Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 29.4.2010, 14:19   1

Shkrim i cituar Integrimi nė BE nuk ėshtė bashkim kombėtar


Citim:
Integrimi nė Be pėr shqiptarėt nuk ėshtė bashkim kombėtar!
Dr. Muhamet Aliu

Duket e pabesueshme nganjėherė, por ėshtė e vėrtetė. Edhe qeveritarėt kanė dalė nga populli. Po pra, disa nga pjesa mė popullore e popullit. Mėnyra patriarkale e tė jetuarit e gjeneratės sė mesme ia mundėsoi njė zhvillim relativisht tė mirė nė dy drejtime: mundėsoi mbajtjen dhe financimin e brezit mė tė ri familjar pėr shkollim, nė njėrėn anė; dhe, ndikoi nė ruajtjen e vlerave tradicionale, kombėtare e popullore, nė anėn tjetėr.

Ishin kėto dy atribute qė me tė vėrtetė e fisnikėronin rininė. Pushtetarėt kolonialistė serbo-jugosllavė kėto zhvillime i shihnin si rrezik, dhe pėr kėtė arsye, me ndihmėn e disa vendorėve pėrpunonin forma tė veprimit nė mėnyrė qė ky zhvillim maksimalisht tė zvogėlohej.

Nė funksion tė kėsaj filluan pėrjashtimet prej shkollave, pėrndjekjet, burgosjet, diferencimet ideopolitike, ndarja nė tė ndershėm e tė pandershėm e tė tjera.

Edhe pėrkundėr vėshtirėsive tė shumta, karvani ecte. U krijua njė gjeneratė e pėrgatitur mjaft mirė profesionalisht dhe e edukuar drejt tradicionalisht. Kuptohet qė pastaj kjo gjeneratė do tė ishte bartėse e zhvillimeve shoqėrore nė Kosovė. Nė rrethanat e reja demokratike u mundėsua qė udhėheqėsit t’i zgjedhė populli. Pra, tė dalin nga populli.

Modestia, thjeshtėsia, mėnyra e komunikimit me popullin, pėrgatitja shkollore e tė tjera, krijojnė optimizėm tė arsyeshėm nė opinion. Gradualisht fillon “thurja”. Janė kėto nė fillim thurje tė buta, duke filluar nga “ato me kravata”, tėrheqja nė koluare tė ngushta, mandej kjo thurje forcohet me truproje, kėto vinė duke u shtuar, me pėrcjellės pėr familjarėt e tyre, me vetura me dritare tė padukshme, deri te thurja e hekurt nė automjete tė blinduara, e kėshtu me radhė. Duke e ulur komunikimin me masat, tanimė fillon shikimi nga lart.


Ēfarė shihet nga kjo lartėsi?

Njė masė e tėrė njerėzish qė merren me punėt e pėrditshme, qė duhet tė jenė tė mirė e tė sjellshėm, t’i kryejnė obligimet ndaj shtetit, tė mos ankohen kur pėr njė certifikatė tė lindjes, pėr njė certifikatė kurorėzimi ose pėr ta regjistruar njė automjet tė kėrkohen edhe pesė dokumente tė tjera, tė cilat diku lėshohen, e diku tjetėr vulosen, kur i shtohet edhe sjellja burokratike e nėpunėsve (eja sot, eja nesėr), nuk mjafton njė javė pėr ta nxjerrė njė dokument.

Injoranca shtohet kur nė fjalimet e tyre janė aq tė papėrgjegjshėm; sikur ky popull nuk di ēfarė po ndodh rreth tij e mė larg. Po harrojnė se nė kėtė masė njerėzish janė edhe ish-shokėt e tyre tė shkollės. Tash artistė, piktorė, gazetarė, sociologė, psikologė, mjekė, profesorė, kuadro shkencore, mandej, bujq e mjeshtėr tė mirė, tė papunė qė lexojnė e tė tjerė e tjerė.

Mundohen tė na bindin se si toleranca ndaj krimit ėshtė zero, megjithėse nuk dimė pėr ndonjė rast tė gjykuar pėr keqpėrdorim ose korrupsion. Mandej, sikur kemi rritje ekonomike tė kėnaqshme nė shkallė vendi, pėrmirėsim tė gjendjes energjetike, arsimim tė reformuar, e tė tjera.

