Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 20.4.2010, 07:52   1

Shkrim i cituar Pseudoshteti i IRJ tė Malit tė Zi (120/192 OKB)


Citim:
72 shtete ende s’e njohin Malin e Zi

Rreth katėr vjet pas pavarėsimit tė Malit tė Zi, ky shtet vazhdon tė mos njihet nga 72, prej 192 shteteve anėtare tė OKB. Nė mesin e tyre janė Venecuela, Bolivia, Somalia, Jemeni, Etiopia, Gana, Arabia Saudite...

Lista e shteteve qė deri mė 18 mars nuk njohėn Malin e Zi si shtet ėshtė pjesė e pėrgjigjes shtesė tė Qeverisė malazeze nė Pyetėsorin e Komisionit Evropian. Aty theksohet se kėtyre shteteve kėrkesa pėr njohje u ėshtė dėrguar nė muajt e parė pas shpalljes sė referendumit pėr pavarėsi, ndėrkohė qė e njėjta kėrkesė u ėshtė pėrsėritur edhe vitin e kaluar.

Nė pėrgjigjet e Qeverisė sė Malit tė Zi precizohet se nėpėrmjet misioneve diplomatike malazeze tashmė ka filluar procedura e njohjes sė shtetit nga Jordania, Kuvajti, Liberia dhe disa shtete tjera afrikane, njoftoi tė hėnėn gazeta podgoricase ‘Vijesti’.

http://www.gazetaexpress.com/web/ind.../29022/C5/C18/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.4.2010, 07:57   2
Citim:
Mali i Zi kėrkon punėtorė nga vendet fqinje

Podgoricė, 26 prill 2010 - Ekonomisė sė Mali tė Zi i nevojiten rreth 15 mijė punėtorė nė turizėm, ndėrtimtari dhe hotelieri, ka thėnė drejtori i Entiti pėr punėsim Zoran Jeliq, duke thėnė se dy tė tretat e vendeve tė punės duhet tė plotėsohen me punėtorė nga vendet fqinje.

Ai ka theksuar se tashmė kanė kontaktuar me shėrbimet publike tė punėsimt tė vendeve tė rajonit, nga Bosnja e Hercegovina, Serbia dhe Kosovės.

http://www.kosova.com/artikulli/61414
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.9.2010, 22:07   3
Citim:
Gramatika e gjuhės malazeze nxit reagime nė Serbi

Podgoricė/Beograd, 5 shtator - Kioskat e Malit tė Zi janė “pushtuar” nga botimi i parė i gramatikės sė gjuhės malazeze, e hartuar nga njė grup autorėsh; njė linguist malazias dhe dy kroatė. Dy vjet punė i janė dashur kėtij grupi pėr hartimin e gramatikės sė parė zyrtare. Adnan Ēirgiq nga Mali i Zi, bashkė me kolegėt e tij kroatė Ivo Pranjkoviē dhe Josip Siliq, janė autorėt veprės e cila ka nxitur reagime nė Serbi.

Linguistėt serbė konsiderojnė se botimi i gramatikės sė gjuhės malazeze, ėshtė njė vendim kryekėput politik dhe nuk ka kurrfarė baze shkencore. Sipas akademik Ivan Klajnit “gjuha malazeze ėshtė njė krijesė artificiale pėrderisa gramatika malaziase, njė vendim politik”.

“Ajo gramatikė ka tri fonema, tė cilat nuk kanė lidhje as me tė ashtuquajturėn tė folme letrare malazeze”, ka thėnė Klajn.

Velko Brboriq, profesor nė katedrėn e gjuhės serbe nė Fakultetin e Filologjisė nė Beograd, thotė se “gramatika malazeze” nuk ka bazė nė kuptimin linguistik. Siē ka thėnė ai, dallimet midis gramatikės malazeze dhe asaj serbe “mund tė jenė vetėm artificiale, tė sajuara dhe improvizime”.

“Ėshtė kryekėput njė vendim politik. Strukturėn gramatikore tė gjuhėve e pėrbėjnė rasat dhe akcentet. Ata nuk mund tė thonė se ka mė shumė ose mė pak se shtatė rasa apo mė shumė ose mė pak se katėr akcente. Dallimet leksikore ekzistojnė, por jo nė kornizat e ēdo gjuhe. Tė themi, edhe kur tė krahasohet Beogradi me Nishin, apo edhe Beogradi me Novi Sadin ka dallime, por jo thelbėsore. Autorėt e gramatikės sė gjuhės malazeze, nuk janė malazias dhe nuk flasin nė gjuhėn pėr tė cilėn kanė hartuar gramatikėn. Ky ėshtė paradoks. Kjo ėshtė e njėjtė sikur ne nga Beogradi tė kėrkonim qė linguistė nga Sarajeva apo Tuzlla ta hartonin gramatikėn e gjuhės serbe”, ka thėnė Brboriq.

