Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 19.4.2010, 19:54   1

Shkrim i cituar Masakra e Tivarit: Paditen 26 komunistė nė Prishtinė, komision parlamentar nė Tiranė


Citim:
Nait Hasani paditė “komunistėt”

Deputeti i Kuvendit tė Kosovės, z. Nait Hasani, nėpėrmjet njė autorizimi qė ia ka drejtuar avokatit Bajram Krasniqi, mė 23 dhjetor tė vitit tė kaluar ka ngritur kallėzim penal pranė Prokurorisė Publike tė Qarkut nė Prishtinė dhe Prokurorisė Publike tė Qarkut tė EULEX-it, kundėr njė numri funksionarėsh dhe drejtuesish tė lartė shtetėrorė dhe politik shqiptarė, qė gjatė kohės sė monizmit kishin ushtruar funksione tė rėndėsishme nė kuadėr tė politikės dhe shtetit jugosllav.

Gazeta “Epoka e Re” shkruan sot se Kallėzimin penal, z. Hasani e ka ngritur duke u bazuar nė Nenin 198, paragrafi 1 tė KPPK-sė.

Nė listėn e emrave tė pėrfshirė nė kėtė kallėzim penal ka emra qė tanimė kanė ndėrruar jetė, por ka edhe tė atillė qė ende jetojnė, madje mbajnė edhe poste tė rėndėsishme nė institucionet e vendit.

Numri i pėrgjithshėm i pėrfshirė nė kėtė kallėzim arrin 26:

Sinan Hasani, Ali Shukriu, Mahmut Bakalli, Azem Vllasi, Remzi Kolgeci, Mehmet Maliqi, Mehmet Shoshi, Xhevdet Hamza, Rrahman Morina, Jusuf Zejnullahu, Jusuf Karakushi, Metė Kuēi, Ibush Kllokoēi, Mehmet Lumi, Hazer Susuri, Nikė Lumezi, Rexhep Haxhimusa, Miftar Jasiqi, Hilmi Zhitia, Xemshit Duriqi, Hashim Rexhepi, Vesel Latifi, Nazmi Mustafa, Hasan Mehmeti, Xhavit Nimani dhe Ymer Pula.

Deputeti Nait Hasani ka paditur Sinan Hasanin, Ali Shukriun, Ymer Pulajn, Xhavit Nimanin, Xhevdet Hamzėn dhe Mehmet Maliqi-Cikulin pėr veprat penale krime kundėr njerėzimit tė pėrcaktuara me nenin 117 tė KPK-sė paragrafi 1, pikat 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 dhe paragrafėt 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, si dhe vepra penale tė gjenocidit tė pėrcaktuara me nenin 116 tė KPK-sė, pikat 1, 2 , 3, 4, 5.

Pėrveē kėsaj, ndonjėri prej tyre akuzohet edhe pėr mashtrim sepse me rastin e Kuvendit tė Prizrenit, nė kundėrshtim me vullnetin e qytetarėve tė Kosovės kanė votuar qė Kosova tė mbetet pjesė e Serbisė si dhe "janė fajtorė pėr mobilizimin e dhunshėm dhe vrasjen e 4 300-5 000 shqiptarėve mė 31 mars 1945 nė Mal tė Zi, qė tanimė njihet si Masakra e Tivarit".

Sipas Kallėzimit Penal, ky mobilizim dhe ekzekutim dhe tė tjerėt si ky qė kanė ndodhur, qoftė nė brigadat partizane jugosllave, qoftė nė territorin e Drenicės, “kishin pėr qėllim shfarosjen e etnitetit tė popullit shqiptar”.


Gazeta “Epoka e re” nė ditėt nė vazhdim do tė sjellė tė plotė Kallėzimin Penal tė deputetit Hasani, opinionet e ndryshme tė qytetarėve dhe personaliteteve tė profileve tė ndryshme.

http://www.ina-online.net/Default.as...5d4186008&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.4.2010, 20:13   2
Citim:
Hija e komunizmit

Nait Hasani ka tė dridhur tė shkuarėn komuniste tė Kosovės. Deputeti i Kuvendit tė Kosovės ka bėrė kallėzim penal ndaj shumė funksionarėve tė lartė tė ish-sistemit komunist. Kallėzimi penal, nė pėrgjithėsi, i ngarkon ata me veprėn penale tė krimeve kundėr njerėzimit.

Nė konferencė pėr media, njė nga njė, Hasani i pėrmendi me emra.Disa prej personave qė Hasani pėrmend, e mohojnė akuzėn, disa qeshin, e tė tjerė zhduken.

Sipas deputetit tė PDK-sė dhe dikur ish-i burgosur politik, veprat qė kėta njerėz kanė bėrė, duhet tė ndriēohen.

Lista tė cilėn ai e shpalosi para medieve, ėshtė e gjatė. Por deputeti Hasani thotė se ajo do tė shtohet edhe mė tej ditėve tė ardhshme.

“Tė jesh nė pushtet pėr 45 vjet ėshtė diēka shumė e madhe. Unė kam mbledhur personat nė fjalė, tė cilėt prej vitit 1945, kur ėshtė mbajtur mė 10 qershor 1945 nė Prizren, Lidhja e Dytė e Prizrenit, qė ėshtė vendosur qė Kosova tė bashkohet me Serbinė dhe prej aty kanė filluar masakrat kundėr popullit shqiptar nė Kosovė”, thotė Hasani.

Sipas tij, Kuvendi i Kosovės duhet tė deklarohet dhe nė seancat e ardhshme, pikėrisht kundėr tė kaluarės sė tyre.

“Kuvendi duhet tė dalė me njė rezolutė, apo njė vendim qė tė distancohen nga kėto krime qė i kanė bėrė kėta individė, qė kanė qenė nė pushtet pėr 50 vjet”, u shpreh deputeti Nait Hasani.

Por nė kėtė listė tė gjatė emrash, ka edhe persona qė ka kohė qė kanė vdekur. Pėr kėtė, deputeti Hasani ka njė shpjegim.

“Duhet tė ketė sė paku njė dėnim moral pėr ta dhe veprat qė kanė bėrė”, thotė Hasani, duke mos harruar edhe tė tillė qė ende janė nė pushtet. “Ata qė janė sot nė pozita e nė pushtet, duhet tė deklarohen pėr krimet e bėra dhe tė japin dorėheqje morale”, konkludon ai.

Njė prej personave qė Hasani bėn pėrgjegjės pėr tė kėqijat qė kanė ndodhur sė paku njėzet vjet mė parė, ėshtė Hashim Rexhepi, i cili aktualisht ėshtė guvernator i Bankės Qendrore tė Kosovės.

Rexhepi bėhet pėrgjegjės se si “ish-kryetar i Lidhjes sė Rinisė Socialiste tė Kosovės, tė Serbisė dhe tė Jugosllavisė, i cili ka vepruar dhe bashkėpunuar me okupatorin serb kundėr shqiptarėve tė Kosovės dhe ka kryer krime kundėr njerėzimit”.

Por guvernatori i tashėm, qesh me kėtė. “Nuk jam nė dijeni pėr kėtė qė thoni ju”, thotė Rexhepi pėr Express. “Nuk kam koment”, thotė ai, duke sqaruar edhe njė gjė. “Nuk e ndiej veten fajtor”, thotė Hashim Rexhepi.

Ndryshe nga guvernatori, ka tė tjerė qė i mohojnė me mė shumė fjalė ato me tė cilat i ngarkon deputeti Nait Hasani. Personi, emri i tė cilit sa herė qė pėrmendet sistemi komunist, del nė sipėrfaqe, ėshtė Hilmi Zhitia.