Edhe tani, kur janė tė lėnduara nė masė tė madhe vlerat etike, morale e kombėtare, pėr shkak tė kondicionimit patriotik, po na flasin pėr “bashkimin kombėtar,” pėr tė cilin aq shumė po punojnė, dhe i cili do tė ndodhė kur ne dhe tė tjerėt rreth nesh, do tė integrohemi nė bashkimin evropian”.

Integrimi evropian ofron shumė favore, pėr ne dhe tė tjerėt. Por duhet ta kuptojmė drejt. Integrimi nė BE pėr shqiptarėt nuk ėshtė bashkim kombėtar!

Bashkimi Evropian ėshtė asociacion i bashkimit tė shteteve komb, jo bashkim i qytetarėve nė shtetin evropian. Sipas kėtij rregulli, si do tė shpjegohej prania nė BE e qytetarėve shqiptarė jashtė kufijve tė Shqipėrisė sė sotme. Si do ta quajnė Kosovėn anėtare tė bashkimit evropian, shtet i cilit komb? Multietnik? Pastėrtia etnike nė Kosovė ėshtė 94%!

Shqiptarėt e Maqedonisė, tė Kosovės Lindore, tė Malit tė Zi e tė tjerė automatikisht do tė kalonin nė pakica etnike tė kėtyre shteteve, anėtare tė Bashkimit Evropian.

Nga kjo del se hyrja nė BE e shteteve ballkanike ofron lehtėsira tė mėdha, nė lėvizjen e lirė tė njerėzve dhe kapitalit, por e ēimenton edhe mė shumė, ēėshtjen e pazgjidhur tė shqiptarėve nė Ballkan.

Do tė ishte e ndershme qė forcat politike dhe intelektuale nė Shqipėri, Kosovė e nė Maqedoni tė akordohen nė funksion tė formimit tė shtetit-komb, i cili do tė ndihej komod nė BE. Komod do tė sillej, edhe nė rast se njė ditė ky bashkim vullnetar i shteteve evropiane do tė shpėrbėhej.

Frazeologjia e pėrditshme kastės politike shqiptare (Shqipėri, Kosovė dhe Maqedoni) se bashkimi do tė ndodhė nė Bruksel, nė kuadėr tė bashkimit evropian, tė sjell nė dilemė: Janė kėta injorantė apo mashtrues? Apo edhe njėra edhe tjetra?
Nuk po mė pėlqen tė besoj!


http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=58299
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.5.2010, 11:53   2
kalimtar/e
 
Mė 2006, kryetarėt dhe n/kryetarėt e bashkive tė Tirolit tė Jugut (nėn mbizotėrimin italian) firmosėn njė peticion ku kėrkonin qė preambuli i Kushtetutės austriake tė pėrfshinte mbrojtjen e pakicave gjuhėsore historikisht tė lidhura me Austrinė dhe kjo e fundit tė tutelonte tė drejtėn e vetvendosjes sė popullit tirolez.

Qartazi austriakėt e Italisė nuk e ndjejnė veten tė bashkuar brenda BE me shtetin amė dhe edhe pse jetojnė nė provincė autonome dygjyhėshe nuk ndihen mjaftushmėrisht tė lirė nėn regjimin demokratik italian.

Qartazi nėse historia e bashkimit nėn flamurin BE nuk vlen pėr tė tjerėt, nuk mund nė asnjė mėnyre tė vlejė pėr ne.

Spanja, shteti qė ka presidencėn BE, mban sot e kėsaj dite tė pushtuar vėndet baske, tė njėjtėn gjė bėn dhe Franca duke i shtuar listės sė pushtimeve tė saj europiane edhe Korsikėn.

Italia mban tė pushtuar Tirolin e Jugut, Polonia portin e Danzigut dhe territore tė tjera prusiane. Greqia,trojet e Ēamėrisė. Anglia, Irlandėn.

Nga ana tjeter, Belgjika, presidenca e ardhshme e BE, nuk qėndron dot nė kėmbė, dhe aprovon ligje qė iu ndalojnė frankofonėve tė blejnė apartamente nė zonat valone.

Shtete tė tjera tė BE-sė, si Rumania, nuk kanė kontroll tė plotė tė territorit tė tyre.

