Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 6.5.2010, 22:30   41
Citim:
Gratė nė protestė kundėr PS-sė

Shoqatat nė mbrojtje tė tė drejtave tė gruas kanė kėrkuar nga kreu i Partisė Socialiste qė t’i japė fund grevės sė ndėrmarrė dhe tė nxjerrė nėnat e gratė e pėrfshira nė tė.

Nėpėrmjet njė proteste tė zhvilluar gjatė ditės sė djeshme nė ambientet pėrpara institucionit tė bashkisė, pėrfaqėsueset e shoqatave nė mbrojtje tė tė drejtave tė grave, tė mbėshtetura edhe nga personalitete tė njohura tė artit si dhe drejtuese tė institucioneve tė ndryshme, i kanė bėrė thirrje Ramės qė tė heqė dorė nga ky akt ēnjerėzor, i cili po dėmton rėndė fėmijėt e tyre.

Nėpėrmjet pankartave tė shumta tė mbajtura nė duar, ato i kanė dėrguar Ramės mesazhin qė tė ndalė grevėn e urisė, por nė veēanti tė nxjerrė menjėherė nėnat nga ky akt ēnjerėzor nė tė cilin janė pėrfshirė.

Kėsaj thirrjeje pėr mbylljen e grevės i janė bashkuar edhe personalitetet e artit shqiptar, si Edi Luarasi dhe aktorja Suela Konjari. Kjo akuzė ėshtė lėshuar edhe nga deputetja e tė djathtės Albana Vokshi.

“Kam dalė kėtu jo si politikane, por si nėnė me dy fėmijė tė vegjėl, tė cilėt janė mendimi i parė i nisjes sė ditės dhe i pėrfundimit tė saj. Zoti Rama, je i vetmi njeri nė botė, por edhe si kryetar partie, qė fut nė grevė nėna me fėmijė. A mendoni, zoti Rama, qoftė edhe pėr njė ēast tė vetėm se ēfarė drame po pėrjetojnė fėmijėt e kėtyre nėnave?”, ka pohuar Vokshi.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=65611
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.5.2010, 22:20   42
Citim:
Studentėt nė protestė kundėr PS-sė

Studentė tė shumtė kanė protestuar para Bashkisė sė Tiranės nė shenjė indinjate ndaj veprimeve tė fundit tė kryetarit tė Bashkisė dhe Partisė Socialiste, Edi Rama.

Kėshilli Kombėtar Studentor organizoi kėtė protestė nė kundėrshtim tė aksionit politik tė ndėrmarrė nga PS si hyrjen nė grevė urie dhe protesta tė vazhdueshme, duke i konsideruar kėto veprime penguese pėr procesin e liberalizimit tė vizave dhe integrimin europian.

Studentėt kanė qėndruar pėr mė shumė se 2 orė para Bashkisė sė Tiranė pėr t’i thėnė stop veprimeve, qė, sipas tyre, pengon rrugėn e rinisė shqiptare drejt Europės.

“Jemi mbledhur sot nė sheshin pėrpara Bashkisė sė Tiranės nė mėnyrė qė tė gjithė sė bashku t’i komunikojmė zotit Rama, se ēdo i ri nė Shqipėri kėrkon integrimin dhe jo pengesa tė pafundme”,- tha kryetari i Kėshillit Kombėtar Studentor, Qamil Dika.

Nė deklaratėn e pėrbashkėt tė studentėve thuhet se pavarėsisht tė gjithave, kjo nuk do mund tė pengojė rrugėn e Shqipėrisė drejtė Europės.

”Nėpėrmjet pėrdorimit ēnjerėzor tė militantėve tuaj qė prej 8 muajsh, ju po bėni tė gjitha pėrpjekjet pėr tė penguar integrimin Europian tė Shqipėrisė. Sot ne jemi mė afėr se kurrė ėndrrės tonė pėr tė qenė pjesė e pandashme e Europės dhe vlerave qė ajo pėrfaqėson, dhe ju duhet ta dini se jeni pengesa e vetme e kėsaj ėndrre”,- u shpreh Dika, duke shtuar se “z. Rama tashmė tė duhet tė dėgjosh arsyet e ēdo shqiptari pse lėvizja e lirė dhe arteriet kryesore tė rrugės drejt europės nuk mund tė mbahen peng i ēadrave tė paligjshme”.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=14041&l=a
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.5.2010, 11:18   43
Citim:
Vendimi i grupit tė PS: Protesta nė gjithė Shqipėrinė

Grupi socialist ka mbaruar mbrėmė vonė mbledhjen nė tė cilėn u vendos edhe vijueshmėria e protestave.

Grupi vendosi qė edhe gjatė javės qė vjen do tė ketė protesta nė tė gjithė vendin, duke pėrshkallėzuar veprimet e saj, si me bllokime rrugėsh kombėtare etj.

E ndėrkohe deputetėt e Partisė Socialiste dhe pėrkrahėsit e opozitės, kaluan nėn ēadrat e ngritura para kryeministrisė, natėn e nėntė tė grevės sė urisė. Edhe pse nata kaloi relativisht e qetė, gjendja shėndetėsore e tyre po rėndohet.

http://alsat-m.tv/lajme/rajoni/40288.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.5.2010, 19:27   44
Citim:
Boksierėt e kombėtares do tė hyjnė nė kundėrgrevė nė bulevard

Trajneri i ekipit kombėtar tė boksit, tha dje se nė rast se kryesocialisti Edi Rama, nuk tėrhiqet nga protestat, ata do tė nisin nė bulevardin qendror nė Tiranė, njė tjetėr grevė.

Ndėrkohė qė kapiteni i ekipit kombėtar tė boksit, Nelson Hysa, tha se veprimet e Edi Ramės janė duke dėmtuar procesin e liberalizimit tė vizave, ēėshtje kjo qė i ka penalizuar disa herė kėta sportistė nė pjesėmarrje nė aktivitete tė ndryshme jashtė vendit.

http://www.kohajone.com/artikull.php?idm=54122&idr=2

Citim:
Kryesindikalisti i minatorėve, ndan para pėr grevistėt

Kryetari i Sindikatave tė Minatorėve, Fiqiri Xibri, ka protestuar shpesh pėr pagat e minatorėve dhe kushtet e tyre tė punės, por sė fundmi ai ėshtė kthyer nė pagator tė PS-sė, duke shpėrndarė lekė nė mėnyrė ilegale pėr pjesėmarrėsit nė protestė.

Ky ėshtė rasti i dytė, pas intervistės sė para disa ditėve, tė njė qytetari nga Shkodra qė kėrkonte paratė e protestės. Kamerat kanė mundur ta fiksojnė atė nė momentin qė Xibri po shpėrndante paratė pėr protestuesit socialistė.

Protestuesi nga Velipoja ankohet se i ėshtė paguar vetėm gjysma e pagės sė premtuar pėr pjesėmarrje nė protestėn e PS-sė.

http://www.standard.al/index.php/abi/6052.html

Citim:
Vangjel Dule: “Lėvizja jonė do tė hapė kutitė dhe rrugėn e demokracisė”

“Lėvizja jonė nuk do tė hapė vetėm kutitė, por edhe njė rrugė tė re pėr demokracinė, pėr tė arritur atė qė nė Shqipėri tė mos ketė mė vota tė vjedhura”.

Kėshtu ėshtė shprehur nė protestėn e radhės sė opozitės nė bulevardin “Dėshmorėt e Kombit”, deputeti i Partisė sė Bashkimit pėr tė Drejtat e Njeriut, Vangjel Dule, i cili ka shtuar se opozita po tregon vullnet tė pashembullt nė ditėn e tetė tė grevės sė urisė.

Ndėrkaq, opozita ėshtė duke zhvilluar edhe nė kėto momente protestėn e radhės para Kryeministrisė, ku deputeti socialist Namik Dokle, theksoi se kėrkesa e vetme e opozitės pėr hapje tė kutive nuk do tė ndalet. Ai i cilėsoi grevistėt si misionarė tė lirisė dhe tė demokracisė nė vend.

http://www.ballkan.com/index.php?pag...ws&newsID=5491
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.5.2010, 19:31   45
Citim:
126 personalitete firmosin peticionin kundėr grevės sė PS

Tiranė, 10 maj - Letrės sė hapur qė, njė grup prej 40 personalitetesh tė artit dhe kulturės, i dėrguan tė premten kreut tė opozitės, Edi Rama, duke treguar mosaprovimin e tyre ndaj grevės sė urisė, i janė shtuar edhe intelektualė tė tjerė tė vendit.

Mes emrave tė artistėve, si Fatos Kongoli, Margarita Xhepa, Tinka Kurti, Irini Qirjako, Dhimitėr Orgocka, Mirush Kabashi etj, janė shtuar edhe emrat e Avni Mulės, Bujar Kapexhiut, dhe disa personaliteteve tė njohura nė fushėn e mjekėsisė, Halim Kosova, Zamir Ndroqi, Jera Kruja etj, duke ēuar nė 126 numrin e intelektualėve, qė kanė firmosur letrėn e hapur.

Nė letėr intelektualet i shkruajnė zotit Rama se “pėrpjekjet pėr tė fituar pushtetin me anėn e kaosit dhe anarkisė janė rrugė pa krye, janė standarte tė diktaturave dhe rebelimeve tė dėnueshme botėrisht”.

“Kurrė mė parė vendi ynė nuk ka qenė mė afėr ėndrrės sė tij. Pėr herė tė parė njerėzit e kėtij vendi janė zgjuar nga gjumi dhe kanė hapur sytė gjithė shpresė prej dritares qė na bėn tė besojmė se ėndrra mund tė bėhet realitet. Se edhe ne mundemi. Vetėflijimet nuk janė kurrė te hijshme” - shkruajnė artistet.

Ata shkruajnė se “tamam nė ditėn kur 12 ministra tė Jashtėm tė BE mbėshtetėn publikisht heqjen e vizave pėr Shqipėrinė, njė grusht figurash politike dhe militantėsh tė partisė suaj u ndrynė nė njė grevė urie nė zemėr tė Tiranės. Pėr fat tė keq, ky izolim i ngjashėm me ngujimin absurd dhe aspak ekzistencial, cdo ditė e mė shumė po humbet kuptimin e dimensionit tė lirisė dhe po kthehet nė pėrhumbje, amulli dhe dėshpėrim”, theksohet nė letėr.

Artistėt nėnvizojnė domosdoshmėrinė e normalizimit tė jetės politike nė tė mirė tė pėrmbushjes sė ėndrrės sė shqiptarėve pėr t'u bėrė pjesė e Europės.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,16,21050

Citim:
Strategjia e re e PS: Bllokohen rrugėt, irritohen qytetarėt

Partia Socialiste ka nisur njė strategji tė re tė protestės, si njė formė tė pėrshkallėzimit tė saj. Deputetė socialistė dhe militantė tė kėsaj force politike, mė e madhja e opozitės shqiptare, kanė bllokuar pėr disa minuta akset kryesore rrugore nė mbarė vendin, duke shkaktuar tension dhe konfrontime me forcat e policisė.

Protestat e drejtuara nga deputetė tė Partisė Socialiste kanė patur qėllim tė vetėm paralizimin e qarkullimit nė tė gjithė vendin, ēka e pohojnė edhe vetė drejtuesit socialistė, duke sqaruar se nė kėtė mėnyrė synojnė tė sensibilizojnė qytetarėt me grevėn e urisė.

Por kjo mėnyrė pėr sensibilizimin e qytetarėve me grevėn socialiste, ka sjellė irritimin e mijėra qytetarėve, tė bllokuar pėr minuta tė tėra befasisht nė mes tė rrugėve.

Strategjia e re e socialistėve, tė pakten nė ditėn e parė tė aplikimit tė saj, ka dėmtuar vetėm qytetarėt e thjeshtė, tė majtė e tė djathtė, tė tė gjitha moshave, qė u penguan nė kryerjen e punėve tė tyre tė pėrditshme.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=10737

Citim:
Punonjėsit e Top Channel, Vizion Plus e News 24, lule pėr grevistėt

Nė ditėn e 12–tė tė grevės sė urisė, deputetėt dhe simpatizantėt grevistė janė pėrshėndetur me tufa lulesh nga punonjės tė disa televizioneve, si Top Channel, Vizion Plus e News 24. Tre grevistė sot kanė braktisur tendat pėr shkak tė gjendjes sė rėndė shėndetėsore.

http://www.tvklan.al/lajmi.php?id=10745
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.5.2010, 22:23   46
Citim:
Kriza, PASOK mbėshtetje PS

Lėvizja panhelenike socialiste, PASOK dėshiron tė shprehė solidaritetin e saj me anėtarėt e Partisė Socialiste tė Shqipėrisė, tė cilėt janė nė grevė urie pėr tė kėrkuar transparencėn dhe ndershmėrinė nė tė gjitha zgjedhjet e ardhshme.

PASOK i bėn thirrje qeverisė shqiptare tė dėgjojė zėrat dhe shqetėsimet e opozitės dhe tė veprojė nė mėnyrė konstruktive pa humbur mė kohė.

Qė nė fillim tė krizės politike aktuale nė Shqipėri, PASOK ka mbėshtetur pėrpjekjet e PS dhe liderit tė saj Edi Rama pėr demokraci tė vėrtetė, transparencė tė plotė dhe mirėqeverisje.

“Kėta elementė janė parakushte pėr progresin politik dhe social. Vetėm nė kėtė mėnyrė ne mund tė arrijmė kohezionin social dhe stabilitetin nė sistemin politik”, ka deklaruar PASOK.

http://www.top-channel.tv/artikull.php?id=182684
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.5.2010, 11:04   47
kalimtar/e
 
Citim:
TIRANĖ- Politikani italian Marco Pannella, kryetari i Partisė Radikale nė Itali dhe anėtar i Parlamentit Europian vizitoi sot kampin e grevistėve tė vendosur nė bulevardin "Dėshmorėt e Kombit". Ai ka shprehur solidaritet me grevistėt, duke deklaruar se edhe nė Itali veprohet njėsoj pėr votėn.

(...)

Faleminderit Shqipėri, faleminderit Tirana, e faleminderit dhe ēėshtjes sonė tė pėrbashkėt, qė ėshtė liri, demokraci. Kjo ėshtė ajo qė na bashkon, e shpresojmė qė ta kuptojnė edhe ata qė se kanė kuptuar ende."

http://www.shekulli.com.al/2010/05/1...per-voten.html
Citim:
Pannella filloi tė bėhej i famshėm nė Itali pėr betejėn e tij pro ligjit tė divorcit, nė 1966 krijon LID (Lidhjen Italiane pėr Divorcin).

