes qė do tė realizohen pėr integrimin dhe pėrfshirjen e komunitetit rom nė jetėn sociale tė vendit. Pėr kėtė gjatė ditės sė djeshme ministri i Punės, Spiro Ksera, ka mbledhur nė njė takim pėrfaqėsuesit donatorė tė KE-sė, OSBE-sė, PNUD-it, UNICEF-it, SOROS, qė do tė bashkėpunojnė nė realizimin e kėtyre projekteve pėr 5 vjetėt e ardhshėm. Plani Kombėtar i Veprimit pėr Romėt synon pėrmirėsimin e gjendjes socialekonomike dhe pėrfshirjen sociale tė minoritetit rom nė arsim, punėsim, shėndetėsi, strehim. Ministri Ksera ka pohuar se “ne tashmė kemi hartuar dhe jemi gati pėr zbatimin e njė plani kombėtar veprimi pėr vitet 2010-2015, nė objektivat e tė cilit janė rritja e pjesėmarrjes dhe frekuentimit tė arsimit, zhvillimi i trashėgimisė kulturore, rritja e aksesit nė formimin profesional, punėsim, skemat e mbrojtjes sociale, shėrbimi shėndetėsor, pėrmirėsimin e kushteve tė strehimit dhe infrastrukturės, parandalimi i diskriminimit social dhe institucional tė anėtareve tė komunitetit rom”. Pėr realizimin e kėtyre objektivave pėr ēdo fushė ėshtė parashikuar buxheti i nevojshėm, qė do tė sigurohet nga buxheti i shtetit nė bashkėpunim me organizatat donatore. Sipas vlerėsimit tė bėrė nga ekspertėt e tė gjitha fushave, buxheti nė total pėr Planin e Veprimit llogaritet nė 2 miliardė e 498 milionė lekė, ndėrsa buxheti vjetor nė 417 milionė lekė. Pėrfaqėsuesit e donatorėve kanė pohuar se do tė ofrojnė mbėshtetje konkrete nė fusha tė tilla tė rėndėsishme, si: financimi dhe bashkėfinancimi i projekteve qė lidhen me hapjen e minipunishteve apo ndėrmarrjeve tė rrobaqepėsisė, ku mund tė punėsohen njė numėr i konsiderueshėm nga komuniteti rom, mbėshtetje e zanatēinjve nėpėrmjet pajisjes sė tyre me vegla pune, hapjen e qendrave ditore pėr komunitetin rom, brenda tė cilave tė funksionojnė klasa tė integruara pėr tė eliminuar analfabetizmin mes radhėve tė kėtij komuniteti.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=63283
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.12.2009, 23:38   23
Citim:
Qeveria tė rishikojė buxhetin e vitit 2010

Grupi i specialistėve tė kontrakutar nga "SOROS-i" konfirmuan njė rritje ekonomike 2.5 % pėr vitin 2009 duke theksuar rrezikun qė i kanoset buxhetit tė 2010-ės

TIRANĖ- Me gjithė deklaratat e qeverisė se vendi ynė vazhdon tė ketė njė rritje tė lartė ekonomike krahasuar me shtetet e rajonit tė cilat pėr shkak tė krizės kanė rėnė nė recesion, tė dhėnat e Ministrisė sė Financave pasqyrojnė njė realitet ndryshe. Ekspertė tė ekonomisė, si Zef Preēi, Adriana Berberi dhe Gjergj Teneqexhi, kėrkuan dje nga qeveria qė tė rishikojė buxhetin e sapomiratuar tė vitit 2010 pėr ta bėrė atė sa mė realist.

Tė kontraktuar nga fondacioni "SOROS" grupi i ekspertėve kreu njė monitorim mbi buxhetet e viteve 2099-2010 dhe theksuan rėndėsinė qė mbart pėrpilimi i tyre duke iu referuar tė dhėnave reale mbi ekonominė e vendit. Ndėrkaq, specialistėt konfirmuan edhe pritshmėritė pėr njė rritje ekonomike gjatė vitit 2009 dyfish me tė ulėt se shifra zyrtare e publikuar nga Ministria e Financave.

"Burime nga Ministria e Financave, tė cilat nuk duan tė indentifikohen, na kanė konfirmuar se ky institucion pėr vitin 2009 pret njė rritje ekonomike qė vėrtitet nė nivelet e 2.5 pėr qindve", - thanė ata duke shtuar se shifra prej 5 pėr qind e konfirmuar zyrtarisht nga financat, nuk ėshtė realiste dhe se ajo bėhet pėr tė ruajtur optimizmin tek aktorėt ekonomikė tė vendit.

Nė kėto kushte -tha Zef Preēi,- njė rritje ekonomike e kėtyre niveleve nuk mund tė mos ndikojė nė parametrat e buxhetit tė vitit 2010 i cili ėshtė organizuar duke u bazuar mbi njė rritje 5 pėr qind pėr kėtė vit. Duke iu referuar edhe tė dhėnavė zyrtare tė Ministrisė sė Financave, ekspertėt nėnvizuan faktin se buxheti i vitit 2009 ėshtė duke u pėrballur me vėshtirėsi tė mėdha financiare pėr mbledhjen e tė ardhurave. Gjatė muajve janarnėntor 2009, tė ardhurat nė buxhet kanė njė mosrealizim me rreth 22 miliardė lekė duke vėnė nė vėshtirėsi serioze qeverinė pėr gjetjen e likuiditeteve.

Por mė shumė se sa mosrealizimet e ketij viti, ekspertet i druhen situatės financiare pėr vitin e ardhshėm. Adriana Berberi tha se buxheti i vitit 2010 ėshtė qė tani me risk tė lartė dhe mund tė kėrcėnojė stabilitetin financiar tė vendit. Gjatė fjalės sė tyre, ekspertėt theksuan rėndėsinė qė mbart pėr ekonominė e vendit rishikimi i buxhetit tė vitit tė ardhshėm duke marrė parasysh edhe luhatjen e ēmimeve tė maftės dhe ushqimeve, por edhe valėn e dytė tė krizės e cila pritet tė shtojė edhe mė tej shifrat e papunėsisė.

"Ulja e deficitit dhe e borxhit public, tė jenė realė nė fund tė vitit 2010, si masė pėr t'i ardhur nė ndihmė edhe deficitit tė llogarisė korente tashmė tejet tė pėrkeqėsuar", - theksuan ata. Gjatė fjalės sė tij, Preēi ceku edhe ndryshimet e kryera nė sistemin fiskal duke i cilėsuar ato si jo nė pėrputhje me pritshmėritė qė ka ekonomia shqiptare.

"E mbėshtes qeverinė nė nismėn e saj pėr formalizimin e ekonomisė por mendoj se nuk mund tė vazhdohet duke aplikuar sistemin e pagave dhe tė ēmimeve tė referencės", - tha ai duke shtuar se njė praktikė e tillė ėshtė ndjekur nė vitin 1997 kur administrata tatimore ishte e shkatėrruar dhe pėr shtetin kjo ishte e vetmja mėnyrė pėr tė mbledhur tė ardhurat nė buxhet. Mė tej ekspertėt kanė akuzuar qeverinė se nuk po thotė tė vėrtetėn mbi zhvillimet nė ekonominė vendase duke tentuar tė krijojė njė realitet tė rremė tek qytetarėt.

"Qeveria krijon me qėllim konfuzion pėr tė fshehur tė vėrtetėn mbi keqmenaxhimin e financave publike. Ajo duhet tė shprehet publikisht pėr masat qė do tė marrė pėr zgjidhjen e situatės.

Treguesit e 11-mujorit janė njė sirenė e fortė alarmi", - thanė ata. Debati pėr rritjen ekonomike tė vendit nė vitin 2009 vazhdon prej muajsh ku Ministria e Financave thekson se ajo do tė jetė 5 pėr qind ndėrsa parashikimet e FMN-sė nuk shkojnė mė shumė se 0.7 pėr qind. Fakti i publikuar dje nga ekspertėt e ekonomisė, sipas tė cilėve zyrtarė tė financave nė kushte anonimati kanė pranuar se rritja ekonomike pėr kėtė vit do tė vėrtitet rreth 2.5 pėr qindshit e bėn edhe mė tė paqartė situatėn.

http://www.shekulli.com.al/2009/12/2...itit-2010.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.1.2010, 00:46   24
allianz
 
Citim:
Sikur ambasadori amerikan tė kishte treguar pėr banorėt e zonave tė pėrmbytura njė grimcė tė shqetėsimit qė tregoi pėr gjyqtarėt dhe prokurorėt-vrasės juridikė tė diktaturės komuniste
Kastriot Myftaraj

Ata qė panė angazhimin e madh tė ambasadorit amerikan Withers para disa kohėsh nė mbrojtje tė gjyqtarėve dhe prokurorėve tė sotėm tė cilėt prekeshin nga ligji i lustracionit pėr shkak se nė kohėn e diktaturės kishin bėrė procese politike, duhet tė ketė pritur qė kur ndodhėn pėrmbytjet kėtė vit, ambasadori amerikan tė ishte ndėr tė parėt qė do tė shkonte nė zonat e pėrmbytura pėr tė ofruar solidaritetin e tij, pse jo dhe pėr tė dhėnė ndihmė materiale, qoftė edhe simbolike.

Ne kemi parė se si ambasadori amerikan Withers, kur i ėshtė dashur ka shkuar edhe nė njė kopėsht fėmijėsh, pėr tė treguar njė pėrrallė, ku bėnte aluzion pėr ligjin e lustracionit (As Mustafa Nano, as Erion Kristo, tė cilėt kanė shkruar pėr pėrdorimin politik tė fėmijėve, nuk reaguan nė kėtė rast), nė fund tė vitit 2008.

Ne kemi parė se si ambasadori amerikan Withers doli edhe nė emisionin humoristik “Portokalli” vitin e kaluar, pėr tė bėrė paralajmėrime kėrcėnuese nė vazhdim tė fushatės sė tij kundėr ligjit tė lustracionit.

Duhej pritur pra qė ambasadori amerikan Withers tė nisej dhe tė vizitonte banorėt e zonave tė pėrmbytura, duke afruar njė ndihmė sado modeste materiale, ndonėse SHBA duhet tė na kishin dhėnė njė ndihmė shumė tė madhe materiale, nė pėrpjestim me angazhimin politik nė Shqipėri.

Shqipėria ėshtė ndėr vendet e fundit nė listėn e atyre qė marrin ndihmė ekonomike dhe ushtarake amerikane, krejt nė shpėrpjestim me angazhimin politik tė SHBA nė Shqipėri, dhe kėshtu ka qenė gjatė gjithė kėtyre 20 viteve.

Shqipėria ėshtė shumė larg Armenisė (vendi qė renditet i treti nė listėn e pėrfituesve tė mėdhenj tė ndihmės ekonomike amerikane, pėr frymė tė popullsisė), edhe pse kjo ėshtė aleate e ngushtė e Rusisė. Kuptohet kėtu ėshtė influenca e lobit armeno-amerikan, ēka ėshtė njė simptomė e politikės sė jashtme amerikane.

Megjithėse nė Shqipėri ka pėrmbytje tė mėdha prej rreth dy javėsh, i vetmi reagim i ambasadės amerikane nė Tiranė, ka qenė lėshimi nė datėn 7 janar 2010 i njė njoftimi paralajmėrues pėr qytetarėt amerikanė qė gjenden nė Shqipėri, qė tė mos udhėtojnė nė zonat e pėrmbytura. Me tė vėrtetė cinike nė kulm!

Tė gjithė banorėt e zonave tė pėrmbytura, ose qė rrezikohen prej pėrmbytjes, rreth gjysmė milioni njerėz, nuk paskan vlerė pėr ambasadėn amerikane as sa njė grusht kriminelėsh tė organeve tė dhunės sė diktaturės komuniste, nė mbrojtje tė tė cilėve ambasada amerikane doli kur ata u rrezikun qė tė humbin ēelėsat e gjithė shkallėve tė sistemit gjyqėsor dhe tė prokurorisė nė Shqipėri.

Kjo nuk ka kuptim tjetėr veē atij se dikush nė ambasadėn amerikane dhe pas tė gjithė gjasave edhe nė Washington, do tė kėnaqej shumė nėse do tė shpėrthenin digat e Drinit, ēka do tė sillte vdekjen e rreth 500 mijė shqiptarėve. Ē’ kuptim tjetėr ka kur SHBA nuk na ofrojnė as asistencė pėr mbikqyrjen e rrjedhės sė lumenjve me anė tė satelitėve, gjė tė cilėn duhet ta sigurojnė nga Italia, kur dihet qė SHBA kanė sistemin satelitor mė tė fuqishėm nė botė?

Amerikanėt e dinė shumė mirė se Enver Hoxha e ndėrtoi kaskadėn e Drinit nė njė mėnyrė tė tillė qė nė rast lufte ta shkatėrronte mė lehtė dhe tė asgjėsonte me anė tė pėrmbytjeve masive pjesėn mė tė madhe tė popullsisė sė Veriut tė Shqipėrisė, tė cilėn ai e shikonte si joluaje ndaj regjimit tė tij. Kjo ėshtė pika e dobėt e sistemit tė digave tė kaskadės sė Drinit, tė cilėn e dinė mirė ata specialistė qė dalin nė televizione dhe flasin pėr tė. Prandaj sot duhet tė qenė amerikanėt tė parėt qė do tė ofronin asistencė teknike, se ata janė nė gjendje ta kuptojnė problemin.

Ėshtė kurioze, se ashtu siē ndodhi nė rastin e ligjit tė lustracionit, kur ambasadori amerikan dhe ambasadori britanik i kohės qenė mė aktivėt nė mbrojtje tė atyre qė prekeshin nga ligji i lustracionit, edhe kėtė herė, ambasadorja britanike, nuk ėshtė bėrė e gjallė pėr kėtė ēėshtje.