Mėsimi prej kėtu: Ēfarė ėshtė e jona duhet bėrė e jona, me forcė gjaku e vullneti. E drejta jonė nuk mund tė vijė nga predikuesit e deleve. Tė tjerat janė ēorbe burokratėsh tė majmė ose ēirrje tė tredhurish.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.5.2010, 14:42   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Shumė thjeshtė, nėse ne nė Sh. Veriore bashkohemi njėsoj si me serbėt si me Sh. Perėndimore, atėherė ky nuk ėshtė bashkim kombėtar.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.5.2010, 08:17   4
Citim:
Njė Spanjė dėnohen 3 anėtarė tė grupit separatist ETA me 1040 vjet burg

Madrid, 21 maj Njė gjykatė spanjolle ka dėnuar tre anėtarė tė grupit separatist ETA me 1040 vjet burg pėr vendosjen e njė makine bombė nė parkingun e Aeroportit tė Madridit, nė vitin 2006.

Matin Sarasola, Igor Portu dhe Mikel San Sebastian u dėnuan pėr "vrasje terroriste", pėr vendosjen e bombės qė vrau dy emigrantė qė po flinin nė makinat e tyre. Megjithatė, ata nuk do tė kalojnė mė shumė se 40 vjet nė burg, gjė qė ėshtė koha maksimale pėr krimet terroriste nė Spanjė.

ETA fajėsohet pėr vdekjen e mė se 820 njerėzve gjatė fushatės sė saj 40 vjeēare tė bombardimeve dhe sulmeve, pėr krijimin e shtetit bask nė veri tė Spanjės dhe jugperėndim tė Francės.

http://www.kosova.com/artikulli/62016
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.6.2010, 22:42   5
Citim:
Belgjika voton mes frikės pėr ndarje kombėtare

Bruksel, 13 qershor – Belgėt po votojnė sot nė zgjedhjet e pėrgjithshme, tė cilat shihen si njė votė pėr ndarjen e vendit, ku 6.5 milionė flamanė, qė flasin gjuhėn holandeze, pėrkatėsisht flamane dhe 4 milionė valonė, frėngjishtfolės, janė tė mbėrthyer nė unionin grindavec.

Sondazhet parashikojnė fitore tė partisė kryesore flamane, lideri i sė cilės kėrkon qė Flandria e banuar me flamanė tė ndėrpresė lidhjet me Valoninė frankofone, dhe t’i bashkohen BE-sė si vende tė ndara.

Ky ėshtė njė skenar makthi pėr Valoninė e varfėr, e cila mbėshtetet kryesisht nė fondet e Flandrisė, dhe tregon se dallimet gjuhėsore dominojnė politikėn kombėtare, transmeton AP.

Afėr 7.7 milionė belgė do tė votojnė nė 10 630 vendvotime.

Zgjedhjet u shpallėn njė vit mė herėt, pasi qė koalicioni pesėpartiak i Yves Leterme u shpėrbe mė 26 prill, pas njė mosmarrėveshje pėr votimin nė njė qark dygjuhėsh.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,24852
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.6.2010, 22:43   6
Citim:
Nė Belgjikė i fiton zgjedhjet Partia separatiste

Bruksel, 14 qershor Partia separatiste, qė mbėshtet pavarėsinė pėr rajonin holandisht folės tė Belgjikės, ka fituar numrin mė tė madh tė vendeve nė zgjedhjet parlamentare belge.

Rezultatet pėrfundimtare tė votimeve tė djeshme treguan se Aleanca e Re Flamane ka fituar 27 nga 150 vende nė parlament.

Kjo ėshtė e para herė qė njė parti, e cila pėrkrah shpėrbėrjen e Belgjikės tė fitojė mė sė shumti vota nė zgjedhjet kombėtare. Partia thotė se e mbėshtet ndarjen e Belgjikės ndėrmjet Flandrisė nė veri, qė flet holandishten dhe Valonisė nė jug, qė flet frėngjishten.

Por, nėse dėshiron tė sundojė, partia do tė duhet tė formojė koalicion me partitė valone.

Socialistėt, tė cilėt fituan mė sė shumti vota nė Valoni, 26, gjithashtu mund tė jenė nė situatė tė formojnė qeverinė. Bisedimet pėr formimin e koalicionit tė ri mund tė zgjatin disa javė.

http://www.kosova.com/artikulli/62663
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.9.2010, 08:51   7
Citim:
Pėrsėri nė pikėpyetje integriteti territorial i Belgjikės

Njė politikan i lartė belg ka paralajmėruar publikun nė Belgjikė tė pėrgatitet pėr ndarjen territoriale tė vendit, ndėrkohė qė Mbreti Albert vazhdon presionin pėr rifillimin e bisedimeve tė vėshtira pėr formimin e njė qeverie tė re.