Ai ka rikujtuar se nė vitin 1996 nė Mal tė Zi ėshtė “shfaqur” gramatika dhe fjalori drejtshkrimor i gjuhės malazeze me autor Vojislav Nikēeviē dhe prej fillimit askush nuk e ka marrė seriozisht, as qeveria malazeze e as linguistėt.

“Qysh atėherė, kushtimisht thėnė, ata kanė ndėrruar gjuhėn edhe pse sipas tė dhėnave zyrtare, mė shumė se 60 pėr qind e popullsisė nė Mal tė Zi, janė deklaruar se flasin serbisht. Vitin e kaluar, kanė emėruar Komisionin pėr Drejtshkrim i cili vėrtetoi se gjuha e tyre (malazezėve) ka 32 shkronja. Ato shkronja “tepėr” mund tė identifikohen nė tė folmen ‘ijekavski’. Nė serbisht, boshnjakisht, kroatisht dhe tashti edhe nė gjuhėn malazeze ka mė shumė se 90 pėr qind elemente identike gjuhėsore. Kėto dallime janė mė pak tė vėrejtshme sesa tė themi nė gjermanishten e Gjermanisė, tė Austrisė apo tė Zvicrės. Por, askujt atje nuk i ka rėnė ndėr mend tė krijojė gjuhėn zvicerane apo austriake”, ka thėnė Brboriq.

Adnan Ēirgiq, njėri nga autorėt e gramatikės sė gjuhės malazeze, ka thėnė pėr “Blic” se gjuhės bashkėkohore malazeze nė gramatikėn e parė i ėshtė dhėnė “pėrshkrimi adekuat”.

”Kjo ėshtė gramatika e parė zyrtare e gjuhės malazeze. Nė tė ėshtė dhėnė pėrshkrimi i malazezishtes bashkėkohore dhe atė vetėm tė asaj qė paraqet trajtėn gjuhėsore tė gjuhės malazeze. Kjo do tė thotė se me tė ėshtė kodifikuar ajo gjuhė me tė cilėn flasin autoktonėt e Malit tė Zi, pa marrė parasysh pėrkatėsinė e tyre etnike. Ėshtė e natyrshme qė gramatika e gjuhės malazeze ėshtė e ngjashme me atė tė serbishtes, kroatishtes e boshnjakishtes”, ka thėnė Ēirgiq.

Sipas tij “dallimet mė tė mėdha rrjedhin nga trajtat fonetike”. Kjo sipas tij do tė thotė se nė gjuhėn malazeze “ėshtė normuar sistemi 32-anėtarėsh fonetik“.

“Ato fonema ‘tepėr’ - si ‘ś’ i ‘ź’, janė produkt i dallimit njėjtė sikurse ‘ć’ dhe ‘đ’. Pėr shembull śjever (lexohet “s” e theksuar v.j.) dallon prej ‘sjever’”, ka thėnė Ēirgiq.

Pas miratimit tė Ligjit pėr arsim nė Kuvendin e Malit tė Zi, muajin e kaluar Kėshilli pėr arsim ka miratuar gramatikėn e gjuhės malazeze. Njė pjesė e linguistėve kanė kundėrshtuar miratimin e kėsaj gramatike dhe vėrejtjet kryesore janė bazuar nė dominimin e arkaizmave nė kėtė botim dhe mbėshtetjen e tėrėsishme tė gramatikės sė gjuhės malazeze nė atė kroate.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,9,33411
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.1.2011, 12:23   4
Citim:
Serbia e kishte humbur territorin e Kosovės

Ish-kryeministri i Malit tė Zi, Milo Djukanovic ka vlerėsuar se marrėdhėniet e kėtij shteti me Serbinė janė tė mira, mirėpo ka shtuar se njė plagė nė kėto marrėdhėnie ka krijuar qasja malazeze ndaj pavarėsisė sė Kosovės.

“Plagėn nė marrėdhėniet tona e paraqet njohja malazeze e pavarėsisė sė Kosovės. Ketė e kemi bėrė pėr shkak tė stabilitetit nė rajon, sepse Serbia e kishte humbur atė territor shumė kohė mė parė”, ka thėnė Djukanovic pėr televizionin serb tė Bosnjės, shkruan Zėri.

Djukanovic ka thėnė se ekzistojnė ide reaksionare qė kanė tė bėjnė me njė Shqipėri natyrale, e cila do tė pėrfshinte edhe Malin e Zi, andaj, sipas tij, janė tė domosdoshme integrimet euro-atlantike.

