Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 11.9.2010, 09:56   61
allianz
 
A ka njė skemė tė OJQ/OJF-ve dhe personave qė janė nėn rrogėn e Sorosit nė trojet shqiptare?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.9.2010, 10:54   62
antikom
 
Mund tė identifikohen nga terminologjia qė pėrdorin kundėr atyre qė ata i quajnė "kombėtaristė" dhe nga problemet e rėnda me logjikėn formale qė shfaqin pėrdoruesit e terminologjisė. Pėr emra, i ka pėrmendur disa tema, po njė skemė do tė ishte e mirė. Konstatimi mė i rėndė ėshtė se gjysma e strukturave tė shtetit do tė duhej tė pėrfshihej nė skemė, si pjellė apo infektuar nga Sorosi.

Siē thonė dhe ata vetė:

Citim:
Fondacioni "Soros" ka karakter bamirės dhe ėshtė i pėrkushtuar nė vendosjen e vlerave tė njė shoqėrie tė hapur nė Shqipėri. Misioni i tij ėshtė tė mbėshtesė nė mėnyrė aktive transformimin strukturor dhe kulturor tė domosdoshėm pėr tė ndėrtuar njė shoqėri tė hapur.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.9.2010, 23:10   63
Citim:
"Sokratėt" ferizajas debatuesit mė tė mirė

Ferizaj, 20 shtator - Lėvizja Fol sė bashku me BIRN-in dhe nė bashkėpunim me organizatat Syri i Vizionit nė Pejė, Iniciativa pėr Progres(INPO) nė Ferizaj dhe Iniciativa e tė Rinjve pėr tė Drejtat e Njeriut(YIHR) nė Prishtinė, kanė mbajtur me 18 dhe 19 shtator 2010, turneun e debatit nė formatin "Karl Popper - "Ferizaj Open 2010".

Formati i debatit ‘Karl Popper’ synon tė prekė dhe trajtojė elementet thelbėsorė tė njė ēėshtjeje kontradiktore. Ai thekson mbi tė gjitha zhvillimin e tė menduarit kritik, tolerancės dhe vlerėsimit tė pikėpamjeve tė ndryshme. Ky format ėshtė i zhvilluar nė shkolla tė mesme.

Lėvizja FOL dhe BRIN me mbėshtetjen e Fondacionit SOROS/KFOS qė nga fillimi i janarit 2010 kanė punuar me organizatat partnere INPO, SiV dhe YIHR pėr tė krijuar klubet e debatit tė qytetit si dhe pėr tė trajnuar anėtarėt e klubit nė formatin e debatit Karl Popper. Aktualisht nė Kosovė kemi 3 klube tė debatit nė 3 komunat pėrkatėse (Ferizaj, Prishtinė dhe Pejė) ku numri i debatuesve qė vijnė nga shkollat e mesme tė qytetit po rritet vazhdimisht. Ndėrkaq, nė klubin e debatit tė qytetit tė Ferizajt tashmė janė formuar edhe ekipe me debatues tė komunitetit RAE.

Njė kontribut tė madh nė organizimin e Turneut "Ferizaj Open 2010" e ka dhėnė edhe komuna e Ferizajt, gjegjėsisht drejtoria pėr Kulturė, Rini dhe Sport. Drejtori Naim Ferati, ka premtuar se ky turne do tė jetė tradicional dhe vitin tjetėr do tė organizohet me iniciativėn e Komunės.

Gjatė ditės sė shtunė, pėr gjatė tri rundeve tė debatit janė ballafaquar 14 skuadra nga tri komuna tė Kosovės: Prishtinė, Pejė dhe Ferizaj. Ndėrkaq, gjysmėfinalja dhe finalja e debatit janė mbajtur tė dielėn. Nė gjysmėfinale kanė arritur katėr ekipet tė cilat kanė grumbulluar mė shumė pikė nė bazė tė numrit fitoreve dhe pikėve qė kanė grumbulluar folėsit e ekipeve.

Gjysmėfinalistė tė kėtij debati ishin: ATOM dhe Nisma Ime nga Klubi i debatit tė Prishtinės, Sokratėt nga Klubi i debatit tė Ferizajt, dhe The Young Europeans nga Klubi i debatit tė Pejės. Ndėrkaq, nė finale arritėn "Sokratėt" dhe "Nisma Ime". "Sokratėt" ferizajas dolėn tė jenė debatuesit mė tė mirė.

Turneu ėshtė mbajtur nė Gjimnazin "Kuvendi i Arbrit", ndėrkaq finalja nė Shtėpinė e Kulturės nė Ferizaj.
Nė muajin shkurt tė kėtij viti ėshtė organizuar edhe Turneu Kombėtar i debatit nė formatin ‘Karl Popper’, "Prishtina Open 2010". Ndėrkaq, turneu i ardhshėm i debatit "Peja Open 2010" do tė mbahet nė dhjetor tė kėtij viti nė qytetin e Pejės.

Dy ekipe me debatues tė zgjedhur nga kėto tri klube tė debatit do ta pėrfaqėsojnė Kosovėn nė turneun rajonal tė debatit "Maedonia Open" qė mbahet nė Ohėr me 24 dhe 26 shtator.

http://www.kohaditore.com/index.php?cid=1,8,34836
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.10.2010, 23:28   64
Citim:
Anketa e Soros: Vetėm 40 pėrqind e shqiptarėve mbėshtesin qeverinė

Nė kuadėr tė programit tė mirėqeverisjes, Fondacioni Shoqėria e Hapur pėr Shqipėrinė ka komisionuar kryerjen e njė studimi mbi perceptimin e publikut pėr performancėn e qeverisė, demokracinė nė vend dhe ēėshtjet e ndėrlidhura tė krizės politike (hapja e kutive, greva opozitare), dhe integrimin nė BE, korrupsionin dhe transparencėn, shėndetsinė dhe arsimin.

Gjithashtu, qytetarėt janė pyetur se cilat janė ēėshtjet madhore pėr ta, nė mėnyrė qė tė mundėsohet njė krahasim me ēėshtjet madhore nė debatin publik politik. Mė poshtė janė rezultatet e studimit tė fondacionit nė fjalė, i cili investohet nga rrjeti Soros

Studimi paraqet njė popullatė tė dyzuar pėr sa i pėrket nivelit tė kėnaqėsisė me ecurinė e pėrgjithshme tė demokracisė nė vend, ku 48.6% e tyre shprehen se janė shumė ose mjaftueshėm tė kėnaqur pėrkundrejt 49.1%, tė cilėt pohojnė se janė tė aspak ose jo shumė tė kėnaqur dhe mendojnė se ka gjėra qė duhen pėrmirėsuar.

Nė vijim logjik, e njėjta situatė e dyzuar paraqitet edhe pėr ēėshtjen e „hapjes sė kutive" ku 47.5% e tė anketuarve mendojnė se ajo ishte njė kauzė e drejtė dhe 45.8% e tyre se ishte e gabuar. Ndėrkohė, pjesa dėrrmuese (66.7%) pohojnė se Shumica (Qeveri, PD+LSI) ka pėrgjegjėsinė mė tė madhe pėr zgjidhjen e krizave tė tilla politike.

Gjithashtu, shumica e tė anketuarve (52.5%) shprehen se greva as e dobėsoi dhe as e forcoi gjendjen e demokracisė nė vend dhe (61%) se as e vonoi dhe as nuk e ndihmoi procesin e integrimit tė Shqipėrisė drejt BE-sė.