Pannella ,80vjecar, para pak javėsh deklaroi pėr tė pėrjavshmen CHi, se , edhe pse ėshtė i martuar prej 40 vitesh, ėshtė pederast. E shoqja e tij e ka ditur, gjithmonė, vazhdon rrėfimin me Clemente Mimun pėr Chi, qė ai ka qenė i dashuruar me 3 apo 4 meshkuj gjatė kėsaj perudhe por nuk ėshtė bėrė xheloze.

http://www.lastampa.it/redazione/cms...4896girata.asp
Grevisti i famshėm Pannella njihet dhe pėr 'betejat' e tij pro hashishit dhe kanabisit, pėr tymosjen dhe shpėrndarjen e tė cilit nė publik ėshtė arrestuar disa herė nga policia italiane.

Greva e tij e fundit e urisė nė Itali ka qenė pėr vėmėndjen e pakėt qė media e kėtij vendi i kushtonte listes sė tij europarlamentare. Pas kėsaj e greve e fitoi dhe njė mandat si europarlamentar.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.5.2010, 00:04   48
puntori
anėtar/e
 
puntori
 
Anėtarėsuar: 4.2009
Sikur tė mos na mjaftonin pederat grek..
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.5.2010, 05:34   49
Citim:
Opozita bllokon akset kombėtare, rendi kushtetues nėn goditje

Ora 13.00 e sė martės shėnoi njė situatė kaotike nė tė gjithė vendin. Njė numėr i kufizuar i qytetarėve ka bllokuar plotėsisht ose pjesėrisht, pėr rreth 10 deri nė 20 minuta, rrugėt nė akset kryesore tė qyteteve, pėrkatėsisht: Nė Shkodėr, nė Kryebushat, nė aksin rrugor Shkodėr-Lezhė, nė Tiranė, nė Rrugėn e Elbasanit te Ura e Farkės, nė Gjirokastėr, nė aksin rrugor Tepelenė-Gjirokastėr, nė Durrės, nė autorrugėn Durrės-Tiranė, nė Shkozet, nė Vlorė, nė hyrje tė qytetit tė Vlorės, nė Fier, nė rrethrrotullimin e Kolonjės, nė autorrugėn Fier-Lushnjė, nė Lezhė, te kryqėzimi i Patokut, nė aksin rrugor Lezhė-Laē, nė Berat, te kthesa e Poshnjės, nė aksin rrugor Berat-Lushnjė.

Nė ēdo pikė aksioni pėr bllokimin e rrugėve u ndodhen dy ose mė shumė deputetė tė Partisė Socialiste, tė cilėt bėnė thirrje pėr rezistencė kundėr forcave policore dhe qytetarėve qė kėrkonin tė lėviznin nė rrugė. Shumė udhėtarė me makinė u stopuan nė rrugėt kryesore tė vendit, nė Gjirokastėr e nė Shkodėr, nė Durrės dhe nė Korēė. Qytetarėt u shprehėn se kjomformė e protestės duke paralizuar jetėn e tė gjithėve “ėshtė shumė e gabuar”.

Nė Durrės, grumbullimi i njerėzve nė aksin rrugor u shoqėrua me pėrdorim tė forcės kundėr forcave policore, gati deri nė konfrontim. Tre persona tė arrestuar gjatė manifestimit u shoqėruan pėr nė komisariatin e policisė tė Durrėsit, gjė qė shkaktoi njė revoltė tjetėr tė socialistėve vonė nė mbrėmje pėrballė Komisariatit tė Policisė.

Nė akset e tjera rrugore, bllokimi nga eksponentėt socialistė, kaloi pa pėrdorim dhune apo konfrontim me policinė.

Mediat televizive u ndodhėn menjėherė nė shumicėn e pikave ku u bllokuan rrugėt duke transmetuar pamje tė drejtpėrdrejta, por qė nuk shkaktuan asnjė reagim.

Nė pėrgjithėsi nė aksionin kundėr rrugėve mori pjesė njė numėr i kufizuar militantėsh socialistė.

Policia e Shtetit, nė zbatim tė akteve ligjore, nė ēdo rast ka marrė masa pėr tė garantuar sigurinė publike, normalizuar trafikun dhe pėr tė shmangur incidentet e mundshme. Nė kuadėr tė kėtyre masave dhe nė zbatim tė ligjit, strukturat e Policisė sė Shtetit i bėjnė thirrje qytetarėve pėr mosbllokimin e akseve rrugore, pasi “pengimi i qarkullimit tė mjeteve tė transportit” pėrbėn vepėr penale dhe sipas nenit 293 tė Kodit Penal dėnohet me gjobė ose me burgim gjer nė 3 vjet.

Nga strukturat e Policisė sė Shtetit po punohet pėr identifikimin dhe shoqėrimin e organizatorėve tė kėtyre veprimeve tė paligjshme nė tė gjitha qarqet e sipėrcituara dhe materialet procedurale pėr ēdo rast do t’i referohen Prokurorisė pėr veprėn penale “pengim i qarkullimit tė mjeteve tė transportit”.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=14136&l=a

Citim:
Protestat shkaktojnė vonesa nė trafik, nuk gjejnė pėrkrahje qytetare

Ashtu siē ishte paralajmėruar, dje socialistėt kanė bllokuar disa nga akset rrugore kryesore nė vend. Sipas njoftimeve tė ardhura, pėrveē amullisė sė shkaktuar dhe vonesave nė trafik, protestat nuk kanė gjetur mbėshtetjen e masave tė gjera tė popullit, por janė lokalizuar nė disa dhjetėra apo qindra simpatizantė a militantė tė PS-sė.

Nė krye tė protestave, veē deputetėve tė PS-sė, janė vėnė re dhe krerėt e bashkive apo komunave me shumicė socialiste. Kėshtu pėr shembull, nė bllokimin e rrugės nacionale Lushnjė-Fier, veē deputetėve socialistė, janė vėnė re dhe kryetarėt e bashkive tė Fierit, Lushnjės apo Ballshit.

E njėjta gjė raportohet dhe nga bllokimi i aksit tė rrugės nė qytetin e Durrėsit, ku protesta ka rrezikuar tė degjenerojė nė dhunė, pėr shkak tė irritimit tė qytetarėve tė mbetur tė bllokuar nė trafik. Sipas raportimeve nga kjo protestė, mėsohet se nė krye tė saj ėshtė vėnė kryetari i bashkisė, Vangjush Dako, nėnkryetari i kėsaj bashkie, si dhe ish-prefekti i Durrėsit.

I njėjti fenomen raportohet tė ketė ndodhur dhe nė qarkun e Beratit, ku protestuesit kanė bllokuar rrethrrotullimin e Poshnjės, duke paralizuar lėvizjen e makinave qė qarkullonin drejt Lushnjės, Beratit dhe Skraparit.

Sipas korrespondentėve tanė, nė krye tė protestės janė vėnė dhe drejtues tė pushtetit lokal, kryesisht tė fituara nga e majta. E njėjta gjė raportohet dhe nga Vlora, ku nė krye tė protestės kanė spikatur drejtues tė pushtetit lokal.

Akse tė bllokuara janė raportuar dhe nė rrugėn Tiranė-Shkodėr, si dhe nė rrugėn Tiranė-Elbasan, tek ura e Farkės, ku nė krye tė protestės ka qenė Dashamir Peza. Bllokimi i rrugėve, si pjesė e skenarit pėr pėrshkallėzimin e protestave, ka filluar rreth orės 13 tė ditės sė djeshme, pa asnjė lloj paralajmėrimi.

Protestuesit janė shtrirė nė rrugė pėr rreth 15 deri nė 30 minuta, nė shenjė pėrkrahjeje pėr grevistėt e Tiranės, dhe ku parulla kryesore ka qenė hapja e kutive apo largimi i Berishės. Policia, sipas raportimeve nga rrethet, nė asnjė rast nuk ka ndėrhyrė nė mėnyrė tė dhunshme, por ka bėrė thirrje pėr lirimin e rrugėve, si dhe ka qenė prezent pėr shmangien e ndonjė incidenti tė mundshėm.

Ndėrkohė, sipas raportimeve nė terren, pjesėmarrja nė kėto protesta ka qenė e ulėt, dhe veē trafikut dhe pakėnaqėsisė sė shkaktuar prej vonesave, nuk ka arritur tė thithė pjesėmarrje qytetare.

Gjithsesi, PS-ja ka deklaruar se do ta vazhdojė kėtė lloj skenari dhe nė tė ardhmen. Nga ana tjetėr janė raportuar arrestime nė qytetet Vlorė dhe Lushnjė, pasi policia e ka konsideruar si tė paligjshėm bllokimin e rrugės.

Nga ana e tyre edhe qytetarėt, qė kanė qenė tė detyruar tė presin, janė shprehur tė revoltuar dhe e kanė cilėsuar bllokimin e akseve si tė padrejtė dhe jo njė formė proteste pėr tė kėrkuar njė tė drejtė, qoftė kjo sociale apo politike.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=65713

Citim:
Bllokuan rrugėn Pogradec-Korēė, arrestohen 4 persona

Policia e Korēės ka arrestuar katėr persona pasi kanė bllokuar rrugėn nė mėnyrė tė paligjshme.

Nė njė deklaratė pėr shtyp policia e Korēės thekson se janė arrestuar shtetasit Seladin Mekolli, Detar Lipo, K.Tanellari dhe Agim Turuku pasi akuzohen pėr pengim tė qarkullimit tė mjeteve tė transportit dhe "Mosbindje ndaj urdhėrit tė punonjėsit tė policiė sė rendit.

"Arrestimi i tyre ka ndodhur pasi nė dt 12.05.2010 rreth orės 13:15 nė aksin rrugor Pogradec-Korcė nė vendin e quajtur Ura e Cėrravės kėta shtetas nė bashkėpunim me njėri tjetrin kanė bllokuar pėr njė periudhė prej disa minutash kėtė aks rrugor duke penguar lėvizjen e mjeteve tė transportit dhe mė pas nuk i janė bindur urdhėrit tė policisė sė rendit pėr tu larguar nga rruga" thuhet mė tej nė deklaratė.

http://www.ora-news.com/mat1.php?idm=56665

Citim:
Listės kundėr protestave i shtohen edhe 86 intelektualė

Listės sė 126 personaliteteve tė artit, kulturės, mjekėsisė, arsimit dhe shkencės, tė cilėt kanė nėnshkruar njė peticion drejtuar kryetarit tė Partisė Socialiste, Edi Rama, ku i kėrkohet tė ndėrpresė grevėn e urisė dhe protestat e tė rinisė dialogun institucional me Qeverinė, i janė bashkuar edhe 86 intelektualė tė tjerė.

Gjithsej numri i intelektualėve shqiptarė ka mbėrritur nė 212, tė cilėt theksojnė se lidershipi i PS-sė, pėrmes aksioneve tė saj politike, po pengon procesin e liberalizimit tė vizave dhe rrugėn e vendit drejt integrimit nė Bashkimin Evropian. Listės fillestare i janė shtuar dje personalitete tė botės akademike dhe tė shėndetėsisė.

Nė kėtė peticion theksohet se “pėr fat tė keq, ky izolim i ngjashėm me ngujimin absurd dhe aspak ekzistencial, ēdo ditė e mė shumė po humbet kuptimin e dimensionit tė lirisė dhe po kthehet nė pėrhumbje, amulli dhe dėshpėrim. Nuk ka mė gjasa qė njė politikan, grup a parti politike t’i kundėrvihet interesit dhe aspiratave tė popullit tė vet”.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=65706

Citim:
Edhe sportistėt kundėr grevės sė urisė sė PS

Greva e opozitės nė bulevardin “Dėshmorėt e Kombit”, e cila ka nisur mė 30 prill tani ka kundėr edhe sportistėt. Pėrfaqėsues tė Federatave tė ndryshme sportive dhe emra te njohur tė sportit thonė se kanė vuajtur vazhdimisht vonesa e sigurimit tė njė vize i ka kushtuar mospjesėmarrjen nė gara tė rėndėsishme.

Ndaj, nė kėtė kontekts, i bėjnė thirrje opozitės tė mos ndalojė afrimin e Shqipėrisė me Europėn. Ky reagim i sportistėve vjen pas kėrkesave tė vazhdushme tė arstistėve shqiptarė pėr ndėrprerjen e grevės, pėr tė cilėn thonė se nė kėtė formė, opozita po pengon integrimin e Shqipėrisė.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=10760
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.5.2010, 16:36   50
Citim:
Drejtori i Policisė sė Korēės padit Pandeli Majkon

Korēė – Deputeti i Partisė Socialiste, Pandeli Majko, ėshtė paditur nė Gjykatė nga drejtori i Policisė sė Qarkut tė Korēės, Bernard Ēaushi.

Padia ndaj Majkos, sipas Ēaushit, ėshtė ngritur pasi deputeti opozitar ka kundėrshtuar me forcė punonjėsit e policisė.

“Majko akuzohet pėr kundėrshtim me dhunė tė drejtorit tė policisė sė Korcės”, tha Ēaushi. Gjatė ditės sė djeshme pati konfrontime midis punonjėsve tė policisė dhe protestuesve tė opozitės, tė cilėt bllokuan rrugėt nacionale, duke shkaktuar bllokim tė trafikut.

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/15640/

Citim:
Tepelenė, arrestohen nga policia 4 protestues

Tepelenė – Policia e Tepelenės ka arrestuar katėr persona, tė cilėt dyshohet si organizatorė tė protestave tė djeshme, duke bllokuar edhe akset rrugore.

Nė prangat e policisė kanė rėnė shtetasit Pėrparim Hodo, Astrit Pasha, Luan Gerbi dhe Novruz Shehu. Personat e arrestuar akuzohen nga policia pėr bllokimin e rrugės nacionale si dhe kundėrshtim me forcė ndaj forcave tė rendit. Policia ka shpallur nė kėrkim edhe katėr persona tė tjera.

Gjatė ditės sė djeshme, arrestime ka pasur edhe nė Tiranė. Rreth orės 17.00’ nė Bulevardin “Zogu i I” nė afėrsi tė stacionit tė Trenit nė Tiranė, shtetasi Arben Zef Simoni, 41 vjeē, protestues i opozitės, ėshtė konfrontuar me shtetasin Pėrparim Qazim Vladi, 41 vjeē, banues nė Tiranė.

Shtetasi Pėrparim Vladi, ka qenė duke qarkulluar me automjetin e tij, tip Benz nė Bulevardin “Zogu i I”, ku ėshtė goditur papritur me grushte e sende tė forta nga shtetasi Arben Simoni, duke e plagosur lehtė atė. Aktualisht Arben Zef Simoni, ndodhet nė Komisariatin e Policisė Nr.3 Tiranė, ndaj tė cilit po kryen veprimet procedurale.

http://www.gazetastart.com/lajme/Aktualitet/15641/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.5.2010, 22:00   51
Citim:
Skandal, zbulohen pamjet si u jepen lekė protestuesve (VIDEO)

Tiranė, 15 Maj 2010 NOA Shuhet ēdo lloj dyshimi se pėrfoljet e ditėve tė fundit qė protestuesit marrin para, ishin hamendėsime. Njė video me tre pjesė u publikua sot, pak minuta mė parė nė Youtube duke bėrė xhiron e botės.