Gjatė periudhės sė fundit pėr shumė vjet kryeprokuror i vendit dhe tash prokuror nė Prokurorinė e Republikės sė Kosovės, Zhitia akuzohet se ka marrė pjesė nė krime kundėr njerėzimit, duke ushtruar detyrėn e tij si gjyqtar i atij sistemi. Por ai e kundėrshton kėtė. “Unė kam qenė gjyqtar, por kam gjykuar sipas ligjeve tė Federatės, ashtu siē kanė bėrė tė gjithė tė tjerėt”, thotė Hilmi Zhitia.

Megjithėkėtė, nėse ish-kryeprokurori i Kosovės pranon tė japė opinionin e tij nė lidhje me kėtė ēėshtje, ka tė tjerė qė ėshtė e pamundur t’i kontaktosh.

Njė prej tyre ėshtė Azem Vllasi, dikur ish-zyrtar i lartė komunist i Kosovės, qė tash e ushtron profesionin e avokatit. Por nė kėtė vend nuk jetojnė vetėm ata qė dikur kishin fuqi pushteti. Kėtu janė edhe ata qė kanė vuajtur nga ish-sistemi. Adem Demaēi ėshtė njėri prej tyre. I burgosur nė periudha tė ndryshme kohore, ku 28 vjet tė jetės sė tij i ka kaluar burgjeve, Demaēi ėshtė shembulli tipik i vuajtjeve qė ka shkaktuar ish-sistemi komunist dhe tė tjerėt qė dikur i kanė shėrbyer. Por i kontaktuar nga Expressi, Adem Demaēi nuk dėshiron tė flas pėr kėtė.

“Nuk kam koment”, thotė shkurt ai.

Pėr tė ushtruar kėtė kallėzim penal, deputeti Nait Hasani ka angazhuar avokatin Bajram Krasniqi. Avokati nuk pranon se kjo ėshtė bėrė sa pėr zhurmė mediale.

“Ata duhet tė japin pėrgjegjėsi. Krimet e luftės nuk vjetrohen kurrė”, thotė avokat Krasniqi. Pėr kėtė, ai pėrmend konventat ndėrkombėtare.

“Sa pėr ata qė nuk janė gjallė, ata mund tė dėnohen pėr ato qė kanė bėrė. Ky do tė ishte satisfaksion pėr ata qė kanė vuajtur”, thotė avokat Krasniqi pėr Express.

Ai ėshtė i bindur se sė shpejti do tė publikohen emra tė tjerė. “Nė grupin e dytė, ka dhjetėra tė tjerė qė janė ish-funksionarė dhe tash zyrtarė”, thotė Bajram Krasniqi.

Deputeti Nait Hasani e ka bėrė kėtė kallėzim penal nė mėnyrė individuale, mirėpo ai nuk e pėrjashton mundėsinė qė tė ketė padi tė tjera nga Shoqata e tė burgosurve politikė dhe nga Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut. Por Hydajet Hyseni, kryetar i Shoqatės sė tė burgosurve politikė dhe deputet i Kuvendit tė Kosovės, thotė se nuk ka ndonjė iniciativė tė tillė.

“Ky kallėzim penal nuk ėshtė bėrė me dijeninė e Shoqatės, por ne do ta shikojmė, analizojmė dhe me tė parė e mė tė bėrė”, thotė Hyseni pėr Express.

Sipas tij, Shoqata ka bėrė njė padi penale pėr Masakrėn e Dubravės, kurse Kuvendi ka dėnuar regjimet totalitare shoviniste komuniste, por nė parim dhe jo pėr individėt. “Por kjo nuk e pėrjashton mundėsinė qė edhe grupe apo individė tė ndėrmarrin hapa tė tillė”, thotė Hydajet Hyseni.

Faktet tė cilat janė pėrfshirė nė kallėzimin penale janė tė ndryshme. Ato fillojnė qė nga dėshmitė e botuara tė atyre qė i kanė mbijetuar masakrės sė Tivarit nė vitin 1945, e deri tė librat hulumtues tė botuar vite mė vonė.

Akuzat me tė cilat kėta persona ngarkohen, janė tė ndryshme dhe fillojnė qė nga viti 1945, shpėrnguljet nė Turqi, demonstratat e ndryshme e deri te bashkėpunimi i tyre nė vitet ‘90 me ish-regjimin serb.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../29020/C4/C15/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.4.2010, 20:24   3
Citim:
Krasniqi: Obligimi ynė ėshtė tė bėjmė ligje, jo tė merremi me histori

Kėrkesa e deputetit tė Partisė Demokratike tė Kosovės, Nait Hasani, pėr tė miratuar nė Kuvend njė rezolutė qė do tė dėnonte krimet e komunizmit, duket se nuk do tė jetė pjesė e agjendės e legjislativit tė vendit, i cili edhe kohė mė parė njė rezolutė tė tillė e ka tėrhequr nga procedurat, ndonėse ishte pėrfunduar nga grupet parlamentare njė vit mė parė.

Kryeparlamentari Jakup Krasniqi, kėrkesėn e Hasanit, e vlerėson si tėrėsisht personale e jo qėndrim tė Kuvendit apo tė partisė. Ai ka thėnė se nuk ka ndonjė rezolutė apo material qė do tė mund tė shtrohej pėr debat nė kuvend, pėr ėshtė njė padi qė tashmė ka shkuar nė gjykatė.

Qėndrime tė ndryshme kanė pėrfaqėsuesit e subjekteve politike tė pėrfaqėsuara nė Kuvend sa i pėrket asaj nėse duhet tė shtrohet ēėshtja e dėnimeve tė krimeve tė komunizmit nga Kuvendi apo jo.

Shefi i Grupit Parlamentar tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, Ismet Beqiri nuk dėshiron tė flas nė emėr tė grupit, derisa nuk ėshtė diskutuar njė ēėshtje e tillė nė kryesi apo nė grup parlamentar, mirėpo nuk heziton ta quaj partinė e tij si mė antikomunisten nė Kosovė.

Ndėrkaq, shefi i Grupit Parlamentar tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ardian Gjini, shprehet nė mėnyrė kategorike kundėr marrjes me krimet e komunizmit, duke e konsideruar si humbje kohe njė gjė tė tillė.

Ai qė shprehet nė favor tė nxjerrjes sė rezolutės qė dėnon krimet e komunizmit, ėshtė shefi i Grupit Parlamentar tė Aleancės Kosova e Re, Ibrahim Makolli, i cili nė janar tė vitit 2009 kishte kėrkuar qė tė shtrohet kjo ēėshtje nė Kuvend, mirėpo kėrkesa e tij ėshtė mbivotuar nga shumica parlamentare.

Ndryshe, dje, deputeti i PDK sė Nait Hasanit, ka paraqitur njė listė prej 31 ish funksionarėsh tė lartė tė Kosovės nė kohėn e ish Jugosllavisė, ndaj tė cilėve ka dorėzuar kallzim penal nė Prokurorinė e Kosovės dhe Prokurorinė e EULEX it pėr krimet e kryera gjatė kohės sė komunizmit nė Kosovė.

http://rtv21online.com/home/?section...s&newsid=10929
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.4.2010, 20:56   4
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Normal qė ishte pezulluar mė parė nga "Kuvendi"...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.4.2010, 21:13   5
Citim:
Vazhdojnė reagimet - rasti i deputetit Hasani

Deputeti Nait Hasani, ka pėrsėritur kėrkesėn e tij pėr dėnimet e krimeve tė komunizmit, duke shtuar edhe kėrkesa tė tjera pėr Akademinė e Shkencave dhe Arteve tė Kosovės dhe pėr Universitetin e Prishtinės qė tė heqin titujt akademik dhe titujt e nderit pėr ish udhėheqėsit komunistė. Ai po ashtu ka kėrkuar nga qytetarėt qė janė persekutuar nga sistemi komunist qė t'i bashkohen iniciativės sė tij.