40.1% ėshtė shkalla e miratimit tė punės aktuale tė kryer nga Qeveria. Nė lidhje me transparencėn nė qeverisje, qytetarėt kanė renditur organet e pushtetit vendor si mė transparentė (65.9% mendojnė se janė transparentė pėrkundrejt 29% qė mendojnė tė kundėrtėn), tė ndjekur nga Parlamenti(63.3% vs. 32.8%), dhe Kėshilli i Ministrave (59.3% vs. 33.9%). Specifikisht pėr nivelin e korrupsionit tek zyrtarėt publikė pėrgjatė vitit tė kaluar, 39.5% e tė anketuarve vlerėsojnė se niveli i tij ėshtė rritur, 35.6% se ka mbetur i njėjtė dhe 18.6% se ėshtė pakėsuar.

Studimi gjithashtu paraqet pėrfundime tė rėndėsishme pėr sa i pėrket sektorit tė shėndetėsisė, i vlerėsuar negativisht nga 65 % e tė anketuarve. Nė shėndetėsi, qytetarėt mendojnė se prioritet i duhet dhėnė teknologjisė, infrastrukturės dhe mjediseve spitalore, rritjes sė pėrgjegjshmėrisė sė mjekėve, pėrgatitjes dhe pagave tė tyre, dhe subvencionimit tė medikamenteve tė listės (dhe jo tė skaduara me origjinė indiane) tė cilat duhet tė jenė cilėsore dhe ato qė janė tė shtrenjta.

Ndėrkohė qė duket qartė se tė anketuarit nuk kanė njohuritė e duhura apo edhe tė mjaftueshme pėr skemėn e ofrimit tė shėrbimit shėndetėsor kompensuar me sigurimet shėndetėsore, apo mėnyrėn e funksionimit tė shėrbimit mjekėsor parėsor dhe dytėsor, apo ndihmėn psikologjike qė ofrohet nga personeli mjekėsor nė raste kur pacienti pėrballet me humbjen e personave tė dashur.

„Mendimet e qytetarėve qė ky studim na paraqet mbi ēėshtjet madhore tė vendit duket tė pasqyrojė polarizimin e situatės politike. Shqiptarėt nuk shohin fitues, identifikojnė pėrgjegjės kryesor pėr zgjidhjen e ngėrēit politik, dhe mbi tė gjitha shprehin ēėshtjet e tyre mė kryesore: punėsimi, ekonomia, lufta ndaj korrupsionit dhe arsimi. Kėto janė rezultate tė cilat duhet tė ēojnė aktorėt politik nė reflektim dhe tė informojnė qasjet ndaj zgjidhjes sė ngėrēit politik. Ky studim, sė bashku me shumė pėrpjekje tė tjera tė shoqėrisė civile duhet tė mirėpėrdoren nga aktorėt politik dhe qeverisės si mjete ndėrtimi politikash tė informuara, nė pėrgjigje tė shqetėsimeve tė qytetarėve", tha Drejtori Ekzekutiv i Fondacionit Shoqėria e Hapur pėr Shqipėrinė, z. Andi Dobrushi.

Nevoja e menjėhershme e kėtij studimi ėshtė diktuar nga atmosfera tėrėsisht e politizuar dhe e tensionuar e muajve tė fundit nė Shqipėri, njė nga pasojat e menjėhershme tė tė cilės, sidomos kohėt e fundit me shpėrthimin e njė fushatė tė egėr akuzash tė ndėrsjellta pėr korrupsion, ka qėnė vėshtirėsimi i vlerėsimit objektiv dhe tė paanshėm tė punės sė qeverisė.

Ky studim paraqet mendimet e tre grupesh pėrfaqėsuese tė shoqėrisė shqiptare mbi 18 vjeē, nė qytetet Tiranė, Durrės, Fier, Vlorė, Elbasan, Korēė dhe Shkodėr: (a) Anėtarė tė Administratės Publike Qendrore apo Vendore; (b) Tė vetėpunėsuar nė SME apo sipėrmarrje tjetėr biznesi tė mesėm apo tė madh; dhe (c) Anėtarė tė OJF-ve aktive apo tė shoqėrisė civile nė zonat e sipėrpėrmendura.

http://www.shekulli.com.al/2010/10/1...-qeverine.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.10.2010, 08:51   65
Citim:
Synohet multikulturalizėm nė Tetovė

Tetovė, 14 tetor - Pėrkrahja e multikulturizmit dhe dialogut nė rajonin e Tetovės pėrmes promovimit tė Komisionit pėr marrėdhėnie mes bashkėsive dhe roli i organizatave joqeveritare, ishte tema e takimit publik tw enjten nė Komunėn e Tetovės.

Organizata joqeveritare "Vlera tė pėrbashkėta" nga Shkupi, aktivitetet i ka kahėzuar ndaj njoftimit tė qytetarėve me kompetencat dhe rolin e Komisionit. "Qėllimi i takimit ėshtė qė tė promovohet puna e organizatave joqeveritare nė bashkėsitė lokale dhe tė nxiten qytetarėt tė hapėrojnė pėrpara dhe t'i artikulojnė ēėshtjet e pėrditshme pėrmes formimit tė platformės digjitale. Kjo do tė arrihet pėrmes sensibilizmit dhe pėrfshirjes komunikative tė organizatave joqeveritare lokale, institucionet, qytetarėt, si dhe mediat lokale", theksoi Hajrie Ahmed nga "Vlerat e pėrbashkėta".

Projekti do tė realizohet nė mė tepėr komuna multinacionale nė vend. Konkluzionet e deritanishme nga takimet udhėzojnė drejt formimit tė obliguar tė komisioneve, tė cilėt do tė dėrgojnė rekomandime deri te kėshilli komunal, me qėllim tė zgjidhjes sė problemit tė bashkėsisė etnike.

Modeli pėr komunikim efikas ndėrmjet komisioneve pėr marrėdhėnie me bashkėsitė dhe qytetarėt ėshtė pilot projekt. Nė takimin, anėtarėt e komisionit, kėshilltarėt dhe pėrfaqėsuesit e organizatave joqeveritare nga rajoni nuk treguan interes pėr pjesėmarrje aktive nė tė njėjtėn. (U.H)

http://www.koha.com.mk/a14.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.10.2010, 23:28   66
Citim:
Skema e qarkullimit tė parave nga tė ftuarit te ēifti Rama

Emri:  edi-rama-linda-basha-soros.jpg
Shikimet: 690
Madhėsia:  8,7 KBNusja darovit “krushqit”, tė ftuarit nė dasmė sjellin dhuratat. Bashkėshortja e Ramės si drejtuese e bordit tė Soros u dha fonde qindra mijėra dollarėshe deputetėve tė PS

Salltanetet nė dasmėn mė tė madhe nė Shqipėri, me 800 tė ftuar dhe mijėra euro tė shpenzuara pėr dhurata, tregojnė se njė grup njerėzish nė Shqipėri nuk vuajnė aq shumė nga kriza ekonomike qė propagandon opozita. Fakti qė kjo dasmė e madhe u organizuar pikėrisht nga kreu i opozitės, tregon se propaganda pėr krizė nuk i ka rrėnjė tė forta, ose tė paktėn mund tė themi qė as dasmorėt as dhėndėri me nusen nuk vuajnė nga kriza ekonomike qė, sipas njė pjese prej dasmorėve dhe vetė dhėndrit ka pushtuar vendin.

Nė fakt kėta tė fundit (dasmorė e ēift), pas njė kėqyrje jo fort tė imėt tė raportit tė ndarjes sė fondeve tė SOROS nė Shqipėri pėr vitin 2008, kur atėherė Lindita Xhillari sot Rama, ishte drejtuese e Bordit Ekzekutiv, rezultojnė tė jenė brenda njė skeme tė mbyllur qarkullimi parash, nė dukje konspirative.