E pra, ambasadoren britanike para pak kohėsh e kemi parė deri edhe tė dalė nė krah tė Sami Nezės, kryeredaktorit tė gazetės “Standard” nė njė konferencė pėr mediat, pėr njė projekt qė paska Samiu me ambasadėn britanike! Unė nė fillim kur e pashė kėtė zonjė simpatike bionde nė krah tė Samiut, mendova se gazeta “Standard” paska sjellė nė Shqipėri aktoren e madhe Gwyneth Paltrow, por pastaj na doli se kjo ishte ambasadorja britanike! Ēudi e madhe!

Nuk ėshtė bėrė i gjallė as ambasadori holandez, vendi i tė cilit mund tė jepte njė ndihmė mjaft tė kualifikuar pėr pėrmbytjet, posaēėrisht pėr pėrmbytjet nga deti, se Holanda ėshtė vendi qė ka mė sė shumti eksperiencė nė kėtė ēėshtje. Ne kemi parė njė ambasador britanik tė shkojė nė Veri, nė zonat qė sot janė tė pėrmbytura, dy vjetėsh, por pėr tė pompuar politikisht Erion Veliajn.

Nėse Holanda donte tė bėnte seriozisht diēka tė dobishme pėr Shqipėrinė, ajo nuk duhej tė kishte si investimin tė saj kryesor nė Shqipėri Erion Veliajn, por mbrojtjen e tokave nga deti. Por duket se interesi i Holandės nė Shqipėri ėshtė dekonstruktiv dhe jo konstruktiv.

Nė kohėn e fushatės sė diplomacisė amerikane kundėr ligjit tė lustracionit, ambasadori Withers the se ne (SHBA) jemi duke folur shumė qartė. Kėtė herė ambasadori Withers ėshtė duke folur shumė qartė me heshtjen e tij dhe po kėshtu dhe ata qė qėndrojnė pas tij nė Washington.

Tashmė ėshtė shumė e qartė se ambasadori Withers, njė linjė e fuqishme zyrtare nė Washington, Soros, do tė kėnaqeshin shumė sikur nė Shqipėri pėrmbytjet tė shkaktonin njė Holokaust tė vėrtetė.

Kėtė herė krahu antishqiptar nė Washington i zbuloi mė tepėr se kurrė kartat, dhe e rėndoi llogarinė e tij me kombin shqiptar. Ky krah antishqiptar nė Washington me kėtė i vuri vetes nė ballė stigmėn e terroristit.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=20747
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.2.2010, 10:23   25
Citim:
Alterteksti, SOROS mbledh aktorėt pėr reformėn

Reforma e Altertekstit u vu dje nė fokus tė tryezės sė organizuar nga fondacioni “Soros”.

Tė pranishėm ishin edhe pėrfaqėsuesve tė MASH, tė bordit tė vlerėsimit tė teksteve, tė Drejtorive Arsimore nė rreth, tė shtėpive botuese tė librit shkollor dhe autorė tė teksteve.

Tryeza u pėrqendrua gjithashtu nė ēėshtje tė rėndėsishme, si politikat dhe procedurat, zbatimi dhe monitorimi i procesit dhe ndryshimet e reflektuara nė udhėzimin e ri. Kėshilltari i Ministrit tė Arsimit, Jovan Kristiqi, foli nė takim pėr ndryshimet qė janė bėrė nė reformėn e teksteve shkollore.

Sipas tij, nė ndryshim nga vitet e shkuara, nė kėtė reformė ka mė shumė kohė pėr autorėt e teksteve dhe pėr vlerėsuesit e tyre, janė pėrcaktuar rregulla mė tė qarta pėr komisionet vlerėsuese, janė shtuar filtrat dhe kontrolli pėr mėnjanimin e teksteve tė dobėta.

Dritan Nelaj, pėrfaqėsues i fondacionit Soros, tha ndėr tė tjera se arsyeja e tryezės ėshtė rritja e transparencės dhe e bashkėpėrgjegjėsisė tė tė gjithė aktorėve tė pėrfshirė nė procesin e realizimit tė Altertekstit.

Disa botues si Evis Themeli, Rita Petro, Anila Bisha thanė se ata ishin ndjerė jashtė kėtij procesi dhe nuk ishin marrė nė konsideratė shqetėsimet e tyre.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=38418
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.2.2010, 23:19   26
Citim:
Kriteret pėr vlerėsimin e teksteve shkollore

Hidhen pėr diskutim ndryshimet qė do tė bėhen nė zbatim tė reformės sė ndėrmarrė pėr sigurimin e teksteve shkollore gjatė vitit tė ardhshėm mėsimor. Pėr kėtė fondacioni “Soros” ka mbledhur nė njė tryezė tė pėrbashkėt pėrfaqėsues tė Ministrisė sė Arsimit, bordit tė vlerėsimit tė teksteve, tė drejtorive arsimore, shtėpive botuese tė librave shkollorė si dhe autorė tekstesh pėr tė diskutuar zbatimin e kėtyre ndryshimeve.

Sipas udhėzimit tė ri tė miratuar nga Ministria e Arsimit, shitja e librave nuk do bėhet mė nė librari, por nėpėr shkolla, ndėrsa pėrzgjedhja e teksteve dhe autorėve do tė kalojė nė disa filtra. Lidhur me risitė, kshilltari pranė ministrit tė Arsimit Jovan Kristiqi ka deklaruar se nė ndryshim nga vitet e shkuara nė kėtė reformė ka mė shumė kohė pėr vlerėsimin e autorėve dhe teksteve, duke qenė se janė pėrcaktuar rregulla mė tė qarta pėr komisionet vlerėsuese, janė shtuar filtrat dhe kontrolli pėr mėnjanimin e teksteve tė dobėta.

Gjithashtu Kristiqi ka shtuar se janė ndėrmarrė politika tė veēanta pėr shpėrndarjen e librave mėsimorė, pėr tekstet e emigrantėve dhe minoriteteve dhe se kėto tė fundit do tė financohen njė qind pėr qind nga Ministria e Arsimit.

Dritan Nelaj, pėrfaqėsues i fondacionit “Soros”, tha ndėr tė tjera se arsyeja e tryezės ėshtė rritja e transparencės dhe e bashkėpėrgjegjėsisė sė gjithė aktorėve tė pėrfshirė, nėse ata ishin ndier jashtė kėtij procesi dhe nuk ishin marrė nė konsideratė shqetėsimet e tyre.

Tė tjerė tė pranishėm, si autorė tekstesh, kontestuan mosdemokratizimin e programit, kohėn e paktė qė jepet pėr vlerėsimin e teksteve dhe mosmarrjen parasysh tė shqetėsimeve tė tyre. Megjithatė, kjo reformė do tė shoqėrohet me ndryshime tė tjera, qė kanė tė bėjnė me tema tė tilla si: procedura e hartimit dhe miratimit tė programeve, procedura e ndėrtimit tė partneritetit MASH–shtėpi botuese dhe autorė, procedura e hartimit tė teksteve, procedura e vlerėsimit dhe certifikimit tė teksteve etj.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=64168
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.3.2010, 23:20   27
Citim:
Fėmijėve u kėrkohet tė shprehin se ēfarė “seksi” ndihen

25/03/2010  Skandal me orientimet qė u jepen mėsuesve tė shkollave fillore


Djemtė e vegjėl mėsohen tė luajnė me kukulla

Nėse njė ditė djali juaj i vogėl, nė klasėn e dytė fillore, do tė fillojė nėpėr shtėpi me kukulla ose tė bėjė rolin e njė gruaje qė mban fėmijė, mos u habisni dhe as mos u shqetėsoni, sepse ato janė detyra qė mund t’i jepen nė shkollė. Kjo ėshtė direktiva mė e fundit qė po u jepet mėsueseve tė shkollave fillore pėr lėndėn e Edukatės qytetare.

Ky program ka kohė qė ka filluar dhe financohet nga fondacioni “Soros”, nė bashkėpunim me disa ambasada tė huaja nė Tiranė. Teksti i Edukatės qytetare pėrmban pyetje tė tilla, tė tipit: “Nė rast se shoqja juaj, do t’ju dhuronte njė kukull, ju si do ndiheshit? A duhet tė luajnė djemtė e vegjėl me kukulla?”.

Ende nuk dihet se ēfarė kėrkojnė tė nxjerrin pyetje tė tilla nga njė fėmijė 8-vjeēar, qė ende nuk ka mėsuar tė shkruajė dhe tė lexojė mirė, por njė gjė ėshtė e qartė: kush do tė dėrgojė fėmijėn nesėr nė shkollė, pasi tė miratohet ky tekst shkollor, duhet tė pėrballet me pyetje tė djalit tė vogėl tė tipit: “Pse nuk u linda vajzė?”, apo sjellje qė imitojnė tė ėmėn, pse jo dhe trukimin me tė kuq buzėsh apo me rimel, pėr t’iu pėrgjigjur tė nesėrmen mėsueses nė shkollė se si ėshtė ndier nė rolin e femrės.

Tekstet janė shpėrndarė nė formė broshurash pėr mėsuesit e shkollave fillore, janė hartuar nga qendra “Aleanca Gjinore pėr Zhvillim”, dhe kanė si qėllim zhvillimin e perspektivės gjinore nė arsimin parashkollor. Se ku duan tė dalin autorėt e tekstit me kėtė, e vėshtirė tė shpjegohet. Se pse duhet qė njė djalė i vogėl t’i shkruajė letra tė qėndisura me lule shokut tė bankės, dhe kjo ėshtė pak e vėshtirė pėr t’u kuptuar.

Ndoshta pėr tė na nxjerrė nga injoranca do tė duhet qė autorėt e kėtij libri tė dalin dhe tė shpjegojnė se ēfarė sjell ky injektim idesh me prirje homoseksualėsh, nė formimin e individit nė moshė tė vogėl. Gjithsesi, pėrgjigjen se pėrse Beni duhet tė luajė me kukulla, dhe jo me top futbolli p.sh, duhet ta japin specialistėt dhe hartuesit e tekstit.

Detyra e medies ėshtė tė sensibilizojė opinionin publik se me ēfarė propagande arsimore po rriten fėmijėt e kėtij vendi, dhe se pse e paskan me kaq ngut hartuesit e kėsaj pakete qė tė nxjerrin nė pah prirjet seksuale tė fėmijėve nė moshėn tetėvjeēare. Ky feminilizim i djemve tė vegjėl nuk duket rastėsor, kur nga shoqata, ambasadorė apo dhe individė tė ndryshėm, po ngrihet njė tymnajė pėr atė qė ėshtė quajtur homofobia shqiptare.

Homoseksualiteti po pėrpiqet tė shitet si njė normalitet njerėzor, duke tentuar promovimin e tij me tė gjitha mjetet. Ndėrkohė sot, Zyra pėr Mbrojtjen e Konsumatorit (ZMK) do tė kėrkojė njė seancė dėgjimore nė komisionin e Integrimit pėr kthimin mbrapsht dhe punimin e tė gjithė ligjit pėr diskriminimin, apo i njohur ndryshe si ligji i mbrojtjes sė gejve.


Ministria: Nuk jemi nė dijeni tė programeve tė tilla

Ministria e Arsimit nuk ėshtė nė dijeni tė qarkullimit tė kėtyre teksteve dhe deri mė tani nga personat e interesuar nuk ėshtė paraqitur asnjė kėrkesė pėr pranimin e tyre. Sipas tė njėjtave burime, ende pranė kėtij dikasteri nuk ėshtė paraqitur asnjė tekst apo program pune dhe as nuk ėshtė marrė ndonjėherė nė diskutim kjo ēėshtje.

Gjithsesi mbetet i habitshėm fakti se si ka mundėsi qė organizohen trajnime tė tilla me mėsues tė shkollave publike, pa marrė paraprakisht njė opinion nga Ministria e Arsimit, qė ėshtė dhe institucioni zyrtar qė do e miratojė kėtė program pune. Duket se ka njė tendencė, duke pėrfituar dhe nga amullia e trajnimeve tė pakontrolluara, qė tė shiten kėto lloj idesh te mėsuesit e shkollave publike dhe private, dhe mė pas kėto tė pėrēohen si tekste edukative te nxėnėsit.

Shumė janė tė mendimit se kėto lloj trajnimesh bėhen me njė qėllim tė caktuar, pėr tė dhėnė imazhin mė pas tė njė shoqėrie moderne. Gjithsesi, Ministria e Arsimit duhet tė reflektojė nė lidhje me kėtė ēėshtje, dhe tė ndalojė veprime tė tilla me nxėnėsit e fillores.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=64841
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.3.2010, 23:00   28
Citim:
IPOL-i propozon ndryshim tė Ligjit tė Prokurimit

Prishtinė, 26 mars - Instituti Ballkanik i Politikave (IPOL) ka publikuar analizėn e politikave pėr prokurim publik nė Kosovė, nė kuadėr tė projektit “Prokurimi publik, konkurrenca dhe mbrojtja e konsumatorit”, projekt ky i mbėshtetur nga Fondacioni SOROS. Kjo analizė pėrmban rekomandime pėr ndryshimin e ligjit pėr prokurim publik nė Kosovė.

Prokurimi publik ka qenė njė nga fushat mė tė kritikuara nė Raportin e Progresit 2009 tė Bashkimit Evropian pėr Kosovėn. Ky raport kishte konkluduar se gjendja e prokurimit publik ishte pėrkeqėsuar. Sipas vlerėsimit tė IPOL-it, ligji ekzistues nuk pėrputhet me standardet evropiane tė prokurimit publik.

“Nuk ka mbikėqyrje tė kontratave dhe monitorim tė implementimit tė tyre. Ēėshtja mė problematike ėshtė rritja e tenderimit njėburimor nga 50 milionė nė 164 milionė euro brenda njė viti”, pohon IPOL-i.