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=12639
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.1.2011, 12:24   5
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Mos kini frikė, si fillim do tė kaloni nė periudhė federalizimi dhe do tė keni autonomi. Zhvillimi pastaj do tė jetė gradual pėr interesin e pėrbashkėt. Mendoni p.sh. sa malazezė do tė zbulojnė nė vazhdim se janė nė fakt shqiptarė. Ia vlen tė bėhet bashkimi, thjesht dhe pėr arsye njerėzore. Nuk ka arsye pse t'i pengohet racės dinarike tė marrė kulturėn e vet burimore dhe tė punojė pėr zhvillimin e vet.

Integrimet euroatlantike, nga ana tjetėr, e dimė tė gjithė se janė gjepura.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.2.2011, 08:21   6
allianz
 
Atė qėndrimin mė sipėr Gjukanoviēi e ka thėnė nė RTS mė drejtpėrdrejt, pra nėse IRJMZ nuk futet nė NATO dhe nė BE atėherė krijimi i Shqipėrisė sė bashkuar ėshtė i pandalshėm. Tha dhe se nqs. Serbia nuk bėn ndryshime nė politikėn e vet antievropiane punėt do tė shkojnė nė interes tė shqiptarėve dhe tė zgjerimit tė RSH-sė. Ky mbase e pėrdor si gogol kėtė retorikė, po trysninė e ndiejnė sidoqoftė. Dhe ndėrkohė Sorosi...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.3.2011, 21:00   7
Citim:
Podgorica akuzon Beogradin pėr pėrzierje nė punėt e brendshme

Podgoricė, 11 mars - Qeveria e Malit tė Zi, e kryesuar nga kryetari i saj, Igor Lukshiq nė mbrėmjen e sė enjtes ka shprehur protestė tė ashpėr kundėr Qeverisė sė Serbisė “pėr miratimin e Strategjisė sė ruajtjes dhe pėrforcimit tė shtetit amė, diasporės dhe serbėve nė rajon”, duke theksuar se ky dokument ėshtė pėrzierje e drejtpėrdrejt nė punėt e brendshme tė Malit tė Zi, njofton KosovaLive.

Nė Strategji ndėr tė tjera thuhet se Qeveria e Serbisė kėrkon qė serbėt tė trajtohen si popull konstituiv nė Malin e Zi sipas shembullit tė pozitės sė serbėve nė Bosnjė e Hercegovinė.

Nė regjistrimin e fundit tė vitit 2003, nė strukturėn e pėrgjithshme tė popullsisė nė Mal tė Zi kanė qenė 32 pėr qind serbė, edhe nė referendumin e vitit 2006, nuk kanė votuar pėr shkėputjen nga Serbia.

“Ēfarėdo forme tė veprimit politik nga jashtė, i cili ka pėr qėllim ndryshimin e rendit kushtetues tė Malit tė Zi , siē ėshtė rasti me dokumentin e pėrmendur tė Qeverisė sė Republikės sė Serbisė, paraqet pėrzierjen e drejtpėrdrejt nė punėt e brendshme tė shtetit sovran tė Malit tė Zi edhe nė tėrėsi ėshtė nė kundėrshtim me themelet e parimeve tė marrėdhėnieve tė fqinjėsisė sė mirė”, thuhet nė kumtesėn e qeverisė malazeze.

Duke shprehur kėtė protestė tė ashpėr, Qeveria e Malit tė Zi ka angazhuar Ministrinė e vet tė jashtme dhe integrimeve evropiane, qė nė njė afat sa mė tė shkurtėr t'ia transmetojė ambasadorit tė Republikės sė Serbisė nė Mal tė Zi kėtė qėndrim tė Podgoricės zyrtare.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,17,52023
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.4.2011, 22:21   8
Citim:
Sa ka malazez nė Mal tė Zi?
Mustafa Canka

Nė Malin e Zi ka pėrfunduar regjistrimi i popullatės dhe i amvisėrive. Pas njė muaji do tė dihen rezultatet e para qė priten me padurim – regjistrimi ėshtė mė shumė ēėshtje politike

Regjistrimi nė Mal tė Zi pėrherė ka qenė njė shans i pėrshtatshėm pėr rreshtime tė reja. Kjo se regjistrimi ėshtė pikėsėpari ēėshtje politike, periudhė kur vendi shndėrrohet nė panair kombesh, kombėsish, besimesh e gjuhėsh. Nė pėrputhje me rezultatet ridefinohen programi politik dhe pėrcaktimet partiake.

Duke i komentuar rezultatet e regjistrimit tė nėntorit tė vitit 2003, ideologu i Partisė Demokratike tė Socialistėve, nė pushtet, Svetozar Maroviē, atėbotė thoshte: “Regjistrimi ėshtė shumė i pėrshtatshėm pėr marrjen e njė sėrė vendimesh nė sferėn e punėve publike“.