Nuk bėhet fjalė pėr tė akuzuar askėnd pėr vjedhje apo shpėrdorim, madje mund tė qėllojė qė pjesa mė e madhe e parave tė akorduara tė kenė shkuar pikėrisht atje ku duhet, por nga ana tjetėr nuk mund tė anashkalohet historia se si qarkullojnė kėto para. Kėshtu ndėr OJQ qė kanė marrė njė pjesė (fondet mė tė mėdha nė tė vėrtetė) nė fondin me mbi 3 milion dollarė qė SOROS dha pėr Shqipėrinė mė 2008, figurojnė ato tė drejtuara nga personazhe tani deputetė tė opozitės.

Fondet janė marrė nga Komiteti Shqiptarė i Helsinkit, 42 mijė dollarė, atėherė i drejtuar nga Vaslika Hysi deputete e PS, Qendra Evropiane nė Shqipėri, e drejtuar nga Ditmir Bushati deputet i PS, 32 mijė dollar, organizata Mjaft prej nga PS ka marrė Olta Xhaēkėn, Elisa Spiropalin dhe Erjon Veliajn, ka marrė 72 mijė dollar ndėrsa organizata e drejtuar atėherė nga deputetja e PS Englantina Gjermeni, ka marrė 35 mijė dollar. Tė gjitha kėto dalin vetėm nga njė vėzhgim jo fort i thellė i fondeve qė janė miratuar nga bordi i drejtuar nga bashkėshortja e tanishme e Ramės, pėr disa nga njerėzit qė tani shėrbejnė si baza tė PS-sė sė re tė krijuar prej kryetarit tė Bashkisė sė Tiranės.

Sigurisht askush nuk mund t’i kėrkojė llogari Fondacionit Soros, pėr mėnyrėn se si ai i ndan paratė, minimumi nė kėto raste ėshtė tė kėrkohet nėse janė paguar detyrimet nė shtet nga pėrfituesit e fondeve, diēka qė nuk ėshtė fort e qartė. Nga ana tjetėr siē edhe thamė mė lart ajo qė zbulohet si interesante nė rastin nė fjalė, ėshtė mėnyra se si paratė kanė qarkulluar. Nė njė skemė mjaft tė thjeshtė tė del se paratė nga bashkėshortja e Ramės nė vitin 2008 , raporti pėr vitin 2009 nuk ėshtė publikuar ende, iu akorduan pikėrisht atyre njerėzve qė blenė dhuratat qė mori ēifti Rama ditėn e dasmės mė tė madhe tė organizuar nė Shqipėri.

Nga ana tjetėr edhe nga njė vėzhgim sipėrfaqėsorė kjo histori ėshtė mjaft interesante sidomos kur zbulon se nė listėn e emrave tė bordit tė Soros, veē gruas aktuale tė kreut tė PS gjendet edhe njė tjetėr emėr i lidhur me Edi Ramėn nė njė histori intime disa vjeēare.

Deputetė tė mazhorancės prej kohėsh qoftė edhe nė debate publike kanė hedhur idenė se njė skemė pak a shumė e ngjashme ka funksionuar edhe mes vetė kreut tė Bashkisė dhe PS dhe njė pjese jo tė vogėl tė deputetėve tė kėsaj partie. Kėshtu sipas mazhorancės mjaft prej deputetėve tė PS si Dashamir Peza, Sadri Abazi, Fidel Ylli e tė tjerė, kanė pėrfituar leje ndėrtimi nga Bashkia e Tiranės, pėr tu zgjedhur mė pas deputetė dhe sigurisht pėr tė qenė tė ftuar nė dasmėn e Ramės, ku edhe kėta kanė bėrė dhuratėn e tyre.

Kėshtu duket se veē dashurisė qė askush nuk mund ta gjykojė mes ēiftit, kėta tė fundit janė tė lidhur edhe pėrmes njerėzve qė kanė financuar drejtpėrdrejt apo tėrthorazi, tė cilėt tani janė nė pjesėn mė tė mirė anėtarė e deputetė tė Partisė Socialiste dhe njėkohėsisht tė ftuar nė dasmėn e ēiftit Rama.

http://www.standard.al/index.php/aktualitet/13380.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.10.2010, 11:37   67
Citim:
Transgjinorėt: Dhunohemi ēdo ditė nga homofobėt, jemi nėn rrezikun e vdekjes

“Dhunohemi ēdo ditė nga persona homofobikė, por nė disa raste edhe nga policia”. Kėshtu u ėshtė drejtuar pėrfaqėsuesve tė institucioneve shtetėrore, dhe shoqėrisė civile, Nikoleta, e njohur si njė nga pėrfaqėsuesit e komunitetit transgjinor nė Shqipėri.

Nė njė tryezė dialogu tė zhvilluar nga Ambasada Pink, qė mbron tė drejtat e komunitetit homoseksual dhe transeksual nė Shqipėri, njėra nga pėrfaqėsueset e njohura nė rrugėt e kryeqytetit, Nikoleta renditi sakaq tė gjitha shqetėsimet e kėtij komuniteti tė persekutuar nga shqiptarėt, persekutim qė rėndon jetėn e tė gjithė atyre njerėzve qė detyrohen tė prostituojnė sot nė rrugėt e Tiranės apo edhe nė disa qytete tė tjera tė mėdha tė Shqipėrisė nė pamundėsi tė njė pune tjetėr.

Nė kėtė tryezė tė organizuar nga ambasada PINK / LGBT PRO dhe Aksion Plus nė mjediset e Pink, merrnin pjesė komisionerja pėr Mbrojten nga Diskriminimi, pėrfaqėsues tė Ministrisė sė Shėndetėsisė, Punės, tė Policisė sė Shtetit, Drejtorisė sė Policisė sė Tiranės dhe tė organizatave tė shoqėrisė civile si CRCA, Komiteti Shqiptar i Helsinkit, Aleanca Kundėr Diskriminimit, Shoqata e Personave tė Prekur nga HIV/AIDS.

Pėrfaqėsues tė kėtij komuniteti transgjinor duke rrėfyer pėrvojat e tyre ngritėn shqetėsimin se ata nuk pėrfitojnė dot nga skemat e strehimit pėr tė pastrehėt, as ndihmė sociale apo ekonomike, si dhe nuk punėsohen nga askush.

Njė fakt tjetėr i evidentuar ishte se transgjinorėt kanė problem edhe tė marrin njė shtėpi me qera pasi ata nuk konsiderohen si qeniet e tjera dhe nuk besohen nga pronarėt.

Komisionerja pėr Mbrojtjen nga Diskriminimi, Irma Baraku i ftoi transgjinorėt qė tė paraqesin ankesat e tyre pranė institucionit tė pavarur nga politika, institucion, qė ajo po ngre dhe drejton aktualisht.

Zonja Baraku i kėshilloi transgjinorėt se “Ligji i ri pėr Mbrojtjen nga Diskriminimi ju ofron tė gjitha mėnyrat si tė adresoni ēdo lloj diskriminimi, pėrēmimi apo padrejtėsie qė ju bėhet, nga individė, nga struktura shtetėrore apo private, ndaj Institucioni qė unė drejtoj ėshtė i hapur pėr tė gjitha ankesat tuaja”.

Nė kėtė tryezė transgjinorėt informuan pėrfaqėsuesit e shtetit, me shembuj konkretė se kur u duhet tė mjekohen, mjekėt kanė refuzuar t’i mjekojnė dhe se atyre u mohohen edhe shėrbime tė tjera nga shteti.