Po ashtu, raportet e auditimit tė kualifikuara nga Zyra e Auditorit Gjeneral tregojnė pėr shumė parregullsi. Nė tė njėjtėn kohė ekziston njė perceptim i pranisė sė madhe tė korrupsionit nė institucionet e Kosovės. Kėto dhe ēėshtja problematike e punės jo kualitative nga ana e operatorėve ekonomikė kanė shėrbyer si bazė pėr kėtė analizė.

Nė njoftimin e kėsaj organizate, thuhet se, duke pasur para sysh procesin e integrimeve evropiane dhe rėndėsinė qė ka lufta kundėr korrupsionit nė kėtė proces, “ne i kemi bazuar rekomandimet tona nė direktivat evropiane. Zbatimi i kėtyre rekomandimeve do tė ndihmonte nė parandalimin e korrupsionit. Kėtu kemi propozuar qė ndryshimet e ligjit tė jenė tė bazuara nė Direktivat 2004/17 dhe 2004/18  pėr Prokurim Publik tė Unionit Evropian. Rekomandimet janė tė bazuara nė kapacitetet momentale tė cilat i kanė institucionet kosovare”.

http://www.kohaditore.com/index.php?cid=1,22,15937
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.3.2010, 23:20   29
Citim:
Tekstet mund tė shkaktojnė shkarje drejt homoseksualitetit
26/03/2010  ZMK dorėzon kėrkesėn pėr seancė dėgjimore

Zyra pėr Mbrojtjen e Konsumatorėve ka dorėzuar dje njė kėrkesė pėr njė seancė dėgjimore nė komisionin e Ēėshtjeve Sociale, Edukimit dhe Librave, nė lidhje me tekstet e hartuara nga fondacioni “SOROS”. Kėrkesa ėshtė dorėzuar nga kreu i kėsaj zyre, avokat Altin Goxhaj, deputeteve Lajla Pernaska, Mesila Doda dhe Arensa Trashani.

Nė kėrkesė thuhet se “sipas tė dhėnave qė ne kemi mbledhur, Qendra Aleanca Gjinore pėr Zhvillim, spinoff i ‘SOROS’-it, njohur dikur me emrin Qendra e Gruas, ka zhvilluar njė program pėr tė ndėrhyrė nė mėnyrėn se si bėhet mėsim pėr nxėnėsit e filloreve dhe pėr kėtė qėllim ka publikuar 10 libra dhe ka zhvilluar njė program trajnimi pėr tė gjithė mėsuesit e Shqipėrisė, duke kėrkuar qė mėsuesit shqiptarė tė edukojnė fėmijėt nėpėrmjet manualeve qė kjo OJF, e krijuar nga ‘Soros’, ka pėrgatitur me mbėshtetjen e ambasadės suedeze”.

Sipas asaj ēka shkruhet nė kėrkesė, ZMK-ja ka vėnė re se nė to jepen modele tė ēuditshme edukimi dhe influencimi, duke iu referuar njė “ideologjizimi gjinor” postmodern. “Promovohet njė identitet gjinor androgjen (edhe mashkull, edhe femėr), i cili siē dihet pėrbėn njė shkak tė mundshėm pėr njė influencim nė krizėn e identitetit seksual nė adoleshencėn e parė tė meshkujve 10-14 vjeē, ēka mund tė sjellė edhe shkarje drejt homoseksualitetit”, thuhet nė kėrkesėn drejtuar komisionit.

ZMK-ja shprehet se ky lloj modeli edukimi duhet qė pėrpara se tė aprovohet nga Ministria e Arsimit, t’i ofrohet publikut tė gjerė pėr diskutim, dhe mė pas tė aprovohet.

“Pretendimet e deritanishme mediatike nė media tė aktivistėve tė tė drejtave tė homoseksualėve se ky program synon tė ulė shkallėn e agresivitetit tė meshkujve shqiptarė qė fėmijė tė vegjėl, sipas nesh ėshtė absurd dhe nėnkupton pretendime pėr modifikimin e karakterit njerėzor, pretendime tė njohura vetėm nga sistemet totalitare komuniste apo fashiste qė kėrkonin tė ndėrtonin njeriun e ri apo krijimin e modeleve njerėzore nė pėrshtatje me ideologji tė caktuara”, shprehet ZMK-ja nė kėrkesėn e saj.

Nga ana e saj, kjo zyrė kėrkon qė tė dijė se kush ia jep tė drejtėn njė OJF-je, siē ėshtė fondacioni “SOROS” tė ndėrhyjė nė formimin e karakterit tė fėmijėve tė kėtij vendi. “Ndaj dhe ne, nė emėr tė ZMK-sė, tė nderuara zonja, Ju kėrkojmė Juve nė cilėsinė e deputeteve tė Parlamentit shqiptar qė tė organizoni njė seancė dėgjimore nė Parlamentin shqiptar me pjesėmarrjen e pėrfaqėsuesve tė MASH-it dhe tė ēdo pale tjetėr tė interesuar mbi programet e trajnimeve dhe publikimeve”, thuhet nė kėrkesė.


Vėzhgimi: Djemtė 6 vjeē luajnė me barbi!

“Siē do tė shikoni edhe vetė, nė kėta libra ka ndėrhyrje dhe influencime tė tilla absurde tek edukimi i fėmijėve 6 apo 7 vjeē, ku djemve tė vegjėl u kėrkohet tė pėrgatisin ese, ku ata tė shprehen se si do tė ndiheshin po tė ishin femra, ēfarė elementi femėror identifikojnė te vetja, tė mos kenė paragjykime dhe tė luajnė me kukullėn barbi, tė luajnė si femrat me litarė, dhe vazhdimisht e vazhdimisht nė tė gjithė librat, djemtė e vegjėl nxiten me ēdo kusht qė ata tė pyesin veten se ēfarė elementi femėror kanė te vetja.

Njė nga detyrat mė absurde qė kemi konstatuar te kėta libra ėshtė detyra e shtėpisė qė kanė djemtė e vegjėl qė tė kontrollojnė dhe studiojnė me vėmendje ēantėn e mamasė apo raftin e objekteve kozmetike, ku natyrisht pėrfshihet edhe buzėkuqi, makeup, etj. si kėto, ēka do tė thotė nė kėndvėshtrimin e psikologjisė infantile edhe nxitje tė kuriozitetit pėr t’i pėrdorur. Pikturat shoqėruese tė fėmijėve androgjenikė qė luajnė me barbin, apo modele tė letrave qė djemtė u dėrgojnė shokėve tė tyre.”

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=64868
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.3.2010, 23:05   30
Citim:
Kush ia jep tė drejtėn “Soros”-it tė "korrektojė" orientimin gjinor dhe seksual tė fėmijėve shqiptarė?
Altin Goxhaj

Ēdokush kėto ditė ka krijuar njė ide tė tijėn pėr propagandėn “GAY” nė shkollat e fillores, por asnjėherė nuk kam parė njė qėndrim kaq unik tė publikut ndaj njė problemi.

Kur ditė mė parė pretendova nė TV KLAN se ka libra qė strukturat e “Soros”-it publikojnė pėr tė ndikuar nė edukimin gjinor tė fėmijėve tė vegjėl, me synimin qė tė influencojnė nė homoseksualitetin e tyre tė ardhshėm, menjėherė mu hodh nė grykė njė pėrfaqėsues i spinoff-eve tė “Soros”-it se kėto libra synonin tė mėsonin djemtė shqiptarė qė tė bėnin punė shtėpie.

Unė e mirėkuptoj dikė qė i duhet tė mbrojė mirėbėrėsin e jetės sė tij, por kjo smė ndaloi ti tregoja publikut shqiptar se nė shkollat fillore, nė shkelje tė plotė tė ligjeve tė shtetit, nė mėnyrė tė fshehtė dhe tė heshtur po pėrhapej ky model “edukimi korrektues” nėpėrmjet trajnimeve tė mėsuesve tė fillores dhe publikimit tė manualėve trajnues.

Ashtu siē prej 18 vjetėsh punojnė strukturat e “Soros”-it nė Shqipėri pėr tė realizuar AGJENDĖN SOROS, edhe ky program ka vite qė po implementohet pak e nga pak, dhe pėr vitet e ardhshme ky program mund tė pėrhapet dhe tė cenojė fėmijėt e kopshteve, nxėnėsit e shkollave tė mesme dhe mėsuesit e ardhshėm nė universitete.

Dhe kėtu nuk po flasim pėr dhjetėra mijė euro tė deritanishme, por pėr miliona e miliona euro, pjesė tė qindra milionėve dollarėve tė agjendės “Soros” pėr Shqipėrinė, qė nuk i nxjerr nga xhepi, por qė ua merr qeverive gjermane, holandeze, suedeze, spanjolle, zvicerane, Bankės Botėrore, deri edhe UN dhe BE-sė, pjesė tė fondit tė asistencės teknike pėr Shqipėrinė, para tė taksapaguesve evropianė, ku me siguri njė pjesė shumė e madhe e tyre janė antisoros, edhe pse mund tė jenė katolikė, protestantė apo thjesht kritikė si puna ime.

Dje dikush mė pyeti i habitur: “Ēhyn kėtu “Soros”-i, pasi ai na ka ndihmuar se na ka bėrė shkolla?” dhe mu desh ti tregoja se nė Shqipėri prej 18 vjetėsh ka njė agjendė holandeze tė “Soros”-it, pjesė tė njė agjende globale tė OSI-t (Instituti i Shoqėrisė sė Hapur Soros - NY) qė bazohet nė 5 objektiva:

Legalizimi nė ēdo vend tė botės i:

1. Martesave gay (pėrfshi dhe adoptimin e fėmijėve tė vegjėl).
2. Abortit (apo siē quhet NVSH, Ndėrprerje e Vullnetshme e Shtatzėnisė).
3. Drogat e lehta (marihuana dhe canabis).
4. Eutanazia (vrasje e dėshiruar nga viktima).
5. Prostitucion i lirė.

Librat e spinoff-it sorosian Qendra Aleanca Gjinore pėr Zhvillim apo siē quhej ndryshe deri dje Programi i Gruas i fondacionit “Soros” dhe mė pas Qendra e Gruas e fondacionit “Soros”, apo mė pas shkurt Qendra e Gruas, janė pjesė e edukimit me ideologjinė androgjenike tė feminilizimit tė djemve tė vegjėl dhe mashkullizimit tė vajzave tė vogla, si njė pararendje e pjekurisė seksuale tė tyre duke inkurajuar ēorientimin e tyre seksual nė adoleshencė, duke influencuar nė kėtė mėnyrė nė rritjen e numrit tė homoseksualėve nė moshat e reja nė brezat e ardhshėm.

E gjitha kjo ėshtė njė “fiction” pretendojnė mbrojtėsit e kėtij programi, pasi homoseksualėt lindin tė tillė dhe nuk bėhen, dhe ne sado tė pėrpiqemi, nuk mund tė influencojmė dot mbi fėmijėt e vegjėl ēfarėdo qė tu themi. Unė nuk e besoj kėtė. Unė besoj tė kundėrtėn.

Unė nuk besoj se pėrqindja mė e madhe e gayve nė Holandė dhe mė e vogėl nė Bullgari ka tė bėjė me ndryshime gjenetike midis racave. Unė nuk besoj se "Luca" i famshėm i Italisė qė ishte gay dhe u bė heteroseksual (dhe pėr kėtė u shkrua dhe njė kėngė qė fitoi “Sanremon” vite mė parė) ėshtė njė mashtrim, pasi e kam parė vetė nė TV duke treguar historinė e tij.

Unė nuk besoj se po tu themi tė gjithė, nga mėngjesi deri nė darkė, fėmijėve tė vegjėl qė tė jesh gay ėshtė njė zgjedhje po aq e bukur dhe krenare, sa tė jesh edhe heteroseksual, ne nuk do tė ndikojmė nė orientimin e tyre seksual.

Unė besoj (dhe kam studiuar pėr kėtė qėllim) qė modeli i shoqėrisė, i familjes, i shkollės dhe i propagandės dhe vlerave qė propagandon media ndikojnė shumė fort nė orientimin seksual tė fėmijėve dhe adoleshentėve, por nė raste tė caktuara edhe tek tė rriturit, pa neglizhuar kėtu kushte individuale biologjike favorizuese qė nė lindje (tė pamjaftueshme po nuk u favorizuan nga rrethana tė caktuara) apo "aksidente" nė formimin e orientimit seksual.

A e dini se sa ishte numri i prostitutave homoseksuale shqiptare meshkuj nė Greqi dhe Itali nė vitet e para tė emigracionit masiv shqiptar nė botė? Nė intervistat e disave prej tyre tė kryera nė njė studim nė fillim tė viteve 2000, ata nuk e pranonin qė ishin gay tė lindur, por varfėria ekonomike i detyroi tė prostituonin, pra rrethanat shoqėrore.

Psikologjia zyrtare nuk e neglizhon konstatimin e faktit se njė model i caktuar i autoritetit dhe posesivitetit te nėnės dhe zbehje apo mungesė e rolit tė babait, ėshtė shpesh modeli i familjes ka janė rritur gay-t.

Pra, mjedisi i jashtėm ka rolin e vet pėrcaktues. Kjo ėshtė edhe arsyeja pse agjenda “Soros” nė Shqipėri, me paratė e shteteve ku janė legalizuar martesat gay, gjeti tė vetmen ganxhė ku tė kapej pėr tė influencuar nė orientimin gjinor tė fėmijėve tė vegjėl, pra gjeti shkollėn, pasi familjes dhe shoqėrisė shqiptare skishte ēfarė ti bėnte.