Vėrtet: nė atė regjistrim nė Mal tė Zi kishte 43 pėr qind malazez, 32 pėr qind serbė, 7,7 pėr qind boshnjakė, 5 pėr qind shqiptarė dhe 4,7 pėr qind myslimanė. Mirėpo, atėherė Mali i Zi ende nuk ka qenė shtet i pavarur e tani ėshtė. Kushtetuta e vitit 2007 e pėrkufizon Malin e Zi si shtet tė qytetarėve, por nė preambulėn e kėtij akti mė tė lartė shtetėror pėrmendet vetėm e drejta „historike e kombit malazias pėr shtetin e vet“. Shtet tjetėr, edhe ashtu, nuk kanė.

Historiani mė i njohur malazias, Sherbo Rastoder, ėshtė kategorik: „Nėse malazeztė nuk do tė jenė shumicė nė Mal tė Zi, Mali i Zi humb disi bazėn pėr tė ekzistuar si shtet i pavarur. Thjesht, kjo ėshtė logjikė e historisė dhe nė kėtė kuadėr lufta ėshtė fare e qartė.

Pasi qė krerėt e partisė mė tė fortė opozitare, tė Partisė Popullore Socialiste tė Sėrgjan Miliqit, haptazi janė deklaruar se do tė regjistrohen si serbė, ndonėse mė parė shumica syresh qenė regjistruar si malazez, mbetet e diskutueshme se si do tė jenė rezultatet pėrfundimtare.

„Edhe nėse 95 pėr qind e qytetarėve tė deklarohen si serbė, siē janė deklaruar mė 1909, Serbia nuk do tė kontestonte shtetėsinė e Malit tė Zi“, ka theksuar ambasadori i Serbisė nė Podgoricė, Zoran Lutovac.

Kryetari i Kuvendit tė Malit tė Zi, Ranko Krivokapiq, i cili gjatė javėve tė fundit ka kritikuar Beogradin pėr pėrzierjen nė punėt e brendshme tė Malit tė Zi, ėshtė i bindur se qytetarėt malazez do tė dinė t’i kuptojnė kurthet.

„Mendoj se mashtrimi do tė bjerė nė ujė dhe se do tė kemi deklarim tė lirė tė qytetarėve pėr vendin e tyre, atdheun e tyre. Kur tė binden se qytetarėt nė Mal tė Zi janė kategoria kryesore pėr nga numri, tė dedikuar pėr Malin e Zi, besnikė ndaj Malit tė Zi, atėherė do ta kuptojnė se Mali i Zi ėshtė vend i malazezve nė kuptimin qytetar. Nė atė ēast kriteri etnik do tė jetė mė pak i rėndėsishėm, siē ėshtė edhe nė vendet e tjera ku ka demokraci tė mjaftueshme“, mendon Krivokapiq.

Mbetet tė shihet nėse kjo do tė ndodhė vėrtet. E tėra, gjithsesi, do tė varet nga rezultatet e regjistrimit qė varen nga pėrkatėsia etnike, gjuhėsore dhe fetare e qė do tė dihen nga mesi i muajit maj.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,12,55919
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.4.2011, 18:05   9
Citim:
Rusisė nuk i pengon anėtarėsimi i Malit tė Zi nė BE, por nė NATO

Podgoricė, 19 prill 2011 Pėr Rusinė nuk ėshtė problem anėtarėsimi i Malit tė Zi nė Bashkimin Evropian, mirėpo zgjerimi i mėtejshėm i NATO s nuk do tė kontribuonte nė sigurinė e askujt, deklaroi ministri rus i Punėve tė Jashtme, Sergej Lavrov pėr tė pėrditshmem "Pobjeda" tė Podgoricės.

"Prioritetet e brendshme politike tė Podgoricės nuk njihen mirė. Nuk shoh problem nė lidhje me anėtarėsimin nė BE, nėse vetė malazezėt vlerėsojnė se eurointegrimi do t'u shėrbejė atyre", deklaroi Lavrov para vizitės nė Ballkan, nė tė cilėn do t'i vizitojė Malin e Zi, Serbinė, Slloveninė dhe Maqedoninė.

Sipas tij, Moska sillet me respekt ndaj tė drejtės qė vetė shtetet t'i pėrcaktojnė skemat pėr siguri dhe anėtarėsim nė aleancat ushtarako politike. Ai theksoi se pozicioni i Rusisė pėr ēėshtjen e zgjerimit tė NATO s ėshtė i ditur. Nė lidhje me Serbinė, shefi i diplomacisė ruse deklaroi se partneriteti strategjik mes Rusisė dhe Serbisė nuk ėshtė i orientuar kundrejt askujt.

http://www.kosova.com/artikulli/71064
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.4.2011, 10:01   10
Citim:
Podgorica akuzon Beogradin pėr vazhdim tė spastrimit etnik

Podgorica zyrtare ka mbetur e indinjuar nga pėrmbajtja e enciklopedisė serbe, e cila i konsideron malazezėt popull serb dhe Duklėn djepin e Serbisė. Kryetari i Parlamentit malazez, Ranko Krivokapiq ka deklaruar se publikimi i kėsaj enciklopedie ėshtė vazhdimi i politikės serbe tė spastrimit etnik.