Duke marrė shkas nga prania e pėrfaqėsuesve tė Policisė sė Shtetit, transgjinorėt raportuan raste tė pėrsėritura dhune qė uniformat blu kanė ushtruar ndaj personave tė kėsaj kategorie nė shoqėrinė shqiptare. Pėrfaqėsuesit e policisė sė kryeqytetit pranuan se nė rradhėt e tyre ka policė tė pandėrgjegjėsuar mbi tė drejtat dhe liritė e njeriut, por siguruan se Policia e Shtetit ka krijuar tė gjitha mundėsitė qė ēdo qytetar i trajtuar keq tė mund tė ankohet qoftė nė Shėrbimin e Kontrollit tė Brendshėm, qoftė nė drejtorinė e marrėdhėnieve me Publikun pranė Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Policisė sė Shtetit.

Zyrtarėt e Policisė sė Shtetit pohuan se rastet kur Policia ka ndėrhyrė pėr tė ndaluar transgjinorėt kanė qenė rastet e prostituimit, vepėr kjo qė ende dėnohet nga Kodi Penal nė Shqipėri.

Ambasada Pink, bėn me dije se kjo tryezė ishte e para qė ky komunitet i nėpėrkėmbur dhe i vuajtur i shoqėrisė zhvilloi me pėrfaqėsues tė shtetit.

Megjithatė nė pėrfundim tė diskutimit u ra dakort se gjendja nė tė cilėn jetojnė individėt transgjinorė dhe homoseksualė nė Shqipėri ėshtė e papranueshme, ndėrsa mbrojtja e tyre ėshtė edhe njė kėrkesė pėr integrimin nė Bashkimin Evropian, sikundėr edhe mbrojtja e tė drejtave dhe lirive tė tė gjithė shtresave tė shoqėrisė.

Sipas Ambasadės Pink, tryeza ishte pėrpjekja e parė pėr tė ndėrtuar ura bashkėpunimi, komunikimi e mirėkuptimi mes shtetit dhe kėtij komuniteti, qė ende jeton nė mes tė tė katėr rrugėve, pa njė strehė mbi krye, pa njė punė, pa njerėz e pa tė afėrm dhe ēdo ditė nėn rrezikun e vdekjes, qoftė nga uria, qoftė nga dhuna fizike.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=84525
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.1.2011, 23:12   68
allianz
 
Citim:
Opozita, rrėzimi i qeverisė dhe plani 5 pikash i Sorosit
Rafael Floqi

Kohė mė parė kur parashtrova, se cila do tė ishte strategjia e ardhshme e opozitės shqiptare pas djegjes sė kartės sė fletėve tė votimit, me rastisi qė tė dėgjoja ne Fox News komentin e komentatorit tė mirėnjohur Glen Beck, mbi strategjinė e Sorosit, pėr tė rrėzuar pushtetin nė njė vend kryesisht tė lindjes, me demokraci tė pa stabilizuar.

Ndėrsa ai sqaronte tė pesė pikat e planit tė supermiliraderit tė njohur pėr afiliacionet e tij tė majta George Soros, para syve mė fanitej situata politike nė Shqipėri dhe strategjia e opozitės qė ngjasonte si dy pika uji me atė plan. Dhe kuptova qė e gjithė strategjia e Edi Ramės nuk ėshtė veēse njė eksperiment i Sorosit me Shqipėrinė. Njė eksperiment i ngjashėm dhe I pėrafrueshėm me 1997-tėn.

Glenn Beck nė sqarimin e tij shtjellonte rolin dhe figurėn prej buratinait tė George Sorosit dhe sesi ai i shtrin fijet e tij nė shoqėritė e ndryshme, kryesisht tė Evropės Lindore, duke arritur vendosjen nė pushtet aty nė emėr tė njė “shoqėrie tė hapur” tė majtėn radikale, sipas konceptit filozofit, Karl Popper dishepull i tė cilit ai ėshtė. Por le tė kalojmė tek situata aktuale nė Shqipėri.

(...)

1. Hapi i parė i veprimtarisė subversive. Pėrdor njė ose disa organizata si qeveri hije, tė kamufluara me ndihma kulturore, humanitare, apo (tė tjerat nuk i dihet).

Nė Shqipėri avancimi i kėtij projekti ėshtė mėse evident. “Soros ka financuar njė elitė kriptoēifute nė Shqipėri, shkruan gazetari Kastriot Myftaraj me synimin qė ajo tė marrė nėn kontroll politikėn shqiptare, dhe me kėtė edhe pushtetin. Kjo kuptohet nga fakt se, sipas tė dhėnės qė japin Pettifer dhe Vickers, qendra e Mossad ėshtė krijuar nė 2004-2005, pra ose nė prag, ose pikėrisht nė kohėn kur njeriu i Soros nė Shqipėri, Edi Rama, u bė kryetar i Partisė Socialiste”, pikėrisht selia e Fondacionit "Soros" ėshtė baza logjistike e qendrės.”

Kjo teori ėshtė si shumė konspirative,pėr tu besuar, por le ta shohim mė realisht ndikimin ekonomik. Mė 1999 Soros krijoi Fondacionin “ Besa “ si njėsi juridike qė vepron si organizatė qė jep kredi deri me interes 24%, Madje edhe nė 2007 ky subjekt nuk ishte i regjistruar si institut financiar por jo bankė dhe gati vepronte si piramidė.

A nuk ishte Qendra e Sorosit «Fondacioni pėr njė shoqėri tė hapur, i tillė ? Vallė, si shpjegohet qė nga qendra e Sorosit u krijua « Mjafti » dhe prej tij G 99 dhe tani tė gjithė ‘mjaftistat’ aderojnė nė PS. Cili ishte kontributi i Erjon Veliajt apo drejtueses sė FRESH Erisa Zyko, pėr ēėshtjen e popullit tė majtė opozitar, pse u importuan zonjusha pa kontribut nga Amerika dhe u zgjodhėn deputete qė se kanė hapur njė herė gojėn nė PS.

Si shpjegohet se tė gjithė ata qė pijnė apo kanė pirė ujė nė qerthullin e Shoqėrisė sė Hapur, kanė pasur nė njėrėn apo tjetrėn mėnyrė lidhje me ish-nomeklatuarėn komuniste , madje quhen edhe radikalė tė majtė, shumė prejt tyre janė individė jo tė paditur e tė pakulturė qė kanė kooptuar qarqet kulturore shqiptare dhe organizatat e tė drejtave tė njeriut deri tek romėt edhe pse janė tė “gaxhinj”.

Dhe sipėr ēudi selia e Sorosit ndodhet nė bllok. Pse prej Sorosit Rama i katapultoi nė PS ? Kjo, jo se nė Shqipėri Rama ėshtė “njė kriptoēifut” siē thotė gazetari Kastriot Muftaraj qė shembujt i ka realė, por jo konkluzionet sipas teorive tė konspiracionit, por sepse kauza e Ramės, pėrputhet me kauzėn e Sorosit dhe tė majtės radikale. Por le tė shohim mė tej.


2 . Kontrollo eterin. Gjej stacionet ekzistues tė sukseshėm tė radios dhe TV dhe merr kontrollin e tyre ose krijo mediat e tua? Destabilizo shtetin, dobėso qeverinė dhe krijo njė frymė anti- qeveritare.

Implikimi i Top Chanel dhe i emisionit “Fiks fare” sidomos, nė skandalin e fundit ėshtė evident. Ndaj dhe jo pa sarkazėn Berisha i quan “ēakalli” duke ia lėnė regjinė “ujkut”, drejtuesit tė opozitės Edi Ramės.