Dhe Qendra Aleanca Gjinore pėr Zhvillim, si njė spinoff i “Soros”-it qė ėshtė qė prej 1999, prodhoi njė program edukimi duke trajnuar mėsuesit qė ti bėjnė djemtė e vegjėl qė tė ndihen si vajza dhe vajzat si djem.

Nga studimi qė ZMK u bėri librave pėrkatės, rezultoi se nė to jepen modele tė ēuditshme edukimi dhe influencimi duke iu referuar njė “ideologjizimi gjinor” postmodern, ku promovohet njė identitet gjinor androgjen (edhe mashkull edhe femėr), i cili siē dihet, pėrbėn njė shkak tė mundshėm pėr njė influencim nė krizėn e identitetit seksual nė adoleshencėn e parė tė meshkujve 10-14 vjeē, ēka mund tė sjellė edhe shkarje drejt homoseksualitetit.

Ky model edukativ pėr fėmijėt e vegjėl para se tė aplikohej duhej qė tė siguronte njė njohje nga Ministria e Arsimit dhe Shkencės, por paraprakisht i duhej ofruar pėr diskutim publikut dhe specialistėve tė fushės dhe sidomos komunitetit tė prindėrve, nėse ata do tė ishin dakord qė ky program tė zhvillohej.

Pretendimet e deritanishme mediatike nė media tė aktivistėve tė tė drejtave tė homoseksualėve se ky program synon tė ulė shkallėn e agresivitetit tė meshkujve shqiptarė qė fėmijė tė vegjėl ėshtė absurd dhe nėnkupton pretendime pėr modifikimin e karakterit njerėzor, pretendime tė njohura vetėm nga sistemet totalitare komuniste apo fashiste qė kėrkonin tė ndėrtonin njeriun e ri apo krijimin e modeleve njerėzore nė pėrshtatje me ideologji tė caktuara totalitare.

Siē po mėsojnė shqiptarėt ēdo ditė, nė kėta libra ka ndėrhyrje dhe influencime tė tilla absurde tek edukimi i fėmijėve 6 apo 7 vjeē, ku djemve tė vegjėl iu kėrkohet tė pėrgatisin ese ku ata tė shprehen se si do tė ndiheshin, po tė ishin femra; ēfarė elementi femėror identifikojnė tek vetja, tė mos kenė paragjykime dhe tė luajnė me kukullėn barbi, tė luajnė si femrat me litarė dhe vazhdimisht e vazhdimisht nė tė gjithė librat, djemtė e vegjėl nxiten me ēdo kusht qė ata tė pyesin veten se ēfarė elementi femėror kanė te vetja.

Njė nga detyrat mė absurde qė kemi konstatuar tek kėta libra ėshtė detyra e shtėpisė qė kanė djemtė e vegjėl qė tė kontrollojnė dhe studiojnė me vėmendje ēantėn e mamasė apo raftin e objekteve kozmetike ku natyrisht pėrfshihet edhe buzėkuqi, makeup, etj. si kėto, ēka do tė thotė nė kėndvėshtrimin e psikologjisė infantile edhe nxitje tė kuriozitetit pėr ti pėrdorur.

Pikturat shoqėruese tė fėmijėve androgjenikė qė luajnė me barbin, apo modele tė letrave qė djemtė iu dėrgojnė djemve tė shoqėruara me vizatime lulesh (karakteristike pėr gjininė tjetėr), apo konvertimi i heronjve tė mitologjive moderne nė role femėrore si Batmani qė fshin pluhurat me pupla karakteristike pėr stereotipat e erosit me figura femėrore, supermeni qė parodizohet me njė fshesė me korrent nė pozicione trupore aksioni etj. janė njė model influencimi viziv, i cili dekonstrukton maskilitetin drejt feminilitetit duke androgjenizuar pikėrisht atė kufi ndarjeje tė nevojshėm qė kanė fėmijėt e vegjėl pėr tė diferencuar modelet e tyre tė diferencės mashkull-femėr, qė do tė ndikojė gjithsesi nesėr edhe nė orientimin e tyre seksual.

Kush ia jep tė drejtėn “Soros”-it dhe spinoffeve tė veta nė Shqipėri qė tė korrektojė shtratin familjar dhe shoqėror tė orientimit gjinor nėpėrmjet kėtij "edukimi" ideologjizues androgjenizues feminilizues pėr djemtė e vegjėl dhe mashkullizues pėr vajzat e vogla?


Kush ėshtė ky George Soros, qė guxon dhe krijon spinoffe qė synojnė tė ndėrhyjnė nė kushtet e orientimit seksual tė djemve tė vegjėl shqiptarė? Kush ia jep tė drejtėn qė tė ndėrhyjė nė orientimin seksual tė fėmijėve tė vegjėl kėtyre OJF-ve duke iu fshehur edhe Ministrisė sė Arsimit?

Kush janė kėta, more, qė guxojnė dhe i japin tė drejtė vetes qė tė ndėrhyjnė nė shtėpitė tona, duke u kėrkuar fėmijėve tė vegjėl qė tė shohin me sy kritik dėshirėn e prindėrve qė djemtė e vegjėl tė luajnė me lodra djemsh dhe vajzat me lodra vajzash?

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=64894
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.3.2010, 23:12   31
Citim:
Ky ėshtė pedofilizėm institucional
Kastriot Myftaraj

1) A ėshtė normale qė djemtė e vegjėl tė luajnė me kukulla barbi?

Unė mendoj se kjo ėshtė pedofili e institucionalizuar. Se ja, imagjinoni pak njė tė rritur, i cili bisedon me njė fėmijė tė seksit mashkull, dhe i stimulon sjellje tė tilla si ato qė pėrshkruhen nė tekstet e pėrmendura, tė cilat u janė dhėnė shkollave nga fondacioni “Soros”, pra e nxit qė tė sillet si femėr etj.

Tė gjitha kėto veprime tė kėtij pedofili do tė pėrdoreshin si prova nga prokuroria pėr tė ngritur akuzėn ndaj tij. Ky njeri do tė pėrfundonte nė burg dhe do tė dėnohej mbi bazėn e kėtyre provave.

Ndėrsa kur kėtė gjė e bėn njė fondacion perėndimor dhe autoritetet arsimore shqiptare, kjo quhet normale. Ata mund t’ia lejojnė vetes njė gjė tė tillė qė ta bėjnė me tė gjithė fėmijėt e Shqipėrisė. Por para ligjit janė tė barabartė, si ai pedofili i cili manipulon njė fėmijė me biseda si pėrmbajtja e kėtyre teksteve, ashtu edhe zyrtarėt e fondacionit “Soros” dhe tė Ministrisė sė Arsimit.

E pra, kėta kanė kryer njė vepėr penale. Me kėto tekste u lehtėsohet puna pedofilėve, tė cilėt do tė gjejnė fėmijė tė bėrė gati, si tė thuash, qė kėta tė ushtrojnė mbi ta perversitetin e tyre. Dhe si do tė sillen kėta fėmijė kur tė rriten? Kjo mund tė imagjinohet lehtė.


2) A duhet qė nxėnėsve t’u imponohet si vlerė homoseksualizmi?

E keqja ėshtė se homoseksualizmi stimulohet nė kėtė mėnyrė te fėmijėt. Homoseksualizmi bėhet njė lloj mode. Tė qenėt homoseksual kėrkohet tė paraqitet si mėnyra pėr tė qenė trendi, pėr tė qenė modern. Kėshtu qė fėmijėt mund tė influencohen mė lehtė dhe kėtė gjė ta ruajnė nė moshė tė rritur dhe ta pėrcjellin te pasardhėsit.


3) Cili ėshtė qėllimi i financimit tė kėtyre teksteve?

Unė kam bindjen e plotė se qėllimi ėshtė qė tė shkatėrrohet edhe ai bastion i shoqėrisė shqiptare, i cili ėshtė solid, dhe qė ėshtė familja.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=64890

Citim:
Replikė shkrimit tė Altin Goxhajt
Kastriot Myftaraj

Kritika e shkėlqyer e Altin Goxhajt pėr tekstet, tė cilat unė nuk mund t’ i quaj ndryshe veēse pedofile, tė cilat Fondacioni “Soros”, nė bashkėpunim me Ministrinė e Arsimit, i ka futur nė shkollat shqiptare, ka vetėm njė mangėsi, por pėr fat tė keq thelbėsore. Fondacioni “Soros” e ka qendrėn nė SHBA dhe gjatė kėtyre 18 viteve qė ėshtė nė Shqipėri, ka vepruar nė bashkėpunim tė ngushtė me ambasadėn amerikane nė Tiranė.

Qeveria amerikane, pėr shkak se Soros merret me filantropi, e ka privilegjuar atė, duke e pėrjashtuar nga pagimi i taksave pėr shumat e mėdha financiare qė ai ka kaluar nė fondacionet e tij dhe qė arrijnė nė disa miliarda dollarė.

Kėshtu qė qeveria amerikane ėshtė bėrė bashkėpunėtore dhe pėrgjegjėse nė veprimet e Soros. Miliarda dollarė, tė cilat mund tė pėrdoreshin nė buxhetin federal amerikan, pėr shumė gjėra, apo edhe pėr tė pėrballuar koston e reformės shėndetėsore pėr tė cilėn po flitet shumė, shkojnė qė Soros tė stimulojė veset nė botė, pėr ta hollandizuar botėn, me projekte si ai pėr tekstet qė u jepen fėmijėve shqiptarė.

Kritikės sė Altin Goxhajt i mungon dhe njė aspekt tjetėr, se pėrse Soros i bėn kėto gjėra. George Soros pretendon se fondacioni i tij nė Shqipėri punon pėr tė promovuar modelin e “shoqėrisė sė hapur” sorosiane, qė bazohet nė atė tė pėrshkruan nė librin e filozofit tė dashur pėr Sorosin, Karl Popper “Shoqėria e hapur dhe armiqtė e saj” (1945).

Nė kėtė libėr, Popper, duke bėrė njė paralele historike na thotė se madhėshtia e Athinės sė Lashtė arriti kulmin atėherė kur Sokrati dhe sofistėt u deklaruan luftė tė gjitha normave morale tradicionale dhe filluan tė nxitin tė rinjtė qė tė jepen pas veseve, duke pėrfshirė edhe homoseksualizmin, pėr tė qenė tė lirė.

Kėtė model tė shoqėrisė qė mohon moralin i propozon botės moderne Popper, i cili gjithashtu ishte njė homoseksual. Me sa duket kjo shoqėri e Popper dhe Soros mė tepėr se “shoqėri e hapur” meriton tė quhet “shoqėri e bythės sė hapur”.

Sigurisht qė Soros nuk ka interesa filozofike kur admiron dhe sponsorizon kėtė model tė shoqėrisė popperiane, por Soros e bėn kėtė gjė pėr pragmatizėm, pasi njė shoqėri e skllavėruar nga vesi, ėshtė njė shoqėri e cila mund tė sundohet mė lehtė, tė grabitet mė lehtė me anė tė manovrave financiare pėr tė cilat Soros ėshtė bėrė famėkeq.

Soros dhe ata tė cilėt qėndrojnė pas tij, dhe pas tij qėndron familja Rothschild, e shikojnė homoseksualizmin si njė armė pėr tė shkatėrruar familjen, si institucionin bazik tė njerėzimit.

Ditėn e hėnė, nė emisionin “Opinion” tė Blendi Fevziut, njė sorosiane qė u paraqit si psikologe, tha se filozofi francez Michel Foucault (Mishel Fuko) e ka quajtur familjen si strukturė tė llojit totalitar fashist. Por ajo qė nuk tha kjo sorosiane e pėrkushtuar ishte se Mishel Fuko ishte njė homoseksual i deklaruar.

Ajo kishte detyrim qė t’ ua thoshte kėtė gjė shikuesve. Sorosi dhe ata qė qėndrojnė pas tij, dhe qė janė nė gjendje ta instrumentalizojnė dhe qeverinė amerikane, se pėr atė hollandeze ėshtė e tepėrt tė flitet, e shikojnė familjen si pengesėn kryesore pėr tė shkatėrruar kombin.

Tek familja bėhet formimi i njeriut, akulturimi bazik i tij. Nėse do tė shpėrbėhet familja, nė kuptimin tradicional tė fjalės, e pėrbėrė nga burri dhe gruaja, tė cilėt lindin fėmijė dhe i rrisin ata me njė frymė tė caktuar, atėherė do tė shpėrbėhet edhe kombi.

Familja trendy do tė jetė ajo homoseksuale ku dy njerėz tė tė njėjtit seks martohen dhe bėhen me fėmijė duke i adoptuar ata, ose duke pėrdorur arritjet shkencore pėr lindjen e fėmijėve me ndėrmjetėsinė e metodave laboratorike. Shkurt, familja e pėrbėrė nga dy meshkuj, ose dy femra tė martuar sė bashku, blejnė fėmijė nga fabrika e fėmijėve. Dhe kuptohet se edhe fėmijėt do t’ i formojnė si veten. Nuk ėshtė e vėshtirė qė tė imagjinohet se ē’ familje do tė jetė kjo, dhe se ēfarė njerėzish do tė jenė pinjojtė e kėtyre familjeve.

(...)

Nėse unė do t' u them se nė shekullin XXI botės i kėrcėnohet rreziku nga diktatura e homoseksualėve (gay, lesbike) ju dhe lexuesit tuaj ndoshta do tė qeshni. Por mos harroni njė gjė, nė botė diktaturat janė vendosur nga pakicat aktive.

Historia njeh epoka tė sundimit tė eunukėve nė perandoritė e mėdha antike dhe mesjetare- si nė Perandorine Bizantine. Eunukėt janė tė ngjashėm me homoseksualėt nė shumė pikėpamje. Ajo ēka e favorizoi sundimin e eunukėve ishte fakti se ata qenė tė shumtė (edhe pse pakicė) dhe kishin njė solidaritet tė madh mes tyre.

