Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 30.3.2010, 19:36   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Verior: Gėrmime shqiptaro-gjermane pėr tumat ilire


Citim:
Arkeologėt nė gjurmė tė tumave ilire

Prishtinė, 30 mars - Njėzet ekspertėve gjermanė dhe atyre kosovarė nuk u janė dashur mė shumė se njė muaj punė pėr tė rėnė nė gjurmė tė tumave ilire.

Evidencimi i tyre ėshtė bėrė nė Pėrēevė dhe nė Volljak tė Klinės, nė Reshtan dhe nė Mushtisht tė Suharekės dhe nė Lubozhdė tė Istogut.

Rezultatet janė bėrė publike me tė mbaruar faza e dytė e studimeve gjeofizike - njė projekt i pėrbashkėt i Institutit Arkeologjik tė Kosovės, Muzeut tė Kosovės dhe Institutit Arkeologjik tė Frankfurtit – i cili ka tė bėjė me incizimin e lokaliteteve arkeologjike.

Vetėm gjatė fazės sė dytė janė incizuar afro 50 hektarė tokė, pėrderisa gjetjet do t’i nėnshtrohen studimit tė mėtutjeshėm. Ekspertėt pritet tė dalin sėrish nė terren gjatė vjeshtės, pėr ta vazhduar kėsisoj incizimi e tokės, qė pėr herė tė parė nė Kosovė kishte filluar vitin e kaluar.

Drejtori i Institutit Arkeologjik tė Kosovės ka thėnė se gjatė kėsaj periudhe janė evidencuar disa gjurmė tė strukturave dhe objekteve tė ndėrtuara nga materialet e gurit, tullave, tjegullave dhe llaēit, por edhe elemente dhe struktura parahistorike nė disa qendra tė njohura arkeologjike.

Studimet janė shtrirė edhe nė Ulpianė, nė Korishė tė Prizrenit dhe Runik tė Skėnderajt.

Rexhaj ka shpjeguar se “procedura e mėtejshme ėshtė nė duar tė Institutit Arkeologjik tė Frankfurtit, tė cilėt nė bashkėpunim me ekspertėt e Institutit Arkeologjik tė Kosovės do tė bėjnė filtrimin e mė pas edhe studimin e thellė tė incizimeve.

Arkeologu Milot Berisha, i cili ka qenė i pėrfshirė nė studimet gjeofizike qė janė bėrė sė fundi, e ka potencuar rėndėsinė e kėtyre incizime.

“Fillimisht qėndron nė faktin se ofrojnė njė pasqyrė preliminare nė mėnyrė qė tė kuptojmė nė njė kohė sa mė tė shpejtė shtrirjen e lokaliteteve arkeologjike”, ka thėnė Berisha.

Por me gjithė se puna ka ecur mirė, Enver Rexhaj ka thėnė se nuk kanė mundur t’i “pėrthekojnė” tė gjitha lokalitetet e parashikuara. Kjo pėr shkak se disa prej tokave tė identifikuara prej kohėsh si lokalitete arkeologjike vazhdojnė tė mbesin prona private.

“Shpresojmė qė gjatė vjeshtės tė fillojmė punėn nė vende ku nuk kemi mundur tė hyjmė si pėr shembull nė Ulpianė ka pasur vende kur pronari fizik s’na ka lejuar, por janė raste shumė tė vogla dhe nuk kemi pasur ndonjė incident”, ka thėnė Rexhaj.

Studimet gjeofizike bėhen nė bazė tė njė projekti pesėvjeēar i realizuar sipas njė memorandumi tė bashkėpunimit i nėnshkruar vitin e kaluar midis Institutit Arkeologjik tė Frankfurtit dhe Ministrisė se Kulturės Rinisė dhe Sportit tė Kosovės.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,9,16340
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 08:58.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.