Por lė kujtojmė panoramėn e realitetit vetėm zi tė shtypit afėr PS, gazetat si: “Gazeta Shqiptare” apo “Shekulli” pėr qėndrimin e tyre ekstrem tė nxirė pėr qeverinė dhe shkėlqim pėr kryetarin e bashkisė. Kėsaj vere vizitova, pas pesė vjetėsh Tiranėn, mė kishte mbetur nė sy njė lajm pėr riparimin e rrugės tek 21 dhjetori, dhe mė qėlloi tė kaloj aty. Pėr tė qeshur’ puna qė ende s’kishte mbaruar pas tre javėsh e qė mund tė kryej pėr njė orė nga njė rul…


3. Provoko njė krizė ekonomike ose pėrfito nga njė e tillė, pėrdore kėtė pėr tė patur presion nga lart ashtu edhe nga poshtė.

Pėr kuptuar kėtė mjafton tė shihet sesi opozita manaxhoi, situatėn e Shkodrės kundėr qeverisė. Ku i kėrkohej ndihmė cinike edhe fatkeqsive natyrore pėr ta rėzuar atė me votėbesim, ku Berisha gati sa s’u bė fajtor edhe pėrmbytjet nė Mal tė Zi apo Bosnjė.

Pėr opozitėn nuk kanė rėndėsi rritja ekonomike e vendit, dhe sesi vendi i bėri ballė krizės, por ka rėndėsi sesi njė rrogė shtesė kėtė vit qė qeveria se ka tė detyrim pėr Vit tė Ri iu nuk ua dha dot pensionistėve, pasi duheshin tė ardhura nė buxhet pėr tė pėrballuar gjendjen e jashtėzakonshme tė Shkodrės.


4. Provoko njė krizė elektorale, prit pėr njė krizė elektorale, dhe gjatė zgjedhjeve bėrtit ” vjedhje mashtrim elektoral”.

Pėr kėtė nuk ja vlen tė zgjatem, pėrmend fjalėn “tė hapen kutitė” dhe gjithė historia ėshtė mė e qartė pastaj.


5. Dhe pika e fundit, organizo masat, organizo demostrime masive,e pėrdor grevat e urisė, pėrdor mediat qė ke nė dorė, pėr tė nxitur marrjen e pushtetit me ēdo kusht.

Plani i Sorosit ka vepruar me shume se pesė herė nė vende tė ndryshme dhe ka fituar. Le tė shqyrtojmė apelin e fundit tė Ramės pėr rrėzimin e qeverisė pėr tė kuptuar trimėrimin dhe frikėn e Ramės. Kreu socialist, Edi Rama ka mbajtur nė Durrės njė bashkėbisedim me studentė tė Akademisė Politike tė Partisė Socialiste, ku ka komentuar zhvillimet mė tė fundit politike nė vend. Rama u shpreh se “Ikja e njė ministri nuk ndryshon asgjė, sepse ka mbetur sistemi i korruptuar qeverisės, pėrsa kohė ėshtė nė krye tė punėve tė vendit qeveria e Sali Berishės.

“Kjo qeveri nuk meriton tė qeverisė mė. Ftoj tė gjithė ata qė nuk janė pjesė e kėtij oborri kusarėsh e matrapazėsh, tė gjithė ata qė ndjehen tė fyer ndaj faktit sesi sillet ky pushtet ndaj popullit tė tij, tė gjithė ata qė ndjejnė revoltė ndaj mėnyrės sesi pėrdoren zyrat e shtetit shqiptar, pėr tė qėnė nė 21 Janar nė demonstratėn qė do tė zhvillohet pa flamuj e simbole politike partiake”.

Pra, pa simbole partiake. Pse ? Ēfarė pėrgatit Rama me 21 Janar? Pse Rama s’ka guxim tė bėjė apel pėr revolucion ,“ por pa flamuj e simbole politike partiake”. Pse i druhet faktit qė janė bijtė e bllokut qė bėjnė apel tė marrin pushtetin me dhunė. Ata qė janė edhe dishepujt tė Sorosit? Dhe gjithnjė pėr kushtrim nxjerr para njė njeri mė frikacak, edhe pse ka emėr luftarak “ Spartak”. A nuk ishte Spartak Ngjela ministėr drejtėsie, kur i la tė burgosurit rrugėve mė 1997 duke thėnė se s'ka mė shtet,shteti mbaroi.

“Ky nuk ėshtė pėr ne njė rast pėr tė marrė pushtetin, theksoi Rama, ky pėr ne ėshtė rasti kur tė gjithė shqiptarėt dhe ata qė nuk janė pjesė e kampit tonė opozitar tė reagojnė dhe tė protestojnė pėr tė ndryshuar rrjedhėn e kėtyre ngjarjeve dhe pėr tė rivendosur sistemin duke garantuar qė qeveria dhe qeverisja tė rifuten nė kontroll. Rifutja e tyre nė kontroll vjen nga vota”.

Cilin sistem Edi? O zot, them sa mirė e mesoi ky Rama retorikėn?” Ky nuk ėshtė pėr ne njė rast pėr tė marrė pushtetin”, po ēfarė ėshtė z . Rama, apo zbatimi i pikės sė pestė tė planit tė Sorosit, tė cilit i dhurove ēelėsat e Tiranės duke e shpallur “qytetar nderi”mė 18.11.2005, pa i bėrė ndonjė nder Tiranės me gjithe miliardat qė ka.

Ēfarė ėshtė z. Rama, mos vallė nuk e dėgjove kėshillėn e urtė tė zėvendes sekretarit amerikan Kantrimen pėr zgjidhje politike me palėve. Cila ėshtė zgjidhja z. Rama mos vallė Tunizia?

http://www.gazetadielli.com/latest-i...kash-i-sorosit
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.1.2011, 16:54   69
allianz
 
Citim:
Opozita, rrėzimi i qeverisė dhe plani 5 pikash i Sorosit
Artikulli e ka fjalėn pėr kėto video tė nėntorit 2010. Pėrshkrimi nė fund tė videos 3 dhe nė fillim tė 4 duket se po ndodh dhe nė Shqipėri.

Citim:
3.


4.
Rama madje ėshtė i martuar me Linda Bashėn, kryetaren e Fondacionit "Shoqėria e hapur" (aka Fondacioni Soros).


Ky ėshtė emisioni i plotė 10-11 nėntor:

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.1.2011, 17:05   70
Citim:
Tiranė: 17 policė tė plagosur dhe rreth 100 tė lėnduar

Policia e Shtetit ka deklaruar se uniformat blu kanė ruajtur gjakftohtėsinė dhe vetėpėrmbajtjen dhe ka vepruar me profesionalizėm nė zbatim tė ligjit duke ju shmangur ēdo provokimi tė bėrė gjatė demonstratės sė organizuar tė premten nga opozita.

Sipas Policisė sė Shtetit, grupe demonstruesish tentuan tė hyjnė me dhunė nė ambientet e Kėshillit tė Ministrave, duke pėrdorur bomba molotov, mjete tė tjera zjarrvėnėse dhe shpėrthyese, gurė etj.

Gjatė demonstratės qė degjeneroi nė akte dhune, bėri tė ditur Policia e Shtetit, u plagosėn 17 punonjės policie, qė u transportuan nė Spitalin Ushtarak dhe nė Spitalin “Nėnė Tereza” pėr ndihmėn mjekėsore, si dhe rreth 100 punonjės tė tjerė policie janė lėnduar.