Nė afro gjysmė ore xhirim me kamera amatore tė njė personi qė ka dashur tė mbetet anonim, shfaqen qartazi, pamjet si persona tė caktuar, shpėrndajnė tufa parash te protestuesit.



Nė video shfaqet fillimisht njė person i veshur sportiv, i cili u afrohet protestuesve tė ulur nėpėr bordura dhe lulishtet pėrreth ēadrave dhe u jep kartėmonedha secilit, duke u pėrpjekur sa mė fshehtas dhe duke ua kaluar atyre nėn dorė.



Skema qė ju mund tė dalloni nė tre pjesėt e njėpasnjėshme tė videos qė shoqėrojnė kėtė lajm ėshtė e mirėpėrgatitur dhe deri diku e sofistikuar.

Personi qė duket si shpėrndarės shumice i parave, me njė qese mbushur me zarfe, nxjerr nga xhepat tufa me kartėmonedha jeshile tė prerjeve 1 000 lekė tė rinj dhe i fut nėpėr zarfe tė cilat mė pas nis ti shpėrndajė me shumė kujdes, duke mbyllur zarfin dhe palosur mė dush e duke ia dhėnė njė personi tjetėr i cili siē dallohet nė pamje, ka vazhdimin e misionit, shpėrndarjen me pakicė te protestuesit e thjeshtė.

Procedura e mėtejshme, vijon me militantėt dhe hallexhinjtė e thjeshtė. Kėta, shkruajnė emrin me laps nė njė listė nė njė copė letėr dhe paskėtaj marrin letrėn jeshile.

Videot tregojnė dy persona si mė protagonistėt e shpėrndarjes sė parave te protestuesit, pikėrisht nė momentet kur kreu socialist Edi Rama mbante fjalimin e tij tė mbrėmshėm.

Shpėrndarėsit e parave janė shumė tė kujdesshėm. Ata vėrejnė me kujdes se mos dikush po i vėzhgon dhe herė pas here i hedhin njė sy listave pėr tė parė nėse i kanė paguar gjithė njerėzit e tyre.

Me tė marrė paratė dhe me tė mbaruar fjalimin, protestuesit nuk harrojnė tė falėnderojnė kreun socialist Rama dhe mė tej tė largohen pėr nė shtėpitė e tyre.



http://www.noa.al/index.php/kronike/88-kronike/22616
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.5.2010, 22:37   52
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
"AFP" dt. 14 maj, Tiranė (sloganet bonus):

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	jevgoppsh.jpg
Shikimet:	207
Madhėsia:	103,2 KB
NNJ:	2565
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.5.2010, 22:50   53
Citim:
BE-ja ndėrmjetėson ndėrsa socialistėt lėnė grevėn

Deputetėt dhe pėrkrahėsit e Partisė Socialiste tė opozitės nė Shqipėri kanė pėrfunduar pas 19 ditėsh grevėn e tyre tė urisė pasi udhėheqėsit politikė kanė rėnė dakord tė mbajnė bisedime me ndėrmjetėsimin e BE-sė pėr t'i dhėnė fund krizės politike.

Kreu i partisė Socialiste Edi Rama tha se socialistėt dhe pėrfaqėsues nga Partia Demokratike e kryeministrit Sali Berisha do tė takohen tė enjten nė Strasburg nė negociata ku pritet tė marrė pjesė edhe Komisioneri Evropian pėr Zgjerimin Stefan Fule.

"Nesėr nė Strasburg pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė sė majtės dhe tė djathtės evropiane, me mbėshtetjen e tė gjithė komunitetit ndėrkombėtar, presin nė tryezė tė dyja palėt pėr tė kėrkuar zgjidhjen dhe pėr t'i hapur rrugėn jo vetėm transparencės, por edhe sfidave tė integrimit," tha zoti Rama.

Socialistėt e opozitės kanė disa muaj qė protestojnė duke kėrkuar transparencėn e zgjedhjeve parlamentare, dhe protesta e tyre arriti kulmin kur 21 deputetė socialistė dhe 180 mbėshtetės tė tyre filluan njė grevė urie para zyrave tė kryeministrit Berisha nė Tiranė.

Udhėheqėsi socialist paralajmėroi se fundi i grevės nuk do tė thotė se ata do tė ndalin pėrpjekjet e tyre pėr tė arritur zgjidhjen e krizės politike.

"Ky nuk ėshtė fundi i betejės, por njė moment i rėndėsishėm dhe pa asnjė dyshim i vlefshėm pėr tė ardhmen," tha zoti Rama.

http://www.bbc.co.uk/albanian/region...ike_ends.shtml

Citim:
Dėshton greva e PS, ēlirohet Bulevardi “Dėshmorėt e Kombit”

Partia Socialiste ka vendosur ndėrprerjen e grevės sė urisė nė ditėn e 19 tė saj.

Vendimin e ka komunikuar kreu i PS, z.Edi Rama, nė fjalėn e mbajtur gjatė protestės sė organizuar te Bulevardi “Dėshmorėt e Kombit”, pranė ēadrės ku edhe ishin vendosur grevistėt. Rama theksoi se greva do tė ndėrpritet pėr t’i hapur rrugėn gjetjes sė zgjidhjes pėr situatėn politike tė krijuar. Ai nėnvizoi se faktori ndėrkombėtar ka kėrkuar tė negociojė zgjidhjen. “Faktori ndėrkombėtar ka shprehur angazhimin pėr tė negociuar me tė dy palėt pėr t’i hapur rrugėn transparencės. Ėshtė ora e njė shansi tė ri, ėshtė momenti i njė mundėsie tė re, ėshtė dita pėr tė mos e lėnė kėtė shans tė ē’bėhet, sepse ēdo shans qė humbet ėshtė kohė e ēmuar dhe energji e vyer”,- u shpreh Kreu i PS.

Rama tha se opozita do tė negociojė me maxhorancėn, me ndėrmjetėsimin e faktorit ndėrkombėtar, pėr gjetjen e njė zgjidhje tė mundshme. “Nesėr pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė sė Majtės dhe sė Djathtės europiane, me mbėshtetjen e tė gjithė komitetit ndėrkombėtar, presin nė tryezė tė dyja palėt pėr tė kėrkuar zgjidhjen dhe pėr t’i hapur rrugėn jo vetėm transparencės, por edhe sfidave dhe pėrballjes me sfidat e integrimit”,- tha ai, duke shtuar se “jemi tė hapur pėr ēdo kompromis qė nuk komprometon transparencėn dhe zhvillimin e njė procesi demokratik nė proceset e ardhshme”.

Kreu i opozitės u shpreh se mirėpriste hapin e maxhorancės pėr tė marrė pjesė nė bisedime pėr zgjidhjen e krizės politike. “Pėrgjigja ime nė emrin e tė gjithėve ju ėshtė qė t’i hapim rrugėn zgjidhjes dhe t’i hapim rrugėn liberalizimit tė vizave dhe integrimit tė vėrtet drejtė Bashkimit Europian.

Uroj qė edhe pala tjetėr tė bėjė tė njėjtėn gjė dhe ndėrkohė unė dėshiroj tė ndaj me ju bindjen se tė gjithė sė bashku duhet t’i bėjmė njė ftesė atyre qė ende janė nė sakrificė, qė tė bien nė njė mendje me ne pėr ta ndalur kėtė grevė”,- u shpreh Rama.

Ndonėse greva e urisė u ndėrpre, Rama nėnvizoi faktin se opozita mbetet e gatshme pėr tė ndėrmarrė akte tė tjera nėse kėrkesat e saj nuk plotėsohen.

“Ne nuk ndalemi dhe nuk zmbrapsemi, dhe se ne jemi tė gatshėm pėr pėrpjekje dhe sakrifica tė reja nė rast se zgjidhja nuk do tė vijė”,- nėnvizoi kreu i PS, duke shtuar se “ky nuk ėshtė domosdoshmėrish fundi i betejės sonė, por ėshtė njė moment jashtėzakonisht i rėndėsishėm, dhe pa asnjė dyshim i vlefshėm si njė moment pėr tė shprehur tė gjithė vullnetin tonė qė zgjidhja tė gjendet dhe transparenca tė bėhet”. Zgjidhja tha kreu i PS do t’i hapė rrugėn liberalizimit tė vizave dhe integrimit tė Shqipėrisė nė Bashkimin Europian, duke nėnkuptuar se veprimet e opozitės janė bėrė pengesė pėr kėto dy procese.

Pėrveē faktorit ndėrkombėtar, i cili ka kėrkuar tė jetė ndėrmjetės pėr gjetjen e njė zgjidhje presioni pėr ndėrprerjen e grevės sė urisė, ėshtė shfaqur edhe nė mbledhjen e fundit tė grupit parlamentar tė PS, shumė deputetė kanė kėrkuar ndėrprerjen e grevės.

Damian Gjiknuri ėshtė shprehur se greva arriti qėllimin, qė ėshtė lejimi i hetimit tė materialeve zgjedhore. Kjo nė fakt ishte e garantuar pa grevė dhe pa negociata.

Ilir Bejtja ka kėrkuar qė t’i jepet fund grevės, pasi njerėzit janė lodhur dhe do ta kenė tė vėshtirė tė ndjekin opozitėn pa mbarim. Ndėrsa Ilir Gjoni ka kėrkuar tė dijė se ēfarė strategjie ka pasur greva e urisė.

http://www.gazeta-agon.com/mat.php?idm=14312&l=a

Citim:
Berisha darkė nė Strasburg me Ramėn

Me ftesė tė zotit Joseph Daul, Kryetar i Grupit tė Partisė Popullore Evropiane nė Parlamentin Evropian dhe me ftesė tė zotit Martin Schulz, Kryetar i Grupit tė Partisė sė Socialistėve Europianė nė Parlamentin Evropian, Kryeministri Berisha niset pėr nė Strasbourg, pėr tė marrė pjesė nė njė darkė qė shtrohet pėr Kryeministrin e Republikės sė Shqipėrisė, zotin Sali Berisha dhe pėr Kryetarin e Partisė Socialiste, zotin Edi Rama.

Gjatė kėsaj darke do tė diskutohet gjerėsisht mbi rrugėt dhe mbi mėnyrat pėr t’i dhėnė fund ngėrēit politik nė Shqipėri.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=62103
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.6.2010, 23:57   54
Citim:
Vuajtjet e romėve

New York, 25 gusht – Romėt janė persekutuar nė Evropė pėr shumė shekuj me radhė. Tani ata pėrballen me njė formė diskriminimi tė paparė nė Evropė qė nga Lufta e Dytė Botėrore: dėbimet nė grup dhe largimet prej disa demokracive evropiane, me arsyen se ata paraqesin kėrcėnim pėr rendin publik.

Javėn e kaluar Franca vuri nė jetė planet pėr dėbimin e tė gjithė romėve jofrancezė, duke i implikuar si njė grup i pėrfshirė nė aktivitetet kriminale, pa ndonjė procedurė gjyqėsore pėr tė vėrtetuar nėse individėt nė atė grup kanė kryer ndonjė krim apo paraqesin kėrcėnim pėr rendin publik. Aksionet e ndėrmarra nga francezėt vijnė pas “pakos sė sigurisė” nga italianėt mė 2008, e cila i vlerėsonte tė ashtuquajturit “nomadė” si kėrcėnim pėr sigurinė shtetėrore dhe i hapte rrugė legjislacionit emergjent pėr largimin e romėve joitalianė.
Ndalja e aktiviteteve kriminale ėshtė shqetėsim legjitim i secilės qeveri. Mirėpo dėbimi i qytetarėve tė BE-sė mbi bazėn e pėrkatėsisė etnike duke e shfrytėzuar si argument aktivitetin kriminal ėshtė shkelje e direktivave tė BE-sė mbi diskriminimin racor dhe tė drejtėn pėr tė lėvizur lirshėm prej njė shteti tė BE-sė nė tjetrin.
Nė tė vėrtetė ėshtė parim ligjor qė krimi tė adresohet pėrmes pėrcaktimit tė pėrgjegjėsisė individuale para gjykatės. Pėr mė tepėr, kriminelėt qė shpallen fajtorė nga gjykata nuk deportohen po qe se janė qytetarė tė njė shteti tjetėr tė BE-sė. Nė vend tė kėsaj ligji evropian parasheh njė vendim individual qė do ta kėrkonte deportimin, si dhe marrjen parasysh tė rrethanave tė tjera (si lidhjet e individit me komunitetin).

Natyrisht shoqėritė evropiane nuk duhet ta tolerojnė kriminalitetin dhe sjelljet antisociale. Mirėpo asnjė grup etnik nuk ka monopol mbi kėto patologji dhe tė gjithė njerėzit duhet tė jenė tė barabartė para ligjit. Qė nga Lufta e Dytė Botėrore evropianėt e kanė konsideruar tė papranueshme qė ndonjė grup t’i nėnshtrohet ndėshkimit kolektiv apo dėbimit masiv nė bazė tė pėrkatėsisė etnike. Pėr kėtė arsye shkelja e tė drejtave themelore nė emėr tė sigurisė, duke i dėbuar romėt, paraqet rast shqetėsues.

Nga ana tjetėr Qeveria franceze ka tė drejtė qė kėrkon masa pėr pėrmirėsimin e mundėsive tė punėsimit dhe zhvillimit pėr romėt nė vendlindjet e tyre (kryesisht Bullgarisė dhe Rumanisė nė kėtė rast), gjė qė do tė bėnte qė ata tė mos vendosen nė shtetet e tjera. Si reagim ndaj qėndrimit francez, edhe Qeveria suedeze ka kėrkuar pėrpjekje tė bashkuara tė BE-sė pėr integrimin e romėve.

Romėt duan dhe mund tė integrohen po qe se u jepet mundėsia, siē e di edhe vetė nė bazė tė programeve tė fondacionit tim. Shumica e romėve i kanė aspiratat e njėjta me popullatėn shumicė: njė shtėpi, mundėsi arsimimi pėr fėmijėt e tyre, vende pune qė u mundėsojnė tė kujdesen pėr familjen dhe mundėsi ndėrveprimi me shumicėn nė shoqėrinė e tyre. Pikėrisht fakti qė ata diskriminohen nė vendlindjet e tyre i shtyn tė migrojnė nėpėr Evropė. BE-ja duhet ta pranojė se natyra panevropiane e kėtij problemi kėrkon njė strategji gjithėpėrfshirėse dhe efektive pėr inkuadrimin e romėve.