Anėtarja e Partisė Socialiste Frankofone, Laurette Onkelinx, e bėri paralajmėrimin e saj nė njė koment tė publikuar sot nė gazetė. Ky koment bėhet dy ditė pasi Shefi i Partisė Socialiste Frankofone Elio Di Rupo hoqi dorė nga bisedimet me udhėheqėsit e pėrkatėsisė flamande lidhur me formimin e qeverisė sė re.

Qeverisja nė Belgjikė ka qenė e mbėrthyer nga ky ngėrē politik prej mė shumė se njė viti. Aleanca e Re Flamande, e cila pėrfaqėson pjesėn veriore tė vendit, ku flitet kryesisht holandisht, kėrkon ndarjen paqėsore tė Belgjikės.

Nga ana e tij, jugu i vendit, njė pjesė mė e varfėr dhe e prapambetur e Belgjikės, ku flitet frėngjisht, shqetėsohet se mund tė ketė vėshtirėsi mė tė mėdha ekonomike nėse veriu shkėputet.

Mbreti Albert u kėrkoi mbrėmė figurave kryesore tė Parlamenteve nė tė dy rajonet tė pėrpiqen pėrsėri pėr rifillimin e bisedimeve pėr krijimin e njė qeverie federative.

http://www.voanews.com/albanian/news...102255084.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.9.2010, 08:59   8
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
...shqetėsohet se mund tė ketė vėshtirėsi mė tė mėdha ekonomike nėse veriu shkėputet.
Pėrkufizim i shkurtėr i Bashkimit tė Supermarketeve.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.9.2010, 22:33   9
Citim:
Nė Spanjė arrestohen 7 pjesėtarė tė ETA-s

Madrid, 28 shtator 2010 Policia e Spanjės njoftoi se ka arrestuar sot shtatė persona tė dyshuar se i pėrkasin organizatės separatiste baske ETA. Autoritetet spanjolle i kanė vazhduar aksionet kundėr grupit bask, i cili kohė mė parė shpalli armėpushim.

Ministria e brendshme tha se shtatė tė arrestuarit kishin mbajtur lidhje me grupet subverzive jashtė vendit dhe se e kanė pėrfaqėsuar kėtė organizatė separatiste nėAmerikėn Latine dhe nė disa vende tė Evropės.

http://www.kosova.com/artikulli/65453
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.11.2010, 16:05   10
Citim:
Gati 40 mijė kinezė, jetojnė nė qytetin italian Prato

Gati 40 mijė kinezė, jetojnė ligjėrisht ose jo nė qytetin italian Prato, jo shumė larg Firences. Ata pėrbėjnė 25 pėr qind tė popullsisė sė qytezės dhe njė nga pėrqendrimet mė tė mėdha tė kinezėve nė Evropė. Shumė prej tyre kanė ardhur nga njė qytet, Uėnxhou nė afėrsi tė Shangait. Pothuajse tė gjithė janė tė pėrfshirė nė prodhimin e tekstileve dhe tė rrobave tė lira duke prodhuar deri nė njė milion veshmbathje nė ditė. Muajt e fundit tensionet nė Prato mes banorėve italianė dhe atyre kinezė janė shtuar me akuzat se imigrantėt nuk po zbatojnė rregullat.

Njė frazė e shkurtėr italiane shpjegon arsyen pėrse kanė ardhur kaq shumė kinezė nė Prato - Pronto Moda apo Moda e Shpejtė.

Njė zonė industriale qė shtrihet nė rrethinat e qytetit ka fabrika ngjyrimi, punishte dhe depo. Qė kėtu, mallra tė lira tė prodhuara nga kinezėt – por me stampėn e rėndėsishme “Made in Italy” shkojnė nė mbarė botėn.

Gazetarja Silvia Perrachi ka shpjegon se si imigrantėt kinezė kanė marrė nė dorė industrinė nė Prato.

“Sot, industria kineze nė Prato ka nė dorė gjithė procesin – qė nga blerja e copave nė Kinė, importimi i tyre nė Itali, prerja e tyre, ngjyrimi, qepja e pastaj shitja e tyre direkt nė dyqanet me pakicė”.