"Ftoj shoqėrinė civile qė tė veprojė me standarde evropiane, ngase i kuptojmė partitė politike tė cilėt kanė dalė me njoftime tė ndryshme qė pėr hir tė votave tė tyre tė heshtėn kėto gjėra tė krimeve tė komunizmit. Kėrkoj nga Akademia e Shkencave qė tė shpėrblyerit me tituj akademik t'u hiqen titujt, si Sinan Hasanit, dhe Universiteti i Prishtinės tė heq titullin `Honoris Causa' pėr Titon", tha Nait Hasani, deputet i Kuvendit tė Kosovės.

Deputeti Nait Hasani, u ėshtė kundėrpėrgjigjur akuzave tė disa nga pėrfshirėt nė listėn e tij , tė cilėt pėr deputetin Hasani kanė thėnė se ka probleme tė natyrės psikike.

"Kėto akuza na konfirmojnė pėrsėri edhe njėherė faktin se ata kanė mbetur nė mentalitetin e diktaturės sė sistemit komunist. Diktatura komuniste unė mendoj qė edhe atėherė edhe sot mundohet pėrmes pėrfaqėsuesve tė kėsaj diktature qė tė na shpallin tė sėmurė, sepse edhe atėherė kur nuk kanė mundur tė na bėjnė gjė, ose na ekzekutuar, ose na kanė shpallė tė sėmurė psikikisht ", tha Nait Hasani,deputet i Kuvendit tė Kosovės.

Kontaktuam edhe me guvernatorin e Bankės Qendrore tė Kosovės, Hashim Rexhepi, i cili poashtu ėshtė pėrfshirė nė kėtė kallėzim penal tė Nait Hasanit, por ai nuk deshi tė prononcohet.

Deputeti Nait Hasani tė hėnėn bėri kallėzim penal ndaj 30 funksionarėve dhe zyrtarėve nė sistemin komunist nė ish - Jugosllavi , siē thuhet – “pėr krime kundėr njerėzimit dhe gjenocid”.

http://www.botasot.info/def.php?gjuh...ory=3&id=57123
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.6.2010, 19:35   6
Citim:
Berisha: “Ramiz Alia duhet tė pėrgjigjet pėr masakrėn e Tivarit”

Gjatė fjalės sė mbajtur dje nė mbledhjen e Grupit Parlamentar tė PD-sė, kryeministri Berisha ka sulmuar ashpėr ish-presidentin Ramiz Aliu duke kėrkuar qė ai tė pėrgjigjet pėr masakrėn e Tivarit.

Madje kryeministri tha se Kuvendi duhet tė mbajė qėndrim pėr masakrėn e Tivarit dhe tė dėnojė gjenocidin e ushtruar.

Ramiz Alia ishte diktatori i fundit, por, nga ana tjetėr, dua tė them dhe ndėr mė tė ligjtė e diktaturės. Pse e them ndėr mė tė ligjtė? Jo se ata ishin burra tė mirė, por se ky ishte njė vrasės tinėzar i tyre. Po, qė nga rinia e tij ky ka ngrėnė, njėri pas tjetri, me spiunllėqe dhe me padi, inteligjencėn shqiptar dhe ndonjė tek-tuk, siē ėshtė rasti i Llambi Ziēishtit, qė e ēoi para skuadrės sė pushkatimit pėr fajin e vetėm se tha: ‘Mehmet Shehu nuk ėshtė vetėvrarė’. Pėr tė mos hyrė pastaj nė kapitullin mė tė zi tė kėtij xhelati, sė ėshtė xhelat, gjersa nuk zbėrthehet pėr masakrėn e Tivarit. Dhe Parlamenti duhet tė qėndrojė pėr masakrėn e Tivarit. Ne jemi vend qė kemi nė fuqi ligjin kundėr gjenocidit. Ėshtė pėrgjigjur pėr disa krime, duhet tė pėrgjigjet pėr masakrėn e Tivarit. Masakra e Tivarit ėshtė krimi mė monstruoz i kryer nė gadishullin e Ballkanit gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, ėshtė njė Katin i dytė dhe ėshtė bėrė gjithēka me dijeninė dhe miratimin e tij”, - ėshtė shprehur kreu i qeverisė.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=26831
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.6.2010, 20:57   7
Citim:
Berisha kėrkon hetime pėr masakrėn e Tivarit

Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha sėrish ka theksuar se ish- njeriu i fundit i nomeklaturės komuniste, Ramiz Alia, duhet tė japė llogari pėr masakrėn e 5 mijė tė rinjve nė Tivarė.

Kreu i qeverisė shqiptare kėrkoi nga Kuvendit ngritjen e njė komisioni hetimor, pėr zbardhjen e ngjarjes sė rėndė.

“Kuvendi duhet tė ngrejė njė komision hetimor pėr tė zbardhur tė vėrtetėn e kėsaj ngjarje. Ata njerėz qė u vranė vetėm pėr pėrkatėsinė e tyre etnike nuk mund tė jenė kurrė tė qetė nėse nuk zbardhet e vėrteta”- tha Berisha, duke bėrė pėrgjegjėse pėr vrasjen e 5 mijė tė rinjve, brezin e komunistėve qė erdhėn nė pushtet, pas luftės sė Dytė Botėrore.

Kryeministri i bėri thirrje edhe deputetėve qė tė nisin punėn pėr ngritjen e komisionit hetimor. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...27431110b&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.6.2010, 19:45   8
Citim:
Debat nė Kuvendin e Malit tė Zi : Tė zbardhet masakra e Tivarit

Deputeti Mehmet Bardhi nė Mal Tė Zi i kėrkon Kryeministrit Gjukanoviē tė nisė hetimet:

"Zoti Kryetar, ka shumė ngjarje, nė tė kaluarėn e afėrt dhe tė largėt, tė cilat kanė ndodhur nė territorin e sotėm tė Malit tė Zi, tė cilat kanė lėnė gjurmė tė thella e tė pashlyera, hije tė zezė dhe barrė tė rėndė breznive, pra edhe kėtij pushteti, pasi qė nuk i kanė zbardhė deri sot.

Para sė gjithash pėr papėrgjegjėsinė ndaj historisė sė vet, pėr shkak tė mosgatishmėrisė qė tė ballafaqohen me tė vėrtetėn, qoftė ajo edhe mė e hidhura, pėr qėllim qė t’i fshehin kryerėsit e krimeve dhe urdhėrdhėnėsit, pėr shkak tė pėrkatėsisė dhe lidhjeve tė afėrta (farefisnore, partiako-politike, nacionale etj.) me to ose pėr shkak se nė njė mėnyrė apo njė tjetėr i kanė pėrkrahur kėta ekzekutime, si pjesė e politikės projektuese tė planifikuar kundėr nacionaliteteve tė caktuara dhe trojeve tė tyre.

Kėshtu qė ende edhe sot kemi qė nuk janė zbardhur tė gjitha krimet nga periudha e Luftės sė Dytė Botėrore e as pas saj. Pra, shumė devijime dhe krime nga periudha komuniste, si ekzekutimet politike pa gjyq etj.