Pėrgjegjėsia primare pėr mbrojtjen e tė drejtave dhe tė mirėqenies sė tė gjithė qytetarėve bie mbi shtetet anėtare tė Bashkimit Evropian. Politikat dhe programet pėr promovim tė punėsimit, edukimit, kujdesit shėndetėsor dhe tė patundshmėrive duhet tė zbatohen nė nivele lokale dhe kombėtar. Por BE-ja ka njė rol kryesor pėr motivim, koordinim asistim financiar dhe monitorim tė pėrpjekjeve nėpėrmjet planit nė nivel tė bllokut politik.

Mė 2009, Bashkimi Evropian forcoi zbatimin e parimit tė “cakut eksplicit, por jo pėrjashtues” pėr romėt, dhe Komisioni Evropian lejoi fonde strukturore tė pėrdoreshin pėr mbulimin e ndėrhyrjeve nė favor tė bashkėsive tė margjinalizuara, me theks tė veēantė pėr romėt. Ky ishte njė hap i mirėseardhur dhe do tė duhej tė shtrihej nė edukim, kujdes shėndetėsor dhe nė punėsim. Mė e rėndėsishmja, rregullat se si tė shpenzohen fondet duhet tė ndryshohen qė tė lejohen qė tė pėrdoren pėr mirėqenie dhe edukim, qė nga mosha e fėmijėrisė sė hershme, e jo vetėm pėr trajnime kur ata tė bėhen pjesė e fuqisė punėtore.

Varfėria strukturore nė bashkėsitė e romėve ėshtė ngushtė e lidhur me edukimin e varfėr dhe papunėsinė. Nisma “Evropa 2020” e Komisionit vendos caqe specifike pėr ngritje tė nivelit tė edukimit shkollor dhe rritje tė nivelit tė tė punėsuarve pėr tė gjithė shtetasit e Bashkimit Evropian. Nė tė dyja kėto fusha romėt janė shumė larg prej shtetasve tė tjerė qė janė pjesė e caqeve tė vendosura nė kuadėr tė planit integrues “Evropa 2020”.

Ndarja mė e madhe ndėrmjet romėve dhe shumicės sė popullsisė nuk ėshtė njė e llojit kulturor ose mėnyrės sė jetesės – ashtu siē ėshtė portretizuar shpeshherė nė media – por varfėria dhe pabarazia. Ndarja ėshtė fizike, nuk ėshtė mendore. Shkollimi segregues ėshtė njė barrierė e madhe pėr integrim dhe prodhon paragjykime dhe dėshtim. Vendbanimet segreguese kanė ēuar ata nė vendosje nėpėr baraka dhe vendbanime tė tjera tė pėrkohshme, ku mungojnė kushtet elementet themelore pėr jetė dhe ku nuk respektohet dinjiteti njerėzor. Njė numėr prej miliona romėsh tė zhvendosur nė shekullin njėzetenjė i bėjnė vlerat evropiane tė zbehta dhe godet ndėrgjegjen evropiane.

Problemi i romėve nuk ėshtė njė prej atyre qė mund tė zgjidhet nė kuadėr tė ēėshtjeve tė sigurisė, qė mund tė adresohet duke marrė vendime pėr zhvendosjen e tyre me forcė nga njė shtet nė tjetrin. Kjo jo vetėm qė nėnvlerėson vlerat evropiane dhe parimet ligjore, por dėshton tė adresojė rrėnjėt e shkakut tė problemit.
Si bashkėsia mė e madhe etnike e Evropės, romėt brenda BE-sė pėrbėjnė segmentin mė tė ri dhe fuqinė punėtore mė nė rritje tė popullsisė. Deri mė 2020, pėr shembull, romėt e rinj do tė pėrbėjnė njė tė tretėn e fuqisė punėtore tė Hungarisė. Evropa nuk guxon t’ia lejojė vetes edhe njė gjeneratė tė humbur. Kjo ėshtė njė ēėshtje e tė drejtave njerėzore dhe tė vlerave bazike, dhe ėshtė themelore pėr paqen dhe kohezionin nė shoqėritė pėrgjatė gjithė Evropės.

(Autori ėshtė drejtor i Fondacionit Soros. Libri i tij i fundit ėshtė “Reflektime mbi krismėn e vitit 2008”. Komenti ėshtė shkruar pėr rrjetin botėror tė gazetarisė “Project Syndicate”, pjesė e tė cilit ėshtė edhe “Koha Ditore”.)

http://www.kohaditore.com/index.php?cid=1,12,32242
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.6.2010, 23:01   55
Citim:
Qendra e Kosovės pėr Siguri Publike nėnshkroi dy marrėveshje bashkėpunimi

Vushtrri, 28 qershor – Qendra e Kosovės pėr Siguri Publike, Edukim dhe Zhvillim nė Vushtrri nėnshkroi sot njė marrėveshje bashkėpunimi me Qendrėn pėr tė Drejtat e Njeriut tė Universitetit tė Prishtinės dhe Qendrėn pėr Hulumtime pėr tė Drejtat e Njeriut dhe Integrimeve Evropiane.

Qendra pėr Siguri Publike, Edukim dhe Zhvillim nė bashkėpunim me kėto dy asociacione dhe e pėrkrahur edhe nga Fondacioni KFOS-SOROS janė duke implementuar projektin hulumtues “Vlerėsimi i kurrikulės sė tė drejtave tė njeriut”.

Ky projekt ka pėr qėllim trajnimin dhe edukimin sa mė efikas tė pjesėtarėve tė Policisė sė Kosovės, tė cilėt trajnohen nė QKSPEZH.

Nė marrėveshje thuhet se ky projekt do tė jetė nė funksion tė dhėnies sė rekomandimeve pėr pėrmirėsimin eventual tė kurrikulės dhe do t’i kontribuojė avancimit tė tė drejtave tė njeriut nė sistemin edukativ tė QKSPEZH-it

Qėllimi i nėnshkrimit tė kėsaj marrėveshje ka qenė qė projekti hulumtues “Vlerėsimi i Kurrikulės sė tė Drejtave tė Njeriut”, e cila ėshtė pjesė e edukimit tė Policisė sė Kosovės tė realizohet nė mėnyrė sa mė tė suksesshme, ka njoftuar Zyra pėr Komunikim Publik e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme.

http://kohaditore.com/index.php?cid=1,7,26406
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.7.2010, 21:41   56
allianz
 
Citim:
Njė bisedė me salep Tetove me njė intelektual tė lindur nė vitin 14 pas Salajdinit
Kastriot Myftaraj

Mė tepėr se dy vite mė parė, isha nė njė debat televiziv nė Tiranė me gazetarin dhe veprimtarin e shoqėrisė civile nga Kosova, Nexhmedin Spahiun, ku diskutuam idenė e tij tė kombit kosovar, pėr tė cilėn ka shkruar edhe njė libėr. I ftuar ishte edhe kryeredaktori i emisionit “Fiks Fare” nė Top Channel, Armir Shkurti. Mė pas shkuam nė njė kafeteri ku Nexhmedini porositi njė salep. Kur kamerierja e pruri salepin Nexhmedini e refuzoi atė dhe tha me ton solemn: “Ky nuk ėshtė salep!”

Qė tė mos i bie nė qafė kot Nexhmedinit, se ai iku me idenė se nė emision i rashė shumė nė qafė, salepi dukej qė nė pamje qė nuk ishte gjė. Por mua m’ u duk se Nexhmedini donte ta pėrdorte edhe salepin si argument pėr tė treguar dasitė mes shqiptarėve tė Republikės sė Shqipėrisė dhe kosovarėve, tezė tė cilėn unė ia pata kundėrshtuar nė debatin televiziv. Prandaj i thashė Nexhmedinit se me ardhė njė shqiptar prej Tetove nė Prishtinė, e kthen salepin kėshtu si ti nė Tiranė, se salepi mė i mirė bėhet nė Tetovė. Nexhmedini e pranoi kėtė gjė dhe pėr herė tė parė u dakorduam pėr diēka.

Kjo bisedė me Nexhmedinin m’ u kujtua kėto ditė kur nė redaksinė e gazetės “Sot” nė Tiranė erdhi shkrimi i Arlind Farizit (magjistėr nė letėrsi, mėsimdhėnės nė Universitetin Shtetėror tė Tetovės, poet dhe kolumnist nė shtyp) “Fjalėkryqi”, i botuar pak ditė mė parė nė gazetėn “Koha e re” nė Shkup, unė pėrkundėr hezitimeve tė redaksisė pėr shkak tė termave fyese qė pėrmbante shkrimi, insistova qė tė botohet dhe shkrimi u botua. Por thashė se nuk kam ndėrmend qė t’ i pėrgjigjem, se ai nuk sillte ndonjė gjė tė re nė polemikėn time me Salajdin Salihun, ku ai kishte ndėrhyrė, brutalisht ē’ ėshtė e vėrteta. Nejse.

Por mė pas, nė shtėpi kur e rilexova shkrimin e Farizit, m’ u kujtua njė bisedė qė pata bėrė nė janar nė facebook, me njė student shqiptar nga Maqedonia, i cili mė kėrkoi qė tė shkruaja diēka pėr Universitetin Shtetėror tė Tetovės. Mos e ngatėrroni me universitetin tjetėr tė Tetovės qė quhet i Europės Juglindore-UEJL. Unė i thashė diēka se dikur do tė shkruaja (nė fakt unė mė parė kam shkruar).

Fjalėt e tij mė kanė mbetur nė mendje: “Mė dhimbet Universiteti i Tetovės”. Befas mendova se ky ėshtė njė rast i mirė pėr tė shkruar pėr Universitetin Shtetėror tė Tetovės.

Historia e salepit tė Nexhmedinit m’ u kujtua kur lexova shkrimin e Arlind Farizit, pėr shkak se Nexhmedini nė vitin 1995 kishte bėrė njė shkrim pėr mbylljen e dhunshme tė Universitetit tė Tetovės nga qeveria maqedone, kur me sarkazmė tė gjetur thoshte se maqedonėt mendojnė se: ēka ju duhet shqiptarėve universiteti, kush do tė na bėjė salep, byreqe e do tė na pastrojė rrugėt!

Kur shqiptarėt insistuan, maqedonėt e gjetėn kompromisin duke e lejuar Universitetin e Tetovės, por nė version Salephane. Dhe nėse e krahason pėr nga kampuset Universitetin Shtetėror tė Tetovės me Universitetin e Europės Juglindore nė Tetovė, i pari ngjan si njė salephane dhe i dyti si njė universitet perėndimor, me kampus madhėshtor.

Tek Universiteti Shtetėror i Tetovės ndėrkombėtarėt nuk investuan se atė e shihnin si universitet nacionalist, pėr shkak tė historisė sė krijimit tė tij. Tek UEJL ndėrkombėtarėt investuan para se ai nuk do tė qe universitet shqiptar, por kozmopolit, qė prej emrit, dhe nė gjėrat e tjera.

UEJL ėshtė njė qendėr e manipulimit intelektual tė gjeneratave tė reja shqiptare, ku atyre u bėhet ekzorcizėm nga ndjenja nacionale, e konsideruar si premisė e nacionalizmit shqiptar dhe mendjet e tyre pėrpunohen me idetė kozmopolite antinacionale.


Arlind Farizi, qė polemizon me mua ėshtė mėsimdhėnės nė Universitetin Shtetėror tė Tetovės, ndėrsa Salajdin Salihu, nė mbėshtetje tė tė cilit ai polemizon me mua, ėshtė mėsimdhėnės nė tė dy universitetet, por mė shumė lėndė ligjėron nė UEJL. Derisa nė USHT Salajdini ligjėron pėr letėrsi tė krahasuar, nė UEJL ligjėron nė shkencat e komunikimit, sė paku tre lėndė “media production”, “media writing and reporting”, “on line journalism”. Se si ėshtė e mundur qė njė njeri i vetėm t’ i ligjėrojė tė gjitha kėto lėndė, aq mė tepėr kur Salajdini nuk ka kualifikime shkencore veē njė masteri pėr gazetari tė kryer pas diplomimit pėr gjuhė dhe letėrsi shqipe, kjo ėshtė njė pyetje qė nuk ka sens tė bėhet mė se Saljdini nuk ka ndėrmend tė pėrgjigjet. Salajdini nuk mund tė ligjėrojė pėr letėrsi tė krahasuar pa kualifikim shkencor nė letėrsi, dhe nuk mund tė ligjėrojė lėndėt e gazetarisė nė degėn e komunikimit, pas diplomė komunikimi. Por ndoshta ai ka pyetur mikun e vet Veton Latifin, dhe ky i ka thėnė se Salajdini mund ta bėjė kėtė gjė, madje edhe mė tepėr se kaq. Koha do tė zbulojė mė shumė talente tė Salajdinit.

Arlind Farizi ėshtė ekzemplar i salep-intelektualit tė rėndomtė shqiptar nė Maqedoni, ndėrsa Salajdin Salihu ėshtė ekzemplar i salep-intelektualit tė sofistikuar shqiptar nė Maqedoni, i cili pėrdoret nga ndėrkombėtarėt nė misione speciale tė manipulimit intelektual tė llojit UEJL dhe tė NGO qė ai drejton sė bashku mė Veton Latifin.

Arlind Farizi duhet qė t’ i pėrgjigjet njė pyetjeje, se pėrse donatorėt ndėrkombėtarė ndajnė pėr Universitetin Shtetėror tė Tetovės, jo mė shumė mė pak para se pėr UEJL, por mė pak para se pėr NGO tė Salajdinit dhe Veton Latifit, Instituti pėr Demokraci dhe Zhvillim, qė e ka selinė nė kampusin e UEJL? A mund t’ ia bėjė kėtė pyetje Farizi Salajdinit?