Gjatė protestės u dogjėn plotėsisht mbi 15 mjete dhe u dėmtuan dhjetėra tė tjera.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=99903

Citim:
Policia: Arrestuam nė flagrancė 113 protestues

113 persona janė arrestuar pas implikimit tė tyre nė dhunėn e njė dite mė parė tė ushtruar ndaj forcave tė rendit gjatė sulmit tė mbėshtetėsve tė Partisė Socialiste pėr tė hyrė nė Kryeministri. Zėdhėnėsja e Policisė sė Tiranės Alma Katragjini deklaroi se kanė nisur hetimet pėr zbardhjen e vrasjeve tė tre personave gjatė protestės.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=14725

Citim:
Rritet bilanci, tre tė vdekur

Tre tė vdekur ėshtė bilanci i tė vdekurve deri nė orėn 17.30. Korespodentja pėr “Ora News” thekson se viktimat janė : Ziver Veizaj nga Gjirokastra, Hekuran Deda nga Dibra dhe nje person i paindetifikuar. Edhe nga komunikimi qė ėshtė zhvilluar me shefiin e urgjencės Sami Koēeku nė Spitallin Ushtarak, dhe tre qytetarė janė nė gjendje tė rėndė, pasi ata janė goditur me armė zjarri nė kokė. Pritet nga momenti nė moment pėr tė mėsuar dhe gjendjen shėndetėsorė tė tyre, nėse do tė ketė njė pėrmirėsim, dhe pse jeta e tyre ėshtė nė rrezik.

http://www.ora-news.com/v2/index.php...&id=7706&nid=1
Bashkėngjitje
  
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.1.2011, 14:33   71
Citim:
Protesta ka shėnuar 3 tė vdekur, njė nė koma dhe 81 tė plagosur

Tre viktima dhe 81 tė plagosur ėshtė bilanci i demonstratės sė opozitės, e cila degjeneroi nė pėrleshje mes civilėve dhe forcave tė policisė. Kėtė e ka konfirmuar shefi i Urgjencės sė Spitalit Ushtarak, Sami Koceku. Ai ka theksuar se dy persona kanė mbėrritur tė pajetė nė spital. Njė nga viktimat ėshtė identifikuar si shtetasi Viver Veizi, 43 vjeē, nga Gjirokastra; viktima e dytė ėshtė Hekuran Deda nga Dibra dhe njė tjetėr person ende i paidentifikuar. Mjeku Koceku pohoi se viktimat janė qėlluar nga afėr me armė tė kalibrit tė vogėl. Plagėt janė marrė nga para trupit, kryesisht nė gjoks. Njė nga viktimat ėshtė qėlluar me plumb nė kokė. Koceku ka theksuar se ka dhe persona tė plagosur, dy prej tė cilėve mė rėndė, nė gjendje kome, pasi janė goditur me gurė nė kokė. Ajo qė dje u nis si njė “protestė paqėsore” ka pėrfunduar nė njė “luftė” mes protestuesve dhe forcave tė rendit qė ishin nė krye tė detyrės.

Gjatė gjithė protestės kanė qenė tė pranishme ambulancat dhe mjekėt e ndėrhyrjes sė shpejtė, tė cilėt qė nė konfrontimet e para mes forcave tė rendit dhe protestuesve kanė mjekuar dhe shoqėruar persona tė plagosur lehtė nga hedhjet e gurėve, shkopinjtė e gomės dhe nga gazi lotsjellės. Ky i fundit ka shkaktuar asfiksi dhe gjendje tė fikėti te njė numėr shumė i madh protestuesish, tė cilėt nuk kanė qenė nė gjendje ta vazhdonin mė protestėn dhe janė shoqėruar nė qendrat spitalore.

Nė shėrbim 24-orėsh, nė gatishmėri, kanė qenė dje 3500 efektivė policie tė komisariateve, por edhe tė Policisė sė Shtetit, tė cilėt, krahas menaxhimit tė demonstratės, duhet tė bėnin dhe mbikėqyrjen e ndėrtesave tė rėndėsisė sė lartė. Krahas tyre, nė rrugėt e kryeqytetit kanė qenė nė mbėshtetje dhe efektivė tė sektorėve tė hetimit tė krimeve tė rėnda, akteve terroriste dhe i tėrė shėrbimi rrugor, i cili ka qenė i pėrqendruar nė piketat e nxehta tė lėvizjes sė demonstruesve. Pėr shkak tė demonstratės janė bllokuar pėrkohėsisht dhe njė sėrė rrugėsh. Mė konkretisht, dje kanė qenė tė bllokuara bulevardi “Dėshmorėt e Kombit”, Rruga e Durrėsit, ajo e Kavajės dhe e Elbasanit. Krahas masave tė marra, Policia e kryeqytetit ka bėrė me dije se tubimi ka qenė i monitoruar dhe nėpėrmjet kamerave tė vėzhgimit.


QSUT: Nė kirurgji 10 tė plagosur

Pranė Urgjencės sė Kirurgjisė nė QSUT kanė marrė mjekim rreth 8 policė dhe disa qytetarė, tė cilėt kanė qenė pjesė e demonstratės. Shefi i Urgjencės sė Kirurgjisė, Ylli Ziēishti, deklaron se disa nga personat kanė marrė plagė mė tė rėnda, por fatmirėsisht gjendja e tyre shėndetėsore ėshtė jashtė rrezikut pėr jetėn. “Kanė ardhur tė plagosur me mjete tė forta 27 policė dhe njė drejtues i tyre. Janė nė gjendje tė mirė. Do tė mjekohen dhe do tė shkojnė nė shtėpi, pėrveē njė polici qė ka dėmtuar klavikulėn e majtė dhe mund tė ketė fraktura nė kokė. Njė demonstrues ėshtė qėlluar me plumb sepse ka njė vrimė hyrje-dalje, ka frakturė tė parakrahut dhe ėshtė dėrguar nė kirurgji. Kemi rezerva gjaku, megjithatė i kemi thėnė farmacisė tė rrijė nė gatishmėri”, - ka theksuar Ziēishti.


SPITALI USHTARAK: Shkak i vdekjeve kanė qenė armėt e zjarrit

Shefi i Urgjencės sė Spitalit Ushtarak ka deklaruar se fillimisht kanė mbėrritur nė Spitalin Ushtarak dy persona pa jetė, tė identifikuar si Viver Veizi, 43 vjeē, nga Gjirokastra, dhe viktima e dytė, Hekuran Deda, nga Dibra. Personi i tretė qė humbi jetėn nė spital ėshtė ende i paidentifikuar. Sipas burimeve spitalore, ai ėshtė qėlluar me snajper. Ndėrkohė qė numri i tė plagosurve ėshtė disa dhjetėra persona. Nė gjendje mė tė rėndė ndodhen 22 persona me trauma tė ndryshme nė trup. Ndėrkohė qė burimet zyrtare tė Ministrisė sė Brendshme konfirmuan se nga pėrdorimi i gurėve dhe sendeve tė forta janė plagosur 10 efektiva tė policisė, ndėrsa mė shumė se 100 tė tjerė janė tė plagosur.

Pesė prokurorė tė Tiranės kanė nisur hetimet e tyre dhe fillimisht kanė marrė nė pyetje tė gjithė tė shoqėruarit nė Spitalin Ushtarak tė Tiranės. Prokurorėt nuk kanė bėrė tė ditur ende asgjė zyrtarisht, ndėrkohė qė nga ekzaminimi i parė mjekėsor del se dy prej tė vdekurve janė qėlluar me armė tė kalibrit tė vogėl, pistoletė, ndėrsa njė prej tyre ka marrė plagė me armė zjarri nė kokė. Gjithēka do tė zbardhet pasi tė kryhet edhe autopsia e viktimave.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=31437
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.1.2011, 15:39   72
Citim:
Rama: Do vazhdojmė nė rrugėn tonė

Kreu i Partisė Socialiste, Edi Rama, gjatė homazheve pėr Faik Myrton (njė nga personat qė humbi jetėn nė demonstratėn e 21 janarit), u shpreh se tė premten ai dhe tė gjithė shqiptarėt janė tė ftuar sėrish nė bulevardin “Dėshmorėt e Kombit”.