Mali i Zi kėto i ka heshtur, madje zyrtarisht as nuk i ka gjykua as verbalisht, e jo mė tė hapė procedure hetimi! Megjithėse ėshtė pyetje nė vete se si t’i qėrojė hesapet me kėto, kur edhe sot, ka funksionarė nė poste shumė tė larta shtetėrore, tė cilėt kanė marrė pjesė nė procese tė ndryshme politike-policore gjyqėsore (tė montuara) kundėr intelektualėve dhe tė tjerėve shqiptarė etj., nė kohėn e regjimit komunist.

Njėra nga ngjarjet e tilla tė tmerrshme, holokausti nė kėto treva ėshtė edhe masakra e Tivarit, e cila ka ndodhur mė 1 prill 1945, nė Tivar, Breg tė Tivarit, nė ndėrtesėn e Monopolit tė Duhanit, nė oborrin e tij dhe nė rrugėn afėr mureve tė oborrit “… nė mėnyrėn mė barbare dhe mė tėrbuese shoviniste qė njohu historia, vetėm brenda disa minutave, dhe nė njė sipėrfaqe prej rreth dhjetė ari vend, ushtria serbo-malazeze masakroi, me armė zjarri e armė tė ftohta, 3770 shqiptarė duarthatė, tė mobilizuar kinse pėr nevoja tė Armatės Antifashiste tė Jugosllavisė…” 1) tė mobilizuar nga tė gjitha anėt e Kosovės nė qendrėn mobilizuese nė Prizren, nga ku, kah fundi i marsit, nga tė mobilizuarit, 7700 shqiptarė, tė grupuar nė tre eshalonė, i pėrcollėn nė kėmbė (tė cilėve mė pėrpara, qė nė Prizren, u kishin marrė armėt) nė rrugėn Prizren - Kukės - Shkodėr - (Anė e Malit) - Tivar, kinse me qėllim qė t’i transportonin pėr Dubrovnik, Trogir e Istėr nė frontin e Trieshtės… Ngjarja tregoi se qėllimi i vėrtetė ishte krejtėsisht tjetėr - likuidimi i tyre.

Njė plojė dhe njė masakėr kaq masive e kryer me tradhti mbi mijėra vetė moshash nga 16 deri nė 60 vjeē dhe nė njė sipėrfaqe kaq tė vogėl, nuk e njeh historia dhe,ia kalon “Natės sė Bartolomeut” tė Parisit, mė 24 gusht 1573, qė njihet si sinonim pėr vrasjet masive e tė paskrupulla tė kundėrshtarėve ideologjikė. Nė rastin e “Natės sė Bartolomeut” nė Tivar, vrasėsit gjakpirės shtazarakė, nė shqiptarėt e molisur nga marshimi i gjatė e lodhja deri nė rraskapitje, shihnin kundėrshtarė ideologjikė, fetarė e kombėtarė?!!” 2)

Nė atė batare nga tė gjitha anėt, disa arritėn tė iknin e tė shpėtonin. Kėta mbetėn dėshmitarė tė gjallė tė kėsaj masakre e kėtij krimi makabėr... Pėrndryshe, pėr herė tė parė dhe tė fundit, atėherė, pėr kėtė masakėr, dha disa tė dhėna vetė Aleksandėr Rankoviēi 3) nė Kongresin I tė PK tė Serbisė, kur ai e pėrmendi dhe kritikoi “aktin kriminal tė malazezėve”.

Me atė rast ai pėrmendi shifrėn prej “disa qindra” tė vrarėve... Edhe atėherė edhe mė vonė, ēdo gjė ishte nėn shifrėn “rreptėsisht sekret“ (serb. strogo pov.), deri me rėnien e tij nė vitin 1966. Por, edhe pastaj, as deri sot kjo ngjarje e rėndė, makabre e tradhtare pėr shqiptarėt nuk u zbardh, megjithėse nė Kosovė pėr kėtė pati iniciativė, tentativė e parashtresė. Por vetėm kaq.

Megjithėse kaluan plot 65 vjet, pushteti zyrtar as i asaj Jugosllavie, as i Serbisė e as i Malit tė Zi, nė territorin e tė cilės ndodhi kjo plojė e masakėr, dhe ushtria e sė cilės kėtė e bėri, pėr masakrėn e Tivarit – asnjė fjalė. Zyrtarisht asgjė. Pėrndryshe njerėzit pėr kėtė kanė folur, e kanė dėnuar kėtė akt makabėr dhe kanė kėrkuar shpjegim.

Ėshtė folur edhe kjo, se disa nga ata qė mundėn tė shpėtonin, nė rrugė e sipėr disa “civilė tė etshėm pėr gjak shqiptari” i kanė vrarė nė rrugė. Pėr kėtė dėshmojnė disa varre pranė rrugės mbi Tivar... Por, nėse dihet kush i vrau dhe ku u vranė, pyetja ėshtė gjithė ata qindra e mijėra kufoma ku i varrosen? Ēka bėnė me to? A ka dhe nėse ka ku ėshtė varri i tyre (i pėrbashkėt), pasi deri tash nuk ėshtė gjetur ndonjė varr i tillė masiv.

E vėrtetė ėshtė se shumė prej kufomave i pėrpiu deti. Nė Breg, nė det pranė skelės, janė parė shumė kufoma e plisa tė bardhė, qė notonin mbi ujė ditė tė tėra! Por pėr kufomat, tė cilat i ngarkuan nė kamionė dhe i dėrguan nė pllajėn e malit tė Sutormanit, nuk dihet varri, nuk ka asnjė gjurmė, sė paku deri tash. Mos i kanė hedhur nė ndonjė shpellė? Dikush pa dyshim duhet tė dijė.

Nė lidhje me kėtė, zotėri Kryeministėr, meqenėse krimet nuk vjetrohen, ju bėj pyetjen qė vijon:

- A kanė ndėrmend organet zyrtare tė shtetit tė Malit tė Zi qė tė nisin hetimin dhe tė zbardhin rastin e masakrės sė Tivarit, holokaustin e vėrtetė nė kėto treva, tė cilin e kreu mė 1 prill 1945, nė Tivar, Breg tė Tivarit, nė ndėrtesėn e Monopolit tė Duhanit, nė oborrin e tij dhe nė rrugėn afėr mureve tė oborrit “… nė mėnyrėn mė barbare dhe mė tėrbuese shoviniste qė njohu historia, vetėm brenda disa minutave dhe nė njė sipėrfaqe prej rreth dhjetė ari vend, ushtria serbo-malazeze, kur masakroi, me armė zjarri e armė tė ftohta rreth 3770 shqiptarė duarthatė, tė eshalonit tė dytė, tė mobilizuar kinse pėr nevoja tė Armatės Antifashiste tė Jugosllavisė…” Ata i mobilizuan nga tė gjitha anėt e Kosovės, nė qendrėn mobilizuese nė Prizren, nga ku, kah fundi i marsit (7700 rekrutė shqiptarė, megjithėse nė dokumentet ushtarake ata quhen “ljudstvo” (“njerėz” (sic)), tė grupuar nė tre eshalonė, i pėrcollėn kėmbė (tė cilėve mė pėrpara, qė nė Prizren, iu kishin marrė armėt) nė rrugėn Prizren - Kukės - Shkodėr - (Anė e Malit) - Tivar, kinse me qėllim qė t’i transportonin pėr Dubrovnik, Trogir e Istėr nė frontin e Trieshtės… Ngjarja tregoi se qėllimi i vėrtetė ishte krejtėsisht tjetėr - likuidimi i tyre.