Salep-intelektuali shqiptar nė Maqedoni kur kėrkon tė duket oksidental, interesant, i veēantė, bėhet vulgar. Arlind Farizi e fillon kėshtu shkrimin:
“Nata fillon me rrėzimin e kuleve pa llastik tė lavires komshi. E bėmė edhe horizontalisht edhe vertikalisht duke mbushur ēdo asociacion qė na jepte FJALĖKRYQI i sotėm”. (gazeta “Sot”, 30 korrik 2010, f. 16)
Unė uroj qė ndėr lexuesit e tij tė mos jenė burrat e komshive tė tij, madje as tė njohurit e burrave tė komshive tė tij. Nejse. Pas njė nate tė tillė, nė mėngjes ky zotėri njihet me shkrimin tim nė kėtė mėnyrė:
“Hy, nė internet kafe, hap ikonėn Internet eksplorer dhe ēel emejllin, kėtė qese pėrshėndetjesh. Nė Inbox shoh se kam njė mesazh. Sigurisht mė ka dhėnė pėrgjigje AJO. Ndjehem i nxehur, aq sa ėshtė e ftohur femra mė e bukur nė qytet. Fatkeqėsisht, letra s’ishte e saj. Mė dėrgonte njė letėr njė miku im. E hap me kėnaqėsi sepse kisha kohė qė s’i kishim shkruar njėri-tjetrit. Lexoj dhe vėmendshėm. Letra ulėrinte sė brendshmi. Lexoj ndėrkohė dhe reagimin e tij nė njė tė pėrditshmen tonė. Mė shqetėsuan tmerrėsisht fjalėt e titullit tė shkrimit ‘Shqiptarėt e Maqedonisė nė epokėn para dhe pas lindjes sė Salajdinit’ tė njė autori nga Shqipėria, Kastriot Myftaraj. Shkronjat e zeza m’u gumėzhin nė tė bardhėn e syve. Doemos u ndala!” (gazeta “Sot”, 30 korrik 2010, f. 16)
Kėtu, bėhet e qartė se shkrimin ia ka ēuar via e-mail vetė Salajdin Salihu, se Farizi thotė se lexoi edhe reagimin e tij (Salajdinit) nė njė tė pėrditshme. Me sa duket duke i kėrkuar edhe njė reagim nė shtyp. Por kjo nuk ka dhe aq rėndėsi. Ajo qė mė shqetėson ėshtė se pėrse njė intelektual i ri shqiptar nė Maqedoni-Arlind Farizi ėshtė vetėm 26 vjeē- mėsimdhėnės, poet, kolumnist, duhet tė jetė kaq pervers, ēka kompenson ai me kėtė, impotencėn intelektuale? Ai vazhdon mė tutje:
“Nga shkronjat e para qė mund tė mė ndihmonin ishin, L, E, SH dhe lexova lesh, pastaj vazhdon M.Y.F.T.A.R.A.J!” (gazeta “Sot”, 30 korrik 2010, f. 16)
Sensi im etik mė ndalon tė them se studentėt e kėtij Arlindit, i shtojnė emrit tė tij njė gėrmė para, ēka i jep emrit tė tij njė kuptim tjetėr, sikur Arlindi ka lindur nė krejt qenien e vet, si ai organi me tė cilin ai e bėri horizontalisht dhe vertikalisht laviren komshie. Kjo natyrisht nuk ka vend nė kėtė polemikė. Por ndoshta kjo ka qenė arsyeja qė e supozoara si femra mė e bukur e Tetovės ėshtė ftohur me tė. Arlind Farizi mė tutje thotė:
“Nuk mundet tė jetė e vėrtetė se ky shkrim i drejtohet sedrės sė mikun tim Salajdin Salihut, poetit dhe gazetarit mė tė mirė nė Maqedoni. Ai absolutisht nuk ka idenė mė tė vogėl se kush ėshtė Salajdin Salihu, kėtė e dėshmon vetė, sepse pėr referencė merr ueb faqen e Salajdinit. Unė, po ia sugjeroj librat e tij, poezitė e tij tė pėrkthyera nė mbi dhjetė gjuhė botėrore, mbase ia sugjeroj njė ndjekje ligjėrate nga Letėrsia e krahasuar tė cilėn Salajdini e ligjėron nė USHT. Do t’ia kisha preferuar temėn mbi Tjetri nė letėrsinė shqipe, konceptin e tjetrit... Sipas kokės sė dalė boje tė Kastriotit, del se vėrtet si Tjetėr janė duke na shikuar shqiptarėt e Shqipėrisė “maqedonsat” e Maqedonisė”. (gazeta “Sot”, 30 korrik 2010, f. 16)
Unė e kam idenė se kush Salajdin Salihu dhe shumė madje. Unė nė shkrimin e mėparshėm kam cituar website tė tij thjesht pėr faktin qė lexuesi ta gjente mė lehtė tekstin e cituar. Sa pėr librat me poezi tė Salajdinit unė i kam parė nė panairin dhe librit nė Tiranė dhe i kam blerė se e kam njohur si kolumnist. Por si lexues i hershėm poezie, mė duket se Salajdini nuk ėshtė as poet dhe e ka promovuar veten si poet falė veprimtarisė sė vet nė fusha tė tjera. Salajdin Salihu ėshtė njė nga manipulatorėt intelektualė tė shqiptarėve tė Maqedonisė, i cili pėrdoret dhe sponsorohet nga qendra ndėrkombėtare dashakeqe ndaj shqiptarėve tė Maqedonisė dhe krejt nacionit (kombit) shqiptar nė pėrgjithėsi.

Salajdini ėshtė njė nga tė preferuarit e Fondacionit “Soros” nė Maqedoni. NGO e Salajdin Salihut dhe e Veton Latifit, Instituti pėr Demokraci dhe Zhvillim, ka marrė dhe merr grante tė mėdha financiare dhe benefice nė forma tė ndryshme nga Soros. George Soros ka shkruar nė librin e vet “Soros pėr Sorosin”, nė 1995:
“Vazhdova tė bėj agjitacion pėr njė politikė mė konstruktive ndaj Maqedonisė, por me pak dobi. Kohėt e fundit tensionet arritėn kulmin. Radikalėt shqiptarė themeluan njė tė ashtuquajtur universitet pa leje nga qeveria. Ky qe njė provokacion politik me synim krijimin e njė strukture paralele ilegale tė shqiptarėve etnikė, tė ngjashme me atė strukturė qė shqiptarėt kanė ngritur nė Kosovė”. (“Soros pėr Sorosin: tė zotėrosh situatat”, Shtėpia botuese “Onufri”, Tiranė 1997, f. 182)
Natyrisht qė ėshtė e tepėrt qė unė t’ i them njė shqiptari nga Maqedonia se Soros kėtu rren si derri, se ishte qeveria maqedone qė me refuzimin e kėrkesės legjitime tė shqiptarėve pėr universitetin u bė shkak qė ai tė hapet ashtu si u hap. Soros dėshmohet kėshtu si njė antishqiptar patologjik.

Salajdini mund tė thotė se ai e ka mbėshtetur hapjen e USHT atėherė dhe mė pas, por pyetja ėshtė se pėrse Soros e mbėshtet dhe e sponsoron Salajdinin. Soros nuk ka pare me i shpenzuar kot. Soros e bėn kėtė se Salajdini potencon tezat sorosiane antishqiptare nė artikujt e vet nė shtyp, nė skriptet qė u jep studentėve dhe nė tubimet e NGO-sė sė vet.

Edhe nė USHT Salajdini jo mė kot ka zgjedhur letėrsinė e krahasuar, se kėrkon ta pėrdorė kėtė lėndė pėr tė potencuar dhe infiltruar idetė sorosiane kundėr kulturės nacionale, tė cilat i kam kritikuar nė shkrimet e mėparshme, derisa i kam gjetur tė shprehura kah Salajdini.

Arlind Farizi mė tutje shkruan pėr mua:

“Me fjalinė si: ‘nėse e gėrvisht pak intelektualin liberal tek ai, atėherė del islamiku arrogant’ ai gdhend me fjalė grafikėn e ideologjisė sė tij antislamike, shkruan poetikėn e tij me reliev tė pasur eufemik, sensacionin e tij tė pazakontė, mllefin antishqiptar, sepse kėshtu ia dirigjon sateliti i tij Moska e bekuar. Po aq ėshtė mentalitetin i tij. I (t)ulėt ėshtė niveli i pranimit tė diversitetit fetar, kulturor, gjinor, emnor, mbiemnor, i Tjetrit”.
Unė jam antiislamik se Islami ėshtė antishqiptar. Unė nuk e pranoj qė tė jesh antiislamik qenke antishqiptar, as se tė jesh antiislamik je agjent i sllavėve, i Beogradit dhe Moskės. Pėr mua janė njėlloj si Moska dhe Meka, si Beogradi dhe Medina. Tė dy palėt i kanė sjellė tė kėqija nacionit (kombit) shqiptar. Kėtė shkrim dua ta mbyll pėrsėri me salepin, se atė e bie nė shkrim edhe Farizi:
“Me tė hyrė nė shtėpi ndjeva aromėn e salepit… Babi hiqte shahadet... Hy nė dhomėn time tė punės”.
Kur jeton nė avujt e salepit, salep e avuj salepi do tė prodhosh edhe me fjalė e shkrime. Kėtė bėn Salajdin Salihu, kėtė bėn dhe Arlind Farizi. Arlind Farizi ka lindur nė 1984, nė vitin 14 pas Salajdinit dhe ai po dėshmon se Salajdinizmi, ose kriptoislamizmi intelektual tek shqiptarėt e Maqedonisė sa vjen e bėhet mė i rrezikshėm tek gjeneratat e reja. Intelektualėt shqiptarė nė Maqedoni duhet ta kuptojnė se Epoka e Saljdinitt ka pėr t’ ēuar nė theqafje krejt shqiptarėt e Maqedonisė, dhe dilema ėshtė nėse ata e pranojnė kėtė si shehadet (dėshmi besimi nė fe), vetėsakrifikim nėn avujt e salepit.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=31046
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.8.2010, 23:58   57
allianz
 
Citim:
Salajdin Salihu nė xhepin e Velija Ramkovskit
Kastriot Myftaraj

Skena dukej sikur kishte dalė nga filmat pėr mafien siēiliane apo amerikano-latine. Njė bos i llojit tė atyre tek tė cilėt nuk dihet ku fillon biznesmeni e ku mbaron mafiozi, i ulur nė tryezėn e njė restoranti tė shtrenjtė, i rrethuar nga rojet e tij me vėshtrime a priori dyshuese. Bosi nė kėtė rast kėrkon tė duket i butė, por pa u munduar shumė qė ta fshehė pėrbuzjen pėr njeriun qė po ble, posa e kupton se shqetėsimi i vetėm i tjetrit ėshtė qė tė rrisė ēmimin me tė cilin po e shtet veten.

Bosi ėshtė Velija Ramkovski, njė biznismen i madh nė Maqedoni dhe manjat i mediave. Pėrballė tij ėshtė njė intelektual i impresionuar, paksa nervoz pėr kėtė eksperiencė qė po pėrjeton, Salajdin Salihu, poet, kolumnist nė shtypin shqiptar nė Maqedoni, mėsimdhėnės nė dy universitete, atė tė Europės Juglindore (UEJL) nė Tetovė dhe Universitetin Shtetėror tė Tetovės (USHT).

Tema e bisedės ėshtė krejt e kundėrta e atyre qė Salajdini u mėson studentėve tė vet nė degėn e komunikimit nė UEJL, ku ligjėron nė lėndėt “shkrim dhe raportim nė media”, “gazetari on-line”, “prodhim media” dhe nė tekst-skriptin e tij “Hyrje nė gazetari”, tė shkruar sė bashku me Ylber Lilin.

Salajdin Salihu gjendej nė tryezėn e Ramkovskit pėr shkak se ky i fundit i kishte hyrė njė aventure nga ato tė vetat pėr tė marrė nėn kontroll njė gazetė shqiptare nė Maqedoni. Ramkovski pasi dėshtoi qė tė blinte gazetėn “Koha”, pėr shkak se pronarėt e saj refuzuar ofertat bujare tė Ramkovskit, vendosi qė ta klononte kėtė gazetė, duke nxjerrė gazetėn nė shqip “Koha e Re”.

Pasiqė Ramkovski e bėri kėtė hajni, atij i duheshin gazetarė dhe kolumnistė pėr tė shkruar nė gazetėn e re. Ramkovski ėshtė shumė i interesuar pėr tė pasur nė pronėsi media shqip nė Maqedoni, prandaj ai u mor personalisht me kėtė punė, nė disa raste. Nga njerėzit qė ai i takoi personalisht ishte edhe Salajdin Salihu.

Ajo qė mund tė quhet bisedė pune gjatė drekės, ishte e thjeshtė, nė stilin tradicional mafioz. Ramkovski i ofroi Salajdinit njė shpėrblim disa herė mė tė madh se ai qė merrte nė gazetat e tjera ku kishte shkruar kolumne dhe ku kishte qene editor, ashtu qė tė shkruante kolumne nė gazetėn “Koha e Re”. Salajdin Salihu pranoi dhe qė prej asaj dite ai ėshtė kolumnist nė gazetėn e Ramkovskit.

Pėrse duhej qė njė profesor shqiptar, poet, veprimtar i shoqėrisė civile, si Salajdin Salihu, tė implikohej nė kėtė atentat mafioz ndaj njė gazete shqiptare nė Maqedoni? Salajdinit nuk i kishte mbetė familja nė rrugė, pa bukė.

Ai veē dy pagave si mėsimdhėnės nė UEJL dhe USHT, merr edhe dy paga nė NGO qė drejton sė bashku me Veton Latifin. Kjo NGO me emrin Instituti pėr Demokraci dhe Zhvillim ėshtė NGO shqiptare nė Maqedoni me mė shumė kontakte me tė huajt dhe qė merr mė shumė grante financiare prej tyre. Statusi i veēantė i kėsaj NGO-je kuptohet nga fakti se ajo e ka selinė nė njė ndėrtesė nė kampusin madhėshtor tė UEJL, nė Tetovė, qė ėshtė njė investim i madh ndėrkombėtar.

Nė Institutin pėr Demokraci dhe Zhvillim Salajdini merr njė pagė si drejtor dhe njė pagė si anėtar i bordit drejtues. Tė gjithė e dinė se nė NGO-tė e tilla drejtuesit i shėnojnė vetes paga tė mėdha. Salajdini nuk bėn pėrjashtim, aq mė tepėr kur ai shkon edhe tek Ramkovski. Pastaj Salajdini supozohet tė marrė tė ardhura tė mira edhe nga shitja e librave tė tij me poezi, pėr tė cilėt ai thotė se janė botuar nė 24 gjuhė tė botės.

Por qė tė mos i bie nė qafė Salajdinit mė tepėr sa e meriton, ai me Ramkovskin u pėrzie me urdhėr tė Soros. Ramkovski ėshtė i pėrkėdheluri i Soros nė Maqedoni dhe mediat e Ramkovskit sponsorohen nga Sorosi.