Kur kinezėt e parė mbėrritėn kėtu 30 vjet tė shkuara, ata u mirėpritėn si investitorė tė rinj. Tani Prato ėshtė kthyer kundėr kinezėve. Dikur i pozicionuar me partitė e majta, qyteti ėshtė kthyer tani nga e djathta me Ligėn Veriore kundėr imigracionit nė zgjedhjet bashkiake tė vitit tė kaluar.

Tensionet janė pėrshkallėzuar pas njė serie bastisjesh tė policisė nė fabrikat qė dyshohet se punėsojnė imigrantė tė paligjshėm. Autoritetet thonė se shumė kinezė punojnė nė kushte mjaft tė vėshtira qė shkelin ligjet evropiane dhe shumė biznese nuk paguajnė taksat.

Kryetari i bashkisė sė Pratos ėshtė Roberto Cenni. Familja e tij ka njė pėrvojė tė gjatė nė tekstil. Ai thotė se bastisjet ishin tė justifikuara.

“Shifrat nga maji i kėtij vitit tregojnė se na ėshtė dashur tė mbyllim 154 fabrika pėr aktivitete tė paligjshme. Tė detyrohesh tė mbyllėsh njė kompani do tė thotė se aty ka patur aktivitete tė paligjshme tė njė natyre qė pėrshkruhen si akte kriminale. Pra ėshtė e qartė se na duhet njė pėrgjigje definitive pėr kėtė situatė”.

Shumė kinezė kėtu thonė se bastisjet u programuan pėr tė kėnaqur politikanėt dhe median e djathtė. Ata thonė se janė viktima tė diskriminimit. Lin Shia jeton nė Prato prej 20 vjetėsh dhe ka ngritur njė biznes tė vogėl.

“E kuptoj se ka nevojė pėr rregulla nė kėtė industri por nuk jam i kėnaqur rreth mėnyrės sesi po veprojnė. Pėr shembull mbyllja e fabrikave nuk u bė nė rrugė ligjore. Ata arrestuan imigrantėt e paligjshėm dhe i liruan pas disa orėsh por kėta nuk u lejuan tė shkonin nė shtėpitė e tyre pėr njė muaj. Kėshtu qė u lanė nė rrugė, pa ngrėnė dhe tė pastrehė”.

Historia e Pratos nė tekstile shtrihet nė shekuj; qyteti ka njė muze qė i dedikohet tekstileve. Por ndėrsa kompanitė italiane kanė patur vėshtirėsi, kinezėt janė pasuruar. Biznesmenėt italianė besojnė se kinezėt po shfrytėzojnė emrin e Pratos.

Maurizio Bonas krijoi organizatėn “Made in Italy” pėr tė mbrojtur imazhin e mallrave italiane. Ai thotė se ēdo vend duhet tė luftojė pėr tė mbrojtur kulturėn e tij.

“Duhet tė mbrojmė fabrikat nė Evropė. Duhet tė mbrojmė njerėzit qė punojnė kėtu. Nuk duhet tė mendojmė si tė ndihmojmė tė tjerėt dhe tė harrojmė shtėpitė tona”.

Nė shumė aspekte Prato ėshtė njė pasqyrė e sfidave me tė cilat pėrballet Evropa: ky kontinent historik, krenar pėr traditat por i kėrcėnuar tani nga mėnyrat e reja me tė cilat po ndryshon bota.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=86604
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.12.2010, 23:10   11
Citim:
Policėt spanjollė dėnohen pėr torturat kundėr pjesėtarėve tė ETA-s

Katėr pjesėtarė tė policisė spanjolle Guardia Civil janė dėnuar me heqje lirie prej dy deri nė katėr vjet e gjysmė pėr shkak tė torturave tė kryera kundėr aktivistėve tė ETA-s.

Gjykata konsideroi se ka dėshmi tė mjaftueshme qė policėt kanė rrahur dy aktivistė tė Organizatės Ilegale Baske, ETA, i kanė zhytur disa herė nė njė lumė dhe i kanė kėrcėnuar ata me vdekje.

Ndėrkaq, 11 nėpunės tė tjerė janė liruar nga akuzat. Dy pjesėtarėt tė ETA-s ishin arrestuar mė 2008 nėn dyshimet pėr sulmin me bombė nė aeroportin e Madridit. Si pasojė e atentatit nė vitin 2006 jetėn patėn humbur dy njerėz dhe ishin plagosur 41 tė tjerė.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=96236
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.2.2011, 11:08   12
Citim:
Separatistėt baskė me parti tė re

Madrid, 7 shkurt 2011 – Krahu i ndaluar politik i grupit separatist bask ETA bėri tė ditur se ka formuar parti tė re, e cila e dėnon pėrdorimin e dhunės. Lideri i krahut Batasuna, Rufi Eteberia, tha se partia e re, emri i sė cilės do bėhet publik nesėr, synon t'i kontestojė zgjedhjet.