Homoseksualėt kanė njė solidaritet tė jashtėzakonshėm mes tyre. Kjo ėshtė premisė qė ata tė vendosin sundimin e tyre nė shumė vende dhe ndoshta edhe mbi botėn.

(...)

Shikoni, njė shkrimtar dhe studiues perėndimor shumė i njohur, Kurcio Malaparte, i cili nė Luftėn e Dytė Botėrore ka qenė njė korrespondent i famshėm lufte, tregon nė kujtimet e veta se njė oficer i lartė amerikan i thotė nė pėrfundim tė Luftės sė Dytė Botėrore: “I dashur Malaparte, mė duket se kėtė luftė e paskan fituar homoseksualėt!” Dhe Malaparte ndan tė njėjtin qėndrim me tė, dhe flet gjerėsisht mbi kėtė temė nė librat e vet.

Ėshtė domethėnėse se Malaparte ėshtė autor i librit tė famshėm “Teknikat e grushtit tė shtetit”! Nė kėtė libėr ai nuk flet pėr mundėsinė e njė grushti shteti tė bėrė nga homoseksualėt, dhe si do tė ishte ai. Por sot kjo perspektivė duket reale dhe me siguri qė ky grusht shteti do tė jetė nė sitilin e homoseksualėve, njė projektim i fuqisė sė butė, jo i hard power.

Shqipėria ėshtė zgjedhur si vend pėr ta eksperimentuar kėtė gjė, se nė vende tė vogla bėhen eksperimente dhe nė Shqipėri janė bėrė eksperimente nga mė tė ēuditshmet.

Mos u habisni qė Shqipėria tė bėhet vendi ku njė ditė tė bėhen president dhe kryeministėr dy njerėz qė mė pas do ta deklarojnė veten homoseksualė dhe do tė martohen mes tyre. Homoseksualėt kanė njė kod sekret nė ēdo vend, tė shprehur me njė gėrmė, dhe nė Shqipėri kodi i tyre ėshtė "E". Edi (Rama), Erion (Veliaj) etj.

Ajo qė tė bėn pėrshtypje kėto ditė, pas denoncimit tė Goxhajt, ėshtė se as Edi Rama dhe as Erion Veliaj, nuk reagojnė kundėr qeverisė pėr kėtė skandal. Nuk ėshtė e vėshtirė tė kuptohet pėrse. Si Rama, ashtu dhe Veliaj janė njerėzit e Soros nė Shqipėri, dhe janė pjesė e agjendės sė tij pėr lanēimin e kriptoēifutėve homoseksualė nė politikė.

Ēelėsi ėshtė njė shkrim i Edi Ramės i botuar nė vitin 1997, nė revistėn “Pėrpjekja” tė sponsorizuar nga Fondacioni “Soros”. Nė kėtė shkrim Edi Rama thotė se gjatė njė udhėtimi qė kishte bėrė jashtė vendit nė fillim tė viteve ’90, kishte takuar disa emigrantė shqiptarė qė punonin si pederastė me pagesė nė njė stacion treni. Edi Rama thotė se u drejtoi pyetjen: “Po kryesisht bėni punėn pasive apo aktive?”(Edi Rama, «Lule shqipo lule djalė», «Pėrpjekja», nr. 9, Tiranė 1997, f. 41)

Njėri nga ata i pėrgjigjet: “E di si, ja mendoje vetė, a ėshtė mė mirė ta lėsh bythėn aty e tė fluturosh me mendje ku tė tė dojė bytha dhe tė fusėsh paratė nė xhep apo tė lodhesh duke shtyrė mut me loqe e nė fund tė fundit tė marrėsh po ato para?!”(Edi Rama, «Lule shqipo lule djalė», «Pėrpjekja», nr. 9, Tiranė 1997, f. 41-42)

Dhe Edi Rama pasi dėgjon kėto fjalė tregon se edhe vetė hyri nė dilemė: «Vėrtet, si ėshtė mė mirė?! Pėrsėrisja si i dehur vetmėvete teksa kthehesha pėr tė kushedisatėn herė tek mullari». ?”(Edi Rama, «Lule shqipo lule djalė», «Pėrpjekja», nr. 9, Tiranė 1997, f. 42)

Pėr njė marrėdhėnie mes njerėzish qė e shqyrtojnė sė bashku kėtė dilemė, dėshmon kjo letėr sa mallėngjyese, aq edhe e dyshimtė, qė Edi Rama i shkruan Blendi Gonxhes kur ky ishte nė Greqi, letėr qė Edi Rama ka pasur kurajėn kompromentuese ta botojė nė librin e vet “Refleksione”:

“I nderuari Gonxhe, kriza e personalitetit tim besoj se ėshtė fare e lexueshme pėrderisa unė po merrem me njė figurė kaq tė hepuar si ti. Hepimi yt qė mbi tė gjitha ėshtė mungesė personaliteti, sidoqoftė nuk e balancon aspak zbrazėtinė time tė plotė pėrpara jetės… Megjithatė zotrote mos kujto se erdhi dita tė jetosh kryelartė nė njė kohė qė unė ende marr frymė mbi tė njėjtėn botė ku zvarritesh edhe ti”. (Edi Rama dhe Ardian Klosi, “Refleksione“, Shtėpia botuese “Albania“, Tiranė 1992, f. 163)

Pas tė gjitha gjasave, ky qė i shkruan kėto, duhet tė jetė ai “qė shtyn”.

Me sa di unė, kur avokat Goxhaj denoncoi skandalin e teksteve, Ledi Shamku, “ministresha” hije e Arsimit nė PS, i kėrkoi leje Edi Ramės qė tė dilte para mediave dhe ta denonconte kėtė skandal, por Edi Rama e ndaloi duke i thėnė se mėrzitet Sorosi.

Edhe Erion Veliaj nuk doli pėr ta denoncuar qeverinė pėr kėtė skandal, edhe pse hiqet shumė i pėrkushtuar pėr arsimin dhe kėrkon rritjen e pėrqindjes sė shpenzimeve pėr arsimin, nė buxhetin e shtetit, nė raport me GDP. Me sa duket Erioni kėrkon qė shtesa e shpenzimeve pėr arsimin tė shkojė pėr agjendėn homoseksuale.

Nė shkurt 2006, unė, nė njė dalje nė emisionin “Zonė e Lirė” tė Arian Ēanit, denoncova orgjitė homoseksuale qė bėnte Lėvizja “Mjaft”, e drejtuar atėherė nga Erion Veliaj, me paratė e donatorėve tė huaj, ambasadave dhe fondacioneve si ai i Soros. Pas denoncimit tim, nė gazetėn “TemA” tė Mero Bazes u botuan fotografi nga kėto orgji, ku meshkujt qenė tė veshur si femra.

Erion Veliaj doli nė njė konferencė pėr mediat, dhe tha se kėto qenė party (pritje), ku kanė marrė pjesė dhe diplomatė tė huaj, dhe kėrcėnoi me padi gjyqėsore. Pra, Erioni i shtoi kėsaj historie vetėm faktin se nė orgji kishin marrė pjesė dhe diplomatėt e huaj.

Unė mendoj se ministri i Arsimit, Myqerem Tafaj, ka deri pėrgjegjėsi penale pėr kėtė ēėshtjen e teksteve qė denoncoi avokat Goxhaj, se kjo ėshtė pedofili e institucionalizuar.

Se ja, imagjinoni pak, njė tė rritur, i cili bisedon me njė fėmijė tė seksit mashkull, dhe i stimulon sjellje tė tilla, si ato qė pėrshkruhen nė tekstet e pėrmendura, tė cilat u janė dhėnė shkollave nga Fondacioni “Soros”, pra e nxit qė tė sillet si femėr etj. Tė gjitha kėto veprime tė kėtij pedofili do tė pėrdoreshin si prova nga prokuroria pėr tė ngritur akuzėn ndaj tij.

Ky njeri do tė pėrfundonte nė burg dhe do tė dėnohej mbi bazėn e kėtyre provave. Ndėrsa kur kėtė gjė e bėn njė fondacion perėndimor dhe autoritetet arsimore shqiptare, kjo quhet normale. Ata mund t’ ia lejojnė vetes njė gjė tė tillė, qė ta bėjnė me tė gjithė fėmijėt e Shqipėrisė. Por para ligjit janė tė barabartė, si ai pedofili i cili manipulon njė fėmijė me biseda si pėrmbajtja e kėtyre teksteve, ashtu edhe zyrtarėt e Fondacionit “Soros” dhe tė Ministrisė sė Arsimit.

E pra, kėta kanė kryer njė vepėr penale. Me kėto tekste u lehtėsohet puna pedofilėve, tė cilėt do tė gjejnė fėmijė tė bėrė gati, si tė thuash, qė kėta tė ushtrojnė mbi ta perversitetin e tyre. Dhe si do tė sillen kėta fėmijė kur tė rriten? Kjo mund tė imagjinohet lehtė.

Myqerem Tafaj duket se ka ardhur nė postin e ministrit qė tė zbatojė kėtė agjendė sorosiane. Sorosianėt e dinė mirė tė shkuarėn e tij, dhe e kontrollojnė me anė tė saj. Z. Tafaj ėshtė veteriner, dhe fakti qė nė krye tė arsimit shqiptar ėshtė njė veteriner, pėrbėn njė skandal mė vete, se nxėnėsit dhe studentėt shqiptarė shihen si kafshė.

Z. Tafaj pretendon se ka kryer doktoraturėn nė Gjermani dhe ka punuar si pedagog atje, kur ai nė fakt punonte, pėr tė siguruar jetesėn, nė qendrėn eksperimentale tė universitetit, ku mbaheshin dhe thereshin kafshė pėr eksperimente shkencore.

Kėtu nuk ka asgjė tė keqe, se ēdo punė ėshtė nder, por turpi ėshtė se z. Tafaj, u kap duke vjedhur tė brendshmet e bagėtive (mėlēitė, zorrėt, shpretkat etj), tė cilat i shiste nė disa restorante shqiptarėsh dhe turqish.

Ky njeri, me kėtė tė shkuar, u vu nė krye tė arsimit shqiptar pėr tė zbatuar agjendėn e pėrpunimit mendor tė nxėnėsve shqiptarė, me synim kultivimin e homoseksualizmit tek ta.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=25286

Citim:
Kujdes fėmijėt!
Armand Maho

Bėrja publike e disa teksteve pėr fėmijėt e fillores, ku u kėrkohej tė shfaqnin tendencat e tyre seksuale, i hodhi dhe mė shumė benzinė zjarrit mbi debatin e homoseksualėve nė Shqipėri. Pasi hasėn nė rezistencėn e opinionit publik pėr kėtė ēėshtje, kėto shoqata sė fundmi kanė kthyer sytė nga brezi i njerėzve qė ende nuk kanė njė formim tė tyre, fėmijėt e fillores.

Por ēdo tė thotė tė mbrush njė brez ende tė paformuar me idetė e pranimit tė homoseksualizimit si vlerė? Do tė thotė qė dita-ditės kėtė ne ta pranojmė si njė normė shoqėrore, pavarėsisht se kėshtu s’bėjmė asgjė tjetėr, vetėm se hedhim poshtė vlerat e familjes.

Nga ana tjetėr mė lind e drejta tė shkoj dhe mė tej, kur shoh se ēfarė ka ndodhur me abuzimet ndaj fėmijėve, jo vetėm nė vendin tonė. Komuniteti i homoseksualėve po kėrkon tė na bindė se kjo ėshtė njė si punė sėmundje e lindur e parrezikshme pėr shoqėrinė. Madje kanė preferuar ta quajnė dhe deviacion, seks i tretė apo ku di unė se ēfarė, duke i dhėnė kėtij fenomeni pėrmasat e normales.

Nuk ėshtė ēudi qė njė ditė prej ditėsh tė zgjohemi dhe tė dukemi jashtė kohe, ngaqė nė jetėn tonė nuk kemi provuar tė shkojmė me njė mashkull. Mendoj se ide perverse tė tilla duhet tė qėndrojnė larg fėmijėve.

Homoseksualizmi ėshtė po aq i rrezikshėm, sa janė dhe fenomene tė tjera qė kanė tė bėjnė qoftė me abuzimin seksual, qoftė me pėrhapjen e sėmundjeve. Por homoseksualizmi ka dhe rrezikun e prishjes sė njė vlere qė ėshtė krijuar ndėr shekuj, atė tė familjes, qė me aq kujdes na e kanė mbrujtur prindėrit tanė.

Por nė rast se do i referohemi rrezikshmėrisė qė kanė kėta individė, mjaft t’i kujtojmė opinionit tė gjerė publik se persona homoseksualė si rasti i David Brown-it, qė abuzonte me fėmijėt nė qendrėn “Fėmijėt e tij” janė kudo nėpėr botė. Tekefundit dhe ai mė duket se homoseksual aktiv ėshtė. Pėr mė shumė qė nga statistikat ka rezultuar se nė botė abuzimi me fėmijėt e vegjėl meshkuj ėshtė mė i lartė se ai me fėmijėt femra.

Pra, ja qė dhe homoseksualėt vikan njė ditė dhe na u bėkan tė rrezikshėm pėr shoqėrinė. Unė nuk dua qė nesėr djalit tim apo tė gjithsecilit prej nesh t’i bjerė pėr mėsues ndonjė David Brown, qė nėn petkun e tė mėsuarit t’i mėkojė idenė se homoseksualizmi na qenka njė normalitet shoqėror, madje dhe modern.

Veprimtari tė tilla tė dyshimta duhen ndalur, dhe le tė marrim dhe koston e tė na quajnė “shpellarė” apo “homofobė”. Do jemi mė mirė me kėto epitete, sesa nėn shenjėn e modernizmit tė na mbushen rrugėt me antivlera shoqėrore. Ėshtė mė mirė kėshtu, sesa kėtė ves tė keq ta lejojmė tė na kthehet nė epidemi. Faleminderit, por duam tė qėndrojmė nė injorancėn tonė!