I preferuari i Soros nė Maqedoni ka qenė gjithėherė Branko Crvenkovski. Soros, nė librin e vet “The bubble of the American supremacy”, thotė pėr veten: “Njė zyrtar nė njė vend pėrfitues nga ndihma ime mė quajti mua njė shtetar pa shtet, dhe unė jam krenar pėr kėtė titull. “Shtetet kanė interesa por jo parime”, mė tha ai mua, duke iu referuar sentencės sė Kissinger. “Ju keni parime por jo interesa”. Ky ka qenė frymėzimi im qė atėherė”.(George Soros: “The bubble of the American supremacy”, London 2004, Ėeidenfeld Nicolson, f. 131)

Nė fund tė faqes ėshtė shėnimi:

“Njeriu i cili mė bėri kėtė kompliment ishte Branko Cervenkovski, kryeministri i Maqedonisė”. (po atje: f. 131)

Ky episod zbulon mė saktė tė vėrtetėn e George Soros, miliarderit ēifut i cili ka ndėrmarrė njė fushatė globale tė manipulimit njerėzor, duke pėrdorur si ekspedient doktrinėn e «Shoqėrisė sė Hapur», tė mentorit tė vet, filozofit ēifut, Karl Popper.

Branko Crvenkovski, njeriu i cili i ka bėrė Sorosit komplimentin qė ky i fundit pėlqen mė tepėr, ėshtė njė nga beniaminėt mė tė mėdhenj tė Soros nė Ballkan, dhe mishėron mungesėn e parimeve tė kėtij tė fundit.

Branko Crvenkovski ėshtė pinjoll i nomenklaturės sė lartė komuniste jugosllave, kėsaj aristokracie nė llojin e vet- madje edhe mbiemri tij nė maqedonisht do tė thotė, nė mėnyrė kuptimplotė «I kuqi».

Branko Crvenkovski ėshtė djali i Krste Crvenkovskit, i cili kishte qenė shef i partisė komuniste pėr republikėn e Maqedonisė nė Jugosllavinė komuniste. Edhe Branko Crvenkovski, i cili kishte lindur nė 1962, u bė anėtar i partisė komuniste nė vitet tetėdhjetė, pėr tė bėrė karrierė nė shoqėrinė e mbyllur komuniste. Por komunizmi ra dhe Crvenkovski i ri u bė prijės i «shoqėrisė sė hapur».

Edhe pse Crvenkovski ishte nė moshė shumė tė re pėr tė qenė shtetar, Soros e mbėshteti qė tė ishte njė nga njerėzit kryesorė nė politikėn maqedone nė periudhėn paskomuniste. Partia Komuniste (Lidhja e Komunistėve), motorri i shoqėrisė sė mbyllur, ndėrroi emrin duke u bėrė Lidhja Socialdemokrate e Maqedonisė, duke u bėrė motorri i «shoqėrisė sė hapur», me Branko Crvenkovskin si kryetar.

Branko Crvenkovski u bė kryeministėr nė moshėn 29 vjeē, post tė cilin e mbajti gjashtė vjet, si dhe president i republikės nė moshėn 31 vjeē, post tė cilin e mbajti pėr pesė vjet, dhe ėshtė ende nė politikė si kryetar i opozitės.

Me mbėshtetjen e Soros, Crvenkovski do tė jetė nė lojė, dhe do tė rikthehet nė pushtet, pėr tė pasur njė karrierė qė do t’ ia kishin zili edhe despotėt e shoqėrive tė mbyllura.

Se pėrse Soros e mbėshtet Crvenkovskin kjo zbulohet nga njė histori e vjetėr. Ėshtė e njohur se babai i Brankos, Krste Crvenkovski, gjatė Luftės sė Dytė Botėrore u arrestua nga italianėt nė Maqedoninė e sotme dhe u ēua nė burg nė Tiranė. Atėherė nga qendra gjermane pėr Ballkanin, nė Beograd, erdhi njė kėrkesė pėr dorėzimin e Crvenkovskit. Hitleri kishte njė projekt pėr kapjen e atyre qė i quante «komisarė bolshevikė ēifutė» tė cilėt gjermanėt i studionin dhe i asgjėsonin.

A ishte Krste Crvenkovski njė njeri i tillė? Me shumė gjasė ishte kėshtu se gjermanėt nuk interesoheshin pėr komunistėt qė kapnin italianėt nė zonėn e tyre tė pushtimit. Por italianėt ē’ ėshtė e vėrteta nuk kishin dėshirė qė t’ u dorėzonin ēifutė gjermanėve, gjė qė e kanė pranuar edhe vetė ēifutėt.

Kėshtu qė autoritetet italiane nė Tiranė organizuan njė arratisje spektakolare nga burgu i Tiranės nė prill 1943, kur u arratisėn 14 tė burgosur gjoja me njė tunel, ndėr ta edhe Krste Crvenkovski. Burgu ėshtė ende atje dhe sot dhe kur e shikon e kupton se ėshtė absurde qė arratisja tė jetė bėrė me tunel nė atė kėshtjellė betoni. Nė fakt arratisja ėshtė bėrė nėpėrmjet njė kanali qė e dinin italianėt dhe ua treguan atyre qė u arratisėn. Arratisja e tė tjerėve, u bė qė tė kamuflohej ikja e Crvenkovskit.

Kjo e zbulon enigmėn e mbėshtetjes sė Soros pėr Crvenkovskin. Branko gjeti njė kanal si i ati, kanalin sorosian nė vend tė atij fashist. Njerėz si Crvenkovski, me origjinė nga nivele tė ndryshme tė nomenklaturės komuniste ka sponsoruar Soros edhe nė Shqipėri.

Nė Maqedoni Soros kėrkon rikthimin e Crvenkovskit nė pushtet nė zgjedhjet e vitit 2012. Si rezultat kohėt e fundit u bė njė takim Ramkovski-Crvenkovski nė Ohėr, tė cilin Ramkovski e ka pranuar publikisht, me ē’ rast ka deklaruar se ai do tė mbėshtesė Crvenkovskin, gjė qė tashmė mediat e tij janė duke e bėrė.

Nė muret e Shkupit nė shumė grafite shkruhet A1=SDMS. A1 ėshtė televizioni mė i madh nė Maqedoni, pronė e Ramkovskit, ndėrsa SDMS ėshtė partia e Crvenkovskit.

Prandaj edhe sorosiani Salajdin Salihu ėshtė rreshtuar nė frontin medialo-politik tė Ramkovskit. Natyrisht me njė pagesė tė mirė.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...tid=55:komente
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.8.2010, 22:16   58
allianz
 
Citim:
Llampa e Salajdinit (2)
Kastriot Myftaraj

E vėrteta ėshtė se sharlatan-profesor Salajdini ėshtė kapur me kopje! Tash rrini e shikoni se si apologjizon sharlatani jonė:
“Pėr sa i pėrket burimit ku flitet pėr shkrimin e parė pėrshkrues mbi Evropėn, lexo librin e Deni de Ruzhmonit ‘28 shekuj Evropė’ (Kultura, Shkup, 1997) dhe jo sikurse e shkruan gabimisht “20 shekujt Evropė”. Aty shkruan: ‘Shkrimi i parė i shkurtėr pėr Evropėn, jo vetėm si tėrėsi gjeografike, por edhe njerėzore, si dhe pėr ‘evropianėt’ qė e mbrojnė, vjen nė shekullin e VIII, pas betejės sė Poatjesė, nė vitin 732’. Kur pas vitit nuk shkruhet ‘para erės sonė’ nėnkuptohet se ėshtė ‘pas erės sonė’. Kėtė e dinė edhe nxėnėsit e fillores, por vogėlushėt 50 vjeēar mendojnė se i ngjajnė Kolombit”.
De Ruzhmonin e pėrmend Plasari nė esenė e vet. Salajdini nė paragrafin qė citon eviton t’ i pėrgjigjet pyetjes se pėrse ai, derisa ka ndjekur njė rend kronologjik nga prehistoria, Antikiteti, pėr historinė e Europės, megjithatė betejėn e Poatjesė e pėrmend fill pas Herodotit? Si krimineli qė fsheh gjurmėt e krimit intelektual, plagjiaturės, Salajdini kėtu e fsheh fjalinė pėr Herodotin qė ėshtė nė esenė e vet fill para asaj pėr betejėn e Poatjesė.

Si kėshtu, “profesor” Salajdini, bėn historinė, kronologjinė e lindjes sė konceptit “Europė” dhe betejėn e Poatjesė (732 pas e.s.) e pėrmend bashkė me Herodotin?

Betejėn e Poatjesė e pėrmend edhe Plasari, por mė tutje nė kronologjinė e vet. Salajdini ka menduar se Plasari ka gabuar dhe e ka marrė dhe e ka ēuar betejėn e Puatjesė rreth kohės sė Herodotit. Por kėshtu ėshtė kur shkruan pėr historinė e Europės duke e pasur mendjen tek takimi me Velija Ramkovskin!

Salajdini bėhet edhe mė zbavitės kur mė sugjeron mua literaturėn pėr historinė e Europės:
“Marvin Peri, Historia evropiane e intelektit, Clio, Beograd, 2000, Volfgang Shmale, Historia e idesė evropiane, Klio, Beograd, 2003; Mihailo Gjuriq “Origjina dhe e ardhmja e Evropės” (Odiseja e ideve filozofike tė antikitetit), Plato, Beograd, 2001; Mark Mazower, Tėrėsia e errėt, Mladinska knjiga 2002”.
Kuku bre, qė njė intelektual shqiptar, mėsimdhėnės nė universitet, vazhdon lexon serbisht librat e autorėve perėndimorė edhe nė vitin 2010! Kėtu nuk mundem qė tė mos e pyes Salajdinin: Por si e paske mėsuar kaq mirė serbishten bre Sllobosalajdin kur prej vitit 1988 kur ti ishe 18 vjeē dhe studioje nė Universitetin e Prishtinės, qeveria serbe e ndaloi praktikisht arsimimin e shqiptarėve, duke ndaluar zhvillimin e mėsimit dhe duke lejuar veē dhėnien e provimeve, ndėrsa nė 1990 e ndaloi krejt arsimimin e shqiptarėve, duke pėrfshirė edhe mėsimin e serbishtes nė shkollat ku mėsohej shqip?

Ato libra pėr historinė e Europės nė serbisht Salajdini nuk mund t’ i ketė lexuar vetėm me serbishten qė mėsoi nė shkollėn e mesme. Kėshtu del se Salajdini ka vazhduar tė mėsojė me zell serbishten edhe pas vitit 1990, dhe kėtu lind pyetja se kush kanė qenė mėsuesėt e tij.

Del se pas vitit 1990 dy shqipfolėsit mė tė zellshėm pėr mėsimin e serbishtes kanė qenė Hajrije Spikerica, ajo shqipfolėsja legjendare nė mediat e televizionit tė kontrolluar nga serbėt nė Kosovė dhe Salajdin Salihu nė Tetovė. Salajdini duhet tė ketė turp qė nė vitin 2010 u rekomandon studentėve tė vet nė UEJL libra nga autorė perėndimorė nė serbisht, gjė qė e bėn edhe shefi i vet Veton Latifi.

Salajdini duhet tė na shpjegojė se pėrse “organizata jofitimprurėse” shumė e pasur qė drejton ai dhe Veton Latifi, nuk i sjell librat e mėsipėrm nė anglisht, pėr ēka i shpenzon grantet financiare qė ia ndajnė me aq bujari ndėrkombėtarėt?

Por nėse do t’ i pėrgjigjesh kėsaj pyetjeje, atėherė do tė thotė qė tė shkruash faqe si tė “Decameroni” tė Bokaēios, njė autor tė cilin Salajdini e pėrmendi nė shkrimin e kaluar ku polemizonte me mua.

Pastaj Veton Latifi e ka bėrė rregull qė njerėzit e organizatės sė tij “jofitimprurėse” tė lexojnė serbisht literaturėn perėndimore dhe vetė Vetoni, i cili nė vitin 1991 kur nė Maqedoni u hoq serbo-kroatishtja si lėndė nė shkolla, ka qenė vetėm 16 vjeē, e ka perfeksionuar serbishten mė vonė nė kurset sorosiane.

Salajdini, duke i lexuar kėto rreshta thotė se mirė qė Myftari kaloi kėtu dhe e harroi atė ēėshtjen e plagjiaturės. Jo bre Salajdin, ja tek po kthehem atje. Ju, Salajdin pėrmendni njė listė titujsh librash, tė cilėn qartėsisht e keni hartuar mbi bazėn e esesė sė Plasarit dhe ajo qė keni bėrė ėshtė se keni gjetur botimet nė sllavisht nė Shkup dhe Beograd.

Por pyetja kryesore sė cilės duhet t’ i pėrgjigjeni ju dhe qė i shmangeni ėshtė se si ėshtė e mundur qė nga gjithė ai det i gjerė i literaturės pėr historinė e Europės ti gjen jo thjesht librat qė ka pėrdorur Plasari, por edhe paragrafet qė ka pėrdorur ai, dhe madje nė tė njėjtėn renditje tė citimeve edhe pse bėhet fjalė pėr autorė tė ndryshėm.

Atje ku ju Salajdin devijoni nga Plasari, bėni gafa, si nė rastin e Betejės sė Puatjesė. Tashmė besoj se ēėshtja e plagjiaturės sė Salajdinit ėshtė e qartė pėr lexuesin. Salajdini megjithatė mund tė ngushėllohet me mendimin se plagjiatura e tij ėshtė vetėm punė kalamajsh para asaj qė ka bėrė “shkencėtari” Veton Latifi nė librin “Politikologjia” ku ka vėnė emrin si autor nė njė libėr ku duhet ta kishte emrin si pėrkthyes. A mos ndoshta kjo ėshtė mėnyra se si bėn humor ky njeri tejet serioz?

Salajdini mė tutje bėn sikur mė kthen pėrgjigje pėr kritikėn qė i kam bėrė unė pėr keqpėrdorimin e Gėtes:
“Sa pėr botėkuptimet e Getes nuk kam si debatoj me njė mendjerobėruar, me njė mendjesuspenduar, me njė mendje provinciale dhe dogmatike, qė ka frikė nga ‘dėmtimi’ i kulturės kombėtare prej ‘elementeve degjeneruese’ dhe mė akuzon se mohuakam letėrsinė kombėtare! Po si ta mohoj kur studioj letėrsinė? Nuk e mohoj kurrė letėrsinė e vėrtetė, pėrkundrazi e vlerėsoj. Por ama me kritere estetike”.
Qėndroji polemikės si burrė bre Salajdin sharlatani! Unė ju sfidova duke ju kėrkuar tė citoni Gėten pėr ato qė ju pretendon se ka thėnė ai kundėr kulturės nacionale dhe nacionalizmit. Ju e citoni Gėten me togfjalėsha tė shkėputur nga konteksti.