“Bėhet fjalė pėr njė agresion tė pėrhershėm dhe pėrpjekje pėr spastrimin etnik tė malazezėve, me qėllim fshirjen e tyre si popull”, ka deklaruar Krivokapiq, raporton TopChannel.

Ai ka theksuar se kjo enciklopedi vė nė rrezik stabilitetin e Ballkanit dhe ka kėrkuar nga qeveria malazeze qė tė reagojė me dinjitet dhe me forcėn e ligjit.

Rasti nė fjalė ėshtė i ngjashėm me atė tė enciklopedisė maqedonase, qė i konsideron shqiptarėt si fise barbare qė janė shtrirė nė Ballkan me anė tė dhunės.

http://www.zeri.info/artikulli/1/4/2...strimit-etnik/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.8.2011, 23:31   11
Citim:
Mali i Zi nuk kthen gjuhėn serbe nė sistemin arsimor

Podgoricė, 11 gusht – Kryetari i Kuvendit tė Malit tė Zi Ranko Krivokapiq ka deklaruar sot se nė bisedime pėr konsensusin e miratimit tė ligjit zgjedhor nuk do tė ketė negociata pėr gjuhėn serbe, transmeton gazeta serbe Beogradit “Blic”.

Ai ka paralajmėruar negociata me opozitėn pėr ligjin zgjedhor por ka hedhur poshtė kėrkesėn qė gjuha serbe tė kthehet nė sistemin arsimor nė Mal tė Zi dhe ky ėshtė kushti qė opozita ka vėnė pėr tė dhėnė shumicėn e dy tė tretave pėr ligjin zgjedhor.

Duke komentuar paralajmėrimet e opozitės se do tė iniciojė debatet pėr ndryshimet nė Ligjin pėr Arsimimin e Pėrgjithshėm, Krivokapiq ka thėnė se “shantazhet nuk vijnė nė konsiderim dhe se ato qė nė start janė tė gjykuara pėr dėshtim".

http://www.koha.net/?page=1,15,65800
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.8.2011, 12:32   12
Citim:
Djukanovic: Serbia as Malin e Zi ende nuk e njeh nė tėrėsi

Ish kryeministri, Milo Djukanovic fajėsoi Serbinė se ende nuk e njeh dhe pranon nė tėrėsi pavarėsinė e Malit tė Zi.

Ai tha se raportet ndėrmjet dy vendeve janė nėn nivelin e nevojshėm dhe kjo pėr arsye se autoritetet e Serbisė mbajnė lidhje me qendra tė fuqishme ideologjike, tė cilat nuk e mbėshtesin pavarėsinė e Malit tė Zi.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,18,61477
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.8.2011, 20:40   13
puntori
anėtar/e
 
puntori
 
Anėtarėsuar: 4.2009
Citim:
''e cila i konsideron malazezėt popull serb dhe Duklėn djepin e Serbisė.''
...prit pak, a nuk ishte Kosova djepi serb?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.1.2012, 08:36   14
Citim:
Gati gjysma e Malit tė Zi nė duar tė rusėve

Moskė, 13 janar – Mali i Zi po bėhet gjithnjė e mė shumė rus. Sipas tė dhėnave kadastrale tė vendit tonė fqinj, rreth 40 pėr qind e patundshmėrive ėshtė nė pronėsi tė shtetasve rusė, mndėr tė cilėt shumica janė politikanė dhe punonjės shtetėrorė.

“Mali i Zi tash e disa vite ėshtė shumė e popullarizuar nė mesin e rusėve. Ēdokush mund tė blejė tokė apo shtėpi dhe banesė, kurse ēmimet janė jashtėzakonisht tė volitshme”, tha pėr Nova Gazeta pėrfaqėsuesi i shoqėrisė ndėrkombėtare pėr shitblerje tė paluajtshmėrive Mont Estates.

Nė pronėsi tė rusėve tė kamur, shumica e tyre tė lidhur me partinė nė pushtet tė Putinit Rusia Unike, janė tashmė shumė hotele dhe ngastra tė mėdha tokash, kurse disa vendbanime tė vogla nė Malin e Zi i kanė emėrtuar “fshatra ruse”. Ndėr mė tė kėrkuarat janė tokat nė bregdet, nė vendet Budva, Hercegnovi dhe Tivat. Pėr shkak tė numrit tė madh tė shtetasve rusė nė qytetin Budva madje ėshtė hapur edhe njė shkollė private nė gjuhėn ruse.