Siē duket, kjo pyetje imja ėshtė iniciativa dhe kėrkesa e parė, me shkrim, qė rasti tė zbardhet. Faji dhe pėrgjegjėsit tė personalizohen e tė gjykohen. Drejtėsia kėtė e kėrkon.

Edha ata qė shpėtuan e qė janė gjallė, po edhe familjarėt e tyre, tė gjallėve e tė vdekurve, kėrkojnė qė t’i shohin para drejtėsisė e tė bėhen zyrtarisht tė njohur pėrgjegjėsit, ekzekutuesit e sidomos urdhėrdhėnėsit. Prandaj kėrkojmė qė tė hapet procesi, tė hetohet dhe tė zbardhet ngjarja.

Mė sė miri ėshtė qė organet kompetente tė Malit tė Zi ta bėjnė kėtė. Raportet pėr kėtė masakėr kanė mbėrritur edhe nė OKB. Siē thashė, krimet nuk vjetėrsohen. Ėshtė mė se e nevojshme qė e vėrteta tė dalė nė shesh. Tė personalizohen faji dhe fajtorėt.

Ata duhen gjykuar e dėnuar, qoftė edhe pas vdekjes. E drejta kėtė e kėrkon. Dihen eshalonėt. Dihen emrat e komandantėve. Dihet rendi dhe hierarkia e komandimit dhe pozita e vartėsve dhe tė varurve.

Dihen formacionet pėrcjellėse dhe komandantėt e tyre, ata qė lejuan e urdhėruan masakrėn, si dhe maltretimet e vrasjet gjatė rrugės pėr nė Tivar. Janė dokumentet e shkruara. Janė dėshmitė e dhėna e tė shkruara. Janė dokumentet dhe raportet e shkruara ushtarake...

Pres pėrgjigje, nė formė tė shkruar."

http://www.standard.al/http://www.st...sier/8297.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.7.2010, 16:56   9
Citim:
Ruēi: Pėrgjegjėsit pėr masakrėn e Tivarit t’i gjejė Kosova

Tiranė, 15 korrik - Kryetari i grupit parlamentar tė Partisė Socialiste, Gramoz Ruēi kundėrshtoi sot nė Kuvendin e Shqipėrisė ngritjen e komisionit hetimor pėr masakrėn e Tivarit, duke kėrkuar qė pėr kėtė ngjarje tė hetojė shteti i ri i Kosovės.

Para votimit nė parlament tė projekt/vendimit pėr ngritjen e njė komisioni hetimor, qė do tė punojė pėr zbardhjen e kėsaj ngjarje tragjike tė ndodhur nė vitin 1945, deputeti Ruēi nė emėr tė grupit tė PS-sė, tha se 'objekt i hetimit nga komisioni do jetė njė ngjarje e ndodhur nė njė vend qė nuk i pėrket territorit tė Republikės sė Shqipėrisė".

"Bashkėkombasit tanė mė sė fundi kanė njė shtet tė tyre, nė tė cilin kanė gjithė sovranitetin tė organizojnė dhe tė ndėrmarrin nisma dhe tė vendosin pėr fatin e shtetasve tė tyre, qoftė pėr historitė e vjetra, apo pėr ato tė reja. Ju kėrkoj tė mos bėni politikė me jetėn e tė masakruarve tė kombit tonė", deklaroi Ruēi, raporton BalkanWeb.

Ai kėrkoi qė t'i dalim pėr zot territorit qė mbulon shteti shqiptar dhe jo territorit tė njė shteti tjetėr dhe tė kontribuojmė ne nėnshtetasit shqiptarė qė tė respektojmė shtetin e ri kosovar, qė tashmė ėshtė njė realitet, pėr t'u dhėnė pėrgjigje tė gjitha problemeve tė nėnshtetasve tė vjetėr ose tė rinj.
Ndėrkaq nė reagim tė qėndrimit kundėrshtues tė opozitės kryeparlamentarja Topalli, duke iu drejtuar deputetėve socialistė tha se "ishte rasti pėr tė mos u ndarė, pėr tė hetuar mbi dyshimet qė bien mbi Ramiz Alinė dhe miqtė e tij tė asaj periudhe. Ėshtė rasti pėr tė hetuar mbi njė ngjarje, pėr tė cilėn do tė ketė pėrgjegjėsi kombėtare. Nuk dimė se sa materiale dhe mundėsi do tė kemi, por i rėndėsishėm ėshtė vullneti".

Ndėrsa kryetari i grupit parlamentar demokrat, Astrit Patozi tha se "Partia Socialiste do tė kishte njė rast tė artė pėr tė bėrė njė distancim nga e shkuara, por pėr fat tė keq e humbi shansin. Sot ne mė tepėr se kurrė duhet tė ishim tė bashkuar se Tivari ėshtė njė nga ngjarjet mė dramatike tė historisė sonė kombėtare, pėr tė cilėn ėshtė e pamohueshme dhe pėrgjegjėsia e shtetit shqiptar tė atėhershėm".

Pas deklarimit tė qėndrimit tė grupit parlamentar socialist pėr ngritjen e kėtij komisioni hetimor, deputetėt e opozitės u larguan nga salla e Kuvendit, duke bojkotuar edhe votimin e projektligjeve tė parashikuara nė seancėn e sotme.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,16,28248

Citim:
“Hetimi i masakrės sė Tivarit, pėrgjegjėsi kombėtare”

Kryetarja e Parlamentit, Jozefina Topalli, pohoi sot se Kuvendi i Shqipėrisė merr njė pėrgjegjėsi tė madhe pėr tė hetuar dhe hedhur dritė mbi tragjedinė e Tivarit, qė sipas saj ėshtė nja nga mė tė rėndat.

Nė reagim tė qėndrimit kundėrshtues tė opozitės pėr ngritjen e njė komisioni parlamentar qė do tė hetojė pėr kėtė ngjarje tragjike tė ndodhur 65 vjet mė parė, Topalli, duke iu drejtuar deputetėve socialistė tha se “ishte rasti pėr tė mos u ndarė, pėr tė hetuar mbi dyshimet qė bien mbi Ramiz Alinė dhe miqtė e tij tė asaj periudhe. Ėshtė rasti pėr tė hetuar mbi njė ngjarje, pėr tė cilėn do tė ketė pėrgjegjėsi kombėtare. Nuk dimė se sa materiale dhe mundėsi do tė kemi, por i rėndėsishėm ėshtė vullneti”.

Ndėrsa kryetari i grupit parlamentar demokrat, Astrit Patozi tha se “Partia Socialiste do tė kishte njė rast tė artė pėr tė bėrė njė distancim nga e shkuara, por pėr fat tė keq e humbi shansin. Sot ne mė tepėr se kurrė duhet tė ishim tė bashkuar se Tivari ėshtė njė nga ngjarjet mė dramatike tė historisė sonė kombėtare, pėr tė cilėn ėshtė e pamohueshme dhe pėrgjegjėsia e shtetit shqiptar tė atėhershėm”.