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=64893
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.3.2010, 20:06   32
Citim:
OJF, SOROS dhe Ambasada Holandeze promovojnė tekstet me natyrė homoseksuale nė arsimin fillor

Qė prej tre vitesh fėmijėt e prindėrve shqiptarė edukohen nga libra qė holandezė tė cilėt inkurajojnė feminilizimin e meshkujve dhe devijimin e identitetit seksual tė tyre me anė tė mėsimeve provokuese dhe diskriminuese.

Prej tre vitesh nė shkollat tona fillore po kryhen trajnime dhe po ribotohen materiale tė dyshimta pėr tė ndikuar nė edukimin e fėmijėve sipas disa modele tė konsideruara tė papėrshtatshme pėr formimin gjinor tė fėmijėve.

Duke kryer njė investigim mbi programet mėsimore tė arsimit fillor dhe kurrikulat e trajnimit pėr mėsuesit e arsimit fillor konstaton me shqetėsim se nė shkollat tona po kryhen prej 3 vjetėsh trajnime dhe po botohen dhe ribotohen materiale tė cilat nė mungesė tė plotė tė marrėveshjeve zyrtare dhe kontrollit tė institucioneve kompetente po pėrdoren pėr tė influencuar nė edukimin e fėmijėve sipas disa modeleve qė ne i gjykojmė tė papėrshtatshme pėr formimin gjinor tė fėmijėve tė vegjėl tė moshės 6-9 vjetarė.

Sipas tė dhėnave tė mbledhura deri mė tani, Qendra Aleanca Gjinore pėr Zhvillim, spinoff i SOROS i njohur dikur me emrin Qendra e Gruas, ka zhvilluar njė program pėr tė ndėrhyrė nė mėnyrėn se si bėhet mėsim pėr nxėnėsit e filloreve dhe pėr kėtė qėllim ka publikuar 10 libra dhe ka zhvilluar njė program trajnimi pėr tė gjithė mėsuesit e Shqipėrisė duke kėrkuar qė mėsuesit shqiptarė tė edukojnė fėmijėt nėpėrmjet manualeve qė kjo OJF e krijuar nga Soros ka pėrgatitur me mbėshtetjen e Ambasadės Suedeze.

Kjo OJF nuk ka pasur asnjėherė njė njohje zyrtare tė publikimeve tė veta nga Ministria e Arsimit dhe Shkencės ēka sjell njė pyetje dhe shqetėsim real se si mund tė ndodhė qė megjithėse Ministria nuk ka njohur njė program, ky aplikohet nė tė gjitha shkollat e Shqipėrisė.

Nga studimi i librave rezulton se nė to jepen modele tė ēuditshme edukimi dhe influencimi duke iu referuar njė “ideologjizimi gjinor” postmodern ku promovohet njė identitet gjinor androgjen (edhe mashkull edhe femėr) i cili siē dihet pėrbėn njė shkak tė mundshėm pėr njė influencim nė krizėn e identitetit seksual nė adoleshencėn e parė tė meshkujve 10-14 vjeē ēka mund tė sjellė edhe shkarje drejt homoseksualitetit.

Ne e konsiderojmė kėtė model edukativ pėr fėmijėt e vegjėl si njė metodė qė para se tė aplikohet duhet qė tė sigurojė njė njohje nga Ministria e Arsimit dhe Shkencės por paraprakisht i duhet ofruar pėr diskutim publikut dhe specialistėve tė fushės dhe sidomos komunitetit tė prindėrve, nė se ata janė dakord qė ky program tė zhvillohet.

Pretendimet e deritanishme mediatike nė media tė aktivistėve tė tė drejtave tė homoseksualėve se ky program synon tė ulė shkallėn e agresivitetit tė meshkujve shqiptarė qė fėmijė tė vegjėl, ėshtė absurd dhe nėnkupton pretendime pėr modifikimin e karakterit njerėzor.

Nė kėto libra ka ndėrhyrje dhe influencime tė tilla absurde tek edukimi i fėmijėve 6 apo 7 vjeē ku djemve tė vegjėl iu kėrkohet tė pėrgatisin ese ku ata tė shprehen se si do tė ndjeheshin po tė ishin femra, ēfarė elementi femėror identifikojnė tek vetja, tė mos kenė paragjykime dhe tė luajnė me kukullėn Barbi, tė luajnė si femrat me litarė, dhe vazhdimisht e vazhdimisht nė tė gjithė librat, djemtė e vegjėl nxiten me ēdo kusht qė ata tė pyesin veten se ēfarė elementi femėror kanė tek vetja.

http://www.sot.com.al/index.phpindex...ticle&id=25517

Citim:
Tekstet, pa lejen e Ministrisė sė Arsimit

Tekstet qė pėrdoren aktualisht dhe qė tentojnė feminizimin e meshkujve, qarkullojnė ilegalisht pa lejen e Ministrisė sė Arsimit. Ajo qė besojmė ne se ėshtė me rėndėsi primare ka tė bėjė me faktin, se kush ia jep tė drejtėn njė OJF-je dhe Soros qė tė ndėrhyjė nė identitetin gjinor tė fėmijėve tanė kur prindėrit shqiptarė nuk kanė asnjė dijeni pėr kėtė fakt.

Kush i a jep tė drejtėn OJF-ve dhe Soros, qė tė ndėrhyjnė nė jetėn e familjeve tona pa na pyetur ne dhe kush ia jep tė drejtėn atyre qė tė rimodelojnė djemtė e vegjėl dhe tė influencojnė duke i detyruar me insistim qė tė gjejnė defekte dhe diskriminim nė familjen e tyre, ku si gjithmonė babai diskriminon mamanė, ndėrsa vajzat janė gjithmonė mė tė mira se djemtė.

Pak ditė mė parė nga ZMK pėr ketė skandal u ėshtė kėrkuar deputetėve tė PD qė tė qė tė organizonin njė seancė dėgjimore nė Parlamentin Shqiptar me pjesėmarrjen e pėrfaqėsuesve tė MASH, dhe tė ēdo pale tjetėr tė interesuar, mbi programet e trajnimeve dhe publikimeve qė po shpėrndahen nė shkolla pa dijeninė e prindėrve dhe pa lejen e institucioneve arsimore kompetente, programe tė cilat janė tė papėrshtatshme pėr edukimin gjinor dhe orientimin seksual tė djemve tė vegjėl.


Autorėt


Prof. As. Dr. Milika Dhamo
Prof. As. Dr. Marjana Sinani
Prof. As. Dr. Gėzim Dibra
Prof. As. Dr. Roland Gjini
Prof. As. Dr. Ilir Bozga
Anila Sulstarova Ma
Daniela Kalaja Ma
Majlinda Hala Ma
Evis Muēa Ma
Vila Petro Ma


Detyrė pėr klasėn e parė

Krijo njė situatė ku nė njė shkollė ka njė pastrues mashkull ndryshe nga ato qė jemi mėsuar tė shohim vetėm femra. Shiko reagimin e nxėnėsve. Reflekto duke nxjerrė nė pah faktorėt qė shkaktojnė kėtė reagim. Pėrsėri bėj objekt diskutimi thėniet e mėposhtme nga libri.

- Linda po u tregonte shoqeve teatrin qė kishte parė ditėn e kaluar. Ndėrsa po e dėgjonin tė gjithė me vėmendje, Era e ndėrpreu he u tha shoqeve tė luanin me litarė.
- Si do tė kishit vepruar ju po tė ishit nė vendin e Lindės?
- A do tė ftonit nė lojėn tuaj me litarė edhe djemtė e klasės?
- Pyesni shokėt e klasės sesi do tė ndiheshin po tė luanin sė bashku kėtė lojė?
Kujdes: Nėpėrmjet pėrgjigjeve tė nxėnėsve pėrpiqu tė krijosh njė mendim lidhur me paragjykimet qė mund tė vijnė nga steriotipizimi i roleve gjinore!

Pjesė nga tekste tė tjera

Nė fund tė kėtij moduli, nxėnėsi/ja duhet:
• Tė listojė (ēfarė pret babai/nėna nga unė- vajza/djali), duke iu referuar vetvetes
• Tė veēojė tri sjellje diskriminuese qė ka konstatuar nė familje duke u nisur nga gjinia
• Tė listojė tri detyra qė kryen nė familje vetėm pėr faktin se ėshtė vajzė/djalė
• Tė listojė deri nė tre arsye nėse ndjehet mirė qė ėshtė djalė/vajzė, apo do tė dėshironte tė kundėrtėn
• Tė plotėsojė njė fletė pune ku tė sjellė argumente tė kundėrt ...”nėse do tė isha djalė, do tė ....nėse do tė isha vajzė do tė...”


Reflekto

Fto nxėnėsit tė reflektojnė pas njė dhurate qė vjen nga dy shokė me gjini tė ndryshme.

Ndaluni nė pyetjet e mėposhtme:

• Ēfarė zgjedh t’i dėrgojė Jonės pėr ditėlindje njė shok?
• Ēfarė zgjedh t’i dėrgojė Jonės pėr ditėlindje njė shoqe?
• Po nėna/babai/shoku i ngushtė, vėllai i madh, ēfarė zgjedh ti dėrgojė?
• A ndryshojnė dhuratat nė varėsi tė atij qė i sjell dhe nė varėsi tė atij qė i merr dhe pse?
• A ka tė bėjė zgjedhja e njė dhurate me tė qenit vajzė/djalė?


Reflekto

• Nxit nxėnėsit tė reflektojnė ndaj rastit konkret. Ndaluni dhe kėrkoni argumente pro dhe kundėr
• Rigrupo refleksionet e nxėnėsve dhe komentoji ato
• Nxit pyetje qė lidhen me taksonominė afektive
• A do tė bėnit dhe ju tė njėjtėn dhuratė nė njė rast tė tillė?
• A do ia rekomandonit dikujt tė bėnte kėtė?


Situata rasti:

Mėsuesi caktoi tė drejtonte klasėn nė aksionin pėr mbjelljen e pemėve tė shkollės njė nga nxėnėset mė tė mira tė klasės Lindėn. Djemtė e klasės filluan tė shikonin njėri- tjetrin dhe tė nėnqeshnin. Vajzat e shikonin atė me habi.

Pėrse nėnqeshėn shokėt e klasės me njėri- tjetrin?
Ēfarė ėshtė e habitshme pėr vajzat qė e shikonin Lindėn me habi?
Pėrse mėsuesi caktoi Lindėn nė kėtė detyrė dhe jo njė djalė?

Anisa ėshtė vajzė e vetme e familjes dhe dėshira e saj ėshtė tė merret me sportin e futbollit. Prindėrit dhe vėllezėrit e saj nuk janė dakord me kėtė gjė, ndaj edhe i nxjerrin pengesa. Ajo kundra dėshirės sė tyre stėrvitet ēdo ditė.

Pse familja nuk ėshtė dakord me dėshirėn e Anisės?
Si do tė vepronit ju nė njė rast tė tillė nėse je vajzė, po nėse je djalė?
A do tė ishte dakord familja juaj nė njė rast tė tillė?

Eda i kėrkoi mėsueses qė tė shkonte tė merrte dru pėr sobėn e klasės pasi kishin mbaruar. Mėsuesja caktoi si zakonisht, Aldon nxėnėsin mė tė fortė tė klasės i cili duke nėnqeshur Edėn dhe pėrshėndetur me dorė lart nga djemtė, doli nga klasa.

A do tė kishte mundur Eda tė bėnte kėtė punė?
Pse mėsuesja caktoi Aldon pėr tė marrė dru pėr sobėn?
Jepni argumentet tuaja pro ose kundėr lidhur me diskriminimin pozitiv nė kėtė rast.

Shkruajė nė dėrrasė tė zezė nė dy kolona avantazhet dhe disavantazhet. Pėr shembull, pėr vajzat, “Tė jesh djalė”.


Avantazhet

Nuk bėjnė punė nė shtėpi
Mund t’i japin makinės
Janė mė tė fortė se vajzat
Paguhen mė shumė


Disavantazhet

Bėjnė punė mė tė vėshtira se vajzat
Fajėsohen mė shumė pėr gabimet
Janė dembelė
Nuk janė nė gjendje tė kujdesen pėr veten
Kanė probleme me shkollėn
Janė mė pak tė zgjuar se vajzat
Janė mė pak tė bindur.


Informacion plotėsues

Sipas Gerda Lerner nė “Krijimi i Patriarkisė”, gjinia ėshtė kostumi, maska, veshja me tė cilėn burrat dhe gratė realizojnė kėrcimin e tyre tė pabarabartė.

Procesi specifik i socializmit, i cili i mėson fėmijėve rolet gjinore, gjithashtu quhet gjinizim ose indokrinim gjinor. Janė mekanizma tė ndryshėm shoqėrorė ata qė i mėsojnė fėmijėve mashkulloren dhe femėroren e personalitetit dhe i bėjnė ata tė brendėsojnė sjelljen, qėndrimet dhe rolet. Duhet pranuar se nė kėtė aspekt ndikojnė dhe faktorė tė tillė si mė poshtė:

Sė pari: perceptimi qė lidhet me orientimin gjinor tė formuar
Sė dyti: cilėsitė e personit objekt (si natyra e ashpėr, fytyrė e vrazhdėt, etj).
Sė treti: situatat e caktuara qė bėhen shumė dalluese.

.....Mėsuesit duhen inkurajuar tė ndjekin seminare qė pėrshkruajnė tendencėn gjinore nė mėsimdhėnie dhe si ta luftojnė atė.