“Fjalėt pėr tre viktimat e krimit qeveritar do t’i shpreh tė premten nė bulevardin “Dėshmorėt e Kombit” bashkė me gjithė qytetarėt shqiptarė tė cilėt duan tė nderojnė kujtimin e kėtyre tre qytetarėve tė zakonshėm jeta e tė cilėve u pre nė njė protestė pėr njė Shqipėri mė tė mirė”, deklaroi Rama nė Fier.

Do vazhdojmė nė rrugėn pa kthim drejt njė Shqipėrie ku ligji tė jetė i njėjtė pėr tė gjithė”, shtoi Rama.

Nė fund tė fjalės sė tij, Edi Rama kėrkoi tė mbahej njė minutė heshtje nė nderim tė tre qytetarėve qė humbėn jetėn nė 21 janar: Hekuran Dedės, Ziver Veizit dhe Faik Myrtajt.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=100056

Citim:
Ngjela: Tre tė vdekur janė pak, edhe 13 mijė nuk mjaftojnė

Kryetari i Partisė Ligj dhe Drejtėsi ka bėrė apel dje pėr ngritjen e popullit nė kėmbė. "Nesėr tė gjithė nė kėmbė, kjo ėshtė njė luftė e rėndė. Tre tė vdekur janė pak, edhe 13 mijė nuk mjaftojnė pėr ta fituar betejėn", ka qenė deklarata e ashpėr e Ngjelės.

Sipas tij, vrasja e tre personave nė demonstratė ėshtė njė prej ngjarjeve mė tė rėnda nė historinė e vendit dhe se qytetarėt duhet tė ngrihen nė kėmbė pėr tė nderuar kujtimin e deshmorėve. Deklarata e kreut tė PDL u bė mbrėmjen e djeshme, gjatė vizitės qė u beri tė plagosurve nė Spitalin Ushtarak.

"Dhjetėra tė plagosur dhe tre tė vrarė. Ėshtė masakra mė e madhe nė historinė e Shqiperisė. U them shqiptarėve tė gjithė nė kėmbė pėr tė respektuar dėshmorėt. Nga tė katėr anėt kanė qėlluar me snajpera. Nė funeral tė gjithė tė respektojmė viktimat dhe tė ngrihemi nė kėmbė", tha dje Ngjela.

http://www.kohajone.com/zarticle.php?id=57877
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.1.2011, 22:08   73
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Me ē'duket deri tani, kjo qeveri ėshtė e paaftė pėr reagimin e duhur ndaj elementėve antishtet, qė tė mos themi qė po i lė vetė tė rrjedhin gjėrat nė atė formė, duke u pėrlyer kėshtu sė bashku me palėn tjetėr.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.1.2011, 11:54   74
Citim:
Parlamenti ngre komision hetimor pėr ngjarjet e dhunshme tė 21 janarit

Parlamenti shqiptar zhvilloi nė mbrėmje njė seancė tė jashtėzakonshme ku u miratua ngritja e njė komisioni hetimor pėr ngjarjet e dhunshme tė ditės sė premte. Nė seancė morėn pjesė vetėm deputetė tė shumicės, Partisė Demokratike dhe Lėvizjes Socialiste pėr Integrim.

Komisioni hetimor sipas vendimit tė miratuar, do tė ketė 11 antarė, dhe do tė shqyrtojė rrethanat qė sollėn ngjarjet e dhunshme para selisė sė kryeministrisė, ku humbėn jetėn 3 qytetarė dhe u plagosėn dhjetėra tė tjerė, protestues dhe policė.

Kryeministri Sali Berisha, tha nė kėtė seancė se drejtuesit kryesorė tė Partisė Socialiste tė opozitės organizuan dhe zbatuan njė skenar pėr grusht shteti pėr tė marrė nė kontroll selinė e qeverisė me grupe kriminelėsh tė paguar.

Zoti Berisha tha se komisioni parlamentar duhet tė hetojė edhe veprimtarinė e institucioneve tė tjera shtetėrore para dhe gjatė protestės sė dhunshme. Ai e quajti tė papranueshme vendimin e prokurorisė sė pėrgjithshme pėr tė arrestuar gjithė drejtuesit e Gardės Kombėtare, tė cilėt pėrkundrazi, sakrifikuan sė bashku me forcat e rendit publik pėr tė mbrojtur institucionet demokratike. Zoti Berisha tha se kryeprokurorja Ina Rama urdhėroi arrestimin e udhėheqėsve tė Gardės pa asnjė hetim paraprak dhe pa asnjė fakt, duke shprehur dyshimet se ky ishte mesazhi mė i keq qė mund t’u jepet njerezve tė botės sė krimit. Sipas tij, drejtuesit e Gardės kanė shprehur gadishmėrinė pėr cdo hetim dhe cdo bashkėpunim qė kėrkohet nga prokuroria, ndėrkohė qė janė nė krye tė detyrės shtetėrore.

http://www.voanews.com/albanian/news...114457369.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.1.2011, 10:17   75
antikom
 
Nė Selanik ka filluar rekrutimi i komunistėve me autobusė tė Taulant Ballės pėr teatrin e tė premtes. Para rrėmujės kėta tė bizneseve greke nė Tiranė kishin marrė sinjalizim nga PASOK-u pėr destabilizim tė mundshėm.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.1.2011, 12:41   76
Citim:
Papandreu thėrret politikėn shqiptare pėr vetėpėrmbajtje

Athinė, 24 janar - Kryeministri grek Jorgo Papandreu u bėri thirrje sot partive shqiptare tė tregojnė vetėpėrmbjatje pėr shmangien e njė pėrshkallėzimi tė dhunės, pas njė manifestimi antiqeveritar qė shkaktoi tre tė vdekur tė premten nė Tiranė.

"Shqipėria nuk duhet tė bjerė nė fenomene dhune, ėshtė pėrgjegjėsi historike e tė gjitha palėve tė tregojnė vetėpėrmbajtje", deklaroi Papandreu gjatė njė debati nė parlament pėr politikėn e jashtme.

Duke paralajmėruar pėr rrezikun e njė "krize institucionale pėr shkak tė polarizimit" tė jetės politike nė Shqipėri, Papandreu u bėri thirrje pushtetit dhe opozitės shqiptare pėr dialog konstruktiv me frymė kompromisi" pėr daljen nga kriza.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,16,47535

Citim:
Gjykata dha masat e sigurisė pėr 116 tė arrestuarit e demonstratės

Gjykata e Tiranės dha tė hėnėn masat e sigurisė pėr 116 shtetasit e arrestuar tė premten e kaluar pas demonstratės sė opozitės para Kryeministrisė. Nga 116 shtetasit e arrestuar, u lanė tė lirė 86 prej tyre, qė, sipas vendimit tė Gjykatės, do procedohen me masėn e sigurisė sė "detyrimit me paraqitje nė organet e rendit".

Ndėrsa, pėr 26 shtetas tė tjerė, Gjykata caktoi masat e sigurisė sė "arrestit me burg" me afat 15 dhe 20 ditė. Gjykata caktoi masėn e arrestit me burg pa afat pėr 2 shtetas, ndėrsa pėr 2 tė tjerė vendosi masėn e arrestit nė shtėpi.

Nė demonstratėn e opozitės para Kryeministrisė pati skena tė shumta dhune nga protestuesit, tė cilėt u pėrleshėn me forcat e rendit. Tre shtetas humbėn jetėn, ndėrsa dhjetėra tė tjerė, punonjės policie dhe civilė, mbetėn tė plagosur.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=100347
Citim:
Flamuri, kryeministri nderon gardistin

Kryeministri ka nderuar gardistin qė mori nė mbrojtje flamurin e pėrdorur si objekt sulmi nga manifestuesit gjatė demonstratės sė opozitės. Gjatė njė ceremonie nė selinė e kryeministrisė, Berisha ka deklaruar se vetėm njė bandit mund ta pėrdorte flamurin kombėtar si njė leckė.