Patozi tha se fakti qė tė vrarėt e tė ekzekutuarit janė masakruar jashtė territorit tė Shqipėrisė, nuk e bėn aspak tė papėrshtatshme nismėn pėr hetimin e kėsaj ngjarje, sepse sipas tij mijėra shqiptarėt e marrė me dhunė kryesisht nga shtėpitė e tyre nė Kosovė, kanė kaluar nė territorin shqiptar dhe janė vrarė edhe nga shqiptarėt, pėrveēse nga serbėt. “Ndaj ne e kemi detyrim si klasė politike qė tė ndriēojmė kėtė masakėr”, shtoi Patozi.

http://www.gazetastart.com/lajme/Politike/21466/

Citim:
“Shqipėria ka tė drejtė tė hetojė masakrėn e Tivarit”

Tiranė - Deputetja e PD-sė, Mesila Doda, deklaroi dje se "shteti shqiptar ka gjithė tė drejtėn dhe detyrimin moral e ligjor tė hetojė pėr masakrėn e Tivarit ku humbėn jetėn me mijėra shqiptarė tė pafajshėm".

Duke kundėrshtuar vendimin e opozitės pėr tė mos marrė pjesė nė komisionin parlamentar, Doda theksoi se "argumenti se shteti shqiptar nuk ėshtė vendi i masakrės nuk qėndron. Nė vitin 1945 Kosova nuk ishte shtet dhe i vetmi shtet shqiptar i implikuar drejtpėrdrejtė nė kėtė masakėr, pėrgjegjėsia dhe bashkėfajėsia e tė cilit duhet tė ndriēohet ishte shteti qė drejtohej nga klika komuniste e Enver Hoxhės”.

Sipas saj, "komisioni pėr hetimin e genocidit tė Tivarit do tė hetojė mbi implikimin e individėve dhe shtetit komunist megjithė kėmbėnguljen e socialistėve tė sotėm, tė cilėt mbrojnė xhelatėt e dikurshėm, pėr tė mbajtur tė fshehur krimet e etėrve tė tyre".

Nė masakrėn e Tivarit mendohet tė jenė vrarė mbi 4500 persona nė pėrfundim tė Luftės sė Dytė Botėrore, ngjarje tė cilėn Kuvendi do pėrpiqet ta zbardhė pėrmes njė komisioni hetimi.

http://www.gazetastart.com/lajme/Politike/21534/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.8.2010, 20:54   10
Citim:
Komunizmi nė EULEX

Nait Hasani, deputet i Kuvendit tė Kosovės nga radhėt e PDK-sė, padinė qė e ka bėrė kundėr udhėheqėsve tė Kosovės nė kohėn e ish-Jugosllavisė dhe pjesėtarė tė aparatit shtetėror tė asaj kohe, tashmė e ka dorėzuar edhe nė EULEX.

Pėrveē EULEX-it, kjo padi tashmė ėshtė deponuar dhe nė Prokurorinė Publike tė Qarkut nė Prishtinė dhe nė Prokurorinė Speciale tė Kosovės.

Gazeta ka arritur ta sigurojė kėtė padi, e cila ėshtė dorėzuar nė EULEX mė 29 korrik 2010.

Padisė i janė shtuar edhe emrat e shtatė personave qė kanė qenė nė funksione tė ndryshme nė kohėn e ish-Jugosllavisė.

Hivzi Sylejmani, Bajram Tmava, Bajram Maraj, Mehmet Hoxha, Kolė Shiroka, Syrja Popovci, Kurtesh Salihu, Riza Sapunxhiu janė emrat e rinj qė janė futur nė kallėzimin penal qė ėshtė dorėzuar nė Prokurorinė e EULEX-it.

Nė padi thuhet se nė bazė tė nenit 198 paragrafi 1 tė KPPK-sė thuhet se plotėsohet, precizohet, zgjerohet dhe pėrmirėsohet kjo padi ndaj 39 udhėheqėsve nė kohėn e ish-Jugosllavisė.

Tė paditurit e mėhershėm nga deputeti Nait Hasani janė Fadil Hoxha, Sinan Hasani, Dushan Mugosha, Ali Shukriu, Rexhai Surroi, Ymer Pula, Veli Deva, Xhevdet Hamza, Xhavit Nimani, Sahit Zatriqi, Mehmet Maliqi, Mehmet Shoshi, Jusuf Karakushi, Mahmut Bakalli, Azem Vllasi, Remzi Kolgeci, Rrahman Morina, Jusuf Zejnullahu, Hashim Rexhepi, Metė Kuēi, Mehmet Lumi, Hasan Mehmeti, Ibush Kllokoqi, Nazmi Mustafa, Xhemshit Duriqi, Hazėr Susuri, Nikė Lumezi, Miftar Jasiqi, Hilmi Zhitia, Rexhep Haxhimusa dhe Vesel Latifi.

Sipas kėsaj padie, e cila ėshtė dorėzuar nga avokati Bajram Krasniqi, i autorizuar nga deputeti Nait Hasani, thuhet se kėta persona akuzohen pėr vepra penale krime kundėr njerėzimit, gjenocid e vepra tė tjera tė rėnda penale.

Deputeti i PDK-sė ka thėnė se kėta persona janė pjesėmarrės tė Masakrės sė Tivarit, tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, tė Byrosė Informative tė njohur si Gol Otok, tė shpėrnguljes masive, ose aksionit tė armėve nė kohėn e Rankoviēit dhe mbėshtetės tė politikės sė Rankoviēit pėr shpėrnguljen e 250 mijė shqiptarėve pėr nė Turqi, po ashtu janė pjesėmarrės tė ngjarjeve tė viteve 1968, 1981, 1990 e tutje.

”Unė i kam mbledhur personat nė fjalė, tė cilėt prej vitit 1945, kur ėshtė mbajtur mė 10 qershor 1945 nė Prizren, Lidhja e Dytė e Prizrenit, qė ėshtė vendosur qė Kosova tė bashkohet me Serbinė dhe prej aty kanė filluar masakrat kundėr popullit shqiptar nė Kosovė. Nga kėta njerėz, tė cilėt tė inspiruar nga lufta e tyre, atėherė “liridashėse”, dhe kėta kanė bėrė krime kundėr njerėzimit ndaj popullit tė vet”, pati thėnė Nait Hasani kohė mė parė.

Ai ka thėnė pėr Express se pret nga EULEX-i qė tė ndėrmarrė hapa konkretė duke thėnė se personat e pėrfshirė nė kėtė akuzė duhet tė dėnohen pėr veprat qė i kanė bėrė.

“I bėj thirrje Prokurorisė sė Kosovės, EULEX-it, qė personat qė kanė bėrė krime, e qė janė pėrfshirė nė padi, tė dėnohen”, thotė Nait Hasani.

Nė listėn e tė paditurve tė deputetit Hasani ka edhe persona qė tashmė nuk janė gjallė.

Pėr kėta persona, Nait Hasani ka thėnė se duhet tė ketė njė dėnim moral, ndėrkaq ata qė janė sot nė pozita nėpėr pushtet, duhet tė deklarohen pėr krimet e bėra dhe tė japin dorėheqje morale. Tė gjithė kėta persona tė pėrmendur nė padi akuzohen pėr krim kundėr njerėzimit dhe gjenocid.
Nė padi pėr secilin ėshtė dhėnė edhe arsyetimi pėr kėta persona se duhet tė dėnohen pėr veprat e kryera nė kohėn e ish-Jugosllavisė.