MaĒoby Jaklin 1987, rekomanduan qė prindėrit dhe mėsuesit duhet tė krijojnė mjedise dhe mundėsi me qėllim qė fėmijėt e tė dy sekseve tė inkurajohen tė luajnė midis tyre, tė ndėrveprojnė me status tė barabartė dhe tė marrin pjesė nė lojėra qė u pėrkasin tė dy sekseve. Vajzat tė luajnė futboll, djemtė tė mėsojnė sylla-mbyllazi.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=25516
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.4.2010, 21:49   33
reparti kimik
 
Dėgjohen zėrat e para pėr "revolucion":

Citim:
Kambana kirkize
Arben Rrozhani

Ajo ēfarė ndodhi nė republikėn ish-sovjetike tė Kirkizstanit ishte shumė familjare pėr shqiptarėt: njė popull i skamur qė ngrihet kundėr qeverisjes mashtruese, djegie dhe plaēkitje nė mungesė tė njė shteti tė ngritur pėr interesat e njė grupi tė vogėl pėrfituesish, policė qė dhunohen nga zemėrata popullore dhe njė forcė opozitare qė merr drejtimin e institucioneve, pas largimit tė presidentit, qė erdhi nė pushtet pesė vite mė parė, po me revolucion dhe duke premtuar ligj dhe drejtėsi pėr kirkizėt e skamur.

Pesė vite mė parė, presidenti Bakijev erdhi nė pushtet me anė tė revolucionit tė tulipanėve, por u rrėzua nga revolucioni i pakėnaqėsisė, siē etiketohet revolta e kėtyre ditėve. Ai erdhi nė pushtet me premtimet pėr tė luftuar korrupsionin, promovimin e demokracisė, por vit pas viti Kirkizstani u bė edhe mė autoritar se mė parė.

Presidenti dhe bashkėpunėtorėt e tij u zhytėn nė korrupsion, pėrqendruan pushtetin nė duart e tyre, shtuan skamjen, u shpallėn luftė mediave kritike dhe sė fundi ndėrmorėn edhe njė sėrė reformash antipopullore qė shėrbyen si preteksti pėr revoltė. Zyrtarisht, ajo qė i hodhi kirkizėt nė revoltė ishte lajmi pėr shtrenjtimin e energjisė qė importohet nga Rusia.

Kryeministri rus u distancua nga lidhja e qeverisė sė tij me revoltėn popullore, paēka se dihet se Kremlinit i kishte mbetur hatri pse ishte refuzuar njė bazė e dytė ruse nė Kirkizstan, se mediat ruse kishin ndikim tė madh aty dhe se si kundėrpėrgjigje Moska vendosi tė rrisė ēmimin pėr energjinė qė i jepte fqinjit tė varfėr.

Ajo ēka e bėn shqiptare revoltėn e tre ditėve tė fundit nė Kirkizstan ėshtė tipologjia e njėjtė e regjimeve qė u ngritėn nė kėto vende: Si Bakijev, si Berisha premtuan mirėqenie dhe prosperitet, luftė ndaj korrupsionit, shtet tė sė drejtės dhe konsolidim tė vlerave tė demokracisė.

Duke folur dje pėr BBC, Drejtori Ekzekutiv i Fondacionit Soros nė Kirgizstan, shprehej se shkalla e paparė e zemėrimit ndaj autoriteteve ishte e lidhur me luftėn ndaj opozitės, mediave tė pavarura, gazetarėve dhe politikanėve, si dhe konsolidimit tė fuqisė ekonomike nė duart e pak njerėzve qė ishin pranė pushtetit tė presidentit Bakijev. Tė ardhurat pėr frymė janė tre herė mė tė pakta se Shqipėria dhe tė dyja janė vende bujqėsore.

Njė gazetar amerikan pak muaj mė parė, shkoi nė zonat e largėta malore dhe pamja ishte rrėqethėse: ngrehina tė skamura tė banuara nga tė moshuar dhe fėmijė. Burrat, gati tė gjithė kishin emigruar nė Rusi pėr tė punuar dhe siguruar jetesėn, duke mbajtur me bukė familjet e tyre nė atdheun qė varfėrohej gjithnjė e mė shumė.

Njėlloj si nė fshatrat dhe provincat e Shqipėrisė, ku pa paratė qė sjellin mbi 1 milion emigrantėt ekonomikė, nuk mund tė jetohet asnjė ditė.
Nė Tiranė ėshtė nė pushtet pėr tė pestin vit, Sali Berisha "kalorės" qė ka ndėrruar vetėm "kuajt" nė bashkėqeverisje.

Qeverisja e tij nuk ka lėnė gjė pa bėrė kundėr popullit tė vet: I ka vrarė si nė Gėrdec, i ka zhytur nė borxhe, si ai 400 milionė euro bono qė do marrė sėrish pėr kredinė e rrugės korruptive Durrės-Kukės, i kanė shkatėrruar bizneset rurale si janarin e shkuar nė ultėsirėn veriperėndimore, ka falimentuar bizneset, i ka shtrenjtuar shėrbimet mė elementare, siē ishte rritja e ēmimit tė energjisė elektrike nga kompania private, ku shteti ka ēerekun e aksioneve, dhe kjo ka sjellė njė rritje zinxhir tė ēmimeve, duke e bėrė tė pamundur jetesėn pėr qindra mijėra familje shqiptare. Disa dhjetėra mijėra shqiptarė kanė humbur vendet e punės dhe rritja ekonomike do tė mungojė.

Ky trishtim dhe zgrip ekonomik shpėrfillet si pėrherė nga kryeministri qė edhe dy ditė mė parė me gojėn plot pėrsėriste se ekonomia ėshtė "entuziaste". Krizės sė rėndė ekonomike, i paraprin kriza politike: Berisha ėshtė pėr tė dytin mandat nė qeverisje, edhe mė autoritativ se mė parė, pas mashtrimit zgjedhor nė 28 qershor 2009, kur nėn sytė e vėzhguesve dhe kancelarive tė huaja, pėrlau nė tavolinė votat qė i ishin dhėnė opozitės sė majtė tė kryesuar nga PS-ja dhe ende pas tetė muajsh nuk pranon hapjen e kutive pėr provimin e mashtrimit zgjedhor.

Z. Berisha ėshtė i sprovuar me revoltėn popullore, pasi 13 vite mė parė Shqipėria ishte Kirkizstani i sotėm.

Ai e ka sfiduar publikisht opozitėn, e cila ka rinisur protestat, jo vetėm pėr votėn, por pėr rrėnimin e ēdo shqiptari qė nuk ka lidhje me pushtetin e kryeministrit aktual. Por, pamjet nga Bishkeku dhe qytete tė tjera kirkize janė njė kambanė qė duhet dėgjuar: populli i skamur dhe i zhvatur nga tė gjitha kėrkon vetėm njė pretekst pėr tė kėrkuar drejtėsinė dhe mirėqenien e munguar.

Ndofta edhe nga tė huajt, tė cilėt nuk do tė donin njė anarki tjetėr nė kėtė vend, ku vėrtet nuk ka baza jetike pėr operacionet antiterror, por ku 13 vite mė parė sollėn edhe paqeruajtėsit pėr tė rivendosur rendin dhe qetėsinė.

http://www.shekulli.com.al/2010/04/1...a-kirkize.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.4.2010, 14:19   34
Citim:
Rama dhe aleatėt, rrėzimi i qeverisė me revolucion, detyrė historike

Partia Socialiste sė bashku me aletatėt e saj deklaron se 30 prilli do tė shėnojė rrėzimin e qeverisė nga pushteti me revolucion.

Nga qyteti i Korēės aleati mė i ri i selisė rozė, Spartak Ngjela i kėrkoi ēdo votuesi tė majtė qė nė protestėn e madhe, e cila do tė zhvillohet nė Tiranė tė bėjė misionin e tij ndaj historisė, duke rrėzuar me ēdo mjet nga pushteti, qeverinė.

Ngjela “Berisha ka sjellė shkatėrrimin nė kėtė vend. Duhet shkatėrruar me ēdo mjet. Mė 30 prill do tė shkatėrrojmė, shkatėrruesin. Dhe ai qė se bėn kėte gjė, ta dijė se s’ka bėrė detyrėn e vet ndaj historisė.”

Ndėrsa vetė kreu i socialistėve Edi Rama i ftuar nė emisionin “Zonė e Lirė” tė gazetarit Arjan Ēani e pėrforcoi mė tej kėtė qendrim zyrtar tashmė tė selisė rozė duke thėnė se e vetmja formė pėr tė larguar nga pushteti kryeministrin Berisha, ėshtė ajo e revolucionit.

Ai e shtjelloi mė tej kėtė qendrim duke thėnė se Partia Socialste dhe aletatėt e saj janė nė njė fazė radikale tė qendrimit tė tyre.

Edi Rama “Jemi nė njė fazė radikale. Do ta vazhdojmė deri nė largimin e qeverisė. Falė revolucioneve kanė rėnė tė gjitha regjimet totalitare. Kur vendimi i popullit hidhet nė kosh, atėherė populli duhet tė marrė fatet e tij nė dorė.”

Nė linjė tė kundėrt me kėtė radikalizim tė opozitės, vetėm dy ditė mė parė i zhveshur nga gjuha diplomatike ambasadori i OSBE-sė nė Tiranė, Robert Bosh ka vėnė gishtin mbi opozitėn, duke e ngarkuar atė me pėrgjegjėsinė e mos-miratimit tė ligjeve. Pėr diplomatin europian, kjo situatė ėshtė vėrtet shqetėsuese dhe e ftoi opozitėn qė tė reflektojė thellė, pasi sikundėr tha, ajo po dėmton de fakto demokracinė.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=10378
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.4.2010, 08:03   35
Citim:
Vjedhja 5.4 milionė euro, Ku fshihet Erion Veliaj?

Nisja e procedimit penal nga Prokuroria e Tiranės pėr abuzimin me 5.4 milionė eurot e fondeve tė donatorėve pėr shoqėrinė civile dhe evazionin fiskal ka bėrė qė Erion Veliaj tė zhduket nga Shqipėria prej tė paktėn dy javėsh.

Tė dhėnat e mbledhura demonstrojnė njė shkallė tė lartė evazioni fiskal tė shkaktuar nga disa organizata dhe biznese tė drejtuara nga Veliaj dhe vėllai i tij, apo bashkėpunėtorėt e ngushtė Arbjan Mazniku dhe Endri Fuga.

Prokurori i ēėshtjes Julian Zonja, ka thėrritur pėr tė dėshmuar disa persona qė kanė dijeni pėr aktivitetin antiligjor tė Veliajt.

Pėrmes njė prononcimi pėr gazetėn, Goxhaj thekson se heshtja e kreut tė G99, pėr kėtė skandal nėnkupton fajėsinė e tij. I gjendur nė vėshtirėsi, Veliaj ka urdhėruar tė gjithė pėrfaqėsuesit e G99 qė tė mos komentojnė nė media hetimet qė po kryen organi i akuzės.

Hetimet pėr dosjen me nr. 3379, tė vitit 2009, e procedimit penal ndaj Veliajt pėr evazion fiskal pėr 5.4 milionė euro, janė nėn hetim nga Njėsia e Pėrbashkėt Hetimore pėr Hetimin e Krimit Ekonomik dhe Korrupsionin.

Kreu i Lėvizjes "ZGJOHU" ka vėnė nė dukje se njė linjė tjetėr e evazionit fiskal pėrfshin projektet e Qendrės Lėvizja "MJAFT" dhe tė fondacionit "MJAFT", ku drejtor ekzekutiv ka qenė Erion Veliaj, tė cilat janė faturuar dhe realizuar nga biznesi i paligjshėm i tė vėllait Arbėr Veliaj.

Kreu i Lėvizjes "ZGJOHU" theksoi se, janė qindra miliona lekė projekte dhe shėrbime, tė cilat nė asnjė rast nuk janė raportuar pranė zyrave tė detyrimeve fiskale.

Tė dhėnat pohojnė se nga 5.4 milionė euro, 2 milionė janė siguruar vetėm nga ambasada holandeze. Paratė e fituara nė mėnyrė tė paligjshme u pėrdorėn pėr tė shkretuar shoqėrinė civile rinore, duke lėnė vetėm njė protagonist, Veliajn dhe MJAFT-ėt e tij.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=57715

Citim:
Skema korruptive e Erion Veliajt

Tė ardhurat personale tė Erion Veliajt tė siguruara nga pagesat pranė MJAFT-ėve, duke pasur parasysh qė ka blerė dy apartamente.

Sigurimet shoqėrorė tė mospaguara nga tė ardhurat personale tė Erion Veliajt, nga 6 MJAFT-ėt e Veliajt & Co, tė cilat kanė pasur donacione nga 34 donatorė ku vetėm njėri projekt ka vlerėn e 1.020.000 eurove.

BYL-A,
Shoqata Kombėtare e Debatit,
Fondacioni MJAFT,
Shoqata Fshati Urban,
Qendra Lėvizja MJAFT,
Shoqata G99


Evazion fiskal tė bizneseve tė Veliaj & Co:

C&PR Production, i regjistruar nė Gjykatė dhe mė pas nė QKR si biznes i vogėl i Denis Behlulit.

Grafik Propaganda i drejtuar nga vėllai i Erionit Arbėr Veliaj i paregjistruar nė Gjykatė apo QKR qė praktikisht do tė thotė kryen veprimtari pa licencė.

Mozaik Sh.p.k. me administrator njė nga njerėzit e financave tė MJAFT dhe ekspert i financave tė Fondacionit MJAFT Endrit Kromidhja.

Veprimtari financiare tė paligjshme (tė palicencuar apo tė palegalizuar nė shtet)

1) Dhėnie tė kredive pėr aktivist tė MJAFT nėpėrmjet Fondacionit tė zhdukur MJAFT kur dihet se ēdo dhėnie kredish me pėrqindje nga njė fondacion i palicencuar nga Banka e Shqipėrisė ndėshkohet me ligj penal.