Nova Gazeta ka hulumtuar kėto vendbanime nė Malin e Zi pėr tė kuptuar se cilėt janė politikanėt dhe administratorėt rusė qė kanė prona nė kėtė vend. Dhe kanė gjetur mjaft tė tillė, madje edhe tė dyshuar pėr korrupsion dhe anėtarė tė partisė nė pushtet. Por, nuk kanė hasur nė emra me ndikimin mė tė madh nė Rusi, pasi qė, sipas saj, ata zgjedhin vendpushime edhe mė prestigjioze e mė tė shtrenjta nė botė.

http://koha.net/?page=1,15,83909
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.2.2012, 21:37   15
Citim:
Mali i Zi mund tė rikthejė markėn gjermane?

Nė Bankėn Qendrore tė Malit tė Zi, tė gjithė janė tė bindur se euro do tė mbijetojė si valutė, por theksojnė se nė rast se ndodhė e kundėrta, ata nuk shohin ndonjė mundėsi qė Mali i Zi tė shtyp valutė tė vetėn.

Guvernatori i Bankės Qendrore, Radoje Zhugic, ėshtė megjithatė i bindur se euro do tė mbijetojė.

Ai shtoi se nė rast tė dėshtimit tė euros, Mali i Zi nuk do tė shtypte valutėn e vet, por do t’i kthehej markės gjermane, ngase ėshtė valutė e fuqishme dhe themel i politikės monetare tė Malit tė Zi.

“Kemi pasur pėrvoja me valutėn vendase-ju kujtohet hiperinflacioni”, deklaroi Zhugic, duke shtuar se ēdo gjė flet nė favor tė njė valute tė fortė, e qė padyshim se ėshtė marka gjermane.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,18,74820
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.4.2012, 21:07   16
Citim:
Gjukanoviē kundėr zyrtarizimit tė gjuhės serbe nė Mal tė Zi

Podgoricė, 27 prill - Lider i Partisė Demokratike tė Socialistėve nė Mal tė Zi Milo Gjukanoviē ka deklaruar sot pėr partinė e tij ėshtė e papranueshme futja e gjuhė serbe guhė zyrtare nė vend si dhe ndryshimi i himnit , ndėrsa ka shtuar se pėr flamurin trengjyrėsh serb mund tė arrihet marrėveshje, transmeton Blic.

Ai ka thėnė se ēėshtja e flamurit mund tė zgjidhet nė mėnyrė duke mos e ndryshojė kushtetuta e vendit.

Gjukanoviē ka thėnė se nė partinė e tij ekziston pajtueshmėri e plotė rreth ēėshtjes se nuk duhet pranuar kėrkesės sė pėr himnin dhe gjuhėn zyrtare.

http://koha.net/?page=1,15,97329
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.6.2012, 21:39   17
Citim:
Tre rusė blenė gjysmėn e bregdetit tė Malit tė Zi

Tre afaristė rusė kanė mundur tė blejnė gjatė dy viteve tė fundit mbi gjysmė milionė metra katrorė tokė nė Malin e Zi.

Pjesa mė e madhe nga tokat janė nė vendet mė atraktive turistike jo vetėm nė bregdetin e Malit tė Zi por dhe nėpėr bregdetin Adriatik, njoftojnė mediet nė vend. 3 afaristėt rus planifikojnė tė ndėrtojnė nė tokėn e blerė hotele dhe komplekse me apartamente.

http://www.kosovapress.com/index.php?cid=1,83,149298
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.3.2013, 21:02   18
Citim:
Kryeministri i Malit tė Zi: Nacionalizmi i Berishės, jo ndikim negativ

TIRANE - Kryeministri i Malit tė Zi, Milo Gjukanoviē i ftuar dy ditė mė parė nė emisionin "Bugajski Hour" nė AS tha se deklaratat e homologut, tė tij shqiptar Sali Berisha, tė interpretuara si nacionaliste, nuk patėn ndikim negativ nė marrėdhėniet mes dy vendeve.

Popullsia shqiptare nė Mal tė Zi ka dhėnė mbėshtetje tė madhe pėr pavarėsinė duke votuar bindshėm. Kohėt e fundit kam dėgjuar disa shqiptarė qė ankohen se komuniteti i kėtushėm vuan nga neglizhenca, decentralizimi administrativ ka qenė shumė i kufizuar, se ka mungesė fondesh pėr aktivitetet kulturore tė shqiptarėve nė jug tė Malit tė Zi, si edhe pamundėsi pėr tė gjetur punė nė administratė. Si do u pėrgjigjeni kėtyre fjalėve?