Fadil Hoxha, Sinan Hasani, Mehmet Hoxha, Dushan Mugosha, Ali Shukriu, Hivzi Sylejmani, Kolė Shiroka, Ymer Pula, Xhavit Nimani, Xhevdet Hamza, Mehmet Maliqi- Cikulli, Veli Deva dhe Sahit Zatriqi, sipas padisė, bazuar nė Kodin Penal tė Kosovės, neni 117, akuzohen pėr vrasje, shfarosje, skllavėrim, depėrtim ose pėrzėnie me dhunė e popullsisė, burgosje ose privime tė tjera tė rėnda tė lirisė fizike nė kundėrshtim me rregullat themelore tė sė drejtės ndėrkombėtare, persekutim tė njė grupi ose kolektivi tė identifikuar pėr arsye politike, kombėtare etnie etj, zhdukje e detyruar e personave, krim i aparteidit etj.

Hasani e ka bėrė kėtė kallėzim penal nė mėnyrė individuale, mirėpo nuk e pėrjashton mundėsinė qė tė ketė padi tė tjera nga Shoqata e tė burgosurve politikė dhe nga Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut.

Personat qė janė pėrfshirė nė padinė e fundit:
Hivzi Sylejmani,
Bajram Tmava,
Bajram Maraj,
Mehmet Hoxha,
Kolė Shiroka,
Syrja Popovci,
Kurtesh Salihu,
Riza Sapunxhiu.

Personat qė janė paditur kohė mė parė:
Fadil Hoxha,
Sinan Hasani,
Dushan Mugosha,
Ali Shukriu,
Rexhai Surroi,
Ymer Pula,
Veli Deva,
Xhevdet Hamza,
Xhavit Nimani,
Sahit Zatriqi,
Mehmet Maliqi,
Mehmet Shoshi,
Jusuf Karakushi,
Mahmut Bakalli,
Azem Vllasi,
Remzi Kolgeci,
Rrahman Morina,
Jusuf Zejnullahu,
Hashim Rexhepi,
Metė Kuēi,
Mehmet Lumi,
Hasan Mehmeti,
Ibush Kllokoqi,
Nazmi Mustafa,
Xhemshit Duriqi,
Hazėr Susuri,
Nikė Lumezi,
Miftar Jasiqi,
Hilmi Zhitia,
Rexhep Haxhimusa dhe
Vesel Latifi.

Fakte:
Faktet tė cilat janė pėrfshirė nė kallėzimin penal janė tė ndryshme. Ato fillojnė qė nga dėshmitė e botuara tė atyre qė i kanė mbijetuar Masakrės sė Tivarit nė vitin 1945, e deri te librat hulumtues tė botuar vite mė vonė. Akuzat me tė cilat kėta persona ngarkohen, janė tė ndryshme dhe fillojnė qė nga viti 1945, shpėrnguljet nė Turqi, demonstratat e ndryshme, e deri te bashkėpunimi i tyre nė vitet ‘90 me ish-regjimin serb.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../36147/C4/C15/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.9.2010, 10:03   11
Citim:
Ngrihet komisioni pėr hetimin e masakrės sė Tivarit

Tiranė – Ka nisur sot punėn komisioni parlamentar i ngritur pėr tė hetuar masakrėn e Tivarit tė vitit 1945, ku u vranė mijėra civilė nga Kosova teksa po shkonin nė drejtim tė Malit tė Zi.

Objekt i kėtij hetimi parlamentar ėshtė njė prej pikave mė tė errėta tė historisė sė Shqipėrisė, tragjike jo vetėm pėr nga humbjet e mėdha njerėzore tė tė rinjve shqiptarė, por njėkohėsisht nga mė makabret pėr skenarin e inskenuar nė realizimin e saj”, tha kryetari i komisionit, Fatos Beja.

Opozita e ka braktisur kėtė komision me pretendimin se kjo masakėr duhet tė hetohet nga historianėt e nė fakt lidhet edhe me tė kaluarėn komuniste tė Shqipėrisė, pasi pjesėmarrės nė kėtė masakėr ishte edhe Enver Hoxha dhe Ramiz Alia.

Komisioni do tė asistohet nga dy ekspertė, publicisti Uran Butka dhe historiani Romeo Gurakuqi. Ky komision, i iniciuar nga grupi parlamentar i Partisė Demokratike, pritet tė hetojė mbi vrasjen e rreth 4300 shqiptarėve tė rekrutuar nė Kosovė pėr tė luftuar kundėr gjermanėve nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore.

Sipas tė dhėnave historike, ata marshuan nga Prizreni nėpėr Shqipėri, pėr t'u ekzekutuar nė Tivar tė Malit tė Zi. Kryeministri Berisha, nismėtar i ngritjes sė kėtij komisioni, ka akuzuar si tė implikuar nė kėtė histori edhe figura tė shtetit shqiptar tė asaj kohe, e posaēėrisht Ramiz Alinė.

http://www.gazetastart.com/lajme/Politike/24737/

Citim:
Masakra e Tivarit, komisioni: Shteti shqiptar, bashkėpunėtor

Komisioni hetimor qė do tė hetojė masakrėn e Tivarit qė daton vitin 1945 ka ofruar fakte qė sikurse u tha, vėrtetojnė se aso kohe shteti shqiptar jo vetėm kishte dijeni, por ishte bashkėpunėtor i kėsaj ngjarjeje tragjike.

Deputetja Mesila Doda qė e krahasoi ngjarjen pėr nga pėrmasat me masakrėn e Srebrenicės, solli dėshminė e njė prej tė mbijetuarve tė masakrės, Azem Hajdini, i cili sot nuk jeton mė.

Nė cilėsinė e ekspertit pranė komisionit, Uran Butka zbardhi njė tjetėr fakt tė pėrfshirjes nė ngjarje tė strukturave tė shtetit shqiptar. Kryetari i komisionit, Fatos Beja tha se do tė hulumtohet pėr kėtė nė arkivėn shtetėrore, nė arkivėn e Ministrisė sė Brendshme, tė mbrojtjes dhe asaj tė jashtme.

Gjithashtu, hetimet do tė shtrihen dhe jashtė kufijve tė vendit. Pėrfaqėsuesit e mazhorancės i bėnė thirrje opozitės tė marrė pjesė nė komision duke kontribuar nė nxjerrjen e pėrgjegjėsive shtetėrore lidhur me ngjarjen.

Masakra e Tivarit ka pėr viktima, rekrutė shqiptarė nga Kosova, numri i tė cilėve varėsisht dėshmive qė ofrohen mbi ngjarjen varion nga 1700 nė 4300.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=12908
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.7.2011, 14:40   12
Citim:
Hetimi pėr Masakrėn e Tivarit, Kuvendi zgjat mandatin e komisionit

Kuvendi miraton me 73 vota pro kėrkesėn e njė grupi ligjvėnėsish pėr tė shtyrė me 6 muaj afat komisionin hetimor pėr Masakrėn e Tivarit. Komisioni “pėr hetimin e fakteve, rrethanave dhe pėrgjegjėsive tė Masakrės sė Tivarit 1945" u ngrit nė 17 korrik 2010 dhe kishte njė mandat prej 12 muajsh.

http://www.standard.al/index.php/new...misioneve.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.3.2012, 21:13   13
Citim:
Masakra e Tivarit, historianėt sjellin fakte tė reja

Emri:  4f760e20d7ed9.jpg
Shikimet: 400
Madhėsia:  16,8 KBTiranė - Nė prag tė 67 vjetorit tė masakrės sė Tivarit, njė pjesė e historianėve kanė kėrkuar qė historiografia shiqiptare tė zbardh pėrgjegjėsinė e shtetit komunist mbi kėtė masakėr.

Sipas tyre, 67 vjet mė pas kjo ngjarje ėshtė ende e veshur me hipokrizi. Ndėrkohė historianėt theksuan edhe domosdoshmėrinė qė shteti malazez tė hap njė hetim tė mirėfilltė pėr kėtė ngjarje.