2) Ushtrim tė aktivitetit ekonomik nga Grafik Propaganda i drejtuar nga vėllai i Erionit Arbėr Veliaj, i paregjistruar nė Gjykatė apo QKR, qė praktikisht do tė thotė kryen veprimtari tė paligjshme ekonomike.

3) Mbėshtetje tė aktiviteteve ekonomike tė paregjistruara nė Gjykatė nėpėrmjet mbėshtetjes kredituese tė bizneseve tė aktivistėve tė MJAFT.

Zhdukje tė 300.000 eurove donacion pėr kreditimin e biznesit rinor shqiptar

1) Zhdukje e Donacionit tė dhėnė nga Balkan Children and Youth Foundation (BCYF), Youth Business International (YBI), njėsi e The Prince of Wales International Business Leaders Forum me qendėr nė UK, e cila ka sjellė pėrjashtimin DE FACTO tė rinisė shqiptare nga ndihma ekonomike ndėrkombėtare nė fushėn e vetėpunėsimit rinor, ndėrsa shtetit shqiptar njė evazion tė presupozuar fiskal prej mbi 150 mijė euro nė total prej 5 vjetėsh si pasojė e heqjes nga qarkullimi i grantit pėrkatės pėr kreditimin e bizneseve rinore.

2) Zhdukje tė Fondacionit MJAFT nga qarkullimi pėr tė zhdukur pėrgjegjėsinė

Mosdeklarim tė tė ardhurave pranė Zyrave tė Tatim Taksave

1 )Tė ardhurave personale tė Erion Veliajt;

2) Tė ardhurave tė 6 organizatave tė MJAFT-ėve;

3)Tė ardhurave tė 3 biznesve:

C&PR Production

Grafik Propaganda

Mozaik sh.p.k.

Prishje tė konkurrencės sė rregullt nė treg nga avantazhet e mospagimit tė taksave nga bizneset e Veliajt & Co

1)Mungesė tė kontributeve financiare nė shtet tė kompanive tė tjera qė do tė pėrfitonin kėtė numėr tė ri klientėsh qė kontraktuan bizneset e Grupit tė Veliajt & Co:

2) Grafik Propaganda, e cila ka pėrfituar njė numėr tė madh klientėsh tė cilėt normalisht do t'i kishin kontraktuar biznese tė tjera, tė cilat do tė shtonin kėshtu pėrfitimet, por dhe do tė paguanin taksat;

3) C&PR Production, e cila ka pėrfituar njė numėr tė madh klientėsh, tė cilėt normalisht do t'i kishin kontraktuar biznese tė tjera, tė cilat do tė shtonin kėshtu pėrfitimet, por dhe do tė paguanin taksat, duke mos harruar qė ėshtė regjistruar si biznes i vogėl pranė Gjykatės Tiranė dhe mė pas nė QKR, ēka pretendon se nuk e kalon xhiron prej 8 milionė lekėsh nė vit dhe qė prezantohet nė treg si kompani e fuqishme;

4) Mozaik sh.p.k., e cila ka ofruar njė numėr tė madh produktesh nė treg pėrfshi edhe tranfera financiare, duke i hequr tė drejtėn e kėtij shėrbimi kompanive tė tjera, tė cilat kanė fituar mė pak dhe pėr kėtė arsye kanė paguar mė pak taksa nė shtet

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=57718
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2010, 16:22   36
Citim:
Opozita nesėr nė shesh. Rama: Protesta tė pandalshme

Opozitaret jane gati per protesta. Kryetaret e partive ne opozite pas nje takimi ne Hotel Tirana bene thirrje per te reaguar ndaj rrenimit ekonomik dhe vjedhjes se votave. Kryesocialisti Edi Rama paralajmeroi nisjen e nje proteste e pandalshme ne 30 prill, deri kur te rikthehet e drejta per te votuar ndershmerisht.

“I ka rrėnjėt tek kutitė e mbyllura. Kėto e qindra, mijra arsy individuale tė njerėzve, pavarėsisht pėrkatėsisė sė tyre do tė mbledhin nesėr shqiptarėt nė sheshin “Skėnderbej” pėr njė protestė qė nuk do tė ndalet, pėr njė protestė qė do tė kėrkojė rikthimin nė duart e popullit, tė njė tė drejte qė nuk mund tė negociohet, nuk mund tė shitet, nuk mund tė falet, e drejta pėr tė votuar lirisht dhe e drejta pėr ta parė votėn tė numėruar ndershmėrisht” tha Rama

Nuk mbeti jashte vemendjes se opozitareve edhe festa e organizuar nga qeveria per 1 majin.

“Sot 1 Majin e feston Koreja e Veriut, Vietnami, deri diku Kina dhe Kuba. Saliu do tė bashkohet me ta” tha Spartak Ngjela, kryetar i Partise per Ligj dhe Drejtesi.

“I kemi dalė hakut kujtdo i cili na kėrkonte sėrish tė lėshonim dhe sėrish tė tregoheshim civil. Ndaj thirrja pėr qytetarėt ėshtė tė jemi tė gjithė bashkė nė protestė” tha Erion Veliaj, kryetar i G99.

Vecse me aleatet lideri i opozites Edi Rama u takua edhe me qytetare ne zonen e Nisharakut ne kryeqytet, per te shperndare edhe sot ftesat per tubimin e ores 6 ne 30 prill.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-vendi/...andalshme.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.5.2010, 00:17   37
Citim:
Policia shqiptare bėn thirrje pėr zhbllokim tė Bulevardit

Tiranė, 1 maj - 22 deputetė tė PS-sė dhe 180 mbėshtetės, tė cilėt nga mbrėmė hynė nė grevė urie kanė vazhduar grevėn e urisė bulevardin "Dėshmorėt e Kombit”, nė Tiranė, .

Gjate pasdites, Policia e Tiranes u kėrkoi organizatorėve tė grevės sė urisė nė sheshin para Kryeministrise tė zhbllokojnė bulevardin nė mėnyrė qė te levizin lirisht mjetet e transportit.

Nė njė njoftim pėr shtyp tė policisė sė kryeqytetit theksohet se nė pėrgjigje tė kėrkesės sė Partisė Socialiste pėr zhvillimin e protestės sė 30 prillit, policia ka dhėnė lejėn pėrkatėse dhe ka njoftuar pėr marrjen e masave pėr sigurimin e rendin e qetėsisė, gjatė zhvillimit tė tubimit tė kėrkuar prej saj, nė sheshi “Skėndėrbej” dhe Bulevardin “Dėshmorėt e Kombit”, prej ores 15 00 tė kesaj date.

Ndėrkaq nė kėtė njoftim policia bėn tė ditur se pėrmes njė tjetėr shkrese i ka kujtuar subjektit Partia Socialiste se, pėr vazhdimin e tubimeve ėshtė e nevojshme qė tė dėrgojnė njoftim nė Drejtorinė e Policisė sė Qarkut nė Tiranė, pėr ēdo ditė tubimi, pasi sipas nenit 5 pika 2 gėrma c tė Ligjit “Pėr Tubimet”, nuk parashikohen tubime qė zgjasin mė shumė se njė ditė.

Duke u ndalur ne vendimin e PS qė 22 deputetė tė hyjnė nė grevė urie, Policia thekson se Partia Socialiste nė gjithė kėrkesat qė ka dėrguar nė Drejtorinė e Policisė sė Qarkut nė Tiranė nuk ka kėrkuar mbėshtetjen e policisė pėr kėtė pėrshkallzim tė protestės, me qėllim qė Policia tė marrė masat e saj nė zbatim tė ligjit.

“Sqarojmė opinionin publike se, veprime tė tilla qė pengojnė qarkullimin e mjeteve tė transportit pėrbėn veprėn penale tė parashikuar nga nenin 293 i Kodit Penal”, thuhet nė njoftimin e Policisė.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,16,20017
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.5.2010, 16:42   38
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
"AFP" dt.30 prill, Tiranė (s'mu nejt pa i shtu sloganin):

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.5.2010, 14:40   39
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Kaluan 2 ditė nga lajmėrimi i policisė, s'po e kuptoj pse nuk janė arrestuar akoma uzurpuesit e bulevardit?! Pėr kontrast kėrkoni ndonjė video nga aksionet e policisė gjermane pardje ndaj protestuesve andej.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.5.2010, 23:35   40
Citim:
Policia kėrkon pėr herė tė tretė lirim e bulevardit

Lajmi ėshtė bėrė i ditur gjatė ditės sė djeshme nga burime zyrtare tė Policisė sė Tiranės. Pas dy letrave zyrtare tė dėrguara ditėt e fundit nga drejtori i Policisė, Tonin Vocaj, i cili u ka bėrė me dije drejtuesve tė protestės se po kryejnė vepėr penale me bllokimin e trafikut, policia e Tiranės i ka sugjeruar dje Partisė Socialiste t’i zhvendosė grevistėt nė njė ambient tjetėr pėr tė liruar rrugėn e kalimit tė automjeteve nė bulevard.

Nga tė dhėnat zyrtare ėshtė mėsuar se uniformat blu do tė garantojnė sigurinė e grevistėve nė ēfarėdo ambienti qė do tė pranojnė tė vendosen. Siē ka bėrė tė ditur Policia e kryeqytetit, zhvillimi i grevės sė urisė sė disa deputetėve socialistė dhe mbėshtetėsve tė tyre po zhvillohet pa lejen e posaēme tė tyre.

Ndonėse mungon leja, policia ka angazhuar mbi 100 forca policie pėr tė siguruar grevistėt. Nė kėtė mėnyrė ėshtė bėrė ruajtja e tyre, duke mos lejuar ndėrhyje tė jashtme.

Dy ditė mė parė, drejtori i Policisė sė Tiranės, Tonin Vocaj, iu drejtua me shkresė zyrtare kreut tė Bashkisė sė Tiranės Edi Rama dhe kryetarit tė PS-sė sė kryeqytetit, Besnik Bare, qė tė shihnin mundėsi tė tjera jo vetėm pėr zhbllokimin e bulevardit "Dėshmoret e Kombit", por edhe pėr planin e qarkullimit tė mjeteve nė Tiranė.

Ndėrkohė qė trafiku nė Tiranė vazhdon tė mbetet problem. Sistemi i ri i qarkullimit tė makinave si pasojė e punimeve nė sheshin "Skėnderbej", por edhe bllokimi qė prej disa ditėsh i bulevardit "Dėshmorėt e Kombit", si pasojė e grevės sė nisur nga deputetėt socialistė dhe mbėshtetėsit e tyre, kanė bėrė qė trafiku nė orėt e para tė mėngjesit tė djeshėm tė ketė krijuar vėshtirėsi nė qarkullimin e automjeteve.

Devijimi i qarkullimit tė automjeteve nga punimet nė sheshin "Skėnderbej" qė prej disa javėsh, por edhe bllokimi i bulevardit kryesor "Dėshmorėt e Kombit", kanė krijuar probleme tė mėdha nė qarkullimin e automjeteve nė akset kryesore tė Unazės nė kryeqytet.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=26053

Citim:
Bllokimi i sheshit kryesor dhe bulevardit, paralizohet trafiku

E nisur qė prej sė premtes, protesta dhe greva e Partisė Socialiste krahas bllokimit tė sheshit kryesor tė kryeqytetit i ka detyruar qytetarėt tė devijojnė itinerarin e pėrditshėm, madje dhe tė presin me orė nė radhė kilometrike pėr shkak tė bllokimit tė lėvizjes sė lirė tė automjeteve.

Nė Rrugėn e Elbasanit, njė nga segmentet kyēe tė kryeqytetit, i cili gjatė ditėve tė zakonshme pėrfshihet nė trafik, ditėt e fundit ėshtė super rėnduar. Por bllokimi i trafikut ėshtė shtrirė dhe mė gjerė nė kryeqytet.

Bulevardi "Dėshmorėt e Kombit" ėshtė njė tjetėr pjesė e kryeqytetit nė tė cilin nuk ka vetėm bllokime tė trafikut por edhe tė kryqėzimit kryesor pėr shkak se automjeteve i duhet tė lėvizin detyrimisht nė njė drejtim.

Tubimi i Partisė Socialiste ka detyruar dhe ndryshmin e itinerarit tė linjave urbane, tė cilat tashmė janė zhvendosur nė zonėn e ish-bllokut nė tė cilin ėshtė bėrė e pamundur lėvizja me dy drejtime.

http://www.ballkan.com/index.php?pag...ws&newsID=5408

Citim:
Ish tė pėrndjekurit protestė kundėr PS-sė

SHKODER- Shoqata e tė Pėrndjekurve dhe tė Persekutuarve nga regjimi komunist dega Shkodėr do tė protestojė nesėr nė Tiranė kundėr veprimeve tė kreut tė PS-sė Edi Rama.

Sipas kreut tė Shoqatės sė tė Pėrndjekurve dhe tė Persekutuarve Politikė dega Shkodėr, Zenel Drangu, Partia Socialiste po pėrdoret nga kreu i saj Edi Rama, i cili po synon dhe tė nėpėrkėmbė institucionet legjitime tė vendit tonė.

“Protesta organizohet pėr t’u thėnė ndal qėllimeve antikombėtare tė kreut tė PS-sė, Edi Rama, i cili me veprimet e tij po tenton tė mohojė tė drejtėn e lėvizjes sė lirė tė qytetarėve tė Shqipėrisė nė Evropė. Me kėto veprime, Edi Rama, po shfrytėzon Partinė Socialiste vetėm pėr interesat e tij personale, meskine dhe dashakeqe duke nėpėrkėmbur institucionet legjitime tė shtetit shqiptar”, ka theksuar kreu i Shoqatės sė tė Pėrndjekurve Politikė tė Shkodrės Drangu.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=65587
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 22:04.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.