Batasuna ėshtė e ndaluar prej vitit 2003 pėr shkak tė lidhjeve me grupin ETA, i cili fajėsohet pėr vdekjen e qindra njerėzve gjatė fushatės mbi 40-vjeēare pėr pavarėsimin e Baskisė.

http://www.kosova.com/artikulli/68985
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.2.2011, 14:23   13
Citim:
Revolucioni i patateve tė skuqura nė Belgjikė

Me siguri keni dėgjuar pėr revolucionet e Jaseminės apo Lotusit. Por, a keni dėgjuar pėr Revolucionin e Patateve tė Skuqura?

Megjithėse janė larg njė botė nga trazirat nė Tunizi dhe Egjipt, belgėt nuk shpresojnė ta rrėzojnė qeverinė e urryer, por ta detyrojnė politikėn qė mė nė fund tė bien dakord tė formojnė njė qeveri.

Nė mesnatė, Belgjika do tė shėnojė njė rekord: 250 ditė pa qeveri. Rekordi ia kalon edhe atij nė Irak.

Nė zgjedhjet, dy partitė me qėndrime diametralisht tė kundėrta, Aleanca e Re Flamane dhe Partia Socialiste Frankofone fituan mė sė shumti ulėse nė Parlament.

Mbreti Alberti II, disa herė i ka ftuar politikanėt e spektreve tė ndryshme tė formojnė qeverinė me bazė tė gjerė pėr 6 milionė holandisht-folėsit dhe 4.5 milionė frankofonėt.

Por, derisa vendi ėshtė bėrė objekt i karikaturave qesharake, belgėt me kokėfortėsi refuzojnė ta marrin problemin seriozisht. Sedrik Koderlier iu bashkėngjit protestės, e cila synon t’u thotė politikanėve qė tė shpejtojnė dhe ta formojnė qeverinė.

“Mėnyra mė qesharake ndoshta ėshtė mė e mira pėr ta dėrguar mesazhin. Nuk duam ta fajėsojmė njėrin apo tjetrin, njė politikan apo politikanin tjetėr. Ne vetėm duam njė zgjidhje, qė ende nesėr tė jetojmė bashkė”, tha Koderlier.

Ai krijoi njė faqe nė internet tė quajtur “Mjekra pėr Belgjikėn”, ku burra e gra i dėrgojnė fotografitė e tyre me mjekėr, qoftė tė vėrtetė apo false.

Mė shumė se njė mijė fotografi janė mbledhur prej janarit, kur aktori belg u bėri thirrje bashkėkombėsve tė vet qė mos ta rruajnė mjekrėn deri sa tė formohet qeveria.

Koderlier iu bashkua thirrjes dhe shpreson se politikanėt do tė fillojnė tė kuptojnė.

Qėllimi ėshtė tė dėrgohet njė mesazh jopolitik pėr tė thėnė se ne ende po e presim qeverinė, se ende jetojmė nė Belgjikė, se jemi belgė dhe duam tė gjeni njė zgjidhje”, thotė Kordelier.

Belgėt e shprehin mospajtimin nė mėnyrė tė pazakonshme. Rritja e mjekrės ėshtė vetėm njėri nga aksionet qė janė ndėrmarrė nė tė ashtuquajturin “Revolucion tė Patateve tė Skuqura”.

Njė senator belg u ka bėrė thirrje kolegėve tė tij qė tė abstenojnė nga seksi derisa tė formohet qeveria.

Nė universitetin flaman nė qytetin Gent, studentėt kanė premtuar tė zhvishen.

Nė Leuve, afėr Brukselit, njerėzit ofrojnė falas patate tė skuqura.

“Ėshtė fare lehtė. Nuk ka dhunė prapa kėsaj. Nuk paraqet ndonjė e metė nė jetėn e pėrditshme. Ėshtė e lehtė dhe bėhet shpejt”, tha Koderlier.