Mali i Zi mund tė shėrbejė si njė shembull i demokracisė multietnike. Mali i Zi ėshtė shteti mė i vogėl i rajonit. Edhe nė kėto kohė, ka treguar se ėshtė oazi i demokracisė multietnike dhe ka inkurajuar gjithė shtetet e tjera qė bashkėjetesa e grupeve tė ndryshme etnike, feve dhe kulturave ėshtė e mundur edhe nė Ballkanin jo tė zhvilluar ekonomikisht apo nga pikėpamja demokratike. Sot, nėse pyet zyrtarėt nė Shqipėri, Kosovė, Serbi, Kroaci dhe Bosnjė, tė gjithė do kthejnė tė njėjtėn pėrgjigje: Mali i Zi ėshtė njė vend me tė cilin nuk kemi asnjė kontradiktė dhe ekziston njė bashkėpunim i shkėlqyer. Pakicat, pėrfshi edhe atė shqiptare, dhanė njė kontribut tė ēmuar nė rivendosjen e pavarėsisė sė tij. Duhet tė themi qė pakicat janė ato qė po i japin njė karakter tė veēantė pavarėsisė sė Malit tė Zi. Kėtu pakicat nuk janė ndier kurrė tė lėna pas dore apo tė trajtuara ndryshe, si nė deklaratat e mia, edhe nė ato tė kolegėve tė mi.

Jam i sigurt se mbėshtetja nė gjirin e popullatės shqiptare ėshtė tmerrėsisht e madhe pėr anėtarėsimin e Malit tė Zi nė NATO?

Duhet vėnė nė dukje se kur vjen ēėshtja te bashkėsia shqiptare dhe bashkėsia myslimane boshnjake dhe bashkėsia kroate nė Mal tė Zi, kjo pėrkrahje ėshtė mjaft e fuqishme. Brenda grupeve malazeze dhe serbe, do tė thosha se ka njėfarė ndasie pėr sa i pėrket kėsaj ēėshtjeje.

Cili do tė ishte reagimi juaj ndaj deklaratave tė fundit tė kryeministrit shqiptar Sali Berisha, tė cilat janė cilėsuar nga zyrtarėt amerikanė si nacionaliste dhe se potencialisht trazojnė stabilitetin rajonal? A e prekin ato Malin e Zi?

Kam lexuar ato qė kanė qenė interpretimet qė media i bėri deklaratės sė z.Berisha. Kam lexuar gjithashtu disa nga komentet e zyrtarėve ndėrkombėtarė nė lidhje me kėto deklarata tė kryeministrit shqiptar. Ajo qė doja tė thosha ėshtė se kam njė marrėdhėnie mjaft tė mirė me Kryeministrin Berisha dhe se ajo ėshtė mė tepėr se sa njė marrėdhėnie personale. Them se kjo bazohet nė qasjen e pėrgjegjshme nė tė pėrmbushurit e obligimeve, bazuar nė njė traditė tejet tė mirė qė ne kemi nė marrėdhėniet nė mes tė Shqipėrisė dhe Malit tė Zi. Si kryeministra, sot gjendemi nė situatėn qė duhet ta respektojmė kėtė traditė dhe pėr tė vijuar tė kontribuojmė me pėrgjegjėsi nė krijimin e marėrdhėnieve edhe mė cilėsore ndėrmjet dy vendeve tona. Siē ju thashė dhe pak mė parė, unė shoh se nė mesin e shumicės sė gjerė tė popullatės shqiptare nė Malin e Zi, ata janė vėrtet tė angazhuar pėr mirėqenien e Malit tė Zi. Kjo nuk ėshtė e lidhur vetėm me pėrkrahjen e tyre pėr pavarėsinė e Malit tė Zi, por unė mendoj se nė shembujt e pėrditshėm ju mund tė shihni se kėta njerėz ndjejnė me tė vėrtetė se Mali i Zi ėshtė vendi i tyre. Dhe afėrsia gjeografike e Shqipėrisė, nė sytė e tyre, nuk ėshtė njė burim frymėzimi pėr tė ndryshuar kufijtė ndėrmjet Shqipėrisė dhe Malit tė Zi, por ata e shohin si njė pėrfitim dhe si njė aftėsi pėr tė jetuar nė tė dyja anėt e kufirit. Dhe kjo nuk krijon vėshtirėsi pėr ata, por ē'ėshtė e vėrteta krijon perspektiva mė tė mėdha. Ata mund t'i arrijnė interesat e tyre personale nė tė dyja anėt e kufirit. Pra, si dy qeveri, unė mendoj se ne po i japim njė shtysė tė kuptuarit tė rrethanave dhe pėrfitimeve qė pakica shqiptare duhet tė ndjejė nė Mal tė Zi, dhe qė pakica malazeze duhet tė ndjejė ndėrkohė qė jeton nė Shqipėri. Pra, unė mund t'ju them sinqerisht se deklaratat, tė cilat nga mediat tona kėtu u interpretuan nė njė mėnyrė tė caktuar, nuk rezultuan me pėrkeqėsimin e marrėdhėnieve ndėrmjet vendeve tona. Harmonia multientike dhe stabiliteti nė Mal tė Zi nuk u vunė asnjėherė nė dyshim. Pavarėsisht nga kėto deklarata tė lėshuara nga Kryeministri Berisha, pėr tė cilat nuk e di nėqoftėse ato u interpretuan siē duhet nga media… pėrtej kėsaj pra… ndofta ne mundet vetėm tė risjellim nė kujtesė pėrvojėn e viteve '90 kur ndoshta kėndvėshtrimet politike tė cilat nuk u analizuan siē duhet, manipuloheshin ndonjėherė nga publiku nė secilin nga dy vendet dhe kjo mund tė rezultonte nė ngjarje tragjike. Pra, si njerėz tė pėrgjegjshėm nė jetėn politike, them se ne duhet tė rifreskojmė gjithnjė kujtesėn tonė dhe t'i mbajmė ato ngjarje diku nė sfond tė mendjes sonė pėr tė garantuar qė edhe ata qė duan ta shohin atė deklaratė si alarmuese, tė mos kenė njė alibi se mbas kėsaj deklarate mund tė rezultojė njė veprimtari shkatėrrimtare nga ana e dikujt i cili ėshtė i prirur pėr nga shkatėrrimi. Bazuar nė tė gjitha bisedat qė unė kam patur me Kryeministrin Berisha, unė kam bindjen se ai e sheh tė ardhmen e Shqipėrisė nė BE dhe se nė po kėtė mėnyrė ai e sheh edhe nevojėn e popullit shqiptar - njė popull qė jeton, ē'ėshtė e vėrteta, nė vende tė ndryshme tė kėtij rajoni - nėpėrmjet bashkimit tė tė gjitha vendeve tė rajonit nė BE. Kjo do tė krijonte kondita pėr njė komunikim dhe marrėdhėnie mė tė mira.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.4.2013, 22:02   19
Citim:
Europol: Mali i Zi "lavatriēe" pėr para