“Njė horr, njė rrugaē, njė bandit qė flamurin kombėtar e kishte pėr leckė ia vėrviti tek kėmbėt. Gardisti qė ishte aty mori flamurin. Flamuri i kombit nuk mund tė ishte pėr asnjė shqiptar njė leckė qė tė flakej nė rrugė”, ka pohuar kryeministri.

Ndėrsa gardisti, i cili ia ka dhuruar flamurin kryeministrit, ėshtė shprehur se do ta mbrojė gjithmonė simbolin kombėtar tė vendit.

“Kėtė flamur e kam pėr nder qė ta mbroj. E kam mbrojtur edhe nė Irak. Duke parė kėtė flamur marr kurajė pėr tė qendruar sa mė shumė pėrballė turmave”, ka thėnė gardisti.

http://www.zeri.info/artikulli/1/4/1...ron-gardistin/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.1.2011, 23:11   77
Citim:
"Hetim pėr dhunėn e tepruar nga ana e policisė dhe gardės"

Njė serė organizatash e tė drejtave tė njeriut dhe tė shoqėrisė civile nė Shqipėri, po ndjekin me shumė shqetėsim situatėn e krijuar nė vend, pas demonstratės sė opozitės nė datė 21 janar 2011.

Ne shprehemi tė alarmuar se situata mund tė precipitojė nga momenti nė moment nė gjakderdhje tė mėtejshme dhe nė humbje tė pajustifikuara jete. Bilanci i deritanishėm flet pėr humbjen e tre jetėve pėr shkak tė pėrdorimit tė armėve dhe tė dhjetėra tė plagosurve e tė arrestuarve. Ky ėshtė njė ēmim qė Shqipėria dhe shqiptarėt nuk e meritojnė.

Ne i shprehim ngushėllimet mė tė sinqerta familjarėve tė tre viktimave qė humbėn jetėn nė kėtė demonstratė. Ne kėrkojmė njė hetim tė shpejtė dhe profesional tė vrasjes sė tre civilėve tė pa-armatosur, si dhe pėr dhunėn e tepruar tė ushtruar nga ana e forcave tė policisė dhe gardės nė drejtim tė demonstruesve.

Nga ana tjetėr organizatat nėnshkruese tė kėtij reagimi publik i bėjnė thirrje politikės dhe politikanėve shqiptarė, qė tė heqin dorė nga gjuha konfliktuale dhe tė marrin hapa tė menjėhershėm pėr njė zgjidhje afatgjatė tė situatės pėr qytetarėt shqiptarė.

Ne i bėjmė thirrje kryetarit tė Qeverisė dhe kryetarit tė Opozitės qė tė ulen urgjentisht nė njė tryezė, nga e cila duhet tė dalin me zgjidhje konkrete tė situatės. Ne besojmė se ėshtė koha pėr njė dialog serioz pėr gjetjen e njė konsensusi tė ri politik pėr Shqipėrinė.

Kjo deklaratė mbėshtetet nga: Grupi Shqiptar pėr tė Drejtat e Njeriut, Fondacioni Shoqėria e Hapur pėr Shqipėrinė (SOROS), Forumi i Pavarur i Gruas Shqiptare dhe rreth 15 organizata (E plotė nė Shekulli Online)

http://www.shekulli.com.al/2011/01/2...he-gardes.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.1.2011, 19:23   78
Citim:
Internacionalja Socialiste: Tė zbardhen vrasjet e demonstratės

Tiranė – Pėr situatėn mė tė fundit, ka reaguar edhe Internacionalja Socialiste, e cila me anė tė njė deklarate shprehet e alarmuar mbi atė ēfarė ka ndodhur nė vendin tonė.

Ky grupin kėrkon politikė zbardhjen e tre vrasjeve gjatė ditės sė demonstratės, duke kėrkuar vėnien e pėrgjegjėsve para drejtėsisė.

“Internacionalja Socialiste denoncon vrasjen e tri protestuesve nė Tiranė javėn qė shkoi gjatė njė demonstrate nė tė cilėn qytetarėt shqiptarė shprehėn shqetėsimet e tyre pas kėtyre zhvillimeve tė fundit. Ne bėjmė thirrje pėr njė hetim tė menjėhershėm tė kėtyre vrasjeve dhe qė autoritetet tė ndalojnė tė gjithė ata qė mbajnė pėrgjegjėsi pėr kėto krime”, thuhet nė reagim.

http://www.gazetastart.com/lajme/Politike/31033/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.1.2011, 22:02   79
antikom
 
Citim:
George A. Papandreou, President of PASOK, the organisation's member party in Greece, is President of the Socialist International

http://www.socialistinternational.org/about.cfm

Citim:
Statement on Albania
24 January 2011

The Socialist International, in line with its previously expressed views, is increasingly alarmed by the deteriorating situation in Albania. Our organisation has already addressed in its meetings the need to guarantee democracy in Albania, including the transparency of the election administration, the accountability of the executive and legislative power, the freedom and independence of the judiciary and the media, and equal rights and opportunities for citizens.

The latest exposure of grave misconduct in the case affecting Deputy Prime Minister Ilir Meta, which led to his resignation, points once more in the direction of our earlier appeals for real democracy and good governance in that country.

The Socialist International denounces the killing of three protesters in Tirana last week during a demonstration in which Albanian citizens expressed their concerns following these latest developments. We call for the immediate investigation of those killings and for the authorities to act on the apprehension of those responsible for these crimes.

Our International appeals for a peaceful and democratic solution to the current crisis which is further undermining stability in the country, and expresses its full solidarity with its member the Socialist Party of Albania.

http://www.socialistinternational.or...ArticleID=2087
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.1.2011, 23:34   80
Citim:
"Njė peticion qė mund tė nėnshkruhet nga tė gjithė"

I nderuar Shekulli! Organizatat kryesore pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut nė Shqipėri kėrkuan sot emėrimin e njė ndėrmjetėsi tė lartė nga ana e SHBA-sė dhe BE-sė, qė tė ulė palėt politike nė negociata dhe t'i drejtojė ato nė mėnyrė tė paanshme drejt normave ndėrkombėtare.

Pėr kėtė arsye organizatat e shoqėrisė civile kanė vėne nė dispozicion tė qytetarėve shqiptarė njė peticion qė mund tė firmoset online nė linkun: soros.al/peticion/index.php?sid=52959〈=sq

Mes kėtyre organizatave qė kanė marrė kėtė nismė janė Fondacioni pėr Shoqėri tė hapur SOROS, CRCA/DCI Albania, Grupi Shqiptar pėr tė Drejtat e Njeriut, Ambasada PINK, Lėvizja MJAFT!, Qendra Aleanca Gjinore pėr Zhvillim, Partners-Albania, Qendra pėr Nisma Ligjore e Qytetare, LGBT PRO Albania, etj.

Peticioni nė fjalė u drejtohet tė gjithė qytetarėve pavarėsisht bindjeve tė tyre politike dhe ėshtė "njė thirrje drejtuar politikės dhe partnerėve ndėrkombėtarė pėr zgjidhjen e situatės sė krijuar pas demonstratės sė 21 janarit 2011".

Shteti demokratik vihet nė provė mbi tė gjitha nga respektimi i ndarjes dhe balancimit tė pushteteve si dhe nga bashkėpunimi ndėr-institucional nė funksion tė drejtėsisė, larg interesave partiak.

http://www.shekulli.com.al/2011/01/2...te-gjithe.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:11.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.