Historianėt dhe studiuesit kanė cituar fakte e dokumenta kryesisht nga arkiva tė huaj, ku shteti shqiptar dhe Enver Hoxha implikohen drejtpėrdrejt.

Nė qėndėr tė kėtyre diskutimeve u vendos libri i studiuesit Uran Butka "Masakra e Tivarit dhe pėrgjegjėsia e Shtetit Shqiptar".

1 prilli i vitit 1945 shėnohet nė histori si dita ku u vranė rreth 1700 rekrutė shqiptar nga ushtria serbo-malezeze, duke udhėtuar drejt frontit jugosllav, ku do tė luftohej kundėr gjermanėve nė tėrheqje. Por masakra kishte nisur pak ditė mė parė me torturimin deri nė vdekje tė qindra tė tjerėve, prandaj nuk dihet ende njė numėr i saktė i shqiptarėve qė vdiqėn nė kėtė masakėr.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/34530

Citim:
Masakra e Tivarit nė njė simpozium nė Akademinė e Shkencave

Dėshmi tė tė mbijetuarve, dokumente sekrete tė arkivave jugosllave, shqiptare dhe angleze, citime dhe radiograme tė dėrguara nga dy anėt e kufirit si dhe retiēenca mbi librin e fundmė tė Uran Butkės, kanė hedhur dritė mbi faktet e ndodhura gati 67 vite mė parė, nė tė quajturėn "Masakra e Tivarit", ku mė se 3000 meshkuj shqiptarė tė Kosovės u ekzekutuan nėn alibinė e dezertimit.

Nė njė simpozium tė mbajtur pėr herė tė parė nė Akademinė e Shkencave tė Shqipėrisė, nė njė panel ku qenė mbledhur anėtarė tė Akademisė, shkrimtarė, studiues si dhe tė ftuar tė tjerė, u diskutua gjerėsisht, pėrmes fakteve arkivore, mbi kėtė masakėr tė pashoqe tė partizanėve jugosllavė dhe alibisė sė kuadrove tė lartė shqiptare tė LANĒ-it.

Prof. Dr. Romeo Gurakuqi, nė njė sintezė tė librit tė historianit Uran Butka, tha se "bėhet fjalė pėr njė spastrim tė kujdesshėm, i kryer nė bashkėpunim me partizanėt shqiptarė". Sipas Gurakuqit, tragjedia e Masakrės sė Tivarit, pėrbėn njė spastrim mashkullor tė pastėr, tė kryer nga Brigada e X-tė e partizanėve jugosllavė nga Kukėsi nė Shkodėr dhe nga qyteti i Shkodrės nė Ulqin, nga 24 mars 1945-Prill 1945, nė brendėsi tė territorit shqiptar, nė bashkėpunim me Divizionin e V-tė tė partizanėve shqiptarė, tė drejtuar nga Ramiz Alia.

Nė njė intervistė tė disa kohėve mė parė, ish-presidenti Ramiz Alia e hodhi poshtė kėtė fakt, duke theksuar se nuk kishte dijeni. Sipas Gurakuqit, ky mohim i Ramiz Alisė hidhet poshtė nga radiogramet dhe raportet e mbajtura nga LANĒ, ku ishin nė dijeni edhe drejtuesit e lartė tė Divizionit tė V-tė dhe tė VI-tė shqiptar.

Gurakuqi pėrmendi nė sintezėn e tij ndėr tė tjera se, "gjithēka u parapri me arrestimin e Gani Kryeziut", ndėrsa ngriti idenė e hetimit tė kėsaj ngjarjeje sot e kėsaj dite nga pala malazeze, pėr implikimin e Brigadės sė X-tė malazeze, por edhe pėr njė masakėr tė kryer brenda territorit tė kėsaj republike, pėr tė gjetur varret e atyre qė nuk i mbijetuan kėsaj masakre.

Shkrimtari dhe autori i shumė librave, Agron Tufa, theksoi nė fjalėn e tij se, kjo masakėr u la me gjak nė emėr tė vėllazėrim-bashkimit. "Njė garderobė e tėrė hipokrizie", e cilėsoi Tufa gjithė kėtė masakėr dhe faktet historike qė u fshehėn pas kėsaj tragjedie mbarėshqiptare.


Masakra, rreth 1000 kosovarė gjetėn vdekjen brenda kufijve shqiptarė

Masakra e Tivarit u bė ndaj tė rekrutuarve shqiptarė nga Kosova nė pėrfundimin e Luftės sė Dytė Botėrore nė Tivar, tė Malit tė Zi dhe gjatė rrugės pėr nė Tivar, nė brendėsi tė territorit administrativ shqiptar. Numri i tė vrarėve nė kėtė masakėr, varėsisht prej burimeve, sillet nga 1700-4300 vetė. Nė librin e autorit Uran Butka, "Masakra e Tivarit dhe pėrgjegjėsia e shtetit shqiptar", historiani, sjell njė sėrė dokumentesh, qė jo vetėm mbajnė firmėn e Alisė, por edhe tė vetė Enver Hoxhės.

Gjatė rrugės pėr nė Frontin e Perėndimit, rreth 1000 kosovarė gjetėn vdekjen brenda kufijve shqiptarė. Me urdhėr tė Enver Hoxhės, tė gjithė kosovarėt qė arratiseshin nga ushtritė jugosllave, qė kapeshin apo dorėzoheshin me dėshirė pranė forcave shqiptare, u dėrgoheshin divizioneve jugosllave, edhe pse e dinin shumė mirė se ata i priste vdekja.

Pas prishjes sė marrėdhėnieve me Jugosllavinė, kjo masakėr iu faturua Koēi Xoxes, i cili edhe u akuzua si agjent i Titos. Pėr kėtė flasin njė sėrė dokumentesh dhe dėshmish tė kohės, mes tė cilave dhe ajo e Zoi Themelit, shef i Mbrojtjes sė Popullit tė krahinės sė III-tė nė Shkodėr. Nė njė dokument zyrtar me nr. 146, i Divizionit tė V-tė, drejtuar Komandės sė Pėrgjithshme tė LANĒ-it mė datė 29.04.1945, e firmosur nga Komandanti dhe Nėnkoloneli Rrahman Parllaku, theksohet se "nė bazė tė urdhrit nr. 93, datė 28.04.1945, tė Shtabit Operativ tė Kosmetit, Divizioni V-tė dhe VI-tė lėvizin pėr nė zonat Ferizaj-Gilan. Divizioni ynė me qendėr Gilan".

Ndėrsa nė njė pėrgjigje drejtuar po kėtij Divizioni, qė mban radiogrami nr. 38/III, datė 05.06.1945, firmosur nga Enver Hoxha, citohet ndėr tė tjera se, "nė pėrgjigje tė radiogramit datė 01.06.1945, T'arratisurit e dorėzuar nė Divizionin tuaj, dėrgojani Divizionit 52" (jugosllav). Sipas fakteve historike dhe Arkivit Qendror tė Shtetit, referuar nė librin e historianit Butka, kėto si dhe radiograme tė tjera, tė dėrguara nga Divizionet e V-ta dhe tė VI-ta si dhe brigadat dhe batalionet e tyre, udhėhiqeshin e komandoheshin nga komitetet e partisė dhe komisarėt politikė: Ramiz Alia, Gafur Ēuēi, Reis Malile, Njazi Islami, etj.

http://www.rilindjademokratike.com/R...%AB_jugosllave
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:02.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.