Por, vetė Koderlier nuk ka shkuar aq larg sa ta lėshojė mjekrėn.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=104772
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.3.2011, 20:40   14
Citim:
Policia kap shefin e dyshuar ushtarak tė ETA-s

Paris, 11 mars 2011 - Policia franceze ka arrestuar shefin e supozuar ushtarak tė organizatės ilegale baske ETA, Alejandro Zobaran Arriola, bėjnė tė ditur mediet. Arriola ėshtė arrestuar sė bashku me tre bashkėpunėtorė nė veri tė Francės.

ETA shpalli nė fillim tė vitit njė armėpushim, i cili megjithatė u kundėrshtua si i pamjaftueshėm prej qeverisė spanjolle. Organizata lufton prej 40 vjetėsh pėr pavarėsinė e territoreve baske nė Spanjė dhe Francė. Ajo bėhet pėrgjegjėse pėr vdekjen e gati 830 njerėzve.

http://www.kosova.com/artikulli/69952
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.3.2011, 18:01   15
Citim:
Itali, bum birėsimesh tė fėmijėve kinezė e nepalezė

Romė, 12 mars 2011, NOA – Italia, njė nga shtetet europiane me numrin mė tė vogėl tė lindjeve shėnon njė nivel tejet tė lartė tė numrit tė birėsimeve.

Sipas autoriteteve nė Itali ka njė bum birėsimesh tė fėmijėve kinezė dhe nepalezė nga ēiftet italiane qė nuk duan apo nuk munden tė lindin fėmijė.

Kėto tė dhėna publikohen nga Komisioni Ndėrkombėtar i Birėsimit (CAI), i cili nė bilancin e birėsimeve tė kryera gjatė vitit 2010 bėn me dije se nga jashtė janė birėsuar 4.130 fėmijė, qė do tė thotė 4.2 pėrqind mė shumė se nė vitin 2009. Kjo shifėr rekord ėshtė shėnuar nė Itali.

Nė kėto dhjetė vitet e fundit nga ēiftet italiane janė birėsuar gjithsej 32.095 fėmijė.

http://www.noa.al/2011/03/itali-bum-...ze-e-nepaleze/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.4.2011, 18:26   16
Citim:
Franca dėnoi me 32 vjet burg dy pjesėtarė tė ETA-s

Parsi, 5 prill – Pedro Esquisabel Urtuzaga, i paraqitur si ish-shef i krahut ushtarak tė ETA-s ("Vendi bask i liruar”) u dėnua me 20 vjet burg kriminal nga njė gjykatė nė Paris e cila e kishte filluar gjykimin kundėr tij mė 17 mars .

Prokurori i pėrgjithshėm Olivier Bray, kėrkoi kėtė dėnim pėr Urtuzaga, pėr shkak tė “aktiviteteve tė terroriste” tė ETA-s e cila lufton pėr pavarėsinė e Baskisė nė Spanjė.

Bashkėpunėtori i Urtuzages José Manuel Ugartemendia Isasa, ėshtė dėnuar me 12 vjet burg. Tė dy kėta tė dėnuar ishin nė burg qė nga viti 2005 kur dhe ishin arrestuar nė jug tė Francės.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,54549
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.4.2011, 10:18   17
Citim:
Katalanėt simbolikisht shpallin pavarėsinė prej Spanjės

Barcelonė, 11 prill - Nė referendumin joformal dhe jodetyrues nė kryeqytetin e Katalonisė, Barcelonė, pėr pavarėsimin e kėsaj krahine spanjolle janė deklaruar 91.46 % e qytetarėve.

Nė referendumin e organizuar nga grupi qė angazhohet pėr ndarjen e Katalonisė, “Barselona Desides”, tė dielėn nė Barcelonė, qytetin e dytė pėr nga madhėsia nė Spanjė, kanė dalė 21.37 pėr qind e votuesve tė regjistruar, pėrkatėsisht gati 258 mijė qytetarė.

Qė nga shtatori i 2009-s, nė mė shumė se 500 qytete dhe fshatra janė mbajtur referendume tė ngjashme. Secilėn herė pėrgjigjja e qytetarėve ishte e dobėt, ndonėse deklaroheshin pėr shkėputjen e Katalonisė nga Spanja.

Sipas organizatorėve, kėto referendume qė praktikisht kanė vetėm karakter simbolik, do tė sjellin shpalljen e njė referendumi formal. Qeveria spanjolle, nė anėn tjetėr, thekson se sipas Kushtetutės, vetėm ajo ka tė drejtė qė tė shpallė referendum.