Zyra policore evropiane nė raportin mė tė ri potencon se Mali i Zi bie nė rangun e "lavanderive mė kryesore tė parave". Europol konstaton se vendi ėshtė "lavanderi" e rėndėsishme e parave, sepse paratė e fituara ilegalisht tė manjatėve dhe narkokartelėve hidhen nė rrjedhat legale dhe operacioneve, shkruan gazeta e Podgoricės "Dnevne novine".

"Edhe mė tutje kontrollohet ēfarė dhe ēfarė lidhje kapitali i fituar kėshtu i ka me kreun shtetėror dhe aktivitetet korruptuese. Nėn thjerrėz veēanėrisht janė manjanėt rus puna e tė cilėve me vite ėshtė e dyshimtė nė policinė evropiane", thuhet nė raport.

Sipas Europolit milionat e fituara ilegalisht nė Rusi shpesh pėrfundojnė si investime tė rregullta nė vend, hotele ose vila nė bregdetin malazez

http://www.lajmpress.com/lajme/bota_rajoni/19756.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.6.2013, 22:17   20
Citim:
BE ia heq euron Malit tė Zi?

Podgoricė, 18 qershor - Eksperti nė Institutin analitik pėr ekonomi e politikė nė Bruksel, Michael Emerson, citohet nga e pėrditshmja malaziase Vjesti tė ketė thėnė se Bashkimi Europian do tė hapė ēėshtjen e pėrdorimit tė euros nė Mal tė Zi. Sipas tij pėrdorimi i euros nė Mal tė Zi ėshtė pasojė e vendimit unilateral tė autoriteteve malaziase kur nė kohėn e rrethanave tė jashtėzakonshme fillimisht futėn nė pėrdorim markėn gjermane, e pastaj euron.

Pėrdorimi i euros nė Mal tė Zi dallon rrėnjėsisht nga anėtaret e Eurozonės.

Nė Kėshillin e BE-sė ėshtė pėrsėritur shpeshherė se aplikimi unilateral i euros nuk ėshtė kompatibil me tė arriturat juridike tė Unionit. Pėr kėtė arsye gjatė negociatave pėr anėtarėsim do tė hapet edhe kjo ēėshtje.

Malin e Zi nė rrugėn pėr anėtarėsim nė BE e presin 35 kapituj, qė duhet negociuar.

http://www.koha.net/?page=1,15,149454
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:04.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.