Natyrisht se ju ndiqni metodologjinė qė ka vendosur Sorosi. Nėse ju pretendoni se e vlerėsoni letėrsinė me kritere estetike, atėherė pse e ngatėrroni Gėten me luftėn kundėr nacionalizmit? A nuk ėshtė ky politizim i letėrsisė? Salajdini mė tutje thotė:
“Po ku di Myftari ēfarė ėshtė letėrsia? Ai nuk ėshtė as letrar, as atdhetar. Ai e ngatėrron letėrsinė me teori konspiracioni”.
Unė nuk jam letrar, por sa pėr teori konspiracioni nė letėrsi ato i bėn Salajdini, i cili ka konspiruar kundėr Gėtes duke i atribuar atij gjėra qė nuk i ka thėnė dhe duke na paraqitur njė Gėte qė flet sikur tė ishte anėtar i bordit tė Fondacionit “Soros” nė Shkup. Mė tutje Salajdini thotė pėr mua:
“Shkruan libėr me qindra faqe kundėr Kadaresė, sepse e ēmon letėrsinė kombėtare! Madje me shumė korrektėsi! Me siguri i nxitur nga nacionalizmi i tij zoologjik”.
Unė librin kritik pėr Kadarenė e kam shkruar pėr tė treguar se ku Kadare e ka dėmtuar letėrsinė nacionale shqiptare.

Sa pėr nacionalizmin zoologjik qė mė atribuon Salajdini, e quaj kompliment kur mė vjen nga njė sorosian si ai. Dhe Salajdini nuk mungon tė bėjė dhe mbrojtėsin e Sorosit nė polemikėn me mua:
“Shkruaj Myftar, nga agu deri nė muzg. Shkruaj kundėr ‘sorosoidėve’, njė term i pėrdorur nga njė shpifarak i kėtushėm maqedonas, i cili kėshtu vepron me gjithė gazetarėt qė nuk abuzojnė me gazetarinė. Njė mėnyrė pėr tė fshehur maskarallėqet e tij! Je kopja. Ose ai ėshtė kopja yte”.
Unė kundėr sorosianėve kam shkruar gjerėsisht sė paku tash dhjetė vite dhe nuk kam kopjuar kėnd. As termin “sorosoid” nuk e kam pėrdorur. Sa pėr teorinė e konspiracionit sorosian, kėtė vit mė ka dalė njė mbėshtetėse e madhe, kancelarja gjermane Angela Merkel. A nuk deklaroi Angela Merkel mė herėt kėtė vit se konspiracioni kundėr euros do tė dėshtojė?

Dhe kjo deklaratė erdhi pasi u dha lajmi se qe bėrė njė takim bankierėsh ku kishte marrė pjesė edhe Soros, pėr tė planifikuar njė msymje kundėr euros. Kur detyrohet tė flasė vetė kancelarja gjermane, gjėrat janė serioze.

Kur Soros msyn euron, mendoni pastaj se ēka bėn nė vende si Shqipėria, Maqedonia, Kosova! Salajdini mė thotė:
«Vazhdo misionin tėnd pėr mbylljen e shqiptarėve brenda njė atdheu me pėrmasa oborri. Ti dėshiron tė bėsh ndarje nė shqiptarė Shqipėrie dhe shqiptarė Maqedonie, sepse je nacionalist i madh!»
Unė Salajdin jam nacionalist, njė fjalė qė t’ i e urren, sikur urren dhe bartėsit e saj. Atdheu pėr mua ėshtė deri atje ku ka shqiptarė autoktonė dhe atje duhet tė jenė edhe kufijtė e shtetit shqiptar. Unė shqiptarėt nuk i ndaj sipas kufijve shtetėrore por sipas kufijve kulturorė qė ata i vendosin vetė. Unė shqiptarėt e Maqedonisė i ndaj nė shqiptarė tė atdheut shqiptar dhe nė arabo-shqiptarė.

Arabo-shqiptarėt pėr mua janė po aq tė kėqinj sa shqiptarėt e sllavizuar. Unė shqiptarėt e Maqedonisė i dua shqiptarė dhe jo arabė. Salajdini shkruan pėr atė ēka mė atribuon mė sipėr:
“Mos tė pengon gjė kjo, muhtar, qė kudo sheh armiq: armiq tė brendshėm dhe tė jashtėm, kurse armik mė tė madh e ke vetveten. Kėsaj i thonė paranojė”.
Shqiptarėt kanė shumė armiq, tė jashtėm sė pari, tė cilėt pėrdorin edhe shqiptarėt e shitur si Salajdini dhe shefi i tij Veton Latifi. Paranojė ėshtė tė thuash se shqiptarėt nuk kanė armiq. Salajdini nuk ėshtė paranoid, pėrveēse ndoshta kur shkruan poezi, ai e di se shqiptarėt kanė shumė armiq, por nuk i shikon ata se ia kanė zėnė sytė paret e Sorosit e tė Velija Ramkovskit.

Salajdini ka njė pamflet mjaft patetik me titull “Mė dhemb kur hesht”, ku thotė:
“Mė sugjeroni heshtjen ju qė kurrė nuk u ėshtė shfaqur hija e Hanah Arend-it, pėr tė cilėn guximi nuk ėshtė veti e njerėzve qė dirigjohen. Ky ėshtė guxim i aktruar dhe i shpifur.”
Salajdini kėrkon tė thotė se ai ėshtė “Hamlet” tė cilit i shfaqet fantazma e Hanah Arendt.

E ēka i thotė Salajdinit Hanah Arendt, e cila ėshtė profetesha e Sorosizmit, e dyta nė radhė pas Karl Popper? Nė librin e saj bazik “Origjina e totalitarizmit” Hanah Arendt e shikon origjinėn e totalitarizmit modern tek shteti-komb.

Kėtė ia ka thėnė edhe Salajdinit fantazma e Hanah Arendt, pra se ai duhet tė luftojė pėr tė penguar krijimin e shtet-kombit shqiptar nė kufijtė e hapėsirės nacionale shqiptare.

Paradoksi, sa ironik aq edhe kuptimplotė, ėshtė se kjo Hanah Arendt ėshtė ēifute dhe i pėrket kėshtu kombit i cili e ka bėrė historinė e vet, fenė e vet, quintia essentia e nacionalizmit kjo. E megjithatė njerėzit e kėtij kombi, si Hanah Arendt etj., janė studiuesit mė tė zellshėm pėr tė luftuar idenė nacionale ndėr kombet e tjera.

E si tė mos bėsh njė teori konspiracioni kėtu. Salajdini po mė bėn kureshtar me kėtė historinė e fantazmės sė Hanah Arendt, dhe mė bėhet ta pyes se mos ėshtė fjala pėr ndonjė nga ato qė quhen ėndėrr periodike, se sigurisht qė duhet t’ i jetė shfaqur nė ėndėrr.

Mos ndoshta fantazma e Hanah Arendt i shfaqet sa herė ka mbledhje bordi drejtues i organizatės “jofitimprurėse” qė drejton bashkė me Veton Latifin dhe ku bėjnė kontabilitetin e shpenzimit tė granteve financiare qė kanė marrė nga tė huajt.

Apo ndoshta i shfaqet pas takimeve me Velija Ramkovskin? Apo ndoshta u shfaqet nė ditėt kur u shtet studentėve skriptet? Apo ndoshta i shfaqet edhe kur ulet tė bėjė plagjiaturė nga librat e tjerė?

Salajdini mė bėri kureshtar qė tė pyes nėse i shfaqet ndonjė fantazmė e tillė edhe Veton Latifit, fantazma e Karl Popper ndoshta. Ajo ndėrtesa ku ėshtė selia e organizatės “jofitimprurėse” tė Salajdinit dhe Veton Latifit nė kampusin e UEJL na qenka si ato shtėpitė e letėrsisė gotike, shtėpi fantazmash.

Nėse Salajdini do ta ndjente veten shqiptar, atij do t’ i shfaqej edhe njė fantazmė tjetėr veē asaj tė Hanah Arendt dhe nė raport me kėtė fantazmė ai nuk ėshtė Hamlet por ėshtė Makbeth, tė cilit i shfaqet fantazma e Bankos, njeriut qė ai e ka vrarė.

“Banko” qė do t’ i shfaqej “Makbethit”-Salajdin nė kėtė rast ėshtė nacioni i coptuar shqiptar i cili e akuzon pėr tradhti. Por mė kot ndoshta, se njė njeri me emrin Salajdin nuk e ndjen veten shqiptar.

Salajdin Salihut para se tė shkruante kėtė artikull duket se i ėshtė shfaqur dhe njė fantazmė tjetėr, ajo e Sulltan Salajdinit, dhe e ka qortuar qė nė fejtonin e parė qė bėri si pėrgjigje ndaj meje, nuk bėri xhihad, duke e mbrojtur fenė islame ndaj mua, kryqtarit.

Prandaj, Salajdini kėtė herė debaton me mua edhe pėr ēėshtje religjioze, kur shkruan:
“Dije, Myftar, se kur lexoja kėsi librash ‘tė rrezikshėm’ mėsuesit tu kremtonin terrorin mbi objektet e shenjta, kremtonin vrasjet dhe arrestimet e priftėrinjtė mendjendritur dhe klerikėve tė tjerė, pėr tė cilėt kam shkruar me admirimin mė tė thellė. Kėto mostra ishin sikurse ti qė kėrkon rrėnime objektesh fetare. Je po ajo mostėr dhe sado fshihesh pas njė ideologjie kombėtare, tė tradhton pavetėdija”.
http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=31335
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.8.2010, 22:54   59
antikom
 
3 soroistėt pėr tė cilėt flet Myftaraji sipėr:

Emri:  salajdin_salihu.jpg
Shikimet: 333
Madhėsia:  20,5 KB Emri:  arlind_farizi.jpg
Shikimet: 356
Madhėsia:  15,3 KB Emri:  ardian-ramadani.jpg
Shikimet: 320
Madhėsia:  23,3 KB
Salajdin Salihu, Arlind Farizi, Ardian Ramadani

"Koha e re" kėta dmth. Gjithsesi nuk mund tė mos shikohet njė prirje kėto vitet e fundit e krijimit tė frontit arab tė pėrbėrė nga OJQ-tė BFI-BIK-KMSH-Forumi Musliman-Institutet e "Shoqėrive tė hapura" dhe "Demokratike"-Partia "e Drejtėsisė" dhe nga gjithė magjypėt e medreseve, tė financuar nga Riadi, Ankaraja, Teherani dhe Sorosi. Rastėsia qė ata shqipfolės qė flasin e veprojnė metodikisht kundėr shqiptarėve janė racialisht joshqiptarė nuk ėshtė mė rastėsi dhe ndarjen biologjike mes dy palėve s'e mohojnė dot as tė verbrit. Kjo i ka hequr tashmė tė drejtėn tė flasin shqip nė emėr tė gabuar, sepse sa herė qė kėta do tė flasin aq herė do tė marrin tabelė racore pėr saktėsim burimi.

Duhen ndihmuar derisa tė ēmėsojnė ēfarėdo qė iu ka mėsuar pėr 50 vjet shteti jugosllav dhe teoricienėt "modernė" pėr pėrkufizimet e fjalėve nė gjuhėn shqipe dhe keqkuptime tė tjera.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.9.2010, 09:48   60
allianz
 
Citim:
Magjistėr (G)Ardian Ramadani i Gurit tė Zi tė Mekės, pseudonim i Veton Latifit nė polemikė
Kastriot Myftaraj

Ardian Ramadani, shef i departamentit tė gjuhėve tė huaja nė Universitetin e Europės Juglindore, nė Tetovė, e ka vazhduar polemikėn me mua, me shkrimin “Misionari nacionalist me kokardėn e fshehtė tė ‘Cėrna Rukės’, nė misionin e tij antikombėtar”, tė botuar nė 17 gusht 2010, nė gazetėn islamike “Mesazhi”.

Ardian Ramadani e ka mbyllur shkrimin e vet polemizues citat nga shkrimtari i njohur humorist francez Rableais (Rable), duke menduar se me kėtė mė ka asgjėsuar pėrfundimisht nė polemikė. E megjithatė e vetmja gjė qė ka arritur ėshtė qė mė ka frymėzuar qė pėrgjigjen ndaj tij ta shkruaj nė stilin e Rableais. Se Ardian Ramadani, me bėmat e tij e meriton penėn e Rableais, por unė do tė pėrpiqem qė ta bėj kėtė me penėn time modeste.

Kur pyeta njė tė njohurin tim profesor nė Universitetin e Europės Juglindore nė Tetovė pėr Ardian Ramadanin, i cili ka polemizuar me mua nė shtyp kohėt e fundit, pėrgjigja ishte shumė interesante: “Kur Veton Latifi teshtin, Ardian Ramadani nxjerr njė facoletė nga xhepi dhe shfryn hundėt”.

(...)

Ramadani bėn sikur i pėrgjigjet kritikės qė i kam bėrė unė gabimeve qė bėn ai nė elaborimin e idesė sė patriotizmit dhe nacionalizmit nė Francė:
“Tė gjithė burrėshtetasit francez pikėn e orientimit e kanė tek nacionalizmi dhe patriotizmi i Risheljesė, pra tek dashuria ndaj atdheut. Por, De Goli, duke qenė koshient pėr epokėn e supranacionales qė po vinte, arriti qė tė kamuflojė nacionalizmin e tij, duke performuar me patriotizmin francez. Kėtė e thekson edhe nė takimin me presidentin amerikan Ajzenauer, kur i thotė ‘Unė jam vetėm njė profrancez, dėshira ime ėshtė tė kontestoj, nėse nuk kontestoj unė nuk jam aleat, por protektorat’. Kėtu mund fare lehtė tė kuptohet nacionalizmi patriotik i De Golit, qė pėr bazė e ka doktrinėn e Risheljesė, qė d.m.th. eksponimi i Francės nė marrėdhėniet ndėrkombėtare pėrmes gjuhės dhe kulturės?”
Sa herė duhet t’ i them kėtij njeriu, Ardian Ramadanit se nacionalizmi dhe patriotizmi nuk janė e njėjta gjė, pėrveē ndonjė rasti tė rrallė si Franca, kur kufijtė etnikė pėrkojnė me kufijtė natyrorė?

Nacionalizmi dhe patriotizmi nuk janė dashuria ndaj atdheut siē thotė Ramadani, por ato e kanė si parakusht dashurinė ndaj atdheut. Nacionalizmi dhe patriotizmi janė lėvizje politike, aktivizėm politik i motivuar nga dashuria ndaj atdheut, ndaj nacionit.

Nė kohėn e Richelieu nuk pėrdorej asnjėri nga kėta terma, dhe nėse do tė kėrkojmė origjinėn e tyre, nė kohėra kur nuk pėrdoreshin kėta terma, atėherė do tė shkojmė letė nė shekullin XV, nė kohėn e Jeanne d’ Arc, nė kohėn e luftės pėr ēlirim nga pushtimi anglez. Simboli i luftės i Virgjėreshės sė Orleanit, kryqi i dyfishtė i Loraine (Lorenės) ishte simbol i mėvonshėm i nacionalizmit francez, i cili nacionalizėm ishte religjioz, katolik, nė dallim nga patriotizmi qė ishte laik.

Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, Winston Churchill do tė thotė se kryqi mė i rėndė qė i ishte dashur tė mbante ishte Kryqi i Loraines, duke aluduar pėr marrėdhėniet e tij tė vėshtira me De Gaulle (De Gol).

De Gaulle (De Goli) nuk kishte asnjė dėshirė t’ i nėnshtrohej supranacionales; dihen fjalėt e tij tė famshme tė thėna nė 1962, katėr vjet pasi ishte bėrė President i Francės, pėr Europė si “Europe des patries” (Europa e atdheve, nacion-shteteve).

Termi “nacionalizėm patriotik” i Ramadanit, tė cilin ia atribuon De Gaulle, ėshtė njė nonsens; ēka domethėnė “nacionalizėm patriotik”, kush e paska elaboruar kėtė term, apo Veton Latifi?

Ramadani bėhet sharlatan kur thotė se baza e doktrinės sė Richelieu ishte eksponimi i Francės nė marrėdhėniet ndėrkombėtare me anė tė gjuhės dhe kulturės, duke e bėrė dhe De Gaulle ndjekės tė kėsaj doktrine. Baza e doktrinės sė Richelieu ishte eksponimi i Francės nė marrėdhėniet ndėrkombėtare me anė tė forcės dhe diplomacisė. E njėjta gjė vlen dhe pėr De Gaulle i cili tha fjalėt e famshme se njė vend qė nuk ka njė armė bėrthamore nuk mund tė quhet i pavarur. Nė njė rast tjetėr De Gaulle ka thėnė “Franca ėshtė ndėrtuar me shpata. Zambaku, simboli i bashkimit nacional, ėshtė vetėm njė imazh i njė heshte me tre shtiza”.

Ardian Ramadani mė pyet:
“Nuk e di se ēka nėnkupton truri yt, me shprehjen mysliman praktikantė minorancė e ēka jo praktikantė mazhorancė?! Shqiptarėt me shumicė i takojnė pėrkatėsisė fetare islame dhe pikė.”
Unė e kam bėrė tė qartė disa herė kėtė gjė. Nga pasardhėsit e shqiptarėve qė Imperia Osmane i konvertoi dhunshėm nė fenė islame pjesa mė e madhe qė as e ushtrojnė fare kėtė fe, nuk mund tė quhen muslimanė, ata janė thjesht afetarė.

Ndėr shqiptarėt, nė Republikėn e Shqipėrisė, Kosovė, Maqedoni, Malin e Zi, Luginėn e Preshevės, muslimanė duhen quajtur veē ata pasardhės tė tė konvertuarve nė kohėn osmane, tė cilėt e praktikojnė fenė islame sot. Mė qartė nuk ka si bėhet. C’ kuptim ka tė quhet musliman njė njeri i cili nuk e praktikon fenė islame. Islami nuk ėshtė si Krishterimi ku ekziston riti i pagėzimit qė nė lindjen e njeriut. Nga kjo pikėpamje mund tė thuhet se muslimanėt janė njė minorancė nė numrin e pėrgjithshėm tė nacionit (kombit) shqiptar, nė dy anėt e kufirit.

Nėse Ardian Ramadani do tė mė thotė se nė ndonjė pjesė tė hapėsirės nacionale shqiptare, si p.sh. nė Maqedoni janė shumicė, gjė tė cilėn unė nuk e besoj, atėherė duke i marrė tė mirėqėna fjalėt e tij, do tė them: Thefshin kryet tek Guri i Zi i Mekės!

Mė tutje, Ardian Ramadani shkruan:
“Mandej o grindavec i ndytė, thua qė shqiptarėt e Maqedonisė thyejnė kokėn tek Guri i Zi. Ata nuk bėjnė lutjet nė Gurin e Zi, por ata ritualet e tyre i bėjnė rreth e pėrqark Mekės, njashtu siē bėhen lutjet nėpėr manastire, kisha, sinagoga dhe kjo mua nuk mė pengon. Ty, tė pengon xhamia dhe njė pjesė pėrbėrėse e Mekės (lexo: Guri i zi i Mekės)”.
Qė tė gjithė muslimanėt kur falen pėrkulen nė drejtim tė Kaaba (Qabe), ku gjendet Guri i Zi, ky ėshtė njė fakt. Edhe ne pelegrinazhin nė Mekė, muslimanėt tubohen rreth Kaaba, ku gjendet Guri Zi. Pra, nė qendėr tė fesė islame ėshtė Guri i Zi, njė meteor i rėndomtė qė i sugjestionoi arabėt paganė dikur dhe kulti i tė cilit u trashėgua nga Islami. Shqiptarėt e Maqedonisė e kanė ndarė mendjen qė tė thyejnė kokėn tek Guri i Zi.

Ardian Ramadani, mė tutje, mė drejtohet:
“Mandej mė etiketon si patriot maqedonas. Unė jam shqiptar i nderuar, dash beso e nė mos dash mos beso.”
Por, derisa Ardian Ramadani na paraqitet si ithtar i patriotizmit francez atėherė ai duhet ta dijė se nė Francė ēdo shtetas (qytetar) francez quhet francez pėr nga identiteti nacional, etnik. Franca nuk i njeh minoritetet etnike. Pėr Francėn korsikanėt italianė janė francezė, dhe ai korsikan qė e quan veten italian shpallet terrorist.

Presidenti i sotėm francez Sarkozy, mori famė kur ishte ministėr i Punėve tė Brendshme se mori pjesė personalisht nė njė ndjekje me helikopterė tė “terroristėve” korsikanė. Edhe gjermanėt e Alzasė-Lorenės pėr Francėn janė thjesht francezė. Po kėshtu edhe baskėt dhe bretonėt.

Pra, sipas modelit tė patriotizmit francez, Ardian Ramadani duhet tė jetė patriot maqedon dhe ta quajė veten maqedon etnik. Kjo ėshtė konseguenca e idesė sė tij.

Sipas tezės sė tij tė patriotizmit francez, Ardian Ramadani del maqedon etnik i fesė islame. Se sipas modelit tė kombit francez, prej tė cilit derivon patriotizmi francez, ēdo qytetar-shtetas francez ėshtė francez etnik, por mund tė dallojė nė fe. Pra, Ardian Ramadani, sipas tezės sė vet, duhet tė heqė dorė nga gjuha shqipe (kėtė nuk e ka problem se ai ėshtė certifikuar pėr gjuhėn maqedone), identiteti shqiptar, dhe tė vetėdeklarohet maqedon etnik i fesė islame.

(...)

Ardian Ramadani mė pėrgjigjet kėshtu pėr kritikėn qė i bėj unė pėr temėn e tij tė masterit:
“Tani zotrote pasi kam magjistruar nė njė doktrinė puro franceze tipike, tė pengon se jam bėrė magjistėr apo ēka? Unė nuk kam magjistruar nėpėr laboratorėt greke dhe sllave, e as tė agjenturave tė huaja, siē mėton tė mė paraqesėsh ti, po magjistratura ime ėshtė publike, ka pasur komision recensues pėr kėtė nė pėrbėrje me profesorė tė shquar dhe pėrkatės tė lėmisė, si dhe dy librat e mi janė publik dhe mund t`i marrėsh nė shqyrtim edhe ti. Mos harro, se tema pėr Risheljenė, ndoshta ėshtė e studiuar mjaft nė Francė dhe Evropė, ndėrsa tek shqiptarėt ėshtė shumė pak. Ėshtė e trajtuar nė librat e miqve tė mi, profesorė tė shquar, nga Shqipėria, z. Lisen Bashkurti (recensent i librit tim tė dytė) dhe z. Gjon Boriēi, po pėr herė tė parė shkoqitet si duhet nė temėn dhe hulumtimin tim”.
Ardian Ramadani nuk i jep pėrgjigje kritikės sime se ėshtė absurde qė studiuesit shqiptarė tė merren me tema tė tilla pėr tė cilat ekziston njė literaturė shumė e gjerė e krijuar nga studiues tė universiteteve mė tė njohura tė botės.

Njė studim pėr njė temė tė caktuar, e cila ėshtė lėvruar shumė, bėhet me synimin pėr tė sjellė njė gjė tė re. Asnjė studiues shqiptar nuk mund tė sjellė njė gjė tė re, duke shkruar pėr kėto lloj temash. Ja, le tė pėrgjigjet Ardian Ramadani, ēfarė tė reje ka sjellė ai nė studimin e vet pėr raison d’ etat dhe Richelieu? Kurrfarė gjėje tė re natyrisht. As ai, as emrat e tjerė qė pėrmend ai nuk mund tė sjellin kurrfarė gjėje tė re duke shkruar pėr kėtė temė. Ashtu si Veton Latifi nuk mund tė sjellė kurrfarė gjėje tė re nė librin “Politikologjia”. Prandaj e mira do tė ishte qė Ramadani tė kishte zgjedhur njė temė pėr marrėdhėniet shqiptaro-franceze, se atje ka ende shumė pėr tė studiuar.

Sa pėr ēėshtjen e shefes sė zyrės speciale tė Francės pėr Shqipėrinė, Nathalie Clayer-Popoviē, Ramadani mė pėrgjigjet kėshtu: “Nathali Clayerin e kam lexuar. Ai libėr i saj ėshtė personal i saji, nuk ėshtė mendim i politikės zyrtare shtetėrore franceze.”

Ju kėtu gėnjeni me vetėdije Ardian Ramadani, se derisa ju e keni lexuar librin e Clayer nuk mund tė mos keni parė nė jetėshkrimin qė ajo bėn pėr veten, se punon si drejtuese nė CNRS (Centre National dela Recherche scientifique), e cila nė website zyrtar nė internet (qe ku e ke linkun, tė cilin ti e njeh mirė: http://www.cnrs.fr/) paraqitet si njė qendėr studimore e krijuar nga Presidenti i Francės pėr tė furnizuar me tė dhėna zyrat e ndryshme tė shtetit francez.

Ardiani Ramadani, si duket ngase Nathalie Clayer i ka premtuar ta bėjė bashkėpunėtor tė CNRS, mė drejtohet mua me arrogancė intelektuale tė pavend pėr njė njeri si ai, duke mė thėnė:
“Ti ende nuk je koshient se sa i paditur qė je, ngase mendon se e ke kokėn tė mbushur.”
Unė nuk gjej pėrgjigje mė tė mirė veē tė them se tash qė kam filluar tė lexoj librat e Veton Latifit shpresoj se nuk do tė vlejė kjo thėnie pėr mua. Se kur lexon librat e Veton Latifit ėshtė njėlloj sikur ke lexuar pjesė nga libra tė tjerė, se ai nuk bėn gjė tjetėr veēse monton fragmente librash.

Ardian Ramadani, pėr tė treguar erudicion, sipas stilit tė Veton Latifit, i cili tekstet qė shkruan i mbush me citime pėr tė fshehur mungesėn e ideve, mė jep edhe kėshilla, duke mė cituar njerėz tė shquar:
“Nė fund, o Kastriot M.... e pėrmbyll reagimin tim, ndaj paloreagimit tėnd me thėnien e Pablo Nerudės ‘Dija e vogėl i bėn njerėzit kryeneēė (sikurse ti). Dija e madhe i bėn njerėzit kryeulėt. Andaj kalliri i zbrazėt e ka kokėn lart, e ai i mbushuri lakohet pėr tokė.”
Ardian Ramadani mund tė gjente shumė njerėz tė tjerė tė njohur, tė cilėt kanė thėnė diēka tė ngjashme, por ai shkoi e gjeti Pablo Nerudėn, i cili qe njė stalinist ekstremist, qė bėnte poezi pėr Stalinin derisa vdiq nė 1973, pra edhe rreth dy dekada pasi Khruschev (Hrushov) nė Kongresin XX tė Partisė Komuniste tė Bashkimit Sovjetik, nė 1956 denoncoi krimet e Stalinit nė raportin e famshėm.

Duke pėrzgjedhur Pablo Nerudėn, Ardian Ramadani konfirmon atė ēka kam thėnė unė nė shkrimin tim “Ylli i Kuq i Moskės dhe Guri i Zi i Mekės” se Ylli i Kuq i Moskės dhe Guri i Zi i Mekės pėrbėjnė simbolet e dy tė kėqijave tė ngjashme qė e kanė msyrė kombin shqiptar gjatė historisė.

Ylli i Kuq simbolizon Sllavizmin ortodoks, i cili me komunizmin nuk pėrbėn gjė tjetėr veēse sllavizmin ortodoks ashtu sikur pėrthyhej nė prizmin ideologjik, ndėrsa Guri i Zi ėshtė simboli i Arabizmit islamik.

(...)

Shkenca ime ėshtė shkenca nacionale shqiptare. Shkenca e Ardian Ramadanit ėshtė shkenca e Gurit tė Zi tė Mekės dhe ai shkruan sipas porosisė sė Muhametit, i frymėzuar se sė bashku me Veton Latifin kanė pirė ujin e “shenjtė” tė pusit Zamzan nė Mekė, kur kanė qenė atje pėr haxh intelektual.

Nė pėrfundim tė shkrimit Ramadani shkruan:
“Detyra ime e radhės, do tė jetė takimi im me ty, dhe njoftimi pėr sė afėrmi. Nė Shqipėri vij shpesh qė tė vizitojė miqtė e mi, profesorėt e mi, kolegėt e mi. Pse mos tė vij tė tė shoh surratin edhe ty?! Fundja do tė bindė se e ke gabim fund e kryje, dhe se me tezat e tua shqiptarėt nuk bashkohen po ndahen mė shumė.”
Unė i pėrgjigjem se do tė kishte bėrė tė kishte ardhur qė nė gusht, se kėshtu do tė takonte nė Tiranė dhe chere Nathalie, e cila vjen ēdo vit nė muajin gusht nė Tiranė. Ajo ėshtė shumė e pasionuar pas studimit tė Islamit shqiptar, aq sa njė herė kur gjendej nė Tiranė, vuri hixhabin nė kokė dhe hyri nė xhaminė e Dine Hoxhės, tek Rruga e Kavajės pėr tė kqyrur se ēka bėhej atje.

Por me siguri qė Ardiani ka raste tė tjera pėr ta takuar chere Nathalie. Pas atyre qė ka thėnė Ardian Ramadani pėr mua, dėshirės sė tij pėr tė mė takuar do t’ i pėrgjigjem me njė thėnie tė Francois Rableais (Rable): “Unė inkurajoj tė gjithė shpifėsit djallėzorė qė tė shkojnė tė varin vetveten para se hėna tė jetė pėrgjysmuar. Unė do t’ u jap litarin”.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ticle&id=32260
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:06.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.