Para tre vjetėsh qeveria kishte bllokuar tentimin e qeverisė rajonale baske qė tė mbajė njė referendum pėr shkėputje nga Spanja. Nė Kataloni jetojnė rreth 7 milionė njerėz, prej gjithsej 47 milionė sa ka nė Spanjė.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,6,55264
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.11.2011, 23:38   18
Citim:
Belgjika vazhdon tė mbetet pa qeveri

Kur kanė kaluar 526 ditė nga zgjedhjet politike, nė Belgjikė ėshtė kthyer sėrish batica pėr sa i pėrket formimit tė qeverisė sė re.

Lideri socialist Elio di Rupo, kryeministėr nė detyrė, i ka paraqitur dorėheqjen mbretit Albert II, pas dėshtimit tė mundėsisė pėr njė marrėveshje pėr buxhetin e vitit 2012.

Dorėheqja ėshtė njoftuar nga Shtėpia Mbretėrore, e cila u ka kėrkuar gjashtė partive qė marrin pjesė nė negociata dhe qė tė “maten me pasojat e dėshtimit”.

Por duket se monarku nuk po pėrfillet shumė nga partitė politike, pasi pesė ditė mė parė ai u bėri atyre njė apel tė ngjashėm, duke u kėrkuar sa mė parė arritjen e njė marrėveshjeje.

Lidhur me situatėn nė Belgjikė, e cila mund tė pėrfshihet nga kriza e borxhit njėsoj si Greqia, Bashkimi Evropian shprehu shqetėsimin e tij.

Vetė komisionari belg i BE-sė, Karel De Gucht, e quajti vendin e tij si “viktimėn e mundshme tė radhės”, duke argumentuar se mungesa e njė qeverie do tė reflektohet me humbjen e besimit nė tregun financiar.

http://www.gazetaexpress.com/?cid=1,17,67816
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.1.2012, 21:18   19
Citim:
Britania lejon referendumin pėr ndarjen e Skocisė

Qeveria britanike ka bėrė tė ditur se i ka dhėnė autorizimin Skocisė pėr tė mbajtur votimin, pėrmes tė cilit, pėr herė tė parė nga fillimi i shekullit 18, mund tė ketė mundėsinė tė fitojė pavarėsinė nga Britania e Madhe.

Partia Kombėtare Skoceze, e cila mban pushtetin dhe pėr kohė tė gjatė ka bėrė fushatė pėr pavarėsi, ka thėnė se referendumi do tė mbahet para vitit 2016.

Sipas ligjit, vetėm Parlamenti britanik mund tė kėrkojė votim tė detyrueshėm, ēfarė do tė thotė se pėr njė gjė tė tillė duhet t’iu japė autorizimin autoriteteve tė Skocisė gjysmė-autonome.

Qeveria britanike do t’ia ofrojė kėtė autorizim Skocisė, ka thėnė sekretari kryesor i Thesarit, Dany Aleksander.

Kryeministri britanik, David Cameron, ka thėnė tė dielėn se referendumi pėr pavarėsi duhet tė ndodhė sė shpejti, porse e “kundėrshton fuqishėm ndarjen e Skocisė”.

http://www.telegrafi.com/?id=4&a=9393
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.1.2012, 22:21   20
Citim:
Britania i vendos kushte Skocisė pėr ndarjen nė dy shtete

Britania ka parashtruar kushtet, nė bazė tė tė cilave Skocia mund tė vendosė nėse dėshiron tė shkėpusė lidhjet kushtetuese qė ka pasur prej shekujsh me Britaninė.

Qeveria britanike ofroi dje, nė bazė tė disa parakushteve, heqjen e pengesave ligjore qė skocezėt tė zhvillojnė referendum pėr pavarėsi nga Britania.

Kryeministri i Skocisė Alex Salmond synon ta shtyjė votėn deri nė fund tė vitit 2014, nė mėnyrė qė lėvizja pėr pavarėsi tė mobilizohet plotėsisht nė Skoci.

Por kryeministri britanik David Cameron po i bėn thirrje Skocisė ta zhvillojė referendumin sa mė parė qė tė jetė e mundur, pėr tė shmangur problemet ekonomike qė mund tė lindin nga njė debat i tejzgjatur. Zoti Cameron ėshtė kundėr shpėrbėrjes sė Britanisė sė Madhe, ku pėrfshihet edhe Irlanda e Veriut dhe Wellsi.

http://www.voanews.com/albanian/news...137112223.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 15:52.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.